Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1991, Nr. 30-804

Neoficialus

įstatymo tekstas

Aktuali

įstatymo redakcija nuo 2012-01-01

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TRANSPORTO

VEIKLOS PAGRINDŲ

Į S T A T Y M A S

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr.

IX-747,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1034 (2002-03-20)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos transporto viešojo

administravimo, vežėjų ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos,

valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo

bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų

santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės

aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto

veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus.

Įstatymas nereglamentuoja karinio, bevariklio ir vamzdynų transporto veiklos,

jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.

3.

Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais

šio Įstatymo priede.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-214, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)

Nr. X-747, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

Nr.

XI-1744,

2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)

Nr.

XI-1832,

2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Intelektinės transporto

sistemos – informacinėmis ir

elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos sistemos, skirtos geležinkelių,

kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto eismui, įskaitant infrastruktūrą,

transporto priemones ir naudotojus, elektroninį keleivinio transporto bilietą,

valdyti, taip pat sąsajoms tarp šių transporto rūšių užtikrinti.

2.

Intelektinių transporto sistemų

paslauga – intelektinių transporto

sistemų prietaikos veikimo užtikrinimas tinkamai parengtoje organizacinėje ir

operacinėje sistemoje, siekiant padidinti naudotojo saugumą ir patogumą ir

(arba) palengvinti transporto ir kelionių operacijas, padidinti jų veiksmingumą

arba padėti jas atlikti.

3.

Intelektinių transporto sistemų

prietaika – intelektinių transporto

sistemų taikymo operacinė priemonė.

tvarkaraščiai, tarifai ir kiti duomenys, būtini informacijai apie keliones

daugiarūšiu transportu teikti prieš keliones ir jų metu, siekiant sudaryti

palankesnes kelionių planavimo, užsakymo ir pritaikymo sąlygas.

už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu (toliau – rinkliava)

– už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu jo savininko nustatytas

užmokestis, kurį to objekto naudotojas moka jo valdytojui ar savininkui.

– sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio dalis, skirta viešiesiems ir ūkio

subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

infrastruktūra – sausumos ir vandens, oro kelių, eismo valdymo sistemų, su

jais susijusių statinių, specialiai įrengtų teritorijų, įrenginių ir

konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti.

infrastruktūros objektas – atskiras transporto infrastruktūros elementas,

kuris gali savarankiškai funkcionuoti.

infrastruktūros objekto naudotojas – transporto priemonių savininkas arba

valdytojas, taip pat ūkio subjektas, kurio veikla galima tik naudojantis

transporto infrastruktūros objektu.

infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo

ar kita organizacija ar jų padalinys (toliau – fizinis asmuo ar juridinis asmuo),

teisėtai valdantys transporto infrastruktūros objektą.

objektai – transporto infrastruktūra, transporto priemonės ir kitos su

transporto veikla susijusios priemonės.

priemonė – bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys

keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

priemonės valstybinė techninė apžiūra (priežiūra) – Lietuvos Respublikoje

įregistruotos transporto priemonės privalomas periodinis techninės būklės

patikrinimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

14.

Transporto veikla – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto

priemonėmis, geležinkelių, kelių, oro ir vandens transporto infrastruktūros

valdymas, plėtra ir priežiūra, kelių tiesimas ir priežiūra, taip pat kita

veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir

(arba) krovinių vežimu.

– fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi keleivių, bagažo ir (arba)

krovinių vežimu ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas

bei reikalavimus.

keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu

laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi.

transporto infrastruktūra – transporto infrastruktūra, nuosavybės teise

priklausanti valstybei ar savivaldybėms ir skirta keleiviams, bagažui ir (arba)

kroviniams vežti.

įsipareigojimai – įsipareigojimai organizuoti darbą, vežti ir laikytis

nustatytų tarifų, kurių vežėjas, atsižvelgdamas į komercinius interesus,

neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis;

įsipareigojimas organizuoti darbą – įsipareigojimas, nustatytas vežėjui, kuris

turi teisę dirbti pagal licenciją ar leidimą bet kokio maršruto ar įrangos atžvilgiu,

kad būtų užtikrintas transporto paslaugų teikimo nenutrūkstamumas, reguliarumas

ir atitinkamas mastas; įpareigojimas vežti – įpareigojimas, nustatytas vežėjui

priimti ir vežti keleivius ar krovinius, taikant konkrečius tarifus ir pagal

nustatytas sąlygas; įsipareigojimas dėl tarifų – įpareigojimas, nustatytas

vežėjui, kad jis tam tikroms keleivių kategorijoms, tam tikros kategorijos

kroviniams arba atitinkamiems maršrutams taikytų valstybės ar savivaldybių

institucijų patvirtintus tarifus, kurie neatitinka vežėjo komercinių interesų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-214, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)

Nr.

XI-1744,

2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)

Nr.

XI-1832,

2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

– transporto infrastruktūros objekto savininko nustatytas užmokestis

už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu, kurį transporto

infrastruktūros objekto naudotojas moka transporto infrastruktūros objekto

valdytojui (savininkui).

2.

Transportas - sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros

dalis, skirta tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius vežti keleivius,

bagažą ir (arba) krovinius.

3.

Transporto infrastruktūra - sausumos ir vandens kelių, eismo valdymo sistemų, su jais

susijusių statinių (tarp jų ir pastatų), specialiai įrengtų teritorijų ir

įrenginių bei konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti.

4.

Transporto infrastruktūros objektas - transporto infrastruktūros

elementas, kuris gali būti atribotas nuo kitų infrastruktūros objektų ir

savarankiškai funkcionuoti.

5.

Transporto infrastruktūros objekto naudotojas -

transporto priemonių savininkas arba valdytojas, taip pat ūkio subjektas, kurio

veikla galima tik naudojantis transporto infrastruktūros objektu.

infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo teisėtu

pagrindu valdantis transporto infrastruktūros objektą.

objektai - transporto infrastruktūra, transporto priemonės ir kitos su

transporto veikla susijusios techninės, technologinės ir eismo valdymo

priemonės.

priemonė - bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys, skirtas

keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

priemonės valstybinė techninė apžiūra (priežiūra) – Lietuvos Respublikoje

įregistruotos transporto priemonės privalomas periodinis techninės būklės

patikrinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

veikla -

keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis,

geležinkelių, kelių, oro ir vandens transporto infrastruktūros valdymas, plėtra

ir priežiūra, kelių tiesimas ir priežiūra, taip pat kita veikla, tiesiogiai

susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) krovinių

vežimu.

(operatorius) – fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi transporto

veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus.

12.

Viešoji transporto infrastruktūra - transporto infrastruktūra,

nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybėms ir skirta visuomenės

poreikiams tenkinti vežti keleivius, bagažą, krovinius.

šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2007 m.

spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl

keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančiame

Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (toliau –

Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007) ir 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento

ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo

Bendrijoje bendrųjų taisyklių (toliau – Reglamentas

(EB) Nr. 1008/2008).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-214, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)

Nr.

XI-1744,

2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)

3 straipsnis. Transporto veiklos užtikrinimas

Valstybė

teisinėmis, o prireikus ir finansinėmis priemonėmis užtikrina:

1)

viešosios transporto infrastruktūros objektų prieinamumą lygiomis teisėmis ir

nediskriminacinėmis sąlygomis visiems vidaus (šalies) transporto

infrastruktūros objektų naudotojams, taip pat šios infrastruktūros naudotojams

iš užsienio, remiantis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais;

2) transporto

infrastruktūros valdymo ir vežėjo veiklos atskyrimą;

3) vežėjų

patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą;

4) vežėjų veiklos savarankiškumą, taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje;

5)

viešosios transporto infrastruktūros funkcionavimą ir jos plėtrą pagal

valstybės tikslines programas;

6)

kombinuotų vežimų sistemos kūrimo ir plėtojimo skatinimą, taip pat šiuo

pagrindu remiantis ir tranzito skatinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1832,

2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

4 straipsnis. Transporto viešasis administravimas

1.

Transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija bei

savivaldybių institucijos.

galios nuo 2012-01-01)

3.

Susisiekimo ministerija:

1) formuoja valstybės transporto

politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2)

organizuoja strateginių transporto sistemos plėtojimo programų rengimą, tarp jų

– viešosios transporto infrastruktūros plėtojimo, modernizavimo, eismo saugos

ir aplinkosaugos, ir užtikrina jų įgyvendinimą;

3)

dalyvauja rengiant tarptautinius transporto infrastruktūros projektus bei

programas ir juos įgyvendinant;

4) nustato privalomus

reikalavimus transporto veiklai vykdyti valstybės įmonėms, valstybės

institucijoms bei asociacijoms, transporto infrastruktūros objektų valdytojams,

transporto infrastruktūros objektų naudotojams;

5)

koordinuoja visų transporto rūšių sąveiką;

6)

pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus ir tiesiogiai ar per įgaliotas

institucijas kontroliuoja, kaip šie aktai vykdomi;

7)

vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

4.

Savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos

strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1832,

2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

5 straipsnis. Transporto rūšys

Transporto rūšys pagal šį Įstatymą yra šios: geležinkelių, kelių,

jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Šių transporto rūšių, taip pat

kombinuotų vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių

įstatymai ir kodeksai bei kiti teisės aktai.

6 straipsnis. Transporto objektų nuosavybė

priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio

fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims.

2.

Viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro

uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės

reikšmės vidaus vandenų keliai, valstybinių jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė.

3.

Viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinami trečiųjų

asmenų įsipareigojimai. Į juos negali būti nukreipti išieškojimai pagal

kreditorių reikalavimus.

4.

Viešosios transporto infrastruktūros objektus, žemę, akvatoriją (vandens

plotus), kitą priskirtą ar sukurtą turtą viešosios transporto infrastruktūros

valdytojas valdo, naudoja bei disponuoja turto patikėjimo teisėmis

vadovaudamasis šiuo ir kitais įstatymais, administraciniu aktu ar sutartimi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1866,

2003-12-02, Žin., 2003, Nr. 119-5403 (2003-12-18)

Nr. IX-2196,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2530 (2004-04-30)

Nr.

XI-1832,

2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

7 straipsnis. Transporto teisinių  santykių reglamentavimas

1.

Transporto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys, šis Įstatymas, specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai

bei kiti teisės aktai. Jeigu specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose ir

kodeksuose numatytos kitokios nuostatos negu šiame Įstatyme, taikomos specialiųjų

transporto rūšių įstatymų ir kodeksų nuostatos.

2.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles

negu šis Įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

8 straipsnis. Transporto veiklos licencijavimas

1.

Licencijuojamos transporto ūkinės komercinės veiklos sritys nustatomos

specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose. Kiekvienai šiuose

įstatymuose nustatytai transporto licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos

sričiai licencijos (leidimai) išduodamos pagal Vyriausybės patvirtintas

licencijavimo taisykles.

2.

Įmonė, norinti gauti licenciją (leidimą), turi atitikti geros reputacijos,

profesinės kompetencijos bei finansinio pajėgumo reikalavimus. Šie reikalavimai

detalizuojami šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse. Taisyklėse gali

būti nustatyti ir kiti reikalavimai, atsižvelgiant į atitinkamos transporto

rūšies  ypatumus.

9 straipsnis. Tarifai, kainos, rinkliavos

1.

Transporto veiklos paslaugų tarifai ir kainos grindžiamos laisvosios rinkos kainodaros

principais ir nustatomi sutartyse tarp šalių, jeigu kiti įstatymai nenustato ko

kita.

2.

Visi transporto infrastruktūros naudotojai už naudojimąsi transporto

infrastruktūra privalo mokėti transporto infrastruktūros objekto valdytojui

(savininkui) rinkliavas. Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato

transporto infrastruktūros objekto savininkas, atsižvelgdamas į išlaidas,

reikalingas šiems objektams eksploatuoti.

3.

Lėšos, gautos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, naudojamos tik

šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir šio Įstatymo 15 straipsnio 2

dalyje numatytoms programoms finansuoti.

10 straipsnis. Eismo sauga transporte

1.

Saugus eismas transporte užtikrinamas laikantis techninių, technologinių,

socialinių ir organizacinių reikalavimų transporto infrastruktūrai, transporto

priemonėms ir eismo dalyviams.

2.

Atskirų transporto rūšių eismo saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys, įstatymai ir kiti teisės aktai.

apžiūros (priežiūros) taisykles nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija. Transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą

(priežiūrą) vykdančių įmonių skaičių, jų išdėstymą šalies teritorijoje, atsižvelgiant

į transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiūros) poreikį,

nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką. Įmonės

gali atlikti transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) tik

turėdamos įgaliotos institucijos suteiktus įgaliojimus (leidimus). Įgaliojimai

(leidimai) suteikiami sutartimi arba administraciniu aktu.

jos vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Transporto

priemonių registraciją vykdančių įmonių skaičių, atsižvelgiant į transporto

priemonių registravimo poreikį ir jų išdėstymą šalies teritorijoje, nustato

Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką.

tinkamais naudoti Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

6.

Teisės vairuoti (valdyti, pilotuoti) transporto priemones įgijimo tvarką

nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Teisės vairuoti (valdyti,

pilotuoti) transporto priemonę suteikimo dokumentų, išduotų kitose valstybėse,

pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato specialieji transporto rūšių

įstatymai ir kodeksai arba Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

11 straipsnis. Aplinkosaugos ir kiti reikalavimai

veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingų krovinių gabenimo,

saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nustatytus

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės

aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

2.

Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai

pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems.

Straipsnio redakcija nuo 2012-02-27:

15 straipsnis. Viešosios transporto

infrastruktūros valdytojo veiklos ypatumai

transporto infrastruktūros objekto valdytojas, garantuodamas optimalų šio

objekto funkcionavimą, išlaidų ir pajamų subalansavimą:

1) sudaro

galimybę nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis viešosios transporto

infrastruktūros objektu;

2) užtikrina,

kad viešosios transporto infrastruktūros objektas  atitiktų saugaus eismo,

aplinkosaugos ir kitus reikalavimus, nustatytus šio Įstatymo 10 ir 11

straipsniuose, tinkamai prižiūri, modernizuoja ir plėtoja  viešosios transporto

infrastruktūros objektus.

2.

Lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra (jūrų uostų

rinkliavas, taip pat rinkliavas už oro navigacijos paslaugas ir naudojimąsi oro

uostais, geležinkelių infrastruktūra, pajamas, gautas už jūrų uostų žemės

nuomą, kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas), valdytojas naudoja pagal

viešosios transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos

patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą bei patvirtintas programas šio straipsnio

1 dalyje numatytiems tikslams vykdyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1832,

2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

18 straipsnis. Viešosios transporto

infrastruktūros valdytojo santykiai su transporto

infrastruktūros savininku

Viešosios

transporto infrastruktūros savininko ir valdytojo tarpusavio santykius nustato

turto patikėjimo sutartis.

Įstatymas papildytas trečiuoju skirsniu:

Nr. X-214, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)

TREČIASIS SKIRSNIS

VEŽĖJŲ PAREIGOS VEŽANT

UŽSIENIEČIUS IR ATSAKOMYBĖ

Trečiojo

skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. X-747, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

12 straipsnis. Kombinuoti vežimai

1.

Kombinuoti vežimai - krovinių gabenimas naudojant ne mažiau kaip dvi transporto rūšis,

kai tas pats krovinys esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su

vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų konteineryje

didžiąją maršruto dalį yra gabenamas geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų

transportu, o pradinę ir (arba) galutinę maršruto dalį -

kelių transporto priemonėmis.

2.

Vyriausybė gali nustatyti kombinuotų vežimų konkurencingumą  skatinančias

priemones.

19 straipsnis. Vežėjų pareigos

vežant užsieniečius

1.

Jeigu asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis (toliau – užsienietis),

neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką arba vežėjas, kuris verčiasi keleivių

vežimu, įsipareigojęs nuvežti užsienietį tranzitu per Lietuvos Respubliką į

paskirties valstybę, atsisako jį vežti, arba paskirties valstybės institucijos

neleidžia užsieniečiui, važiavusiam per Lietuvos Respubliką tranzitu, įvažiuoti

ir išsiunčia jį į Lietuvos Respubliką, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu,

atvežęs užsienietį iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, privalo

nedelsdamas įvykdyti šio straipsnio 2 arba 3 dalyje numatytus reikalavimus.

2.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –

Valstybės sienos apsaugos tarnyba) reikalavimu vežėjas privalo įvykdyti vieną

iš šių punktų:

1)

už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, iš kurios jis atvyko;

2)

už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, išdavusią kelionės

dokumentą;

3)

už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, į kurią jam leista

įvažiuoti.

3.

Jeigu vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, negali užsieniečio sugrąžinti į

užsienio valstybę, jis privalo nedelsdamas rasti tiesioginio transporto

priemones ir padengti su jomis susijusias išlaidas arba, jei tokios galimybės

nėra, prisiimti atsakomybę už lėšų, susijusių su užsieniečio buvimu pasienio

kontrolės punkte ir sugrąžinimu į šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose

išvardytas valstybes, padengimą.

4.

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato lėšų, susijusių su užsieniečio

buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į užsienio valstybę, padengimo

tvarką ir šių lėšų dydį.

19(1) straipsnis.

Vežėjų pareiga teikti informaciją

1.

Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Valstybės sienos apsaugos

tarnybos prašymu iki keleivių registracijos pabaigos privalo jai pateikti šio

straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie užsieniečius, kuriuos jis

pristatys į pasienio kontrolės punktą, per kurį šie užsieniečiai pateks į

Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, nesančių Europos Sąjungos

valstybėmis narėmis.

2.

Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Valstybės sienos apsaugos

tarnybos prašymu privalo jai pateikti šią informaciją:

1)

užsieniečių naudojamų kelionės dokumentų numeriai ir tipai;

2)

užsieniečių pilietybės;

3)

visi kelionės dokumentuose nurodyti užsieniečių vardai ir pavardės;

4)

užsieniečių gimimo datos;

5)

pasienio kontrolės punktas, per kurį vežėjas pristatys užsieniečius į Lietuvos

Respublikos teritoriją;

6)

reiso numeris;

7)

transporto priemonės išvykimo ir atvykimo laikas;

8)

bendras transporto priemone vežamų užsieniečių skaičius;

9)

pradinė užsieniečių įlaipinimo vieta.

3.

Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Lietuvos Respublikos

asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka

privalo informuoti užsieniečius, apie kuriuos šio Įstatymo 19(1)

straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija teikiama, apie numatomą jų asmens

duomenų tvarkymą.

4.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 dalyje

nurodytos informacijos pateikimo ir tvarkymo taisykles.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-747, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

20 straipsnis. Vežėjų atsakomybė

1.

Vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie

tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes

specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos

Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų

kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai

turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis

turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

2.

Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje

nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi

įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos

tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų

dokumentų vežamą užsienietį.

3.

Vežėjui bauda neskiriama, jeigu:

1)

vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis

Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“;

2)

vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad

šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką;

3)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas,

kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas.

4.

Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio Įstatymo 19(1)

straipsnio 1 dalyje nurodytas vežėjas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka nepateikė arba pateikė ne visą ar neteisingą šio Įstatymo 19(1)

straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, tokiam vežėjui skiriama nuo

vienuolikos tūkstančių iki aštuoniolikos tūkstančių litų bauda už kiekvieną

reisą, kuriuo buvo vežami užsieniečiai, apie kuriuos vežėjas nepateikė šio

Įstatymo 19(1) straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos arba

pateikė ne visą ar neteisingą informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-747, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

21 straipsnis. Įstatymo pažeidimo

protokolas ir bylų nagrinėjimo terminai

1.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę,

kad pažeisti šio Įstatymo 19(1) straipsnio 1 dalies arba 20

straipsnio 1 dalies reikalavimai, surašo įstatymo pažeidimo protokolą.

Protokole nurodoma jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens

pareigos, pavardė, vardas, žinios apie šį Įstatymą pažeidusį asmenį, šio

Įstatymo pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio Įstatymo straipsnis,

straipsnio dalis, kurios reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir

nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai, šį Įstatymą pažeidusio asmens

paaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

2.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau

kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-747, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

22

straipsnis. Bylos nagrinėjimo proceso dalyviai

bylas dėl šio Įstatymo 19(1) straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio

1 dalyje numatytų pažeidimų, dalyvauja šie proceso dalyviai:

1) šį Įstatymą

pažeidęs asmuo;

2) Valstybės

sienos apsaugos tarnybos sprendimu – kiti asmenys, su kurių interesais

tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla;

3) valstybės ir

savivaldybių institucijų atstovai – šių institucijų prašymu;

4) Valstybės

sienos apsaugos tarnybos sprendimu – ekspertai, specialistai bei kiti asmenys.

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, toliau šiame Įstatyme

vadinami proceso šalimis.

šalims gali atstovauti jų įgalioti atstovai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-747, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

23

straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą

Proceso

šalims ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo raštu

pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 19(1) straipsnio 1 dalyje

arba 20 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir

laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti

paaiškinimus. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams

pranešama raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-747, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

22 straipsnis.

Bylos nagrinėjimo proceso dalyviai

bylas dėl šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, dalyvauja šie

proceso dalyviai:

1) šį Įstatymą

pažeidęs asmuo;

2) Valstybės

sienos apsaugos tarnybos sprendimu – kiti asmenys, su kurių interesais

tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla;

3) valstybės ir

savivaldybių institucijų atstovai – šių institucijų prašymu;

4) Valstybės

sienos apsaugos tarnybos sprendimu – ekspertai, specialistai bei kiti asmenys.

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, toliau šiame Įstatyme

vadinami proceso šalimis.

šalims gali atstovauti jų įgalioti atstovai.

23 straipsnis. Pranešimas apie

bylos nagrinėjimą

Proceso

šalims ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo raštu

pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatytus

pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su

bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir

laiką kitiems proceso dalyviams pranešama raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo

dienas iki bylos nagrinėjimo.

23

straipsnio redakcija nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.:

24 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

nagrinėjama, kai dalyvauja proceso šalys ir kiti proceso dalyviai.

nagrinėjimo metu proceso šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę susipažinti

su surinkta bylos medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti

įrodymų, teikti prašymus.

bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais

atvejais, kai proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams laiku buvo pranešta

apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką ir proceso šalys bei kiti proceso

dalyviai nepateikia dokumentų, patvirtinančių, kad yra svarbių priežasčių, dėl

kurių jie negalėjo dalyvauti procese.

25 straipsnis. Sprendimai,

priimami išnagrinėjus bylą

sienos apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi bylą, turi teisę priimti sprendimą:

1) skirti šio

Įstatymo nustatytą baudą;

2)

atsisakyti skirti baudą ir bylą nutraukti, kai nėra šio Įstatymo 19(1)

straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

nutarimas. Jame turi būti nurodyta sprendimą priėmusios institucijos

pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, priimtas sprendimas, jo

apskundimo terminai ir tvarka. Jei priimamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodytas sprendimas, papildomai nurodomi duomenys apie pažeidėją, pažeidimo

padarymo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas,

šio Įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą, pažeidėjo

paaiškinimai ir jų įvertinimas.

tarnybos nutarimas per 2 dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas šį Įstatymą

pažeidusiam asmeniui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-747, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

26 straipsnis. Sankcijų vežėjams

už šio Įstatymo pažeidimus taikymas

1.

Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir

3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu

yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki

minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas

nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių

aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos

dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje

nurodytame nutarime.

2.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma:

1)

padariusių pažeidimą fizinių ar juridinių asmenų pagalba Valstybės sienos

apsaugos tarnybai išaiškinant pažeidimą;

2)

kad pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos.

3.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma:

1)

pažeidimą padariusių fizinių ar juridinių asmenų kliudymas atlikti tyrimą;

2)

kad pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime.

27 straipsnis. Baudų mokėjimas ir

išieškojimas

1.

Bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo

nutarimo išsiuntimo dienos.

2.

Vežėjų nesumokėtas baudas išieško antstoliai, vykdydami pateiktus Valstybės

sienos apsaugos tarnybos nutarimus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka. Nutarimai pateikiami vykdyti ne vėliau kaip per 1

mėnesį nuo baudos sumokėjimo termino pabaigos.

28 straipsnis. Nutarimų dėl baudų

skyrimo apskundimas

1.

Vežėjai, nesutinkantys su Valstybės sienos apsaugos tarnybos nutarimu dėl

baudos skyrimo, gali apskųsti jį per 1 mėnesį nuo nutarimo priėmimo dienos

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Skundo padavimas teismui sustabdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos nutarimų

dėl baudų skyrimo vykdymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                                       KAZIMIERAS

MOTIEKA

Vilnius,

1991 m. spalio 8 d.

Nr. I-1863

Lietuvos Respublikos

transporto veiklos

pagrindų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB dėl Konvencijos,

įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą, 26 straipsnio

nuostatų papildymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4

tomas, p. 160).

balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti

keleivių duomenis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas,

p. 74).

Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su

kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos

(OL 2010 L 207, p. 1).

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. X-214, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)

Priedo pakeitimai:

Nr. X-747, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

Nr.

XI-1744,

2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)

Nr.

XI-1832,

2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1080,

1995.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (1995.11.10)

DĖL

KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU "DĖL VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU

LENGVATŲ IR KAI KURIŲ KATEGORIJŲ PAREIGŪNŲ, TARNAUTOJŲ BEI KITŲ ASMENŲ

VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TVARKOS", PAKEITIMO

IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-425,

1997.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2423 (1997.10.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-923,

1998.11.17, Žin., 1998, Nr. 105-2894 (1998.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-747,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1034 (2002-03-20)

TRANSPORTO

VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1866,

2003-12-02, Žin., 2003, Nr. 119-5403 (2003-12-18)

TRANSPORTO

VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2196,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2530 (2004-04-30)

TRANSPORTO

VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-214,

2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)

TRANSPORTO

VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

TREČIUOJU SKIRSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-747,

2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

TRANSPORTO

VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, 20, 21,

22, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1) STRAIPSNIU BEI

ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas,

išskyrus 11 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1744,

2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)

TRANSPORTO

VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 1, 2, 13 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1832,

2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

TRANSPORTO

VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 6, 11, 13, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) STRAIPSNIU IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas,

išskyrus 6, 8, 10 ir 12 straipsnius, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 6, 8 ir 10 straipsniai įsigalioja 2012 m. vasario 27

d.

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2012-01-11)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

13 straipsnis. Viešųjų keleivinio transporto paslaugų teikimas

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina

socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Patiriami dėl šių

paslaugų teikimo nuostoliai vežėjams yra kompensuojami Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybių. Šiems visuomenės aptarnavimo

įsipareigojimams vykdyti vežėjai parenkami konkurso tvarka.

2.

Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir tvarką, vežėjo

(operatoriaus) nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus,

kompensavimo tvarką nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 ir Reglamentas (EB)

Nr. 1008/2008.

3.

Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą, kompensacijos

apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybės institucija,

priėmusi sprendimą nutraukti viešųjų paslaugų sutartį, privalo sudaryti

galimybę visuomenei naudotis alternatyvia transporto paslauga.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1744,

2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)

Nr.

XI-1832,

2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

Įstatymas papildomas straipsniu nuo 2012-02-27:

131

straipsnis. Intelektinių transporto sistemų koordinavimas

intelektinių transporto sistemų diegimą ir naudojimą.

kompetenciją leidžia teisės aktus, kuriuose nustatoma intelektinių transporto

sistemų diegimo ir naudojimo tvarka Lietuvos Respublikoje.

kelionių duomenys kaupiami viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje

sistemoje, kurios valdytoją paskiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija. Vežėjai ir savivaldybės teikia viešojo transporto

kelionių duomenis, susijusius su tvarkaraščiais ir tarifais, ir informuoja

duomenų tvarkytoją apie jų pasikeitimus.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1832,

2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

ANTRASIS

SKIRSNIS

VIEŠOJO

NAUDOJIMO INFRASTRUKTŪROS VALDYMAS IR PLĖTRA

14 straipsnis. Transporto infrastruktūros rūšys ir valdytojai

1.

Transporto infrastruktūra yra viešoji ir privati.

2.

Viešosios transporto infrastruktūros savininkas yra valstybė ir savivaldybės.

3.

Privačios transporto infrastruktūros savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo.

4.

Viešosios transporto infrastruktūros valdytoją skiria Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija arba savivaldybės institucija. Valdytojui parinkti

skelbiamas konkursas arba viešajai transporto infrastruktūrai valdyti steigiama

įmonė.

16 straipsnis. Viešosios transporto infrastruktūros finansavimas

kūrimo, plėtros bei modernizavimo programų įgyvendinimas finansuojamas iš šių

lėšų šaltinių:

1) rinkliavų, nustatytų šio Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje;

2) nacionalinio biudžeto;

3) paskolų, gautų valstybės vardu arba su valstybės garantija;

4) lėšų, gautų pritaikant pažangius privataus ir visuomeninio

(valstybinio ir (ar) savivaldybių) kapitalo partnerystės finansinius

mechanizmus;

5) gaunamos paramos;

6) Europos Sąjungos lėšų.

gali būti steigiami nebiudžetiniai piniginiai fondai, jei tai yra suderinta su

Europos Bendrijų teise arba Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, - programos.

17 straipsnis. Viešosios transporto infrastruktūros valdymo

kontrolė

Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą kontroliuoja

valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos įstatymų nustatyta tvarka.