Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2009, Nr. 152-6820

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIŲ IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO LAIKINASIS

ĮSTATYMAS

2009 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-537

Vilnius

PREAMBULĖ

Lietuvos

Respublikos Seimas,

konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetų prognozės rodo nuolat didėjantį deficitą,

nulemtą Lietuvos ūkį apėmusios ekonomikos krizės;

pabrėždamas

būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus;

siekdamas kiek

įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės

laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku;

įvertindamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą

konstatavo, jog išimtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga

padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti

tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, išmokų santykių teisinis

reguliavimas gali būti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi

ypatinga padėtis, išmokos mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai

svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms

apsaugoti,

p r i i m a  šį laikinąjį įstatymą.

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis ir taikymas

socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio

2 dalies 1–4 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo

ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų,

motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio

socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką,

išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius.

taikomas asmenims, gaunantiems šias socialines išmokas:

1) valstybines

pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų

įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą,

Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos

Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą;

2) kompensacines

išmokas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teatrų ir

koncertinių įstaigų įstatymą;

3) rentas,

paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos

įstatymą, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso

įstatymą ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą;

4) šalpos kompensacijas darbingiems darbingo amžiaus asmenims (toliau –

šalpos kompensacijos) ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines

kompensacijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių

šalpos išmokų įstatymą;

5) valstybines

socialinio draudimo senatvės pensijas, išskyrus šias pensijas gaunančius asmenis, kuriems nustatytas didelių specialiųjų

poreikių lygis, išankstines senatvės, netekto darbingumo pensijas asmenims,

netekusiems 45–70 procentų darbingumo (II ir III grupių invalidumo pensijas),

ištarnauto laiko pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio

draudimo pensijos dydį, valstybines socialinio draudimo našlaičių (maitintojo

netekimo) pensijas, kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo

pensijos dydžio, išskyrus pensijas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje,

valstybines socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensijas ir

kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtas ir (arba) mokamas pagal

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau –

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos

valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą

(toliau – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo

įstatymas);

6) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės

(tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos

Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (toliau – Ligos

ir motinystės socialinio draudimo įstatymas);

7) ligos

socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą

(toliau –

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas);

8) motinystės

(tėvystės) išmokas, paskirtas ir mokamas statutiniams valstybės tarnautojams

(pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams iš valstybės biudžeto lėšų

pagal specialiuosius, jų profesinę veiklą reglamentuojančius, teisės aktus;

9) išmoką

vaikui, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;

10) nedarbo

socialinio draudimo išmoką, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos

nedarbo socialinio draudimo įstatymą.

vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo

reglamentais ir Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl pensijų

mokėjimo nuostatomis, taip pat asmenims, kurie kartu su valstybine socialinio

draudimo pensija gauna užsienio valstybės pensiją, šis įstatymas taikomas,

jeigu valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išskyrus šias pensijas

gaunančius asmenis, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis,

netekto darbingumo pensijos asmenims, netekusiems 45–70 procentų darbingumo (II

ir III grupių invalidumo pensijos), arba ištarnauto laiko pensijos ir užsienio

valstybės pensijos dydžių suma viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo

pensijos dydį, o valstybinės socialinio draudimo našlaičių (maitintojo

netekimo) ir užsienio valstybės pensijos dydžių suma viršija pusę ribinio

valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1072,

2010-10-26, Žin., 2010, Nr. 132-6717 (2010-11-11)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio pokytis, kai

perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis mažesnis negu

ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis.

motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis – dydis,

kurio neviršijančios motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos pagal

šį įstatymą neperskaičiuojamos.

pensijos dydis – dydis, kurio neviršijančios valstybinės pensijos

(pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės

pensijos dydžio priedu) pagal šio įstatymo 1 priedą neperskaičiuojamos.

valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis – dydis, kurio

neviršijančios pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo

pensijos gavėjui skiriamas kompensacinis priedas.

įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo

1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose.

3

straipsnis. Ribiniai dydžiai

valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra 650 litų.

valstybinės pensijos ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos

dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į atitinkamų

metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VALSTYBINĖS

PENSIJOS, RENTOS IR KOMPENSACIJOS

4

straipsnis. Valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų

perskaičiavimo tvarka

1.

Paskirtos ir

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje

nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su

mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos,

nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės

socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą

koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu

tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant

naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir

perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą

pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

2.

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų išmokų gavėjams

savivaldybių administracijos moka 85 procentus jiems paskirtos slaugos ar

priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ar šalpos kompensacijos.

įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų išmokų dalį

apskaičiuoja ir išmoka šias išmokas administruojanti institucija, išskyrus tą

atvejį, kai asmeniui priklausančias išmokas administruoja skirtingos

institucijos. Šiuo atveju mokėtiną kiekvienos išmokos dydį nustato kiekviena šią

pensiją (išmoką) mokanti institucija, gavusi duomenis apie kitoje institucijoje

asmeniui paskirtos pensijos (išmokos) dydį.

valstybinės pensijos dydis netaikomas valstybinių pensijų gavėjams, kurie kartu

gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo

(invalidumo) pensiją, taip pat valstybinių našlių ir našlaičių pensijų gavėjams.

įstatymo 1 priedą perskaičiuotos valstybinės pensijos dydis yra mažesnis negu

ribinis valstybinės pensijos dydis arba jam lygus, mokama ribinio valstybinės

pensijos dydžio valstybinė pensija.

5 straipsnis. Neteko galios nuo 2012-09-01.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-680,

2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 23-1070 (2010-02-25)

Nr. XI-1072,

2010-10-26, Žin., 2010, Nr. 132-6717 (2010-11-11)

Nr.

XI-2195,

2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4274 (2012-07-13)

TREČIASIS

SKIRSNIS

VALSTYBINĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJOS

6

straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo tvarka

socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija), paskirta iki

šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės

pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės

pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą

šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės

pensijai, pagrindinė senatvės pensijos dalis perskaičiuojama proporcingai

turimam stažui, dauginant 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės

pensijos dydį iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo.

socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuota senatvės pensija

perskaičiuojama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir atitinkamai

mažinama taikant Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio

mokėjimo įstatymo nuostatas.

socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 60–70

procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensija), perskaičiuojama šio

straipsnio 1

ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo

pensija asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo (III grupės invalidumo

pensija), perskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 60–70 procentų

darbingumo, o po to mažinama 50 procentų.

socialinio draudimo našlaičių pensijos perskaičiuojamos šio straipsnio 1–4

dalyse nustatyta tvarka pagal mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti

ar priklausiusios valstybinės socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo

(invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos dydį.

6.

Perskaičiuojant pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą

neperskaičiuotas pensijas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52

straipsnio 2 dalyje nurodytos neperskaičiuotos pensijos dalis, lygi 110

procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, padidinama iki 120

procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, likusi pensijos

dalis be priedo už stažo metus perskaičiuojama pagal naujai patvirtintų ir

prieš tai buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų santykį. Mokant pagal šį

įstatymą perskaičiuotą šioje dalyje nurodytą pensiją, taikomos Valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 3 dalies nuostatos.

7.

Jeigu pagal šį įstatymą perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo pensija

yra didesnė už pensiją, apskaičiuotą pagal Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymą, asmeniui toliau mokama pagal šį įstatymą neperskaičiuota

pensija.

7

straipsnis. Kompensacinis priedas

valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis iki šios pensijos perskaičiavimo

viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po

perskaičiavimo valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra mažesnis negu

ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis, mokamas kompensacinis

priedas, lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir

perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio skirtumui.

priedas asmeniui, kuriam paskirta valstybinė socialinio draudimo netekto

darbingumo, netekus 45–55 procentų darbingumo, pensija (III grupės invalidumo

pensija), apskaičiuojamas pagal valstybinės

socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį, netekus 60–70 procentų

darbingumo (II grupės invalidumo pensija), o po to

mažinamas 50 procentų.

socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijų gavėjams

kompensacinis priedas apskaičiuojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka,

taikant pusės ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio dydį.

kurie gauna užsienio valstybės pensiją, asmens teisė gauti kompensacinį

priedą nustatoma asmeniui pateikus duomenis apie užsienio valstybės paskirtos

pensijos dydį, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo

įstaigos neturi šių duomenų. Duomenis apie užsienio valstybės paskirtos

pensijos dydį asmuo privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo

administravimo įstaigai kas ketvirtį. Asmens teisė gauti kompensacinį priedą

nustatoma sumuojant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka asmens

perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį ir užsienio

valstybės paskirtos pensijos dydį (toliau šiame straipsnyje – pensijų suma).

Jeigu asmens iki perskaičiavimo gautų pensijų sumos dydis viršijo ribinį

valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po perskaičiavimo pensijų

sumos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos

dydis, kompensacinio priedo dydis yra lygus ribinio valstybinės socialinio

draudimo pensijos dydžio ir pensijų sumos po perskaičiavimo dydžio skirtumui.

Kompensacinis priedas šiems asmenims mokamas taikant Valstybinių socialinio

draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas.

aplinkybėms, dėl kurių valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis

perskaičiuojamas (asmeniui pateikus papildomus dokumentus apie stažą,

draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), asmens teisė

gauti kompensacinį priedą nustatoma iš naujo.

kompensacinis priedas yra mažesnis negu vienas litas, šis priedas nemokamas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1072,

2010-10-26, Žin., 2010, Nr. 132-6717 (2010-11-11)

8

straipsnis. Neteko

galios nuo 2012-09-01.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1072,

2010-10-26, Žin., 2010, Nr. 132-6717 (2010-11-11)

Nr.

XI-2195,

2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4274 (2012-07-13)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

KOMPENSUOJAMOJO

UŽDARBIO, TĖVYSTĖS, MOTINYSTĖS, MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) IŠMOKŲ IR NEDARBO

SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ SKAIČIAVIMAS

9 straipsnis. Kompensuojamojo