Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas
Neoficialus
įstatymo tekstas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2006, Nr. 78-3056
LIETUVOS RESPUBLIKOS
FARMACIJOS
ĮSTATYMAS
2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
reglamentuoja farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais
vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis
vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės
farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę.
Šis įstatymas nereglamentuoja
su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) susijusios
veiklos, šios veiklos valstybinio valdymo ir kontrolės.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų,
nurodytų Įstatymo priede, nuostatomis.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Augalinis
vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios)
medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai)
ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-ių)
augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys.
Bendrijos
vaistinių preparatų registras – vaistinių preparatų, dėl kurių Europos
Komisijos sprendimu suteikta rinkodaros teisė visose Europos Sąjungos
valstybėse narėse, sąrašas.
Bendrinis
vaistinės medžiagos pavadinimas (toliau – bendrinis
pavadinimas) – Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduotas
tarptautinis vaistinės medžiagos įvardijimas arba, jei tokio nėra, įprastinis
bendrinis pavadinimas.
4.
Decentralizuota procedūra – procedūra, kurios metu Europos ekonominės erdvės
(toliau – EEE) valstybės bendradarbiaudamos nagrinėja tapačias paraiškas
suteikti jose vaistinio preparato rinkodaros teisę, kai tokia teisė dar
nesuteikta nė vienoje EEE valstybėje.
Didmeninis
vaistinių preparatų platinimas – farmacinė veikla, kurią sudaro vaistinių
preparatų įsigijimas, turėjimas, tiekimas ar eksportas, išskyrus tiekimą
fiziniams asmenims.
Ekstemporalus
vaistinis preparatas –
vaistinėje pavieniam pacientui pagal gydytojo receptą ir (arba) sveikatos
priežiūros įstaigos užsakymą pagamintas vaistinis preparatas (kartinis
vaistinis preparatas) ar pagal vaistinio preparato aprašą pagamintas vaistinis
preparatas (aprašinis vaistinis preparatas).
Europos
farmakopėja – farmakopėja, rengiama pagal Konvenciją dėl Europos
farmakopėjos rengimo.
Europos
vaistų agentūra – agentūra, įsteigta pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos
leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros
tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą.
Farmacijos
praktika - vaistininko ir
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika:
1) vaistininko
praktika – vaistininko vykdoma farmacinė veikla;
2) vaistininko
padėjėjo (farmakotechniko) praktika – vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)
vykdoma farmacinė veikla.
10.
Farmacijos produktas – vaistinis preparatas, tiriamasis vaistinis
preparatas, veiklioji medžiaga ir į Europos Komisijos sąrašą įrašyta pagalbinė
medžiaga, kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų
gamybai, medicininės paskirties produktas.
11.
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas
(farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
jiems prilygintas asmuo.
Farmacinė
informacija
– bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama
informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines
savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir
kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes).
Farmacinė
paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų
receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą,
farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.
Farmacinė
veikla – juridinių ir (ar) fizinių asmenų vykdoma sveikatinimo veikla,
apimanti vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų
ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, kurios naudojamos
kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai, gamybą, importą iš
trečiųjų šalių, kokybės kontrolę; vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų ir į
Europos Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, kurios naudojamos kaip
pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai, didmeninį platinimą; vaistinių
preparatų lygiagretų importą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui; farmacinės
informacijos apie vaistinius preparatus teikimą ir farmacinių atliekų tvarkymą,
išskyrus jų šalinimą.
15.
Farmacinės atliekos – naikintini vaistiniai preparatai (nekokybiški,
pasibaigusio tinkamumo laiko, konfiskuoti, surinkti iš gyventojų vaistiniai
preparatai ar jų falsifikatai, tiriamųjų vaistinių preparatų likučiai) ir
vaistinių preparatų tyrimams panaudotos ar netinkamos kokybės, pasibaigusio
tinkamumo laiko cheminės medžiagos, kurios buvo įsigytos tokiems tyrimams
atlikti.
16.
Farmakologinis budrumas – nepageidaujamų reakcijų ar kitų su vaistiniu
preparatu susijusių problemų nustatymo, vertinimo, pranešimo ir tokios rizikos
prevencijos sistema.
Generinis
vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veikliųjų medžiagų
kokybinė ir kiekybinė sudėtis bei farmacinė forma yra kaip referencinio
vaistinio preparato ir kurio bioekvivalentiškumas referenciniam vaistiniam
preparatui buvo įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais.
18.
Homeopatinis vaistinis preparatas (toliau – homeopatinis preparatas)
– vaistinis preparatas, pagamintas iš medžiagų, vadinamų homeopatinėmis
žaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei
tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio
vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas.
Imuninis
vaistinis preparatas (toliau – imuninis preparatas)
– vaistinis preparatas, vartojamas aktyviam ar pasyviam imunitetui sukelti
arba imuniteto būklei nustatyti, pvz.: vakcina, toksinas ir serumas, ar
imuninės reakcijos į alergizuojančią medžiagą specifiniams įgytiems pokyčiams
nustatyti arba sukelti, pvz., alergenas.
20.
Informacija apie vaistinius preparatus – vieša informacija, kuri gali būti
teikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama.
Išorinė
pakuotė – pakuotė, į kurią įdėta vidinė pakuotė.
22.
Klinikinis vaistinio preparato tyrimas – bet koks su žmonėmis atliekamas
biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba
kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį
farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar
kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių
tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą,
siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą.
23.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie
įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo
išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra
kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Kraujo
vaistinis preparatas (toliau – kraujo preparatas) – vaistinis
preparatas iš žmogaus kraujo ar plazmos, pagamintas pramoniniu būdu tokią teisę
turinčių juridinių asmenų.
Lietuvos
Respublikos vaistinių preparatų registras – teisinių, organizacinių,
technologinių priemonių visuma, skirta vaistiniams preparatams registruoti ir
jų registravimo duomenims tvarkyti. Į jį įrašomi vaistiniai preparatai, dėl kurių
išduotas rinkodaros arba registracijos pažymėjimas.
26.
Medicininės paskirties produktas – farmacinę formą turintis maisto
produktas, kurio sudėtyje yra biologiškai aktyvių medžiagų, lemiančių jo
poveikį fiziologinėms žmogaus organizmo funkcijoms, nustatytą klinikiniais
tyrimais ir (ar) pagrįstą moksline literatūra, ir kuris skirtas organizmui, jo
sistemoms ar organams stiprinti, jų veiklai palaikyti.
Naudos ir
rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir
keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant
to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą.
28.
Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į
vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato
įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba
fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią
tiriamojo vaistinio preparato dozę.
29.
Nepageidaujamas reiškinys – bet kuris nepalankus sveikatai reiškinys, kuris
pasireiškia, kai tyrime dalyvaujantis pacientas ar tiriamasis asmuo vartoja
tiriamąjį vaistinį preparatą, ir kuris nebūtinai turi priežastinį ryšį su jo
vartojimu.
Netikėta
nepageidaujama reakcija – nepageidaujama reakcija, kurios pobūdis,
padariniai arba jų sunkumas neatitinka nurodytų to vaistinio preparato
informacijoje (pvz., registruoto vaistinio preparato charakteristikų
santraukoje arba neregistruoto tiriamojo vaistinio preparato tyrėjo
brošiūroje).
Pakuotės
lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su
vaistiniu preparatu.
32.
Periodiškai atnaujinamas saugumo protokolas – periodinis protokolas,
skirtas vaistinio preparato saugumo duomenims atnaujinti ir pateikti
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka.
33.
Piktnaudžiavimas vaistiniu preparatu – nuolatinis ar pavienis sąmoningas
nesaikingas vaistinio preparato vartojimas, lemiantis fizinį arba psichologinį
žalingą poveikį.
34.
Poregistracinis saugumo tyrimas – farmakologinis epidemiologinis ar
klinikinis tyrimas, atliekamas laikantis vaistinio preparato rinkodaros
pažymėjimo sąlygų, siekiant nustatyti ar kiekybiškai įvertinti šio vaistinio
preparato saugumą.
35.
Radiofarmacinis vaistinis preparatas (toliau – radiofarmacinis
preparatas) – vaistinis preparatas, kurio sudėtyje, jį paruošus vartoti,
yra vienas ar daugiau radionuklidų (radioaktyviųjų izotopų), skirtų sveikatos
priežiūrai.
36.
Radionuklidų generatorius – bet kokia sistema, kurioje yra įtvirtintas
pirminis radionuklidas, iš kurio išplovimo ar kitu būdu gaunamas antrinis
radionuklidas, naudojamas radiofarmaciniuose preparatuose.
Radionuklidų
pirmtakas – bet koks radionuklidas, pagamintas kitai medžiagai prieš
vartojimą radioaktyviai pažymėti.
38.
Radionuklidų rinkinys – bet koks ruošinys, kuris (dažniausiai prieš jo
vartojimą) turi būti atskiestas ar sujungtas su radionuklidais galutiniame
radiofarmaciniame preparate.
39.
Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą
šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
arba Europos vaistų agentūra.
Referencinė
valstybė
– EEE valstybė, parengianti vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir
klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolą, kurio pagrindu kitos savitarpio
pripažinimo arba decentralizuotoje procedūroje dalyvaujančios EEE valstybės
priima sprendimą dėl to vaistinio preparato rinkodaros teisės suteikimo.
Referencinis
vaistinis preparatas
– vaistinis preparatas, įregistruotas bet kurioje EEE valstybėje pagal jos
vidaus teisės aktus, suderintus su 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms
skirtais vaistais, 6 straipsnio reikalavimais, taikant 8 straipsnyje numatytas
nuostatas.
42.
Savitarpio pripažinimo procedūra – procedūra, kurios metu EEE valstybė arba
valstybės bendradarbiaudamos nagrinėja paraišką (tapačias paraiškas) pripažinti
kitos EEE valstybės suteiktą vaistinio preparato rinkodaros teisę.
Specialusis
patvirtinimas – veiksmai, kuriais pagal
geros gamybos praktikos principus įrodomas bet kokios procedūros, proceso,
įrenginio, medžiagos, veiklos ar sistemos tinkamumas numatytiems rezultatams
gauti.
44.
Sunkus nepageidaujamos reakcijos padarinys – nepageidaujamos reakcijos
nulemta mirtis, pavojus gyvybei, būtinybė hospitalizuoti arba pailginti gydymo
stacionare trukmę, ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas arba apsigimimas.
Sunkus
nepageidaujamas reiškinys – vartojant bet kokią tiriamojo vaistinio
preparato dozę pasireiškiantis nepageidaujamas reiškinys, dėl kurio ištinka
mirtis, kyla pavojus gyvybei, tenka hospitalizuoti arba pailginti gydymo
stacionare trukmę, atsiranda ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas arba
apsigimimas.
Tyrėjas
– gydytojas ar kitas asmuo, kurio išsilavinimas ir pacientų priežiūros patirtis
atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – sveikatos
apsaugos ministras) nustatytus klinikinių vaistinių preparatų tyrimų reikalavimus.
Tyrėjas atsako už klinikinį tyrimą, atliekamą tyrimo vietoje. Jei tyrimą
tyrėjas atlieka vienas arba tyrimo atlikimo vietoje vadovauja jį atliekančių
asmenų grupei ir yra atsakingas už šios grupės veiklą, tyrėjas vadinamas
pagrindiniu tyrėju.
Tiriamasis
vaistinis preparatas
– veikliosios medžiagos farmacinė forma arba placebas, kuris klinikinio tyrimo
metu yra tiriamas arba vartojamas kaip palyginamasis preparatas, įskaitant ir
preparatus, kurie įregistruoti, bet vartojami arba gaminami (farmacinė forma
arba pakuotė) kitaip nei registruoti, arba kuris tiriamas norint nustatyti
nepatvirtintą indikaciją ar gauti išsamesnių duomenų apie vaistinį preparatą,
dėl kurio jau suteikta rinkodaros teisė.
Tiriamojo
vaistinio preparato gamyba – pramoninė tiriamojo vaistinio preparato
gamyba arba jo gamyba taikant pramoninį gamybos procesą apimantį metodą.
49.
Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (toliau – tradicinis
augalinis preparatas) – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka
sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma
supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra.
Vaistas
(vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir
teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi
savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl
farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar
skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba
diagnozuoti žmogaus ligas.
Vaistinė
– juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų
įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių
paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės
kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių.
Vaistinė
medžiaga – bet kuri medžiaga, kurios kilmė gali būti: 1) žmogaus, pvz.:
žmogaus kraujas ir žmogaus kraujo produktai; 2) gyvūninė, pvz.:
mikroorganizmai, gyvūnai, organų dalys, gyvūnų išskyros, toksinai, ištraukos,
kraujo produktai; 3) augalinė, pvz.: mikroorganizmai, augalai, jų dalys, augalų
išskyros, ištraukos; 4) cheminė, pvz.: elementai, natūralios cheminės medžiagos
ir cheminiai produktai, gauti cheminės sandaros keitimo ar sintezės būdu.
53.
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir
farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) – asmuo, įgijęs vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją, arba Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.
Vaistinio
preparato gamyba
– pramoninė vaistinio preparato gamyba arba jo gamyba taikant pramoninį
gamybos procesą apimantį metodą.
Vaistinio
preparato lygiagretaus importo leidimas – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
išduotas dokumentas, kurio turėtojui leidžiama lygiagrečiai importuoti vaistinį
preparatą ir vykdyti jo rinkodarą.
Vaistinio
preparato lygiagretus importas – kitoje EEE valstybėje registruoto
vaistinio preparato, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje jau registruotam
vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį panašus, įvežimas į Lietuvos
Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo
platinimo tinklu.
Vaistinio
preparato neparduodamas pavyzdys – nemokamas, neskirtas vartoti vaistinio
preparato pavyzdys, skirtas susipažinti su vaistiniu preparatu sveikatos
priežiūros specialistui, turinčiam teisę išrašyti vaistinius preparatus.
Vaistinio
preparato pavadinimas – vaistinio preparato įvardijimas sugalvotu (tokiu,
kurio negalima supainioti su bendriniu) arba bendriniu ar moksliniu pavadinimu
kartu nurodant rinkodaros teisės turėtojo prekės ženklą arba pavadinimą.
Vaistinio
preparato registracijos pažymėjimas (toliau – registracijos pažymėjimas)
– Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos dokumentas,
patvirtinantis homeopatinio ar tradicinio augalinio preparato rinkodaros teisės
suteikimą Lietuvos Respublikoje ir išduotas pagal šio įstatymo nustatytą
supaprastintą homeopatinių ar tradicinių augalinių preparatų registravimo
procedūrą ar specialią homeopatinių preparatų registravimo procedūrą.
Vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimas (toliau – rinkodaros pažymėjimas) – Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos dokumentas, kuriuo
patvirtinamas vaistinio preparato rinkodaros teisės turėjimas Lietuvos
Respublikoje ir kuris išduodamas pagal šio įstatymo nustatytas vaistinių
preparatų registravimo procedūras, išskyrus supaprastintą homeopatinių ir
tradicinių augalinių preparatų registravimo bei specialią homeopatinių
preparatų procedūrą.
Vaistinio
preparato rinkodaros
pažymėjimo sąlygos
– vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo ir dokumentų, kuriais remiantis jis
išduotas, duomenų ir informacijos visuma.
Vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas – vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų variacija, numatyta 2003 m. birželio 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės kompetentingos
institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais ir
veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo, arba prie variacijų
nepriskiriamas rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas, nustatytas sveikatos
apsaugos ministro.
Vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų papildymas – 2003 m. birželio 3 d.
Komisijos reglamento (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės kompetentingos
institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais ir
veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo numatytas vaistinio
preparato veikliosios medžiagos modifikavimas, jo farmakokinetikos, stiprumo,
farmacinės formos arba vartojimo būdo keitimas.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisė (toliau – rinkodaros teisė) –
asmens teisė organizuoti vaistinio preparato tiekimą rinkai, reklamą ir
rinkodaros valdymo priemones.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas – juridinis asmuo, kuriam suteikta
vaistinio preparato rinkodaros teisė pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojo atstovas – vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo paskirtas atstovas valstybėje narėje.
Vaistinio
preparato stiprumas – veikliųjų medžiagų kiekis dozuotėje, tūrio arba masės
vienete (atsižvelgiant į farmacinę formą).
Vaistinių
prekės – prekės, kurių grupių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras
ir kurias leidžiama įsigyti, laikyti ir parduoti (išduoti) vaistinėse. Ši
sąvoka neapima vaistinių preparatų.
Vaistinių
preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams
bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija
apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama
skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą, įskaitant:
1) vaistų
reklamuotojų vizitus, kurių metu teikiama informacija apie vaistinius
preparatus, pas sveikatos priežiūros specialistus, turinčius teisę skirti
vaistinius preparatus;
2) vaistinių
preparatų neparduodamų pavyzdžių platinimą;
3) skatinimą
skirti, tiekti, parduoti ar vartoti vaistinius preparatus duodant, siūlant ar
žadant dovanas, asmeninę naudą ar premijas pinigais ar natūra;
4) reklaminių
renginių, kuriuose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai,
turintys teisę skirti ar tiekti vaistinius preparatus, finansavimą;
5) mokslinių
konferencijų, kuriose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos
specialistai, turintys teisę skirti ar pardavinėti vaistinius preparatus,
finansavimą, šių konferencijų dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidų
apmokėjimą;
6) radijo,
televizijos laidų ir (ar) programų, per kurias teikiama informacija apie
vaistinius preparatus, rėmimą.
Vaistų
reklamuotojas
– fizinis asmuo, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ir (ar) jo
atstovo įgaliotas vykdyti vaistinių preparatų reklamą.
Vardinis
vaistinis preparatas
– pavieniam pacientui būtinas neregistruotas vaistinis preparatas, tiekiamas į
Lietuvos Respubliką remiantis to paciento gydytojo paskyrimu, pateiktu
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir skirtas vartoti tiesiogiai
šiam gydytojui atsakant.
Veterinarijos felčeris
– fizinis asmuo, įgijęs veterinarijos felčerio arba Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka jam prilygintą profesinę kvalifikaciją.
Veterinarijos gydytojas
– aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka įgijęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.
75.
Veterinarijos vaistinė – juridinis asmuo, turintis teisę įsigyti, laikyti,
parduoti (išduoti), gaminti veterinarinius vaistus ir kontroliuoti jų kokybę.
76.
Veterinarinė farmacija – juridinių ir (ar) fizinių asmenų veikla, apimanti
veterinarinių vaistų gamybą, importą, tiekimą (prekybą), kokybės kontrolę ir
atliekų tvarkymą.
77.
Veterinarinės farmacijos įmonė – juridinis asmuo, kuris verčiasi
veterinarine farmacija.
Veterinarinės farmacijos
vadovas – fizinis asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus ir juridinio
asmens, turinčio veterinarinės farmacijos veiklos licenciją, paskirtas
vadovauti veterinarinei farmacijai.
Veterinarinis vaistas –
medžiaga ar medžiagų derinys, pateikiamas kaip turintis gyvūnus gydančių
savybių ar apsaugantis juos nuo ligų arba skiriamas gyvūnams, norint nustatyti
diagnozę arba farmaciniu, imuniniu ar metaboliniu poveikiu atkurti, koreguoti
ar pakeisti fiziologines funkcijas.
80.
Veterinarinių vaistų registras – duomenų apie leidžiamus naudoti Lietuvos
Respublikoje veterinarinius vaistus kaupimo, saugojimo ir tvarkymo sistema.
Vidinė
pakuotė – pakuotė ar kitokia talpyklė, tiesiogiai besiliečianti su
vaistiniu preparatu.
82.
Ženklinimas – informacija ant vidinės arba išorinės pakuotės.
antrasIS skIRSNIS
VAISTININKŲ IR VAISTININKŲ PADĖJĖJŲ (FARMAKOTECHNIKŲ) KVALIFIKACIJOS
PRIPAŽINIMAS, LICENCIJAVIMAS, REGISTRAVIMAS, KOMPETENCIJA IR kvalifikacijos
priežiūra
3
straipsnis. Vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų)
kvalifikacijos pripažinimas
Lietuvos Respublikoje galioja
Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos
studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir
kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka Europos
Sąjungoje galiojančius minimalius farmacijos studijų programų farmacijos
specialistams reikalavimus.
Užsienio
valstybėse įgytą vaistininko ar vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)
profesinę kvalifikaciją (pasirengimą bei patirtį) vertina ir pripažįsta
Vyriausybės įgaliota institucija.
4
straipsnis. Vaistininko praktikos licencijavimas
1.
Vaistininkas gali eiti vaistininko pareigas visuomenės vaistinėje, gamybinėje
visuomenės vaistinėje, ligoninės vaistinėje, gamybinėje ligoninės vaistinėje,
universiteto vaistinėje ir labdaros vaistinėje tik turėdamas vaistininko
praktikos licenciją.
Vaistininko
praktikos licencija išduodama neterminuotam laikui.
Vaistininko
praktikos licenciją išduoda, atsisako išduoti ir licencijos galiojimą panaikina
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir sveikatos
apsaugos ministro patvirtintomis Vaistininko praktikos licencijavimo
taisyklėmis.
Asmuo,
norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą
vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus,
nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti
licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi
pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Sprendimas
dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti
pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų gavimo.
Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į
sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau, pareiškėjui delsiant juos patikslinti,
sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo dokumentų gavimo.
Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba apie vaistininko praktikos licencijų išdavimą ir galiojimo
panaikinimą skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Už licencijos
išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Vaistininko
licencija neišduodama, jeigu:
1) pateikti ne
visi dokumentai arba jie neatitinka keliamų reikalavimų, netinkamai įforminti;
2) dokumentuose
nurodyti klaidingi duomenys;
3) asmens
veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
4) asmeniui
uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Licencijos
galiojimas panaikinamas:
1) licencijos
turėtojo prašymu;
2) jeigu
licencijos turėtojas padarė farmacinės veiklos pažeidimų, sukėlusių sunkias
pasekmes, kurias nustatė farmacinę veiklą kontroliuojančios institucijos;
3) licencijai
gauti buvo pateikti klaidingi duomenys;
4) licencijos
turėtojo veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
5) licencijos
turėtojui uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo
sprendimu;
6) licencijos
turėtojui neįvykdžius 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos pareigos;
7) licencijos
turėtojui mirus.
Panaikinus
licencijos galiojimą, apie tai per 10 dienų raštu pranešama vaistininkui ir
darbdaviui ir nurodomos priežastys.
Nauja
vaistininko praktikos licencija pareiškėjo prašymu ir pateikus vaistininko
praktikos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus gali būti išduodama tik
praėjus 6 mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, išskyrus
atvejus, kai licencija panaikinta dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo arba
apribojus asmens veiksnumą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokiu atveju nauja
licencija gali būti išduodama ne anksčiau kaip suėjus teismo sprendime nurodytam
terminui arba teismui panaikinus asmens veiksnumo apribojimą. 6 mėnesių
terminas netaikomas, jeigu licencijos galiojimas panaikinamas jos turėtojo
prašymu.
Licencijas
išduodančios institucijos sprendimai skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
5
straipsnis. Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) registravimas
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę verstis vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) praktika vaistinėje nuo vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) įrašymo į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą
dienos.
Į Vaistininko
padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą įrašoma Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
sprendimu. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai pateikia nustatytos formos prašymą įrašyti į Vaistininko
padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, įgytą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)
profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus sveikatos apsaugos
ministro nustatytus dokumentus.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą įrašyti arba neįrašyti vaistininko
padėjėją (farmakotechniką) į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą ne
vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo
dienos, jeigu vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) atitinka šio įstatymo ir
sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjas,
dėl kurio priimtas sprendimas neįtraukti jo į Vaistininko padėjėjų
(farmakotechnikų) sąrašą, turi teisę apskųsti šį sprendimą teisės aktų
nustatyta tvarka.
Jei su
asmeniu, kuris nėra įrašytas į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą,
sudaroma darbo sutartis dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikos,
už šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nesilaikymą teisės aktų
nustatyta tvarka atsako darbdavys.
Vaistininko
padėjėjai (farmakotechnikai) privalo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai kas
5 metus pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) profesinė kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro
įsakymu nustatyta tvarka.
Pareiškėjas į
sąrašą neįrašomas, jeigu:
1) pateikti ne
visi dokumentai arba jie neatitinka reikalavimų, netinkamai įforminti;
2) dokumentuose
nurodyti klaidingi duomenys;
3) asmens
veiksnumas apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
4) asmeniui
uždrausta verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu
teismo sprendimu.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) išbraukiamas iš Vaistininko padėjėjų
(farmakotechnikų) sąrašo:
1) paties
prašymu;
2) jeigu
vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) uždrausta verstis vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
3) jeigu
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiksnumas apribojamas įsiteisėjusiu
teismo sprendimu;
4) jeigu paaiškėja,
kad įrašymui į sąrašą pareiškėjas pateikė klaidingus duomenis;
5) vaistininko
padėjėjui (farmakotechnikui) neįvykdžius šio straipsnio 6 dalyje nustatytos
pareigos;
6) vaistininko
padėjėjui (farmakotechnikui) mirus.
6
straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)
kvalifikacijos kėlimas
Vaistininkų
ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos kėlimą sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos aukštosios
mokyklos ir šių specialistų nevyriausybinės organizacijos.
Keliantys
kvalifikaciją darbuotojai Darbo kodekso nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo.
7
straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) teisės ir
pareigos
Vaistininko
ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)
teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir atsakomybę nustato šis įstatymas,
sveikatos apsaugos ministro patvirtintas vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)
teisių ir pareigų paskirstymo aprašas, kiti teisės aktai, vaistininko ir
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigybių aprašymai.
Vaistininkas
turi teisę:
1) šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka verstis vaistininko praktika;
2) parduoti
(išduoti) gyventojams vaistinius preparatus ir vaistinių prekes;
3) gaminti
ekstemporalius vaistinius preparatus ir tikrinti jų kokybę;
4) gauti
informaciją, būtiną vaistininko praktikai, prireikus bendradarbiauti su
sveikatos priežiūros specialistais ir gauti informaciją apie pacientams skirtus
ir jų vartojamus vaistinius preparatus;
5) informuoti ir
konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą, propaguoti
sveiką gyvenseną;
6) atsisakyti
parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko
profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar
pakenkti jo sveikatai;
7) dalyvauti
vaistininkų profesinių organizacijų veikloje, jeigu tam neprieštarauja kiti
teisės aktai.
Vaistininkas
privalo:
1) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;
2) vaistininko
praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie
profesinės kvalifikacijos kėlimą ir vaistininko praktiką, jeigu vaistininkas
vykdo farmacijos praktiką vaistinėje;
3) laikytis
vaistininko profesinės etikos principų;
4) atlikti kitas
teisės aktų nustatytas pareigas.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę:
1) verstis
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika šio įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka;
2) parduoti
vaistinių prekes, teikti informaciją apie jų vartojimą ir laikymo sąlygas,
kontroliuojamas vaistininko parduoti (išduoti) vaistinius preparatus;
3) gaminti
ekstemporalius vaistinius preparatus;
4) tvarkyti vaistinių
preparatų ir vaistinių prekių atsargas;
5) gauti
informaciją, būtiną vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikai vykdyti;
6) dalyvauti
vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) profesinių organizacijų veikloje, jeigu
tam neprieštarauja kiti teisės aktai.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) privalo:
1) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;
2) laikytis
profesinės etikos principų;
3) vykdydamas
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktiką, bendradarbiauti su
vaistininkais ir sveikatos priežiūros specialistais;
4) atlikti kitas
teisės aktų nustatytas pareigas.
Vaistininkas
ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi ir kitų teisių, nustatytų kitų
teisės aktų.
TREČIASIS
SKIRSNIS
VAISTINIŲ PREPARATŲ
TIEKIMAS RINKAI
8
straipsnis. Bendrosios nuostatos
Vaistiniai
preparatai, pagaminti pramoniniu būdu arba apimančiu pramoninį procesą metodu,
gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai tik kai yra įregistruoti
Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių
preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše
(toliau – registruoti vaistiniai preparatai).
Registravimo
reikalavimas taip pat taikomas radionuklidų generatoriams, radionuklidų rinkiniams,
radiofarmaciniams preparatams – radionuklidų pirmtakams ir pramoniniu būdu
pagamintiems radiofarmaciniams preparatams.
Sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos
rinkai ir vartojami sveikatos priežiūrai šie neregistruoti vaistiniai
preparatai:
1) būtinieji
vaistiniai preparatai, jeigu jiems suteikta rinkodaros teisė bent vienoje EEE
valstybėje;
2) vardiniai
vaistiniai preparatai, kai gydytojas, skirdamas juos vartoti pavieniam
pacientui, prisiima tiesioginę ir asmeninę atsakomybę.
Įvežti iš
kitos EEE valstybės neregistruotus vaistinius preparatus ar importuoti iš
trečiosios šalies vardinius vaistinius preparatus į Lietuvos Respubliką gali
tik juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę didmeninio platinimo
licenciją.
Sveikatos
apsaugos ministras gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai
neregistruotus vaistinius preparatus, būtinus vartoti, kai įtariama ar
nustatoma sveikatai pavojingų patogeninių ar cheminių veiksnių, toksinų arba
jonizuojančioji radiacija, taip pat įvykus gaivalinei nelaimei.
Nepažeidžiant
sveikatos apsaugos ministro nustatytos vardinių vaistinių preparatų tiekimo
tvarkos reikalavimų, rinkodaros teisės turėtojams, gamintojams ir sveikatos
priežiūros specialistams netaikoma atsakomybė už pasekmes dėl neregistruotų
vaistinių preparatų vartojimo ar registruotų vaistinių preparatų vartojimo
nepatvirtintomis indikacijomis, jei tą daryti rekomendavo arba nurodė Sveikatos
apsaugos ministerija, įtarusi arba nustačiusi sveikatai pavojingų patogeninių
ar cheminių veiksnių, toksinų ar jonizuojančiąją radiaciją arba įvykus
gaivalinei nelaimei. Ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso nustatytais atvejais dėl nekokybiškų preparatų.
Šiuo įstatymu
nustatyti vaistinio preparato registravimo, gamybos, didmeninio platinimo,
reklamos ir farmakologinio budrumo reikalavimai netaikomi:
1) tarpiniams
produktams, kurie skirti perdirbti juridiniuose asmenyse, turinčiuose šio
įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją;
2)
užplombuotiems radionuklidams;
3) neskirstytam
į sudėtines dalis žmogaus kraujui, plazmai ar kraujo ląstelėms, išskyrus
pramoninį procesą apimančiu metodu paruoštą plazmą.
Registravimo
reikalavimai netaikomi radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo
nurodymus iš registruotų radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar
radionuklidų pirmtakų prieš vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga,
turinti veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją,
vartojimui toje įstaigoje.
Juridiniai
asmenys, turintys asmens
sveikatos priežiūros veiklos licencijas, vaistinius preparatus gali įsigyti tik
iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o
kartinius vaistinius preparatus – iš gamybinės visuomenės vaistinės. Šie
juridiniai asmenys įsigytus vaistinius preparatus laiko ir įtraukia į apskaitą
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Juridiniai
asmenys, neturintys asmens
sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar licencijos verstis farmacine veikla,
vaistinių preparatų gali įsigyti tik iš vaistinių.
Vaistinių
preparatų receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo)
gyventojams taisykles tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Receptiniai vaistiniai preparatai ambulatoriškai besigydantiems
pacientams išduodami (parduodami) tik pagal gydytojų receptus.
Fizinis
asmuo turi teisę savo individualioms reikmėms įvežti į Lietuvos Respubliką
ir išvežti iš jos, gauti ar siųsti paštu vaistinius preparatus sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Draudžiama
gaminti, importuoti, platinti ir tiekti rinkai falsifikuotus vaistinius
preparatus. Falsifikuotų vaistinių preparatų stebėseną koordinuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Falsifikuotais vaistiniais
preparatais laikomi produktai, kurie yra sąmoningai apgaulės tikslu neteisingai
paženklinti, atsižvelgiant į jų tapatybę ir (ar) kilmę.
Sveikatos apsaugos ministerija arba
jos įgaliota institucija:
1) organizuoja ir koordinuoja Lietuvos
gyventojų aprūpinimą būtiniausiais vaistiniais preparatais, teisinėmis bei
organizacinėmis priemonėmis reguliuoja ir užtikrina nenutrūkstamą kokybiškų,
saugių, efektyvių ir būtinų vaistinių preparatų tiekimą į šalies vaistines;
2) griežtai
stebi, kaip vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojai atlieka savo
pareigas nenutrūkstamai tiekti gyvybiškai būtinus vaistinius preparatus,
užtikrina jų atsakomybę atitinkamais teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1735,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)
9
straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės suteikimas
Vaistinio
preparato rinkodaros teisę EEE valstybėje suteikia tos valstybės įgaliota
institucija, iš karto visose Europos Sąjungos valstybėse (toliau – Bendrijoje)
– Europos Komisija.
Lietuvos
Respublikoje vaistinių preparatų rinkodaros ir registracijos pažymėjimus
išduoda, vaistinius preparatus perregistruoja, pažymėjimų papildymus ir jų
sąlygų keitimus tvirtina, pažymėjimų galiojimą sustabdo, pažymėjimų galiojimo
sustabdymą panaikina ar pažymėjimų galiojimą panaikina ir Lietuvos Respublikos
vaistinių preparatų registrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka
tvarko Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Vaistinių preparatų rinkodaros
pažymėjimų sąlygų variacijos tvirtinamos 2003 m. birželio 3 d.
Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės
kompetentingos institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais
ir veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo nustatyta tvarka.
Rinkodaros
teisė suteikiama tam tikro stiprumo ir farmacinės formos vaistiniam preparatui.
Kiti stiprumai, farmacinės formos, vartojimo būdai, prezentacijos (pvz.,
dozuočių skaičius pakuotėje ir pakuotės dizainas), rinkodaros pažymėjimo
papildymai ir variacijos laikomi priklausančiais bendrajai rinkodaros teisei.
Šio įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti duomenų ir rinkos
išskirtinumo periodai skaičiuojami nuo pirmosios rinkodaros teisės suteikimo
(toliau – pradinė rinkodaros teisė).
Vaistinių
preparatų rinkodaros teisė gali būti suteikiama asmenims, kurie įsteigti EEE
valstybėje ir atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus
reikalavimus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės įgijimas neatleidžia vaistinio preparato gamintojo
ir vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo nuo teisės aktuose nustatytos
atsakomybės.
Jei produktas, atsižvelgiant į visas jo charakteristikas, gali būti
laikomas vaistiniu preparatu ir produktu, kuriam reikalavimus nustato kiti
Lietuvos Respublikos teisės aktai, jam taikomi vaistinio preparato
reikalavimai.
Rinkodaros
teisė perleidžiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, suteikdama vaistinių preparatų rinkodaros teisę, juos
klasifikuoja į receptinius ir nereceptinius, vadovaudamasi šio įstatymo 10
straipsnyje nurodytais kriterijais. Klasifikavimo grupė gali būti keičiama
perregistruojant vaistinį preparatą arba keičiant klasifikaciją vadovaujantis
šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir Europos Komisijos žmonėms skirtų
vaistinių preparatų klasifikavimo keitimo rekomendacijomis.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tvirtina ir skelbia receptinių
vaistinių preparatų sąrašą, taip pat kiekvienais metais jį tikslina ir apie šio
sąrašo pakeitimus informuoja Europos Komisiją ir kitas EEE valstybes.
10
straipsnis. Vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijai
1.
Vaistiniai preparatai skirstomi į receptinius ir nereceptinius.
2.
Receptiniams vaistiniams preparatams priskiriami tie, kurie atitinka nors vieną
iš šių kriterijų:
1)
vartojami be gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti
tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;
2)
dažnai ir labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti
tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;
3)
jų sudėtyje yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas
reakcijas reikia tirti toliau;
4)
paprastai skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu;
5)
dėl farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini
gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje;
6)
skirti gydyti ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba
įstaigoje, turinčioje atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami
ir pacientas gali būti stebimas kitomis sąlygomis);
7)
skirti ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti labai sunkius
nepageidaujamos reakcijos padarinius, dėl kurių reikia gydytojo recepto ir
specialaus paciento stebėjimo gydymo metu.
3.
Receptinių vaistinių preparatų grupėje nustatomas specialiuose receptų
blankuose išrašomų preparatų pogrupis. Jam priskiriami vaistiniai preparatai,
atitinkantys nors vieną iš šių kriterijų:
1) jų sudėtyje
yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro tvirtinamų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų
sąrašų II sąrašą (Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti
medicinos tikslams);
2)
netinkamai vartojami jie gali kelti didelį piktnaudžiavimo pavojų, sukelti
priklausomybę arba gali būti vartojami neteisėtais tikslais;
3)
jų sudėtyje yra vaistinių medžiagų, kurias dėl naujumo arba savybių atsargumo
dėlei galima priskirti nurodytiesiems šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.
4.
Vaistiniai preparatai, kurie neatitinka šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies
kriterijų, priskiriami nereceptinių vaistinių preparatų grupei.
11
straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę teikimas
Asmuo, kuris
nori įgyti EEE neregistruoto vaistinio preparato rinkodaros teisę iš karto
keliose EEE valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato
rinkodaros teisę pagal decentralizuotą procedūrą ir bylą, tapačią tai, kuri
pateikiama kitos valstybės (valstybių) įgaliotai institucijai ar institucijoms.
Asmuo, kuris
nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę kitoje ar kitose EEE
valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę
pagal savitarpio pripažinimo procedūrą ir bylą, tapačią tai, kurios pagrindu tą
vaistinį preparatą įregistravo pirmoji valstybė, su visais vėlesniais
papildymais.
Asmuo, kuris
nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę tik Lietuvos Respublikoje, kai
kitoje ar kitose EEE valstybėse šio preparato rinkodaros teisė nesuteikta, turi
pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio
preparato rinkodaros teisę pagal nacionalinę procedūrą.
Kartu su
paraiška, be kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų dokumentų ir
informacijos, turi būti pateikti farmacinių (fizikinių-cheminių, biologinių ar
mikrobiologinių), ikiklinikinių (toksikologinių ir farmakologinių) ir klinikinių
tyrimų rezultatai.
Nepažeidžiant
pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugos, ikiklinikinių ir
klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti įrodžius, kad teikiamas
registruoti vaistinis preparatas yra referencinio vaistinio preparato, kuriam
yra arba buvo suteikta rinkodaros teisė bet kurioje EEE valstybėje arba
Bendrijoje ne mažiau kaip 8 metus, generinis vaistinis preparatas. Šis
laikotarpis suprantamas kaip referencinio vaistinio preparato duomenų
išimtinumo laikotarpis.
Generinį
vaistinį preparatą, kurio rinkodaros teisė suteikta pagal šio straipsnio 5
dalį, galima tiekti
rinkai
praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo referencinio vaistinio preparato pradinės
rinkodaros teisės suteikimo dienos. Dvejų metų laikotarpis, skaičiuojamas po
duomenų išimtinumo laikotarpio, suprantamas kaip referencinio vaistinio
preparato rinkos išimtinumo laikotarpis.
Šio
straipsnio 6 dalyje nurodytas 10 metų išimtinumo laikotarpis pratęsiamas ne
ilgiau kaip dar vieniems metams, jei per pirmuosius 8 metus iš nurodytų 10 metų
rinkodaros teisės turėtojas įregistruoja vieną ar kelias naujas terapines
indikacijas, kurios iki registravimo atliktais moksliniais vertinimais laikomos
teikiančiomis reikšmingą klinikinę naudą, palyginti su esamu gydymu.
Taikant šio
straipsnio 5–7 dalis, skirtingos veikliosios medžiagos druskos, esteriai,
eteriai, izomerai, izomerų mišiniai, kompleksai ar dariniai laikomi ta pačia
veikliąja medžiaga, išskyrus atvejį, kai jie reikšmingai skiriasi saugumu ir
(ar) veiksmingumu. Šiuo atveju pareiškėjas turi pateikti papildomos
informacijos įvairių įregistruotos veikliosios medžiagos druskų, esterių ar
darinių saugumui ir (ar) veiksmingumui įrodyti. Įvairios geriamosios paprasto
atpalaidavimo farmacinės formos laikomos ta pačia forma. Biologinio
įsisavinamumo tyrimų duomenų nereikia pateikti įrodžius, kad generinis
vaistinis preparatas atitinka Europos Sąjungos institucijų skelbiamų specialių
gairių nustatytus kriterijus.
Šio
straipsnio 5–7 dalys netaikomos referenciniams vaistiniams preparatams, kurių
registravimo paraiškos buvo pateiktos iki 2005 m. sausio 9 d. Jeigu referencinio vaistinio preparato registravimo paraiška pateikta iki
numatytos datos, nepažeidžiant pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių
apsaugos, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti
įrodžius, kad teikiamas registruoti vaistinis preparatas yra referencinio
preparato, kuris yra arba buvo registruotas Bendrijoje ne mažiau kaip 10 metų
arba bet kurioje EEE valstybėje ne mažiau kaip 6 arba 10 metų, atsižvelgiant į
tos valstybės nustatytą duomenų išimtinumo laikotarpį, generinis vaistinis
preparatas.
Jei
vaistinis preparatas neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos arba
biologinis ekvivalentiškumas negali būti įrodytas atitinkamais biologinio
įsisavinamumo tyrimais, arba jei yra modifikuojama veiklioji medžiaga
(medžiagos), terapinės indikacijos, stiprumas, farmacinė forma arba vartojimo
būdas (palyginti su referenciniu vaistiniu preparatu), turi būti pateikti
atitinkamų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų duomenys.
Jei
biologinis vaistinis preparatas, panašus į referencinį biologinį preparatą,
neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos dėl žaliavų ar gamybos procesų
skirtumų, turi būti pateikti atitinkamų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų
duomenys. Papildomai pateikiami duomenys turi atitikti sveikatos apsaugos
ministro nustatytus vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir
klinikinių tyrimų standartus, protokolus ir atitinkamas gaires. Kitų tyrimų,
kurių duomenys yra referencinio vaistinio preparato registravimo byloje,
rezultatų pateikti nereikia.
Papildomas
nesumuojamas vienų metų duomenų išimtinumo laikotarpis suteikiamas pripažinto
medicininio vartojimo naujai veikliosios medžiagos indikacijai, jeigu dėl jos
atlikti reikšmingi ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai.
Būtinų studijų ir tyrimų atlikimas, norint pateikti paraišką
registruoti vaistinį preparatą Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 5, 10
ir 11 dalis ar Bendrijos vaistinių preparatų registre pagal Reglamentą (EB) Nr.
726/2004 arba kitose valstybėse pagal tų valstybių teisės aktų reikalavimus, ir
su jais susiję praktiniai poreikiai nepažeidžia vaistinių preparatų patento ar
papildomos apsaugos liudijimų suteikiamų teisių, numatytų Lietuvos Respublikos
patentų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pramoninės
nuosavybės apsaugą.
14.
Nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių pramoninės nuosavybės ir
komercinių paslapčių apsaugą, ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų rezultatų
galima nepateikti įrodžius, kad teikiamo registruoti vaistinio preparato
veikliosios medžiagos (medžiagų) vartojimas Bendrijos medicinos praktikoje yra
pripažintas ne trumpiau kaip 10 metų ir, remiantis sveikatos apsaugos ministro
nustatytų vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių
tyrimų standartų ir protokolų reikalavimais, įrodytas jos veiksmingumas ir
priimtinas saugumas. Šiuo atveju vietoj ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų
rezultatų pateikiama atitinkama mokslinė literatūra.
Jei teikiamo
registruoti vaistinio preparato veikliosios medžiagos įtrauktos į anksčiau
įregistruotų vaistinių preparatų sudėtį, tačiau jų derinys terapiniais tikslais
nevartotas, pateikiami to derinio naujų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų rezultatai.
Nuorodų į mokslinius duomenis apie kiekvieną veikliąją medžiagą pateikti
nereikia.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas gali leisti naudoti jo vardu įregistruoto
preparato registravimo byloje pateiktus farmacinius, ikiklinikinius ir
klinikinius dokumentus vėliau pateiktoms vaistinių preparatų, kurie turi tokią
pačią veikliųjų medžiagų kokybinę ir kiekybinę sudėtį bei farmacinę formą,
registravimo paraiškoms nagrinėti.
Asmuo
privalo pateikti visus (tiek palankius, tiek nepalankius) vaistinio preparato
klinikinius ir (ar) mokslinės literatūros
duomenis. Informacija turi būti pateikta taip, kad ja remiantis būtų galima
priimti moksliškai pagrįstą sprendimą dėl vaistinio preparato rinkodaros
pažymėjimo išdavimo ir jo sąlygų.
Už pateiktos
informacijos, duomenų ir dokumentų teisingumą atsako pareiškėjas ar rinkodaros
teisės turėtojas.
12 straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato
rinkodaros teisę nagrinėjimas ir rinkodaros pažymėjimo išdavimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros
teisę:
1) įvertina su
paraiška pateiktus dokumentus ir informaciją, padaro išvadą, ar jie atitinka
nustatytus reikalavimus rinkodaros teisei suteikti;
2) gali pateikti
vaistinį preparatą, jo pradines medžiagas, prireikus tarpinius produktus ar
kitas sudedamąsias medžiagas tirti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų
kontrolės laboratorijai, siekdama įsitikinti, kad gamintojo taikomi kontrolės
metodai ir su paraiška pateikti jų aprašymai yra tinkami;
3) gali
pareikalauti pareiškėją papildyti su paraiška pateiktus dokumentus ir
informaciją;
4) įsitikina,
kad gamintojas ir (ar) importuotojas turi sąlygas gaminti ir (ar) kontroliuoti
vaistinį preparatą pagal metodus, aprašytus kartu su paraiška gauti rinkodaros
teisę pateiktuose dokumentuose; pareiškėjui pateikus motyvuotą prašymą,
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali leisti, kad tam tikros stadijos gamyba
ir (ar) kontrolė būtų atliekama trečiųjų asmenų, kurie atitinka šiuos
reikalavimus.
Vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimas išduodamas arba
motyvuotas atsisakymas jį išduoti priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo
paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, priėmimo dienos. Laikas,
per kurį pareiškėjas pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
pareikalautus papildomus dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus
žodžiu ir (ar) raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Priėmusi
sprendimą suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba:
1) išduoda
pareiškėjui vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimą su šiais priedais:
preparato charakteristikų santrauka, rinkodaros sąlygomis, ženklinimu ir
pakuotės lapeliu;
2) įrašo
vaistinį preparatą į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą;
3) priskiria
preparatą nereceptiniams ar receptiniams vaistiniams preparatams vadovaudamasi šio
įstatymo nustatytais vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijais;
4) viešai visuomenės informavimo priemonėse praneša apie vaistinio preparato
įregistravimą ir paskelbia jo charakteristikų santrauką;
5) parengia
vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų dokumentų
vertinimo protokolą; jis atnaujinamas gavus naujos informacijos apie preparato
kokybę, saugumą ir veiksmingumą;
6) nedelsdama
suteikia galimybę visuomenei susipažinti su vertinimo protokolo turiniu,
išskyrus konfidencialaus komercinio pobūdžio informaciją. Vertinimo protokole
turi būti pagrįstas sprendimas suteikti rinkodaros teisę ir atskirai aptarta
kiekviena indikacija.
Už paraiškos
suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, kartu pateiktų dokumentų ir
informacijos ekspertizę, taip pat už rinkodaros pažymėjimo išdavimą mokama
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Jeigu
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti vaistinio preparato
rinkodaros teisę, taikydama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą
procedūrą (nacionalinę procedūrą), nustato, kad paraiška gauti to paties
vaistinio preparato rinkodaros teisę nagrinėjama kitoje EEE valstybėje,
paraiška nesvarstoma ir pareiškėjui siūloma ją pateikti decentralizuotai
procedūrai.
Jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti
vaistinio preparato rinkodaros teisę, taikydama nacionalinę procedūrą nustato,
kad to paties vaistinio preparato rinkodaros teisė yra suteikta kitoje EEE
valstybėje, paraiška nesvarstoma ir pareiškėjui siūloma ją pateikti pagal
savitarpio pripažinimo procedūrą.
Informacija
apie pateikiamas arba nagrinėjamas paraiškas registruoti vaistinius preparatus
ar registravimo sąlygų pakeitimus yra konfidenciali ir neskelbiama, išskyrus
atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai arba Europos Sąjungos reglamentai
reikalauja šią informaciją atskleisti.
13
straipsnis. Atsisakymas suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę
Vaistinio
preparato rinkodaros teisė nesuteikiama, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos
paraiškos, dokumentų ir informacijos ekspertizę, nustatomas bent vienas iš šių
pagrindų:
1) nepalankus
vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis;
2) pareiškėjas
nepakankamai pagrindžia vaistinio preparato veiksmingumą;
3) vaistinio
preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;
4) su paraiška
pateikta informacija ir dokumentai neatitinka sveikatos apsaugos ministro
nustatytų reikalavimų;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
14 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros
pažymėjimo galiojimas ir rinkodaros teisės atnaujinimas
Vaistinio
preparato rinkodaros teisė suteikiama 5 metų laikotarpiui.
Paraišką atnaujinti
vaistinio preparato rinkodaros teisę jos turėtojas turi pateikti likus ne
mažiau kaip 6 mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.
Kartu su
paraiška atnaujinti rinkodaros teisę jos turėtojas turi pateikti konsoliduotą
bylą, apimančią vaistinio preparato kokybę, saugumą, veiksmingumą ir visas
variacijas, patvirtintas suteikus rinkodaros teisę.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba atnaujina vaistinio preparato rinkodaros teisę, jeigu
jo naudos ir rizikos santykis vėl įvertinamas teigiamai.
Šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinta vaistinio preparato rinkodaros
teisė galioja neribotą laiką, išskyrus atvejį, kai dėl pagrįstų priežasčių,
susijusių su farmakologiniu budrumu, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
nusprendžia, kad po kito 5 metų laikotarpio ją būtina dar kartą atnaujinti.
Jei suteikus
rinkodaros teisę vaistinis preparatas per 3 metus netiekiamas rinkai arba jei
rinkoje 3 metus iš eilės nėra vaistinio preparato, kuris jau buvo tiektas
rinkai, tai rinkodaros pažymėjimo galiojimas panaikinamas.
Išimtiniais
atvejais visuomenės sveikatos interesais Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
gali nepanaikinti vaistinio preparato, kuris pagal šio straipsnio 6 dalį
netiektas rinkai, rinkodaros pažymėjimo galiojimo.
Už paraiškos
ekspertizę atnaujinant vaistinio preparato rinkodaros teisę, vaistinio
preparato naudos ir rizikos santykio įvertinimą remiantis vaistinio
preparato periodiškai atnaujinamu saugumo protokolu bei kitais dokumentais
ir informacija (išskyrus atvejus, kai protokolai pateikiami nedelsiant,
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu) vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojas moka nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.
15 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojo pareigos ir atsakomybė
Suteikus
vaistinio preparato rinkodaros teisę, jos turėtojas, atsižvelgdamas į mokslo ir
technikos pažangą, prireikus privalo atitinkamai koreguoti vaistinio preparato
gamybą ir tyrimus, kad vaistinis preparatas būtų gaminamas ir tikrinamas
visuotinai pripažintais moksliniais metodais.
Vaistinio
preparato gamybos ir tyrimo metodų keitimus turi patvirtinti Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad informacija,
teikiama vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, atitiktų
patvirtintąją suteikus rinkodaros teisę ir vėliau.
Jeigu
vaistinio preparato gamintojas nėra rinkodaros teisės turėtojas, Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu jis turi pateikti įrodymus apie vaistinio
preparato ir (ar) jo sudedamųjų dalių, taip pat gamybos tarpinių etapų
kontrolę, atliktą pagal informaciją, pateiktą kartu su paraiška gauti
rinkodaros teisę.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi nedelsdamas pateikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai visą naują informaciją, dėl kurios gali tekti
papildyti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, rinkodaros pažymėjimo
sąlygas, ženklinimą, pakuotės lapelį arba kitus su paraiška gauti rinkodaros
teisę pateiktus dokumentus ir informaciją, ypač jeigu apribojimus ar draudimus
vaistiniam preparatui nustatė bet kurios kitos valstybės įgaliota institucija,
ir pateikti visą naują informaciją, galinčią turėti įtakos vaistinio preparato
naudos ir rizikos santykio vertinimui.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba bet kada gali pareikalauti vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo pateikti įrodymus, kad vaistinio preparato naudos ir
rizikos santykis išlieka palankus.
Suteikus
vaistinio preparato rinkodaros teisę, jos turėtojas per šešis mėnesius privalo
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šio preparato pirmojo patiekimo
Lietuvos Respublikos rinkai datą ir, bendradarbiaudamas su platintojais,
užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo tiekimą, atitinkantį pacientų poreikį.
Likus ne
mažiau kaip dviem mėnesiams iki numatomo laikino arba nuolatinio vaistinio
preparato tiekimo Lietuvos
Respublikos rinkai nutraukimo, jo rinkodaros teisės turėtojas apie tai turi
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Rinkodaros
teisės turėtojas, prieš tiekdamas rinkai imunologinių ir (ar) kraujo preparatų
serijas, kiekvienos serijos bandinius turi pateikti ištirti Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai, išskyrus atvejus, kai serijos kontrolė atlikta kitos EEE
valstybės oficialioje vaistų kontrolės laboratorijoje ar įgaliotoje tokius
tyrimus atlikti laboratorijoje, kuri patvirtina, kad serija atitinka kokybės
kontrolės dokumentus, pateiktus kartu su paraiška gauti rinkodaros teisę. Šiuo atveju
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikiama EEE oficialios kontrolės
institucijos serijos išleidimo pažymėjimo kopija.
Rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad būtų tinkamai
atliktas kraujo preparatų gamybos ir gryninimo procesų specialusis
patvirtinimas, gamybos serijos vienodos ir, kiek tai leidžia šiuolaikinės
technologijos galimybės, kad kraujo preparatuose nėra specifinių virusinių
užkratų. Jis turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie metodus,
naudojamus patogeniniams virusams, kurie gali būti perduoti su kraujo
preparatais, sunaikinti, ir jos prašymu pateikti nesupakuoto produkto ir (ar)
vaistinio preparato bandinius.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu, ypač jei tai būtina dėl priežasčių,
susijusių su farmakologiniu budrumu, rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti
jai visus duomenis apie tai, kiek vaistinio preparato realizuota, ir turimus
duomenis apie tai, kiek jo buvo išrašyta.
Jei pagal
šio įstatymo 66 straipsnį sustabdomas vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo
galiojimas, rinkodaros teisės turėtojas turi apie tai pranešti didmeninio
platinimo įmonėms, vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, įsigijusioms
šio preparato.
Jei pagal šio įstatymo 66 straipsnį panaikinamas vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimo galiojimas, rinkodaros teisės turėtojas,
bendradarbiaudamas su didmeninio platinimo įmonėmis, nedelsdamas turi atšaukti
vaistinį preparatą iš rinkos.
Už vaistinio
preparato rinkodarą atsako jo rinkodaros teisės turėtojas; atstovo paskyrimas
neatleidžia teisės aktų nustatyta tvarka rinkodaros teisės turėtojo nuo
atsakomybės.
16 straipsnis. Homeopatinių ir tradicinių augalinių
preparatų tiekimo rinkai
ypatumai
Homeopatiniai
preparatai, atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus,
registruojami pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą supaprastintą
homeopatinių vaistinių preparatų registravimo procedūrą. Šiems preparatams
netaikomi farmakologinio budrumo reikalavimai.
Sveikatos
apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos homeopatijos
tradicijas ir sveikatos priežiūros poreikius, homeopatiniams preparatams,
išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, gali patvirtinti specialią
registravimo procedūrą, nustatydamas specifinius ikiklinikinių ir klinikinių
tyrimų reikalavimus. Jei tokia procedūra patvirtinama, apie tai informuojama
Europos Komisija.
Homeopatiniai
vaistiniai preparatai, nenurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, registruojami
šio įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka.
Tradiciniams
augaliniams preparatams, atitinkantiems sveikatos apsaugos ministro nustatytus
kriterijus, taikoma supaprastinta tradicinių augalinių preparatų registravimo
procedūra, išskyrus atvejį, kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
nusprendžia, kad toks preparatas atitinka registracijos pagal šio įstatymo 11
straipsnį kriterijus.
Jei tradicinis augalinis preparatas atitinka sveikatos apsaugos
ministro nustatytus homeopatinių preparatų, kurie gali būti registruojami pagal
supaprastintą homeopatinių preparatų registravimo procedūrą, kriterijus, jis
registruojamas taikant šią procedūrą.
Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai priėmus sprendimą registruoti šiame straipsnyje
nurodytus preparatus, jie įrašomi į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų
registrą ir išduodamas registracijos pažymėjimas.
17
straipsnis. Vaistinių preparatų lygiagretus importas
Į Lietuvos
Respubliką gali būti lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai, kurie
įregistruoti Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše ir dėl kurių
išduotas lygiagretaus importo leidimas.
Šio įstatymo
ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba tvarko Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą,
registruoja lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ir išduoda lygiagretaus
importo leidimus, perregistruoja lygiagrečiai importuojamus vaistinius
preparatus, tvirtina lygiagretaus importo leidimų sąlygų keitimus ir sustabdo
leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir leidimų galiojimą.
Lygiagretaus
importo leidimas gali būti išduodamas vaistiniam preparatui, kuris yra tapatus
Lietuvos Respublikoje registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį
panašus.
Vaistinis
preparatas laikomas pakankamai panašiu į Lietuvos Respublikoje registruotą
vaistinį preparatą, jei atitinka šiuos kriterijus:
1) ta pati
veiklioji medžiaga ir ta pati jos druska, tas pats esteris, eteris, izomeras,
izomerų mišinys, kompleksas ar darinys;
2) tas pats
stiprumas;
3) ta pati
farmacinė forma ir vartojimo būdas;
4) tokios pat
klinikinės ir farmacinės savybės;
5) tas pats arba
susijęs rinkodaros teisės turėtojas ir (ar) tas pats gamintojas.
Priėmus
sprendimą įregistruoti vaistinį preparatą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba:
1) priskiria lygiagrečiai
importuojamą vaistinį preparatą nereceptiniams ar receptiniams vaistiniams
preparatams;
2) išduoda lygiagretaus
importo leidimą su šiais priedais: preparato charakteristikų santrauka,
ženklinimu ir pakuotės lapeliu;
3) įrašo
vaistinį preparatą į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.
Vaistinio
preparato lygiagretaus importo leidimas gali būti išduodamas tik juridiniam
asmeniui, gavusiam šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo
licenciją.
Vaistinio preparato
lygiagretaus importo leidimas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti
priimamas per 45 dienas nuo paraiškos ir dokumentų, pateiktų pagal sveikatos
apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, priėmimo dienos. Laikas, per kurį
pareiškėjas pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pareikalautus
papildomus dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus raštu, į paraiškos
nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Lygiagretaus
importo leidimas išduodamas 5 metams. Lygiagrečiai importuojamas vaistinis
preparatas perregistruojamas, išduodant naują lygiagretaus importo leidimą,
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Už paraiškos
registruoti, perregistruoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą ar
pakeisti lygiagretaus importo leidimo sąlygas, kartu pateiktų dokumentų ir
informacijos ekspertizę, taip pat lygiagretaus importo leidimo išdavimą mokama
valstybės rinkliava.
Lygiagrečiai
importuoti vaistinį preparatą į Lietuvos Respubliką turi teisę tik šio
vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo turėtojas.
Lygiagretaus
importo leidimo turėtojas apie ketinimą lygiagrečiai importuoti vaistinį
preparatą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomo importo turi pranešti
raštu šio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui ir Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai.
Lygiagretaus importo
leidimo turėtojas privalo vykdyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose su
farmakologiniu budrumu ir vaistinio preparato atšaukimu iš rinkos susijusias
rinkodaros teisės turėtojo pareigas.
Kitus
reikalavimus, susijusius su lygiagrečiu importu, ir kitas lygiagretaus importo
leidimo turėtojo pareigas nustato sveikatos apsaugos ministras.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
KLINIKINIAI
VAISTINIŲ PREPARATŲ TYRIMAI
18
straipsnis. Klinikinių vaistinio preparato tyrimų reikalavimai
Klinikinius vaistinio
preparato tyrimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kaip jų
laikomasi, kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir kitos pagal
įstatymus įgaliotos institucijos.
Pagrindinio tyrėjo kvalifikacija turi atitikti sveikatos apsaugos
ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Visi
klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai turi būti planuojami, atliekami,
registruojami ir ataskaitos apie juos teikiamos laikantis sveikatos apsaugos
ministro patvirtintų Geros klinikinės praktikos taisyklių reikalavimų.
4.
Klinikinius vaistinio preparato tyrimus vykdyti galima tik turint Lietuvos
bioetikos komiteto pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą
liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą. Pritarimo atlikti
klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimų ir leidimų atlikti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos
ministras.
5.
Tiriamieji vaistiniai preparatai klinikiniams tyrimams įsigyjami ir išduodami
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Klinikinio
tyrimo užsakovas ar jo atstovas ir (ar) pagrindinis tyrėjas, norėdami gauti
pritarimo liudijimą ar leidimą klinikiniams vaistinių preparatų tyrimams
atlikti, turi pateikti dokumentus, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos
ministras. Už dokumentų, kurie pateikiami norint gauti Lietuvos bioetikos
komiteto pritarimo liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės leidimą,
ekspertizę ir pritarimo liudijimų bei leidimų išdavimą mokamos nustatyto dydžio
valstybės rinkliavos.
Lietuvos
bioetikos komitetas pritarimą arba nepritarimą klinikiniam tyrimui atlikti
pareiškia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba leidimą atlikti klinikinį tyrimą išduoda arba
motyvuotą atsisakymą jį išduoti pateikia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo
paraiškos priėmimo dienos. Ji gali išduoti leidimą klinikiniam tyrimui atlikti
tik esant Lietuvos bioetikos komiteto pritarimui.
Šio straipsnio
7 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęsiamas 30 dienų tais atvejais, kai
prašoma leidimo tyrimams, kurių metu naudojami šie tiriamieji vaistiniai
preparatai:
1) skirti genų
terapijai;
2) skirti
somatinių ląstelių terapijai;
3) genetiškai modifikuotų organizmų preparatai.
Jei
konsultuojamasi su ekspertais, šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems
tiriamiesiems vaistiniams preparatams leidimo pradėti klinikinius tyrimus
išdavimo terminas gali būti pratęsiamas dar 90 dienų, iš viso – iki 180 dienų.
Ksenogeninių ląstelių terapijos klinikinių tyrimų leidimo išdavimo terminas
neribojamas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba duomenis apie klinikinį vaistinio preparato tyrimą į
Europos duomenų bazę „EudraCT“ įtraukia pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
patvirtiną standartinės veiklos tvarką, parengtą vadovaujantis išsamiomis
Europos Komisijos rekomendacijomis.
Jei
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Lietuvos bioetikos komitetas turi
objektyvių priežasčių manyti, kad paraiška gauti leidimą vykdyti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų
reikalavimų, arba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl klinikinio tyrimo
saugumo ar mokslinio pagrįstumo, gali neišduoti leidimo vykdyti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą ar pritarimo liudijimo, apie tai pranešdami
užsakovui.
Užsakovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai ir Lietuvos bioetikos komitetui turi pateikti visą
gautą svarbią informaciją apie klinikinio tyrimo metu pastebėtus
nepageidaujamus reiškinius ar įtariamas nepageidaujamas reakcijas į tiriamąjį
vaistinį preparatą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja, kad duomenys apie įtariamus sunkius
nepageidaujamų reakcijų padarinius, susijusius su tiriamuoju vaistiniu
preparatu, pastebėtus Lietuvoje klinikinių tyrimų metu, būtų nedelsiant
įtraukti į pranešimo apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir šios
informacijos apdorojimo Europos ekonominėje erdvėje sistemos „EudraVigilance“
klinikinių tyrimų modulį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gali priimti sprendimą sustabdyti arba nutraukti
klinikinį vaistinio preparato tyrimą šalyje, kai jis jau atliekamas, jeigu turi
svarių priežasčių nuspręsti, kad nevykdomos leidime nurodytos sąlygos, arba
abejoja dėl klinikinio tyrimo saugumo ar mokslinio pagrįstumo, ir nurodyti šio
sprendimo priežastis. Užsakovas ir tyrėjas turi nedelsdami išnagrinėti
sustabdymo ar nutraukimo priežastis ir per vieną savaitę pateikti ataskaitą,
kurioje būtų nagrinėjami iškelti klausimai ir visos išskirtinės aplinkybės,
prieštaraujančios tolesniam klinikinio vaistinio preparato tyrimo vykdymui. Gavusi
ataskaitą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl tyrimo
sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar tyrimo nutraukimo.
Lietuvos
bioetikos komitetui nutarus sustabdyti ar nutraukti pritarimo liudijimo
galiojimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 7 dienas
priima sprendimą tyrimą sustabdyti arba nutraukti.
PENKTASIS skIRSNIS
FARMACINĖS VEIKLOS licencijavimas
19
straipsnis. Farmacinės veiklos licencijavimas
Vaistinių, tiriamųjų vaistinių
preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų
platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus
šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla.
Juridiniams
asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams (toliau – juridinis asmuo)
išduodamos šios licencijų rūšys:
1) gamybos
licencija;
2) didmeninio
platinimo licencija;
3) vaistinės
veiklos licencija;
4) gamybinės
vaistinės veiklos licencija;
5) farmacinių
atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija.
Licencijas
išduoda, pakeičia, stabdo, naikina jų galiojimą ar naikina galiojimo sustabdymą,
įrašo pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į dokumentus, pateiktus
licencijai gauti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Farmacinės veiklos
licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
20
straipsnis. Licencijų išdavimas
Juridinis
asmuo, norintis gauti licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus,
nustatytus Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos, pateiktų
duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi
nuvykti į paraiškoje deklaruotą veiklos vietą patikrinti pateiktų duomenų ir
informacijos tikslumo ir teisingumo, įvertinti, ar juridinis asmuo teisės aktų
nustatyta tvarka yra pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi,
kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo, Farmacinės veiklos
licencijavimo taisyklių, sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
Licencija
išduodama šio įstatymo nustatytais terminais. Jei reikia, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba turi teisę prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu,
taip pat šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti numatyto
asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 28 straipsnyje,
ar asmens, kurio pareigos, kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 34
straipsnyje, tvirtinimu susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas
informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį
pareiškėjas pateikia šią informaciją, neįskaitomas į šio įstatymo nustatytais
terminais priimamo sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo laikotarpį.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip
pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie
juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo steigėjus, akcininkus,
vadovus, juridinio asmens finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų
teisės aktų pažeidimus, atliktų tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą
informaciją, kuri Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai reikalinga priimant
sprendimą dėl licencijos išdavimo.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo
sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša
Juridinių asmenų registrui juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta
tvarka, paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.
Licencija
išduodama neterminuotam laikui.
Už juridinio asmens pasirengimo vykdyti farmacinę veiklą teisės aktų
nustatyta tvarka vertinimą, taip pat licencijos išdavimą mokama nustatyto
dydžio valstybės rinkliava.
21 straipsnis. Informacijos ir duomenų pakeitimai
licencijos turėtojo pateiktuose dokumentuose licencijai gauti
Jei
licencijos turėtojas nori pakeisti informaciją ir (ar) duomenis dokumentuose,
pateiktuose jo licencijai gauti (toliau – licencijos informacija ir duomenys),
jis turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai sveikatos apsaugos
ministro nustatytos formos paraišką ir dokumentus, patvirtinančius keičiamus
licencijos informaciją ir duomenis.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką, turi teisę nuvykti į deklaruojamą
vietą ir patikrinti, ar juridinis asmuo pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą
naujomis sąlygomis.
Sprendimas
dėl keičiamų licencijos informacijos ir duomenų priimamas ne vėliau kaip per 30
dienų nuo paraiškos ir dokumentų pateikimo, išskyrus atvejus, numatytus šio
įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ir 32 straipsnio 3 dalyje.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gali prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu
susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas turi pateikti informaciją ne
vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia šią
informaciją, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį.
22 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją,
įrašyti pasikeitusius licencijos duomenis ir informaciją
Licencija
neišduodama ar atsisakoma įrašyti pasikeitusius licencijos duomenis ir
informaciją, jeigu:
1) pateikti
paraiška ir dokumentai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų
reikalavimų;
2) pareiškėjas
per nustatytą terminą nepateikė prašytos papildomos informacijos;
3) pareiškėjas
ar jo vykdoma farmacinė veikla neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatytų reikalavimų;
4) pareiškėjui
iškelta bankroto byla;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava;
6) juridiniam
asmeniui buvo panaikintas licencijos galiojimas ir nuo licencijos galiojimo
panaikinimo nepraėjo 6 mėnesiai (ši nuostata netaikoma, kai licencijos
turėtojas nutraukia licencijuojamą veiklą ir pateikia Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai prašymą panaikinti licencijos galiojimą).
23 straipsnis. Licencijos galiojimo sustabdymas,
licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimas ar licencijos galiojimo
panaikinimas
Licencijos
galiojimas sustabdomas, jeigu vykdoma veikla neatitinka licencijos informacijos
ir duomenų, nesilaikoma licencijuojamos veiklos sąlygų.
Licencijos
galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba,
gavusi licencijos turėtojo raštišką pranešimą apie pašalintus licencijuojamos
veiklos sąlygų pažeidimus, nustato, kad pareiškėjas iš tikrųjų pašalino
nurodytus pažeidimus.
Licencijos
galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) licencijos
turėtojas nutraukia licencijuojamą veiklą ir pateikia Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai prašymą panaikinti licencijos galiojimą;
2) licencijos
turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą
nepašalina licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimų;
3) Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba nustato, kad sustabdžius licencijos galiojimą
juridinis asmuo ar jo filialas toliau verčiasi licencijuojama farmacine veikla;
4) juridinis
asmuo pasibaigė;
5) pateikti
klaidinantys duomenys licencijai gauti;
6) licencijos
turėtojas, sustabdžius jo licencijos galiojimą, per 12 mėnesių nuo licencijos
galiojimo sustabdymo panaikinimo padarė pažeidimą, dėl kurio būtų stabdomas jo
licencijos galiojimas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina licencijos galiojimą visai
veiklai ar daliai veiklos, jei licencijos turėtojas pažeidžia šio įstatymo,
Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos apsaugos ministro
nustatytus reikalavimus.
Jeigu dėl šio
įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti įdarbinto kvalifikuoto
asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis atitinka šio įstatymo 28 straipsnio
reikalavimus (toliau – kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)
importą), ar farmacinės veiklos vadovo padarytų farmacinės veiklos pažeidimų
iškeliama baudžiamoji ar administracinė byla arba pradedamas tyrimas dėl darbo
tvarkos pažeidimų, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba sustabdo jo įgaliojimus
bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu.
ŠEŠTASIS skIRSNIS
GAMYBA IR IMPORTAS IŠ TreČIŲJŲ ŠALIŲ
24
straipsnis. Pagrindiniai gamybos ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimai
Juridinis asmuo gali verstis
vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų
šalių tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją.
Juridinis
asmuo gali verstis vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų visa ir
daline gamyba ir (ar) įvairiais procesais, susijusiais su fasavimu, pakavimu,
ženklinimu, prezentacija, tik turėdamas gamybos licenciją. Šią licenciją jis
taip pat turi įgyti, kai vaistinius preparatus, tiriamuosius vaistinius
preparatus gamina ir (ar) importuoja iš trečiųjų šalių tik eksportui. Gamybos
licencija suteikia teisę platinti šios licencijos turėtojo pagamintus
vaistinius preparatus.
Gamybos licencijos nereikalaujama:
1)
ekstemporaliems vaistiniams preparatams gaminti;
2) pramoniniu
būdu arba pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu pagamintų vaistinių
preparatų pakuotei perpakuoti, perfasuoti, prezentacijai keisti, jei šią veiklą
atlieka vaistinės ar filialai, ir šie vaistiniai preparatai skirti tik tos
vaistinės ar to vaistinės filialo aptarnaujamiems fiziniams
asmenims;
3)
radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo nurodymus iš registruotų
radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar radionuklidų pirmtakų prieš
vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga, turinti veiklos su jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltiniais licenciją, toje įstaigoje vartoti;
4) tiriamiesiems
vaistiniams preparatams prieš vartojimą ar pakavimą praskiesti, jei tai atlieka
klinikinių tyrimų centruose farmacijos specialistai ar kiti tam įgalioti
asmenys ir šie preparatai skirti vartoti tik tame centre;
5) vardinių
vaistinių preparatų importui iš trečiųjų šalių.
Vaistiniai,
tiriamieji vaistiniai preparatai gaminami ir (ar) importuojami iš trečiųjų
šalių laikantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų vaistinių preparatų ir
tiriamųjų vaistinių preparatų geros gamybos praktikos nuostatų ir atsižvelgiant
į Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos
institucijų rekomendacijas (toliau – geros gamybos praktika).
Iš trečiųjų
šalių importuojami vaistiniai, tiriamieji vaistiniai preparatai turi būti
pagaminti įmonėse, kurioms tos šalies įgaliotos institucijos leista verstis
vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir kurių geros gamybos
praktikos standartai atitinka bent Europos Sąjungos nustatytuosius.
Vaistinių
preparatų gamybai pradinėmis medžiagomis galima naudoti tik tas veikliąsias
medžiagas, kurios pagamintos atsižvelgiant į pradinių medžiagų Europos
Komisijos geros gamybos praktikos principus ir rekomendacijas. Ši nuostata
taikoma ir pagalbinėms medžiagoms, kurių sąrašą ir specifines naudojimo sąlygas
nustato Europos Komisija (toliau – į Europos Komisijos sąrašą įrašytos
pagalbinės medžiagos).
Veikliųjų
medžiagų, kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistiniams preparatams
gaminti, gamybai priskiriama visa ir dalinė gamyba, taip pat veikliosios
medžiagos importas ir įvairūs procesai, susiję su jos fasavimu, pakavimu,
ženklinimu ar prezentacija iki šios medžiagos naudojimo vaistinio preparato
gamybai, įskaitant kartotinį supakavimą ar ženklinimą.
Šio skirsnio
nuostatos taikomos ir tarpiniams produktams.
Kraujo
preparatai gali būti gaminami tik iš žmogaus kraujo ir plazmos, kurie
surinkti ir ištirti pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
25 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui,
norinčiam gauti gamybos licenciją
Juridinis asmuo,
norintis gauti gamybos licenciją, privalo:
1) nurodyti
paraiškoje numatomus gaminti ar importuoti vaistinius preparatus ir jų
farmacines formas, tiriamųjų vaistinių preparatų grupes ir farmacines formas,
taip pat vietą, kur jie gaminami ir (ar) vykdoma jų kontrolė;
2) nurodytų
vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamybai arba importui turėti
pakankamai ir tinkamų patalpų, techninių įrengimų, kontrolės įrangą, kurie
atitiktų šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos
apsaugos ministro nustatytus preparatų gamybos, kontrolės ir jų laikymo
reikalavimus, užtikrintų vaistinių preparatų gamybos ir tyrimų metodų, aprašytų
dokumentuose, pateiktuose vaistinio preparato rinkodaros teisei įgyti, taikymą;
3) sudaryti
darbo sutartį su asmeniu kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar)
importą, pareigoms vykdyti;
4) atitikti kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo
taisyklių ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
26
straipsnis. Gamybos licencijos išdavimo principai
Gamybos
licencija išduodama veiklai tik paraiškoje nurodytose patalpose ir su toje
pačioje paraiškoje nurodytais preparatais ar jų grupėmis bei farmacinėmis
formomis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigas
gali vykdyti tik į licenciją įrašytas asmuo.
Gamybos
licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti
per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo
dienos.
Jei šios
licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į
dokumentus, pateiktus licencijai gauti, sprendimas arba motyvuotas atsisakymas
juos įrašyti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos
pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.
27
straipsnis. Gamybos licencijos turėtojo pagrindinės pareigos
Gamybos
licencijos turėtojas privalo:
1) įdarbinti
pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai
farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;
2) vykdyti
veiklą su tiriamaisiais vaistiniais preparatais ir (ar) vaistiniais
preparatais, kuriems suteikta rinkodaros teisė, EEE valstybėje tik pagal tos
valstybės teisės aktus;
3) iš anksto
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie visus informacijos ar
duomenų pakeitimus, kuriuos jis norėtų padaryti licencijai gauti pateiktuose
dokumentuose;
4) nedelsdamas
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, jei pakeičiamas kvalifikuotas
asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą. Jeigu licencijoje nurodytas
kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, dėl ligos, atostogų
ar kitų objektyvių priežasčių negali vykdyti savo pareigų, jo funkcijos gali
būti pavestos tik kitam už gamybą ir (ar) importą atsakingam kvalifikuotam
asmeniui. Šiuo atveju gamybos licencijos turėtojas turi paskirti arba įdarbinti
kitą kvalifikuotą asmenį, atsakingą už gamybą ir (ar) importą, ir apie tai
nedelsdamas informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Jeigu kitas
kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, įdarbinamas
laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 3 mėnesiai per vienus metus, licencijos keisti
nereikia;
5) leisti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
darbuotojams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems
ir nepavaldiems asmenims, pateikusiems tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą, laisvai
ir be išankstinio perspėjimo gamybos licencijos turėtojo darbo valandomis, o
kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos
įstaigų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose
veiklos vietose, siekiant
patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų;
pateikti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), daiktus, reikalingus
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti.
6) suteikti
kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir (ar) importą, įgaliojimus
vykdyti jam šiuo įstatymu nustatytas pareigas ir užtikrinti jų nuolatinį ir
nepertraukiamą atlikimą;
7) laikytis
geros gamybos praktikos;
8) kaip pradines
medžiagas naudoti tik tas veikliąsias medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo
24 straipsnio 6 dalies reikalavimus;
9) savo pagamintus ar importuotus vaistinius preparatus platinti
laikantis visų didmeninio platinimo licencijos turėtojui privalomų reikalavimų;
10) turėti
vaistų atšaukimo iš rinkos planą ir pranešti Valstybinei vaistų kontrolės
tarnybai apie pradedamą vykdyti ir įvykdytą vaistinių preparatų atšaukimą iš
rinkos, pateikti visą susijusią informaciją;
11) vykdyti
kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.
28 straipsnis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už
gamybą ir (ar) importą, kvalifikacijos reikalavimai
Kvalifikacijos
ir patirties reikalavimus kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir
(ar) importą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
29 straipsnis. Pagrindinės kvalifikuoto asmens,
atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigos
Kvalifikuotas
asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, privalo vykdyti šiame įstatyme,
kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose
nustatytas pareigas. Jis atsako, kad:
1) kiekviena
vaistinio preparato serija būtų pagaminta ir patikrinta pagal šio įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimus ir atitiktų dokumentus, pateiktus rinkodaros
teisei įgyti;
2) Lietuvoje ar kitoje EEE
valstybėje būtų atlikta vaistinio preparato, importuojamo iš trečiosios šalies,
nepaisant to, kur jis buvo pagamintas (trečiojoje ar EEE valstybėje),
kiekvienos serijos visa kokybinė, visų veikliųjų medžiagų kiekybinė analizė ir
visi kiti tyrimai ar patikrinimai, būtini vaistinio preparato kokybei užtikrinti
pagal dokumentus, pateiktus rinkodaros teisei įgyti;
3) kiekviena
tiriamojo vaistinio preparato serija būtų pagaminta ir patikrinta pagal gerą
gamybos praktiką, preparato specifikacijos bylą ir užsakovo dokumentus, pateiktus
prašant leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;
4) kiekviena
tiriamojo vaistinio preparato, importuojamo iš trečiosios šalies, serija būtų
pagaminta ir patikrinta pagal geros gamybos praktikos standartus, atitinkančius
bent Europos Sąjungos nustatytuosius, preparato specifikacijos bylą ir kad
kiekviena preparato serija būtų patikrinta pagal dokumentus, pateiktus prašant
leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;
5) jei
tiriamasis vaistinis preparatas yra palyginamasis preparatas iš trečiosios
šalies, kuriam suteikta rinkodaros teisė, tačiau nėra galimybės gauti
dokumentų, patvirtinančių, kad kiekviena šio preparato serija pagaminta pagal
geros gamybos praktikos standartus, atitinkančius bent Europos Sąjungos
nustatytuosius, būtų atliktos analizės, visi kiti tyrimai ir patikrinimai,
būtini šio preparato serijos kokybei užtikrinti pagal dokumentus, pateiktus
prašant leidimo vykdyti klinikinį tyrimą.
Jei šio
straipsnio 1 dalyje numatyti serijų tyrimai jau yra atlikti kitoje EEE
valstybėje, jų tirti pakartotinai nebūtina, jeigu šios serijos yra tiekiamos
rinkai kartu su kokybės kontrolės dokumentais, pasirašytais tos valstybės
kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar) importą.
Jei
vaistiniai preparatai importuojami iš šalies, su kuria Europos Bendrija yra
pasirašiusi abipusio pripažinimo sutartį, užtikrinančią, kad gamintojas taiko
geros gamybos praktikos standartus, lygiaverčius Bendrijos nustatytiesiems, ir
kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti tyrimai yra atlikti
eksportuojančioje šalyje, kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)
importą, gali šių tyrimų neatlikti.
Visais
atvejais kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, vaistinių,
tiriamųjų vaistinių preparatų serijų registravimo žurnale ar tam skirtame
atitinkamame dokumente turi parašu patvirtinti, kad kiekviena pagaminta serija
atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šis
žurnalas ar jį atitinkantis dokumentas turi būti nuolat pildomas atsižvelgiant
į gamybą ir (ar) importą iš trečiųjų šalių ir pateikiamas Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos reikalavimu. Užpildytas vaistinių preparatų serijų
registravimo žurnalas ar jį atitinkantis dokumentas turi būti saugomas 5 metus.
septintasIS skIRSNIS
DIDMENINIS PLATINIMAS
30
straipsnis. Pagrindiniai didmeninio platinimo reikalavimai
Juridinis asmuo turi teisę
verstis didmeniniu vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų ir į Europos
Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, naudojamų vaistinių preparatų ar
ekstemporalių vaistinių preparatų gamybai, platinimu tik turėdamas šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.
Didmeninis
platinimas vykdomas laikantis šio įstatymo reikalavimų, sveikatos apsaugos
ministro patvirtintų geros platinimo praktikos nuostatų ir atsižvelgiant į
Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos
institucijų rekomendacijas (toliau – gera platinimo praktika).
Jei
didmeninio platinimo licencijos turėtojas nori verstis vaistinių preparatų
gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių, jis turi įgyti gamybos licenciją.
Asmenims,
turintiems kitų EEE valstybių išduotą didmeninio platinimo licenciją ir
norintiems verstis didmeniniu platinimu Lietuvos Respublikoje, negali būti
taikomi griežtesni veiklos reikalavimai negu juridiniams asmenims, turintiems šio
įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.
31 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui,
norinčiam gauti didmeninio platinimo licenciją
Juridinis asmuo,
norintis gauti didmeninio platinimo licenciją, privalo:
1) nurodyti paraiškoje
numatomas platinti vaistinių preparatų grupes (pagal temperatūros režimą ir
sveikatos apsaugos ministro nustatytas grupes), nurodyti, ar bus platinamos
veikliosios medžiagos, į Europos Komisijos sąrašą įrašytos pagalbinės
medžiagos, naudojamos vaistiniams preparatams ar ekstemporaliems
vaistiniams preparatams gaminti;
2) atsižvelgiant
į Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos
institucijų rekomendacijas, turėti pakankamai tinkamų patalpų ir įrengimų, kad
būtų užtikrintas vaistinių preparatų laikymas (saugojimas) gamintojo
nustatytomis sąlygomis ir tinkamas platinimas;
3) sudaryti
darbo sutartį su asmeniu, kurio kvalifikacija atitiktų šio įstatymo 34
straipsnyje nustatytus reikalavimus, farmacinės veiklos vadovo pareigoms
vykdyti;
4) atitikti
kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos
apsaugos ministro nustatytus reikalavimus;
5) įsipareigoti
vykdyti visas šio įstatymo 33 straipsniu nustatytas pareigas.
32
straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos išdavimas
Didmeninio
platinimo licencija išduodama veiklai tik juridinio asmens paraiškoje
nurodytose patalpose ir su toje pačioje paraiškoje nurodytų preparatų
grupėmis. Farmacinės veiklos vadovo pareigas gali vykdyti tik į licenciją
įrašytas asmuo.
Didmeninio
platinimo licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas
atsisakyti ją išduoti per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus
reikalavimus, gavimo.
Jei
licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusią licencijos informaciją ir
duomenis, sprendimas juos įrašyti arba motyvuotas atsisakymas priimamas ne
vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus
reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos motyvuotu
sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.
33
straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos turėtojo pagrindinės pareigos
Didmeninio
platinimo licencijos turėtojas privalo:
1) įdarbinti pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų
licencijoje nurodytai farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;
2) leisti
tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos darbuotojams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas
pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo didmeninio
platinimo licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų
nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus, įeiti
į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos vietose, siekiant
patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų;
pateikti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), daiktus, reikalingus
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti;
3) pateikti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai duomenis apie vykdomą ir numatomą vykdyti
vaistinių preparatų platinimą ir atliekamus esminius pakeitimus, kurie gali
turėti poveikį vaistinio preparato kokybei, saugumui ir veiksmingumui;
4) įsigyti
(teisės aktų nustatytais atvejais – importuoti) vaistinius preparatus tik iš
juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją;
5) platinti tik
tokius vaistinius preparatus ar jų grupes, kurie laikomi patalpose,
atitinkančiose licencijoje ir jos dokumentuose nurodytas laikymo sąlygas;
6) tiekti Lietuvos Respublikos rinkai
tik registruotus vaistinius preparatus ir šio įstatymo nustatytais atvejais
neregistruotus vaistinius preparatus;
7) tiekti
vaistinius preparatus tik asmenims, kurie turi didmeninio platinimo, vaistinės
veiklos ir (ar) asmens
sveikatos priežiūros veiklos licencijas;
8)
bendradarbiaudamas su vaistinių preparatų rinkodaros teisių turėtojais,
užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo vaistinių preparatų tiekimą vaistinėms
ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms;
9) turėti
neatidėliotinų veiksmų planą, kuris užtikrintų veiksmingą bet kurio vaistinio
preparato atšaukimą iš rinkos, vykdomą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
nurodymu arba bendradarbiaujant su to vaistinio preparato gamintoju ar rinkodaros
teisės turėtoju, ir jį įgyvendinti;
10) tvarkyti
vaistinių preparatų gavimo ir pardavimo dokumentus, registruoti vaistinių
preparatų gavimo ir išsiuntimo operacijas, nurodant šią informaciją: datą,
vaistinio preparato pavadinimą, seriją, gauto ar parduoto vaistinio preparato
kiekį, tiekėjo ar gavėjo pavadinimą ir adresą;
11) tiekti
vaistinius preparatus tik kartu su dokumentais, kuriuose būtų ši informacija:
data, vaistinio preparato pavadinimas ir farmacinė forma, serija, kiekis,
tiekėjo ir konsignanto pavadinimas ir adresas;
12) Lietuvos
archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka 5
metus saugoti šio straipsnio 10 punkte nurodytus dokumentus ir prireikus
pateikti juos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prašymu;
13) vykdyti
farmacinę veiklą pagal vaistinių preparatų geros platinimo praktikos
reikalavimus;
14) platinti tik
tas veikliąsias medžiagas ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytas pagalbines
medžiagas, kurios pagamintos pagal Europos Komisijos geros gamybos praktikos
principus ir rekomendacijas;
15) skirti už
farmacinę veiklą atsakingus asmenis ir užtikrinti reikiamą specialistų,
vykdančių ir kontroliuojančių farmacinę veiklą, skaičių ir kvalifikaciją;
16) suteikti
farmacinės veiklos vadovui pakankamus įgaliojimus atlikti jam pavestas pareigas
ir užtikrinti jam priskirtų funkcijų nuolatinį ir nepertraukiamą atlikimą;
17) pranešti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, jei pakeičiamas farmacinės veiklos
vadovas. Jeigu licencijoje nurodytas farmacinės veiklos vadovas dėl ligos,
atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali vykdyti savo pareigų, jo
funkcijos gali būti pavestos tik kitam asmeniui, atitinkančiam farmacinės
veiklos vadovui keliamus reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 34 straipsnyje. Jei
farmacinės veiklos vadovas pakeičiamas laikotarpiui, ilgesniam nei vienas
mėnuo, didmeninio platinimo licencijos turėtojas turi pranešti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai. Jeigu farmacinės veiklos vadovas pakeičiamas
laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 3 mėnesiai per vienus metus, licencijos
informacijos ir duomenų keisti nereikia;
18) vykdyti kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
34 straipsnis. Farmacinės veiklos vadovo, atsakingo
už didmeninį platinimą, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai
ir pagrindinės pareigos
Farmacinės
veiklos vadovu, atsakingu už didmeninį platinimą, gali būti vaistininkas,
turintis vaistininko praktikos licenciją ir dvejų metų darbo patirtį, įgytą
didmeninio platinimo įmonėje per paskutinius 10 metų.
Farmacinės veiklos vadovas privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose
teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas
pareigas. Jis atsako, kad:
1) farmacinė
veikla būtų vykdoma pagal vaistinių preparatų gerą platinimo praktiką;
2) juridinio
asmens vadovai būtų informuoti apie tai, ar veikla atitinka šio įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;
3) būtų
platinami tik šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus
atitinkantys vaistiniai preparatai, veikliosios medžiagos ir į Europos Komisijos
sąrašą įrašytos pagalbinės medžiagos;
4) būtų
reaguojama į pirkėjų skundus ar pranešimus apie vaistinio preparato,
veikliosios medžiagos ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytos pagalbinės
medžiagos ir (ar) paslaugų kokybę;
5) būtų įdiegta
ir tinkamai veiktų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų atšaukimo iš rinkos
sistema.
AŠTUNTASIS skIRSNIS
VAISTINIŲ VEIKLA
35
straipsnis. Vaistinių rūšys ir jų veiklos ypatumai
Vaistinės ir
jų filialai steigiami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Juridinis
asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla tik turėdamas šio įstatymo nustatyta
tvarka išduotą vaistinės veiklos licenciją, gaminti ekstemporalius vaistinius
preparatus – tik turėdamas gamybinės vaistinės veiklos licenciją.
Vaistinės
skirstomos pagal veiklos pobūdį į visuomenės vaistines, gamybines visuomenės
vaistines, ligoninės vaistines, gamybines ligoninės vaistines, universiteto
vaistines ir labdaros vaistines.
Visuomenės
vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami)
vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims,
neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės
veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai
aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir
profesinės veiklos praktika.
Gamybinė
visuomenės vaistinė – visuomenės vaistinė, kuri gamina ekstemporalius
vaistinius preparatus ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams,
o kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) ir juridiniams
asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją. Gamybinė
vaistinė gali parduoti (išduoti) savo pagamintus kartinius vaistinius
preparatus per savo filialus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Ligoninės
vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė yra sveikatos priežiūros įstaigos
(įmonės) padalinys, kuris aprūpina ligoninę vaistiniais preparatais, bet neturi
teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams.
Universiteto
vaistinė yra universiteto, rengiančio farmacijos specialistus, struktūrinis
padalinys ir atlieka visuomenės arba gamybinės visuomenės vaistinės funkcijas.
Labdaros
vaistinė paramos būdu įsigyja vaistinius preparatus ir vaistinių prekes ir juos
išduoda labdaros gavėjams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kaip
paramą gautus vaistinius preparatus parduoti draudžiama.
Vaistinės
gali vykdyti veiklą tik su registruotais vaistiniais preparatais arba šio
įstatymo nustatyta tvarka leistais vartoti sveikatos priežiūrai neregistruotais
vaistiniais preparatais.
Vaistiniai
preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus,
turi būti suteikiama farmacinė paslauga.
Vaistinės
savo veiklą vykdo pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus geros
vaistinių praktikos nuostatus.
Be vaistinių
preparatų, vaistinės gali parduoti (išduoti) sveikatos apsaugos ministro
nustatytas vaistinių prekes.
Visuomenės vaistinė,
visuomenės gamybinė vaistinė, universiteto vaistinė, ligoninės vaistinė,
gamybinė ligoninės vaistinė, ją likviduojant, reorganizuojant ar pradėjus jos
bankroto procedūrą, gali parduoti turimus vaistinius preparatus tik didmeninio
platinimo įmonei, kol galioja juridinio asmens vaistinės veiklos arba gamybinės
vaistinės veiklos licencija.
Vaistinių
filialų steigimui, veiklai ir jų vykdymo sąlygoms taikomi tokie patys
reikalavimai kaip ir vaistinėms.
Ligoninės
vaistinę, gamybinę ligoninės vaistinę gali steigti tik sveikatos priežiūros
stacionarinė įstaiga stacionarui aprūpinti.
Juridinio
asmens, vykdančio visuomenės vaistinės, visuomenės gamybinės vaistinės veiklą,
registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė(-ės)“. Juridiniai asmenys,
nevykdantys vaistinės veiklos, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžio
„vaistinė“ ar jo vertimo į kitą kalbą.
36
straipsnis. Ekstemporalių vaistinių preparatų gamyba ir išdavimas (pardavimas)
gyventojams, registruotų vaistinių preparatų pakuotės keitimas
Ekstemporalūs
vaistiniai preparatai gali būti gaminami tik gamybinėse vaistinėse.
Aprašiniai
vaistiniai preparatai gaminami pagal vaistinių preparatų aprašus, kuriuos
tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Už vaistinėje
pagamintų vaistinių preparatų kokybę atsako juos pagaminusi vaistinė.
Vaistinė turi
teisę keisti pramoniniu būdu ar pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu
pagamintų vaistinių preparatų pakuotę, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalies 2
punkte.
5.
Ekstemporalius vaistinius preparatus ir vaistinius preparatus, kurių pakuotė
pakeista pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, galima parduoti (išduoti) tik
tiesiogiai tos vaistinės ar filialo aptarnaujamiems gyventojams, o
kartinius vaistinius preparatus – ir juridiniams asmenims, turintiems
asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją. Juos perduoti (parduoti) kitai
vaistinei ar jos filialui draudžiama.
Pagal
gamybinei vaistinei pateiktus užsakymus kartiniai vaistiniai preparatai gali
būti išduodami juridiniams asmenims, turintiems licenciją asmens sveikatos
priežiūros veiklai.
Šio
straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nurodyti veiksmai vykdomi sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka.
37
straipsnis. Reikalavimai vaistinės veiklos licencijai gauti
Juridinis asmuo,
norėdamas gauti vaistinės veiklos licenciją, privalo:
1) turėti
tinkamas patalpas ir įrengimus, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro
nustatytus reikalavimus;
2) sudaryti
darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;
3) atitikti
kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir kitų teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
38
straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos išdavimas
Vaistinės veiklos licencija išduodama vykdyti tik nurodytos rūšies veiklą
ir tik juridinio asmens paraiškoje nurodytose patalpose. Vykdyti veiklą tame
pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigas,
išduodama tik viena vaistinės veiklos licencija.
Vaistinės veiklos licencija išduodama arba priimamas motyvuotas
sprendimas atsisakyti ją išduoti per 45 dienas nuo paraiškos, pateiktos pagal
nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti
licencijoje nurodytas veiklos sąlygas, laikotarpis, per kurį pakeičiamos šios
sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne
ilgesnis kaip 30 dienų.
39
straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos turėtojo pareigos
Vaistinės
veiklos licencijos turėtojas privalo:
1) įdarbinti
farmacinės veiklos vadovą ir suteikti pakankamus įgaliojimus atlikti jam
pavestas pareigas;
2) vaistinius preparatus, veikliąsias ir kitas vaistines medžiagas
įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo
licenciją;
3) užtikrinti
vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis;
4) tinkamai ir
operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos, priimti iš
gyventojų naikintinus vaistinius preparatus;
5) veiklą
vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus;
6) dalyvauti
įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą;
7) saugoti ir
tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus, kuriuose, be
kitų privalomų rekvizitų, licencijos turėtojas privalo nurodyti šią
informaciją: vaistinio preparato pavadinimą, farmacinę formą, seriją, vaistinio
preparato kiekį;
8) veiklą vykdyti tik negyvenamosiose patalpose šio įstatymo ir
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
40 straipsnis. Vaistinės farmacinės veiklos vadovo
kvalifikacijos reikalavimai ir pagrindinės pareigos
Farmacinės
veiklos vadovu gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos
licenciją.
Farmacinės
veiklos vadovas privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir
licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas. Jis atsako,
kad:
1) farmacinė
veikla būtų vykdoma pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus
reikalavimus;
2) vaistinė
įsigytų, saugotų ir parduotų (išduotų) tik registruotus, taip pat kitais teisės
aktais leistus vartoti sveikatos priežiūrai vaistinius preparatus;
3) būtų tinkamai
ir operatyviai reaguota į gaunamus iš vaistinių preparatų vartotojų skundus ar
pranešimus apie vaistinio preparato ir (ar) farmacinių paslaugų kokybę;
4) būtų tinkamai
ir operatyviai dalyvaujama atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos ir
surenkant iš gyventojų naikintinus ar nereikalingus vaistinius preparatus;
5) būtų
užtikrintas farmacinės paslaugos teikimas, teikiami siūlymai administracijos
vadovams dėl vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)
kvalifikacijos kėlimo;
6) būtų užtikrinta ekstemporalių
vaistinių preparatų gamybos kontrolė.
41
straipsnis. Kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais
1.
Vaistinės ir jų filialai kaimo vietovėse steigiami ir vykdo veiklą sveikatos
apsaugos ministro nustatyta supaprastinta tvarka. Valstybė ir savivaldybės gali
taikyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas, teikti paramą bei kitais būdais remti
kaimo vietovėse esančias vaistines.
Kaimo
vietovėse, jeigu nėra vaistinės ar jos filialo, gyventojus vaistiniais
preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas
Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpina su pirminės sveikatos priežiūros
įstaigomis sutartis dėl vaistinių preparatų tiekimo sudariusios vaistinės.
DEVINTASIS skIRSNIS
farmacinių atliekų tvarkymAS
42
straipsnis. Farmacinių atliekų surinkimas iš gyventojų
Farmacinės atliekos surenkamos
iš gyventojų ir farmacinių atliekų turėtojų, tvarkomos ir už jas apmokama
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Už farmacinių
atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą mokama iš valstybės biudžeto.
43
straipsnis. Farmacinių atliekų tvarkymas ir jo ypatumai
Juridinis
asmuo turi teisę tvarkyti farmacines atliekas tik turėdamas šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą,
licenciją.
Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas juridiniams asmenims,
surenkantiems farmacines atliekas iš gyventojų.
44 straipsnis. Reikalavimai farmacinių atliekų
tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencijai gauti
Juridinis asmuo,
norėdamas gauti farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licenciją,
privalo:
1) turėti
tinkamas patalpas, įrengimus, kurie atitiktų sveikatos apsaugos ministro
nustatytus reikalavimus ir užtikrintų tinkamą farmacinių atliekų saugojimą ir
jų tvarkymą;
2) sudaryti darbo
sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;
3) pagal Atliekų
tvarkymo įstatymo reikalavimus turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka
išduotą leidimą;
4) atitikti šio
įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos apsaugos
ministro nustatytus reikalavimus.
45 straipsnis. Farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus
šalinimą, licencijos išdavimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba išduoda farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus
šalinimą, licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija
atitinka šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
Farmacinių
atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija išduodama veiklai tik juridinio
asmens paraiškoje nurodytose patalpose.
Farmacinių
atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija išduodama arba priimamas
motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 60 dienų nuo paraiškos,
pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo
pakeisti licencijoje nurodytą informaciją ir duomenis, laikotarpis, per kurį
pakeičiamos šios sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti
pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip 30 dienų.
46 straipsnis. Farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus
šalinimą, licencijos turėtojo pareigos
Farmacinių
atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencijos turėtojas privalo:
1) užtikrinti, kad farmacinės atliekos būtų tvarkomos pagal techninį
reglamentą, kuris smulkiai apibrėžia, kaip atliekos turi būti surenkamos,
rūšiuojamos, saugomos, įtraukiamos į apskaitą. Techninį reglamentą, suderintą
su Aplinkos ministerija, tvirtina Farmacijos departamento prie Sveikatos
apsaugos ministerijos direktorius;
2) įdarbinti
farmacinės veiklos vadovą ir suteikti pakankamus įgaliojimus atlikti jam
pavestas pareigas;
3) užtikrinti,
kad farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, patalpos atitiktų teisės
aktų reikalavimus bei licencijos informaciją ir duomenis.
47 straipsnis. Atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą,
įmonės farmacinės veiklos vadovo kvalifikacijos reikalavimai ir pagrindinės
pareigos
Atliekų
tvarkymo, išskyrus šalinimą, įmonės farmacinės veiklos vadovu gali būti tik
vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją.
Atliekų
tvarkymo, išskyrus šalinimą, įmonės farmacinės veiklos vadovas privalo vykdyti
šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo
administraciniuose aktuose nustatytas pareigas. Jis atsako, kad:
1) farmacinės
atliekos būtų tvarkomos pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus
reikalavimus;
2) farmacinės
atliekos būtų operatyviai surenkamos;
3) farmacinės
atliekos pagal nustatytus reikalavimus būtų rūšiuojamos, fasuojamos,
pakuojamos, ženklinamos;
4) būtų
užtikrintas saugus farmacinių atliekų laikymas ir transportavimas;
5) tinkamai būtų
tvarkoma farmacinių atliekų apskaita.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
INFORMACIJA APIE
VAISTINIUS PREPARATUS
48
straipsnis.
Farmacinė informacija
Farmacinė
informacija apie vaistinius preparatus turi būti moksliškai pagrįsta,
objektyvi, neklaidinanti ir nesudaryti prielaidos pakenkti žmonių sveikatai.
Farmacinė informacija apie
registruotus vaistinius preparatus turi atitikti vaistinio preparato
charakteristikų santrauką.
Teikiant
farmacinę informaciją apie neregistruotus vaistinius preparatus, turi būti
nurodyta, kad tai – neregistruotas vaistinis preparatas.
Farmacinę
informaciją, kurioje lyginami keli vaistiniai preparatai, iš kurių bent vienas
yra receptinis, galima pateikti tik sveikatos priežiūros ir farmacijos
specialistams.
Teikiant farmacinę informaciją apie receptinius vaistinius
preparatus per radiją ir televiziją bei leidiniuose, galima vartoti tik
bendrinius vaistinių preparatų pavadinimus, išskyrus atvejus, kai farmacinė
informacija yra rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67
straipsnio nuostatų reikalavimus.
Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos vaistinių preparatų pavadinimams, nurodomiems moksliniuose straipsniuose, kurie skelbiami Mokslinės informacijos instituto referuojamuose leidiniuose ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba, monografijose, vadovėliuose, metodiniuose ir kituose mokslo leidiniuose.
Farmacinę
informaciją apie vaistinių preparatų savybes ruošti gali tik atitinkamas
biomedicinos mokslų studijas, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos
ministras, baigę asmenys, išskyrus atvejus, kai farmacinė informacija yra
rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67 straipsnio
nuostatų reikalavimus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas bent vienoje EEE valstybėje turi įsteigti
mokslo tarnybą, kuri kauptų informaciją apie tiekiamus rinkai vaistinius
preparatus.
Skleisti
farmacinę informaciją turi teisę vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojas ir (ar) jo atstovas, asmuo, turintis farmacinės veiklos licenciją
dirbti su vaistiniais preparatais, išduotą šio įstatymo nustatyta tvarka,
juridinis asmuo, turintis asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos skelbiama farmacinė informacija apie vaistinius
preparatus laikoma oficialia farmacine informacija.
49
straipsnis. Vaistinių preparatų reklamos bendrosios nuostatos
Lietuvos Respublikoje gali
būti reklamuojami tik registruoti vaistiniai preparatai.
Vaistinių
preparatų reklama turi būti neklaidinanti ir objektyvi, informacija ir joje
vartojami terminai turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką,
objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo
vartojimą.
Vaistiniai
preparatai turi būti reklamuojami taip, kad visuomenei būtų aišku, jog tai yra
reklama ir kad reklamuojamasis produktas yra vaistinis preparatas.
Vaistų
reklamuotojais gali būti fiziniai asmenys, turintys atitinkamą mokslo žinių
lygį, leidžiantį tiksliai ir išsamiai informuoti apie reklamuojamą vaistinį
preparatą, ir įstatymų nustatyta tvarka sudarę darbo sutartis su vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojais ir (ar) jų atstovais. Rinkodaros teisės
turėtojai ir (ar) jų atstovai privalo rūpintis vaistų reklamuotojų
kvalifikacijos kėlimu.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas ir vienas ar daugiau jo įgaliotų
juridinių asmenų gali vykdyti bendrą vaistinio preparato rinkodaros
stimuliavimo veiklą (pvz.: pardavimų skatinimas, reklamos naudojimas, rinkos ir
(ar) jos sąlygų formavimas ir pan.).
Receptinius
vaistinius preparatus draudžiama reklamuoti per leidinius, radiją, televiziją
ir kitomis elektroninėmis informavimo priemonėmis, išskyrus šio įstatymo 51
straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Reklamuoti
vaistinius preparatus neturi teisės:
1) valstybės bei
savivaldybių institucijos ir jose dirbantys asmenys;
2) sveikatos
priežiūros ir (ar) farmacijos specialistai, teikdami sveikatos priežiūros ar
farmacines paslaugas.
Kitus
reikalavimus, susijusius su vaistinių preparatų reklama gyventojams ir
sveikatos priežiūros, farmacijos specialistams, vaistinių preparatų
neparduodamų pavyzdžių įvežimu ar importu, jų perdavimu rinkodaros teisės
turėtojui ar jo atstovui, profesinių (mokslinių) ir reklaminių renginių
kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.
50
straipsnis. Vaistinių preparatų reklama gyventojams
Gyventojams
skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti tik nereceptinius vaistinius preparatus
pateikiant būtiną sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją ir
nuorodas.
Gyventojams
skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti:
1) vaistinius
preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų,
įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir
psichotropinių medžiagų sąrašus;
2) receptinius
vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai,
gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą;
3) vaistinius
preparatus (nepaisant jų stiprumo ar kiekio pakuotėje), kurių pavadinimai
įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų kainyną.
Homeopatinių
preparatų, registruotų taikant supaprastintą registracijos procedūrą, reklamoje
gali būti naudojama tik informacija, nurodyta pakuotės lapelyje ir ant
pakuotės, taip pat turi būti pateikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos
nuorodos.
Reklamuojant
vaistinius preparatus gyventojams, draudžiama:
1) teigti, kad
vaistinį preparatą vartoti pataria mokslininkai, sveikatos priežiūros
specialistai ar asmenys, kurie nepriklauso nė vienai minimai grupei, bet būdami
įžymūs galėtų paskatinti vartoti vaistinį preparatą;
2) pateikti
konkrečią ligos istoriją, kuri galėtų tapti prielaida gyventojams patiems
klaidingai diagnozuoti ligą;
3) klaidinančiu
būdu tvirtinti, kad ligonis, vartodamas vaistinį preparatą, pasveiks;
4) vartoti
klaidinančius terminus ir grafinę medžiagą, vaizduojančią žmogaus ar gyvūno
organizmo pakitimus, kuriuos sukelia liga, sužalojimas ar reklamuojamas
vaistinis preparatas;
5) pateikti
medžiagą, orientuotą daugiausia vaikams ar tik jiems;
6) sudaryti
prielaidą manyti, kad nebūtina gydytojo konsultacija ar operacija, ypač
nurodyti konkrečią diagnozę ar siūlyti gydymą susirašinėjant paštu bei kitomis
informavimo priemonėmis;
7) nurodyti, kad
vartojant vaistinį preparatą užtikrinamas gydomasis jo poveikis ir nėra
nepageidaujamų reakcijų;
8) nurodyti, kad
reklamuojamas vaistinis preparatas veikia geriau ar taip pat kaip kitas
vaistinis preparatas ar gydymo būdas;
9) nurodyti, kad
vartojant reklamuojamą vaistinį preparatą pagerės sveikata;
10) nurodyti,
kad jei reklamuojamas vaistinis preparatas nebus vartojamas, tai gali turėti
neigiamos įtakos sveikatai; ši nuostata netaikoma vykdant skiepijimo programas;
11) nurodyti,
kad vaistinis preparatas yra maisto produktas, kosmetikos ar kita plačiai
vartojama priemonė;
12) nurodyti,
kad vaistinis preparatas yra saugus ar efektyvus todėl, kad natūralus;
13) veikti
gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, nurodant kainoraščiuose,
kainų etiketėse, vaistinių patalpose, kitose vietose kainų sumažinimą, kitais gerai
moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ir priemonėmis.
Draudžiama
tiesiogiai pateikti vaistinius preparatus gyventojams reklamos tikslais.
Parduodant
(išduodant) nereceptinius vaistinius preparatus, draudžiama skatinti papildomai
įsigyti analgetinių vaistinių preparatų.
51 straipsnis. Vaistinių preparatų reklama sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistams
Sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti
receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus.
Receptinius
vaistinius preparatus leidžiama reklamuoti leidiniuose, kurie skirti tik
sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams. Tokių leidinių sąrašą ir
įtraukimo į jį kriterijus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje turi būti pateikiama
sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija apie vaistinį preparatą.
Reklamuodami vaistinius
preparatus sveikatos priežiūros specialistams, turintiems teisę išrašyti
vaistinių preparatų, vaistų reklamuotojai gali naudoti vaistinių preparatų
neparduodamus pavyzdžius. Vaistinio preparato neparduodamas pavyzdys turi
atitikti mažiausią rinkoje esančią to paties pavadinimo, formos ir stiprumo
vaistinio preparato pakuotę ir ant pakuotės turi būti užrašas „Neparduodamas
pavyzdys“. Vaistinių preparatų neparduodamus pavyzdžius palikti sveikatos priežiūros
specialistams, platinti farmacijos specialistams ir gyventojams bei vartoti
sveikatos priežiūros tikslais draudžiama.
Skatinant
sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus skirti, tiekti ar parduoti
(išduoti) vaistinius preparatus, draudžiama duoti atlygį pinigais ar natūra, o
šiems specialistams – jo prašyti ar jį priimti.
Vaistinių
preparatų reklaminiuose renginiuose vaišingumas turi neužgožti renginio
pagrindinio tikslo ir gali būti rodomas tik dalyvaujantiems sveikatos
priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams. Draudžiama apmokėti šių
specialistų kelionės, apgyvendinimo ir kitas išlaidas.
Profesiniuose
(moksliniuose) renginiuose vaišingumui neturi būti suteikiama tiek reikšmės,
kiek pagrindiniam renginio tikslui. Leidžiama apmokėti tik sveikatos priežiūros
ir (ar) farmacijos specialistų, dalyvaujančių šiuose renginiuose, kelionės,
apgyvendinimo, maitinimo ir (ar) registracijos mokestį.
Rinkodaros
teisės turėtojas arba jo atstovas Lietuvos Respublikoje turi kaupti informaciją
apie išlaidas, skirtas reklaminiams, profesiniams (moksliniams) renginiams ir
juose dalyvaujantiems sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams, ir
šią informaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
FARMAKOLOGINIS
BUDRUMAS
52
straipsnis. Bendrieji farmakologinio budrumo reikalavimai
Farmakologinis budrumas
įgyvendinamas vadovaujantis šiuo įstatymu, sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka ir Europos Komisijos rekomendacijomis dėl vaistinių preparatų
reglamentavimo Europos Bendrijoje taisyklių. Įgyvendinant farmakologinį
budrumą, taip pat turi būti atsižvelgiama į informaciją apie netinkamą
vaistinių preparatų vartojimą ir piktnaudžiavimą jais, nes tai gali turėti įtakos
vertinant vaistinių preparatų naudą ir riziką.
Sveikatos
apsaugos ministras turi taikyti priemones, skatinančias sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus
teikti informaciją apie pastebėtas įtariamas nepageidaujamas reakcijas.
Farmakologinio
budrumo vykdymą koordinuoja ir gautą farmakologinio budrumo informaciją tvarko
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistai sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie sunkius
nepageidaujamos reakcijos padarinius ar netikėtas nepageidaujamas reakcijas ir
kitus atvejus, kurie galėjo paveikti gydytų pacientų sveikatos būklę, net jei
vaistinis preparatas buvo vartojamas ne taip, kaip nurodyta preparato
charakteristikų santraukoje, ar juo buvo piktnaudžiauta.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi pranešimą apie Lietuvos
Respublikoje nustatytą įtariamą sunkų nepageidaujamos reakcijos padarinį,
nedelsdama (ne vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo) apie tai turi
pranešti Europos vaistų agentūrai, kitoms EEE valstybėms ir vaistinio preparato
rinkodaros pažymėjimo turėtojui per pranešimo apie įtariamas nepageidaujamas
reakcijas ir šios informacijos apdorojimo Europos ekonominėje erdvėje sistemos
„EudraVigilance“ poregistracinį modulį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
nustatyta tvarka.
53 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojo pareigos vykdant farmakologinį budrumą
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi:
1) nustatyti
farmakologinio budrumo priemones ir jas vykdyti dėl vaistinių preparatų, kurių
rinkodaros pažymėjimą turi, taip pat garantuoti, kad prireikus imsis atitinkamų
su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba suderintų veiksmų;
2) bent vienoje
EEE valstybėje nuolat ir nepertraukiamai turėti nustatytos
kvalifikacijos asmenį, atsakingą už farmakologinį budrumą, ir užtikrinti šio
įstatymo 54 straipsnyje nustatytų pareigų vykdymą. Duomenys apie kvalifikuotą
asmenį turi būti pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai;
3) registruoti
įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir teikti periodiškai atnaujinamus saugumo
protokolus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka;
4) teikdamas pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas, vartoti
tarptautiniu mastu pripažintą medicininę terminologiją.
54 straipsnis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už
farmakologinį budrumą, kvalifikacija ir atsakomybė
Kvalifikuotu
asmeniu, atsakingu už farmakologinį budrumą, gali būti asmuo, turintis gydytojo
ar vaistininko kvalifikaciją ir žinių apie farmakologinį budrumą.
Rinkodaros teisės turėtojas turi
sudaryti sąlygas atsakingam už farmakologinį budrumą kvalifikuotam asmeniui
vykdyti jam pavestas funkcijas ir įpareigoti:
1) atsakyti už sistemos,
užtikrinančios, kad vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo turėtojo
darbuotojams, įskaitant vaistų reklamuotojus, teikiama informacija apie visas
įtariamas nepageidaujamas reakcijas būtų renkama ir lyginama bei prieinama bent
vienoje Bendrijos vietoje, sukūrimą ir tvarkymą;
2) rengti ir teikti Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus;
3) užtikrinti, kad į bet kokį
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimą pateikti papildomos
informacijos, reikalingos vaistinio preparato naudai ir rizikai vertinti, būtų
atsakoma išsamiai ir greitai, įskaitant informaciją apie tai, kiek šio
vaistinio preparato parduota ar paskirta;
4) atsakyti už kitos informacijos,
svarbios vaistinio preparato naudai ir rizikai vertinti, įskaitant reikiamą
informaciją apie vaistinio preparato poregistracinio saugumo tyrimus, pateikimą
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
55 straipsnis. Nepageidaujamų reakcijų registracija
ir periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų teikimas
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi:
1) registruoti visas įtariamas
nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Bendrijoje ar trečiojoje šalyje, ir pranešti apie
jas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir Europos vaistų agentūrai.
Pranešimai pateikiami elektroniniu būdu. Išimtiniais atvejais galima pranešti
ir kitais būdais;
2) registruoti visus įtariamus sunkius
nepageidaujamų reakcijų padarinius, kurie buvo Lietuvos
Respublikoje
ir apie kuriuos jį
informavo sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistas, ir nedelsdamas (ne
vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo) pranešti apie juos
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai;
3) registruoti visus kitus Lietuvos
Respublikoje
buvusius įtariamus sunkius nepageidaujamų reakcijų padarinius, kurie atitinka
sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir apie kuriuos, kaip
pagrįstai manoma, jis turėjo žinoti, ir nedelsdamas (ne vėliau kaip per 15
dienų nuo informacijos gavimo) pranešti apie tai Valstybinei vaistų kontrolės
tarnybai;
4) nedelsdamas (ne vėliau kaip per 15
dienų nuo informacijos gavimo) apie visus trečiosiose šalyse buvusius įtariamus
sunkius netikėtus nepageidaujamų reakcijų padarinius ir įtariamą infekcijos
sukėlėjo perdavimą per vaistinį preparatą pranešti Valstybinei vaistų kontrolės
tarnybai ir Europos vaistų agentūrai.
Jei vaistiniam preparatui taikyta
savitarpio pripažinimo, decentralizuota arba Europos Komisijos arbitražo
procedūros, rinkodaros teisės turėtojas turi papildomai užtikrinti, kad apie
visus įtariamus sunkius nepageidaujamų reakcijų padarinius, pasireiškiančius
Bendrijoje, būtų pranešta referencinei valstybei arba įgaliotai tos valstybės
narės, kuri veikia kaip referencinė, institucijai. Referencinė valstybė narė
yra atsakinga už tokių reakcijų analizę ir stebėseną.
Jei
registruojant vaistinį preparatą nėra nustatyta kitų reikalavimų, Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti pranešimus
apie visas nepageidaujamas reakcijas periodiškai atnaujinamo saugumo protokolo
forma. Protokoluose turi būti moksliškai įvertintas vaistinio preparato naudos ir
rizikos santykis.
Periodiškai
atnaujinami saugumo protokolai pateikiami kas 6 mėnesius po pirmosios
rinkodaros teisės suteikimo dienos iki preparato tiekimo rinkai, dvejus metus
po pirmojo patiekimo rinkai ne rečiau kaip kas 6 mėnesius, vėliau dvejus metus
vieną kartą per metus, po to kas 3 metus. Be to, protokolai pateikiami
nedelsiant, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu.
Vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojas gali prašyti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą patikslinti
periodiškai atnaujinamų protokolų teikimo terminus pagal 2003 m. birželio 3 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės kompetentingos
institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais ir
veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo nurodytas procedūras.
Rinkodaros teisės turėtojas negali
teikti visuomenei informacijos, susijusios su farmakologiniu budrumu, iš anksto
ar tuo pačiu metu nepranešęs Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Jis turi
užtikrinti, kad tokia informacija yra objektyvi ir neklaidinanti.
56
straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo galiojimo sustabdymas,
panaikinimas ar rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas dėl farmakologinio
budrumo duomenų
Jei Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba, įvertinusi farmakologinio budrumo duomenis, mano, kad turi būti
laikinai sustabdytas ar panaikintas rinkodaros pažymėjimo galiojimas arba
pakeistos rinkodaros pažymėjimo sąlygos, apie tai ji turi skubiai pranešti
Europos vaistų agentūrai, kitoms EEE valstybėms ir vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojui.
Jei reikia skubiai imtis priemonių
visuomenės sveikatai apsaugoti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali
laikinai sustabdyti rinkodaros pažymėjimo galiojimą ir ne vėliau kaip per vieną
darbo dieną pranešti apie tai Europos vaistų agentūrai, Europos Komisijai ir
kitoms EEE valstybėms.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
KOMPENSUOJAMŲJŲ VaisTinių preparatų IR medicinos pagalbos priemonių kainodara
57 straipsnis. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų
ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai
Sveikatos
apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų
vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.
Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų
kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Prireikus
sveikatos apsaugos ministras šiuos kainynus papildo ir (ar) patikslina. Visi
kainynai ir jų papildymai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja po vieno
mėnesio nuo jų paskelbimo.
2.
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos
priemonių didžiausios mažmeninės kainos skaičiuojamos, prie vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo ar jo atstovo arba medicinos pagalbos priemonės
gamintojo ar jo atstovo deklaruotos kainos pridėjus sveikatos apsaugos ministro
nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės
mokestį, jei vaistinis preparatas ar medicinos pagalbos priemonė apmokestinama
šiuo mokesčiu.
3.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos
priemonės vaistinei ir juridiniam asmeniui, turinčiam asmens sveikatos
priežiūros veiklos licenciją, parduodamos ne brangiau negu didmeninė kaina,
kuri apskaičiuojama prie vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar jo
atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo deklaruotos
kainos pridedant sveikatos apsaugos ministro nustatytą didmeninės prekybos
antkainį.
4.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai didmeninio platinimo licencijos
turėtojui, kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės didmeninėms šių
priemonių platinimo įmonėms parduodami ne didesne negu vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo ar jo atstovo arba medicinos pagalbos priemonės
gamintojo ar jo atstovo kompetentingoms valstybės institucijoms deklaruota
kaina.
58 straipsnis. Vaistinių preparatų įrašymas į Ligų
ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus
Vaistiniai
preparatai, ligos ir medicinos pagalbos priemonės į Ligų ir kompensuojamųjų
vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir
Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus įrašomi sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka.
Pareiškėjas,
siekdamas įrašyti vaistinį preparatą, ligą ar medicinos pagalbos priemonę į šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus, sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka pateikia Farmacijos departamentui prie Sveikatos apsaugos ministerijos
paraišką ir dokumentus. Paraiškos nagrinėjamos sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka.
Sprendimas
dėl vaistinio preparato, ligos ar medicinos pagalbos priemonės įrašymo į šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus ir jų kainos priimamas ne vėliau kaip per
180 dienų nuo paraiškos įregistravimo Farmacijos departamente dienos. Kai
priimamas sprendimas, turi būti nurodomos objektyviais ir patikrinamais
kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys.
59 straipsnis. Vaistinių preparatų įrašymas į
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir Kompensuojamųjų medicinos
pagalbos priemonių kainyną
Mažmeninės ir
bazinės kainos tvirtinamos tik tų kompensuojamųjų vaistinių preparatų, kurių
bendrinis pavadinimas įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus Ligų
ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti ir Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų sąrašus, medicinos pagalbos priemonių – kurių pavadinimas įrašytas į
Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir kuriems gauta paraiška
įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų
medicinos pagalbos priemonių kainyną.
Nustatytos
formos paraiška įtraukti vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę į
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų medicinos
pagalbos priemonių kainyną pateikiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka Farmacijos departamentui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Sprendimai
dėl kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainų nustatymo ir (ar) padidinimo
priimami ne vėliau kaip per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal sveikatos
apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Jei sprendimui
priimti pateiktos informacijos nepakanka, pareiškėjui nedelsiant pranešama,
kokios papildomos informacijos reikalaujama. Sprendimas priimamas ne vėliau
kaip per 90 dienų nuo papildomos informacijos gavimo.
Jeigu
priimamas neigiamas sprendimas, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tokio sprendimo
priėmimo dienos pareiškėjas informuojamas raštu ir nurodomos objektyviais ir
patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys. Jeigu per šio
straipsnio 3 dalyje numatytą laiką sprendimas dėl kainos nustatymo ir (ar)
padidinimo nėra priimamas, pareiškėjo siūloma vaistinio preparato kaina įrašoma
į artimiausią Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar jo papildymą.
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
MEDICININĖS
PASKIRTIES PRODUKTŲ TIEKIMAS RINKAI
60
straipsnis.
Medicininės paskirties produktų tiekimo rinkai ypatumai
Lietuvos
Respublikos rinkai gali būti tiekiami tik registruoti medicininės paskirties
produktai.
Medicininės
paskirties produktai registruojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka, įrašant juos į Medicininės paskirties produktų sąrašą ir išduodant
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama
teisė vykdyti produkto rinkodarą Lietuvos Respublikoje.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba tvarko medicininės paskirties produktų sąrašą ir
registruoja, perregistruoja medicininės paskirties produktus, tvirtina
registracijos pažymėjimų sąlygų keitimus ir sustabdo medicininės paskirties
produktų registracijos pažymėjimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir
(ar) panaikina pažymėjimų galiojimą.
Registracijos
pažymėjimas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti priimamas ne
vėliau kaip per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus
reikalavimus, priėmimo dienos. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pareikalautus papildomus dokumentus ir
informaciją bei prireikus paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, į paraiškos
nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Registracijos
pažymėjimas išduodamas 6 metams. Paraiška perregistruoti medicininės paskirties
produktą turi būti pateikta likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki registracijos
pažymėjimo galiojimo pabaigos. Perregistravus medicininės paskirties produktą,
jo registracija Lietuvos Respublikoje pratęsiama 6 metams.
Už paraiškos
registruoti, perregistruoti medicininės paskirties produktą ir kartu pateiktų
dokumentų ir informacijos ekspertizę, taip pat už registracijos pažymėjimo
išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Gaminti
medicininės paskirties produktus gali juridiniai asmenys, įrašyti į Asmenų,
vykdančių veiklą su medicininės paskirties produktais, sąrašą, jį sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka tvarko Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Įrašymo į sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Medicininės
paskirties produktus platinti ir (ar) importuoti iš trečiųjų šalių gali tik
didmeninio platinimo licenciją turintis asmuo, pardavinėti gyventojams – tik
vaistinės veiklos licenciją turintis asmuo. Kaimo vietovėse, jeigu nėra vaistinės
ar jos filialo, gyventojai Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpinami medicininės
paskirties produktais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos
priežiūros įstaigas.
Medicininės
paskirties produkto reklama turi būti neklaidinanti ir objektyviai apibūdinti
jo savybes. Informacija ir terminai turi atitikti Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos patvirtintą pakuotės ženklinimą ir pakuotės lapelį. Medicininės
paskirties produktai turi būti reklamuojami taip, kad visuomenei būtų aišku,
kad tai yra reklama ir kad reklamuojamasis produktas yra medicininės paskirties
produktas.
Reklamuojant
medicininės paskirties produktus draudžiama:
1) pateikti
informaciją, kad reklamuojamas produktas yra vaistinis preparatas, arba
nurodyti, kad medicininės paskirties produktas turi gydomąjį poveikį, įvardyti
ligas ar konkrečias ligų istorijas;
2) nurodyti, kad
reklamuojamas medicininės paskirties produktas veikia geriau arba taip pat kaip
kitas medicininės paskirties produktas, vaistinis preparatas ar kitas gydymo būdas;
3) nurodyti, kad
jeigu jis nebus vartojamas, gali pablogėti sveikata;
4) nurodyti, kad
medicininės paskirties produktas yra saugus ar veiksmingas todėl, kad
natūralus;
5) nurodyti, kad vartojant medicininės
paskirties produktą pagerės sveikata;
6) vartoti klaidinančius terminus
ir grafinę medžiagą, vaizduojančią žmogaus ar gyvūno organizmo pakitimus,
kuriuos sukelia liga, sužalojimas ar reklamuojamas medicininės paskirties
produktas;
7) pateikti medžiagą, orientuotą
daugiausia vaikams ar tik jiems;
8) nurodyti, kad vartojant
medicininės paskirties produktą užtikrinamas jo poveikis ir nėra šalutinio
poveikio;
9) teigti, kad
vartoti medicininės paskirties produktą pataria mokslininkai, sveikatos
priežiūros specialistai ar asmenys, kurie nepriklauso nė vienai minimai grupei,
bet būdami įžymūs galėtų paskatinti vartoti medicininės paskirties produktą;
10) lyginti medicininės
paskirties maisto produktą su vaistiniu preparatu.
Medicininės
paskirties produktus draudžiama reklamuoti valstybės ir savivaldybių
institucijoms ir jose dirbantiems asmenims.
Kitus
reikalavimus veiklai, susijusiai su medicininės paskirties produktais, nustato
sveikatos apsaugos ministras.
KETURIOLIKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBINĖ
VEIKLOS SU FARMACIJOS PRODUKTAIS KONTROLĖ
61 straipsnis. Valstybinės veiklos su farmacijos
produktais kontrolės vykdomasis subjektas ir reguliavimas
Šiuo įstatymu nustatytos veiklos su farmacijos produktais valstybinę
kontrolę vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Už Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos atliekamus vertinimus, ekspertizes ir tai patvirtinančių
dokumentų išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pagal kompetenciją gina
vartotojų teises.
Kontrolė
atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, taip pat
atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros Europos Komisijos vardu priimtą
Bendrijos procedūrų dėl inspektavimo ir pasikeitimo informacija sąvadą.
Veterinarinės farmacijos valstybinę kontrolę įgyvendina Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba ir jos įgaliota institucija Lietuvos valstybinė
veterinarijos preparatų inspekcija.
62 straipsnis. Valstybinės veiklos su farmacijos
produktais kontrolės pagrindiniai principai
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, atlikdama kartotinius, iš anksto nepraneštus
tikrinimus ir bandinių tyrimus, turi užtikrinti, kad veikla su farmacijos
produktais atitiktų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Nepranešusi
iš anksto, savo iniciatyva arba kitos EEE valstybės, Europos Komisijos ar
Europos vaistų agentūros reikalavimu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali
atlikti tikrinimą veikliųjų medžiagų, naudojamų kaip pradinės medžiagos,
gamintojų ar vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo patalpose, jeigu
yra pagrindas įtarti, kad nesilaikoma geros gamybos praktikos. Pradinių
medžiagų gamintojai gali būti tikrinami ir jų pačių prašymu.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba tikrina ir vertina:
1) vaistinių
preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų ar veikliųjų medžiagų, naudojamų kaip
pradinės medžiagos, gamintojų, importuotojų gamybos ar komercinės veiklos
vietas ir laboratorijas, su kuriomis gamybos licencijos turėtojas sudarė
sutartį dėl tyrimų atlikimo;
2) ar tinkamai
atliktas imunologinių preparatų gamybos procesų specialusis patvirtinimas ir ar
užtikrintas gaminamų serijų vienodumas. Jeigu reikia, prašo gamintoją ir (ar)
importuotoją pateikti visų kontrolės protokolų, pasirašytų kvalifikuoto asmens,
kopijas;
3) ar tinkamai
atliktas kraujo preparatų gamybos ir gryninimo procesų specialusis
patvirtinimas, ar užtikrintas serijų vienodumas ir ar užtikrinta, kiek tai
leidžia technologijos lygis, kad kraujo preparatuose nėra specifinių virusinių
užkratų;
4) kaip vykdomi
klinikiniai tyrimai;
5) vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojo ar kito asmens, su kuriuo jis sudarė
sutartį dėl farmakologinio budrumo įgyvendinimo, patalpas, pranešimus ir
dokumentus, susijusius su farmakologinio budrumo vykdymu;
6) trečiųjų
šalių gamintojus, jei tam yra pagrindas ir nepažeidžiami Europos Bendrijos
susitarimai su trečiosiomis šalimis;
7) juridinius
asmenis, pateikusius paraišką gauti farmacinės veiklos licenciją;
8) vaistinių
preparatų, medicininės paskirties produktų reklamos vykdymą pagal šio įstatymo
ir Reklamos įstatymo reikalavimus;
9) kitą veiklą
su farmacijos produktais ir su šia veikla susijusius subjektus pagal
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nuostatose nustatytą kompetenciją.
63 straipsnis. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
darbuotojų, atliekančių kontrolės veiksmus, teisės
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi
teisę:
1) gauti visą su
tikrinimo objektu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti,
ar vykdoma veikla atitinka nustatytus reikalavimus;
2) pateikę
pažymėjimą ir pavedimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo licencijos
turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus
kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias
licencijoje nurodytose veiklos vietose, pagal kompetenciją tikrinti šias
patalpas, įrengimus, įrangą, atsargas, atliekamus veiksmus, darbuotojų sudėtį,
jų kvalifikaciją ir kita, siekiant nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų
norminių teisės aktų reikalavimų;
3) pagal
kompetenciją duoti privalomus nurodymus;
4) naudoti
technikos priemones, būtinas veiksmingai kontrolei atlikti;
5) pasitelkti
reikiamų sričių ekspertus dalyvauti tikrinant ir vertinant, ar veikla atitinka
nustatytus reikalavimus;
6) atlikti
kontrolinius tikrinimus ir kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus;
7) šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudotis kitomis teisėmis ir taikyti kitus
tikrinimo metodus;
8) nemokamai
imti bandinius tyrimams.
Tais
atvejais, kai reikia patekti į juridinio asmens patalpas ne darbo valandomis
arba kai tikrinamas juridinis asmuo nevykdo teisėtų Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos darbuotojų, atliekančių kontrolės veiksmus, nurodymų, arba
kai patikrinimo metu būtina atlikti tam tikrus veiksmus, kurių Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai pagal galiojančius įstatymus neturi
teisės atlikti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba privalo įstatymų nustatyta
tvarka kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas su prašymu padėti įgyvendinti
savo teises ar tinkamai atlikti funkcijas.
Darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus,
tikrindami turi įvertinti nustatomų trūkumų ir pažeidimų poveikį ir grėsmę
visuomenės sveikatai ir, jei reikia, sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka imtis atitinkamų veiksmų ar atlikti kitus būtinus veiksmus. Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus,
patikrinimo metu nustatę, kad yra nusikalstamos veikos ar kitų teisės aktų
pažeidimų, kurių tyrimas nėra jų kompetencija, požymių, apie juos privalo
informuoti teisėsaugos arba atitinkamas kontroliuojančias įstaigas ar
institucijas.
Šiame
straipsnyje nurodytų darbuotojų veiksmai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti
skundžiami.
64
straipsnis. Kontrolės dokumentai
Kiekvieno
tikrinimo rezultatai įrašomi į tikrinimo pažymą, kurioje, be kitos
informacijos, pateikiamos išvados, ar veikla atitinka nustatytus reikalavimus. Tikrinami
asmenys turi teisę tikrinimo metu teikti savo paaiškinimus dėl tikrinamo
objekto ir kitų su tikrinimu susijusių aplinkybių. Rašytiniai paaiškinimai ir
įrodymai pateikiami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams,
atliekantiems kontrolės veiksmus, ir tai pažymima tikrinimo pažymoje.
Surašant pažymą licencijos verstis farmacine veikla siekiančiam
juridiniam asmeniui ar šios licencijos turėtojui, nurodoma, ar jo vykdoma
veikla atitinka gerą gamybos ar platinimo praktiką, ar geros vaistinės
praktikos nuostatus. Tikrinant klinikinių tyrimų vykdymą, įvertinama, ar jie
atitinka gerą klinikinę praktiką. Pažymos turinys turi būti praneštas
juridiniam asmeniui ar, jei reikia, vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojui, kuris buvo patikrintas.
Jei atlikus
tikrinimą nustatoma, kad vaistinių preparatų gamybos ar didmeninio platinimo licencijos
turėtojas laikosi geros gamybos ar platinimo praktikos reikalavimų, per 90
dienų po patikrinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jam turi būti
išduotas geros gamybos praktikos arba geros platinimo praktikos pažymėjimas.
65
straipsnis. Kitų EEE valstybių atliktų tikrinimų galiojimas
Lietuvos
Respublikoje galioja kitų EEE valstybių įgaliotų institucijų tikrinimų išvados,
priimtos dėl gamybos, importo, klinikinių tyrimų, didmeninio platinimo,
farmakologinio budrumo.
Išimtiniais
atvejais, jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių su
visuomenės sveikata, negali sutikti su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis
išvadomis, ji apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos vaistų agentūrai.
PENKIOLIKTASIS
SKIRSNIS
SANKCIJOS DĖL
VAISTINIO PREPARATO IR MEDICININĖS PASKIRTIES PRODUKTO RINKODAROS
66 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros ir
registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas, panaikinimas, jų sąlygų
keitimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina vaistinio preparato rinkodaros
ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba tvirtina sąlygų keitimus, nustačiusi
bent vieną iš šių pagrindų:
1) įprastomis
sąlygomis vartojamas vaistinis preparatas yra žalingas;
2) vaistinis
preparatas yra neveiksmingas;
3) įprastomis
sąlygomis vartojamo vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis yra
nepalankus;
4) vaistinio
preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;
5) kartu su
paraiška gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę pateikta informacija ir
dokumentai yra klaidingi arba nepapildyti vadovaujantis šio įstatymo 15
straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka;
6) neatliekama
vaistinio preparato ir (ar) jo sudėtinių medžiagų ar gamybos tarpinių etapų
kontrolė, nurodyta dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros
teisę.
Sustabdžiusi
vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą,
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių
laikotarpį, per kurį vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
turėtojas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikia papildomus įrodymus,
reikalingus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams panaikinti. Jei per
nustatytą laikotarpį vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
turėtojas pateikia šiuos įrodymus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima
sprendimą panaikinti vaistinio preparato rinkodaros ir registracijos pažymėjimo
galiojimo sustabdymą. Priešingu atveju vaistinio preparato rinkodaros ir registracijos
pažymėjimas panaikinamas.
Vaistinis
preparatas laikomas neveiksmingu nustačius, kad negalima pasiekti terapinių
rezultatų, dėl kurių jis vartojamas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi sustabdyti ar panaikinti rinkodaros teisę
vaistinių preparatų grupei ar visiems preparatams, kurių gamyba neatitinka
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo suteikimo metu patvirtintų gamybos
sąlygų.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti ar panaikinti
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą, atitinkamai patikslina
Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registro duomenis ir viešai visuomenės
informavimo priemonėse nedelsdama praneša apie rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.
Sustabdžius vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo galiojimą pagal šį straipsnį, vykdyti jo rinkodarą ir tiekti
vaistinį preparatą rinkai draudžiama.
Panaikinus vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo galiojimą pagal šį straipsnį, preparatas turi būti atšauktas iš
rinkos.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas užtikrina šio straipsnio 6 ir 7 dalių
nuostatų įgyvendinimą.
67 straipsnis. Vaistinio preparato tiekimo rinkai uždraudimas ir
atšaukimas iš rinkos
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, nepažeisdama šio įstatymo 66 straipsnio nuostatų,
uždraudžia tiekti rinkai vaistinį preparatą ir atšaukia jį iš rinkos,
nustačiusi bent vieną iš šių aplinkybių:
1) įprastomis
sąlygomis vartojamas vaistinis preparatas yra žalingas;
2) vaistinis
preparatas yra neveiksmingas;
3)
patvirtintomis sąlygomis vartojamo vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis
yra nepalankus;
4) vaistinio
preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;
5) neatliekama
vaistinio preparato ir (ar) jo sudėtinių medžiagų ar gamybos tarpinių etapų
kontrolė, nurodyta dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros
teisę, arba nesilaikoma su rinkodaros teisės suteikimu susijusių reikalavimų ar
įsipareigojimų.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu uždrausti tiekti rinkai
tik tas vaistinio preparato serijas, dėl kurių kilo abejonių pagal šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, arba taikyti jų visą ar dalinį
atšaukimą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gali sustabdyti vaistinių preparatų gamybą arba jų
importą iš trečiųjų šalių, jeigu nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų.
68 straipsnis. Medicininės paskirties produkto
registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina medicininės paskirties produkto
registracijos pažymėjimo galiojimą, jei nustatomas nors vienas iš šių pagrindų:
1) medicininės
paskirties produktas neatitinka pripažintų šiuolaikinių kokybės ar saugumo
reikalavimų;
2) paaiškėja,
kad kartu su paraiška pateikti medicininės paskirties produkto registravimo
dokumentai yra neteisėti, neteisingi arba klaidinantys;
3) medicininės
paskirties produktas yra žalingas;
4) medicininės
paskirties produkto kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka
deklaruojamos;
5) medicininės
paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas pažeidžia registracijos
pažymėjimo sąlygas;
6) to pageidauja
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas.
Sustabdžiusi
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą, Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, per kurį
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai pateikia papildomus įrodymus, reikalingus šio
straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams panaikinti. Jei per nustatytą
laikotarpį medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas
pateikia šiuos įrodymus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą
panaikinti medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimo
sustabdymą. Priešingu atveju medicininės paskirties produkto registracijos
pažymėjimas panaikinamas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti ar panaikinti registracijos
pažymėjimo galiojimą, apie registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar
panaikinimą nedelsdama praneša viešai visuomenės informavimo priemonėse.
Pakeitus
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo sąlygas pagal šį
straipsnį, jo rinkodara turi būti vykdoma laikantis pakeistų pažymėjimo sąlygų.
Sustabdžius
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą pagal šį
straipsnį, vykdyti jo rinkodarą ir tiekti jį į rinką draudžiama.
Panaikinus
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą pagal šį
straipsnį, produktas turi būti atšauktas iš rinkos.
ŠEŠIOLIKTASIS
SKIRSNIS
TARPTAUTINIS
BENDRADARBIAVIMAS
69 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos
institucijomis ir kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi bendradarbiauti ir keistis informacija su
Europos Sąjungos institucijomis, kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis
ir Pasauline sveikatos organizacija. Tuo tikslu tarnyba turi:
1) pateikti
gamybos licencijų ir geros gamybos praktikos pažymėjimų kopijas (išskyrus Geros
gamybos praktikos pažymėjimus dėl tradicinių augalinių vaistinių preparatų)
Europos vaistų agentūrai; ši skelbia juos Bendrijos duomenų bazėje. Jei
tikrinant nustatoma, kad gamintojas, importuotojas nesilaiko geros gamybos
praktikos, informacija apie tai taip pat turi būti pateikiama Europos vaistų
agentūrai ir paskelbiama Bendrijos duomenų bazėje;
2) Europos
Komisijos ar bet kurios EEE valstybės prašymu pateikti visą reikiamą
informaciją apie didmeninio platinimo licencijas, kurios išduotos vadovaujantis
šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais;
3) nedelsdama
informuoti Europos Komisiją ir kitas EEE valstybes apie vaistinių preparatų
didmeninio platinimo licencijos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo
panaikinimą ir licencijos galiojimo panaikinimą;
4) jeigu kitos
EEE valstybės vaistinių preparatų didmeninio platinimo licencijos turėtojas
nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų, vykdo veiklą, neatitinkančią
licencijos informacijos ir duomenų, apie tai informuoti Europos Komisiją ir EEE
valstybę, išdavusią licencijos turėtojui didmeninio platinimo licenciją;
5) keistis su kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis ir Europos
Sąjungos institucijomis informacija ir dalyvauti bendrose informacinėse
sistemose, kurios būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi gamybos, didmeninio
platinimo licencijų, geros gamybos praktikos pažymėjimų ir rinkodaros pažymėjimų
sąlygų;
6) esant
pagrįstam reikalavimui nedelsdama pateikti kitos EEE valstybės įgaliotoms
institucijoms tikrinimo pažymą, ar gamintojas,
importuotojas atitinka gerą gamybos praktiką ir (ar) farmakologinio budrumo
reikalavimus; jei reikia, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi prašyti šias
institucijas pateikti jai tokią informaciją;
7) nedelsdama
pranešti Europos vaistų agentūrai apie sprendimus išduoti vaistinio preparato
rinkodaros ar registracijos pažymėjimą, jo neišduoti ar panaikinti jo
galiojimą, pakeisti sprendimą neišduoti vaistinio preparato rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo arba panaikinti jo galiojimą, uždrausti tiekti rinkai
vaistinius preparatus ar atšaukti juos iš rinkos, kartu nurodyti šių sprendimų
motyvus;
8) kitoms
valstybėms narėms pranešti visą informaciją, būtiną užtikrinti gaminamų ir
tiekiamų Bendrijos rinkai homeopatinių preparatų kokybę ir saugumą;
9) pranešti
Europos vaistų agentūrai informaciją, gautą iš vaistinių preparatų rinkodaros
teisės turėtojo dėl laikino vaistinio preparato tiekimo rinkai sustabdymo arba
jo atšaukimo iš rinkos;
10) nedelsdama
pranešti Pasaulinei sveikatos organizacijai apie šio straipsnio 1 dalies 7 ir 9
punktuose nurodytus veiksmus, jeigu jie gali turėti įtakos sveikatos apsaugai
trečiosiose šalyse, ir nusiųsti pranešimo kopiją Europos vaistų agentūrai.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi gamintojo, eksportuotojo ar importuojančios
trečiosios šalies įgaliotos institucijos prašymą patvirtinti, ar vaistinių
preparatų gamintojas turi gamybos licenciją, išduoda tai patvirtinantį
pažymėjimą. Tais atvejais, kai gamybos licencijos turėtojas nėra rinkodaros
teisės turėtojas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai jis turi pateikti
paaiškinimą, kodėl neturi rinkodaros teisės.
Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytas pažymėjimas išduodamas atsižvelgiant į Pasaulinės
sveikatos organizacijos priimtus administracinius susitarimus. Jei eksportui
skirtas vaistinis preparatas yra registruotas Lietuvos Respublikoje, pateikiama
ir vaistinio preparato charakteristikų santrauka.
SEPTYNIOLIKTASIS skIRSNIS
VETERINARINĖ FarmaciJA
70
straipsnis.
Veterinarinių vaistų registravimas
Lietuvos Respublikos rinkai
gali būti tiekiami tik Veterinarinių vaistų registre įregistruoti
veterinariniai vaistai.
2.
Veterinarinių vaistų registrą steigia Vyriausybė. Vadovaujančioji registro
tvarkymo įstaiga yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tvarkymo
įstaiga – Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija.
3.
Veterinariniai vaistai registruojami Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos nustatyta tvarka, laikantis nacionalinės, savitarpio pripažinimo arba
decentralizuotos procedūrų.
Norėdamas
registruoti veterinarinį vaistą, pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus:
1) Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytos formos paraišką;
2)
administracinę informaciją ir mokslinius dokumentus, būtinus įrodyti
veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą.
Už
veterinarinio vaisto registravimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Sprendimas dėl veterinarinio vaisto registravimo Veterinarinių
vaistų registre priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo paraiškos priėmimo
dienos. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia pareikalautus papildomus
dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, į
paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Veterinarinis
vaistas Veterinarinių vaistų registre neregistruojamas, jo registracija
sustabdoma arba panaikinama, jeigu:
1) veterinarinio vaisto naudos ir rizikos santykis leistinomis
naudojimo sąlygomis yra nepalankus;
2) veterinarinis
vaisto veiksmingumas pareiškėjo nepakankamai pagrįstas arba veterinarinis
vaistas neturi jokio terapinio poveikio gyvūnų rūšiai, kuriai jis skirtas;
3) veterinarinio
vaisto kiekybinė ir kokybinė sudėtis neatitinka deklaruotosios;
4) pareiškėjo
rekomenduojama išlauka nėra pakankama užtikrinti, kad iš gydyto gyvūno gauti
maisto produktai neturi liekanų, galinčių kelti pavojų vartotojo sveikatai,
arba yra nepakankamai pagrįsta;
5) ženklinimas
arba informacinis lapelis neatitinka nustatytų reikalavimų;
6) veterinarinis
vaistas siūlomas tiekti naudojimo tikslu, draudžiamu pagal kitas EEE valstybių
nuostatas;
7) paaiškėja,
kad apie veterinarinį vaistą buvo pateikti klaidingi duomenys.
Už
įregistruoto veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą atsako
veterinarinio vaisto registruotojas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato:
1) neregistruotų
Lietuvos Respublikoje veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką;
2) mokslinio ir
klinikinio tyrimo tikslams skirtų neregistruotų Lietuvos Respublikoje
veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką.
71
straipsnis. Veterinarinių vaistų gamyba, importas ir tiekimas rinkai
Juridiniai
asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos
valstybėse ar EEE valstybėse, filialai (toliau – juridiniai asmenys), norintys
gaminti ar importuoti veterinarinius vaistus, privalo:
1) turėti
patalpas, techninę įrangą ir galimybę atlikti tinkamą ir pakankamą kontrolę,
kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus
reikalavimus;
2) įdarbinti
bent vieną už gamybą ir (ar) importą atsakingą kvalifikuotą asmenį, kurio
kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus
reikalavimus;
3) atitikti
kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Juridiniai
asmenys, norintys tiekti rinkai veterinarinius vaistus, privalo:
1) turėti
patalpas, techninę įrangą, kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos nustatytus reikalavimus;
2) įdarbinti
bent vieną asmenį – veterinarinės farmacijos vadovą, atsakingą už vykdomą
veterinarinę farmaciją, kurio kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;
3) atitikti
kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba nustato veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti
rinkai naudojimo ir pašalinimo iš rinkos tvarką.
72
straipsnis. Veterinarijos farmakologinis budrumas
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo veterinarijos farmakologinį budrumą.
Veterinarinių
vaistų registruotojai ir gamintojai, veterinarinės farmacijos įmonės,
veterinarijos gydytojai, sveikatos priežiūros specialistai Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka privalo pranešti apie nepageidaujamą
gyvūno reakciją į naudotą veterinarinį vaistą, neigiamą veterinarinių vaistų
poveikį žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai.
73
straipsnis. Veterinarinės farmacijos licencijavimas
Lietuvos
Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veterinarine farmacija
tik turėdami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą licenciją
(toliau – veterinarinės farmacijos licencija).
Veterinarinės
farmacijos licencija suteikia teisę verstis veikla, susijusia tik su
veterinariniais vaistais ir licencijuojamos veiklos rūšimi, nurodyta
licencijoje;
Juridinių
asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo, Fizinių asmenų veterinarinės
farmacijos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Juridiniams
asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems įmonių, įsisteigusių Europos
Sąjungos valstybėse ir kitose EEE valstybėse, filialams (toliau – juridiniai
asmenys) išduodamos šios veterinarinės farmacijos licencijos rūšys:
1) veterinarinių
vaistų gamybos;
2) didmeninės
veterinarinių vaistų prekybos;
3) veterinarijos
vaistinės veiklos;
4) veterinarinių
vaistų importo.
Veterinarinių
vaistų gamybos licencija būtina ir juridiniam asmeniui, vykdančiam dalinę
gamybą, fasavimą, perfasavimą ar perpakavimą.
Fizinis ar
juridinis asmuo, norėdamas gauti veterinarinės farmacijos licenciją, turi
pateikti paraišką ir kitus dokumentus, nustatytus Juridinių asmenų
veterinarinės farmacijos licencijavimo ir Fizinių asmenų veterinarinės
farmacijos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos pateiktų duomenų ir
informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba priima sprendimą išduoti veterinarinės
farmacijos licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija
atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Licencija išduodama tik tiems
fiziniams asmenims, kurie turi veterinarijos gydytojo arba vaistininko
kvalifikaciją. Veterinarijos felčerių ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)
veikla veterinarinės farmacijos įmonėse nelicencijuojama. Veterinarijos
felčeriai ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) dirba veterinarinės
farmacijos įmonėse Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta
tvarka kontroliuojami veterinarijos gydytojo arba vaistininko, turinčio
veterinarinės farmacijos licenciją.
Veterinarinės farmacijos
licencija išduodama tik tiems juridiniams asmenims, kuriuose dirba fizinis
asmuo (asmenys), turintis veterinarinės farmacijos licenciją, ir vienas iš jų
yra paskirtas įmonės veterinarinės farmacijos vadovu, o veterinarinių vaistų
gamybos ar importo įmonėje dirba kvalifikuotas asmuo, turintis fizinio asmens
veterinarinės farmacijos licenciją.
Veterinarinės farmacijos licencijos juridiniams ir fiziniams asmenims išduodamos
neterminuotam laikui.
Už
veterinarinės farmacijos licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės
rinkliava.
12.
Veterinarinės farmacijos licencija juridiniams ir fiziniams asmenims
neišduodama (nepatikslinama ar nepapildoma), jeigu:
1) pateikti ne
visi reikiami dokumentai, nurodyti Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklėse ir Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklėse, ir pareiškėjas neįvykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus;
2) pateikti
nevisiškai arba neteisingai užpildyti dokumentai ir pareiškėjas neįvykdė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos
trūkumus;
3) pateikti
klaidingi duomenys, ne visa, netiksli informacija ir pareiškėjas neįvykdė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos
trūkumus;
4) buvo panaikintas juridinio
arba fizinio asmens veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas ir nuo
veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo vieni metai;
ši nuostata netaikoma, kai juridinis asmuo savo noru nutraukia savo veiklą ar
fizinis asmuo pateikia prašymą panaikinti licenciją;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava;
6) fizinis asmuo
neturi veterinarijos gydytojo arba vaistininko kvalifikacijos;
7) įsiteisėjusiu
teismo sprendimu asmeniui uždrausta verstis veterinarine farmacija;
8) įsiteisėjusiu
teismo sprendimu fiziniam asmeniui apribotas veiksnumas.
Juridinio
asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:
1) vykdyti šio
įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę
farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;
2) sudaryti
sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti;
3) sudaryti
sąlygas veterinarinės farmacijos vadovui ar kvalifikuotam asmeniui vykdyti
veterinarinę farmaciją laikantis šio įstatymo reikalavimų;
4) pranešti
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie veterinarinės farmacijos
vadovo ar kvalifikuoto asmens pasikeitimą, licencijuojamos veiklos sustabdymą,
atsisakymą verstis licencijuojama veikla savo noru arba licencijuojamos veiklos
pasikeitimus;
5) leisti
kontroliuojančiai valstybės institucijai tikrinti vykdomą licencijuojamą
veiklą.
Fizinio
asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:
1) vykdyti šio
įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę
farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;
2) Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kelti kvalifikaciją;
3) pranešti
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie licencijuotos veiklos
sustabdymą arba atsisakymą verstis licencijuota veikla savo noru.
Juridinių ir
fizinių asmenų, turinčių veterinarinės farmacijos licenciją, teisės:
1) verstis
licencijuota veikla;
2) gauti
paaiškinimus veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo,
licencijos galiojimo panaikinimo atvejais;
3) dalyvauti jų
vardu išduotos veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo ar
veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo svarstyme;
4) Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimus dėl veterinarinės farmacijos
licencijos galiojimo sustabdymo, panaikinimo Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka apskųsti teismui.
16.
Veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas neturi teisės savo vardu įgalioti
kitą asmenį vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą arba
teisę vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą perduoti
pagal sutartį kitam asmeniui.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdo veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimą:
1) jeigu
juridinis ar fizinis asmuo nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ir
veterinarinės farmacijos licencijos turėtojo pareigų;
2) juridiniam
asmeniui, jeigu dėl kvalifikuoto asmens ar veterinarinės farmacijos vadovo
padarytų veterinarinės farmacijos pažeidimų iškeliama baudžiamoji arba
administracinė byla bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu, išskyrus atvejus,
kai kvalifikuotu asmeniu ar veterinarinės farmacijos vadovu laikinai
paskiriamas kitas asmuo;
3) juridiniam
asmeniui, jeigu verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu teismo sprendimu
uždrausta juridinio asmens kvalifikuotam asmeniui ar farmacinės veiklos
vadovui, kol į šias pareigas nepaskiriamas kitas šio įstatymo ir kitų teisės
aktų reikalavimus atitinkantis asmuo;
4) jeigu
fiziniai asmenys, turintys veterinarinės farmacijos licenciją, po raštiško
įspėjimo nekelia kvalifikacijos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos nustatytą kvalifikacijos kėlimo tvarką;
5) juridinio ar
fizinio asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, prašymu.
Pašalinus
priežastis, dėl kurių veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas buvo
sustabdytas, panaikinamas veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo
sustabdymas.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba panaikina veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimą, jeigu:
1) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas nutraukia licencijuotą veiklą ir pateikia
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prašymą panaikinti veterinarinės
farmacijos licencijos galiojimą;
2) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos
licencijos galiojimą, per nustatytą terminą nepašalino licencijuotos veiklos
pažeidimų;
3) įgaliotoji
institucija nustato, kad sustabdžius veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimą juridinis asmuo ar jo filialas toliau verčiasi veterinarine
farmacija;
4) juridinis
asmuo likviduojamas, jam iškelta bankroto byla arba bankrotas vykdomas ne
teismo tvarka ar juridinis asmuo reorganizuojamas, baigia savo veiklą kaip
savarankiškas ūkio subjektas;
5) paaiškėja,
kad buvo pateikti klaidingi duomenys norint gauti veterinarinės farmacijos
licenciją;
6) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos
licencijos galiojimą ir panaikinus veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimo sustabdymą, per 12 mėnesių antrą kartą padarė pažeidimą, susijusį su
licencijuota veikla;
7) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas pažeidžia veterinarinę farmaciją
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus per nustatytą terminą trūkumams
pašalinti, kai veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas yra sustabdytas,
arba pažeidžia veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimus, kai dėl veikos sukeliama neatitaisoma žala žmogui, gyvūnui ar
aplinkai;
8) juridiniam
arba fiziniam asmeniui uždrausta verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu
teismo sprendimu;
9) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas – fizinis asmuo po įspėjimo arba veterinarinės
farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo dėl kvalifikacijos tobulinimo
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka netobulina savo
kvalifikacijos.
AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ
NEŠALIŠKUMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
74 straipsnis.
Sprendimus priimančių asmenų nešališkumo užtikrinimas
Asmenys,
dalyvaujantys priimant sprendimus, susijusius su vaistinių preparatų
registracija, lygiagretaus importo leidimų, klinikinių tyrimų leidimų,
medicininės paskirties produktų registracijos pažymėjimų, farmacinės veiklos
licencijų išdavimu, vykdantys veiklos su farmacijos produktais kontrolę, neturi
turėti finansinių ar kitų interesų, susijusių su svarstomu klausimu, farmacijos
pramone ar kitais asmenimis, galinčiais daryti poveikį jų nešališkumui.
Asmenys, turintys tokių interesų, privalo teisės aktų nustatyta tvarka juos
deklaruoti.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos ar
Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje sudarytų komisijų darbo reglamentais,
posėdžių darbotvarkėmis, priimtais sprendimais ir jų priėmimo
motyvais. Priimti sprendimai ir jų motyvai skelbiami Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos tinklalapyje.
75
straipsnis. Atsakomybė už pažeidimus
Fiziniai ir
juridiniai asmenys už veiklos su farmacijos produktais ir veterinarinės
farmacijos pažeidimus bei neteisėtą veiklą atsako Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka.
DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
76
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymo 12 straipsnio 4
dalies, 14 straipsnio 8 dalies, 17 straipsnio 9 dalies, 18 straipsnio 5 dalies,
20 straipsnio 8 dalies, 60 straipsnio 6 dalies ir 61 straipsnio 1 dalies
nuostatos dėl valstybės rinkliavų įvedimo įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Iki šios dalies įsigaliojimo už šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, 14
straipsnio 8 dalyje, 17 straipsnio 9 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 20
straipsnio 8 dalyje, 60 straipsnio 6 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje
nustatytas valstybės institucijų teikiamas paslaugas ir dokumentų išdavimą
mokamas sveikatos apsaugos ministro patvirtintas nustatyto dydžio atlyginimas.
Įstatymo 42
straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
Įstatymo 5
straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos farmakotechnikams, kurie turi
farmacijos praktikos licenciją. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba juos įrašo
į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, vadovaudamasi informacija apie
išduotas ir galiojančias farmacijos praktikos licencijas.
Įstatymo 5
straipsnio 5 dalies nuostatos įsigalioja po vienų metų nuo Įstatymo įsigaliojimo
dienos.
5.
Farmakotechnikai, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavę farmacijos praktikos
licenciją, arba asmenys, pradėję farmakotechniko studijas iki šio įstatymo
įsigaliojimo, kurie įgis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę
kvalifikaciją po šio įstatymo įsigaliojimo, gali teikti farmacinę paslaugą šio
įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip
iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šioje dalyje nurodyti
asmenys turi teisę kontroliuojami vaistininko parduoti (išduoti) vaistinius
preparatus. Už šią veiklą atsako vaistininkas.
6.
Juridiniai asmenys, turintys vaistinės veiklos licenciją (išskyrus,
jeigu jie turi gamybinės visuomenės vaistinės licenciją parduoti (išduoti)
kartinius vaistinius preparatus), kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo tiekė
juridiniams asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją,
vaistinius preparatus, gali tiekti vaistinius preparatus ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.
7.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti vaistinės filialai, kurie neatitinka
nustatytų reikalavimų, gali vykdyti savo veiklą ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.
8.
Santykiai, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiasi toliau, ir
jiems taikomos šio įstatymo nuostatos. Įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie
reglamentavo šio įstatymo reglamentavimo sritims priskirtus santykius, galioja
tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas
pirmenybę suteikia kitų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms.
Kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams
santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.
77 straipsnis. Pasiūlymai
Vyriausybei ir kitoms Įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ir kitos Įstatyme nurodytos valstybės institucijos
peržiūri teisės aktus, susijusius su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir
prireikus parengia atitinkamus jų pakeitimo projektus ar priima naujus teisės
aktus.
78 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais
galios
Įsigaliojus
šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 6-161);
2) Įstatymas
„Dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo“
(Žin., 1993, Nr. 29-666);
3) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 5, 7, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21,
22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo 25 straipsniu įstatymas (Žin.,
1996,
Nr. 69-1667);
4) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 58-1332);
5) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 17, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo
įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1813);
6) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 15, 17, 19, 20
straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10¹, 17¹ straipsniais įstatymas
(Žin., 2002,
Nr. 58-2348);
7) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo preambulės, 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10¹,
13, 14, 16, 19, 20, 21, 22, 24, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
10², 19¹, 20¹, 20², 20³ straipsniais bei priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2536);
8) Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas
(Žin., 1996, Nr. 116-2701);
9) Lietuvos Respublikos vaistų
įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 44-1246);
10) Lietuvos
Respublikos vaistų įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių
pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1809);
11) Lietuvos
Respublikos vaistų įstatymo 2, 3, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 68-2373).
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
2006 m. birželio 22 d.
įstatymo
Nr. X-709
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/105/EEB dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų
vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos
draudimo sistemų sritį, skaidrumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 345).
2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių
įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos
įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 26 tomas, p. 299).
2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso,
susijusio su žmonėms skirtais vaistais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 69) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/27/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 262) ir Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/24/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p.
313).
2003 m. spalio 8 d. Europos Komisijos direktyva 2003/94/EB, nustatanti žmonėms skirtų vaistų ir
tiriamųjų vaistų geros gamybos praktikos principus ir taisykles (tekstas
svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 424).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/24/EB, iš dalies pakeičianti
tradiciškai vartojamų žolinių vaistų srityje Direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos
kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 313).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/27/EB, iš dalies keičianti Direktyvą
2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistinius
preparatus (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 262).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos
leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros
tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 229).
2005 m. balandžio 8 d. Europos Komisijos direktyva 2005/28/EB, nustatanti
geros klinikinės praktikos, susijusios su tiriamaisiais žmonėms skirtais
vaistais, principus bei išsamias gaires ir leidimui gaminti ir importuoti
tokius vaistus keliamus reikalavimus (tekstas svarbus EEE) (OL 2005 L 091, p. 13).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1735,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)
FARMACIJOS
ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2008-10-16)
autrap@lrs.lt
241 straipsnis. Pažangios terapijos
vaistinių preparatų konkretiems pacientams gamybos reikalavimai
Pažangios
terapijos vaistinius preparatus konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą
turi teisę gaminti juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros
veiklos licenciją ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotą leidimą.
Sveikatos
apsaugos ministras nustato tokių vaistinių preparatų kokybės standartus,
saugumo, atsekamumo, farmakologinio budrumo reikalavimus, atitinkančius
Bendrijos nustatytuosius pažangios terapijos vaistiniams preparatams, ir
leidimų juos gaminti išdavimo tvarką.
Pažangios
terapijos vaistiniai preparatai konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą
gali būti gaminami ir vartojami tik Lietuvos Respublikoje gydytojui prisiimant
profesinę atsakomybę už jų skyrimą ir vartojimą.
Gaminti
pažangios terapijos vaistinius preparatus iš žmogaus embriono audinių, embriono
kamieninių ląstelių ir jų linijų ar vaisiaus audinių ir iš jų paimtų kamieninių
ląstelių ir jų linijų arba kitaip naudoti žmogaus embriono audinius, embriono
kamienines ląsteles ir jų linijas ar vaisiaus audinius ir iš jų paimtas
kamienines ląsteles ir jų linijas tokių vaistinių preparatų gamyboje
draudžiama. Šis draudimas netaikomas pažangios terapijos vaistinių preparatų
gamybai iš kamieninių ląstelių, išgaunamų iš virkštelės ar placentos po vaiko
gimimo.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
36 straipsnis. Ekstemporalių vaistinių preparatų
gamyba ir išdavimas (pardavimas) gyventojams, registruotų vaistinių preparatų
pakuotės keitimas
Ekstemporalūs
vaistiniai preparatai gali būti gaminami tik gamybinėse vaistinėse.
Aprašiniai
vaistiniai preparatai gaminami pagal vaistinių preparatų aprašus, kuriuos
tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Už vaistinėje
pagamintų vaistinių preparatų kokybę atsako juos pagaminusi vaistinė.
Vaistinė turi
teisę keisti pramoniniu būdu ar pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu
pagamintų vaistinių preparatų pakuotę, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalies 2
punkte.
5.
Ekstemporalius vaistinius preparatus ir vaistinius preparatus, kurių pakuotė
pakeista pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, galima parduoti (išduoti) tik
tiesiogiai tos vaistinės ar filialo aptarnaujamiems gyventojams, o
kartinius vaistinius preparatus – ir juridiniams asmenims, turintiems
asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją. Juos perduoti (parduoti) kitai
vaistinei ar jos filialui draudžiama.
Pagal
gamybinei vaistinei pateiktus užsakymus kartiniai vaistiniai preparatai gali
būti išduodami juridiniams asmenims, turintiems licenciją asmens sveikatos
priežiūros veiklai.
Šio
straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nurodyti veiksmai vykdomi sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka.
37
straipsnis. Reikalavimai vaistinės veiklos licencijai gauti
Juridinis asmuo,
norėdamas gauti vaistinės veiklos licenciją, privalo:
1) turėti
tinkamas patalpas ir įrengimus, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro
nustatytus reikalavimus;
2) sudaryti
darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;
3) atitikti
kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir kitų teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
38
straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos išdavimas
Vaistinės veiklos licencija išduodama vykdyti tik nurodytos rūšies
veiklą ir tik juridinio asmens paraiškoje nurodytose patalpose. Vykdyti veiklą
tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, išskyrus sveikatos priežiūros
įstaigas, išduodama tik viena vaistinės veiklos licencija.
Vaistinės veiklos licencija išduodama arba priimamas motyvuotas
sprendimas atsisakyti ją išduoti per 45 dienas nuo paraiškos, pateiktos pagal
nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti
licencijoje nurodytas veiklos sąlygas, laikotarpis, per kurį pakeičiamos šios
sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne
ilgesnis kaip 30 dienų.
39
straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos turėtojo pareigos
Vaistinės
veiklos licencijos turėtojas privalo:
1) įdarbinti
farmacinės veiklos vadovą ir suteikti pakankamus įgaliojimus atlikti jam
pavestas pareigas;
2) vaistinius preparatus, veikliąsias ir kitas vaistines medžiagas
įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo
licenciją;
3) užtikrinti
vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis;
4) tinkamai ir
operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos, priimti iš
gyventojų naikintinus vaistinius preparatus;
5) veiklą
vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus;
6) dalyvauti
įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą;
7) saugoti ir
tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus, kuriuose, be
kitų privalomų rekvizitų, licencijos turėtojas privalo nurodyti šią
informaciją: vaistinio preparato pavadinimą, farmacinę formą, seriją, vaistinio
preparato kiekį;
8) veiklą vykdyti tik negyvenamosiose patalpose šio įstatymo ir
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Vaistinių preparatų lygiagretus importas
Į Lietuvos
Respubliką gali būti lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai, kurie
įregistruoti Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše ir dėl kurių
išduotas lygiagretaus importo leidimas.
Šio įstatymo
ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba tvarko Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą,
registruoja lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ir išduoda
lygiagretaus importo leidimus, tvirtina lygiagretaus importo leidimų sąlygų
keitimus ir sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir leidimų
galiojimą.
Lygiagretaus
importo leidimas gali būti išduodamas vaistiniam preparatui, kuris yra tapatus
Lietuvos Respublikoje registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį
panašus.
Vaistinis
preparatas laikomas pakankamai panašiu į Lietuvos Respublikoje registruotą
vaistinį preparatą, jeigu atitinka šiuos kriterijus:
1) ta pati
veiklioji medžiaga ir ta pati jos druska, tas pats esteris, eteris, izomeras,
izomerų mišinys, kompleksas ar darinys;
2) tas pats
stiprumas;
3) ta pati
farmacinė forma ir vartojimo būdas;
4) tokios pat
klinikinės savybės; jeigu lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas yra
generinis preparatas, jis turi būti bioekvivalentiškas Lietuvos Respublikoje
registruotam referenciniam vaistiniam preparatui. Jeigu lygiagrečiai
importuojamas generinis preparatas yra lyginamas su Lietuvoje registruotu
generiniu preparatu, abu šie preparatai turi būti bioekvivalentiški tam pačiam
referenciniam preparatui.
Priėmus
sprendimą įregistruoti vaistinį preparatą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba:
1) priskiria
lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą nereceptiniams ar receptiniams
vaistiniams preparatams;
2) išduoda
lygiagretaus importo leidimą su šiais priedais: pakuotės ženklinimu ir pakuotės
lapeliu;
3) įrašo
vaistinį preparatą į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.
Vaistinio
preparato lygiagretaus importo leidimas gali būti išduodamas tik juridiniam
asmeniui, gavusiam šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo
licenciją.
Vaistinio
preparato lygiagretaus importo leidimas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas
jį išduoti priimamas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo paraiškos ir dokumentų,
pateiktų pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, priėmimo
dienos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, prieš priimdama sprendimą,
turi kreiptis į EEE valstybės, iš kurios numatoma lygiagrečiai importuoti
vaistinį preparatą, kompetentingą instituciją, prašydama pateikti duomenis ir
informaciją, susijusią su vaistinio preparato registracija. Taip pat ji
turi teisę prašyti pareiškėją pateikti papildomų su paraiška gauti lygiagretaus
importo leidimą susijusių duomenų (informacijos), kuriais nedisponuoja arba
negali disponuoti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, nes jie nėra jai
pateikti vaistinio preparato, su kuriuo lyginamas lygiagrečiai importuojamas
vaistinis preparatas, rinkodaros teisės turėtojo arba negali būti gauti
bendradarbiaujant su EEE valstybės, iš kurios numatoma lygiagrečiai importuoti
vaistinį preparatą, kompetentinga institucija. Laikas, per kurį kitos EEE
valstybės, kurioje registruotas numatomas lygiagrečiai importuoti vaistinis
preparatas, įgaliota institucija pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
paprašytus papildomus dokumentus ir per kurį pareiškėjas pateikia Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos pareikalautus papildomus duomenis (informaciją) ir
prireikus paaiškinimus raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Lygiagretaus
importo leidimas išduodamas neterminuotam laikui.
Už paraiškos
registruoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą ar pakeisti
lygiagretaus importo leidimo sąlygas, kartu pateiktų dokumentų ir informacijos
ekspertizę, taip pat lygiagretaus importo leidimo ir ekspertizės pažymos
išdavimą mokama valstybės rinkliava.
Lygiagrečiai
importuoti vaistinį preparatą į Lietuvos Respubliką turi teisę tik šio
vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo turėtojas.
Lygiagretaus
importo leidimo turėtojas apie ketinimą lygiagrečiai importuoti vaistinį
preparatą ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo importo turi
pranešti raštu šio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui ir
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Lygiagretaus importo leidimo turėtojas
apie atliktą lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato perpakavimą turi
pranešti raštu vaistinio preparato prekės ženklo turėtojui arba jo teisių
perėmėjui ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo perpakuoto
vaistinio preparato pateikimo rinkai ir prekės ženklo ar jo teisių perėmėjo
prašymu pateikti perpakuoto vaistinio preparato pavyzdį susipažinimui.
Pagrindinės lygiagretaus
importo leidimo turėtojo pareigos:
1) registruoti
visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas, įskaitant įtariamus sunkius
nepageidaujamų reakcijų padarinius, pasireiškusius Lietuvos Respublikoje, ir
pranešti apie jas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šio įstatymo 55 straipsnio 1
dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta
tvarka;
2) užtikrinti,
kad būtų lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas (jo serijos), kurio registracija
galioja eksportuojančioje šalyje;
3) prieš
tiekiant rinkai imuninių ir (ar) kraujo preparatų serijas, pateikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai EEE valstybės oficialios kontrolės institucijos
išduoto serijos išleidimo pažymėjimo kopiją;
4) jei
sustabdomas lygiagretaus importo leidimo galiojimas, nedelsiant (bet ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas) apie tai pranešti kitoms didmeninio platinimo įmonėms,
vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, įsigijusioms šio preparato;
5) jei
panaikinamas lygiagretaus importo leidimo galiojimas ir preparatas išbraukiamas
iš Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašo, bendradarbiaujant su
kitomis didmeninio platinimo įmonėmis nedelsiant atšaukti vaistinį preparatą iš
rinkos. Kai dėl priežasčių, nesusijusių su vaistinio preparato kokybe, saugumu
ar veiksmingumu, panaikinamas lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato
rinkodaros teisės galiojimas eksportuojančioje valstybėje, lygiagretaus importo
leidimas galioja ir lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas nėra
išbraukiamas iš Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašo tol, kol
pasibaigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatytas protingas terminas
išparduoti lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato atsargas;
6) vykdyti
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nurodymus, susijusius su lygiagrečiai
importuojamu vaistiniu preparatu dėl lygiagretaus importo leidimo sąlygų
keitimo ir lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato serijų atšaukimo iš
rinkos.
Kitus
reikalavimus, susijusius su lygiagrečiu importu, ir kitas lygiagretaus importo
leidimo turėtojo pareigas nustato sveikatos apsaugos ministras.
Informacija apie pateiktas paraiškas registruoti
lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ar registravimo sąlygų
pakeitimus tol, kol nepriimtas sprendimas, yra
konfidenciali ir neskelbiama, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos
įstatymai arba Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja šią informaciją
atskleisti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
KLINIKINIAI
VAISTINIŲ PREPARATŲ TYRIMAI
18
straipsnis. Klinikinių vaistinio preparato tyrimų reikalavimai
Klinikinius vaistinio preparato
tyrimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kaip jų laikomasi,
kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir kitos pagal įstatymus
įgaliotos institucijos.
Pagrindinio tyrėjo kvalifikacija turi atitikti sveikatos apsaugos
ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Visi
klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai turi būti planuojami, atliekami,
registruojami ir ataskaitos apie juos teikiamos laikantis sveikatos apsaugos
ministro patvirtintų Geros klinikinės praktikos taisyklių reikalavimų.
Klinikinius
vaistinio preparato tyrimus vykdyti galima tik turint Lietuvos bioetikos
komiteto pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimą ir
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą. Pritarimo atlikti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą liudijimų ir leidimų atlikti klinikinį vaistinio
preparato tyrimą išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Tiriamieji
vaistiniai preparatai klinikiniams tyrimams įsigyjami ir išduodami sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Klinikinio
tyrimo užsakovas ar jo atstovas ir (ar) pagrindinis tyrėjas, norėdami gauti
pritarimo liudijimą ar leidimą klinikiniams vaistinių preparatų tyrimams
atlikti, turi pateikti dokumentus, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos
ministras. Už dokumentų, kurie pateikiami norint gauti Lietuvos bioetikos
komiteto pritarimo liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės leidimą,
ekspertizę ir pritarimo liudijimų bei leidimų išdavimą mokamos nustatyto dydžio
valstybės rinkliavos.
Lietuvos
bioetikos komitetas pritarimą arba nepritarimą klinikiniam tyrimui atlikti
pareiškia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba leidimą atlikti klinikinį tyrimą išduoda arba
motyvuotą atsisakymą jį išduoti pateikia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo
paraiškos priėmimo dienos. Ji gali išduoti leidimą klinikiniam tyrimui atlikti
tik esant Lietuvos bioetikos komiteto pritarimui.
Šio
straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęsiamas 30 dienų tais
atvejais, kai prašoma leidimo tyrimams, kurių metu naudojami šie tiriamieji
vaistiniai preparatai:
1) skirti genų
terapijai;
2) skirti
somatinių ląstelių terapijai;
3) genetiškai modifikuotų organizmų preparatai.
Jei
konsultuojamasi su ekspertais, šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems
tiriamiesiems vaistiniams preparatams leidimo pradėti klinikinius tyrimus
išdavimo terminas gali būti pratęsiamas dar 90 dienų, iš viso – iki 180 dienų.
Ksenogeninių ląstelių terapijos klinikinių tyrimų leidimo išdavimo terminas
neribojamas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba duomenis apie klinikinį vaistinio preparato tyrimą į
Europos duomenų bazę „EudraCT“ įtraukia pagal Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos patvirtiną standartinės veiklos tvarką, parengtą vadovaujantis
išsamiomis Europos Komisijos rekomendacijomis.
Jei
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Lietuvos bioetikos komitetas turi
objektyvių priežasčių manyti, kad paraiška gauti leidimą vykdyti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų
reikalavimų, arba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl klinikinio tyrimo
saugumo ar mokslinio pagrįstumo, gali neišduoti leidimo vykdyti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą ar pritarimo liudijimo, apie tai pranešdami
užsakovui.
Užsakovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai ir Lietuvos bioetikos komitetui turi pateikti visą
gautą svarbią informaciją apie klinikinio tyrimo metu pastebėtus
nepageidaujamus reiškinius ar įtariamas nepageidaujamas reakcijas į tiriamąjį
vaistinį preparatą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja, kad duomenys apie įtariamus sunkius
nepageidaujamų reakcijų padarinius, susijusius su tiriamuoju vaistiniu
preparatu, pastebėtus Lietuvoje klinikinių tyrimų metu, būtų nedelsiant
įtraukti į pranešimo apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir šios
informacijos apdorojimo Europos ekonominėje erdvėje sistemos „EudraVigilance“
klinikinių tyrimų modulį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gali priimti sprendimą sustabdyti arba nutraukti
klinikinį vaistinio preparato tyrimą šalyje, kai jis jau atliekamas, jeigu turi
svarių priežasčių nuspręsti, kad nevykdomos leidime nurodytos sąlygos, arba abejoja
dėl klinikinio tyrimo saugumo ar mokslinio pagrįstumo, ir nurodyti šio
sprendimo priežastis. Užsakovas ir tyrėjas turi nedelsdami išnagrinėti
sustabdymo ar nutraukimo priežastis ir per vieną savaitę pateikti ataskaitą,
kurioje būtų nagrinėjami iškelti klausimai ir visos išskirtinės aplinkybės,
prieštaraujančios tolesniam klinikinio vaistinio preparato tyrimo vykdymui. Gavusi
ataskaitą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl tyrimo
sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar tyrimo nutraukimo.
Lietuvos
bioetikos komitetui nutarus sustabdyti ar nutraukti pritarimo liudijimo
galiojimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 7 dienas
priima sprendimą tyrimą sustabdyti arba nutraukti.
PENKTASIS skIRSNIS
FARMACINĖS VEIKLOS licencijavimas
19
straipsnis. Farmacinės veiklos licencijavimas
Vaistinių, tiriamųjų vaistinių
preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų
platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą)
yra licencijuojama farmacinė veikla.
Juridiniams
asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams (toliau – juridinis asmuo)
išduodamos šios licencijų rūšys:
1) gamybos
licencija;
2) didmeninio
platinimo licencija;
3) vaistinės
veiklos licencija;
4) gamybinės
vaistinės veiklos licencija;
5) farmacinių
atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija.
Licencijas
išduoda, pakeičia, stabdo, naikina jų galiojimą ar naikina galiojimo
sustabdymą, įrašo pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į dokumentus,
pateiktus licencijai gauti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Farmacinės
veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
20
straipsnis. Licencijų išdavimas
Juridinis
asmuo, norintis gauti licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus,
nustatytus Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos, pateiktų
duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi
nuvykti į paraiškoje deklaruotą veiklos vietą patikrinti pateiktų duomenų ir
informacijos tikslumo ir teisingumo, įvertinti, ar juridinis asmuo teisės aktų
nustatyta tvarka yra pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą.
2 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1
d.:
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi
nuvykti į paraiškoje deklaruotą veiklos vietą patikrinti pateiktų duomenų ir
informacijos tikslumo ir teisingumo, įvertinti, ar juridinis asmuo teisės aktų
nustatyta tvarka yra pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą, išskyrus atvejus, kai
pateikiama vaistinės ar gamybinės vaistinės veiklos licencijos paraiška.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi,
kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo, Farmacinės veiklos
licencijavimo taisyklių, sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
Licencija
išduodama šio įstatymo nustatytais terminais. Jei reikia, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba turi teisę prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu,
taip pat šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti numatyto
asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 28 straipsnyje,
ar asmens, kurio pareigos, kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 34
straipsnyje, tvirtinimu susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas
informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį
pareiškėjas pateikia šią informaciją, neįskaitomas į šio įstatymo nustatytais
terminais priimamo sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo laikotarpį.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip
pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie
juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo steigėjus, akcininkus,
vadovus, juridinio asmens finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų
teisės aktų pažeidimus, atliktų tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą
informaciją, kuri Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai reikalinga priimant
sprendimą dėl licencijos išdavimo.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo
sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša
Juridinių asmenų registrui juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta
tvarka, paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.
6 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1
d.:
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo
sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša
Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta
tvarka, paskelbia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.
Licencija
išduodama neterminuotam laikui.
Už juridinio asmens pasirengimo vykdyti farmacinę veiklą teisės aktų
nustatyta tvarka vertinimą, taip pat licencijos išdavimą mokama nustatyto
dydžio valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
42 straipsnis. Farmacinių atliekų priėmimas iš
gyventojų ir apmokėjimas už šių atliekų tvarkymą
Visuomenės
vaistinės ir gamybinės visuomenės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai
priimti naikintinus vaistinius preparatus. Priimtus naikintinus vaistinius
preparatus iš visuomenės vaistinių ir gamybinių visuomenės vaistinių surenka ir
kitą jų tvarkymo veiklą vykdo atliekų tvarkytojas Lietuvos Respublikos atliekų
tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Naikintinų vaistinių
preparatų priėmimo iš gyventojų tvarką ir apmokėjimą už jų tvarkymą nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Veterinarijos
vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus veterinarinius
vaistus. Priimtus naikintinus veterinarinius vaistus iš veterinarinių vaistinių
surenka ir kitą jų tvarkymo veiklą vykdo atliekų tvarkytojas Lietuvos
Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Naikintinų veterinarinių vaistų priėmimo iš gyventojų tvarką ir apmokėjimą už
jų tvarkymą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Už priimtų iš
gyventojų naikintinų vaistinių preparatų ir veterinarinių vaistų tvarkymą apmokama
iš atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už šio įstatymo įgyvendinimą,
valstybės biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1506,
2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)
43
straipsnis. Farmacinių atliekų tvarkymas ir jo ypatumai
Juridinis
asmuo turi teisę tvarkyti farmacines atliekas tik turėdamas šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą,
licenciją.
Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas juridiniams asmenims,
surenkantiems farmacines atliekas iš gyventojų.
Straipsnio redakcija nuo 2012 m. sausio
1 d.:
43 straipsnis. Juridinių asmenų veikloje
susidariusių farmacinių atliekų tvarkymas
Juridinis asmuo,
kurio veikloje susidaro farmacinių atliekų, šias farmacines atliekas tvarko
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1506,
2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)
52 straipsnis. Valstybinės farmakologinio budrumo
sistemos ir jos veiklos reikalavimai
Lietuvos
Respublikoje turi būti įdiegta ir taikoma farmakologinio budrumo sistema, kuria
būtų užtikrinama vaistinio preparato saugumo stebėsena, siekiant nustatyti, ar
atsirado nauja vaistinio preparato rizika, ar rizika pakito, ar pakito
vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis, būtų nustatytos ir įgyvendintos
vaistinio preparato rizikos mažinimo ir prevencijos priemonės. Už šių uždavinių
vykdymą atsako Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Vykdant šiuos uždavinius,
turi būti bendradarbiaujama su EEE valstybių įgaliotomis institucijomis,
Europos vaistų agentūra ir Europos Komisija farmakologinio budrumo klausimais.
2.
Farmakologinio budrumo sistema turi būti naudojama informacijai apie vaistinių
preparatų keliamą riziką pacientų ar visuomenės sveikatai rinkti. Ši
informacija pirmiausia turi apimti nepageidaujamas reakcijas vartojant vaistinį
preparatą laikantis rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygų ir jų
nesilaikant bei nepageidaujamas reakcijas, pasireiškiančias tam tikrų profesijų
darbuotojams, dirbantiems su vaistiniu preparatu.
3.
Farmakologinio budrumo sistema turi skatinti pacientus, sveikatos priežiūros ir
farmacijos specialistus teikti informaciją apie pastebėtas įtariamas
nepageidaujamas reakcijas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, įtraukti į šią
veiklą vartotojų, pacientų, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų
organizacijas, taip pat užtikrinti, kad moksliniam įvertinimui būtų gaunami
tikslūs ir patikrinami duomenys.
4.
Farmakologinio budrumo sistemoje taikomi informacijos apie įtariamas
nepageidaujamas reakcijas rinkimo metodai ir, jeigu reikia, vėlesnės
informacijos, susijusios su gautu pranešimu apie įtariamas nepageidaujamas
reakcijas, surinkimas turi užtikrinti, kad būtų galima nustatyti bet kurio
Lietuvos Respublikoje paskirto, išduoto ar parduoto biologinio vaistinio preparato,
apie kurio sukeliamas įtariamas nepageidaujamas reakcijas pranešta, pavadinimą
ir serijos numerį.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, naudodamasi farmakologinio budrumo sistema, turi
moksliškai vertinti visą informaciją, svarstyti rizikos mažinimo ir prevencijos
galimybes ir, jeigu reikia, imtis reikalingų su rinkodaros ar registracijos
pažymėjimu susijusių reguliavimo veiksmų, stebėti rizikos valdymo planuose
numatytų rizikos mažinimo priemonių ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 12
straipsnio 8 dalyje ar 14 straipsnio 9 dalyje, įgyvendinimo rezultatus,
vertinti rizikos valdymo sistemos atnaujinimus, stebėti „Eudravigilance“
duomenų bazės duomenis, kad būtų nustatyta, ar atsirado nauja rizika, ar rizika
pakito, ar pakito vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi naują ar pasikeitusią riziką, taip pat
naudos ir rizikos santykio pokyčius, apie tai turi informuoti vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtoją, kitų EEE valstybių įgaliotas institucijas,
Europos vaistų agentūrą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi reguliariai atlikti farmakologinio budrumo
sistemos auditą ir apie jo rezultatus pranešti Europos Komisijai ne vėliau kaip
iki 2013 m. rugsėjo 21 d., o vėliau – kas dveji metai.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi turėti savo interneto svetainę, kurioje būtų
pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija ir nuoroda į Europos
vaistų interneto svetainę, sukurtą pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 26
straipsnį.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, ketindama viešai skelbti informaciją, susijusią su
farmakologiniu budrumu, ne vėliau kaip 24 valandos prieš viešą paskelbimą turi
pranešti apie tai kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų
agentūrai ir Europos Komisijai, išskyrus atvejus, kai, siekiant apsaugoti
visuomenės sveikatą, šią informaciją būtina skelbti nedelsiant.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi viešai skelbti informaciją, susijusią su
veikliosiomis medžiagomis, kurios įeina į vaistinių preparatų, registruotų
daugiau negu vienoje EEE valstybėje, sudėtį, laikydamasi Europos vaistų
agentūros nustatytų terminų ir atsižvelgdama į visų EEE valstybių sutartą
bendrą pranešimą, susijusį su farmakologiniu budrumu, kurio rengimą koordinuoja
Europos vaistų agentūra.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, viešai skelbdama šio straipsnio 9 ir 10 dalyse
nurodytą informaciją, turi išbraukti visą privačią ir konfidencialaus
komercinio pobūdžio informaciją, išskyrus atvejus, kai, siekiant apsaugoti
visuomenės sveikatą, šią informaciją skelbti būtina.
Europos
Komisijos prašymu ir koordinuojant Europos vaistų agentūrai, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba dalyvauja derinant ir standartizuojant farmakologinio budrumo
technines priemones tarptautiniu mastu.
551 straipsnis. Periodiškai atnaujinamų
saugumo protokolų rengimas ir teikimas
*1. Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi rengti ir elektroninių ryšių
priemonėmis Europos vaistų agentūrai pateikti periodiškai atnaujinamus saugumo
protokolus, kuriuose nurodoma:
1) svarbių
duomenų apie vaistinio preparato naudą ir riziką santrauka, taip pat klinikinių
ir kitų tyrimų, susijusių su visomis indikacijomis ir visomis gyventojų
grupėmis, įskaitant ir tuos, kurie nenurodyti rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo sąlygose, rezultatai ir jų galimo poveikio vaistinio preparato
rinkodaros teisei vertinimas;
2) mokslinis
vaistinio preparato naudos ir rizikos santykio įvertinimas, kuris turi būti
grindžiamas visais turimais duomenimis, taip pat klinikinių tyrimų, atliekamų
dėl neregistruotų indikacijų ir su tam tikromis gyventojų grupėmis, duomenys;
3) visi duomenys
apie parduotą vaistinio preparato kiekį ir vaistinio preparato rinkodaros
teisės turėtojo turimi duomenys apie išrašytų receptų skaičių, taip pat
duomenys, kiek gyventojų vartoja vaistinį preparatą.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas generinių vaistinių preparatų, šio
įstatymo 11 straipsnio 14 dalyje nurodytų vaistinių preparatų ir pagal
supaprastintą ar specialią registravimo procedūrą registruotų tradicinių
augalinių ir homeopatinių vaistinių preparatų periodiškai atnaujinamus saugumo
protokolus pateikia vienu iš šių atvejų:
1) jeigu yra
nustatyta registracijos sąlyga pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį;
2) jeigu to reikalauja
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių su farmakologinio
budrumo duomenimis, arba kai po vaistinio preparato įregistravimo gauta
nepakankamai periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų, susijusių su veikliąja
medžiaga, kad būtų galima įvertinti, ar atsirado nauja vaistinio preparato
rizika, ar rizika pakito, ar pakito vaistinio preparato naudos ir rizikos
santykis. Šių protokolų vertinimo protokolus Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba perduoda FBRV komitetui, kuris nusprendžia, ar reikia rengti vieną
periodiškai atnaujinamo saugumo protokolo vertinimo protokolą dėl visų
vaistinių preparatų, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos.
Periodiškai
atnaujinami saugumo protokolai teikiami rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
sąlygose nustatytu dažnumu ir terminais, kuriuos atitinkamai nustato Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka arba
Europos vaistų agentūra.
Iki 2012 m.
liepos 21 d. įregistruotų vaistinių preparatų, kurių rinkodaros pažymėjimo
sąlygose nenumatytas periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų teikimo dažnumas
ir terminai, vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojai turi teikti
periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus sveikatos apsaugos ministro
nustatytais terminais ir dažnumu, taip pat nedelsdami Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos reikalavimu, jeigu kyla abejonių dėl vaistinio preparato
saugumo. Sveikatos apsaugos ministro nustatytų terminų ir dažnumo turi būti
laikomasi tol, kol Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba rinkodaros pažymėjimo
sąlygose nustatys kitokius terminus ir dažnumą arba kitoks dažnumas ir terminai
bus nustatyti pagal šio straipsnio 5 dalį.
Vaistinių
preparatų, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos arba tas pats
veikliųjų medžiagų derinys, tačiau dėl kurių yra išduoti skirtingi rinkodaros
pažymėjimai, periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų teikimo dažnumas ir
terminai gali būti pakeisti ir suderinti, kad būtų galimybė rengti vieną
vertinimą ir nustatyti Europos Sąjungos referencinę datą, nuo kurios
skaičiuojamos periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo datos. Jeigu
Europos vaistų agentūra paskelbia suderintą periodiškai atnaujinamų saugumo
protokolų pateikimo dažnumą ir Europos Sąjungos referencinę datą, vaistinių preparatų
rinkodaros teisės turėtojai turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai
paraišką atitinkamai pakeisti rinkodaros pažymėjimo sąlygas.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas gali raštu pateikti motyvuotą prašymą
Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistų komitetui arba Koordinavimo
grupei, kad būtų nustatyta Europos Sąjungos referencinė data arba pakeistas
periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo dažnumas ir terminai šio
straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais. Jeigu Europos vaistų agentūra
paskelbia pakeistas periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo datas
ar dažnumą, vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojai turi pateikti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką atitinkamai pakeisti rinkodaros
pažymėjimo sąlygas.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas gali pateikti šio straipsnio 6 dalyje
nurodytą prašymą, jeigu yra vienas iš šių pagrindų:
1) yra
priežasčių, susijusių su visuomenės sveikata;
2) siekiant
išvengti periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų vertinimo dubliavimo;
3) siekiant
tarptautinio suderinamumo.
Rinkodaros
pažymėjimo sąlygų pakeitimai pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis įsigalioja po 6
mėnesių po jų paskelbimo Europos Sąjungos referencinių datų ir periodiškai atnaujinamų
saugumo protokolų pateikimo dažnumo sąraše, kuris skelbiamas Europos vaistų
interneto svetainėje.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba vertina periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus ir
nustato, ar atsirado nauja rizika, ar rizika pakito, ar pakito vaistinio
preparato naudos ir rizikos santykis.
Vaistiniams
preparatams, kurie yra registruoti daugiau negu vienoje EEE valstybėje, ir
visiems vaistiniams preparatams, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos
arba tas pats veikliųjų medžiagų derinys, kai pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis
yra nustatyta Europos Sąjungos referencinė data bei periodiškai atnaujinamų
saugumo protokolų teikimo dažnumas, atliekamas vienas periodiškai atnaujinamų
saugumo protokolų duomenų vertinimas. Šį vertinimą atlieka Europos vaistų
agentūros Koordinavimo grupės paskirta EEE valstybė, kai tarp vaistinių
preparatų, dėl kurių atliekamas vienas periodiškai atnaujinamų saugumo
protokolų duomenų vertinimas, nėra nė vieno į Bendrijos vaistinių preparatų
registrą įrašyto vaistinio preparato.
Jeigu šio
straipsnio 10 dalyje nurodytam vienam periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų
vertinimui atlikti paskiriama Lietuvos Respublika, Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba per 60 dienų nuo periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų gavimo
dienos turi parengti ir nusiųsti vertinimo protokolą Europos vaistų agentūrai
bei kitoms valstybėms narėms, kuriose registruoti atitinkami vaistiniai
preparatai. Gavusi vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojų ir kitų
valstybių narių įgaliotų institucijų pastabas, Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba turi per 15 dienų nuo pastabų gavimo dienos patikslinti vertinimo
protokolą ir jį pateikti FBRV komitetui.
Jeigu šio
straipsnio 10 dalyje nurodytą vieną periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų
vertinimą atlieka kita EEE valstybė arba Europos vaistų agentūra, Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi vertinimo protokolą, gali per 30 dienų nuo jo
gavimo dienos pateikti pastabas arba EEE valstybei, arba Europos vaistų
agentūrai.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas, iš Europos vaistų agentūros gavęs EEE
valstybės ar Europos agentūros parengtą vieną vertinimo protokolą, gali per 30
dienų nuo jo gavimo dienos pateikti pastabas arba EEE valstybei, arba Europos
vaistų agentūrai.
Jeigu
atlikus periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų vertinimą nustatoma, kad
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas nustatytais terminais turi pateikti
paraišką patvirtinti jų keitimą, taip pat atnaujintą vaistinio preparato
charakteristikų santrauką ir, jeigu reikia, pakuotės lapelį Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai.
*Pastaba: Šio įstatymo 551
straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas vaistinio preparato rinkodaros
teisės turėtojui taikomas po 12 mėnesių nuo Europos vaistų agentūros paskelbto
pranešimo apie „Eudravigilance“ duomenų bazės funkcijų dėl periodiškai
atnaujinamų saugumo protokolų priėmimo ir kaupimo sukūrimą. Iki tol vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti periodiškai atnaujinamus
saugumo protokolus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitoms EEE
valstybėms, kuriose šis vaistinis preparatas registruotas.
56 straipsnis. Rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo galiojimo sustabdymas, panaikinimas, rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
sąlygų keitimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų
duomenis, poregistracinių saugumo ir veiksmingumo tyrimų duomenis ir (ar) kitą
gautą informaciją apie vaistinio preparato saugumą, jeigu reikia, sustabdo ar
panaikina rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba pakeičia
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas vadovaudamasi šio įstatymo 66
straipsnio pagrindais.
Jeigu priemones,
nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, numato Europos vaistų agentūros Koordinavimo
grupė ar Europos Komisija, atsižvelgdamos į šio įstatymo 551
straipsnio 10 dalyje nurodytą vieną periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų
duomenų vertinimą, poregistracinių saugumo tyrimų duomenis ar taikant skubią
Europos Sąjungos procedūrą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi Europos
vaistų agentūros Koordinavimo grupės informaciją apie EEE valstybių susitarimą
ar Europos Komisijos sprendimą dėl priemonių, kurių reikia imtis, įgyvendina
šias priemones nustatytais terminais.
Jeigu
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti paraišką patvirtinti jų
keitimą kartu su atnaujinta vaistinio preparato charakteristikų santrauka ir,
jei reikia, pakuotės lapeliu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar panaikinamo arba rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo sąlygų pakeitimo tvarką nustato sveikatos apsaugos
ministras.
561
straipsnis. Skubi Europos Sąjungos procedūra
Jeigu
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi farmakologinio budrumo
duomenis, mano, kad reikia skubiai imtis priemonių, susijusių su vaistinio preparato
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimu ar rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo sąlygų keitimu arba vaistinio preparato tiekimu, ji turi inicijuoti
skubią Europos Sąjungos procedūrą ir pranešti apie tai kitų EEE valstybių
įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų agentūrai ir Europos Komisijai šiais
atvejais:
1) kai ji
svarsto būtinybę sustabdyti ar panaikinti rinkodaros arba registracijos
pažymėjimo galiojimą, uždrausti vaistinio preparato tiekimą, atsisakyti
atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę, įtraukti naują
kontraindikaciją, sumažinti rekomenduojamą dozę arba apriboti indikacijas;
2) kai ji gauna
vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo pranešimą, kad jis sustabdė
vaistinio preparato tiekimą rinkai, pateikė ar numato pateikti prašymą
panaikinti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą dėl priežasčių,
susijusių su vaistinio preparato saugumu.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, pateikusi pranešimą Europos vaistų agentūrai, apie
tai informuoja vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtoją.
Jeigu
pranešime nurodytas vaistinis preparatas registruotas tik Lietuvos
Respublikoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės įgyvendinamos
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka.
Jeigu pranešime
nurodyto vaistinio preparato rinkodaros teisė suteikta ir kitoje EEE
valstybėje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones
vadovaudamasi Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupės sutarimu arba
Europos Komisijos sprendimu. Tačiau, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
mano, kad, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, būtina sustabdyti rinkodaros
ar registracijos pažymėjimo galiojimą ir uždrausti vaistinio preparato
vartojimą Lietuvos Respublikoje tol, kol Europos vaistų agentūros Koordinavimo
grupė arba Europos Komisija priims galutinį sprendimą, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones, pateikdama tokio sprendimo
motyvus. Apie priimtas priemones ir motyvus ne vėliau kaip per vieną darbo
dieną nuo jų priėmimo turi būti pranešta Europos Komisijai, Europos vaistų
agentūrai ir kitoms EEE valstybėms.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, pateikdama šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse
nurodytą informaciją, turi kartu su ja pateikti ir visą turimą susijusią mokslinę
informaciją bei vertinimus Europos vaistų agentūrai.
Kai Europos
vaistų agentūra Europos vaistų interneto svetainėje paskelbia informaciją apie
skubios Europos Sąjungos procedūros inicijavimą Europos vaistų interneto
svetainėje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie tai paskelbia savo
interneto svetainėje.
Jeigu
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas sveikatos apsaugos ministro nustatytais
terminais turi pateikti paraišką patvirtinti jų keitimą, taip pat atnaujintą
vaistinio preparato charakteristikų santrauką ir, jeigu reikia, pakuotės lapelį
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
562
straipsnis. Poregistracinių saugumo tyrimų atlikimas ir priežiūra
Poregistraciniai
saugumo tyrimai atliekami vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo
iniciatyva ar vykdant šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje arba 14 straipsnio 9
dalyje nurodytas registracijos sąlygas ir apima saugumo duomenų rinkimą iš
pacientų ar sveikatos priežiūros specialistų. Poregistracinius saugumo tyrimus
gali atlikti tik sveikatos priežiūros specialistai.
Atliekami
poregistraciniai saugumo tyrimai neturi kelti didesnės rizikos pacientams negu
įprastai vartojant vaistinį preparatą ir neturi pažeisti pacientų teisių, taip
pat negali skatinti vaistinių preparatų vartojimo.
Sveikatos
priežiūros specialistams, atliekantiems poregistracinius saugumo tyrimus,
vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas gali apmokėti tik tyrimams
skirtas išlaidas ir atlyginti už tyrimams skirtą laiką.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas gali pradėti poregistracinį saugumo
tyrimą tik turėdamas arba FBRV komiteto, arba Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos rašytinį pritarimą. FBRV komiteto rašytinis pritarimas turi būti
gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį ir
14 straipsnio 9 dalį, o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pritarimas turi
būti gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalį
tik Lietuvos Respublikoje, ir dėl tyrimų, kurie atliekami rinkodaros teisės
turėtojo iniciatyva.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl pritarimo atlikti poregistracinį
saugumo tyrimą išdavimo ar neišdavimo per 60 dienų nuo tinkamai įformintos
paraiškos ir poregistracinio saugumo tyrimo protokolo (toliau – tyrimo
protokolas) gavimo dienos. Tyrimo protokole turi būti nurodytas tyrimo tikslas,
planas ir duomenų analizės metodai.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba priima motyvuotą sprendimą neišduoti pritarimo atlikti
poregistracinį saugumo tyrimą, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos paraiškos ir
tyrimo protokolo ekspertizę nustatomas bent vienas iš šių pagrindų:
1) tyrimas gali
skatinti vaistinio preparato vartojimą;
2) tyrimo planas
neatitinka tyrimo tikslų;
3) tyrimas
priskirtinas klinikiniams tyrimams.
Jeigu
pritarimą atlikti poregistracinį saugumo tyrimą išduoda FBRV komitetas,
vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojas, prieš pradėdamas poregistracinį saugumo tyrimą,
turi pateikti tyrimo protokolą, kuriam pritarė FBRV komitetas, Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai.
8.
Poregistracinis saugumo tyrimas turi būti atliekamas laikantis tyrimo
protokolo. Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas tyrimo protokolo
esminius keitimus gali daryti tik gavęs arba Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos, arba FBRV komiteto pritarimą. Jeigu pritarimą dėl protokolo esminių
keitimų išduoda FBRV komitetas, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas
turi šiuos keitimus pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas poregistracinio saugumo tyrimo metu turi:
1) Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais
pareikalavus, pateikti jai tyrimo protokolą ir tyrimo vykdymo tarpinę
ataskaitą;
2) sekti tyrimo
metu gaunamus duomenis, vertinti jų įtaką vaistinio preparato naudos ir rizikos
santykiui ir bet kokią naują informaciją, kuri gali turėti įtakos naudos ir
rizikos santykiui, pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitos EEE
valstybės, kurioje registruotas šis vaistinis preparatas, įgaliotai
institucijai. Tokios informacijos pateikimas neatleidžia nuo pareigos teikti
periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas per 12 mėnesių nuo duomenų rinkimo
pabaigos turi:
1) elektroninių
ryšių priemonėmis pateikti galutinę tyrimo ataskaitą ir tyrimo duomenų
santrauką Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kai tyrimas atliktas Lietuvos
Respublikoje, ir FBRV komitetui, kai tyrimas atliktas gavus jo pritarimą,
išskyrus atvejus, kai yra gautas FBRV komiteto leidimas tokių dokumentų
nepateikti;
2) įvertinti
būtinybę pakeisti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas ir, jeigu
reikia, pateikti atitinkamą paraišką ir kitus dokumentus, nurodytus šio
įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi įvertinti poregistracinių saugumo tyrimų, dėl
kurių ji buvo išdavusi pritarimą, duomenis ir, jeigu reikia, nustatyti
priemones, numatytas šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Tais atvejais, kai
tokias priemones nustato Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupė ar Europos
Komisija, remdamasi poregistracinio saugumo tyrimo, dėl kurio buvo išduotas
FBRV komiteto pritarimas, duomenimis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
užtikrina jų įgyvendinimą pagal šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalį.
Paraiškos
atlikti poregistracinį saugumo tyrimą formą ir pritarimo atlikti
poregistracinius saugumo tyrimus išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
VAISTINIŲ PREPARATŲ
IR MEDICINOS PAGALBOS
PRIEMONIŲ
KAINODARA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. XI-664,
2010-01-20, Žin., 2010, Nr. 13-624 (2010-02-02)
57
straipsnis. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros
bendrieji reikalavimai
Sveikatos
apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų
vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.
Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų
kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Šie kainynai
papildomi ir (ar) patikslinami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Visi kainynai
ir jų papildymai skelbiami leidinyje „Valstybės žinios“. Kainynai
įsigalioja po vieno mėnesio nuo jų paskelbimo, jų papildymai ir (ar)
patikslinimai – teisės aktų nustatyta tvarka.
1 dalies redakcija nuo 2014-01-01:
Sveikatos
apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų
vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.
Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų
kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Šie kainynai
papildomi ir (ar) patikslinami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Visi kainynai
ir jų papildymai skelbiami Teisės aktų registre. Kainynai įsigalioja po vieno
mėnesio nuo jų paskelbimo, jų papildymai ir (ar) patikslinimai – teisės aktų nustatyta
tvarka.
2.
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos
priemonių didžiausios mažmeninės kainos skaičiuojamos, prie vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo, ar jų
atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo deklaruotos
kainos pridėjus sveikatos apsaugos ministro nustatytus didmeninės ir mažmeninės
prekybos antkainius ir pridėtinės vertės mokestį, jei vaistinis preparatas ar
medicinos pagalbos priemonė apmokestinama šiuo mokesčiu.
3.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos
priemonės vaistinei ir juridiniam asmeniui, turinčiam asmens sveikatos
priežiūros veiklos licenciją, parduodami ne brangiau negu didmeninė kaina, kuri
apskaičiuojama prie vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar
lygiagretaus importo leidimo turėtojo, ar jų atstovo arba medicinos pagalbos
priemonės gamintojo ar jo atstovo deklaruotos kainos pridedant sveikatos
apsaugos ministro nustatytą didmeninės prekybos antkainį.
4.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai didmeninio platinimo licencijos
turėtojui, kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės didmeninėms šių
priemonių platinimo įmonėms parduodami ne didesne negu vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo, ar jų
atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo
kompetentingoms valstybės institucijoms deklaruota kaina.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr.
XI-2324,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6652 (2012-11-15)
64 straipsnis. Kontrolės dokumentai ir informavimas
apie patikrinimų rezultatus
Kiekvieno patikrinimo
rezultatai įrašomi į tikrinimo pažymą, kurioje, be kitos informacijos,
pateikiamos išvados, ar veikla atitinka nustatytus reikalavimus. Tikrinami
asmenys turi teisę patikrinimo metu teikti savo paaiškinimus dėl tikrinamo objekto
ir kitų su tikrinimu susijusių aplinkybių. Rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai
pateikiami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams, atliekantiems
kontrolės veiksmus, ir tai pažymima tikrinimo pažymoje.
Surašant tikrinimo pažymą, licencijos verstis farmacine veikla
turėtojui nurodoma, ar patikrintoje veiklos vietoje gamybos licencijos turėtojo
vykdoma veikla atitinka gerą gamybos praktiką, didmeninio platinimo licencijos
turėtojo – gerą platinimo praktiką, vaistinės veiklos licencijos turėtojo ar
gamybinės vaistinės veiklos licencijos turėtojo – geros vaistinių praktikos
nuostatus. Surašant tikrinimo pažymą vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojui dėl farmakologinio budrumo, nurodoma, ar jo taikoma farmakologinio
budrumo sistema atitinka aprašytąją pagrindinėje farmakologinio budrumo
sistemos byloje ir ar jo vykdoma farmakologinio budrumo veikla atitinka šio
įstatymo reikalavimus. Surašant tikrinimo pažymą dėl klinikinio vaistinio
preparato tyrimo, nurodoma, ar klinikinis vaistinio preparato tyrimas atitinka
gerą klinikinę praktiką. Apie patikrinimo metu nustatytus faktus ir rezultatus
turi būti pranešta patikrintam subjektui, klinikinių tyrimų atveju – ir tyrimo
užsakovui. Patikrintas subjektas ir klinikinio tyrimo užsakovas turi teisę per
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatytą terminą pateikti savo pastabas
ir paaiškinimus, apie kuriuos pažymima pažymoje. Surašant pažymą juridiniam
asmeniui, pateikusiam paraišką gauti gamybos ar didmeninio platinimo licenciją,
nurodoma, ar jis pasirengęs vykdyti veiklą pagal šio įstatymo šeštojo ar
septintojo skirsnio reikalavimus. Ši pažyma pateikiama patikrintam juridiniam
asmeniui.
Jeigu atlikus
patikrinimą nustatoma, kad vaistinių preparatų gamybos ar didmeninio platinimo
licencijos turėtojas laikosi geros gamybos ar platinimo praktikos reikalavimų,
per 90 dienų po patikrinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jam
turi būti išduotas geros gamybos praktikos arba geros platinimo praktikos
pažymėjimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
65
straipsnis. Kitų EEE valstybių atliktų tikrinimų galiojimas
Lietuvos
Respublikoje galioja kitų EEE valstybių įgaliotų institucijų tikrinimų išvados,
priimtos dėl gamybos, importo, klinikinių tyrimų, didmeninio platinimo,
farmakologinio budrumo.
Išimtiniais
atvejais, jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių su
visuomenės sveikata, negali sutikti su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis
išvadomis, ji apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos vaistų agentūrai.
PENKIOLIKTASIS
SKIRSNIS
SANKCIJOS DĖL
VAISTINIO PREPARATO RINKODAROS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
Šio įstatymo 9 straipsnis
įsigalioja 2013 m. gegužės 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2012-11-27)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
242 straipsnis. Veikliųjų
medžiagų gamintojų, importuotojų ir platintojų įrašymas į Veikliųjų medžiagų
gamintojų sąrašą
Asmenų,
norinčių verstis veikliųjų medžiagų gamyba, importu iš trečiųjų šalių ar
platinimu, prašymus įrašyti juos į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą
nagrinėja, sprendimus priima ir asmenis į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą
įrašo ar iš jo išbraukia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Asmuo turi
pateikti nustatytos formos prašymą įrašyti jį į Veikliųjų medžiagų gamintojų
sąrašą ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki numatomos veiklos pradžios. Prašymą
teikiantis asmuo turi būti pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų medžiagų
geros gamybos praktikos arba geros platinimo praktikos reikalavimus.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, remdamasi rizikos
vertinimo, atliekamo pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus,
išvadomis, gali priimti sprendimą atlikti asmens, pateikusio prašymą
įrašyti jį į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą, patikrinimą, siekdama
įvertinti, ar asmuo yra pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų medžiagų
geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus. Apie tai ji turi
pranešti asmeniui per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Jeigu
neatliekamas patikrinimas, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba per
60 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo dienos įrašo asmenį
į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą, o jeigu atliekamas asmens patikrinimas,
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įrašo asmenį į Veikliųjų medžiagų gamintojų
sąrašą arba pateikia jam rašytinį motyvuotą atsisakymą jį įrašyti į šį sąrašą
per 90 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo dienos.
Tais
atvejais, kai buvo atliktas asmens patikrinimas pagal šio straipsnio 3 dalį ir
patikrinimo metu buvo nustatyta, kad asmuo pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų
medžiagų geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus, asmuo
įrašomas į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą. Jeigu patikrinimo metu buvo
nustatyta, kad asmuo nepasirengęs vykdyti veiklos pagal veikliųjų medžiagų
geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus, jis į Veikliųjų
medžiagų gamintojų sąrašą neįrašomas.
Jeigu asmuo
per 60 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo Valstybinėje vaistų
kontrolės tarnyboje dienos negauna pranešimo apie sprendimą atlikti jo
patikrinimą, jis turi teisę pradėti savo veiklą, o Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba turi jį įrašyti į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba skelbia Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą savo
interneto svetainėje.
Veikliųjų
medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas turi kiekvienais metais, bet
ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos, informuoti Valstybinę vaistų kontrolės
tarnybą apie prašyme jį įrašyti į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą pateiktos
informacijos pasikeitimus. Apie informacijos, kuri gali turėti įtakos veikliųjų
medžiagų kokybei ar saugumui, pasikeitimus turi būti pranešama nedelsiant, bet
ne vėliau kaip per 15 dienų nuo duomenų pasikeitimo.
Veikliųjų
medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas išbraukiamas iš Veikliųjų
medžiagų gamintojų sąrašo, jeigu:
1) nustatoma
veiklos neatitiktis veikliųjų medžiagų geros gamybos ar geros platinimo
praktikos reikalavimams ir toks sprendimas priimamas vadovaujantis šio įstatymo
63 straipsnio 3 dalies nuostatomis;
2) Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gauna veikliųjų medžiagų gamintojo, importuotojo ar
platintojo prašymą išbraukti jį iš Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašo;
3) juridinis
asmuo likviduojamas (fizinis asmuo mirė);
4) paaiškėja,
kad prašyme įrašyti asmenį į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą pateikti
klaidingi duomenys ir asmuo jų nepatikslino šio straipsnio 10 dalyje nustatyta
tvarka.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi, kad į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą
įrašyto veikliųjų medžiagų gamintojo, importuotojo ar platintojo prašyme buvo
pateikti klaidingi duomenys, apie tai jam praneša raštu ne vėliau kaip per 5
darbo dienas. Veikliųjų medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas turi
patikslinti duomenis per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Prašymo
įrašyti asmenį į Veikliųjų
medžiagų gamintojų sąrašą formą ir informaciją, kuri skelbiama Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje, nustato sveikatos apsaugos
ministras.
Įstatymas
papildytas straipsniu
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
291 straipsnis. Pažangios terapijos
vaistinių preparatų konkretiems pacientams gamybos reikalavimai
Pažangios
terapijos vaistinius preparatus konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą
turi teisę gaminti juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros
veiklos licenciją ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotą leidimą.
Sveikatos
apsaugos ministras nustato tokių vaistinių preparatų kokybės standartus,
saugumo, atsekamumo, farmakologinio budrumo reikalavimus, atitinkančius
Bendrijos nustatytuosius pažangios terapijos vaistiniams preparatams, ir
leidimų juos gaminti išdavimo tvarką.
Pažangios
terapijos vaistiniai preparatai konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą
gali būti gaminami ir vartojami tik Lietuvos Respublikoje gydytojui prisiimant
profesinę atsakomybę už jų skyrimą ir vartojimą.
Gaminti
pažangios terapijos vaistinius preparatus iš žmogaus embriono audinių, embriono
kamieninių ląstelių ir jų linijų ar vaisiaus audinių ir iš jų paimtų kamieninių
ląstelių ir jų linijų arba kitaip naudoti žmogaus embriono audinius, embriono
kamienines ląsteles ir jų linijas ar vaisiaus audinius ir iš jų paimtas
kamienines ląsteles ir jų linijas tokių vaistinių preparatų gamyboje
draudžiama. Šis draudimas netaikomas pažangios terapijos vaistinių preparatų
gamybai iš kamieninių ląstelių, išgaunamų iš virkštelės ar placentos po vaiko
gimimo.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)(numeracijos pakeitimai)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
DIDMENINIS
VAISTINIŲ PREPARATŲ
PLATINIMAS IR VAISTINIŲ PREPARATŲ PREKYBOS TARPININKAVIMAS
Skirsnio pavadinimo pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
30
straipsnis. Pagrindiniai didmeninio vaistinių preparatų platinimo reikalavimai
Juridinis asmuo turi teisę
verstis didmeniniu vaistinių preparatų platinimu tik turėdamas šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją. Šis reikalavimas
taikomas ir asmenims, kurie turi muitinės prižiūrimų prekių saugojimo vietas
(muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius, importo ir eksporto terminalus ir
kt.), kuriose laikomi vaistiniai preparatai.
Didmeninis
platinimas vykdomas laikantis šio įstatymo reikalavimų, sveikatos apsaugos
ministro patvirtintų geros platinimo praktikos nuostatų ir atsižvelgiant į
Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos
institucijų rekomendacijas (toliau – gera platinimo praktika).
Jei
didmeninio platinimo licencijos turėtojas nori verstis vaistinių preparatų
gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių, jis turi įgyti gamybos licenciją.
Asmenims,
turintiems kitų EEE valstybių išduotą didmeninio platinimo licenciją ir
norintiems verstis didmeniniu platinimu Lietuvos Respublikoje, negali būti
taikomi griežtesni veiklos reikalavimai negu juridiniams asmenims, turintiems
šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
341 straipsnis. Pagrindiniai
vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimo reikalavimai
Asmenys gali
verstis vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimu, jeigu jie turi buveinę ir
(ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis EEE valstybėje ir juos yra
įregistravusi EEE valstybės kompetentinga institucija. Lietuvos Respublikoje
buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis turintys asmenys
įregistruojami juos įrašant į Tarpininkų sąrašą. Prašymus įrašyti asmenį į
Tarpininkų sąrašą nagrinėja, sprendimus priima ir asmenis į Tarpininkų sąrašą
įrašo ar iš jo išbraukia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi asmens prašymą įrašyti asmenį į Tarpininkų
sąrašą, per 30 dienų nuo prašymo gavimo įrašo asmenį (pavadinimą arba fizinio
asmens vardą, pavardę, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresą bei kontaktinius
duomenis) į Tarpininkų sąrašą arba pateikia rašytinį motyvuotą atsisakymą jį
įrašyti į šį sąrašą. Asmuo įrašomas į Tarpininkų sąrašą, jeigu prašyme
pateikiama informacija apie buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius
duomenis Lietuvos Respublikoje. Asmuo neįrašomas į Tarpininkų sąrašą, jeigu
nepateikia informacijos apie buveinę ir (ar) veiklos vietą, ir (ar)
kontaktinius duomenis Lietuvos Respublikoje.
Jeigu asmuo
per 30 dienų nuo prašymo gavimo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje negauna
rašytinio motyvuoto atsisakymo jį įrašyti į Tarpininkų sąrašą, jis turi teisę
pradėti savo veiklą, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi jį įrašyti į
Tarpininkų sąrašą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba skelbia Tarpininkų sąrašą savo interneto svetainėje.
Vaistinių
preparatų prekybos tarpininkai turi informuoti Valstybinę vaistų kontrolės
tarnybą apie informacijos, pateiktos pagal šio straipsnio 2 dalį, pasikeitimus
ne vėliau kaip per 30 dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos.
Vaistinių
preparatų prekybos tarpininkai turi teisę vykdyti tarpininkavimo veiklą,
susijusią tik su registruotų vaistinių preparatų, taip pat kitose EEE
valstybėse registruotų vaistinių preparatų pirkimu ar pardavimu.
Vaistinių
preparatų prekybos tarpininkams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo
33 straipsnio 1 dalies 1, 11, 12, 13, 15, 16 punktų nuostatos.
Vaistinių
preparatų prekybos tarpininkas išbraukiamas iš Tarpininkų sąrašo, jeigu:
1) nustatoma,
kad vykdoma veikla neatitinka geros platinimo praktikos reikalavimų;
2) Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai jis pateikia prašymą išbraukti jį iš Tarpininkų
sąrašo;
3) juridinis
asmuo likviduojamas (fizinis asmuo mirė);
4) paaiškėja,
kad prašyme įrašyti asmenį į Tarpininkų sąrašą pateikti klaidingi duomenys ir
asmuo jų nepatikslino šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka;
5) jis nebeturi
buveinės ir (ar) veiklos vietos bei kontaktinių duomenų Lietuvos Respublikoje.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi, kad į Tarpininkų sąrašą įrašyto vaistinių
preparatų prekybos tarpininko prašyme buvo pateikti klaidingi duomenys, apie
tai jam praneša raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Vaistinių preparatų
prekybos tarpininkas turi patikslinti duomenis per 10 darbo dienų nuo pranešimo
gavimo dienos.
Įstatymas papildyta straipsniu:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
AŠTUNTASIS skIRSNIS
VAISTINIŲ VEIKLA
35
straipsnis. Vaistinių rūšys ir jų veiklos ypatumai
Vaistinės ir
jų filialai steigiami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Juridinis
asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla tik turėdamas šio įstatymo nustatyta
tvarka išduotą vaistinės veiklos licenciją, gaminti ekstemporalius vaistinius
preparatus – tik turėdamas gamybinės vaistinės veiklos licenciją.
Vaistinės
skirstomos pagal veiklos pobūdį į visuomenės vaistines, gamybines visuomenės
vaistines, ligoninės vaistines, gamybines ligoninės vaistines, universiteto
vaistines ir labdaros vaistines.
Visuomenės
vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami)
vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims,
neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės
veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai
aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir
profesinės veiklos praktika.
Gamybinė
visuomenės vaistinė – visuomenės vaistinė, kuri gamina ekstemporalius
vaistinius preparatus ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams,
o kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) per savo
filialus, kitoms vaistinėms, jų filialams ir juridiniams asmenims, turintiems
asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka.
Ligoninės
vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė yra sveikatos priežiūros įstaigos
(įmonės) padalinys, kuris aprūpina ligoninę vaistiniais preparatais, bet neturi
teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams.
Universiteto
vaistinė yra universiteto, rengiančio farmacijos specialistus, struktūrinis
padalinys ir atlieka visuomenės arba gamybinės visuomenės vaistinės funkcijas.
Labdaros
vaistinė paramos būdu įsigyja vaistinius preparatus ir vaistinių prekes ir juos
išduoda labdaros gavėjams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kaip
paramą gautus vaistinius preparatus parduoti draudžiama.
Vaistinės
gali vykdyti veiklą su registruotais vaistiniais preparatais arba šio
įstatymo nustatyta tvarka leistais vartoti sveikatos priežiūrai neregistruotais
vaistiniais preparatais. Jeigu vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus
kitoje EEE valstybėje nuotoliniu būdu, jos gali vykdyti veiklą ir su Lietuvos
Respublikoje neregistruotais vaistiniais preparatais, kuriems toje EEE
valstybėje suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė.
Vaistiniai
preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus turi
būti tiesiogiai bendraujant suteikiama farmacinė paslauga, išskyrus tuos
atvejus, kai vaistiniai preparatai siūlomi parduoti nuotoliniu būdu. Kai vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus
nuotoliniu būdu, farmacijos specialistas farmacinę paslaugą gyventojui teikia naudodamasis ryšio
priemonėmis.
Vaistiniai
preparatai gali būti parduodami pagal veterinarijos gydytojo receptus ir
paraiškas sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Vaistinės
savo veiklą vykdo pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus geros
vaistinių praktikos nuostatus.
12 dalis įsigalioja nuo 2016-01-01.
Vaistinės
darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.
Vaistininko
padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų
pardavimo (išdavimo) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamybos priežiūra
vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas
(farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu
reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio
priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant
farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų
ekstemporalių vaistinių preparatų patikrinimas.
Be vaistinių
preparatų, vaistinės gali parduoti (išduoti) sveikatos apsaugos ministro
nustatytas vaistinių prekes.
Visuomenės
vaistinė, gamybinė visuomenės vaistinė, universiteto vaistinė, ligoninės
vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė, ją likviduojant, reorganizuojant, perleidžiant
juridinį asmenį ar pradėjus jos bankroto procedūrą, gali parduoti turimus
vaistinius preparatus didmeninio platinimo įmonei ar kitai
vaistinei, kol galioja juridinio asmens vaistinės veiklos arba gamybinės
vaistinės veiklos licencija.
Vaistinių
filialų steigimui, veiklai ir jų vykdymo sąlygoms taikomi tokie patys
reikalavimai kaip ir vaistinėms.
Ligoninės
vaistinę, gamybinę ligoninės vaistinę gali steigti tik sveikatos priežiūros
stacionarinė įstaiga stacionarui aprūpinti.
Juridinio
asmens, vykdančio visuomenės vaistinės, visuomenės gamybinės vaistinės veiklą,
registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė(-ės)“. Juridiniai asmenys,
nevykdantys vaistinės veiklos, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžio
„vaistinė“ ar jo vertimo į kitą kalbą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-627,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05), įstatymo atitaisymas
skelbtas: Žin., 2010, Nr. 3
Nr.
XI-2017,
2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
Nr.
XI-2376, 2012-11-06,
Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
351 straipsnis. Pagrindiniai
vaistinių preparatų siūlymo parduoti gyventojams nuotoliniu būdu reikalavimai
Siūlyti
parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės, išskyrus šio
straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Siūlymo parduoti vaistinius preparatus
nuotoliniu būdu tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nuotoliniu būdu
parduoti vaistiniai preparatai gali būti atsiimami vaistinėje ar pristatomi į
gyventojo pageidaujamą vietą.
Vaistinė,
prieš pradėdama vykdyti veiklą – siūlyti parduoti vaistinius
preparatus nuotoliniu būdu, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų turi pranešti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, pateikdama sveikatos apsaugos ministro
nustatytos formos pranešimą.
Siūlyti
parduoti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus nuotoliniu būdu taip pat
gali kitoje EEE valstybėje įsisteigę asmenys, turintys teisę siūlyti parduoti
vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu. Šiems asmenims netaikomi šio
įstatymo 35 straipsnio 9 dalyje nurodyti reikalavimai.
Siūlyti
parduoti Lietuvos Respublikoje nuotoliniu būdu leidžiama tik registruotus
nereceptinius vaistinius preparatus. Šis reikalavimas taikomas ir šio
straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.
Siūlyti parduoti nuotoliniu būdu kitai EEE valstybei galima
tik vaistinius preparatus, kuriems toje EEE valstybėje suteikta vaistinio
preparato rinkodaros teisė ir kurie joje yra priskirti nereceptiniams
vaistiniams preparatams.
Interneto svetainėje,
kurioje vaistinė siūlo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu, turi
būti aiškiai matomas Europos Komisijos nustatyto dizaino bendras logotipas ir
pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje turi būti pateikti vaistinių
preparatų siūlymą parduoti gyventojams nuotoliniu būdu reglamentuojantys teisės
aktai ir kita sveikatos apsaugos ministro nustatyta susijusi informacija bei
nuoroda į Europos vaistų agentūros interneto svetainę.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
681 straipsnis. Vaistinių preparatų,
galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo sistema
1.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi Europos Komisijos priimtu
Bendrijos inspektavimo ir pasikeitimo informacija procedūrų sąvadu, įdiegia ir
taiko vaistinių preparatų, galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo
sistemą, kuri apima:
1)
pranešimų apie įtariamus vaistinių preparatų kokybės defektus ir įtariamus
falsifikuotus vaistinius preparatus priėmimą ir tvarkymą;
2)
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir (ar) rinkodaros teisės turėtojo
inicijuojamus vaistinių preparatų atšaukimus iš didmeninių vaistinių preparatų
platintojų, vaistinių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei gyventojų.
2.
Vaistinių preparatų, galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo
sistema turi užtikrinti, kad reikalingi ir, jeigu reikia, skubūs Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos veiksmai būtų atliekami jos darbo ir ne darbo laiku.
Taip pat ši sistema turi užtikrinti galimybę, kad atšaukiant vaistinius
preparatus iš gyventojų būtų galima pasitelkti sveikatos priežiūros ir
farmacijos specialistus.
Jeigu
vaistinis preparatas, keliantis didelį pavojų visuomenės sveikatai, tarp EEE
valstybių pirmą kartą nustatomas Lietuvos Respublikoje, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba turi nedelsdama išsiųsti skubų pranešimą apie tai visiems
Lietuvos Respublikos didmeniniams vaistinių preparatų platintojams ir
vaistinėms, taip pat kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms. Kitų EEE
valstybių įgaliotos institucijos apie vaistinio preparato atšaukimą turi būti
informuojamos Bendrijos inspektavimo ir pasikeitimo informacija procedūrų
sąvado nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu didelį pavojų visuomenės sveikatai
keliančio vaistinio preparato įsigijo gyventojai, Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba per 24 valandas apie tai viešai paskelbia ir inicijuoja vaistinio
preparato atšaukimą iš gyventojų. Pranešimuose visuomenei turi būti pakankamai
informacijos apie įtariamą kokybės defektą ar įtariamą falsifikavimą ir su tuo
susijusią riziką.
Įstatymas papildyta straipsniu:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
ŠEŠIOLIKTASIS
SKIRSNIS
TARPTAUTINIS
BENDRADARBIAVIMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę.
Šis įstatymas nereglamentuoja su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) susijusios veiklos, šios veiklos valstybinio valdymo ir kontrolės.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų Įstatymo priede, nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-59, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
3 straipsnis. Vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos pripažinimas
Lietuvos Respublikoje galioja Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka Europos Sąjungoje galiojančius minimalius farmacijos studijų programų farmacijos specialistams reikalavimus.
Užsienio valstybėse įgytą vaistininko ar vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją (pasirengimą bei patirtį) vertina ir pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija.
4 straipsnis. Vaistininko praktikos licencijavimas
Vaistininkas gali eiti vaistininko pareigas visuomenės vaistinėje, gamybinėje visuomenės vaistinėje, ligoninės vaistinėje, gamybinėje ligoninės vaistinėje, universiteto vaistinėje ir labdaros vaistinėje tik turėdamas vaistininko praktikos licenciją.
Vaistininko praktikos licencija išduodama neterminuotam laikui.
Vaistininko praktikos licenciją išduoda, atsisako išduoti ir licencijos galiojimą panaikina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėmis.
Asmuo, norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus, nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų gavimo. Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau, pareiškėjui delsiant juos patikslinti, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo dokumentų gavimo.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie vaistininko praktikos licencijų išdavimą ir galiojimo panaikinimą skelbia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.
Už licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Vaistininko licencija neišduodama, jeigu:
1) pateikti ne visi dokumentai arba jie neatitinka keliamų reikalavimų, netinkamai įforminti;
2) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys;
3) asmens veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
4) asmeniui uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
5) nesumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Licencijos galiojimas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas pažeidė jam nustatytus farmacinės veiklos reikalavimus, nevykdė savo pareigų ir taip sukėlė sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą;
3) licencijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys;
4) licencijos turėtojo veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
5) licencijos turėtojui uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
6) licencijos turėtojui neįvykdžius 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos pareigos;
7) licencijos turėtojui mirus.
Panaikinus licencijos galiojimą, apie tai per 10 dienų raštu pranešama vaistininkui ir darbdaviui ir nurodomos priežastys.
Nauja vaistininko praktikos licencija pareiškėjo prašymu ir pateikus vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus gali būti išduodama tik praėjus 6 mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai licencija panaikinta dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo arba apribojus asmens veiksnumą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokiu atveju nauja licencija gali būti išduodama ne anksčiau kaip suėjus teismo sprendime nurodytam terminui arba teismui panaikinus asmens veiksnumo apribojimą. 6 mėnesių terminas netaikomas, jeigu licencijos galiojimas panaikinamas jos turėtojo prašymu.
Licencijas išduodančios institucijos sprendimai skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
5 straipsnis. Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) registravimas
Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika vaistinėje nuo vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) įrašymo į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą dienos.
Į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą įrašoma Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimu. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikia nustatytos formos prašymą įrašyti į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, įgytą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus sveikatos apsaugos ministro nustatytus dokumentus.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą įrašyti arba neįrašyti vaistininko padėjėją (farmakotechniką) į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) atitinka šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjas, dėl kurio priimtas sprendimas neįtraukti jo į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, turi teisę apskųsti šį sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Jei su asmeniu, kuris nėra įrašytas į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, sudaroma darbo sutartis dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikos, už šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nesilaikymą teisės aktų nustatyta tvarka atsako darbdavys.
Vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) privalo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai kas 5 metus pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinė kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka.
Pareiškėjas į sąrašą neįrašomas, jeigu:
1) pateikti ne visi dokumentai arba jie neatitinka reikalavimų, netinkamai įforminti;
2) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys;
3) asmens veiksnumas apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
4) asmeniui uždrausta verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) išbraukiamas iš Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašo:
1) paties prašymu;
2) jeigu vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) uždrausta verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
3) jeigu vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiksnumas apribojamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
4) jeigu paaiškėja, kad įrašymui į sąrašą pareiškėjas pateikė klaidingus duomenis;
5) vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) neįvykdžius šio straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos;
6) vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) mirus;
7) jeigu vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pažeidė jam nustatytus farmacinės veiklos reikalavimus, nevykdė savo pareigų ir taip sukėlė sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
6 straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos kėlimas
Vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos kėlimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos ir šių specialistų nevyriausybinės organizacijos.
Keliantys kvalifikaciją darbuotojai Darbo kodekso nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo.
7 straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) teisės ir pareigos
Vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir atsakomybę nustato šis įstatymas, sveikatos apsaugos ministro patvirtintas vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašas, kiti teisės aktai, vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigybių aprašymai.
Vaistininkas turi teisę:
1) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka verstis vaistininko praktika;
2) parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus ir vaistinių prekes;
3) gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus ir tikrinti jų kokybę;
4) gauti informaciją, būtiną vaistininko praktikai, prireikus bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir gauti informaciją apie pacientams skirtus ir jų vartojamus vaistinius preparatus;
5) informuoti ir konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą, propaguoti sveiką gyvenseną;
6) atsisakyti parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar pakenkti jo sveikatai;
7) dalyvauti vaistininkų profesinių organizacijų veikloje, jeigu tam neprieštarauja kiti teisės aktai;
8) užsiimti kita Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme vaistininko profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui nustatyta veikla.
Vaistininkas privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;
2) vaistininko praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie profesinės kvalifikacijos kėlimą ir vaistininko praktiką, jeigu vaistininkas vykdo farmacijos praktiką vaistinėje;
3) laikytis vaistininko profesinės etikos principų;
4) prižiūrėti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamas farmacines paslaugas, atliekamą vaistinių preparatų pardavimą (išdavimą) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, jeigu tai nustatyta vaistininko pareigybės aprašyme;
5) atlikti kitas teisės aktų nustatytas pareigas.
Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę:
1) verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
2) parduoti vaistinių prekes, teikti informaciją apie jų vartojimą ir laikymo sąlygas, prižiūrint vaistininkui teikti farmacines paslaugas ir parduoti (išduoti) vaistinius preparatus;
3) prižiūrint vaistininkui gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus;
4) tvarkyti vaistinių preparatų ir vaistinių prekių atsargas;
5) gauti informaciją, būtiną vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikai vykdyti;
6) dalyvauti vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) profesinių organizacijų veikloje, jeigu tam neprieštarauja kiti teisės aktai.
Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;
2) laikytis profesinės etikos principų;
3) vykdydamas vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktiką, bendradarbiauti su vaistininkais ir sveikatos priežiūros specialistais;
4) atlikti kitas teisės aktų nustatytas pareigas.
Vaistininkas ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi ir kitų teisių, nustatytų kitų teisės aktų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
TREČIASIS SKIRSNIS
VAISTINIŲ PREPARATŲ TIEKIMAS RINKAI
8 straipsnis. Bendrosios nuostatos
Vaistiniai preparatai, pagaminti pramoniniu būdu arba apimančiu pramoninį procesą metodu, gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai tik kai yra įregistruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše (toliau – registruoti vaistiniai preparatai).
Registravimo reikalavimas taip pat taikomas radionuklidų generatoriams, radionuklidų rinkiniams, radiofarmaciniams preparatams – radionuklidų pirmtakams ir pramoniniu būdu pagamintiems radiofarmaciniams preparatams.
Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai ir vartojami sveikatos priežiūrai šie neregistruoti vaistiniai preparatai:
1) būtinieji vaistiniai preparatai, jeigu jiems suteikta rinkodaros teisė bent vienoje EEE valstybėje;
2) vardiniai vaistiniai preparatai, kai gydytojas, skirdamas juos vartoti pavieniam pacientui, prisiima tiesioginę ir asmeninę atsakomybę.
Įvežti iš kitos EEE valstybės neregistruotus vaistinius preparatus ar importuoti iš trečiosios šalies vardinius vaistinius preparatus į Lietuvos Respubliką gali tik juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę didmeninio platinimo licenciją.
Sveikatos apsaugos ministras gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai neregistruotus vaistinius preparatus, būtinus vartoti, kai įtariama ar nustatoma sveikatai pavojingų patogeninių ar cheminių veiksnių, toksinų arba jonizuojančioji radiacija, taip pat įvykus gaivalinei nelaimei.
Nepažeidžiant sveikatos apsaugos ministro nustatytos vardinių vaistinių preparatų tiekimo tvarkos reikalavimų, rinkodaros teisės turėtojams, gamintojams ir sveikatos priežiūros specialistams netaikoma atsakomybė už pasekmes dėl neregistruotų vaistinių preparatų vartojimo ar registruotų vaistinių preparatų vartojimo nepatvirtintomis indikacijomis, jei tą daryti rekomendavo arba nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, įtarusi arba nustačiusi sveikatai pavojingų patogeninių ar cheminių veiksnių, toksinų ar jonizuojančiąją radiaciją arba įvykus gaivalinei nelaimei. Ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais dėl nekokybiškų preparatų.
Šiuo įstatymu nustatyti vaistinio preparato registravimo, gamybos, didmeninio platinimo, reklamos ir farmakologinio budrumo reikalavimai netaikomi:
1) tarpiniams produktams, kurie skirti perdirbti juridiniuose asmenyse, turinčiuose šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją;
2) užplombuotiems radionuklidams;
3) neskirstytam į sudėtines dalis žmogaus kraujui, plazmai ar kraujo ląstelėms, išskyrus pramoninį procesą apimančiu metodu paruoštą plazmą.
Registravimo reikalavimai netaikomi radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo nurodymus iš registruotų radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar radionuklidų pirmtakų prieš vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga, turinti veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją, vartojimui toje įstaigoje.
Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų vaistinių preparatų pakuotės turi būti paženklintos ir pakuotės lapeliai parengti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Registruotų vaistinių preparatų, išskyrus radiofarmacinius preparatus, pakuotės turi būti su apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų galima patikrinti vaistinio preparato autentiškumą, identifikuoti atskiras pakuotes ir nustatyti, ar nebuvo pažeista išorinė pakuotė, šiais atvejais:
1) jeigu vaistinis preparatas yra receptinis vaistinis preparatas, išskyrus įrašytus į Europos Komisijos vaistinių preparatų ir jų grupių sąrašą, kuriame nurodyti receptiniai vaistiniai preparatai ar grupės, kuriems netaikomas reikalavimas, kad pakuotės turi būti su apsaugos priemonėmis;
2) jeigu vaistinis preparatas yra nereceptinis vaistinis preparatas, kuris įrašytas į Europos Komisijos vaistinių preparatų ir jų grupių sąrašą, kuriame nurodyti nereceptiniai vaistiniai preparatai ar grupės, kuriems taikomas reikalavimas, kad pakuotės turi būti su apsaugos priemonėmis.
Juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o kartinius vaistinius preparatus – iš gamybinės visuomenės vaistinės. Šie juridiniai asmenys įsigytus vaistinius preparatus laiko ir įtraukia į apskaitą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Juridiniai asmenys, neturintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar licencijos verstis farmacine veikla, vaistinių preparatų gali įsigyti tik iš vaistinių.
Vaistinių preparatų receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisykles tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Receptiniai vaistiniai preparatai ambulatoriškai besigydantiems pacientams išduodami (parduodami) tik pagal gydytojų receptus.
Fizinis asmuo turi teisę savo individualioms reikmėms įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos, gauti ar siųsti paštu vaistinius preparatus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos muitinės įstaigos, vadovaudamosi Europos Sąjungos teisės aktais, turi imtis priemonių, kad dėl muitinės prižiūrimų vaistinių preparatų, kurie įvežti į Europos Sąjungą, bet neskirti jos rinkai, nebūtų forminami 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m., specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307), (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006) 4 straipsnio 15 dalies c punkte ir (ar) 16 dalies b punkte nurodyti muitinės sankcionuoti veiksmai ir (ar) muitinės procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie vaistiniai preparatai yra falsifikuoti. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos muitinei turi suteikti ekspertinę pagalbą dėl įtariamų falsifikuotų vaistinių preparatų nustatymo.
Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija:
1) organizuoja ir koordinuoja Lietuvos gyventojų aprūpinimą būtiniausiais vaistiniais preparatais, teisinėmis bei organizacinėmis priemonėmis reguliuoja ir užtikrina nenutrūkstamą kokybiškų, saugių, efektyvių ir būtinų vaistinių preparatų tiekimą į šalies vaistines;
2) griežtai stebi, kaip vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojai atlieka savo pareigas nenutrūkstamai tiekti gyvybiškai būtinus vaistinius preparatus, užtikrina jų atsakomybę atitinkamais teisės aktais;
3) organizuoja ir (ar) dalyvauja susitikimuose, pasitarimuose ar kituose renginiuose su pacientų ir vartotojų organizacijomis bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, kuriuose informuoja apie veiksmus ir priemones, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią vaistinių preparatų falsifikavimui.
Sveikatos apsaugos ministerija gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai registruotus vaistinius preparatus pakuotėmis užsienio kalba ir su pakuotės lapeliais, parengtais užsienio kalba, jeigu vaistinio preparato gamintojas dėl objektyvių priežasčių, susijusių su vaistinio preparato gamybos, tiekimo sutrikimais arba padidėjusiu vaistinio preparato poreikiu, negali užtikrinti tinkamo ir reikiamo dažnumo vaistinio preparato lietuviškomis pakuotėmis tiekimo, atitinkančio pacientų poreikį, ir nėra galimybės šio vaistinio preparato pakeisti kitais registruotais vaistiniais preparatais lietuviškomis pakuotėmis, kurių yra pakankamai rinkoje. Leidimas išduodamas per 10 darbo dienų ir tik įsitikinus, kad vaistinis preparatas atitinka vaistinio preparato registracijos dokumentų duomenis ir informaciją, išskyrus pakuotės ženklinimą ir pakuotės lapelį lietuvių kalba, ir nustačius būtinas visuomenės sveikatai apsaugoti priemones, kad vaistinis preparatas būtų teisingai identifikuojamas ir tinkamai skiriamas bei vartojamas. Leidimas galioja tol, kol tęsiasi priežastys, dėl kurių jis buvo išduotas, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo leidimo išdavimo datos. Leidimo galiojimo terminas gali būti vieną kartą pratęstas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina šioje dalyje nurodytų leidimų išdavimo ir pratęsimo tvarką, priežasčių objektyvumo vertinimo kriterijus ir būtinų visuomenės sveikatai apsaugoti priemonių sąrašą ir jų taikymo sąlygas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1735, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)
Nr. XI-2376, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)(papildyta 16 dalimi)
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
10 straipsnis. Vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijai
Vaistiniai preparatai skirstomi į receptinius ir nereceptinius.
Receptiniams vaistiniams preparatams priskiriami tie, kurie atitinka nors vieną iš šių kriterijų:
1) vartojami be gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;
2) dažnai ir labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;
3) jų sudėtyje yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas reakcijas reikia tirti toliau;
4) paprastai skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu;
5) dėl farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje;
6) skirti gydyti ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba įstaigoje, turinčioje atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami ir pacientas gali būti stebimas kitomis sąlygomis);
7) skirti ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti sunkius padarinius sukėlusią nepageidaujamą reakciją, dėl to šiuos vaistinius preparatus turi paskirti gydytojas, o pacientas, kol vartoja šiuos vaistinius preparatus, turi būti specialiai gydytojo prižiūrimas.
Receptinių vaistinių preparatų grupėje nustatomas specialiuose receptų blankuose išrašomų preparatų pogrupis. Jam priskiriami vaistiniai preparatai, atitinkantys nors vieną iš šių kriterijų:
1) jų sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų II sąrašą (Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams);
2) netinkamai vartojami jie gali kelti didelį piktnaudžiavimo pavojų, sukelti priklausomybę arba gali būti vartojami neteisėtais tikslais;
3) jų sudėtyje yra vaistinių medžiagų, kurias dėl naujumo arba savybių atsargumo dėlei galima priskirti nurodytiesiems šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.
Vaistiniai preparatai, kurie neatitinka šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies kriterijų, priskiriami nereceptinių vaistinių preparatų grupei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2376, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
11 straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę teikimas
Asmuo, kuris nori įgyti EEE neregistruoto vaistinio preparato rinkodaros teisę iš karto keliose EEE valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę pagal decentralizuotą procedūrą ir bylą, tapačią tai, kuri pateikiama kitos valstybės (valstybių) įgaliotai institucijai ar institucijoms.
Asmuo, kuris nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę kitoje ar kitose EEE valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę pagal savitarpio pripažinimo procedūrą ir bylą, tapačią tai, kurios pagrindu tą vaistinį preparatą įregistravo pirmoji valstybė, su visais vėlesniais papildymais.
Asmuo, kuris nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę tik Lietuvos Respublikoje, kai kitoje ar kitose EEE valstybėse šio preparato rinkodaros teisė nesuteikta, turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę pagal nacionalinę procedūrą.
Kartu su paraiška, be kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų dokumentų ir informacijos, turi būti pateikti farmacinių (fizikinių-cheminių, biologinių ar mikrobiologinių), ikiklinikinių (toksikologinių ir farmakologinių) ir klinikinių tyrimų rezultatai.
Nepažeidžiant pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugos, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti įrodžius, kad teikiamas registruoti vaistinis preparatas yra referencinio vaistinio preparato, kuriam yra arba buvo suteikta rinkodaros teisė bet kurioje EEE valstybėje arba Bendrijoje ne mažiau kaip 8 metus, generinis vaistinis preparatas. Šis laikotarpis suprantamas kaip referencinio vaistinio preparato duomenų išimtinumo laikotarpis.
Generinį vaistinį preparatą, kurio rinkodaros teisė suteikta pagal šio straipsnio 5 dalį, galima tiekti rinkai praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo referencinio vaistinio preparato pradinės rinkodaros teisės suteikimo dienos. Dvejų metų laikotarpis, skaičiuojamas po duomenų išimtinumo laikotarpio, suprantamas kaip referencinio vaistinio preparato rinkos išimtinumo laikotarpis.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas 10 metų išimtinumo laikotarpis pratęsiamas ne ilgiau kaip dar vieniems metams, jei per pirmuosius 8 metus iš nurodytų 10 metų rinkodaros teisės turėtojas įregistruoja vieną ar kelias naujas terapines indikacijas, kurios iki registravimo atliktais moksliniais vertinimais laikomos teikiančiomis reikšmingą klinikinę naudą, palyginti su esamu gydymu.
Taikant šio straipsnio 5–7 dalis, skirtingos veikliosios medžiagos druskos, esteriai, eteriai, izomerai, izomerų mišiniai, kompleksai ar dariniai laikomi ta pačia veikliąja medžiaga, išskyrus atvejį, kai jie reikšmingai skiriasi saugumu ir (ar) veiksmingumu. Šiuo atveju pareiškėjas turi pateikti papildomos informacijos įvairių įregistruotos veikliosios medžiagos druskų, esterių ar darinių saugumui ir (ar) veiksmingumui įrodyti. Įvairios geriamosios paprasto atpalaidavimo farmacinės formos laikomos ta pačia forma. Biologinio įsisavinamumo tyrimų duomenų nereikia pateikti įrodžius, kad generinis vaistinis preparatas atitinka Europos Sąjungos institucijų skelbiamų specialių gairių nustatytus kriterijus.
Šio straipsnio 5–7 dalys netaikomos referenciniams vaistiniams preparatams, kurių registravimo paraiškos buvo pateiktos iki 2005 m. sausio 9 d. Jeigu referencinio vaistinio preparato registravimo paraiška pateikta iki numatytos datos, nepažeidžiant pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugos, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti įrodžius, kad teikiamas registruoti vaistinis preparatas yra referencinio preparato, kuris yra arba buvo registruotas Bendrijoje ne mažiau kaip 10 metų arba bet kurioje EEE valstybėje ne mažiau kaip 6 arba 10 metų, atsižvelgiant į tos valstybės nustatytą duomenų išimtinumo laikotarpį, generinis vaistinis preparatas.
Jei vaistinis preparatas neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos arba biologinis ekvivalentiškumas negali būti įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais, arba jei yra modifikuojama veiklioji medžiaga (medžiagos), terapinės indikacijos, stiprumas, farmacinė forma arba vartojimo būdas (palyginti su referenciniu vaistiniu preparatu), turi būti pateikti atitinkamų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų duomenys.
Jei biologinis vaistinis preparatas, panašus į referencinį biologinį preparatą, neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos dėl žaliavų ar gamybos procesų skirtumų, turi būti pateikti atitinkamų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų duomenys. Papildomai pateikiami duomenys turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių tyrimų standartus, protokolus ir atitinkamas gaires. Kitų tyrimų, kurių duomenys yra referencinio vaistinio preparato registravimo byloje, rezultatų pateikti nereikia.
Papildomas nesumuojamas vienų metų duomenų išimtinumo laikotarpis suteikiamas pripažinto medicininio vartojimo naujai veikliosios medžiagos indikacijai, jeigu dėl jos atlikti reikšmingi ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai.
Būtinų studijų ir tyrimų atlikimas, norint pateikti paraišką registruoti vaistinį preparatą Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 5, 10 ir 11 dalis ar Bendrijos vaistinių preparatų registre pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 arba kitose valstybėse pagal tų valstybių teisės aktų reikalavimus, ir su jais susiję praktiniai poreikiai nepažeidžia vaistinių preparatų patento ar papildomos apsaugos liudijimų suteikiamų teisių, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pramoninės nuosavybės apsaugą.
Nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugą, ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti įrodžius, kad teikiamo registruoti vaistinio preparato veikliosios medžiagos (medžiagų) vartojimas Bendrijos medicinos praktikoje yra pripažintas ne trumpiau kaip 10 metų ir, remiantis sveikatos apsaugos ministro nustatytų vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių tyrimų standartų ir protokolų reikalavimais, įrodytas jos veiksmingumas ir priimtinas saugumas. Šiuo atveju vietoj ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų pateikiama atitinkama mokslinė literatūra.
Jei teikiamo registruoti vaistinio preparato veikliosios medžiagos įtrauktos į anksčiau įregistruotų vaistinių preparatų sudėtį, tačiau jų derinys terapiniais tikslais nevartotas, pateikiami to derinio naujų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų rezultatai. Nuorodų į mokslinius duomenis apie kiekvieną veikliąją medžiagą pateikti nereikia.
Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas gali leisti naudoti jo vardu įregistruoto preparato registravimo byloje pateiktus farmacinius, ikiklinikinius ir klinikinius dokumentus vėliau pateiktoms vaistinių preparatų, kurie turi tokią pačią veikliųjų medžiagų kokybinę ir kiekybinę sudėtį bei farmacinę formą, registravimo paraiškoms nagrinėti.
Asmuo privalo pateikti visus (tiek palankius, tiek nepalankius) vaistinio preparato klinikinius ir (ar) mokslinės literatūros duomenis. Informacija turi būti pateikta taip, kad ja remiantis būtų galima priimti moksliškai pagrįstą sprendimą dėl vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo išdavimo ir jo sąlygų.
Už pateiktos informacijos, duomenų ir dokumentų teisingumą atsako pareiškėjas ar rinkodaros teisės turėtojas.
13 straipsnis. Atsisakymas suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę
Vaistinio preparato rinkodaros teisė nesuteikiama, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos paraiškos, dokumentų ir informacijos ekspertizę, nustatomas bent vienas iš šių pagrindų:
1) nepalankus vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis;
2) pareiškėjas nepakankamai pagrindžia vaistinio preparato veiksmingumą;
3) vaistinio preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;
4) su paraiška pateikta informacija ir dokumentai neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų;
5) nesumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
18 straipsnis. Klinikinių vaistinio preparato tyrimų reikalavimai
Klinikinius vaistinio preparato tyrimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kaip jų laikomasi, kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir kitos pagal įstatymus įgaliotos institucijos.
Pagrindinio tyrėjo kvalifikacija turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Visi klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai turi būti planuojami, atliekami, registruojami ir ataskaitos apie juos teikiamos laikantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų Geros klinikinės praktikos taisyklių reikalavimų.
Klinikinius vaistinio preparato tyrimus vykdyti galima tik turint Lietuvos bioetikos komiteto pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą. Pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimų ir leidimų atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Tiriamieji vaistiniai preparatai klinikiniams tyrimams įsigyjami ir išduodami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Klinikinio tyrimo užsakovas ar jo atstovas ir (ar) pagrindinis tyrėjas, norėdami gauti pritarimo liudijimą ar leidimą klinikiniams vaistinių preparatų tyrimams atlikti, turi pateikti dokumentus, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Už dokumentų, kurie pateikiami norint gauti Lietuvos bioetikos komiteto pritarimo liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės leidimą, ekspertizę ir pritarimo liudijimų bei leidimų išdavimą mokamos nustatyto dydžio valstybės rinkliavos.
Lietuvos bioetikos komitetas pritarimą arba nepritarimą klinikiniam tyrimui atlikti pareiškia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba leidimą atlikti klinikinį tyrimą išduoda arba motyvuotą atsisakymą jį išduoti pateikia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Ji gali išduoti leidimą klinikiniam tyrimui atlikti tik esant Lietuvos bioetikos komiteto pritarimui.
Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęsiamas 30 dienų tais atvejais, kai prašoma leidimo tyrimams, kurių metu naudojami šie tiriamieji vaistiniai preparatai:
1) skirti genų terapijai;
2) skirti somatinių ląstelių terapijai;
3) genetiškai modifikuotų organizmų preparatai.
Jei konsultuojamasi su ekspertais, šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems tiriamiesiems vaistiniams preparatams leidimo pradėti klinikinius tyrimus išdavimo terminas gali būti pratęsiamas dar 90 dienų, iš viso – iki 180 dienų. Ksenogeninių ląstelių terapijos klinikinių tyrimų leidimo išdavimo terminas neribojamas.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba duomenis apie klinikinį vaistinio preparato tyrimą į Europos duomenų bazę „EudraCT“ įtraukia pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patvirtiną standartinės veiklos tvarką, parengtą vadovaujantis išsamiomis Europos Komisijos rekomendacijomis.
Jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Lietuvos bioetikos komitetas turi objektyvių priežasčių manyti, kad paraiška gauti leidimą vykdyti klinikinį vaistinio preparato tyrimą neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų, arba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl klinikinio tyrimo saugumo ar mokslinio pagrįstumo, gali neišduoti leidimo vykdyti klinikinį vaistinio preparato tyrimą ar pritarimo liudijimo, apie tai pranešdami užsakovui.
Užsakovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir Lietuvos bioetikos komitetui turi pateikti visą gautą svarbią informaciją apie klinikinio tyrimo metu pastebėtus nepageidaujamus reiškinius ar įtariamas nepageidaujamas reakcijas į tiriamąjį vaistinį preparatą.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja, kad duomenys apie įtariamas sunkius padarinius sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, susijusias su tiriamuoju vaistiniu preparatu, pastebėtas Lietuvoje klinikinių tyrimų metu, sveikatos apsaugos ministro nustatytais terminais būtų įtraukti į Europos vaistų agentūros tvarkomos EEE farmakologinio budrumo duomenų bazės ir duomenų apdorojimo tinklo (toliau – „Eudravigilance“ duomenų bazė) klinikinių tyrimų modulį.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali priimti sprendimą sustabdyti arba nutraukti klinikinį vaistinio preparato tyrimą šalyje, kai jis jau atliekamas, jeigu turi svarių priežasčių nuspręsti, kad nevykdomos leidime nurodytos sąlygos, arba abejoja dėl klinikinio tyrimo saugumo ar mokslinio pagrįstumo, ir nurodyti šio sprendimo priežastis. Užsakovas ir tyrėjas turi nedelsdami išnagrinėti sustabdymo ar nutraukimo priežastis ir per vieną savaitę pateikti ataskaitą, kurioje būtų nagrinėjami iškelti klausimai ir visos išskirtinės aplinkybės, prieštaraujančios tolesniam klinikinio vaistinio preparato tyrimo vykdymui. Gavusi ataskaitą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl tyrimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar tyrimo nutraukimo.
Lietuvos bioetikos komitetui nutarus sustabdyti ar nutraukti pritarimo liudijimo galiojimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 7 dienas priima sprendimą tyrimą sustabdyti arba nutraukti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2376, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
PENKTASIS skIRSNIS
FARMACINĖS VEIKLOS licencijavimas
19 straipsnis. Farmacinės veiklos licencijavimas
Vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, plazmos, naudojamos kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, ruošimas, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1438, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20557
Juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams (toliau – juridinis asmuo) išduodamos šios licencijų rūšys:
1) gamybos licencija;
2) didmeninio platinimo licencija;
3) vaistinės veiklos licencija;
4) gamybinės vaistinės veiklos licencija.
Licencijas išduoda, pakeičia, stabdo, naikina jų galiojimą ar naikina galiojimo sustabdymą, įrašo pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į dokumentus, pateiktus licencijai gauti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Farmacinės veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1506, 2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
20 straipsnis. Licencijų išdavimas
Juridinis asmuo, norintis gauti licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus, nustatytus Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos, pateiktų duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi nuvykti į paraiškoje deklaruotą veiklos vietą patikrinti pateiktų duomenų ir informacijos tikslumo ir teisingumo, įvertinti, ar juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą, išskyrus atvejus, kai pateikiama vaistinės ar gamybinės vaistinės veiklos licencijos paraiška.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių, sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Licencija išduodama šio įstatymo nustatytais terminais. Jei reikia, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi teisę prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu, taip pat šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti numatyto asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 28 straipsnyje, ar asmens, kurio pareigos, kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 34 straipsnyje, tvirtinimu susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia šią informaciją, neįskaitomas į šio įstatymo nustatytais terminais priimamo sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo laikotarpį.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo steigėjus, akcininkus, vadovus, juridinio asmens finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, paskelbia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.
Licencija išduodama neterminuotam laikui.
Už juridinio asmens pasirengimo vykdyti farmacinę veiklą teisės aktų nustatyta tvarka vertinimą, taip pat licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
24 straipsnis. Pagrindiniai gamybos ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimai
Juridinis asmuo gali verstis vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją.
Juridinis asmuo gali verstis vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų visa ir daline gamyba ir (ar) vykdyti operacijas, susijusias su fasavimu, pakavimu, ženklinimu, pateiktimi, tik turėdamas gamybos licenciją. Šią licenciją jis taip pat turi turėti, kai vaistinius preparatus, tiriamuosius vaistinius preparatus gamina ir (ar) importuoja iš trečiųjų šalių tik eksportui. Gamybos licencija suteikia teisę platinti šios licencijos turėtojo pagamintus vaistinius preparatus.
Gamybos licencijos nereikalaujama:
1) ekstemporaliems vaistiniams preparatams gaminti;
2) pramoniniu būdu arba pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu pagamintų vaistinių preparatų pakuotei perpakuoti, perfasuoti, pateikčiai keisti, jeigu šią veiklą atlieka vaistinės ar filialai ir šie vaistiniai preparatai skirti tik tos vaistinės ar to vaistinės filialo aptarnaujamiems fiziniams asmenims;
3) radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo nurodymus iš registruotų radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar radionuklidų pirmtakų prieš vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga, turinti veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją, toje įstaigoje vartoti;
4) tiriamiesiems vaistiniams preparatams prieš vartojimą ar pakavimą praskiesti, jei tai atlieka klinikinių tyrimų centruose farmacijos specialistai ar kiti tam įgalioti asmenys ir šie preparatai skirti vartoti tik tame centre;
5) vardinių vaistinių preparatų importui iš trečiųjų šalių.
Vaistiniai, tiriamieji vaistiniai preparatai gaminami ir (ar) importuojami iš trečiųjų šalių laikantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų geros gamybos praktikos nuostatų, Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos institucijų nurodymų (toliau – gera gamybos praktika).
Iš trečiųjų šalių importuojami vaistiniai, tiriamieji vaistiniai preparatai turi būti pagaminti įmonėse, kurioms tos šalies įgaliotos institucijos leista verstis vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir kurių geros gamybos praktikos standartai atitinka bent Europos Sąjungos nustatytuosius.
Vaistinių preparatų gamybai pradinėmis medžiagomis galima naudoti tik tas veikliąsias medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo 241 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Gamybos licencijos turėtojas, perpakuojantis vaistinius preparatus, nurodytus šio įstatymo 8 straipsnio 81 dalyje, gali visiškai ar iš dalies pašalinti arba uždengti pakuočių apsaugos priemones, jeigu jas pakeičia kitomis sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus atitinkančiomis ekvivalentiškomis apsaugos priemonėmis.
Gamybos licencijos turėtojai, įskaitant šio straipsnio 7 dalyje nurodytuosius, laikomi vaistinio preparato gamintojais ir atsako už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės vaistinių preparatų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Šio skirsnio nuostatos taikomos ir tarpiniams produktams.
Kraujo preparatai turi būti gaminami iš žmogaus plazmos, kuri surinkta ir ištirta pagal Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus arba kitos EEE valstybės teisės aktus, suderintus su 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/98/EB, nustatančios žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/83/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 346), nuostatomis, ir paruošta (perdirbta, saugota ir transportuota kraujo preparatų gamintojui ar plazmos frakcionuotojui) pagal šio įstatymo šeštojo1 skirsnio reikalavimus arba kitos EEE valstybės teisės aktus, suderintus su 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 69). Jeigu kraujo preparatai gaminami iš žmogaus kraujo, jis turi būti surinktas ir ištirtas pagal šioje dalyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1438, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20557
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
26 straipsnis. Gamybos licencijos išdavimo principai
Gamybos licencija išduodama veiklai tik paraiškoje nurodytose patalpose ir su toje pačioje paraiškoje nurodytais preparatais ar jų grupėmis bei farmacinėmis formomis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigas gali vykdyti tik į licenciją įrašytas (įrašyti) asmuo (asmenys).
Gamybos licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos.
Jei šios licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į dokumentus, pateiktus licencijai gauti, sprendimas arba motyvuotas atsisakymas juos įrašyti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
27 straipsnis. Gamybos licencijos turėtojo pagrindinės pareigos
Gamybos licencijos turėtojas privalo:
1) įdarbinti pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;
2) vykdyti veiklą su tiriamaisiais vaistiniais preparatais ir (ar) vaistiniais preparatais, kuriems suteikta rinkodaros teisė, EEE valstybėje tik pagal tos valstybės teisės aktus;
3) iš anksto pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie visus informacijos ar duomenų pakeitimus, kuriuos jis norėtų padaryti licencijai gauti pateiktuose dokumentuose;
4) nedelsdamas pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, jei paskiriamas arba įdarbinamas kitas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą; jeigu licencijoje nurodytas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, dėl ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali atlikti savo pareigų, jo funkcijas pavesti tik kitam už gamybą ir (ar) importą atsakingam kvalifikuotam asmeniui. Šiuo atveju gamybos licencijos turėtojas turi paskirti arba įdarbinti kitą kvalifikuotą asmenį, atsakingą už gamybą ir (ar) importą. Jeigu kitas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, paskiriamas arba įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės laikotarpiui, licencijos informacijos ir duomenų keisti nereikia;
5) leisti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo gamybos licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų patvirtintas kopijas, išrašus), daiktus, reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti;
6) suteikti kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir (ar) importą, įgaliojimus vykdyti jam šiuo įstatymu nustatytas pareigas ir užtikrinti jų nuolatinį ir nepertraukiamą atlikimą;
7) laikytis geros gamybos praktikos;
8) kaip pradines medžiagas naudoti tik tas veikliąsias medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalies reikalavimus;
9) gaminamų vaistinių preparatų gamybai naudoti tik tas pagalbines medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo 241 straipsnio 7 dalies nuostatas;
10) nedelsdamas pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir rinkodaros teisės turėtojui, jeigu sužino, kad vaistiniai preparatai, kuriuos gaminti jam suteikia teisę įgyta gamybos licencija, yra falsifikuojami, arba įtaria, kad jie gali būti falsifikuojami, nepriklausomai nuo to, ar tie vaistiniai preparatai yra platinami per teisėtą platinimo tinklą, ar neteisėtomis priemonėmis, įskaitant jų pardavimą gyventojams naudojantis informacinės visuomenės paslaugomis (toliau – nuotolinis būdas);
11) prieš įsigydamas veikliųjų medžiagų, patikrinti, ar jų gamintojas, importuotojas ir (ar) platintojas yra įregistravęs savo veiklą EEE valstybės, kurioje jis įsisteigęs, įgaliotoje institucijoje;
12) patikrinti veikliųjų ir pagalbinių medžiagų autentiškumą ir kokybę;
13) savo pagamintus ar importuotus vaistinius preparatus platinti laikantis visų didmeninio platinimo licencijos turėtojui privalomų reikalavimų;
14) turėti vaistų atšaukimo iš rinkos planą ir pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie pradedamą vykdyti ir įvykdytą vaistinių preparatų atšaukimą iš rinkos, pateikti visą susijusią informaciją;
15) vykdyti kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Vykdydamas šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pareigą, gamybos licencijos turėtojas pats ar kitas jo vardu veikiantis asmuo turi atlikti auditus veikliųjų medžiagų gamintojo gamybos ir platintojo platinimo vietose, kad būtų nustatyta, ar yra laikomasi veikliųjų medžiagų geros gamybos ar geros platinimo praktikos. Gamybos licencijos turėtojas atsako už audito atlikimą ir jo rezultatus ir tais atvejais, kai auditą atlieka kitas jo vardu veikiantis asmuo pagal sutartį.
Vykdydamas šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą pareigą, gamybos licencijos turėtojas turi nustatyti, kokia gera atitinkamų produktų gamybos praktika yra tinkama jam reikalingoms pagalbinėms medžiagoms gaminti. Toks nustatymas atliekamas remiantis gamybos licencijos turėtojo patvirtintomis rizikos vertinimo procedūromis, kurios turi būti parengtos atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas dėl rizikos vertinimo. Atliekant rizikos vertinimą atsižvelgiama į kitų atitinkamų produktų kokybės sistemų reikalavimus, pagalbinių medžiagų kilmę ir paskirtį, buvusius kokybės defektus. Gamybos licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad vaistinių preparatų gamybai naudojamos pagalbinės medžiagos būtų pagamintos pagal nustatytą gerą atitinkamų produktų gamybos praktiką, ir dokumentais pagrįsti visas priemones, kurių jis ėmėsi įgyvendindamas šios dalies nuostatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
292 straipsnis. Pagrindiniai plazmos ruošimo reikalavimai
Juridinis asmuo gali verstis plazmos, naudojamos kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, ruošimu tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją.
Plazma, naudojama kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, turi būti ruošiama laikantis geros gamybos praktikos.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos nereikia įgyti, jeigu juridinis asmuo turi gamybos licenciją, suteikiančią teisę gaminti kraujo preparatus, kurioje yra nurodytas ir plazmos ruošimas.
293 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui, norinčiam gauti gamybos licenciją, suteikiančią teisę ruošti plazmą, ir tokios licencijos išdavimo principai
Juridinis asmuo, norintis gauti gamybos licenciją, suteikiančią teisę ruošti plazmą, privalo:
1) paraiškoje nurodyti vietą, kur plazma bus ruošiama;
2) turėti pakankamai ir tinkamų patalpų, techninių įrengimų, kontrolės įrangą, kurie atitiktų šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir geros gamybos praktikos reikalavimus, užtikrintų plazmos ruošimo ir tyrimų metodų, nurodytų Europos farmakopėjoje, taikymą;
3) sudaryti darbo sutartį su asmeniu dėl kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruošimą, pareigų vykdymo. Juo gali būti įdarbintas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, arba kraujo donorystės įstaigos, kuri apibrėžta Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatyme, atsakingas asmuo, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Jeigu sudaroma darbo sutartis su kraujo donorystės įstaigos atsakingu asmeniu, kartu turi būti sudaryta sutartis ir su kraujo preparatų gamintoju ar plazmos frakcionuotoju, šioje sutartyje numatant kvalifikuotų asmenų atsakomybės pasidalijimą ir plazmos ruošimo atitikties gerai gamybos praktikai užtikrinimo priemones;
4) būti pasirengęs vykdyti veiklą pagal gerą gamybos praktiką.
Gamybos licencija, suteikianti teisę ruošti plazmą, išduodama vadovaujantis šio įstatymo 26 straipsnio nuostatomis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruošimą, pareigas gali vykdyti tik į licenciją įrašytas asmuo, išskyrus šio įstatymo 294 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atvejį.
294 straipsnis. Gamybos licencijos, suteikiančios teisę ruošti plazmą, turėtojo ir kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruošimą, pagrindinės pareigos
Gamybos licencijos, suteikiančios teisę ruošti plazmą, turėtojo pagrindinės pareigos:
1) įdarbinti pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;
2) užtikrinti su vykdoma farmacine veikla susijusius darbuotojų mokymus;
3) ne vėliau kaip prieš 30 dienų pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką pakeisti informaciją ir (ar) duomenis dėl veiklos vietoje numatomų atlikti pakeitimų (patalpų, įrangos ir (ar) vykdomų procesų). Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių paskiriamas arba įdarbinamas kitas, gamybos licencijoje nenurodytas, kvalifikuotas asmuo, atsakingas už plazmos ruošimą, gamybos licencijos, suteikiančios teisę ruošti plazmą, turėtojas turi apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir per 10 dienų po pranešimo pateikimo dienos pateikti paraišką pakeisti licencijos informaciją ir duomenis;
4) leisti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo gamybos licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), daiktus, reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti;
5) suteikti kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už plazmos ruošimą, pakankamus įgaliojimus vykdyti jam nustatytas pareigas ir užtikrinti jų nuolatinį ir nepertraukiamą vykdymą;
6) užtikrinti, kad plazma, naudojama kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, būtų surinkta ir ištirta pagal šio įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje nurodytus reikalavimus ir būtų ruošiama pagal gerą gamybos praktiką;
7) vykdyti kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Kvalifikuotas asmuo, atsakingas už plazmos ruošimą, privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas. Jis atsako, kad plazma, naudojama kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, būtų paruošta pagal gerą gamybos praktiką ir jos kokybė atitiktų Europos farmakopėjos reikalavimus.
Papildyta skirsniu:
Nr. XII-1438, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20557
SEPTINTASIS SKIRSNIS
DIDMENINIS VAISTINIŲ PREPARATŲ PLATINIMAS IR VAISTINIŲ PREPARATŲ PREKYBOS TARPININKAVIMAS
Skirsnio pavadinimo pakeitimai:
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
30 straipsnis. Pagrindiniai didmeninio vaistinių preparatų platinimo reikalavimai
Juridinis asmuo turi teisę verstis didmeniniu vaistinių preparatų platinimu tik turėdamas šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją. Šis reikalavimas taikomas ir asmenims, kurie turi muitinės prižiūrimų prekių saugojimo vietas (muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius, importo ir eksporto terminalus ir kt.), kuriose laikomi vaistiniai preparatai.
Didmeninis platinimas vykdomas laikantis šio įstatymo reikalavimų, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų geros platinimo praktikos nuostatų ir atsižvelgiant į Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas (toliau – gera platinimo praktika).
Jei didmeninio platinimo licencijos turėtojas nori verstis vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių, jis turi įgyti gamybos licenciją.
Asmenims, turintiems kitų EEE valstybių išduotą didmeninio platinimo licenciją ir norintiems verstis didmeniniu platinimu Lietuvos Respublikoje, negali būti taikomi griežtesni veiklos reikalavimai negu juridiniams asmenims, turintiems šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
32 straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos išdavimas
Didmeninio platinimo licencija išduodama tik juridinio asmens paraiškoje nurodytoms didmeninio platinimo operacijoms su nurodytomis vaistinių preparatų grupėmis vykdyti toje pačioje paraiškoje nurodytose Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose, dėl kurių priimtas teigiamas sprendimas pagal šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalį.
Didmeninio platinimo licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo.
Jei licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusią licencijos informaciją ir duomenis, sprendimas juos įrašyti arba motyvuotas atsisakymas priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.
Didmeninio platinimo licencija suteikia teisę vykdyti tik joje nurodytas didmeninio platinimo operacijas su joje nurodytomis vaistinių preparatų grupėmis ir tik joje nurodytoje veiklos vietoje ar vietose. Didmeninio platinimo operacijos gali būti vykdomos tik tose veiklos vietos patalpose, kurios nurodytos paraiškoje gauti šią didmeninio platinimo licenciją, ir, jeigu yra, paraiškoje pakeisti didmeninio platinimo licencijos informaciją ir duomenis. Farmacinės veiklos vadovo pareigas gali vykdyti tik į licenciją įrašytas (įrašyti) asmuo (asmenys).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
33 straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos turėtojo pagrindinės pareigos
Didmeninio platinimo licencijos turėtojas privalo:
1) taikyti kokybės sistemą, atitinkančią gerą platinimo praktiką;
2) įdarbinti pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;
3) leisti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo didmeninio platinimo licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų patvirtintas kopijas, išrašus), daiktus, reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti;
4) pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai duomenis apie vykdomą ir numatomą vykdyti vaistinių preparatų platinimą;
5) įsigyti vaistinius preparatus tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, arba asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą kitos EEE valstybės įgaliotos institucijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus;
6) vadovaudamasis atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais tikrinti vaistinių preparatų pakuočių apsaugos priemones, siekiant nustatyti, ar gauti vaistiniai preparatai nėra falsifikuoti;
7) platinti tik tokius vaistinius preparatus ar jų grupes, kurie laikomi patalpose, atitinkančiose licencijoje ir jos dokumentuose nurodytas laikymo sąlygas;
8) tiekti Lietuvos Respublikos rinkai registruotus vaistinius preparatus ir šio įstatymo 8 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytais atvejais neregistruotus vaistinius preparatus;
9) tiekti vaistinius preparatus tik asmenims, kurie turi didmeninio platinimo, vaistinės veiklos ir (ar) asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, arba kitos EEE valstybės asmenims pagal tos valstybės teisės aktus;
10) bendradarbiaudamas su vaistinių preparatų rinkodaros teisių turėtojais, užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo vaistinių preparatų tiekimą vaistinėms ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms;
11) įtarus ar nustačius, kad gauti ar siūlomi įsigyti vaistiniai preparatai yra falsifikuoti, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, apie tai informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir vaistinio preparato, kuris yra falsifikuojamas arba įtariama, kad jis yra falsifikuojamas, rinkodaros teisės turėtoją;
12) turėti neatidėliotinų veiksmų planą, kuris užtikrintų veiksmingą bet kurio vaistinio preparato atšaukimą iš rinkos, vykdomą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nurodymu arba bendradarbiaujant su to vaistinio preparato gamintoju ar rinkodaros teisės turėtoju, ir jį įgyvendinti;
13) tvarkyti vaistinių preparatų gavimo ir pardavimo dokumentus, registruoti vaistinių preparatų, įskaitant vaistinius preparatus, įsigytus naudojantis vaistinių preparatų prekybos tarpininko paslaugomis, gavimo ir išsiuntimo operacijas, nurodant šią informaciją: datą, vaistinio preparato pavadinimą, seriją, gauto ar parduoto vaistinio preparato kiekį, tiekėjo ar gavėjo pavadinimą ir adresą, taip pat, jeigu reikia, vaistinių preparatų prekybos tarpininko pavadinimą;
14) tiekti vaistinius preparatus tik kartu su dokumentais, kuriuose būtų nurodyta: dokumento data, vaistinio preparato pavadinimas ir farmacinė forma, serija, kiekis, tiekėjo ir konsignanto pavadinimas ir adresas;
15) Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka 5 metus saugoti šio straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytus dokumentus ir prireikus pateikti juos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prašymu;
16) vykdyti didmeninį vaistinių preparatų platinimą pagal vaistinių preparatų geros platinimo praktikos reikalavimus;
17) suteikti farmacinės veiklos vadovui pakankamus įgaliojimus atlikti jam pavestas pareigas ir užtikrinti jam priskirtų funkcijų nuolatinį ir nepertraukiamą atlikimą;
18) jeigu licencijoje nurodytas farmacinės veiklos vadovas dėl ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali atlikti savo pareigų, jo funkcijas pavesti tik kitam asmeniui, atitinkančiam farmacinės veiklos vadovui keliamus reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 34 straipsnyje. Jeigu farmacinės veiklos vadovas paskiriamas ar įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės laikotarpiui, licencijos informacijos ir duomenų keisti nereikia;
19) naudotis tik tų vaistinių preparatų prekybos tarpininkų paslaugomis, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikoje registruotų vaistinių preparatų prekybos tarpininkų sąrašą (toliau – Tarpininkų sąrašas) arba kurie yra įregistruoti kitos EEE valstybės įgaliotos institucijos;
20) norėdamas vykdyti vaistinio preparato lygiagretų platinimą, Europos vaistų agentūros centralizuotai registruotų vaistinių preparatų lygiagretaus platinimo notifikavimo procedūros nustatyta tvarka pateikti Europos vaistų agentūrai pranešimą ir nustatytus dokumentus bei sumokėti mokesčius už dokumentų ekspertizę. Lygiagretus platinimas gali būti vykdomas tik turint Europos vaistų agentūros pranešimą, patvirtinantį, kad pateikti dokumentai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių vaistinius preparatus, reikalavimus ir pranešime nurodyto vaistinio preparato registracijos sąlygas. Didmeninio platinimo licencijos turėtojas apie ketinimą lygiagrečiai platinti vaistinį preparatą ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo tiekimo turi pranešti raštu šio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, o apie atliktą lygiagrečiai platinamo vaistinio preparato perpakavimą turi pranešti raštu vaistinio preparato prekės ženklo turėtojui arba jo teisių perėmėjui ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo perpakuoto vaistinio preparato pateikimo rinkai ir prekės ženklo ar jo teisių perėmėjo prašymu pateikti perpakuoto vaistinio preparato pavyzdį susipažinti;
21) vykdyti kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Didmeninio platinimo licencijos turėtojas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą, turi:
1) jeigu tiekėjas yra kitas didmeninis platintojas, įsitikinti, kad jis atitinka geros platinimo praktikos reikalavimus. Tuo tikslu didmeninio platinimo licencijos turėtojas patikrina, ar tiekėjas turi didmeninio platinimo licenciją, ir, jeigu reikia, atlieka kitus patikrinimus;
2) jeigu tiekėjas yra gamintojas ar importuotojas, patikrinti, ar jis turi gamybos licenciją ir ar ji suteikia teisę gaminti ar importuoti numatomus įsigyti vaistinius preparatus.
Jeigu didmeninio platinimo licencijos turėtojas vaistinius preparatus, skirtus tik eksportuoti, gauna tiesiogiai iš trečiosios šalies, tačiau jų neimportuoja, arba importuoja vardinius ar pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį leistus neregistruotus vaistinius preparatus, šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos netaikomos. Šiuo atveju didmeninio platinimo licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad vaistinius preparatus gauna iš asmenų, kurie turi teisę tiekti vaistinius preparatus pagal tos šalies teisės aktus. Eksportuojant vaistinius preparatus į trečiąją šalį, netaikomos šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalies ir šio straipsnio 1 dalies 9 ir 20 punktų nuostatos, tačiau didmeninio platinimo licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad vaistiniai preparatai būtų tiekiami asmenims, kurie turi teisę gauti vaistinius preparatus didmeninio platinimo tikslu arba juos išduoti (parduoti) gyventojams pagal tos šalies teisės aktus. Jeigu vaistiniai preparatai tiekiami trečiosios šalies asmeniui, kuris turi teisę pagal tos šalies teisės aktus išduoti (parduoti) vaistinius preparatus gyventojams, šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta pareiga turi būti vykdoma. Vaistiniams preparatams, kurie skirti tik eksportuoti, netaikomos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Didmeninio platinimo licencijos turėtojas šio įstatymo 35 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju turi teisę tiekti asmenims, turintiems vaistinės veiklos licenciją, neregistruotus vaistinius preparatus, kuriems kitoje EEE valstybėje suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
35 straipsnis. Vaistinių rūšys ir jų veiklos ypatumai
Vaistinės ir jų filialai steigiami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Juridinis asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla tik turėdamas šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą vaistinės veiklos licenciją, gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus – tik turėdamas gamybinės vaistinės veiklos licenciją.
Vaistinės skirstomos pagal veiklos pobūdį į visuomenės vaistines, gamybines visuomenės vaistines, ligoninės vaistines, gamybines ligoninės vaistines, universiteto vaistines ir labdaros vaistines.
Visuomenės vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika.
Gamybinė visuomenės vaistinė – visuomenės vaistinė, kuri gamina ekstemporalius vaistinius preparatus ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams, o kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) per savo filialus, kitoms vaistinėms, jų filialams ir juridiniams asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Ligoninės vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė yra sveikatos priežiūros įstaigos (įmonės) padalinys, kuris aprūpina ligoninę vaistiniais preparatais, bet neturi teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams.
Universiteto vaistinė yra universiteto, rengiančio farmacijos specialistus, struktūrinis padalinys ir atlieka visuomenės arba gamybinės visuomenės vaistinės funkcijas.
Labdaros vaistinė paramos būdu įsigyja vaistinius preparatus ir vaistinių prekes ir juos išduoda labdaros gavėjams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kaip paramą gautus vaistinius preparatus parduoti draudžiama.
Vaistinės gali vykdyti veiklą su registruotais vaistiniais preparatais arba šio įstatymo nustatyta tvarka leistais vartoti sveikatos priežiūrai neregistruotais vaistiniais preparatais. Jeigu vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus kitoje EEE valstybėje nuotoliniu būdu, jos gali vykdyti veiklą ir su Lietuvos Respublikoje neregistruotais vaistiniais preparatais, kuriems toje EEE valstybėje suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė.
Vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus turi būti tiesiogiai bendraujant suteikiama farmacinė paslauga, išskyrus tuos atvejus, kai vaistiniai preparatai siūlomi parduoti nuotoliniu būdu. Kai vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu, farmacijos specialistas farmacinę paslaugą gyventojui teikia naudodamasis ryšio priemonėmis.
Vaistiniai preparatai gali būti parduodami pagal veterinarijos gydytojo receptus ir paraiškas sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Vaistinės savo veiklą vykdo pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus geros vaistinių praktikos nuostatus.
Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.
12 dalis įsigalioja nuo 2016-01-01.
Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamybos priežiūra vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų ekstemporalių vaistinių preparatų patikrinimas.
Be vaistinių preparatų, vaistinės gali parduoti (išduoti) sveikatos apsaugos ministro nustatytas vaistinių prekes.
Visuomenės vaistinė, gamybinė visuomenės vaistinė, universiteto vaistinė, ligoninės vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė, ją likviduojant, reorganizuojant, perleidžiant juridinį asmenį ar pradėjus jos bankroto procedūrą, gali parduoti turimus vaistinius preparatus didmeninio platinimo įmonei ar kitai vaistinei, kol galioja juridinio asmens vaistinės veiklos arba gamybinės vaistinės veiklos licencija.
Vaistinių filialų steigimui, veiklai ir jų vykdymo sąlygoms taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir vaistinėms.
Ligoninės vaistinę, gamybinę ligoninės vaistinę gali steigti tik sveikatos priežiūros stacionarinė įstaiga stacionarui aprūpinti.
Juridinio asmens, vykdančio visuomenės vaistinės, visuomenės gamybinės vaistinės veiklą, registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė(-ės)“. Juridiniai asmenys, nevykdantys vaistinės veiklos, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžio „vaistinė“ ar jo vertimo į kitą kalbą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-627, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05), atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 3
Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
Nr. XI-2376, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
37 straipsnis. Reikalavimai vaistinės veiklos licencijai gauti
Juridinis asmuo, norėdamas gauti vaistinės veiklos licenciją, privalo:
1) turėti tinkamas patalpas ir įrengimus, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus;
2) sudaryti darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;
3) atitikti kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
38 straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos išdavimas
Vaistinės veiklos licencija išduodama vykdyti tik nurodytos rūšies veiklą ir tik juridinio asmens paraiškoje nurodytose patalpose. Vykdyti veiklą tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigas, išduodama tik viena vaistinės veiklos licencija.
Vaistinės veiklos licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 45 dienas nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti licencijoje nurodytas veiklos sąlygas, laikotarpis, per kurį pakeičiamos šios sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip 30 dienų.
39 straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos turėtojo pareigos
Vaistinės veiklos licencijos turėtojas privalo:
1) įdarbinti farmacinės veiklos vadovą ir pakankamai tinkamos kvalifikacijos farmacijos specialistų, suteikti jiems pakankamus įgaliojimus atlikti jiems pavestas pareigas. Pareigybių aprašymuose aiškiai nustatyti farmacinės veiklos vadovo ir kitų farmacijos specialistų, teikiančių farmacinę paslaugą ir parduodančių (išduodančių) vaistinius preparatus, gaminančių ekstemporalius vaistinius preparatus, pareigas, atsakomybę, įgaliojimus ir tarpusavio ryšius. Vaistinės kokybės užtikrinimo sistemos dokumentuose aprašyti vaistininko veiksmus, kuriuos jis atlieka vaistinėje siekdamas užtikrinti, kad vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų pardavimas (išdavimas) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamyba atitiktų teisės aktų reikalavimus;
2) įsigyti vaistinius preparatus tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, arba asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą kitos EEE valstybės įgaliotos institucijos, įsigyti veikliąsias medžiagas tik iš jų gamintojų, importuotojų ar platintojų, kurie įregistravę savo veiklą Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje arba kitos EEE valstybės įgaliotoje institucijoje, kartinius vaistinius preparatus įsigyti tik iš juos pagaminusios pagal pateiktą gydytojo receptą gamybinės visuomenės vaistinės;
3) užtikrinti vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis;
4) tinkamai ir operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos, priimti iš gyventojų naikintinus vaistinius preparatus;
5) veiklą vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus;
6) dalyvauti įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą;
7) saugoti ir tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus, kuriuose, be kitų privalomų rekvizitų, licencijos turėtojas privalo nurodyti šią informaciją: vaistinio preparato pavadinimą, farmacinę formą, seriją, vaistinio preparato kiekį;
8) veiklą vykdyti tik negyvenamosiose patalpose šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
9) jeigu licencijoje nurodytas farmacinės veiklos vadovas dėl ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali atlikti savo pareigų, jo funkcijas pavesti tik kitam asmeniui, atitinkančiam farmacinės veiklos vadovui keliamus reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 40 straipsnyje. Jeigu farmacinės veiklos vadovas paskiriamas ar įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės laikotarpiui, licencijos informacijos ir duomenų keisti nereikia;
10) tikrinti vaistinių preparatų pakuočių apsaugos priemones, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 81 dalyje, siekiant nustatyti, ar gauti vaistiniai preparatai nėra falsifikuoti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-627, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)
Nr. XI-1383, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
41 straipsnis. Kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais
Vaistinės ir jų filialai kaimo vietovėse steigiami ir vykdo veiklą sveikatos apsaugos ministro nustatyta supaprastinta tvarka. Valstybė ir savivaldybės gali taikyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas, teikti paramą bei kitais būdais remti kaimo vietovėse esančias vaistines.
Kaimo vietovėse, jeigu nėra vaistinės ar jos filialo, gyventojus vaistiniais preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpina su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis sutartis dėl vaistinių preparatų tiekimo sudariusios vaistinės.
DEVINTASIS skIRSNIS
farmacinių atliekų tvarkymAS
48 straipsnis. Farmacinė informacija
Farmacinė informacija apie vaistinius preparatus turi būti moksliškai pagrįsta, objektyvi, neklaidinanti ir nesudaryti prielaidos pakenkti žmonių sveikatai.
Farmacinė informacija apie registruotus vaistinius preparatus turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką.
Teikiant farmacinę informaciją apie neregistruotus vaistinius preparatus, turi būti nurodyta, kad tai – neregistruotas vaistinis preparatas.
Farmacinę informaciją, kurioje lyginami keli vaistiniai preparatai, iš kurių bent vienas yra receptinis, galima pateikti tik sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams.
Teikiant farmacinę informaciją apie receptinius vaistinius preparatus per radiją ir televiziją bei leidiniuose, galima vartoti tik bendrinius vaistinių preparatų pavadinimus, išskyrus atvejus, kai farmacinė informacija yra rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67 straipsnio nuostatų reikalavimus.
Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos vaistinių preparatų pavadinimams, nurodomiems moksliniuose straipsniuose, kurie skelbiami Mokslinės informacijos instituto referuojamuose leidiniuose ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba, monografijose, vadovėliuose, metodiniuose ir kituose mokslo leidiniuose.
Farmacinę informaciją apie vaistinių preparatų savybes ruošti gali tik atitinkamas biomedicinos mokslų studijas, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, baigę asmenys, išskyrus atvejus, kai farmacinė informacija yra rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67 straipsnio nuostatų reikalavimus.
Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas bent vienoje EEE valstybėje turi įsteigti mokslo tarnybą, kuri kauptų informaciją apie tiekiamus rinkai vaistinius preparatus.
Skleisti farmacinę informaciją turi teisę vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas ir (ar) jo atstovas, asmuo, turintis farmacinės veiklos licenciją dirbti su vaistiniais preparatais, išduotą šio įstatymo nustatyta tvarka, juridinis asmuo, turintis asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos skelbiama farmacinė informacija apie vaistinius preparatus laikoma oficialia farmacine informacija.
49 straipsnis. Vaistinių preparatų reklamos bendrosios nuostatos
Lietuvos Respublikoje gali būti reklamuojami tik registruoti vaistiniai preparatai.
Vaistinių preparatų reklama turi būti neklaidinanti ir objektyvi, informacija ir joje vartojami terminai turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo vartojimą.
Vaistiniai preparatai turi būti reklamuojami taip, kad visuomenei būtų aišku, jog tai yra reklama ir kad reklamuojamasis produktas yra vaistinis preparatas.
Vaistų reklamuotojais gali būti fiziniai asmenys, turintys atitinkamą mokslo žinių lygį, leidžiantį tiksliai ir išsamiai informuoti apie reklamuojamą vaistinį preparatą, ir įstatymų nustatyta tvarka sudarę darbo sutartis su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojais ir (ar) jų atstovais. Rinkodaros teisės turėtojai ir (ar) jų atstovai privalo rūpintis vaistų reklamuotojų kvalifikacijos kėlimu.
Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas ir vienas ar daugiau jo įgaliotų juridinių asmenų gali vykdyti bendrą vaistinio preparato rinkodaros stimuliavimo veiklą (pvz.: pardavimų skatinimas, reklamos naudojimas, rinkos ir (ar) jos sąlygų formavimas ir pan.).
Receptinius vaistinius preparatus draudžiama reklamuoti per leidinius, radiją, televiziją ir kitomis elektroninėmis informavimo priemonėmis, išskyrus šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Reklamuoti vaistinius preparatus neturi teisės:
1) valstybės bei savivaldybių institucijos ir jose dirbantys asmenys;
2) sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistai, teikdami sveikatos priežiūros ar farmacines paslaugas.
Kitus reikalavimus, susijusius su vaistinių preparatų reklama gyventojams ir sveikatos priežiūros, farmacijos specialistams, vaistinių preparatų neparduodamų pavyzdžių įvežimu ar importu, jų perdavimu rinkodaros teisės turėtojui ar jo atstovui, profesinių (mokslinių) ir reklaminių renginių kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.
50 straipsnis. Vaistinių preparatų reklama gyventojams
Gyventojams skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti tik nereceptinius vaistinius preparatus pateikiant būtiną sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją ir nuorodas.
Gyventojams skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti:
1) vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus;
2) receptinius vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai, gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą;
3) vaistinius preparatus (nepaisant jų stiprumo ar kiekio pakuotėje), kurių pavadinimai įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną.
Homeopatinių preparatų, registruotų taikant supaprastintą registracijos procedūrą, reklamoje gali būti naudojama tik informacija, nurodyta pakuotės lapelyje ir ant pakuotės, taip pat turi būti pateikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos nuorodos.
Reklamuojant vaistinius preparatus gyventojams, draudžiama:
1) teigti, kad vaistinį preparatą vartoti pataria mokslininkai, sveikatos priežiūros specialistai ar asmenys, kurie nepriklauso nė vienai minimai grupei, bet būdami įžymūs galėtų paskatinti vartoti vaistinį preparatą;
2) pateikti konkrečią ligos istoriją, kuri galėtų tapti prielaida gyventojams patiems klaidingai diagnozuoti ligą;
3) klaidinančiu būdu tvirtinti, kad ligonis, vartodamas vaistinį preparatą, pasveiks;
4) vartoti klaidinančius terminus ir grafinę medžiagą, vaizduojančią žmogaus ar gyvūno organizmo pakitimus, kuriuos sukelia liga, sužalojimas ar reklamuojamas vaistinis preparatas;
5) pateikti medžiagą, orientuotą daugiausia vaikams ar tik jiems;
6) sudaryti prielaidą manyti, kad nebūtina gydytojo konsultacija ar operacija, ypač nurodyti konkrečią diagnozę ar siūlyti gydymą susirašinėjant paštu bei kitomis informavimo priemonėmis;
7) nurodyti, kad vartojant vaistinį preparatą užtikrinamas gydomasis jo poveikis ir nėra nepageidaujamų reakcijų;
8) nurodyti, kad reklamuojamas vaistinis preparatas veikia geriau ar taip pat kaip kitas vaistinis preparatas ar gydymo būdas;
9) nurodyti, kad vartojant reklamuojamą vaistinį preparatą pagerės sveikata;
10) nurodyti, kad jei reklamuojamas vaistinis preparatas nebus vartojamas, tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai; ši nuostata netaikoma vykdant skiepijimo programas;
11) nurodyti, kad vaistinis preparatas yra maisto produktas, kosmetikos ar kita plačiai vartojama priemonė;
12) nurodyti, kad vaistinis preparatas yra saugus ar efektyvus todėl, kad natūralus;
13) veikti gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, nurodant kainoraščiuose, kainų etiketėse, vaistinių patalpose, kitose vietose kainų sumažinimą, kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ir priemonėmis.
Draudžiama tiesiogiai pateikti vaistinius preparatus gyventojams reklamos tikslais.
Parduodant (išduodant) nereceptinius vaistinius preparatus, draudžiama skatinti papildomai įsigyti analgetinių vaistinių preparatų.
561 straipsnis. Skubi Europos Sąjungos procedūra
Jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi farmakologinio budrumo duomenis, mano, kad reikia skubiai imtis priemonių, susijusių su vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimu ar rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygų keitimu arba vaistinio preparato tiekimu, ji turi inicijuoti skubią Europos Sąjungos procedūrą ir pranešti apie tai kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų agentūrai ir Europos Komisijai šiais atvejais:
1) kai ji svarsto būtinybę sustabdyti ar panaikinti rinkodaros arba registracijos pažymėjimo galiojimą, uždrausti vaistinio preparato tiekimą, atsisakyti atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę;
2) kai ji gauna vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo pranešimą, kad jis sustabdė vaistinio preparato tiekimą rinkai, pateikė ar numato pateikti prašymą panaikinti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba nepateikė paraiškos atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę dėl priežasčių, susijusių su vaistinio preparato saugumu.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, pateikusi pranešimą Europos vaistų agentūrai, apie tai informuoja vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtoją.
Jeigu pranešime nurodytas vaistinis preparatas registruotas tik Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės įgyvendinamos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka.
Jeigu pranešime nurodyto vaistinio preparato rinkodaros teisė suteikta ir kitoje EEE valstybėje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones vadovaudamasi Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupės sutarimu arba Europos Komisijos sprendimu. Tačiau, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba mano, kad, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, būtina sustabdyti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą ir uždrausti vaistinio preparato vartojimą Lietuvos Respublikoje tol, kol Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupė arba Europos Komisija priims galutinį sprendimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones, pateikdama tokio sprendimo motyvus. Apie priimtas priemones ir motyvus ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jų priėmimo turi būti pranešta Europos Komisijai, Europos vaistų agentūrai ir kitoms EEE valstybėms.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, pateikdama šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją, turi kartu su ja pateikti ir visą turimą susijusią mokslinę informaciją bei vertinimus Europos vaistų agentūrai.
Kai Europos vaistų agentūra Europos vaistų interneto svetainėje paskelbia informaciją apie skubios Europos Sąjungos procedūros inicijavimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.
Jeigu rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas sveikatos apsaugos ministro nustatytais terminais turi pateikti paraišką patvirtinti jų keitimą, taip pat atnaujintą vaistinio preparato charakteristikų santrauką ir, jeigu reikia, pakuotės lapelį Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-590, 2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)
562 straipsnis. Poregistracinių saugumo tyrimų atlikimas ir priežiūra
Poregistraciniai saugumo tyrimai atliekami vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo iniciatyva ar vykdant šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje arba 14 straipsnio 9 dalyje nurodytas registracijos sąlygas ir apima saugumo duomenų rinkimą iš pacientų ar sveikatos priežiūros specialistų. Poregistracinius saugumo tyrimus gali atlikti tik sveikatos priežiūros specialistai.
Atliekami poregistraciniai saugumo tyrimai neturi kelti didesnės rizikos pacientams negu įprastai vartojant vaistinį preparatą ir neturi pažeisti pacientų teisių, taip pat negali skatinti vaistinių preparatų vartojimo.
Sveikatos priežiūros specialistams, atliekantiems poregistracinius saugumo tyrimus, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas gali apmokėti tik tyrimams skirtas išlaidas ir atlyginti už tyrimams skirtą laiką.
Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas gali pradėti poregistracinį saugumo tyrimą tik turėdamas arba FBRV komiteto, arba Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rašytinį pritarimą. FBRV komiteto rašytinis pritarimas turi būti gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį ir 14 straipsnio 9 dalį, o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pritarimas turi būti gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalį tik Lietuvos Respublikoje, ir dėl tyrimų, kurie atliekami rinkodaros teisės turėtojo iniciatyva.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl pritarimo atlikti poregistracinį saugumo tyrimą išdavimo ar neišdavimo per 60 dienų nuo tinkamai įformintos paraiškos ir poregistracinio saugumo tyrimo protokolo (toliau – tyrimo protokolas) gavimo dienos. Tyrimo protokole turi būti nurodytas tyrimo tikslas, planas ir duomenų analizės metodai.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima motyvuotą sprendimą neišduoti pritarimo atlikti poregistracinį saugumo tyrimą, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos paraiškos ir tyrimo protokolo ekspertizę nustatomas bent vienas iš šių pagrindų:
1) tyrimas gali skatinti vaistinio preparato vartojimą;
2) tyrimo planas neatitinka tyrimo tikslų;
3) tyrimas priskirtinas klinikiniams tyrimams.
Jeigu pritarimą atlikti poregistracinį saugumo tyrimą išduoda FBRV komitetas, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas, prieš pradėdamas poregistracinį saugumo tyrimą, turi pateikti tyrimo protokolą, kuriam pritarė FBRV komitetas, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Poregistracinis saugumo tyrimas turi būti atliekamas laikantis tyrimo protokolo. Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas tyrimo protokolo esminius keitimus gali daryti tik gavęs arba Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, arba FBRV komiteto pritarimą. Jeigu pritarimą dėl protokolo esminių keitimų išduoda FBRV komitetas, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas turi šiuos keitimus pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas poregistracinio saugumo tyrimo metu turi:
1) Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais pareikalavus, pateikti jai tyrimo protokolą ir tyrimo vykdymo tarpinę ataskaitą;
2) sekti tyrimo metu gaunamus duomenis, vertinti jų įtaką vaistinio preparato naudos ir rizikos santykiui ir bet kokią naują informaciją, kuri gali turėti įtakos naudos ir rizikos santykiui, pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitos EEE valstybės, kurioje registruotas šis vaistinis preparatas, įgaliotai institucijai. Tokios informacijos pateikimas neatleidžia nuo pareigos teikti periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus.
Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas per 12 mėnesių nuo duomenų rinkimo pabaigos turi:
1) elektroninių ryšių priemonėmis pateikti galutinę tyrimo ataskaitą ir tyrimo duomenų santrauką Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kai tyrimas atliktas Lietuvos Respublikoje, ir FBRV komitetui, kai tyrimas atliktas gavus jo pritarimą, išskyrus atvejus, kai yra gautas FBRV komiteto leidimas tokių dokumentų nepateikti;
2) įvertinti būtinybę pakeisti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas ir, jeigu reikia, pateikti atitinkamą paraišką ir kitus dokumentus, nurodytus šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi įvertinti poregistracinių saugumo tyrimų, dėl kurių ji buvo išdavusi pritarimą, duomenis ir, jeigu reikia, nustatyti priemones, numatytas šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Tais atvejais, kai tokias priemones nustato Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupė ar Europos Komisija, remdamasi poregistracinio saugumo tyrimo, dėl kurio buvo išduotas FBRV komiteto pritarimas, duomenimis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba užtikrina jų įgyvendinimą pagal šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalį.
Paraiškos atlikti poregistracinį saugumo tyrimą formą ir pritarimo atlikti poregistracinius saugumo tyrimus išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
VAISTINIŲ PREPARATŲ IR MEDICINOS PAGALBOS
PRIEMONIŲ KAINODARA
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-664, 2010-01-20, Žin., 2010, Nr. 13-624 (2010-02-02)
591 straipsnis. Nekompensuojamųjų vaistinių preparatų ir nekompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai
Nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas ar lygiagretaus importo leidimo turėtojas, ar jų atstovas turi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministerijai deklaruoti nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo taikomą Lietuvos Respublikai nekompensuojamojo vaistinio preparato kainą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, ir pateikti šio vaistinio preparato kainas, deklaruotas Vyriausybės nustatytose referencinėse valstybėse.
Didmeninio platinimo licencijos turėtojas, parduodamas nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnio prekybos antkainio negu nustatytas Vyriausybės.
Vaistinė, parduodama nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnio prekybos antkainio negu nustatytas Vyriausybės.
Nekompensuojamojo vaistinio preparato mažmeninė kaina negali būti didesnė negu vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota kaina pridėjus Vyriausybės nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės mokestį.
Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi nekompensuojamiesiems receptiniams vardiniams vaistiniams preparatams.
Nekompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės parduodamos rinkos kaina.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-664, 2010-01-20, Žin., 2010, Nr. 13-624 (2010-02-02)
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
Skirsnis neteko galios nuo 2009-07-01:
Nr. XI-59, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
Nauja skirsnio redakcija:
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
VALSTYBINĖ VEIKLOS SU FARMACIJOS PRODUKTAIS PRIEŽIŪRA
65 straipsnis. Kitų EEE valstybių atliktų patikrinimų galiojimas
Lietuvos Respublikoje galioja kitų EEE valstybių įgaliotų institucijų patikrinimų išvados, priimtos dėl gamybos, importo iš trečiųjų šalių, klinikinių tyrimų, didmeninio vaistinių preparatų platinimo, vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimo, farmakologinio budrumo, taip pat šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų šalių įgaliotų institucijų patikrinimo išvados dėl sutartyse numatytos veiklos patikrinimų.
Išimtiniais atvejais, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių su visuomenės sveikata, negali sutikti su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis išvadomis, ji apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos vaistų agentūrai.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
SANKCIJOS DĖL VAISTINIO PREPARATO RINKODAROS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-59, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
70 straipsnis. Veterinarinių vaistų registravimas
Lietuvos Respublikos rinkai gali būti tiekiami tik Veterinarinių vaistų registre įregistruoti veterinariniai vaistai.
Veterinarinių vaistų registrą steigia Vyriausybė. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tvarkymo įstaiga – Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija.
Veterinariniai vaistai registruojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, laikantis nacionalinės, savitarpio pripažinimo arba decentralizuotos procedūrų.
Norėdamas registruoti veterinarinį vaistą, pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus:
1) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytos formos paraišką;
2) administracinę informaciją ir mokslinius dokumentus, būtinus įrodyti veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą.
Už veterinarinio vaisto registravimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Sprendimas dėl veterinarinio vaisto registravimo Veterinarinių vaistų registre priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia pareikalautus papildomus dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Veterinarinis vaistas Veterinarinių vaistų registre neregistruojamas, jo registracija sustabdoma arba panaikinama, jeigu:
1) veterinarinio vaisto naudos ir rizikos santykis leistinomis naudojimo sąlygomis yra nepalankus;
2) veterinarinis vaisto veiksmingumas pareiškėjo nepakankamai pagrįstas arba veterinarinis vaistas neturi jokio terapinio poveikio gyvūnų rūšiai, kuriai jis skirtas;
3) veterinarinio vaisto kiekybinė ir kokybinė sudėtis neatitinka deklaruotosios;
4) pareiškėjo rekomenduojama išlauka nėra pakankama užtikrinti, kad iš gydyto gyvūno gauti maisto produktai neturi liekanų, galinčių kelti pavojų vartotojo sveikatai, arba yra nepakankamai pagrįsta;
5) ženklinimas arba informacinis lapelis neatitinka nustatytų reikalavimų;
6) veterinarinis vaistas siūlomas tiekti naudojimo tikslu, draudžiamu pagal kitas EEE valstybių nuostatas;
7) paaiškėja, kad apie veterinarinį vaistą buvo pateikti klaidingi duomenys.
Už įregistruoto veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą atsako veterinarinio vaisto registruotojas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato:
1) neregistruotų Lietuvos Respublikoje veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką;
2) mokslinio ir klinikinio tyrimo tikslams skirtų neregistruotų Lietuvos Respublikoje veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką.
71 straipsnis. Veterinarinių vaistų gamyba, importas ir tiekimas rinkai
Juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse ar EEE valstybėse, filialai (toliau – juridiniai asmenys), norintys gaminti ar importuoti veterinarinius vaistus, privalo:
1) turėti patalpas, techninę įrangą ir galimybę atlikti tinkamą ir pakankamą kontrolę, kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;
2) įdarbinti bent vieną už gamybą ir (ar) importą atsakingą kvalifikuotą asmenį, kurio kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;
3) atitikti kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Juridiniai asmenys, norintys tiekti rinkai veterinarinius vaistus, privalo:
1) turėti patalpas, techninę įrangą, kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;
2) įdarbinti bent vieną asmenį – veterinarinės farmacijos vadovą, atsakingą už vykdomą veterinarinę farmaciją, kurio kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;
3) atitikti kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti rinkai naudojimo ir pašalinimo iš rinkos tvarką.
72 straipsnis. Veterinarijos farmakologinis budrumas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo veterinarijos farmakologinį budrumą.
Veterinarinių vaistų registruotojai ir gamintojai, veterinarinės farmacijos įmonės, veterinarijos gydytojai, sveikatos priežiūros specialistai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka privalo pranešti apie nepageidaujamą gyvūno reakciją į naudotą veterinarinį vaistą, neigiamą veterinarinių vaistų poveikį žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai.
73 straipsnis. Veterinarinės farmacijos licencijavimas
Lietuvos Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veterinarine farmacija tik turėdami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą licenciją (toliau – veterinarinės farmacijos licencija).
Veterinarinės farmacijos licencija suteikia teisę verstis veikla, susijusia tik su veterinariniais vaistais ir licencijuojamos veiklos rūšimi, nurodyta licencijoje;
Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo, Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse ir kitose EEE valstybėse, filialams (toliau – juridiniai asmenys) išduodamos šios veterinarinės farmacijos licencijos rūšys:
1) veterinarinių vaistų gamybos;
2) didmeninės veterinarinių vaistų prekybos;
3) veterinarijos vaistinės veiklos;
4) veterinarinių vaistų importo.
Veterinarinių vaistų gamybos licencija būtina ir juridiniam asmeniui, vykdančiam dalinę gamybą, fasavimą, perfasavimą ar perpakavimą.
Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas gauti veterinarinės farmacijos licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus, nustatytus Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo ir Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos pateiktų duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priima sprendimą išduoti veterinarinės farmacijos licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Licencija išduodama tik tiems fiziniams asmenims, kurie turi veterinarijos gydytojo arba vaistininko kvalifikaciją. Veterinarijos felčerių ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) veikla veterinarinės farmacijos įmonėse nelicencijuojama. Veterinarijos felčeriai ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) dirba veterinarinės farmacijos įmonėse Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kontroliuojami veterinarijos gydytojo arba vaistininko, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją.
Veterinarinės farmacijos licencija išduodama tik tiems juridiniams asmenims, kuriuose dirba fizinis asmuo (asmenys), turintis veterinarinės farmacijos licenciją, ir vienas iš jų yra paskirtas įmonės veterinarinės farmacijos vadovu, o veterinarinių vaistų gamybos ar importo įmonėje dirba kvalifikuotas asmuo, turintis fizinio asmens veterinarinės farmacijos licenciją.
Veterinarinės farmacijos licencijos juridiniams ir fiziniams asmenims išduodamos neterminuotam laikui.
Už veterinarinės farmacijos licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Veterinarinės farmacijos licencija juridiniams ir fiziniams asmenims neišduodama (nepatikslinama ar nepapildoma), jeigu:
1) pateikti ne visi reikiami dokumentai, nurodyti Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisyklėse ir Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisyklėse, ir pareiškėjas neįvykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus;
2) pateikti nevisiškai arba neteisingai užpildyti dokumentai ir pareiškėjas neįvykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus;
3) pateikti klaidingi duomenys, ne visa, netiksli informacija ir pareiškėjas neįvykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus;
4) buvo panaikintas juridinio arba fizinio asmens veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas ir nuo veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo vieni metai; ši nuostata netaikoma, kai juridinis asmuo savo noru nutraukia savo veiklą ar fizinis asmuo pateikia prašymą panaikinti licenciją;
5) nesumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava;
6) fizinis asmuo neturi veterinarijos gydytojo arba vaistininko kvalifikacijos;
7) įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmeniui uždrausta verstis veterinarine farmacija;
8) įsiteisėjusiu teismo sprendimu fiziniam asmeniui apribotas veiksnumas.
Juridinio asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:
1) vykdyti šio įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;
2) sudaryti sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti;
3) sudaryti sąlygas veterinarinės farmacijos vadovui ar kvalifikuotam asmeniui vykdyti veterinarinę farmaciją laikantis šio įstatymo reikalavimų;
4) pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie veterinarinės farmacijos vadovo ar kvalifikuoto asmens pasikeitimą, licencijuojamos veiklos sustabdymą, atsisakymą verstis licencijuojama veikla savo noru arba licencijuojamos veiklos pasikeitimus;
5) leisti kontroliuojančiai valstybės institucijai tikrinti vykdomą licencijuojamą veiklą.
Fizinio asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:
1) vykdyti šio įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;
2) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kelti kvalifikaciją;
3) pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie licencijuotos veiklos sustabdymą arba atsisakymą verstis licencijuota veikla savo noru.
Juridinių ir fizinių asmenų, turinčių veterinarinės farmacijos licenciją, teisės:
1) verstis licencijuota veikla;
2) gauti paaiškinimus veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo atvejais;
3) dalyvauti jų vardu išduotos veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo ar veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo svarstyme;
4) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimus dėl veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo, panaikinimo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti teismui.
Veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas neturi teisės savo vardu įgalioti kitą asmenį vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą arba teisę vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą perduoti pagal sutartį kitam asmeniui.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdo veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą:
1) jeigu juridinis ar fizinis asmuo nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ir veterinarinės farmacijos licencijos turėtojo pareigų;
2) juridiniam asmeniui, jeigu dėl kvalifikuoto asmens ar veterinarinės farmacijos vadovo padarytų veterinarinės farmacijos pažeidimų iškeliama baudžiamoji arba administracinė byla bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai kvalifikuotu asmeniu ar veterinarinės farmacijos vadovu laikinai paskiriamas kitas asmuo;
3) juridiniam asmeniui, jeigu verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu teismo sprendimu uždrausta juridinio asmens kvalifikuotam asmeniui ar farmacinės veiklos vadovui, kol į šias pareigas nepaskiriamas kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantis asmuo;
4) jeigu fiziniai asmenys, turintys veterinarinės farmacijos licenciją, po raštiško įspėjimo nekelia kvalifikacijos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą kvalifikacijos kėlimo tvarką;
5) juridinio ar fizinio asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, prašymu.
Pašalinus priežastis, dėl kurių veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas buvo sustabdytas, panaikinamas veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba panaikina veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą, jeigu:
1) veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas nutraukia licencijuotą veiklą ir pateikia Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prašymą panaikinti veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą;
2) veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą, per nustatytą terminą nepašalino licencijuotos veiklos pažeidimų;
3) įgaliotoji institucija nustato, kad sustabdžius veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą juridinis asmuo ar jo filialas toliau verčiasi veterinarine farmacija;
4) juridinis asmuo likviduojamas, jam iškelta bankroto byla arba bankrotas vykdomas ne teismo tvarka ar juridinis asmuo reorganizuojamas, baigia savo veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas;
5) paaiškėja, kad buvo pateikti klaidingi duomenys norint gauti veterinarinės farmacijos licenciją;
6) veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą ir panaikinus veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymą, per 12 mėnesių antrą kartą padarė pažeidimą, susijusį su licencijuota veikla;
7) veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas pažeidžia veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus per nustatytą terminą trūkumams pašalinti, kai veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas yra sustabdytas, arba pažeidžia veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kai dėl veikos sukeliama neatitaisoma žala žmogui, gyvūnui ar aplinkai;
8) juridiniam arba fiziniam asmeniui uždrausta verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
9) veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas – fizinis asmuo po įspėjimo arba veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo dėl kvalifikacijos tobulinimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka netobulina savo kvalifikacijos.
Veterinarinės farmacijos valstybinę priežiūrą įgyvendina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ NEŠALIŠKUMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
75 straipsnis. Atsakomybė už pažeidimus
Fiziniai ir juridiniai asmenys už veiklos su farmacijos produktais ir veterinarinės farmacijos pažeidimus bei neteisėtą veiklą atsako šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1438, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20557
DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
76 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 8 dalies, 17 straipsnio 9 dalies, 18 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 8 dalies, 60 straipsnio 6 dalies ir 61 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl valstybės rinkliavų įvedimo įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Iki šios dalies įsigaliojimo už šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 8 dalyje, 17 straipsnio 9 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 8 dalyje, 60 straipsnio 6 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas valstybės institucijų teikiamas paslaugas ir dokumentų išdavimą mokamas sveikatos apsaugos ministro patvirtintas nustatyto dydžio atlyginimas.
Įstatymo 42 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos farmakotechnikams, kurie turi farmacijos praktikos licenciją. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba juos įrašo į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, vadovaudamasi informacija apie išduotas ir galiojančias farmacijos praktikos licencijas.
Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatos įsigalioja po vienų metų nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos.
Neteko galios nuo 2012-09-06.
Juridiniai asmenys, turintys vaistinės veiklos licenciją (išskyrus, jeigu jie turi gamybinės visuomenės vaistinės licenciją parduoti (išduoti) kartinius vaistinius preparatus), kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo tiekė juridiniams asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, vaistinius preparatus, gali tiekti vaistinius preparatus ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti vaistinės filialai, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų, gali vykdyti savo veiklą ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Santykiai, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiasi toliau, ir jiems taikomos šio įstatymo nuostatos. Įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie reglamentavo šio įstatymo reglamentavimo sritims priskirtus santykius, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms.
Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
592 straipsnis. Vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų labai retoms žmogaus sveikatos būklėms gydyti, įsigijimo išlaidų kompensavimas
Labai reta (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus) žmogaus sveikatos būkle (toliau – labai reta būklė) laikoma gyvybei gresiantis ir (ar) žymų nuolatinį neįgalumą sukeliantis sveikatos sutrikimas, kuriam gali būti taikomas efektyvus etiologinį veiksnį (veiksnys, lemiantis ligos atsiradimą) ar patogenezinį veiksnį (veiksnys, lemiantis klinikinę ligos eigą) veikiantis gydymo būdas, kurio išlaidos šiai labai retai būklei gydyti kitais būdais nekompensuojamos, galintis pailginti paciento išgyvenamumą ir (ar) sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti). Labai retos būklės atvejų skaičius nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebėsenos sistemų duomenimis, o tais atvejais, kai tokių duomenų nėra ar jie netikslūs, vadovaujantis tarptautine moksline literatūra, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Lietuvos ypatumus. Labai retos būklės atvejų skaičiaus įvertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nustatant konkrečios labai retos būklės atvejų skaičių, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos nuomonę.
Vaistinio preparato, medicinos pagalbos priemonės ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidos kompensuojamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kai:
1) labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo komisija (toliau – Komisija) priima sprendimą konkrečiam pacientui kompensuoti vaistinio preparato, medicinos pagalbos priemonės ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidas;
2) vaistinis preparatas, medicinos pagalbos priemonė ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslauga konkrečiai labai retai būklei gydyti Komisijos teikimu yra įtraukti į teisės aktais numatytus išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus.
Komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Komisiją sudaro 5 asmenys, iš jų bent 2 asmenys turi būti praktikuojantys universiteto ligoninės asmens sveikatos priežiūros specialistai. Komisijos sudėties, komisijos narių kvalifikacijos, patirties reikalavimus ir veiklos reglamentą nustato sveikatos apsaugos ministras. Komisijos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Skubiais atvejais, kai pacientą būtina nedelsiant gydyti, Komisija į posėdį renkasi nedelsdama, gavusi prašymą.
Priimdama sprendimą kompensuoti gydymo išlaidas konkrečiam pacientui ar teikti labai retai būklei gydyti skirtą vaistinį preparatą, medicinos pagalbos priemonę ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugą įtraukti į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus, Komisija remiasi tik jų terapine nauda, naujoviškumu ir įtaka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Terapinė nauda ir naujoviškumas nustatomi remiantis Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registro arba Bendrijos vaistinių preparatų registro informacija, klinikinių tyrimų duomenimis, nepriklausomų institucijų vertinimu, atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijančių organizacijų rekomendacijomis ir kita reikšminga medicinine informacija. Komisija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos atliktą terapinės naudos ir naujoviškumo įvertinimą. Prireikus į Komisijos posėdžius kviečiami atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistai ekspertai. Komisijos sprendimas turi būti išsamiai argumentuotas. Terapinės naudos, naujoviškumo ir įtakos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo bei sprendimų priėmimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Komisija priima sprendimus:
1) teikti arba neteikti sveikatos apsaugos ministrui labai retai būklei gydyti skirtą vaistinį preparatą, medicinos pagalbos priemonę ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugą įtraukti į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus;
2) visiškai arba iš dalies (nustatydama kompensuojamą išlaidų dalį) kompensuoti vaistinio preparato, medicinos pagalbos priemonės įsigijimo ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidas konkrečiam pacientui arba jų nekompensuoti.
Prašymą dėl konkrečios labai retos būklės gydymo įtraukimo į teisės aktais numatytus išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus pateikia universiteto ligoninė arba Lietuvos Respublikos atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijanti organizacija. Komisija sprendimą dėl labai retos būklės ir jos gydymo išlaidų įtraukimo į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus priima ir teikia sveikatos apsaugos ministrui ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Komisija skelbia sprendimą ir išsamius jo argumentus Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos.
Prašymą dėl konkretaus paciento, kuriam nustatyta labai reta būklė, gydymo išlaidų kompensavimo Komisijai pateikia pacientą gydanti atitinkamos srities tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Komisija sprendimą dėl konkretaus paciento gydymo išlaidų kompensavimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o skubiais atvejais, kai pacientą būtina nedelsiant gydyti, – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo pateikimo dienos. Kai trūksta duomenų sprendimui priimti, Komisija skiria ekspertizę ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos (bet ne vėliau, negu leidžia paciento būklė). Priėmusi sprendimą, Komisija per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo:
1) raštu pateikia argumentuotą sprendimą prašymą pateikusiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Skubiais atvejais argumentuotas sprendimas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną;
2) skelbia posėdžių protokolus, išskyrus konfidencialią informaciją, Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje;
3) nurodo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) išduoti garantinį raštą visiškai ar iš dalies (nurodydama kompensuojamą išlaidų dalį) kompensuoti vaistinio preparato, medicinos pagalbos priemonės ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidas. Skubiais atvejais nurodymas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Valstybinė ligonių kasa per 3 darbo dienas, o skubiais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Komisijos sprendimo išsiuntimo dienos asmens sveikatos priežiūros įstaigai išduoda garantinį raštą.
Kai sveikatos apsaugos ministras Komisijos teikimu yra įtraukęs vaistinį preparatą ir (ar) medicinos pagalbos priemonę į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) yra nustatęs asmens sveikatos priežiūros paslaugos labai retai būklei gydyti apmokėjimo tvarką, Valstybinė ligonių kasa per 3 darbo dienas, o skubiais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo pateikimo dienos išduoda garantinį raštą kompensuoti vaistinio preparato, medicinos pagalbos priemonės ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidas pacientą gydančiai tretinės atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, pateikusiai prašymą.
Jeigu pareiškėjas nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, jis per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę pateikti skundą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Skundams dėl Komisijos priimtų sprendimų nagrinėti sveikatos apsaugos ministras sudaro nuolatinę Apeliacinę komisiją ir paskiria šios komisijos pirmininką. Apeliacinės komisijos funkcijas, jos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Apeliacinė komisija, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų priima vieną iš šių sprendimų:
1) patenkinti skundą ir pavesti Komisijai pakartotinai svarstyti prašymą, įvertinant Apeliacinės komisijos nurodytus trūkumus;
2) atmesti skundą.
Apeliacinės komisijos sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Apeliacinės komisijos sprendimų apskundimui ir nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų apskundimo ir nagrinėjimo.
Šiame straipsnyje nurodytų vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Šis straipsnis neapima sprendimų dėl vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nenumatytais atvejais, tai yra susidarius situacijoms, susijusioms su tam tikromis aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti (išskyrus būtinąją pagalbą), priėmimo sąlygų ir tvarkos. Tokie sprendimai priimami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1875, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11211
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
Skirsnis neteko galios nuo 2009-07-01:
Nr. XI-59, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
Nauja skirsnio redakcija:
Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
VALSTYBINĖ VEIKLOS SU FARMACIJOS PRODUKTAIS PRIEŽIŪRA
231 straipsnis. Licencijos turėtojo pareigos
Licencijos turėtojas privalo:
1) informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą apie licencijoje nurodytos farmacinės veiklos nevykdymą, trunkantį ilgiau kaip 30 dienų. Jeigu farmacinė veikla nevykdoma ilgiau kaip 30 dienų, pranešime nurodomos veiklos nutraukimo ir jos planuojamo atnaujinimo datos bei veiklos nevykdymo priežastys. Jeigu farmacinė veikla nepradedama vykdyti ilgiau kaip 30 dienų po licencijos gavimo, pranešimu nurodoma data, kada planuojama pradėti vykdyti licencijuojamą veiklą;
2) pradėti vykdyti licencijoje nurodytą veiklą per 3 metus nuo licencijos išdavimo ir nenutraukti licencijoje nurodytos veiklos vykdymo ilgiau kaip 3 metus iš eilės;
3) pateikti paraišką patikslinti licenciją šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais;
4) pateikti paraišką papildyti licenciją šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju;
5) pateikti paraišką pakeisti gamybos ar didmeninio platinimo licenciją ir (ar) gamybos ar didmeninio platinimo licencijos informaciją ir duomenis šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir veiklą naujomis sąlygomis vykdyti atitinkamai tik po gamybos ar didmeninio platinimo licencijos pakeitimo ir (ar) gamybos ar didmeninio platinimo licencijos informacijos ir duomenų pakeitimo, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 294 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 33 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytus atvejus;
6) pateikti paraišką pakeisti vaistinės veiklos licenciją ir (ar) vaistinės veiklos licencijos informaciją ir duomenis šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir veiklą naujomis sąlygomis vykdyti nuo kitos dienos po šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 9 punkte nurodytą atvejį;
7) pateikti paraišką panaikinti licencijos galiojimą, jeigu farmacinė veikla nutraukiama neketinant jos atnaujinti;
8) sustabdyti licencijuojamą veiklą iš karto po pranešimo apie licencijos galiojimo sustabdymą gavimo;
9) nutraukti licencijuojamą veiklą iš karto po pranešimo apie licencijos galiojimo panaikinimą gavimo;
10) vykdyti pareigas, nustatytas atitinkamų rūšių farmacinės veiklos licencijų turėtojams šio įstatymo 27, 294, 33 ir 39 straipsniuose.
Licencijos turėtojui draudžiama pavesti, įgalioti ar kitaip perleisti teisę verstis licencijoje nurodyta veikla kitam asmeniui.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2131, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19744
ŠEŠTASIS skIRSNIS
GAMYBA IR IMPORTAS IŠ TreČIŲJŲ ŠALIŲ
751 straipsnis. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimų apskundimas
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2131, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19744
DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
411 straipsnis. Vaistinių preparatų pardavimo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse bendrosios nuostatos
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė turi teisę parduoti gyventojams tik tuos vaistinius preparatus, kurie įrašyti į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patvirtintą Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą ir kurių pakuočių ženklinimas ir pakuotės lapelis yra pateikti lietuvių kalba.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama teikti informaciją apie vaistinius preparatus, išskyrus šio įstatymo 416 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją, kuri gali būti pateikiama tik kartu su laikomais vaistiniais preparatais.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama nurodyti vaistinių preparatų kainų etiketėse jų kainų sumažinimą.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse draudžiama vaistinius preparatus laikyti ir (ar) parduoti savitarnos skyriuje.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama parduoti vaistinius preparatus:
1) naudojant prekybos automatus;
2) nestacionariose vietose;
3) asmenims iki 16 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 16 metų, vaistinių preparatų pardavėjai privalo iš perkančio vaistinius preparatus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento, vaistinių preparatų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam vaistinius preparatus.
Vaistinių preparatų mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama gyventojui vienu kartu parduoti daugiau kaip vieną vaistinio preparato, kurio bendrinis pavadinimas yra tas pats, pakuotę.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama parduoti vaistinius preparatus, kurių išorinės ir vidinės pakuotės yra pažeistos.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei draudžiama gabenti (transportuoti) įsigytus vaistinius preparatus į kitą veiklos vietą.
412 straipsnis. Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašas
Vaistinis preparatas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jeigu šis preparatas atitinka visas šias sąlygas:
1) yra nereceptinis vaistinis preparatas;
2) į vaistinio preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga;
3) vaistinis preparatas yra skirtas suaugusiesiems ir (ar) vaikams nuo 12 metų;
4) vaistinio preparato, vartojamo per burną, sudėtyje nėra etanolio;
5) jeigu vaistinio preparato pakuotės pagal šio įstatymo 8 straipsnio 81 dalies 2 punktą neturi būti su apsaugos priemonėmis;
6) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą N02BA01, N02BE01, M01AE01 ar M01AE02 arba kodą, prasidedantį A02BC, ir kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato kietos per burną vartojamos farmacinės formos vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias vaistinio preparato dozuočių kiekis;
7) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą R01AC03, R06AX13, R06AX26, R06AE07, R06AX27, R06AE09, R06AX22, R06AX18, R06AX29, R06AX28 ar R06AX25 arba kodą, prasidedantį N07BA ar R02AA, ir kurio to paties bendrinio pavadinimo vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias veikliosios medžiagos kiekis;
8) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį D08A.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kiekvieną ketvirtį peržiūri Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą ir, jeigu į šį sąrašą įrašyti vaistiniai preparatai nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba atsiranda nauji vaistiniai preparatai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, iki kito ketvirčio pirmos dienos pakeičia Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą.
413 straipsnis. Teisės parduoti vaistinius preparatus įgijimas ir įgyvendinimas
Juridinis asmuo, neturintis vaistinės veiklos licencijos, vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, gali parduoti gyventojams tik jeigu jis yra įrašytas į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą ir tik Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytoje (nurodytose) veiklos vietoje (vietose).
Juridinis asmuo, neturintis vaistinės veiklos licencijos ir siekiantis konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) parduoti gyventojams vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) turi patalpas, kuriose numatoma parduoti vaistinius preparatus, atitinkančias šiuos reikalavimus:
jos yra veiklos vietoje (vietose), kuriai (kurioms) išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas;
jos nėra įrengtos viešojo maitinimo vietose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, neformaliojo švietimo įstaigose, kultūros centruose ar gyvenamosiose patalpose;
2) per pastaruosius penkerius metus iki deklaracijos apie ketinimą parduoti vaistinius preparatus gyventojams (toliau – deklaracija) pateikimo dienos juridiniam asmeniui arba jo vadovui ar kitiems darbuotojams (jeigu jie veikė juridinio asmens ar jo filialo vardu ar dėl jų interesų) nebuvo įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, priimtas muitinės, policijos ar Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo už neteisėtą vertimąsi su vaistiniais preparatais susijusia veikla, taip pat už falsifikuotų vaistinių preparatų gamybą, importą iš trečiųjų šalių, eksportą, didmeninį platinimą, pardavimą ir falsifikuotų vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimą;
3) per pastaruosius penkerius metus iki deklaracijos pateikimo dienos juridinio asmens vadovas nebuvo juridinių asmenų ar jų filialų, kuriems buvo įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 2 punkte nurodytas veikas, vadovas;
4) yra praėję ne mažiau kaip 6 mėnesiai nuo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio įstatymo 415 straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose nurodytais pagrindais.
Juridinis asmuo ir konkreti (konkrečios) jo veiklos vieta (vietos) į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą įrašomi neterminuotam laikui.
Laikoma, kad juridinis asmuo ir konkreti (konkrečios) jo veiklos vieta (vietos) yra įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą kitą dieną po deklaracijos, kurioje nurodomas (nurodomi) konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų), kurioje (kuriose) jis parduos gyventojams vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, adresas (adresai), ir kuria deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams bei įsipareigojama per 30 dienų nuo deklaracijos pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos sumokėti valstybės rinkliavą ir pateikti Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingus dokumentus, jeigu jie nepateikti kartu su deklaracija, pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašas turi būti papildomas, jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė nori vykdyti veiklą naujoje veiklos vietoje. Norėdama papildyti Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką papildyti Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą. Laikoma, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės nauja veiklos vieta yra įrašyta Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše kitą dieną po paraiškos papildyti Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą, kurioje nurodomas (nurodomi) konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų), kurioje (kuriose) ji parduos gyventojams vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, adresas (adresai), ir kuria deklaruojama naujos veiklos atitiktis šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytiems reikalavimams bei įsipareigojama per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos sumokėti valstybės rinkliavą ir pateikti Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingus dokumentus, jeigu jie nepateikti kartu su paraiška, pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos arba nuo paraiškoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po paraiškos pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos.
414 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymas neišbraukiant jos iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus sustabdoma neišbraukiant jos iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo (toliau – teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymas) visose Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose šiais atvejais:
1) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės prašymu ne ilgiau kaip vieniems metams;
2) jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė visose Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose nesilaiko šio įstatymo 411 straipsnyje ar 413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir (ar) nevykdo šio įstatymo 416 straipsnyje nustatytų pareigų ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų;
3) kai vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė per šio įstatymo 413 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingų dokumentų, jeigu jų nebuvo pateikusi kartu su juridinio asmens deklaracija, pateikė ne visus, netinkamai įformintus įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingus dokumentus ir (ar) juose, įskaitant ir deklaraciją, pateikė ne visą ir (ar) netikslią informaciją ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų;
4) jeigu nesumokėta valstybės rinkliava ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė neįvykdė reikalavimo ištaisyti šį trūkumą ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytoje (nurodytose) konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) sustabdoma:
1) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės prašymu ne ilgiau kaip vieniems metams;
2) jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė nesilaikė šio įstatymo 411 straipsnyje ar 413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų;
3) jeigu vaistinių preparatų mažmeninė prekybos įmonė nevykdė šio įstatymo 416 straipsnyje nustatytų pareigų konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą vaistinių preparatų mažmeninė prekybos įmonė neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (arba) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų;
4) jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė per šio įstatymo 413 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą pateikė ne visus, netinkamai įformintus Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašui papildyti reikalingus dokumentus dėl naujos veiklos vietos papildymo ir (ar) juose pateikė ne visą ir (ar) netikslią informaciją ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų;
5) jeigu vaistinių preparatų mažmeninė prekybos įmonė nesumokėjo valstybės rinkliavos dėl naujos veiklos vietos įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą ar Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo duomenų patikslinimo ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šį trūkumą ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų.
Nustačiusi šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose ar 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus trūkumus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka praneša vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei apie nustatytus trūkumus ir, atsižvelgdama į vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės padarytų pažeidimų pobūdį ir apimtį, nurodo terminą trūkumams pašalinti, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės informavimo apie nustatytus trūkumus dienos. Jeigu per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatytą terminą vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė šių trūkumų nepašalina, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po nustatyto termino pabaigos priima sprendimą vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus visose veiklos vietose ar konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ir šio sprendimo priėmimo dieną apie tai praneša Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei, nurodo sprendimo sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus visose veiklos vietose ar konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) priėmimo priežastis, pagrindą bei sprendimo apskundimo tvarką ir įspėja, kad per vienus metus nepašalinus trūkumų, dėl kurių sustabdyta vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus, ir (ar) nepateikus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė ar atitinkamai konkreti veiklos vieta bus išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei draudžiama parduoti vaistinius preparatus gyventojams veiklos vietoje, kurioje teisė parduoti vaistinius preparatus sustabdyta.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymas visose veiklos vietose ar atitinkamai konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) panaikinamas, jeigu per vienus metus nuo sprendimo sustabdyti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisę parduoti vaistinius preparatus neišbraukiant jos iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo priėmimo dienos vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė pateikia:
1) prašymą panaikinti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymą, jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkto ar šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;
2) šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose arba 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo priežasčių pašalinimą įrodančius dokumentus, jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytais pagrindais ar šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytais pagrindais.
Sprendimas vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus visose veiklos vietose ar konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) panaikinamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas panaikinti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymą pateikiamas Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka per 3 darbo dienas nuo prašymo panaikinti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymą, jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ar šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, arba visų vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo priežasčių pašalinimą įrodančių dokumentų, jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose ar šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytais pagrindais, gavimo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje dienos.
415 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės veiklos vietos išbraukimas iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė išbraukiama iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo, jeigu:
1) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė pateikia prašymą išbraukti ją iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo;
2) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė yra likviduota;
3) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, kuriai buvo sustabdyta teisė parduoti vaistinius preparatus šio įstatymo 414 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu visose veiklos vietose, nesikreipė dėl teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo panaikinimo per prašyme sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip vieni metai;
4) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, kurios teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio įstatymo 414 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytais pagrindais visose veiklos vietose, per teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo terminą nepašalino trūkumų, dėl kurių buvo sustabdyta teisė parduoti vaistinius preparatus, ir (ar) nepateikė teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo priežasčių pašalinimą įrodančių dokumentų;
5) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, kurios teisė parduoti vaistinius preparatus sustabdyta konkrečiose arba visose veiklos vietose, toliau parduoda vaistinius preparatus;
6) paaiškėja, kad buvo pateikti suklastoti įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą ar jį papildyti reikalingi dokumentai dėl atitikties šio įstatymo 413 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams;
7) paaiškėja, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė neatitinka 413 straipsnio 2 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nustatytų reikalavimų.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės konkreti (konkrečios) veiklos vieta (vietos) išbraukiama (išbraukiamos) iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo, jeigu:
1) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė pateikia prašymą išbraukti konkrečią (konkrečias) veiklos vietą (vietas) iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo;
2) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, kuriai buvo sustabdyta teisė parduoti vaistinius preparatus šio įstatymo 414 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu konkrečioje veiklos vietoje, nesikreipė dėl teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo panaikinimo per prašyme sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip vieni metai;
3) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, kurios teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio įstatymo 414 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytais pagrindais konkrečioje veiklos vietoje, per teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo terminą nepašalino trūkumų, dėl kurių buvo sustabdyta teisė parduoti vaistinius preparatus, ir (ar) nepateikė teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo priežasčių pašalinimą įrodančių dokumentų.
Dėl pakartotinio įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą, kai vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytu pagrindu arba konkreti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės veiklos vieta buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytu pagrindu, kreiptis galima iš karto po išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo. Jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose nurodytais pagrindais, juridinis asmuo dėl įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą gali kreiptis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jo išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo. Jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės konkreti įmonės veiklos vieta buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė dėl pakartotinio šios veiklos vietos įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą gali kreiptis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jos išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje nurodyto pagrindo (pagrindų) nustatymo dienos priima sprendimą išbraukti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonę iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo ar išbraukti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės konkrečią (konkrečias) veiklos vietą (vietas) iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo ir apie šį sprendimą Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka per 3 darbo dienas raštu praneša vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei, nurodydama vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės ar jos konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų) išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo priežastis, pagrindą bei sprendimo išbraukti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonę ar jos konkrečią (konkrečias) veiklos vietą (vietas) iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo apskundimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais išbraukus vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonę iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo, pranešimas apie vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės ar jos konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų) išbraukimą iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei nesiunčiamas.
416 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių pareigos
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės privalo:
1) veiklą su vaistiniais preparatais vykdyti vadovaudamosi šiuo įstatymu;
2) užtikrinti vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis; vaistinių preparatų laikymo vietoje turėti metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros sertifikatą turintį temperatūros matavimo įrenginį;
3) vaistinius preparatus laikyti vaistinio preparato gamintojo nurodytomis sąlygomis ant atskirai nuo kitų prekių įrengtos laikymo įrangos prie pardavimo kasos;
4) ant įrangos, skirtos vaistiniams preparatams laikyti, turi būti pateikta aiškiai matoma, lengvai įskaitoma:
vaistinių preparatų pardavimo kaina;
informacija „Nereceptiniai vaistai“, „Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, jeigu jo nėra, – informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“, „Jeigu simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, „Pardavėjas-kasininkas apie vaistinius preparatus informacijos neteikia“;
įspėjimas gyventojams apie draudimą ardyti vaistinių preparatų pakuotes prekybos vietoje jų neįsigijus;
draudimas pirkti vaistinius preparatus asmenims iki 16 metų;
5) gyventojui parduoti tik jo nurodytą konkretų vaistinį preparatą;
6) tinkamai ir operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos;
7) dalyvauti įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą;
8) saugoti ir tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo dokumentus, kuriuose, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti ši informacija: vaistinio preparato pavadinimas, stiprumas, farmacinė forma, serija, vaistinio preparato pakuočių kiekis;
9) parduoti vaistinius preparatus gyventojams tik patalpoje (patalpose), esančioje (esančiose) Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytoje (nurodytose) veiklos vietoje (vietose), kuriai (kurioms) yra išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas;
10) nutraukti vaistinių preparatų pardavimą gyventojams konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ar visose veiklos vietose iš karto po pranešimo apie konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų) ar vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės išbraukimą iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo ar pranešimo apie teisės parduoti vaistinius preparatus konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ar visose veiklos vietose neišbraukiant vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo sustabdymą gavimo;
11) nutraukus vaistinių preparatų pardavimą gyventojams visose Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose ar konkrečioje veiklos vietoje, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo vaistinių preparatų pardavimo nutraukimo dienos apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir pateikti prašymą dėl vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės ar jos teisės konkrečioje veiklos vietoje parduoti vaistinius preparatus sustabdymo ar išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo;
12) atitikti šio įstatymo 413 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus;
13) leisti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo mažmeninės prekybos įmonės darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus įeiti į visas patalpas, esančias Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo reikalavimų, pateikti duomenis ir dokumentus (jų patvirtintas kopijas, išrašus), reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei draudžiama pavesti, įgalioti ar kitaip perleisti teisę parduoti vaistinius preparatus kitam asmeniui.
Papildyta skirsniu:
Nr. XIII-1408, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11508
DEVINTASIS skIRSNIS
farmacinių atliekų tvarkymAS
651 straipsnis. Lietuvos nacionalinės kaupyklos priežiūra
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atlieka Lietuvos nacionalinės kaupyklos priežiūrą.
Lietuvos nacionalinės kaupyklos priežiūra vykdoma vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis, Reglamento (ES) 2016/161 ir kitų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių nacionalinių kaupyklų priežiūrą, nuostatomis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1559, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-30, i. k. 2018-17329
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
SANKCIJOS DĖL VAISTINIO PREPARATO REGISTRACIJOS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-59, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XII-1498, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21252
511 straipsnis. Informacijos apie perleistas vertes tvarkymas
Perleistos vertės perleidžiamos perleistų verčių gavėjams siekiant gerinti teikiamų sveikatos priežiūros ir (ar) farmacinių paslaugų kokybę, tobulinti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistų profesinę kvalifikaciją, taip pat sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams už paslaugas, suteiktas vaistinių preparatų registruotojams ir (ar) jų atstovams, siekiant vaistinių preparatų registruotojams ir (ar) jų atstovams perduoti savo žinias ir patirtį medicinos srityje, išskyrus sveikatos priežiūros ar farmacines paslaugas, kurios teikiamos dirbant asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar vaistinėje.
Vaistinių preparatų registruotojai ir (ar) jo atstovai turi rinkti ir saugoti informaciją apie perleistas vertes. Be to, vaistinių preparatų registruotojai ir (ar) jų atstovai turi rinkti ir saugoti perleistų verčių gavėjų, kurie yra fiziniai asmenys, asmens duomenis (vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto spaudo numerį) bei perleistų verčių gavėjų, kurie yra juridiniai asmenys, pavadinimus. Vaistinių preparatų registruotojai ir (ar) jų atstovai turi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai metinę informaciją apie perleistas vertes, jeigu jos perleistos ne kaip suteikta parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, perleistų verčių gavėjų, kurie yra fiziniai asmenys, asmens duomenis ir perleistų verčių gavėjų, kurie yra juridiniai asmenys, pavadinimus. Vaistinių preparatų registruotojai ir (ar) jų atstovai asmens duomenis saugo trejus metus nuo jų pirmosios paskelbimo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje dienos ir sunaikina taip, kad nebūtų galimybės jų atkurti. Dokumentai, kuriuose yra asmens duomenų, naikinami Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį gautas vaistinių preparatų registruotojų ir (ar) jų atstovų metines ataskaitas apie suteiktą paramą perleistų verčių gavėjams, kurie yra juridiniai asmenys, pateikia Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šios tarnybos viršininko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tvarko informaciją apie perleistas vertes ir asmens duomenis, gautus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kartą per metus savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie perleistas vertes (pinigine išraiška) konkretiems perleistų verčių gavėjams, perleistų verčių gavėjų, kurie yra fiziniai asmenys, asmens duomenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir perleistų verčių gavėjų, kurie yra juridiniai asmenys, pavadinimus. Metinė informacija skelbiama dvejus metus nuo pirmosios jos paskelbimo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje dienos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba asmens duomenis saugo trejus metus nuo pirmosios jų paskelbimo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje dienos ir sunaikina taip, kad nebūtų galimybės jų atkurti. Dokumentai, kuriuose yra asmens duomenų, naikinami Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyti asmens duomenys tvarkomi siekiant didinti vaistinių preparatų registruotojų ir (ar) jų atstovų bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistais ir asmens sveikatos priežiūros įstaigomis skaidrumą, užtikrinti viešą interesą žinoti apie perleistas vertes ir jų gavėjus, kad naudodamiesi šia informacija pacientai galėtų priimti pagrįstus sprendimus pasirinkdami gydytoją, aktyviau dalyvauti parenkant ir skiriant reikalingą gydymą arba priimti sprendimus dėl vaistinių preparatų įsigijimo vaistinėje.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2590, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20023
Nauja vienuoliktojo skirsnio redakcija:
Nr. XI-2376, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
FARMAKOLOGINIS BUDRUMAS