Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2009, Nr. 152-6820
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINIŲ IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO LAIKINASIS
ĮSTATYMAS
2009 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-537
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos
Respublikos Seimas,
konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetų prognozės rodo nuolat didėjantį deficitą,
nulemtą Lietuvos ūkį apėmusios ekonomikos krizės;
pabrėždamas
būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus;
siekdamas kiek
įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės
laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku;
įvertindamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą
konstatavo, jog išimtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga
padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti
tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, išmokų santykių teisinis
reguliavimas gali būti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi
ypatinga padėtis, išmokos mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai
svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms
apsaugoti,
p r i i m a šį laikinąjį įstatymą.
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šis įstatymas nustato
socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio
2 dalies 1–4 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo
ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės,
tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų,
motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio
socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką,
išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius.
Šis įstatymas
taikomas asmenims, gaunantiems šias socialines išmokas:
1) valstybines
pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų
įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą,
Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos
Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą;
2) kompensacines
išmokas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teatrų ir
koncertinių įstaigų įstatymą;
3) rentas,
paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos
įstatymą, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso
įstatymą ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą;
4) šalpos kompensacijas darbingiems darbingo amžiaus asmenims (toliau –
šalpos kompensacijos) ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines
kompensacijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių
šalpos išmokų įstatymą;
5) valstybines
socialinio draudimo senatvės pensijas, išskyrus šias pensijas gaunančius asmenis, kuriems nustatytas didelių specialiųjų
poreikių lygis, išankstines senatvės, netekto darbingumo pensijas asmenims,
netekusiems 45–70 procentų darbingumo (II ir III grupių invalidumo pensijas),
ištarnauto laiko pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio
draudimo pensijos dydį, valstybines socialinio draudimo našlaičių (maitintojo
netekimo) pensijas, kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo
pensijos dydžio, išskyrus pensijas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje,
valstybines socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensijas ir
kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtas ir (arba) mokamas pagal
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau –
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos
valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą
(toliau – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo
įstatymas);
6) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės
(tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos
Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (toliau – Ligos
ir motinystės socialinio draudimo įstatymas);
7) ligos
socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą
(toliau –
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas);
8) motinystės
(tėvystės) išmokas, paskirtas ir mokamas statutiniams valstybės tarnautojams
(pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams iš valstybės biudžeto lėšų
pagal specialiuosius, jų profesinę veiklą reglamentuojančius, teisės aktus;
9) išmoką
vaikui, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;
10) nedarbo
socialinio draudimo išmoką, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos
nedarbo socialinio draudimo įstatymą.
Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo pensijos paskirtos
vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo
reglamentais ir Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl pensijų
mokėjimo nuostatomis, taip pat asmenims, kurie kartu su valstybine socialinio
draudimo pensija gauna užsienio valstybės pensiją, šis įstatymas taikomas,
jeigu valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išskyrus šias pensijas
gaunančius asmenis, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis,
netekto darbingumo pensijos asmenims, netekusiems 45–70 procentų darbingumo (II
ir III grupių invalidumo pensijos), arba ištarnauto laiko pensijos ir užsienio
valstybės pensijos dydžių suma viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo
pensijos dydį, o valstybinės socialinio draudimo našlaičių (maitintojo
netekimo) ir užsienio valstybės pensijos dydžių suma viršija pusę ribinio
valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1072,
2010-10-26, Žin., 2010, Nr. 132-6717 (2010-11-11)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Kompensacinis priedas – išmoka, kuria kompensuojamas pagal šį įstatymą
perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio pokytis, kai
perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis mažesnis negu
ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis.
Ribinis
motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis – dydis,
kurio neviršijančios motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos pagal
šį įstatymą neperskaičiuojamos.
Ribinis valstybinės
pensijos dydis – dydis, kurio neviršijančios valstybinės pensijos
(pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos dydžio priedu) pagal šio įstatymo 1 priedą neperskaičiuojamos.
Ribinis
valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis – dydis, kurio
neviršijančios pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo
pensijos gavėjui skiriamas kompensacinis priedas.
Kitos šiame
įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo
1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose.
3
straipsnis. Ribiniai dydžiai
Ribinis
valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra 650 litų.
Ribinius
valstybinės pensijos ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos
dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į atitinkamų
metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas.
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBINĖS
PENSIJOS, RENTOS IR KOMPENSACIJOS
4
straipsnis. Valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų
perskaičiavimo tvarka
1.
Paskirtos ir
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje
nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su
mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos,
nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės
socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą
koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu
tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant
naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir
perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą
pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
2.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų išmokų gavėjams
savivaldybių administracijos moka 85 procentus jiems paskirtos slaugos ar
priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ar šalpos kompensacijos.
Mokėtiną šio
įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų išmokų dalį
apskaičiuoja ir išmoka šias išmokas administruojanti institucija, išskyrus tą
atvejį, kai asmeniui priklausančias išmokas administruoja skirtingos
institucijos. Šiuo atveju mokėtiną kiekvienos išmokos dydį nustato kiekviena šią
pensiją (išmoką) mokanti institucija, gavusi duomenis apie kitoje institucijoje
asmeniui paskirtos pensijos (išmokos) dydį.
Ribinis
valstybinės pensijos dydis netaikomas valstybinių pensijų gavėjams, kurie kartu
gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo
(invalidumo) pensiją, taip pat valstybinių našlių ir našlaičių pensijų gavėjams.
Jeigu pagal šio
įstatymo 1 priedą perskaičiuotos valstybinės pensijos dydis yra mažesnis negu
ribinis valstybinės pensijos dydis arba jam lygus, mokama ribinio valstybinės
pensijos dydžio valstybinė pensija.
5 straipsnis. Neteko galios nuo 2012-09-01.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-680,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 23-1070 (2010-02-25)
Nr. XI-1072,
2010-10-26, Žin., 2010, Nr. 132-6717 (2010-11-11)
Nr.
XI-2195,
2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4274 (2012-07-13)
TREČIASIS
SKIRSNIS
VALSTYBINĖS
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJOS
6
straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo tvarka
Valstybinė
socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija), paskirta iki
šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės
pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio
pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą
šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
Jeigu asmuo
neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės
pensijai, pagrindinė senatvės pensijos dalis perskaičiuojama proporcingai
turimam stažui, dauginant 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos dydį iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo.
Asmeniui, gaunančiam išankstinę senatvės pensiją, pagal Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuota senatvės pensija
perskaičiuojama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir atitinkamai
mažinama taikant Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio
mokėjimo įstatymo nuostatas.
Valstybinė
socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 60–70
procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensija), perskaičiuojama šio
straipsnio 1
ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo
pensija asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo (III grupės invalidumo
pensija), perskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 60–70 procentų
darbingumo, o po to mažinama 50 procentų.
Valstybinės
socialinio draudimo našlaičių pensijos perskaičiuojamos šio straipsnio 1–4
dalyse nustatyta tvarka pagal mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti
ar priklausiusios valstybinės socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo
(invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos dydį.
6.
Perskaičiuojant pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą
neperskaičiuotas pensijas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52
straipsnio 2 dalyje nurodytos neperskaičiuotos pensijos dalis, lygi 110
procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, padidinama iki 120
procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, likusi pensijos
dalis be priedo už stažo metus perskaičiuojama pagal naujai patvirtintų ir
prieš tai buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų santykį. Mokant pagal šį
įstatymą perskaičiuotą šioje dalyje nurodytą pensiją, taikomos Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 3 dalies nuostatos.
7.
Jeigu pagal šį įstatymą perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo pensija
yra didesnė už pensiją, apskaičiuotą pagal Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymą, asmeniui toliau mokama pagal šį įstatymą neperskaičiuota
pensija.
7
straipsnis. Kompensacinis priedas
Asmenims, kurių
valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis iki šios pensijos perskaičiavimo
viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po
perskaičiavimo valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra mažesnis negu
ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis, mokamas kompensacinis
priedas, lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir
perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio skirtumui.
Kompensacinis
priedas asmeniui, kuriam paskirta valstybinė socialinio draudimo netekto
darbingumo, netekus 45–55 procentų darbingumo, pensija (III grupės invalidumo
pensija), apskaičiuojamas pagal valstybinės
socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį, netekus 60–70 procentų
darbingumo (II grupės invalidumo pensija), o po to
mažinamas 50 procentų.
Valstybinių
socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijų gavėjams
kompensacinis priedas apskaičiuojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka,
taikant pusės ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio dydį.
Asmenims,
kurie gauna užsienio valstybės pensiją, asmens teisė gauti kompensacinį
priedą nustatoma asmeniui pateikus duomenis apie užsienio valstybės paskirtos
pensijos dydį, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo
įstaigos neturi šių duomenų. Duomenis apie užsienio valstybės paskirtos
pensijos dydį asmuo privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo
administravimo įstaigai kas ketvirtį. Asmens teisė gauti kompensacinį priedą
nustatoma sumuojant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka asmens
perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį ir užsienio
valstybės paskirtos pensijos dydį (toliau šiame straipsnyje – pensijų suma).
Jeigu asmens iki perskaičiavimo gautų pensijų sumos dydis viršijo ribinį
valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po perskaičiavimo pensijų
sumos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos
dydis, kompensacinio priedo dydis yra lygus ribinio valstybinės socialinio
draudimo pensijos dydžio ir pensijų sumos po perskaičiavimo dydžio skirtumui.
Kompensacinis priedas šiems asmenims mokamas taikant Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsiradus
aplinkybėms, dėl kurių valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis
perskaičiuojamas (asmeniui pateikus papildomus dokumentus apie stažą,
draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), asmens teisė
gauti kompensacinį priedą nustatoma iš naujo.
Tais atvejais, kai šio straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuotas
kompensacinis priedas yra mažesnis negu vienas litas, šis priedas nemokamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1072,
2010-10-26, Žin., 2010, Nr. 132-6717 (2010-11-11)
8
straipsnis. Neteko
galios nuo 2012-09-01.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1072,
2010-10-26, Žin., 2010, Nr. 132-6717 (2010-11-11)
Nr.
XI-2195,
2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4274 (2012-07-13)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
KOMPENSUOJAMOJO
UŽDARBIO, TĖVYSTĖS, MOTINYSTĖS, MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) IŠMOKŲ IR NEDARBO
SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ SKAIČIAVIMAS
9 straipsnis. Kompensuojamojo
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.