← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2008-10-16

Neoficialus

įstatymo tekstas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2006, Nr. 78-3056

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FARMACIJOS

ĮSTATYMAS

2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas

reglamentuoja farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais

vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis

vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės

farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę.

2.

Šis įstatymas nereglamentuoja

su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) susijusios

veiklos, šios veiklos valstybinio valdymo ir kontrolės.

3.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų,

nurodytų Įstatymo priede, nuostatomis.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Augalinis

vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios)

medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai)

ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-ių)

augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys.

2.

Bendrijos

vaistinių preparatų registras – vaistinių preparatų, dėl kurių Europos

Komisijos sprendimu suteikta rinkodaros teisė visose Europos Sąjungos

valstybėse narėse, sąrašas.

3.

Bendrinis

vaistinės medžiagos pavadinimas (toliau – bendrinis

pavadinimas) – Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduotas

tarptautinis vaistinės medžiagos įvardijimas arba, jei tokio nėra, įprastinis

bendrinis pavadinimas.

4.

Decentralizuota procedūra – procedūra, kurios metu Europos ekonominės erdvės

(toliau – EEE) valstybės bendradarbiaudamos nagrinėja tapačias paraiškas

suteikti jose vaistinio preparato rinkodaros teisę, kai tokia teisė dar

nesuteikta nė vienoje EEE valstybėje.

5.

Didmeninis

vaistinių preparatų platinimas – farmacinė veikla, kurią sudaro vaistinių

preparatų įsigijimas, turėjimas, tiekimas ar eksportas, išskyrus tiekimą

fiziniams asmenims.

6.

Ekstemporalus

vaistinis preparatas –

vaistinėje pavieniam pacientui pagal gydytojo receptą ir (arba) sveikatos

priežiūros įstaigos užsakymą pagamintas vaistinis preparatas (kartinis

vaistinis preparatas) ar pagal vaistinio preparato aprašą pagamintas vaistinis

preparatas (aprašinis vaistinis preparatas).

7.

Europos

farmakopėja – farmakopėja, rengiama pagal Konvenciją dėl Europos

farmakopėjos rengimo.

8.

Europos

vaistų agentūra – agentūra, įsteigta pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos

leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros

tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą.

9.

Farmacijos

praktika - vaistininko ir

vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika:

1) vaistininko

praktika – vaistininko vykdoma farmacinė veikla;

2) vaistininko

padėjėjo (farmakotechniko) praktika – vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)

vykdoma farmacinė veikla.

10.

Farmacijos produktas – vaistinis preparatas, tiriamasis vaistinis

preparatas, veiklioji medžiaga ir į Europos Komisijos sąrašą įrašyta pagalbinė

medžiaga, kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų

gamybai, medicininės paskirties produktas.

11.

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas

(farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

jiems prilygintas asmuo.

12.

Farmacinė

informacija

– bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama

informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines

savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir

kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes).

13.

Farmacinė

paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų

receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą,

farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos

priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.

14.

Farmacinė

veikla – juridinių ir (ar) fizinių asmenų vykdoma sveikatinimo veikla,

apimanti vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų

ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, kurios naudojamos

kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai, gamybą, importą iš

trečiųjų šalių, kokybės kontrolę; vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų ir į

Europos Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, kurios naudojamos kaip

pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai, didmeninį platinimą; vaistinių

preparatų lygiagretų importą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui; farmacinės

informacijos apie vaistinius preparatus teikimą ir farmacinių atliekų tvarkymą,

išskyrus jų šalinimą.

15.

Farmacinės atliekos – naikintini vaistiniai preparatai (nekokybiški,

pasibaigusio tinkamumo laiko, konfiskuoti, surinkti iš gyventojų vaistiniai

preparatai ar jų falsifikatai, tiriamųjų vaistinių preparatų likučiai) ir

vaistinių preparatų tyrimams panaudotos ar netinkamos kokybės, pasibaigusio

tinkamumo laiko cheminės medžiagos, kurios buvo įsigytos tokiems tyrimams

atlikti.

16.

Farmakologinis budrumas – nepageidaujamų reakcijų ar kitų su vaistiniu

preparatu susijusių problemų nustatymo, vertinimo, pranešimo ir tokios rizikos

prevencijos sistema.

17.

Generinis

vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veikliųjų medžiagų

kokybinė ir kiekybinė sudėtis bei farmacinė forma yra kaip referencinio

vaistinio preparato ir kurio bioekvivalentiškumas referenciniam vaistiniam

preparatui buvo įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais.

18.

Homeopatinis vaistinis preparatas (toliau – homeopatinis preparatas)

– vaistinis preparatas, pagamintas iš medžiagų, vadinamų homeopatinėmis

žaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei

tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio

vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas.

19.

Imuninis

vaistinis preparatas (toliau – imuninis preparatas)

– vaistinis preparatas, vartojamas aktyviam ar pasyviam imunitetui sukelti

arba imuniteto būklei nustatyti, pvz.: vakcina, toksinas ir serumas, ar

imuninės reakcijos į alergizuojančią medžiagą specifiniams įgytiems pokyčiams

nustatyti arba sukelti, pvz., alergenas.

20.

Informacija apie vaistinius preparatus – vieša informacija, kuri gali būti

teikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama.

21.

Išorinė

pakuotė – pakuotė, į kurią įdėta vidinė pakuotė.

22.

Klinikinis vaistinio preparato tyrimas – bet koks su žmonėmis atliekamas

biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba

kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį

farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar

kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių

tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą,

siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą.

23.

Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie

įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo

išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra

kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

24.

Kraujo

vaistinis preparatas (toliau – kraujo preparatas) – vaistinis

preparatas iš žmogaus kraujo ar plazmos, pagamintas pramoniniu būdu tokią teisę

turinčių juridinių asmenų.

25.

Lietuvos

Respublikos vaistinių preparatų registras – teisinių, organizacinių,

technologinių priemonių visuma, skirta vaistiniams preparatams registruoti ir

jų registravimo duomenims tvarkyti. Į jį įrašomi vaistiniai preparatai, dėl kurių

išduotas rinkodaros arba registracijos pažymėjimas.

26.

Medicininės paskirties produktas – farmacinę formą turintis maisto

produktas, kurio sudėtyje yra biologiškai aktyvių medžiagų, lemiančių jo

poveikį fiziologinėms žmogaus organizmo funkcijoms, nustatytą klinikiniais

tyrimais ir (ar) pagrįstą moksline literatūra, ir kuris skirtas organizmui, jo

sistemoms ar organams stiprinti, jų veiklai palaikyti.

27.

Naudos ir

rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir

keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant

to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą.

28.

Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į

vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato

įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba

fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią

tiriamojo vaistinio preparato dozę.

29.

Nepageidaujamas reiškinys – bet kuris nepalankus sveikatai reiškinys, kuris

pasireiškia, kai tyrime dalyvaujantis pacientas ar tiriamasis asmuo vartoja

tiriamąjį vaistinį preparatą, ir kuris nebūtinai turi priežastinį ryšį su jo

vartojimu.

30.

Netikėta

nepageidaujama reakcija – nepageidaujama reakcija, kurios pobūdis,

padariniai arba jų sunkumas neatitinka nurodytų to vaistinio preparato

informacijoje (pvz., registruoto vaistinio preparato charakteristikų

santraukoje arba neregistruoto tiriamojo vaistinio preparato tyrėjo

brošiūroje).

31.

Pakuotės

lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su

vaistiniu preparatu.

32.

Periodiškai atnaujinamas saugumo protokolas – periodinis protokolas,

skirtas vaistinio preparato saugumo duomenims atnaujinti ir pateikti

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka.

33.

Piktnaudžiavimas vaistiniu preparatu – nuolatinis ar pavienis sąmoningas

nesaikingas vaistinio preparato vartojimas, lemiantis fizinį arba psichologinį

žalingą poveikį.

34.

Poregistracinis saugumo tyrimas – farmakologinis epidemiologinis ar

klinikinis tyrimas, atliekamas laikantis vaistinio preparato rinkodaros

pažymėjimo sąlygų, siekiant nustatyti ar kiekybiškai įvertinti šio vaistinio

preparato saugumą.

35.

Radiofarmacinis vaistinis preparatas (toliau – radiofarmacinis

preparatas) – vaistinis preparatas, kurio sudėtyje, jį paruošus vartoti,

yra vienas ar daugiau radionuklidų (radioaktyviųjų izotopų), skirtų sveikatos

priežiūrai.

36.

Radionuklidų generatorius – bet kokia sistema, kurioje yra įtvirtintas

pirminis radionuklidas, iš kurio išplovimo ar kitu būdu gaunamas antrinis

radionuklidas, naudojamas radiofarmaciniuose preparatuose.

37.

Radionuklidų

pirmtakas – bet koks radionuklidas, pagamintas kitai medžiagai prieš

vartojimą radioaktyviai pažymėti.

38.

Radionuklidų rinkinys – bet koks ruošinys, kuris (dažniausiai prieš jo

vartojimą) turi būti atskiestas ar sujungtas su radionuklidais galutiniame

radiofarmaciniame preparate.

39.

Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą

šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

arba Europos vaistų agentūra.

40.

Referencinė

valstybė

– EEE valstybė, parengianti vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir

klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolą, kurio pagrindu kitos savitarpio

pripažinimo arba decentralizuotoje procedūroje dalyvaujančios EEE valstybės

priima sprendimą dėl to vaistinio preparato rinkodaros teisės suteikimo.

41.

Referencinis

vaistinis preparatas

– vaistinis preparatas, įregistruotas bet kurioje EEE valstybėje pagal jos

vidaus teisės aktus, suderintus su 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms

skirtais vaistais, 6 straipsnio reikalavimais, taikant 8 straipsnyje numatytas

nuostatas.

42.

Savitarpio pripažinimo procedūra – procedūra, kurios metu EEE valstybė arba

valstybės bendradarbiaudamos nagrinėja paraišką (tapačias paraiškas) pripažinti

kitos EEE valstybės suteiktą vaistinio preparato rinkodaros teisę.

43.

Specialusis

patvirtinimas – veiksmai, kuriais pagal

geros gamybos praktikos principus įrodomas bet kokios procedūros, proceso,

įrenginio, medžiagos, veiklos ar sistemos tinkamumas numatytiems rezultatams

gauti.

44.

Sunkus nepageidaujamos reakcijos padarinys – nepageidaujamos reakcijos

nulemta mirtis, pavojus gyvybei, būtinybė hospitalizuoti arba pailginti gydymo

stacionare trukmę, ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas arba apsigimimas.

45.

Sunkus

nepageidaujamas reiškinys – vartojant bet kokią tiriamojo vaistinio

preparato dozę pasireiškiantis nepageidaujamas reiškinys, dėl kurio ištinka

mirtis, kyla pavojus gyvybei, tenka hospitalizuoti arba pailginti gydymo

stacionare trukmę, atsiranda ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas arba

apsigimimas.

46.

Tyrėjas

– gydytojas ar kitas asmuo, kurio išsilavinimas ir pacientų priežiūros patirtis

atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – sveikatos

apsaugos ministras) nustatytus klinikinių vaistinių preparatų tyrimų reikalavimus.

Tyrėjas atsako už klinikinį tyrimą, atliekamą tyrimo vietoje. Jei tyrimą

tyrėjas atlieka vienas arba tyrimo atlikimo vietoje vadovauja jį atliekančių

asmenų grupei ir yra atsakingas už šios grupės veiklą, tyrėjas vadinamas

pagrindiniu tyrėju.

47.

Tiriamasis

vaistinis preparatas

– veikliosios medžiagos farmacinė forma arba placebas, kuris klinikinio tyrimo

metu yra tiriamas arba vartojamas kaip palyginamasis preparatas, įskaitant ir

preparatus, kurie įregistruoti, bet vartojami arba gaminami (farmacinė forma

arba pakuotė) kitaip nei registruoti, arba kuris tiriamas norint nustatyti

nepatvirtintą indikaciją ar gauti išsamesnių duomenų apie vaistinį preparatą,

dėl kurio jau suteikta rinkodaros teisė.

48.

Tiriamojo

vaistinio preparato gamyba – pramoninė tiriamojo vaistinio preparato

gamyba arba jo gamyba taikant pramoninį gamybos procesą apimantį metodą.

49.

Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (toliau – tradicinis

augalinis preparatas) – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka

sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma

supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra.

50.

Vaistas

(vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir

teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi

savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl

farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar

skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba

diagnozuoti žmogaus ligas.

51.

Vaistinė

– juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų

įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių

paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės

kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių.

52.

Vaistinė

medžiaga – bet kuri medžiaga, kurios kilmė gali būti: 1) žmogaus, pvz.:

žmogaus kraujas ir žmogaus kraujo produktai; 2) gyvūninė, pvz.:

mikroorganizmai, gyvūnai, organų dalys, gyvūnų išskyros, toksinai, ištraukos,

kraujo produktai; 3) augalinė, pvz.: mikroorganizmai, augalai, jų dalys, augalų

išskyros, ištraukos; 4) cheminė, pvz.: elementai, natūralios cheminės medžiagos

ir cheminiai produktai, gauti cheminės sandaros keitimo ar sintezės būdu.

53.

Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir

farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.

54.

Vaistininko

padėjėjas (farmakotechnikas) – asmuo, įgijęs vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją, arba Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.

55.

Vaistinio

preparato gamyba

– pramoninė vaistinio preparato gamyba arba jo gamyba taikant pramoninį

gamybos procesą apimantį metodą.

56.

Vaistinio

preparato lygiagretaus importo leidimas – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

išduotas dokumentas, kurio turėtojui leidžiama lygiagrečiai importuoti vaistinį

preparatą ir vykdyti jo rinkodarą.

57.

Vaistinio

preparato lygiagretus importas – kitoje EEE valstybėje registruoto

vaistinio preparato, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje jau registruotam

vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį panašus, įvežimas į Lietuvos

Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo

platinimo tinklu.

58.

Vaistinio

preparato neparduodamas pavyzdys – nemokamas, neskirtas vartoti vaistinio

preparato pavyzdys, skirtas susipažinti su vaistiniu preparatu sveikatos

priežiūros specialistui, turinčiam teisę išrašyti vaistinius preparatus.

59.

Vaistinio

preparato pavadinimas – vaistinio preparato įvardijimas sugalvotu (tokiu,

kurio negalima supainioti su bendriniu) arba bendriniu ar moksliniu pavadinimu

kartu nurodant rinkodaros teisės turėtojo prekės ženklą arba pavadinimą.

60.

Vaistinio

preparato registracijos pažymėjimas (toliau – registracijos pažymėjimas)

– Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos dokumentas,

patvirtinantis homeopatinio ar tradicinio augalinio preparato rinkodaros teisės

suteikimą Lietuvos Respublikoje ir išduotas pagal šio įstatymo nustatytą

supaprastintą homeopatinių ar tradicinių augalinių preparatų registravimo

procedūrą ar specialią homeopatinių preparatų registravimo procedūrą.

61.

Vaistinio

preparato rinkodaros pažymėjimas (toliau – rinkodaros pažymėjimas) – Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos dokumentas, kuriuo

patvirtinamas vaistinio preparato rinkodaros teisės turėjimas Lietuvos

Respublikoje ir kuris išduodamas pagal šio įstatymo nustatytas vaistinių

preparatų registravimo procedūras, išskyrus supaprastintą homeopatinių ir

tradicinių augalinių preparatų registravimo bei specialią homeopatinių

preparatų procedūrą.

62.

Vaistinio

preparato rinkodaros

pažymėjimo sąlygos

– vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo ir dokumentų, kuriais remiantis jis

išduotas, duomenų ir informacijos visuma.

63.

Vaistinio

preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas – vaistinio

preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų variacija, numatyta 2003 m. birželio 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės kompetentingos

institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais ir

veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo, arba prie variacijų

nepriskiriamas rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas, nustatytas sveikatos

apsaugos ministro.

64.

Vaistinio

preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų papildymas – 2003 m. birželio 3 d.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės kompetentingos

institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais ir

veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo numatytas vaistinio

preparato veikliosios medžiagos modifikavimas, jo farmakokinetikos, stiprumo,

farmacinės formos arba vartojimo būdo keitimas.

65.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisė (toliau – rinkodaros teisė) –

asmens teisė organizuoti vaistinio preparato tiekimą rinkai, reklamą ir

rinkodaros valdymo priemones.

66.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas – juridinis asmuo, kuriam suteikta

vaistinio preparato rinkodaros teisė pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

67.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojo atstovas – vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojo paskirtas atstovas valstybėje narėje.

68.

Vaistinio

preparato stiprumas – veikliųjų medžiagų kiekis dozuotėje, tūrio arba masės

vienete (atsižvelgiant į farmacinę formą).

69.

Vaistinių

prekės – prekės, kurių grupių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras

ir kurias leidžiama įsigyti, laikyti ir parduoti (išduoti) vaistinėse. Ši

sąvoka neapima vaistinių preparatų.

70.

Vaistinių

preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams

bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija

apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama

skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą, įskaitant:

1) vaistų

reklamuotojų vizitus, kurių metu teikiama informacija apie vaistinius

preparatus, pas sveikatos priežiūros specialistus, turinčius teisę skirti

vaistinius preparatus;

2) vaistinių

preparatų neparduodamų pavyzdžių platinimą;

3) skatinimą

skirti, tiekti, parduoti ar vartoti vaistinius preparatus duodant, siūlant ar

žadant dovanas, asmeninę naudą ar premijas pinigais ar natūra;

4) reklaminių

renginių, kuriuose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai,

turintys teisę skirti ar tiekti vaistinius preparatus, finansavimą;

5) mokslinių

konferencijų, kuriose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos

specialistai, turintys teisę skirti ar pardavinėti vaistinius preparatus,

finansavimą, šių konferencijų dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidų

apmokėjimą;

6) radijo,

televizijos laidų ir (ar) programų, per kurias teikiama informacija apie

vaistinius preparatus, rėmimą.

71.

Vaistų

reklamuotojas

– fizinis asmuo, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ir (ar) jo

atstovo įgaliotas vykdyti vaistinių preparatų reklamą.

72.

Vardinis

vaistinis preparatas

– pavieniam pacientui būtinas neregistruotas vaistinis preparatas, tiekiamas į

Lietuvos Respubliką remiantis to paciento gydytojo paskyrimu, pateiktu

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir skirtas vartoti tiesiogiai

šiam gydytojui atsakant.

73.

Veterinarijos felčeris

– fizinis asmuo, įgijęs veterinarijos felčerio arba Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka jam prilygintą profesinę kvalifikaciją.

74.

Veterinarijos gydytojas

– aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka įgijęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.

75.

Veterinarijos vaistinė – juridinis asmuo, turintis teisę įsigyti, laikyti,

parduoti (išduoti), gaminti veterinarinius vaistus ir kontroliuoti jų kokybę.

76.

Veterinarinė farmacija – juridinių ir (ar) fizinių asmenų veikla, apimanti

veterinarinių vaistų gamybą, importą, tiekimą (prekybą), kokybės kontrolę ir

atliekų tvarkymą.

77.

Veterinarinės farmacijos įmonė – juridinis asmuo, kuris verčiasi

veterinarine farmacija.

78.

Veterinarinės farmacijos

vadovas – fizinis asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus ir juridinio

asmens, turinčio veterinarinės farmacijos veiklos licenciją, paskirtas

vadovauti veterinarinei farmacijai.

79.

Veterinarinis vaistas –

medžiaga ar medžiagų derinys, pateikiamas kaip turintis gyvūnus gydančių

savybių ar apsaugantis juos nuo ligų arba skiriamas gyvūnams, norint nustatyti

diagnozę arba farmaciniu, imuniniu ar metaboliniu poveikiu atkurti, koreguoti

ar pakeisti fiziologines funkcijas.

80.

Veterinarinių vaistų registras – duomenų apie leidžiamus naudoti Lietuvos

Respublikoje veterinarinius vaistus kaupimo, saugojimo ir tvarkymo sistema.

81.

Vidinė

pakuotė – pakuotė ar kitokia talpyklė, tiesiogiai besiliečianti su

vaistiniu preparatu.

82.

Ženklinimas – informacija ant vidinės arba išorinės pakuotės.

antrasIS skIRSNIS

VAISTININKŲ IR VAISTININKŲ PADĖJĖJŲ (FARMAKOTECHNIKŲ) KVALIFIKACIJOS

PRIPAŽINIMAS, LICENCIJAVIMAS, REGISTRAVIMAS, KOMPETENCIJA IR kvalifikacijos

priežiūra

3

straipsnis. Vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų)

kvalifikacijos pripažinimas

1.

Lietuvos Respublikoje galioja

Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos

studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir

kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka Europos

Sąjungoje galiojančius minimalius farmacijos studijų programų farmacijos

specialistams reikalavimus.

2.

Užsienio

valstybėse įgytą vaistininko ar vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)

profesinę kvalifikaciją (pasirengimą bei patirtį) vertina ir pripažįsta

Vyriausybės įgaliota institucija.

4

straipsnis. Vaistininko praktikos licencijavimas

1.

Vaistininkas gali eiti vaistininko pareigas visuomenės vaistinėje, gamybinėje

visuomenės vaistinėje, ligoninės vaistinėje, gamybinėje ligoninės vaistinėje,

universiteto vaistinėje ir labdaros vaistinėje tik turėdamas vaistininko

praktikos licenciją.

2.

Vaistininko

praktikos licencija išduodama neterminuotam laikui.

3.

Vaistininko

praktikos licenciją išduoda, atsisako išduoti ir licencijos galiojimą panaikina

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir sveikatos

apsaugos ministro patvirtintomis Vaistininko praktikos licencijavimo

taisyklėmis.

4.

Asmuo,

norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą

vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus,

nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti

licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi

pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

5.

Sprendimas

dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti

pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų gavimo.

Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į

sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau, pareiškėjui delsiant juos patikslinti,

sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo dokumentų gavimo.

6.

Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba apie vaistininko praktikos licencijų išdavimą ir galiojimo

panaikinimą skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

7.

Už licencijos

išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

8.

Vaistininko

licencija neišduodama, jeigu:

1) pateikti ne

visi dokumentai arba jie neatitinka keliamų reikalavimų, netinkamai įforminti;

2) dokumentuose

nurodyti klaidingi duomenys;

3) asmens

veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

4) asmeniui

uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

5) nesumokėta

nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

9.

Licencijos

galiojimas panaikinamas:

1) licencijos

turėtojo prašymu;

2) jeigu

licencijos turėtojas padarė farmacinės veiklos pažeidimų, sukėlusių sunkias

pasekmes, kurias nustatė farmacinę veiklą kontroliuojančios institucijos;

3) licencijai

gauti buvo pateikti klaidingi duomenys;

4) licencijos

turėtojo veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

5) licencijos

turėtojui uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo

sprendimu;

6) licencijos

turėtojui neįvykdžius 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos pareigos;

7) licencijos

turėtojui mirus.

10.

Panaikinus

licencijos galiojimą, apie tai per 10 dienų raštu pranešama vaistininkui ir

darbdaviui ir nurodomos priežastys.

11.

Nauja

vaistininko praktikos licencija pareiškėjo prašymu ir pateikus vaistininko

praktikos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus gali būti išduodama tik

praėjus 6 mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, išskyrus

atvejus, kai licencija panaikinta dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo arba

apribojus asmens veiksnumą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokiu atveju nauja

licencija gali būti išduodama ne anksčiau kaip suėjus teismo sprendime nurodytam

terminui arba teismui panaikinus asmens veiksnumo apribojimą. 6 mėnesių

terminas netaikomas, jeigu licencijos galiojimas panaikinamas jos turėtojo

prašymu.

12.

Licencijas

išduodančios institucijos sprendimai skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

5

straipsnis. Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) registravimas

1.

Vaistininko

padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę verstis vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) praktika vaistinėje nuo vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) įrašymo į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą

dienos.

2.

Į Vaistininko

padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą įrašoma Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

sprendimu. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai pateikia nustatytos formos prašymą įrašyti į Vaistininko

padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, įgytą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)

profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus sveikatos apsaugos

ministro nustatytus dokumentus.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą įrašyti arba neįrašyti vaistininko

padėjėją (farmakotechniką) į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą ne

vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo

dienos, jeigu vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) atitinka šio įstatymo ir

sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

4.

Pareiškėjas,

dėl kurio priimtas sprendimas neįtraukti jo į Vaistininko padėjėjų

(farmakotechnikų) sąrašą, turi teisę apskųsti šį sprendimą teisės aktų

nustatyta tvarka.

5.

Jei su

asmeniu, kuris nėra įrašytas į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą,

sudaroma darbo sutartis dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikos,

už šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nesilaikymą teisės aktų

nustatyta tvarka atsako darbdavys.

6.

Vaistininko

padėjėjai (farmakotechnikai) privalo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai kas

5 metus pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) profesinė kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro

įsakymu nustatyta tvarka.

7.

Pareiškėjas į

sąrašą neįrašomas, jeigu:

1) pateikti ne

visi dokumentai arba jie neatitinka reikalavimų, netinkamai įforminti;

2) dokumentuose

nurodyti klaidingi duomenys;

3) asmens

veiksnumas apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

4) asmeniui

uždrausta verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu

teismo sprendimu.

8.

Vaistininko

padėjėjas (farmakotechnikas) išbraukiamas iš Vaistininko padėjėjų

(farmakotechnikų) sąrašo:

1) paties

prašymu;

2) jeigu

vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) uždrausta verstis vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

3) jeigu

vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiksnumas apribojamas įsiteisėjusiu

teismo sprendimu;

4) jeigu paaiškėja,

kad įrašymui į sąrašą pareiškėjas pateikė klaidingus duomenis;

5) vaistininko

padėjėjui (farmakotechnikui) neįvykdžius šio straipsnio 6 dalyje nustatytos

pareigos;

6) vaistininko

padėjėjui (farmakotechnikui) mirus.

6

straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)

kvalifikacijos kėlimas

1.

Vaistininkų

ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos kėlimą sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos aukštosios

mokyklos ir šių specialistų nevyriausybinės organizacijos.

2.

Keliantys

kvalifikaciją darbuotojai Darbo kodekso nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo.

7

straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) teisės ir

pareigos

1.

Vaistininko

ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)

teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir atsakomybę nustato šis įstatymas,

sveikatos apsaugos ministro patvirtintas vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)

teisių ir pareigų paskirstymo aprašas, kiti teisės aktai, vaistininko ir

vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigybių aprašymai.

2.

Vaistininkas

turi teisę:

1) šio įstatymo

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka verstis vaistininko praktika;

2) parduoti

(išduoti) gyventojams vaistinius preparatus ir vaistinių prekes;

3) gaminti

ekstemporalius vaistinius preparatus ir tikrinti jų kokybę;

4) gauti

informaciją, būtiną vaistininko praktikai, prireikus bendradarbiauti su

sveikatos priežiūros specialistais ir gauti informaciją apie pacientams skirtus

ir jų vartojamus vaistinius preparatus;

5) informuoti ir

konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą, propaguoti

sveiką gyvenseną;

6) atsisakyti

parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko

profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar

pakenkti jo sveikatai;

7) dalyvauti

vaistininkų profesinių organizacijų veikloje, jeigu tam neprieštarauja kiti

teisės aktai.

3.

Vaistininkas

privalo:

1) sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;

2) vaistininko

praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus

pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie

profesinės kvalifikacijos kėlimą ir vaistininko praktiką, jeigu vaistininkas

vykdo farmacijos praktiką vaistinėje;

3) laikytis

vaistininko profesinės etikos principų;

4) atlikti kitas

teisės aktų nustatytas pareigas.

4.

Vaistininko

padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę:

1) verstis

vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika šio įstatymo ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka;

2) parduoti

vaistinių prekes, teikti informaciją apie jų vartojimą ir laikymo sąlygas,

kontroliuojamas vaistininko parduoti (išduoti) vaistinius preparatus;

3) gaminti

ekstemporalius vaistinius preparatus;

4) tvarkyti vaistinių

preparatų ir vaistinių prekių atsargas;

5) gauti

informaciją, būtiną vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikai vykdyti;

6) dalyvauti

vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) profesinių organizacijų veikloje, jeigu

tam neprieštarauja kiti teisės aktai.

5.

Vaistininko

padėjėjas (farmakotechnikas) privalo:

1) sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;

2) laikytis

profesinės etikos principų;

3) vykdydamas

vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktiką, bendradarbiauti su

vaistininkais ir sveikatos priežiūros specialistais;

4) atlikti kitas

teisės aktų nustatytas pareigas.

6.

Vaistininkas

ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi ir kitų teisių, nustatytų kitų

teisės aktų.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VAISTINIŲ PREPARATŲ

TIEKIMAS RINKAI

8

straipsnis. Bendrosios nuostatos

1.

Vaistiniai

preparatai, pagaminti pramoniniu būdu arba apimančiu pramoninį procesą metodu,

gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai tik kai yra įregistruoti

Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių

preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše

(toliau – registruoti vaistiniai preparatai).

2.

Registravimo

reikalavimas taip pat taikomas radionuklidų generatoriams, radionuklidų rinkiniams,

radiofarmaciniams preparatams – radionuklidų pirmtakams ir pramoniniu būdu

pagamintiems radiofarmaciniams preparatams.

3.

Sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos

rinkai ir vartojami sveikatos priežiūrai šie neregistruoti vaistiniai

preparatai:

1) būtinieji

vaistiniai preparatai, jeigu jiems suteikta rinkodaros teisė bent vienoje EEE

valstybėje;

2) vardiniai

vaistiniai preparatai, kai gydytojas, skirdamas juos vartoti pavieniam

pacientui, prisiima tiesioginę ir asmeninę atsakomybę.

4.

Įvežti iš

kitos EEE valstybės neregistruotus vaistinius preparatus ar importuoti iš

trečiosios šalies vardinius vaistinius preparatus į Lietuvos Respubliką gali

tik juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę didmeninio platinimo

licenciją.

5.

Sveikatos

apsaugos ministras gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai

neregistruotus vaistinius preparatus, būtinus vartoti, kai įtariama ar

nustatoma sveikatai pavojingų patogeninių ar cheminių veiksnių, toksinų arba

jonizuojančioji radiacija, taip pat įvykus gaivalinei nelaimei.

6.

Nepažeidžiant

sveikatos apsaugos ministro nustatytos vardinių vaistinių preparatų tiekimo

tvarkos reikalavimų, rinkodaros teisės turėtojams, gamintojams ir sveikatos

priežiūros specialistams netaikoma atsakomybė už pasekmes dėl neregistruotų

vaistinių preparatų vartojimo ar registruotų vaistinių preparatų vartojimo

nepatvirtintomis indikacijomis, jei tą daryti rekomendavo arba nurodė Sveikatos

apsaugos ministerija, įtarusi arba nustačiusi sveikatai pavojingų patogeninių

ar cheminių veiksnių, toksinų ar jonizuojančiąją radiaciją arba įvykus

gaivalinei nelaimei. Ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio

kodekso nustatytais atvejais dėl nekokybiškų preparatų.

7.

Šiuo įstatymu

nustatyti vaistinio preparato registravimo, gamybos, didmeninio platinimo,

reklamos ir farmakologinio budrumo reikalavimai netaikomi:

1) tarpiniams

produktams, kurie skirti perdirbti juridiniuose asmenyse, turinčiuose šio

įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją;

2)

užplombuotiems radionuklidams;

3) neskirstytam

į sudėtines dalis žmogaus kraujui, plazmai ar kraujo ląstelėms, išskyrus

pramoninį procesą apimančiu metodu paruoštą plazmą.

8.

Registravimo

reikalavimai netaikomi radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo

nurodymus iš registruotų radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar

radionuklidų pirmtakų prieš vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga,

turinti veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją,

vartojimui toje įstaigoje.

9.

Juridiniai

asmenys, turintys asmens

sveikatos priežiūros veiklos licencijas, vaistinius preparatus gali įsigyti tik

iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o

kartinius vaistinius preparatus – iš gamybinės visuomenės vaistinės. Šie

juridiniai asmenys įsigytus vaistinius preparatus laiko ir įtraukia į apskaitą

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

10.

Juridiniai

asmenys, neturintys asmens

sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar licencijos verstis farmacine veikla,

vaistinių preparatų gali įsigyti tik iš vaistinių.

11.

Vaistinių

preparatų receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo)

gyventojams taisykles tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

12.

Receptiniai vaistiniai preparatai ambulatoriškai besigydantiems

pacientams išduodami (parduodami) tik pagal gydytojų receptus.

13.

Fizinis

asmuo turi teisę savo individualioms reikmėms įvežti į Lietuvos Respubliką

ir išvežti iš jos, gauti ar siųsti paštu vaistinius preparatus sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka.

14.

Draudžiama

gaminti, importuoti, platinti ir tiekti rinkai falsifikuotus vaistinius

preparatus. Falsifikuotų vaistinių preparatų stebėseną koordinuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Falsifikuotais vaistiniais

preparatais laikomi produktai, kurie yra sąmoningai apgaulės tikslu neteisingai

paženklinti, atsižvelgiant į jų tapatybę ir (ar) kilmę.

15.

Sveikatos apsaugos ministerija arba

jos įgaliota institucija:

1) organizuoja ir koordinuoja Lietuvos

gyventojų aprūpinimą būtiniausiais vaistiniais preparatais, teisinėmis bei

organizacinėmis priemonėmis reguliuoja ir užtikrina nenutrūkstamą kokybiškų,

saugių, efektyvių ir būtinų vaistinių preparatų tiekimą į šalies vaistines;

2) griežtai

stebi, kaip vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojai atlieka savo

pareigas nenutrūkstamai tiekti gyvybiškai būtinus vaistinius preparatus,

užtikrina jų atsakomybę atitinkamais teisės aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1735,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)

9

straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės suteikimas

1.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisę EEE valstybėje suteikia tos valstybės įgaliota

institucija, iš karto visose Europos Sąjungos valstybėse (toliau – Bendrijoje)

– Europos Komisija.

2.

Lietuvos

Respublikoje vaistinių preparatų rinkodaros ir registracijos pažymėjimus

išduoda, vaistinius preparatus perregistruoja, pažymėjimų papildymus ir jų

sąlygų keitimus tvirtina, pažymėjimų galiojimą sustabdo, pažymėjimų galiojimo

sustabdymą panaikina ar pažymėjimų galiojimą panaikina ir Lietuvos Respublikos

vaistinių preparatų registrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka

tvarko Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Vaistinių preparatų rinkodaros

pažymėjimų sąlygų variacijos tvirtinamos 2003 m. birželio 3 d.

Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės

kompetentingos institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais

ir veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo nustatyta tvarka.

3.

Rinkodaros

teisė suteikiama tam tikro stiprumo ir farmacinės formos vaistiniam preparatui.

Kiti stiprumai, farmacinės formos, vartojimo būdai, prezentacijos (pvz.,

dozuočių skaičius pakuotėje ir pakuotės dizainas), rinkodaros pažymėjimo

papildymai ir variacijos laikomi priklausančiais bendrajai rinkodaros teisei.

Šio įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti duomenų ir rinkos

išskirtinumo periodai skaičiuojami nuo pirmosios rinkodaros teisės suteikimo

(toliau – pradinė rinkodaros teisė).

4.

Vaistinių

preparatų rinkodaros teisė gali būti suteikiama asmenims, kurie įsteigti EEE

valstybėje ir atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus

reikalavimus.

5.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės įgijimas neatleidžia vaistinio preparato gamintojo

ir vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo nuo teisės aktuose nustatytos

atsakomybės.

6.

Jei produktas, atsižvelgiant į visas jo charakteristikas, gali būti

laikomas vaistiniu preparatu ir produktu, kuriam reikalavimus nustato kiti

Lietuvos Respublikos teisės aktai, jam taikomi vaistinio preparato

reikalavimai.

7.

Rinkodaros

teisė perleidžiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

8.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, suteikdama vaistinių preparatų rinkodaros teisę, juos

klasifikuoja į receptinius ir nereceptinius, vadovaudamasi šio įstatymo 10

straipsnyje nurodytais kriterijais. Klasifikavimo grupė gali būti keičiama

perregistruojant vaistinį preparatą arba keičiant klasifikaciją vadovaujantis

šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir Europos Komisijos žmonėms skirtų

vaistinių preparatų klasifikavimo keitimo rekomendacijomis.

9.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tvirtina ir skelbia receptinių

vaistinių preparatų sąrašą, taip pat kiekvienais metais jį tikslina ir apie šio

sąrašo pakeitimus informuoja Europos Komisiją ir kitas EEE valstybes.

10

straipsnis. Vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijai

1.

Vaistiniai preparatai skirstomi į receptinius ir nereceptinius.

2.

Receptiniams vaistiniams preparatams priskiriami tie, kurie atitinka nors vieną

iš šių kriterijų:

1)

vartojami be gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti

tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;

2)

dažnai ir labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti

tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;

3)

jų sudėtyje yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas

reakcijas reikia tirti toliau;

4)

paprastai skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu;

5)

dėl farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini

gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje;

6)

skirti gydyti ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba

įstaigoje, turinčioje atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami

ir pacientas gali būti stebimas kitomis sąlygomis);

7)

skirti ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti labai sunkius

nepageidaujamos reakcijos padarinius, dėl kurių reikia gydytojo recepto ir

specialaus paciento stebėjimo gydymo metu.

3.

Receptinių vaistinių preparatų grupėje nustatomas specialiuose receptų

blankuose išrašomų preparatų pogrupis. Jam priskiriami vaistiniai preparatai,

atitinkantys nors vieną iš šių kriterijų:

1) jų sudėtyje

yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro tvirtinamų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų

sąrašų II sąrašą (Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti

medicinos tikslams);

2)

netinkamai vartojami jie gali kelti didelį piktnaudžiavimo pavojų, sukelti

priklausomybę arba gali būti vartojami neteisėtais tikslais;

3)

jų sudėtyje yra vaistinių medžiagų, kurias dėl naujumo arba savybių atsargumo

dėlei galima priskirti nurodytiesiems šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.

4.

Vaistiniai preparatai, kurie neatitinka šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies

kriterijų, priskiriami nereceptinių vaistinių preparatų grupei.

11

straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę teikimas

1.

Asmuo, kuris

nori įgyti EEE neregistruoto vaistinio preparato rinkodaros teisę iš karto

keliose EEE valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato

rinkodaros teisę pagal decentralizuotą procedūrą ir bylą, tapačią tai, kuri

pateikiama kitos valstybės (valstybių) įgaliotai institucijai ar institucijoms.

2.

Asmuo, kuris

nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę kitoje ar kitose EEE

valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę

pagal savitarpio pripažinimo procedūrą ir bylą, tapačią tai, kurios pagrindu tą

vaistinį preparatą įregistravo pirmoji valstybė, su visais vėlesniais

papildymais.

3.

Asmuo, kuris

nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę tik Lietuvos Respublikoje, kai

kitoje ar kitose EEE valstybėse šio preparato rinkodaros teisė nesuteikta, turi

pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio

preparato rinkodaros teisę pagal nacionalinę procedūrą.

4.

Kartu su

paraiška, be kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų dokumentų ir

informacijos, turi būti pateikti farmacinių (fizikinių-cheminių, biologinių ar

mikrobiologinių), ikiklinikinių (toksikologinių ir farmakologinių) ir klinikinių

tyrimų rezultatai.

5.

Nepažeidžiant

pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugos, ikiklinikinių ir

klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti įrodžius, kad teikiamas

registruoti vaistinis preparatas yra referencinio vaistinio preparato, kuriam

yra arba buvo suteikta rinkodaros teisė bet kurioje EEE valstybėje arba

Bendrijoje ne mažiau kaip 8 metus, generinis vaistinis preparatas. Šis

laikotarpis suprantamas kaip referencinio vaistinio preparato duomenų

išimtinumo laikotarpis.

6.

Generinį

vaistinį preparatą, kurio rinkodaros teisė suteikta pagal šio straipsnio 5

dalį, galima tiekti

rinkai

praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo referencinio vaistinio preparato pradinės

rinkodaros teisės suteikimo dienos. Dvejų metų laikotarpis, skaičiuojamas po

duomenų išimtinumo laikotarpio, suprantamas kaip referencinio vaistinio

preparato rinkos išimtinumo laikotarpis.

7.

Šio

straipsnio 6 dalyje nurodytas 10 metų išimtinumo laikotarpis pratęsiamas ne

ilgiau kaip dar vieniems metams, jei per pirmuosius 8 metus iš nurodytų 10 metų

rinkodaros teisės turėtojas įregistruoja vieną ar kelias naujas terapines

indikacijas, kurios iki registravimo atliktais moksliniais vertinimais laikomos

teikiančiomis reikšmingą klinikinę naudą, palyginti su esamu gydymu.

8.

Taikant šio

straipsnio 5–7 dalis, skirtingos veikliosios medžiagos druskos, esteriai,

eteriai, izomerai, izomerų mišiniai, kompleksai ar dariniai laikomi ta pačia

veikliąja medžiaga, išskyrus atvejį, kai jie reikšmingai skiriasi saugumu ir

(ar) veiksmingumu. Šiuo atveju pareiškėjas turi pateikti papildomos

informacijos įvairių įregistruotos veikliosios medžiagos druskų, esterių ar

darinių saugumui ir (ar) veiksmingumui įrodyti. Įvairios geriamosios paprasto

atpalaidavimo farmacinės formos laikomos ta pačia forma. Biologinio

įsisavinamumo tyrimų duomenų nereikia pateikti įrodžius, kad generinis

vaistinis preparatas atitinka Europos Sąjungos institucijų skelbiamų specialių

gairių nustatytus kriterijus.

9.

Šio

straipsnio 5–7 dalys netaikomos referenciniams vaistiniams preparatams, kurių

registravimo paraiškos buvo pateiktos iki 2005 m. sausio 9 d. Jeigu referencinio vaistinio preparato registravimo paraiška pateikta iki

numatytos datos, nepažeidžiant pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių

apsaugos, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti

įrodžius, kad teikiamas registruoti vaistinis preparatas yra referencinio

preparato, kuris yra arba buvo registruotas Bendrijoje ne mažiau kaip 10 metų

arba bet kurioje EEE valstybėje ne mažiau kaip 6 arba 10 metų, atsižvelgiant į

tos valstybės nustatytą duomenų išimtinumo laikotarpį, generinis vaistinis

preparatas.

10.

Jei

vaistinis preparatas neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos arba

biologinis ekvivalentiškumas negali būti įrodytas atitinkamais biologinio

įsisavinamumo tyrimais, arba jei yra modifikuojama veiklioji medžiaga

(medžiagos), terapinės indikacijos, stiprumas, farmacinė forma arba vartojimo

būdas (palyginti su referenciniu vaistiniu preparatu), turi būti pateikti

atitinkamų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų duomenys.

11.

Jei

biologinis vaistinis preparatas, panašus į referencinį biologinį preparatą,

neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos dėl žaliavų ar gamybos procesų

skirtumų, turi būti pateikti atitinkamų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų

duomenys. Papildomai pateikiami duomenys turi atitikti sveikatos apsaugos

ministro nustatytus vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir

klinikinių tyrimų standartus, protokolus ir atitinkamas gaires. Kitų tyrimų,

kurių duomenys yra referencinio vaistinio preparato registravimo byloje,

rezultatų pateikti nereikia.

12.

Papildomas

nesumuojamas vienų metų duomenų išimtinumo laikotarpis suteikiamas pripažinto

medicininio vartojimo naujai veikliosios medžiagos indikacijai, jeigu dėl jos

atlikti reikšmingi ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai.

13.

Būtinų studijų ir tyrimų atlikimas, norint pateikti paraišką

registruoti vaistinį preparatą Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 5, 10

ir 11 dalis ar Bendrijos vaistinių preparatų registre pagal Reglamentą (EB) Nr.

726/2004 arba kitose valstybėse pagal tų valstybių teisės aktų reikalavimus, ir

su jais susiję praktiniai poreikiai nepažeidžia vaistinių preparatų patento ar

papildomos apsaugos liudijimų suteikiamų teisių, numatytų Lietuvos Respublikos

patentų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pramoninės

nuosavybės apsaugą.

14.

Nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių pramoninės nuosavybės ir

komercinių paslapčių apsaugą, ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų rezultatų

galima nepateikti įrodžius, kad teikiamo registruoti vaistinio preparato

veikliosios medžiagos (medžiagų) vartojimas Bendrijos medicinos praktikoje yra

pripažintas ne trumpiau kaip 10 metų ir, remiantis sveikatos apsaugos ministro

nustatytų vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių

tyrimų standartų ir protokolų reikalavimais, įrodytas jos veiksmingumas ir

priimtinas saugumas. Šiuo atveju vietoj ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų

rezultatų pateikiama atitinkama mokslinė literatūra.

15.

Jei teikiamo

registruoti vaistinio preparato veikliosios medžiagos įtrauktos į anksčiau

įregistruotų vaistinių preparatų sudėtį, tačiau jų derinys terapiniais tikslais

nevartotas, pateikiami to derinio naujų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų rezultatai.

Nuorodų į mokslinius duomenis apie kiekvieną veikliąją medžiagą pateikti

nereikia.

16.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas gali leisti naudoti jo vardu įregistruoto

preparato registravimo byloje pateiktus farmacinius, ikiklinikinius ir

klinikinius dokumentus vėliau pateiktoms vaistinių preparatų, kurie turi tokią

pačią veikliųjų medžiagų kokybinę ir kiekybinę sudėtį bei farmacinę formą,

registravimo paraiškoms nagrinėti.

17.

Asmuo

privalo pateikti visus (tiek palankius, tiek nepalankius) vaistinio preparato

klinikinius ir (ar) mokslinės literatūros

duomenis. Informacija turi būti pateikta taip, kad ja remiantis būtų galima

priimti moksliškai pagrįstą sprendimą dėl vaistinio preparato rinkodaros

pažymėjimo išdavimo ir jo sąlygų.

18.

Už pateiktos

informacijos, duomenų ir dokumentų teisingumą atsako pareiškėjas ar rinkodaros

teisės turėtojas.

12 straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato

rinkodaros teisę nagrinėjimas ir rinkodaros pažymėjimo išdavimas

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros

teisę:

1) įvertina su

paraiška pateiktus dokumentus ir informaciją, padaro išvadą, ar jie atitinka

nustatytus reikalavimus rinkodaros teisei suteikti;

2) gali pateikti

vaistinį preparatą, jo pradines medžiagas, prireikus tarpinius produktus ar

kitas sudedamąsias medžiagas tirti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų

kontrolės laboratorijai, siekdama įsitikinti, kad gamintojo taikomi kontrolės

metodai ir su paraiška pateikti jų aprašymai yra tinkami;

3) gali

pareikalauti pareiškėją papildyti su paraiška pateiktus dokumentus ir

informaciją;

4) įsitikina,

kad gamintojas ir (ar) importuotojas turi sąlygas gaminti ir (ar) kontroliuoti

vaistinį preparatą pagal metodus, aprašytus kartu su paraiška gauti rinkodaros

teisę pateiktuose dokumentuose; pareiškėjui pateikus motyvuotą prašymą,

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali leisti, kad tam tikros stadijos gamyba

ir (ar) kontrolė būtų atliekama trečiųjų asmenų, kurie atitinka šiuos

reikalavimus.

2.

Vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimas išduodamas arba

motyvuotas atsisakymas jį išduoti priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo

paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, priėmimo dienos. Laikas,

per kurį pareiškėjas pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

pareikalautus papildomus dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus

žodžiu ir (ar) raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.

3.

Priėmusi

sprendimą suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba:

1) išduoda

pareiškėjui vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimą su šiais priedais:

preparato charakteristikų santrauka, rinkodaros sąlygomis, ženklinimu ir

pakuotės lapeliu;

2) įrašo

vaistinį preparatą į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą;

3) priskiria

preparatą nereceptiniams ar receptiniams vaistiniams preparatams vadovaudamasi šio

įstatymo nustatytais vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijais;

4) viešai visuomenės informavimo priemonėse praneša apie vaistinio preparato

įregistravimą ir paskelbia jo charakteristikų santrauką;

5) parengia

vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų dokumentų

vertinimo protokolą; jis atnaujinamas gavus naujos informacijos apie preparato

kokybę, saugumą ir veiksmingumą;

6) nedelsdama

suteikia galimybę visuomenei susipažinti su vertinimo protokolo turiniu,

išskyrus konfidencialaus komercinio pobūdžio informaciją. Vertinimo protokole

turi būti pagrįstas sprendimas suteikti rinkodaros teisę ir atskirai aptarta

kiekviena indikacija.

4.

Už paraiškos

suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, kartu pateiktų dokumentų ir

informacijos ekspertizę, taip pat už rinkodaros pažymėjimo išdavimą mokama

nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

5.

Jeigu

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti vaistinio preparato

rinkodaros teisę, taikydama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą

procedūrą (nacionalinę procedūrą), nustato, kad paraiška gauti to paties

vaistinio preparato rinkodaros teisę nagrinėjama kitoje EEE valstybėje,

paraiška nesvarstoma ir pareiškėjui siūloma ją pateikti decentralizuotai

procedūrai.

6.

Jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti

vaistinio preparato rinkodaros teisę, taikydama nacionalinę procedūrą nustato,

kad to paties vaistinio preparato rinkodaros teisė yra suteikta kitoje EEE

valstybėje, paraiška nesvarstoma ir pareiškėjui siūloma ją pateikti pagal

savitarpio pripažinimo procedūrą.

7.

Informacija

apie pateikiamas arba nagrinėjamas paraiškas registruoti vaistinius preparatus

ar registravimo sąlygų pakeitimus yra konfidenciali ir neskelbiama, išskyrus

atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai arba Europos Sąjungos reglamentai

reikalauja šią informaciją atskleisti.

13

straipsnis. Atsisakymas suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę

Vaistinio

preparato rinkodaros teisė nesuteikiama, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos

paraiškos, dokumentų ir informacijos ekspertizę, nustatomas bent vienas iš šių

pagrindų:

1) nepalankus

vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis;

2) pareiškėjas

nepakankamai pagrindžia vaistinio preparato veiksmingumą;

3) vaistinio

preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;

4) su paraiška

pateikta informacija ir dokumentai neatitinka sveikatos apsaugos ministro

nustatytų reikalavimų;

5) nesumokėta

nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

14 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros

pažymėjimo galiojimas ir rinkodaros teisės atnaujinimas

1.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisė suteikiama 5 metų laikotarpiui.

2.

Paraišką atnaujinti

vaistinio preparato rinkodaros teisę jos turėtojas turi pateikti likus ne

mažiau kaip 6 mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.

3.

Kartu su

paraiška atnaujinti rinkodaros teisę jos turėtojas turi pateikti konsoliduotą

bylą, apimančią vaistinio preparato kokybę, saugumą, veiksmingumą ir visas

variacijas, patvirtintas suteikus rinkodaros teisę.

4.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba atnaujina vaistinio preparato rinkodaros teisę, jeigu

jo naudos ir rizikos santykis vėl įvertinamas teigiamai.

5.

Šio įstatymo

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinta vaistinio preparato rinkodaros

teisė galioja neribotą laiką, išskyrus atvejį, kai dėl pagrįstų priežasčių,

susijusių su farmakologiniu budrumu, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

nusprendžia, kad po kito 5 metų laikotarpio ją būtina dar kartą atnaujinti.

6.

Jei suteikus

rinkodaros teisę vaistinis preparatas per 3 metus netiekiamas rinkai arba jei

rinkoje 3 metus iš eilės nėra vaistinio preparato, kuris jau buvo tiektas

rinkai, tai rinkodaros pažymėjimo galiojimas panaikinamas.

7.

Išimtiniais

atvejais visuomenės sveikatos interesais Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

gali nepanaikinti vaistinio preparato, kuris pagal šio straipsnio 6 dalį

netiektas rinkai, rinkodaros pažymėjimo galiojimo.

8.

Už paraiškos

ekspertizę atnaujinant vaistinio preparato rinkodaros teisę, vaistinio

preparato naudos ir rizikos santykio įvertinimą remiantis vaistinio

preparato periodiškai atnaujinamu saugumo protokolu bei kitais dokumentais

ir informacija (išskyrus atvejus, kai protokolai pateikiami nedelsiant,

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu) vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojas moka nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.

15 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojo pareigos ir atsakomybė

1.

Suteikus

vaistinio preparato rinkodaros teisę, jos turėtojas, atsižvelgdamas į mokslo ir

technikos pažangą, prireikus privalo atitinkamai koreguoti vaistinio preparato

gamybą ir tyrimus, kad vaistinis preparatas būtų gaminamas ir tikrinamas

visuotinai pripažintais moksliniais metodais.

2.

Vaistinio

preparato gamybos ir tyrimo metodų keitimus turi patvirtinti Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

3.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad informacija,

teikiama vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, atitiktų

patvirtintąją suteikus rinkodaros teisę ir vėliau.

4.

Jeigu

vaistinio preparato gamintojas nėra rinkodaros teisės turėtojas, Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu jis turi pateikti įrodymus apie vaistinio

preparato ir (ar) jo sudedamųjų dalių, taip pat gamybos tarpinių etapų

kontrolę, atliktą pagal informaciją, pateiktą kartu su paraiška gauti

rinkodaros teisę.

5.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi nedelsdamas pateikti Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai visą naują informaciją, dėl kurios gali tekti

papildyti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, rinkodaros pažymėjimo

sąlygas, ženklinimą, pakuotės lapelį arba kitus su paraiška gauti rinkodaros

teisę pateiktus dokumentus ir informaciją, ypač jeigu apribojimus ar draudimus

vaistiniam preparatui nustatė bet kurios kitos valstybės įgaliota institucija,

ir pateikti visą naują informaciją, galinčią turėti įtakos vaistinio preparato

naudos ir rizikos santykio vertinimui.

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba bet kada gali pareikalauti vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojo pateikti įrodymus, kad vaistinio preparato naudos ir

rizikos santykis išlieka palankus.

7.

Suteikus

vaistinio preparato rinkodaros teisę, jos turėtojas per šešis mėnesius privalo

pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šio preparato pirmojo patiekimo

Lietuvos Respublikos rinkai datą ir, bendradarbiaudamas su platintojais,

užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo tiekimą, atitinkantį pacientų poreikį.

8.

Likus ne

mažiau kaip dviem mėnesiams iki numatomo laikino arba nuolatinio vaistinio

preparato tiekimo Lietuvos

Respublikos rinkai nutraukimo, jo rinkodaros teisės turėtojas apie tai turi

pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

9.

Rinkodaros

teisės turėtojas, prieš tiekdamas rinkai imunologinių ir (ar) kraujo preparatų

serijas, kiekvienos serijos bandinius turi pateikti ištirti Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai, išskyrus atvejus, kai serijos kontrolė atlikta kitos EEE

valstybės oficialioje vaistų kontrolės laboratorijoje ar įgaliotoje tokius

tyrimus atlikti laboratorijoje, kuri patvirtina, kad serija atitinka kokybės

kontrolės dokumentus, pateiktus kartu su paraiška gauti rinkodaros teisę. Šiuo atveju

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikiama EEE oficialios kontrolės

institucijos serijos išleidimo pažymėjimo kopija.

10.

Rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad būtų tinkamai

atliktas kraujo preparatų gamybos ir gryninimo procesų specialusis

patvirtinimas, gamybos serijos vienodos ir, kiek tai leidžia šiuolaikinės

technologijos galimybės, kad kraujo preparatuose nėra specifinių virusinių

užkratų. Jis turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie metodus,

naudojamus patogeniniams virusams, kurie gali būti perduoti su kraujo

preparatais, sunaikinti, ir jos prašymu pateikti nesupakuoto produkto ir (ar)

vaistinio preparato bandinius.

11.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu, ypač jei tai būtina dėl priežasčių,

susijusių su farmakologiniu budrumu, rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti

jai visus duomenis apie tai, kiek vaistinio preparato realizuota, ir turimus

duomenis apie tai, kiek jo buvo išrašyta.

12.

Jei pagal

šio įstatymo 66 straipsnį sustabdomas vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo

galiojimas, rinkodaros teisės turėtojas turi apie tai pranešti didmeninio

platinimo įmonėms, vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, įsigijusioms

šio preparato.

13.

Jei pagal šio įstatymo 66 straipsnį panaikinamas vaistinio

preparato rinkodaros pažymėjimo galiojimas, rinkodaros teisės turėtojas,

bendradarbiaudamas su didmeninio platinimo įmonėmis, nedelsdamas turi atšaukti

vaistinį preparatą iš rinkos.

14.

Už vaistinio

preparato rinkodarą atsako jo rinkodaros teisės turėtojas; atstovo paskyrimas

neatleidžia teisės aktų nustatyta tvarka rinkodaros teisės turėtojo nuo

atsakomybės.

16 straipsnis. Homeopatinių ir tradicinių augalinių

preparatų tiekimo rinkai

ypatumai

1.

Homeopatiniai

preparatai, atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus,

registruojami pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą supaprastintą

homeopatinių vaistinių preparatų registravimo procedūrą. Šiems preparatams

netaikomi farmakologinio budrumo reikalavimai.

2.

Sveikatos

apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos homeopatijos

tradicijas ir sveikatos priežiūros poreikius, homeopatiniams preparatams,

išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, gali patvirtinti specialią

registravimo procedūrą, nustatydamas specifinius ikiklinikinių ir klinikinių

tyrimų reikalavimus. Jei tokia procedūra patvirtinama, apie tai informuojama

Europos Komisija.

3.

Homeopatiniai

vaistiniai preparatai, nenurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, registruojami

šio įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka.

4.

Tradiciniams

augaliniams preparatams, atitinkantiems sveikatos apsaugos ministro nustatytus

kriterijus, taikoma supaprastinta tradicinių augalinių preparatų registravimo

procedūra, išskyrus atvejį, kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

nusprendžia, kad toks preparatas atitinka registracijos pagal šio įstatymo 11

straipsnį kriterijus.

5.

Jei tradicinis augalinis preparatas atitinka sveikatos apsaugos

ministro nustatytus homeopatinių preparatų, kurie gali būti registruojami pagal

supaprastintą homeopatinių preparatų registravimo procedūrą, kriterijus, jis

registruojamas taikant šią procedūrą.

6.

Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai priėmus sprendimą registruoti šiame straipsnyje

nurodytus preparatus, jie įrašomi į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų

registrą ir išduodamas registracijos pažymėjimas.

17

straipsnis. Vaistinių preparatų lygiagretus importas

1.

Į Lietuvos

Respubliką gali būti lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai, kurie

įregistruoti Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše ir dėl kurių

išduotas lygiagretaus importo leidimas.

2.

Šio įstatymo

ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba tvarko Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą,

registruoja lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ir išduoda lygiagretaus

importo leidimus, perregistruoja lygiagrečiai importuojamus vaistinius

preparatus, tvirtina lygiagretaus importo leidimų sąlygų keitimus ir sustabdo

leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir leidimų galiojimą.

3.

Lygiagretaus

importo leidimas gali būti išduodamas vaistiniam preparatui, kuris yra tapatus

Lietuvos Respublikoje registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį

panašus.

4.

Vaistinis

preparatas laikomas pakankamai panašiu į Lietuvos Respublikoje registruotą

vaistinį preparatą, jei atitinka šiuos kriterijus:

1) ta pati

veiklioji medžiaga ir ta pati jos druska, tas pats esteris, eteris, izomeras,

izomerų mišinys, kompleksas ar darinys;

2) tas pats

stiprumas;

3) ta pati

farmacinė forma ir vartojimo būdas;

4) tokios pat

klinikinės ir farmacinės savybės;

5) tas pats arba

susijęs rinkodaros teisės turėtojas ir (ar) tas pats gamintojas.

5.

Priėmus

sprendimą įregistruoti vaistinį preparatą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba:

1) priskiria lygiagrečiai

importuojamą vaistinį preparatą nereceptiniams ar receptiniams vaistiniams

preparatams;

2) išduoda lygiagretaus

importo leidimą su šiais priedais: preparato charakteristikų santrauka,

ženklinimu ir pakuotės lapeliu;

3) įrašo

vaistinį preparatą į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.

6.

Vaistinio

preparato lygiagretaus importo leidimas gali būti išduodamas tik juridiniam

asmeniui, gavusiam šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo

licenciją.

7.

Vaistinio preparato

lygiagretaus importo leidimas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti

priimamas per 45 dienas nuo paraiškos ir dokumentų, pateiktų pagal sveikatos

apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, priėmimo dienos. Laikas, per kurį

pareiškėjas pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pareikalautus

papildomus dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus raštu, į paraiškos

nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.

8.

Lygiagretaus

importo leidimas išduodamas 5 metams. Lygiagrečiai importuojamas vaistinis

preparatas perregistruojamas, išduodant naują lygiagretaus importo leidimą,

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

9.

Už paraiškos

registruoti, perregistruoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą ar

pakeisti lygiagretaus importo leidimo sąlygas, kartu pateiktų dokumentų ir

informacijos ekspertizę, taip pat lygiagretaus importo leidimo išdavimą mokama

valstybės rinkliava.

10.

Lygiagrečiai

importuoti vaistinį preparatą į Lietuvos Respubliką turi teisę tik šio

vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo turėtojas.

11.

Lygiagretaus

importo leidimo turėtojas apie ketinimą lygiagrečiai importuoti vaistinį

preparatą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomo importo turi pranešti

raštu šio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui ir Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai.

12.

Lygiagretaus importo

leidimo turėtojas privalo vykdyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose su

farmakologiniu budrumu ir vaistinio preparato atšaukimu iš rinkos susijusias

rinkodaros teisės turėtojo pareigas.

13.

Kitus

reikalavimus, susijusius su lygiagrečiu importu, ir kitas lygiagretaus importo

leidimo turėtojo pareigas nustato sveikatos apsaugos ministras.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

KLINIKINIAI

VAISTINIŲ PREPARATŲ TYRIMAI

18

straipsnis. Klinikinių vaistinio preparato tyrimų reikalavimai

1.

Klinikinius vaistinio

preparato tyrimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kaip jų

laikomasi, kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir kitos pagal

įstatymus įgaliotos institucijos.

2.

Pagrindinio tyrėjo kvalifikacija turi atitikti sveikatos apsaugos

ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

3.

Visi

klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai turi būti planuojami, atliekami,

registruojami ir ataskaitos apie juos teikiamos laikantis sveikatos apsaugos

ministro patvirtintų Geros klinikinės praktikos taisyklių reikalavimų.

4.

Klinikinius vaistinio preparato tyrimus vykdyti galima tik turint Lietuvos

bioetikos komiteto pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą

liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą. Pritarimo atlikti

klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimų ir leidimų atlikti klinikinį

vaistinio preparato tyrimą išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos

ministras.

5.

Tiriamieji vaistiniai preparatai klinikiniams tyrimams įsigyjami ir išduodami

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

6.

Klinikinio

tyrimo užsakovas ar jo atstovas ir (ar) pagrindinis tyrėjas, norėdami gauti

pritarimo liudijimą ar leidimą klinikiniams vaistinių preparatų tyrimams

atlikti, turi pateikti dokumentus, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos

ministras. Už dokumentų, kurie pateikiami norint gauti Lietuvos bioetikos

komiteto pritarimo liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės leidimą,

ekspertizę ir pritarimo liudijimų bei leidimų išdavimą mokamos nustatyto dydžio

valstybės rinkliavos.

7.

Lietuvos

bioetikos komitetas pritarimą arba nepritarimą klinikiniam tyrimui atlikti

pareiškia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba leidimą atlikti klinikinį tyrimą išduoda arba

motyvuotą atsisakymą jį išduoti pateikia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo

paraiškos priėmimo dienos. Ji gali išduoti leidimą klinikiniam tyrimui atlikti

tik esant Lietuvos bioetikos komiteto pritarimui.

8.

Šio straipsnio

7 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęsiamas 30 dienų tais atvejais, kai

prašoma leidimo tyrimams, kurių metu naudojami šie tiriamieji vaistiniai

preparatai:

1) skirti genų

terapijai;

2) skirti

somatinių ląstelių terapijai;

3) genetiškai modifikuotų organizmų preparatai.

9.

Jei

konsultuojamasi su ekspertais, šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems

tiriamiesiems vaistiniams preparatams leidimo pradėti klinikinius tyrimus

išdavimo terminas gali būti pratęsiamas dar 90 dienų, iš viso – iki 180 dienų.

Ksenogeninių ląstelių terapijos klinikinių tyrimų leidimo išdavimo terminas

neribojamas.

10.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba duomenis apie klinikinį vaistinio preparato tyrimą į

Europos duomenų bazę „EudraCT“ įtraukia pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

patvirtiną standartinės veiklos tvarką, parengtą vadovaujantis išsamiomis

Europos Komisijos rekomendacijomis.

11.

Jei

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Lietuvos bioetikos komitetas turi

objektyvių priežasčių manyti, kad paraiška gauti leidimą vykdyti klinikinį

vaistinio preparato tyrimą neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų

reikalavimų, arba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl klinikinio tyrimo

saugumo ar mokslinio pagrįstumo, gali neišduoti leidimo vykdyti klinikinį

vaistinio preparato tyrimą ar pritarimo liudijimo, apie tai pranešdami

užsakovui.

12.

Užsakovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai ir Lietuvos bioetikos komitetui turi pateikti visą

gautą svarbią informaciją apie klinikinio tyrimo metu pastebėtus

nepageidaujamus reiškinius ar įtariamas nepageidaujamas reakcijas į tiriamąjį

vaistinį preparatą.

13.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja, kad duomenys apie įtariamus sunkius

nepageidaujamų reakcijų padarinius, susijusius su tiriamuoju vaistiniu

preparatu, pastebėtus Lietuvoje klinikinių tyrimų metu, būtų nedelsiant

įtraukti į pranešimo apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir šios

informacijos apdorojimo Europos ekonominėje erdvėje sistemos „EudraVigilance“

klinikinių tyrimų modulį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

14.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba gali priimti sprendimą sustabdyti arba nutraukti

klinikinį vaistinio preparato tyrimą šalyje, kai jis jau atliekamas, jeigu turi

svarių priežasčių nuspręsti, kad nevykdomos leidime nurodytos sąlygos, arba

abejoja dėl klinikinio tyrimo saugumo ar mokslinio pagrįstumo, ir nurodyti šio

sprendimo priežastis. Užsakovas ir tyrėjas turi nedelsdami išnagrinėti

sustabdymo ar nutraukimo priežastis ir per vieną savaitę pateikti ataskaitą,

kurioje būtų nagrinėjami iškelti klausimai ir visos išskirtinės aplinkybės,

prieštaraujančios tolesniam klinikinio vaistinio preparato tyrimo vykdymui. Gavusi

ataskaitą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl tyrimo

sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar tyrimo nutraukimo.

15.

Lietuvos

bioetikos komitetui nutarus sustabdyti ar nutraukti pritarimo liudijimo

galiojimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 7 dienas

priima sprendimą tyrimą sustabdyti arba nutraukti.

PENKTASIS skIRSNIS

FARMACINĖS VEIKLOS licencijavimas

19

straipsnis. Farmacinės veiklos licencijavimas

1.

Vaistinių, tiriamųjų vaistinių

preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų

platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus

šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla.

2.

Juridiniams

asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams (toliau – juridinis asmuo)

išduodamos šios licencijų rūšys:

1) gamybos

licencija;

2) didmeninio

platinimo licencija;

3) vaistinės

veiklos licencija;

4) gamybinės

vaistinės veiklos licencija;

5) farmacinių

atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija.

3.

Licencijas

išduoda, pakeičia, stabdo, naikina jų galiojimą ar naikina galiojimo sustabdymą,

įrašo pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į dokumentus, pateiktus

licencijai gauti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Farmacinės veiklos

licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

20

straipsnis. Licencijų išdavimas

1.

Juridinis

asmuo, norintis gauti licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus,

nustatytus Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos, pateiktų

duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.

2.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi

nuvykti į paraiškoje deklaruotą veiklos vietą patikrinti pateiktų duomenų ir

informacijos tikslumo ir teisingumo, įvertinti, ar juridinis asmuo teisės aktų

nustatyta tvarka yra pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi,

kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo, Farmacinės veiklos

licencijavimo taisyklių, sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės

aktų nustatytus reikalavimus.

4.

Licencija

išduodama šio įstatymo nustatytais terminais. Jei reikia, Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba turi teisę prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu,

taip pat šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti numatyto

asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 28 straipsnyje,

ar asmens, kurio pareigos, kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 34

straipsnyje, tvirtinimu susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas

informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį

pareiškėjas pateikia šią informaciją, neįskaitomas į šio įstatymo nustatytais

terminais priimamo sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo laikotarpį.

5.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip

pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie

juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo steigėjus, akcininkus,

vadovus, juridinio asmens finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų

teisės aktų pažeidimus, atliktų tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą

informaciją, kuri Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai reikalinga priimant

sprendimą dėl licencijos išdavimo.

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo

sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša

Juridinių asmenų registrui juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta

tvarka, paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.

7.

Licencija

išduodama neterminuotam laikui.

8.

Už juridinio asmens pasirengimo vykdyti farmacinę veiklą teisės aktų

nustatyta tvarka vertinimą, taip pat licencijos išdavimą mokama nustatyto

dydžio valstybės rinkliava.

21 straipsnis. Informacijos ir duomenų pakeitimai

licencijos turėtojo pateiktuose dokumentuose licencijai gauti

1.

Jei

licencijos turėtojas nori pakeisti informaciją ir (ar) duomenis dokumentuose,

pateiktuose jo licencijai gauti (toliau – licencijos informacija ir duomenys),

jis turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai sveikatos apsaugos

ministro nustatytos formos paraišką ir dokumentus, patvirtinančius keičiamus

licencijos informaciją ir duomenis.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką, turi teisę nuvykti į deklaruojamą

vietą ir patikrinti, ar juridinis asmuo pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą

naujomis sąlygomis.

3.

Sprendimas

dėl keičiamų licencijos informacijos ir duomenų priimamas ne vėliau kaip per 30

dienų nuo paraiškos ir dokumentų pateikimo, išskyrus atvejus, numatytus šio

įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ir 32 straipsnio 3 dalyje.

4.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba gali prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu

susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas turi pateikti informaciją ne

vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia šią

informaciją, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį.

22 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją,

įrašyti pasikeitusius licencijos duomenis ir informaciją

Licencija

neišduodama ar atsisakoma įrašyti pasikeitusius licencijos duomenis ir

informaciją, jeigu:

1) pateikti

paraiška ir dokumentai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų

reikalavimų;

2) pareiškėjas

per nustatytą terminą nepateikė prašytos papildomos informacijos;

3) pareiškėjas

ar jo vykdoma farmacinė veikla neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatytų reikalavimų;

4) pareiškėjui

iškelta bankroto byla;

5) nesumokėta

nustatyto dydžio valstybės rinkliava;

6) juridiniam

asmeniui buvo panaikintas licencijos galiojimas ir nuo licencijos galiojimo

panaikinimo nepraėjo 6 mėnesiai (ši nuostata netaikoma, kai licencijos

turėtojas nutraukia licencijuojamą veiklą ir pateikia Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai prašymą panaikinti licencijos galiojimą).

23 straipsnis. Licencijos galiojimo sustabdymas,

licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimas ar licencijos galiojimo

panaikinimas

1.

Licencijos

galiojimas sustabdomas, jeigu vykdoma veikla neatitinka licencijos informacijos

ir duomenų, nesilaikoma licencijuojamos veiklos sąlygų.

2.

Licencijos

galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba,

gavusi licencijos turėtojo raštišką pranešimą apie pašalintus licencijuojamos

veiklos sąlygų pažeidimus, nustato, kad pareiškėjas iš tikrųjų pašalino

nurodytus pažeidimus.

3.

Licencijos

galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) licencijos

turėtojas nutraukia licencijuojamą veiklą ir pateikia Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai prašymą panaikinti licencijos galiojimą;

2) licencijos

turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą

nepašalina licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimų;

3) Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba nustato, kad sustabdžius licencijos galiojimą

juridinis asmuo ar jo filialas toliau verčiasi licencijuojama farmacine veikla;

4) juridinis

asmuo pasibaigė;

5) pateikti

klaidinantys duomenys licencijai gauti;

6) licencijos

turėtojas, sustabdžius jo licencijos galiojimą, per 12 mėnesių nuo licencijos

galiojimo sustabdymo panaikinimo padarė pažeidimą, dėl kurio būtų stabdomas jo

licencijos galiojimas.

4.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina licencijos galiojimą visai

veiklai ar daliai veiklos, jei licencijos turėtojas pažeidžia šio įstatymo,

Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos apsaugos ministro

nustatytus reikalavimus.

5.

Jeigu dėl šio

įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti įdarbinto kvalifikuoto

asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis atitinka šio įstatymo 28 straipsnio

reikalavimus (toliau – kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)

importą), ar farmacinės veiklos vadovo padarytų farmacinės veiklos pažeidimų

iškeliama baudžiamoji ar administracinė byla arba pradedamas tyrimas dėl darbo

tvarkos pažeidimų, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba sustabdo jo įgaliojimus

bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu.

ŠEŠTASIS skIRSNIS

GAMYBA IR IMPORTAS IŠ TreČIŲJŲ ŠALIŲ

24

straipsnis. Pagrindiniai gamybos ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimai

1.

Juridinis asmuo gali verstis

vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų

šalių tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją.

2.

Juridinis

asmuo gali verstis vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų visa ir

daline gamyba ir (ar) įvairiais procesais, susijusiais su fasavimu, pakavimu,

ženklinimu, prezentacija, tik turėdamas gamybos licenciją. Šią licenciją jis

taip pat turi įgyti, kai vaistinius preparatus, tiriamuosius vaistinius

preparatus gamina ir (ar) importuoja iš trečiųjų šalių tik eksportui. Gamybos

licencija suteikia teisę platinti šios licencijos turėtojo pagamintus

vaistinius preparatus.

3.

Gamybos licencijos nereikalaujama:

1)

ekstemporaliems vaistiniams preparatams gaminti;

2) pramoniniu

būdu arba pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu pagamintų vaistinių

preparatų pakuotei perpakuoti, perfasuoti, prezentacijai keisti, jei šią veiklą

atlieka vaistinės ar filialai, ir šie vaistiniai preparatai skirti tik tos

vaistinės ar to vaistinės filialo aptarnaujamiems fiziniams

asmenims;

3)

radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo nurodymus iš registruotų

radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar radionuklidų pirmtakų prieš

vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga, turinti veiklos su jonizuojančiosios

spinduliuotės šaltiniais licenciją, toje įstaigoje vartoti;

4) tiriamiesiems

vaistiniams preparatams prieš vartojimą ar pakavimą praskiesti, jei tai atlieka

klinikinių tyrimų centruose farmacijos specialistai ar kiti tam įgalioti

asmenys ir šie preparatai skirti vartoti tik tame centre;

5) vardinių

vaistinių preparatų importui iš trečiųjų šalių.

4.

Vaistiniai,

tiriamieji vaistiniai preparatai gaminami ir (ar) importuojami iš trečiųjų

šalių laikantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų vaistinių preparatų ir

tiriamųjų vaistinių preparatų geros gamybos praktikos nuostatų ir atsižvelgiant

į Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos

institucijų rekomendacijas (toliau – geros gamybos praktika).

5.

Iš trečiųjų

šalių importuojami vaistiniai, tiriamieji vaistiniai preparatai turi būti

pagaminti įmonėse, kurioms tos šalies įgaliotos institucijos leista verstis

vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir kurių geros gamybos

praktikos standartai atitinka bent Europos Sąjungos nustatytuosius.

6.

Vaistinių

preparatų gamybai pradinėmis medžiagomis galima naudoti tik tas veikliąsias

medžiagas, kurios pagamintos atsižvelgiant į pradinių medžiagų Europos

Komisijos geros gamybos praktikos principus ir rekomendacijas. Ši nuostata

taikoma ir pagalbinėms medžiagoms, kurių sąrašą ir specifines naudojimo sąlygas

nustato Europos Komisija (toliau – į Europos Komisijos sąrašą įrašytos

pagalbinės medžiagos).

7.

Veikliųjų

medžiagų, kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistiniams preparatams

gaminti, gamybai priskiriama visa ir dalinė gamyba, taip pat veikliosios

medžiagos importas ir įvairūs procesai, susiję su jos fasavimu, pakavimu,

ženklinimu ar prezentacija iki šios medžiagos naudojimo vaistinio preparato

gamybai, įskaitant kartotinį supakavimą ar ženklinimą.

8.

Šio skirsnio

nuostatos taikomos ir tarpiniams produktams.

9.

Kraujo

preparatai gali būti gaminami tik iš žmogaus kraujo ir plazmos, kurie

surinkti ir ištirti pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

25 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui,

norinčiam gauti gamybos licenciją

Juridinis asmuo,

norintis gauti gamybos licenciją, privalo:

1) nurodyti

paraiškoje numatomus gaminti ar importuoti vaistinius preparatus ir jų

farmacines formas, tiriamųjų vaistinių preparatų grupes ir farmacines formas,

taip pat vietą, kur jie gaminami ir (ar) vykdoma jų kontrolė;

2) nurodytų

vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamybai arba importui turėti

pakankamai ir tinkamų patalpų, techninių įrengimų, kontrolės įrangą, kurie

atitiktų šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos

apsaugos ministro nustatytus preparatų gamybos, kontrolės ir jų laikymo

reikalavimus, užtikrintų vaistinių preparatų gamybos ir tyrimų metodų, aprašytų

dokumentuose, pateiktuose vaistinio preparato rinkodaros teisei įgyti, taikymą;

3) sudaryti

darbo sutartį su asmeniu kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar)

importą, pareigoms vykdyti;

4) atitikti kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo

taisyklių ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

26

straipsnis. Gamybos licencijos išdavimo principai

1.

Gamybos

licencija išduodama veiklai tik paraiškoje nurodytose patalpose ir su toje

pačioje paraiškoje nurodytais preparatais ar jų grupėmis bei farmacinėmis

formomis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigas

gali vykdyti tik į licenciją įrašytas asmuo.

2.

Gamybos

licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti

per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo

dienos.

3.

Jei šios

licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į

dokumentus, pateiktus licencijai gauti, sprendimas arba motyvuotas atsisakymas

juos įrašyti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos

pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės

tarnybos motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.

27

straipsnis. Gamybos licencijos turėtojo pagrindinės pareigos

Gamybos

licencijos turėtojas privalo:

1) įdarbinti

pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai

farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;

2) vykdyti

veiklą su tiriamaisiais vaistiniais preparatais ir (ar) vaistiniais

preparatais, kuriems suteikta rinkodaros teisė, EEE valstybėje tik pagal tos

valstybės teisės aktus;

3) iš anksto

pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie visus informacijos ar

duomenų pakeitimus, kuriuos jis norėtų padaryti licencijai gauti pateiktuose

dokumentuose;

4) nedelsdamas

pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, jei pakeičiamas kvalifikuotas

asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą. Jeigu licencijoje nurodytas

kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, dėl ligos, atostogų

ar kitų objektyvių priežasčių negali vykdyti savo pareigų, jo funkcijos gali

būti pavestos tik kitam už gamybą ir (ar) importą atsakingam kvalifikuotam

asmeniui. Šiuo atveju gamybos licencijos turėtojas turi paskirti arba įdarbinti

kitą kvalifikuotą asmenį, atsakingą už gamybą ir (ar) importą, ir apie tai

nedelsdamas informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Jeigu kitas

kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, įdarbinamas

laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 3 mėnesiai per vienus metus, licencijos keisti

nereikia;

5) leisti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

darbuotojams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems

ir nepavaldiems asmenims, pateikusiems tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą, laisvai

ir be išankstinio perspėjimo gamybos licencijos turėtojo darbo valandomis, o

kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos

įstaigų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose

veiklos vietose, siekiant

patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų;

pateikti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), daiktus, reikalingus

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti.

6) suteikti

kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir (ar) importą, įgaliojimus

vykdyti jam šiuo įstatymu nustatytas pareigas ir užtikrinti jų nuolatinį ir

nepertraukiamą atlikimą;

7) laikytis

geros gamybos praktikos;

8) kaip pradines

medžiagas naudoti tik tas veikliąsias medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo

24 straipsnio 6 dalies reikalavimus;

9) savo pagamintus ar importuotus vaistinius preparatus platinti

laikantis visų didmeninio platinimo licencijos turėtojui privalomų reikalavimų;

10) turėti

vaistų atšaukimo iš rinkos planą ir pranešti Valstybinei vaistų kontrolės

tarnybai apie pradedamą vykdyti ir įvykdytą vaistinių preparatų atšaukimą iš

rinkos, pateikti visą susijusią informaciją;

11) vykdyti

kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.

28 straipsnis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už

gamybą ir (ar) importą, kvalifikacijos reikalavimai

Kvalifikacijos

ir patirties reikalavimus kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir

(ar) importą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

29 straipsnis. Pagrindinės kvalifikuoto asmens,

atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigos

1.

Kvalifikuotas

asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, privalo vykdyti šiame įstatyme,

kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose

nustatytas pareigas. Jis atsako, kad:

1) kiekviena

vaistinio preparato serija būtų pagaminta ir patikrinta pagal šio įstatymo ir

kitų teisės aktų reikalavimus ir atitiktų dokumentus, pateiktus rinkodaros

teisei įgyti;

2) Lietuvoje ar kitoje EEE

valstybėje būtų atlikta vaistinio preparato, importuojamo iš trečiosios šalies,

nepaisant to, kur jis buvo pagamintas (trečiojoje ar EEE valstybėje),

kiekvienos serijos visa kokybinė, visų veikliųjų medžiagų kiekybinė analizė ir

visi kiti tyrimai ar patikrinimai, būtini vaistinio preparato kokybei užtikrinti

pagal dokumentus, pateiktus rinkodaros teisei įgyti;

3) kiekviena

tiriamojo vaistinio preparato serija būtų pagaminta ir patikrinta pagal gerą

gamybos praktiką, preparato specifikacijos bylą ir užsakovo dokumentus, pateiktus

prašant leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;

4) kiekviena

tiriamojo vaistinio preparato, importuojamo iš trečiosios šalies, serija būtų

pagaminta ir patikrinta pagal geros gamybos praktikos standartus, atitinkančius

bent Europos Sąjungos nustatytuosius, preparato specifikacijos bylą ir kad

kiekviena preparato serija būtų patikrinta pagal dokumentus, pateiktus prašant

leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;

5) jei

tiriamasis vaistinis preparatas yra palyginamasis preparatas iš trečiosios

šalies, kuriam suteikta rinkodaros teisė, tačiau nėra galimybės gauti

dokumentų, patvirtinančių, kad kiekviena šio preparato serija pagaminta pagal

geros gamybos praktikos standartus, atitinkančius bent Europos Sąjungos

nustatytuosius, būtų atliktos analizės, visi kiti tyrimai ir patikrinimai,

būtini šio preparato serijos kokybei užtikrinti pagal dokumentus, pateiktus

prašant leidimo vykdyti klinikinį tyrimą.

2.

Jei šio

straipsnio 1 dalyje numatyti serijų tyrimai jau yra atlikti kitoje EEE

valstybėje, jų tirti pakartotinai nebūtina, jeigu šios serijos yra tiekiamos

rinkai kartu su kokybės kontrolės dokumentais, pasirašytais tos valstybės

kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar) importą.

3.

Jei

vaistiniai preparatai importuojami iš šalies, su kuria Europos Bendrija yra

pasirašiusi abipusio pripažinimo sutartį, užtikrinančią, kad gamintojas taiko

geros gamybos praktikos standartus, lygiaverčius Bendrijos nustatytiesiems, ir

kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti tyrimai yra atlikti

eksportuojančioje šalyje, kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)

importą, gali šių tyrimų neatlikti.

4.

Visais

atvejais kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, vaistinių,

tiriamųjų vaistinių preparatų serijų registravimo žurnale ar tam skirtame

atitinkamame dokumente turi parašu patvirtinti, kad kiekviena pagaminta serija

atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šis

žurnalas ar jį atitinkantis dokumentas turi būti nuolat pildomas atsižvelgiant

į gamybą ir (ar) importą iš trečiųjų šalių ir pateikiamas Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos reikalavimu. Užpildytas vaistinių preparatų serijų

registravimo žurnalas ar jį atitinkantis dokumentas turi būti saugomas 5 metus.

septintasIS skIRSNIS

DIDMENINIS PLATINIMAS

30

straipsnis. Pagrindiniai didmeninio platinimo reikalavimai

1.

Juridinis asmuo turi teisę

verstis didmeniniu vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų ir į Europos

Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, naudojamų vaistinių preparatų ar

ekstemporalių vaistinių preparatų gamybai, platinimu tik turėdamas šio įstatymo

nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.

2.

Didmeninis

platinimas vykdomas laikantis šio įstatymo reikalavimų, sveikatos apsaugos

ministro patvirtintų geros platinimo praktikos nuostatų ir atsižvelgiant į

Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos

institucijų rekomendacijas (toliau – gera platinimo praktika).

3.

Jei

didmeninio platinimo licencijos turėtojas nori verstis vaistinių preparatų

gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių, jis turi įgyti gamybos licenciją.

4.

Asmenims,

turintiems kitų EEE valstybių išduotą didmeninio platinimo licenciją ir

norintiems verstis didmeniniu platinimu Lietuvos Respublikoje, negali būti

taikomi griežtesni veiklos reikalavimai negu juridiniams asmenims, turintiems šio

įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.

31 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui,

norinčiam gauti didmeninio  platinimo licenciją

Juridinis asmuo,

norintis gauti didmeninio platinimo licenciją, privalo:

1) nurodyti paraiškoje

numatomas platinti vaistinių preparatų grupes (pagal temperatūros režimą ir

sveikatos apsaugos ministro nustatytas grupes), nurodyti, ar bus platinamos

veikliosios medžiagos, į Europos Komisijos sąrašą įrašytos pagalbinės

medžiagos, naudojamos vaistiniams preparatams ar ekstemporaliems

vaistiniams preparatams gaminti;

2) atsižvelgiant

į Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos

institucijų rekomendacijas, turėti pakankamai tinkamų patalpų ir įrengimų, kad

būtų užtikrintas vaistinių preparatų laikymas (saugojimas) gamintojo

nustatytomis sąlygomis ir tinkamas platinimas;

3) sudaryti

darbo sutartį su asmeniu, kurio kvalifikacija atitiktų šio įstatymo 34

straipsnyje nustatytus reikalavimus, farmacinės veiklos vadovo pareigoms

vykdyti;

4) atitikti

kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos

apsaugos ministro nustatytus reikalavimus;

5) įsipareigoti

vykdyti visas šio įstatymo 33 straipsniu nustatytas pareigas.

32

straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos išdavimas

1.

Didmeninio

platinimo licencija išduodama veiklai tik juridinio asmens paraiškoje

nurodytose patalpose ir su toje pačioje paraiškoje nurodytų preparatų

grupėmis. Farmacinės veiklos vadovo pareigas gali vykdyti tik į licenciją

įrašytas asmuo.

2.

Didmeninio

platinimo licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas

atsisakyti ją išduoti per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus

reikalavimus, gavimo.

3.

Jei

licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusią licencijos informaciją ir

duomenis, sprendimas juos įrašyti arba motyvuotas atsisakymas priimamas ne

vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus

reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos motyvuotu

sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.

33

straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos turėtojo pagrindinės pareigos

Didmeninio

platinimo licencijos turėtojas privalo:

1) įdarbinti pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų

licencijoje nurodytai farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;

2) leisti

tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės

tarnybos darbuotojams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas

pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo didmeninio

platinimo licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų

nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus, įeiti

į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos vietose, siekiant

patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų;

pateikti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), daiktus, reikalingus

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti;

3) pateikti

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai duomenis apie vykdomą ir numatomą vykdyti

vaistinių preparatų platinimą ir atliekamus esminius pakeitimus, kurie gali

turėti poveikį vaistinio preparato kokybei, saugumui ir veiksmingumui;

4) įsigyti

(teisės aktų nustatytais atvejais – importuoti) vaistinius preparatus tik iš

juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją;

5) platinti tik

tokius vaistinius preparatus ar jų grupes, kurie laikomi patalpose,

atitinkančiose licencijoje ir jos dokumentuose nurodytas laikymo sąlygas;

6) tiekti Lietuvos Respublikos rinkai

tik registruotus vaistinius preparatus ir šio įstatymo nustatytais atvejais

neregistruotus vaistinius preparatus;

7) tiekti

vaistinius preparatus tik asmenims, kurie turi didmeninio platinimo, vaistinės

veiklos ir (ar) asmens

sveikatos priežiūros veiklos licencijas;

8)

bendradarbiaudamas su vaistinių preparatų rinkodaros teisių turėtojais,

užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo vaistinių preparatų tiekimą vaistinėms

ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms;

9) turėti

neatidėliotinų veiksmų planą, kuris užtikrintų veiksmingą bet kurio vaistinio

preparato atšaukimą iš rinkos, vykdomą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

nurodymu arba bendradarbiaujant su to vaistinio preparato gamintoju ar rinkodaros

teisės turėtoju, ir jį įgyvendinti;

10) tvarkyti

vaistinių preparatų gavimo ir pardavimo dokumentus, registruoti vaistinių

preparatų gavimo ir išsiuntimo operacijas, nurodant šią informaciją: datą,

vaistinio preparato pavadinimą, seriją, gauto ar parduoto vaistinio preparato

kiekį, tiekėjo ar gavėjo pavadinimą ir adresą;

11) tiekti

vaistinius preparatus tik kartu su dokumentais, kuriuose būtų ši informacija:

data, vaistinio preparato pavadinimas ir farmacinė forma, serija, kiekis,

tiekėjo ir konsignanto pavadinimas ir adresas;

12) Lietuvos

archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka 5

metus saugoti šio straipsnio 10 punkte nurodytus dokumentus ir prireikus

pateikti juos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prašymu;

13) vykdyti

farmacinę veiklą pagal vaistinių preparatų geros platinimo praktikos

reikalavimus;

14) platinti tik

tas veikliąsias medžiagas ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytas pagalbines

medžiagas, kurios pagamintos pagal Europos Komisijos geros gamybos praktikos

principus ir rekomendacijas;

15) skirti už

farmacinę veiklą atsakingus asmenis ir užtikrinti reikiamą specialistų,

vykdančių ir kontroliuojančių farmacinę veiklą, skaičių ir kvalifikaciją;

16) suteikti

farmacinės veiklos vadovui pakankamus įgaliojimus atlikti jam pavestas pareigas

ir užtikrinti jam priskirtų funkcijų nuolatinį ir nepertraukiamą atlikimą;

17) pranešti

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, jei pakeičiamas farmacinės veiklos

vadovas. Jeigu licencijoje nurodytas farmacinės veiklos vadovas dėl ligos,

atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali vykdyti savo pareigų, jo

funkcijos gali būti pavestos tik kitam asmeniui, atitinkančiam farmacinės

veiklos vadovui keliamus reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 34 straipsnyje. Jei

farmacinės veiklos vadovas pakeičiamas laikotarpiui, ilgesniam nei vienas

mėnuo, didmeninio platinimo licencijos turėtojas turi pranešti Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai. Jeigu farmacinės veiklos vadovas pakeičiamas

laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 3 mėnesiai per vienus metus, licencijos

informacijos ir duomenų keisti nereikia;

18) vykdyti kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

34 straipsnis. Farmacinės veiklos vadovo, atsakingo

už didmeninį platinimą,  kvalifikacijos ir patirties reikalavimai

ir pagrindinės pareigos

1.

Farmacinės

veiklos vadovu, atsakingu už didmeninį platinimą, gali būti vaistininkas,

turintis vaistininko praktikos licenciją ir dvejų metų darbo patirtį, įgytą

didmeninio platinimo įmonėje per paskutinius 10 metų.

2.

Farmacinės veiklos vadovas privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose

teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas

pareigas. Jis atsako, kad:

1) farmacinė

veikla būtų vykdoma pagal vaistinių preparatų gerą platinimo praktiką;

2) juridinio

asmens vadovai būtų informuoti apie tai, ar veikla atitinka šio įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;

3) būtų

platinami tik šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus

atitinkantys vaistiniai preparatai, veikliosios medžiagos ir į Europos Komisijos

sąrašą įrašytos pagalbinės medžiagos;

4) būtų

reaguojama į pirkėjų skundus ar pranešimus apie vaistinio preparato,

veikliosios medžiagos ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytos pagalbinės

medžiagos ir (ar) paslaugų kokybę;

5) būtų įdiegta

ir tinkamai veiktų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų atšaukimo iš rinkos

sistema.

AŠTUNTASIS skIRSNIS

VAISTINIŲ VEIKLA

35

straipsnis. Vaistinių rūšys ir jų veiklos ypatumai

1.

Vaistinės ir

jų filialai steigiami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Juridinis

asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla tik turėdamas šio įstatymo nustatyta

tvarka išduotą vaistinės veiklos licenciją, gaminti ekstemporalius vaistinius

preparatus – tik turėdamas gamybinės vaistinės veiklos licenciją.

2.

Vaistinės

skirstomos pagal veiklos pobūdį į visuomenės vaistines, gamybines visuomenės

vaistines, ligoninės vaistines, gamybines ligoninės vaistines, universiteto

vaistines ir labdaros vaistines.

3.

Visuomenės

vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami)

vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims,

neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės

veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai

aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir

profesinės veiklos praktika.

4.

Gamybinė

visuomenės vaistinė – visuomenės vaistinė, kuri gamina ekstemporalius

vaistinius preparatus ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams,

o kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) ir juridiniams

asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją. Gamybinė

vaistinė gali parduoti (išduoti) savo pagamintus kartinius vaistinius

preparatus per savo filialus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

5.

Ligoninės

vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė yra sveikatos priežiūros įstaigos

(įmonės) padalinys, kuris aprūpina ligoninę vaistiniais preparatais, bet neturi

teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams.

6.

Universiteto

vaistinė yra universiteto, rengiančio farmacijos specialistus, struktūrinis

padalinys ir atlieka visuomenės arba gamybinės visuomenės vaistinės funkcijas.

7.

Labdaros

vaistinė paramos būdu įsigyja vaistinius preparatus ir vaistinių prekes ir juos

išduoda labdaros gavėjams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kaip

paramą gautus vaistinius preparatus parduoti draudžiama.

8.

Vaistinės

gali vykdyti veiklą tik su registruotais vaistiniais preparatais arba šio

įstatymo nustatyta tvarka leistais vartoti sveikatos priežiūrai neregistruotais

vaistiniais preparatais.

9.

Vaistiniai

preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro

nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus,

turi būti suteikiama farmacinė paslauga.

10.

Vaistinės

savo veiklą vykdo pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus geros

vaistinių praktikos nuostatus.

11.

Be vaistinių

preparatų, vaistinės gali parduoti (išduoti) sveikatos apsaugos ministro

nustatytas vaistinių prekes.

12.

Visuomenės vaistinė,

visuomenės gamybinė vaistinė, universiteto vaistinė, ligoninės vaistinė,

gamybinė ligoninės vaistinė, ją likviduojant, reorganizuojant ar pradėjus jos

bankroto procedūrą, gali parduoti turimus vaistinius preparatus tik didmeninio

platinimo įmonei, kol galioja juridinio asmens vaistinės veiklos arba gamybinės

vaistinės veiklos licencija.

13.

Vaistinių

filialų steigimui, veiklai ir jų vykdymo sąlygoms taikomi tokie patys

reikalavimai kaip ir vaistinėms.

14.

Ligoninės

vaistinę, gamybinę ligoninės vaistinę gali steigti tik sveikatos priežiūros

stacionarinė įstaiga stacionarui aprūpinti.

15.

Juridinio

asmens, vykdančio visuomenės vaistinės, visuomenės gamybinės vaistinės veiklą,

registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė(-ės)“. Juridiniai asmenys,

nevykdantys vaistinės veiklos, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžio

„vaistinė“ ar jo vertimo į kitą kalbą.

36

straipsnis. Ekstemporalių vaistinių preparatų gamyba ir išdavimas (pardavimas)

gyventojams, registruotų vaistinių preparatų pakuotės keitimas

1.

Ekstemporalūs

vaistiniai preparatai gali būti gaminami tik gamybinėse vaistinėse.

2.

Aprašiniai

vaistiniai preparatai gaminami pagal vaistinių preparatų aprašus, kuriuos

tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

3.

Už vaistinėje

pagamintų vaistinių preparatų kokybę atsako juos pagaminusi vaistinė.

4.

Vaistinė turi

teisę keisti pramoniniu būdu ar pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu

pagamintų vaistinių preparatų pakuotę, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalies 2

punkte.

5.

Ekstemporalius vaistinius preparatus ir vaistinius preparatus, kurių pakuotė

pakeista pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, galima parduoti (išduoti) tik

tiesiogiai tos vaistinės ar filialo aptarnaujamiems gyventojams, o

kartinius vaistinius preparatus – ir juridiniams asmenims, turintiems

asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją. Juos perduoti (parduoti) kitai

vaistinei ar jos filialui draudžiama.

6.

Pagal

gamybinei vaistinei pateiktus užsakymus kartiniai vaistiniai preparatai gali

būti išduodami juridiniams asmenims, turintiems licenciją asmens sveikatos

priežiūros veiklai.

7.

Šio

straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nurodyti veiksmai vykdomi sveikatos apsaugos

ministro nustatyta tvarka.

37

straipsnis. Reikalavimai vaistinės veiklos licencijai gauti

Juridinis asmuo,

norėdamas gauti vaistinės veiklos licenciją, privalo:

1) turėti

tinkamas patalpas ir įrengimus, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro

nustatytus reikalavimus;

2) sudaryti

darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;

3) atitikti

kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir kitų teisės

aktų nustatytus reikalavimus.

38

straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos išdavimas

1.

Vaistinės veiklos licencija išduodama vykdyti tik nurodytos rūšies veiklą

ir tik juridinio asmens paraiškoje nurodytose patalpose. Vykdyti veiklą tame

pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigas,

išduodama tik viena vaistinės veiklos licencija.

2.

Vaistinės veiklos licencija išduodama arba priimamas motyvuotas

sprendimas atsisakyti ją išduoti per 45 dienas nuo paraiškos, pateiktos pagal

nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti

licencijoje nurodytas veiklos sąlygas, laikotarpis, per kurį pakeičiamos šios

sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne

ilgesnis kaip 30 dienų.

39

straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos turėtojo pareigos

Vaistinės

veiklos licencijos turėtojas privalo:

1) įdarbinti

farmacinės veiklos vadovą ir suteikti pakankamus įgaliojimus atlikti jam

pavestas pareigas;

2) vaistinius preparatus, veikliąsias ir kitas vaistines medžiagas

įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo

licenciją;

3) užtikrinti

vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis;

4) tinkamai ir

operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos, priimti iš

gyventojų naikintinus vaistinius preparatus;

5) veiklą

vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus;

6) dalyvauti

įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą;

7) saugoti ir

tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus, kuriuose, be

kitų privalomų rekvizitų, licencijos turėtojas privalo nurodyti šią

informaciją: vaistinio preparato pavadinimą, farmacinę formą, seriją, vaistinio

preparato kiekį;

8) veiklą vykdyti tik negyvenamosiose patalpose šio įstatymo ir

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Vaistinės farmacinės veiklos vadovo

kvalifikacijos reikalavimai ir pagrindinės pareigos

1.

Farmacinės

veiklos vadovu gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos

licenciją.

2.

Farmacinės

veiklos vadovas privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir

licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas. Jis atsako,

kad:

1) farmacinė

veikla būtų vykdoma pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus

reikalavimus;

2) vaistinė

įsigytų, saugotų ir parduotų (išduotų) tik registruotus, taip pat kitais teisės

aktais leistus vartoti sveikatos priežiūrai vaistinius preparatus;

3) būtų tinkamai

ir operatyviai reaguota į gaunamus iš vaistinių preparatų vartotojų skundus ar

pranešimus apie vaistinio preparato ir (ar) farmacinių paslaugų kokybę;

4) būtų tinkamai

ir operatyviai dalyvaujama atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos ir

surenkant iš gyventojų naikintinus ar nereikalingus vaistinius preparatus;

5) būtų

užtikrintas farmacinės paslaugos teikimas, teikiami siūlymai administracijos

vadovams dėl vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)

kvalifikacijos kėlimo;

6) būtų užtikrinta ekstemporalių

vaistinių preparatų gamybos kontrolė.

41

straipsnis. Kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais

1.

Vaistinės ir jų filialai kaimo vietovėse steigiami ir vykdo veiklą sveikatos

apsaugos ministro nustatyta supaprastinta tvarka. Valstybė ir savivaldybės gali

taikyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas, teikti paramą bei kitais būdais remti

kaimo vietovėse esančias vaistines.

2.

Kaimo

vietovėse, jeigu nėra vaistinės ar jos filialo, gyventojus vaistiniais

preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas

Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpina su pirminės sveikatos priežiūros

įstaigomis sutartis dėl vaistinių preparatų tiekimo sudariusios vaistinės.

DEVINTASIS skIRSNIS

farmacinių atliekų tvarkymAS

42

straipsnis. Farmacinių atliekų surinkimas iš gyventojų

1.

Farmacinės atliekos surenkamos

iš gyventojų ir farmacinių atliekų turėtojų, tvarkomos ir už jas apmokama

Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Už farmacinių

atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą mokama iš valstybės biudžeto.

43

straipsnis. Farmacinių atliekų tvarkymas ir jo ypatumai

1.

Juridinis

asmuo turi teisę tvarkyti farmacines atliekas tik turėdamas šio įstatymo

nustatyta tvarka išduotą farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą,

licenciją.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas juridiniams asmenims,

surenkantiems farmacines atliekas iš gyventojų.

44 straipsnis. Reikalavimai farmacinių atliekų

tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencijai gauti

Juridinis asmuo,

norėdamas gauti farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licenciją,

privalo:

1) turėti

tinkamas patalpas, įrengimus, kurie atitiktų sveikatos apsaugos ministro

nustatytus reikalavimus ir užtikrintų tinkamą farmacinių atliekų saugojimą ir

jų tvarkymą;

2) sudaryti darbo

sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;

3) pagal Atliekų

tvarkymo įstatymo reikalavimus turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka

išduotą leidimą;

4) atitikti šio

įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos apsaugos

ministro nustatytus reikalavimus.

45 straipsnis. Farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus

šalinimą, licencijos išdavimas

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba išduoda farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus

šalinimą, licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija

atitinka šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

2.

Farmacinių

atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija išduodama veiklai tik juridinio

asmens paraiškoje nurodytose patalpose.

3.

Farmacinių

atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija išduodama arba priimamas

motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 60 dienų nuo paraiškos,

pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo

pakeisti licencijoje nurodytą informaciją ir duomenis, laikotarpis, per kurį

pakeičiamos šios sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti

pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip 30 dienų.

46 straipsnis. Farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus

šalinimą, licencijos turėtojo pareigos

Farmacinių

atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencijos turėtojas privalo:

1) užtikrinti, kad farmacinės atliekos būtų tvarkomos pagal techninį

reglamentą, kuris smulkiai apibrėžia, kaip atliekos turi būti surenkamos,

rūšiuojamos, saugomos, įtraukiamos į apskaitą. Techninį reglamentą, suderintą

su Aplinkos ministerija, tvirtina Farmacijos departamento prie Sveikatos

apsaugos ministerijos direktorius;

2) įdarbinti

farmacinės veiklos vadovą ir suteikti pakankamus įgaliojimus atlikti jam

pavestas pareigas;

3) užtikrinti,

kad farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, patalpos atitiktų teisės

aktų reikalavimus bei licencijos informaciją ir duomenis.

47 straipsnis. Atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą,

įmonės farmacinės veiklos vadovo kvalifikacijos reikalavimai ir pagrindinės

pareigos

1.

Atliekų

tvarkymo, išskyrus šalinimą, įmonės farmacinės veiklos vadovu gali būti tik

vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją.

2.

Atliekų

tvarkymo, išskyrus šalinimą, įmonės farmacinės veiklos vadovas privalo vykdyti

šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo

administraciniuose aktuose nustatytas pareigas. Jis atsako, kad:

1) farmacinės

atliekos būtų tvarkomos pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus

reikalavimus;

2) farmacinės

atliekos būtų operatyviai surenkamos;

3) farmacinės

atliekos pagal nustatytus reikalavimus būtų rūšiuojamos, fasuojamos,

pakuojamos, ženklinamos;

4) būtų

užtikrintas saugus farmacinių atliekų laikymas ir transportavimas;

5) tinkamai būtų

tvarkoma farmacinių atliekų apskaita.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

INFORMACIJA APIE

VAISTINIUS PREPARATUS

48

straipsnis.

Farmacinė informacija

1.

Farmacinė

informacija apie vaistinius preparatus turi būti moksliškai pagrįsta,

objektyvi, neklaidinanti ir nesudaryti prielaidos pakenkti žmonių sveikatai.

2.

Farmacinė informacija apie

registruotus vaistinius preparatus turi atitikti vaistinio preparato

charakteristikų santrauką.

3.

Teikiant

farmacinę informaciją apie neregistruotus vaistinius preparatus, turi būti

nurodyta, kad tai – neregistruotas vaistinis preparatas.

4.

Farmacinę

informaciją, kurioje lyginami keli vaistiniai preparatai, iš kurių bent vienas

yra receptinis, galima pateikti tik sveikatos priežiūros ir farmacijos

specialistams.

5.

Teikiant farmacinę informaciją apie receptinius vaistinius

preparatus per radiją ir televiziją bei leidiniuose, galima vartoti tik

bendrinius vaistinių preparatų pavadinimus, išskyrus atvejus, kai farmacinė

informacija yra rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67

straipsnio nuostatų reikalavimus.

6.

Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos vaistinių preparatų pavadinimams, nurodomiems moksliniuose straipsniuose, kurie skelbiami Mokslinės informacijos instituto referuojamuose leidiniuose ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba, monografijose, vadovėliuose, metodiniuose ir kituose mokslo leidiniuose.

7.

Farmacinę

informaciją apie vaistinių preparatų savybes ruošti gali tik atitinkamas

biomedicinos mokslų studijas, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos

ministras, baigę asmenys, išskyrus atvejus, kai farmacinė informacija yra

rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67 straipsnio

nuostatų reikalavimus.

8.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas bent vienoje EEE valstybėje turi įsteigti

mokslo tarnybą, kuri kauptų informaciją apie tiekiamus rinkai vaistinius

preparatus.

9.

Skleisti

farmacinę informaciją turi teisę vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojas ir (ar) jo atstovas, asmuo, turintis farmacinės veiklos licenciją

dirbti su vaistiniais preparatais, išduotą šio įstatymo nustatyta tvarka,

juridinis asmuo, turintis asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją.

10.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos skelbiama farmacinė informacija apie vaistinius

preparatus laikoma oficialia farmacine informacija.

49

straipsnis. Vaistinių preparatų reklamos bendrosios nuostatos

1.

Lietuvos Respublikoje gali

būti reklamuojami tik registruoti vaistiniai preparatai.

2.

Vaistinių

preparatų reklama turi būti neklaidinanti ir objektyvi, informacija ir joje

vartojami terminai turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką,

objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo

vartojimą.

3.

Vaistiniai

preparatai turi būti reklamuojami taip, kad visuomenei būtų aišku, jog tai yra

reklama ir kad reklamuojamasis produktas yra vaistinis preparatas.

4.

Vaistų

reklamuotojais gali būti fiziniai asmenys, turintys atitinkamą mokslo žinių

lygį, leidžiantį tiksliai ir išsamiai informuoti apie reklamuojamą vaistinį

preparatą, ir įstatymų nustatyta tvarka sudarę darbo sutartis su vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojais ir (ar) jų atstovais. Rinkodaros teisės

turėtojai ir (ar) jų atstovai privalo rūpintis vaistų reklamuotojų

kvalifikacijos kėlimu.

5.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas ir vienas ar daugiau jo įgaliotų

juridinių asmenų gali vykdyti bendrą vaistinio preparato rinkodaros

stimuliavimo veiklą (pvz.: pardavimų skatinimas, reklamos naudojimas, rinkos ir

(ar) jos sąlygų formavimas ir pan.).

6.

Receptinius

vaistinius preparatus draudžiama reklamuoti per leidinius, radiją, televiziją

ir kitomis elektroninėmis informavimo priemonėmis, išskyrus šio įstatymo 51

straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

7.

Reklamuoti

vaistinius preparatus neturi teisės:

1) valstybės bei

savivaldybių institucijos ir jose dirbantys asmenys;

2) sveikatos

priežiūros ir (ar) farmacijos specialistai, teikdami sveikatos priežiūros ar

farmacines paslaugas.

8.

Kitus

reikalavimus, susijusius su vaistinių preparatų reklama gyventojams ir

sveikatos priežiūros, farmacijos specialistams, vaistinių preparatų

neparduodamų pavyzdžių įvežimu ar importu, jų perdavimu rinkodaros teisės

turėtojui ar jo atstovui, profesinių (mokslinių) ir reklaminių renginių

kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.

50

straipsnis. Vaistinių preparatų reklama gyventojams

1.

Gyventojams

skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti tik nereceptinius vaistinius preparatus

pateikiant būtiną sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją ir

nuorodas.

2.

Gyventojams

skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti:

1) vaistinius

preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų,

įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir

psichotropinių medžiagų sąrašus;

2) receptinius

vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai,

gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą;

3) vaistinius

preparatus (nepaisant jų stiprumo ar kiekio pakuotėje), kurių pavadinimai

įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Kompensuojamųjų vaistinių

preparatų kainyną.

3.

Homeopatinių

preparatų, registruotų taikant supaprastintą registracijos procedūrą, reklamoje

gali būti naudojama tik informacija, nurodyta pakuotės lapelyje ir ant

pakuotės, taip pat turi būti pateikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos

nuorodos.

4.

Reklamuojant

vaistinius preparatus gyventojams, draudžiama:

1) teigti, kad

vaistinį preparatą vartoti pataria mokslininkai, sveikatos priežiūros

specialistai ar asmenys, kurie nepriklauso nė vienai minimai grupei, bet būdami

įžymūs galėtų paskatinti vartoti vaistinį preparatą;

2) pateikti

konkrečią ligos istoriją, kuri galėtų tapti prielaida gyventojams patiems

klaidingai diagnozuoti ligą;

3) klaidinančiu

būdu tvirtinti, kad ligonis, vartodamas vaistinį preparatą, pasveiks;

4) vartoti

klaidinančius terminus ir grafinę medžiagą, vaizduojančią žmogaus ar gyvūno

organizmo pakitimus, kuriuos sukelia liga, sužalojimas ar reklamuojamas

vaistinis preparatas;

5) pateikti

medžiagą, orientuotą daugiausia vaikams ar tik jiems;

6) sudaryti

prielaidą manyti, kad nebūtina gydytojo konsultacija ar operacija, ypač

nurodyti konkrečią diagnozę ar siūlyti gydymą susirašinėjant paštu bei kitomis

informavimo priemonėmis;

7) nurodyti, kad

vartojant vaistinį preparatą užtikrinamas gydomasis jo poveikis ir nėra

nepageidaujamų reakcijų;

8) nurodyti, kad

reklamuojamas vaistinis preparatas veikia geriau ar taip pat kaip kitas

vaistinis preparatas ar gydymo būdas;

9) nurodyti, kad

vartojant reklamuojamą vaistinį preparatą pagerės sveikata;

10) nurodyti,

kad jei reklamuojamas vaistinis preparatas nebus vartojamas, tai gali turėti

neigiamos įtakos sveikatai; ši nuostata netaikoma vykdant skiepijimo programas;

11) nurodyti,

kad vaistinis preparatas yra maisto produktas, kosmetikos ar kita plačiai

vartojama priemonė;

12) nurodyti,

kad vaistinis preparatas yra saugus ar efektyvus todėl, kad natūralus;

13) veikti

gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, nurodant kainoraščiuose,

kainų etiketėse, vaistinių patalpose, kitose vietose kainų sumažinimą, kitais gerai

moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ir priemonėmis.

5.

Draudžiama

tiesiogiai pateikti vaistinius preparatus gyventojams reklamos tikslais.

6.

Parduodant

(išduodant) nereceptinius vaistinius preparatus, draudžiama skatinti papildomai

įsigyti analgetinių vaistinių preparatų.

51 straipsnis. Vaistinių preparatų reklama sveikatos

priežiūros ir farmacijos specialistams

1.

Sveikatos

priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti

receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus.

2.

Receptinius

vaistinius preparatus leidžiama reklamuoti leidiniuose, kurie skirti tik

sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams. Tokių leidinių sąrašą ir

įtraukimo į jį kriterijus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

3.

Sveikatos

priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje turi būti pateikiama

sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija apie vaistinį preparatą.

4.

Reklamuodami vaistinius

preparatus sveikatos priežiūros specialistams, turintiems teisę išrašyti

vaistinių preparatų, vaistų reklamuotojai gali naudoti vaistinių preparatų

neparduodamus pavyzdžius. Vaistinio preparato neparduodamas pavyzdys turi

atitikti mažiausią rinkoje esančią to paties pavadinimo, formos ir stiprumo

vaistinio preparato pakuotę ir ant pakuotės turi būti užrašas „Neparduodamas

pavyzdys“. Vaistinių preparatų neparduodamus pavyzdžius palikti sveikatos priežiūros

specialistams, platinti farmacijos specialistams ir gyventojams bei vartoti

sveikatos priežiūros tikslais draudžiama.

5.

Skatinant

sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus skirti, tiekti ar parduoti

(išduoti) vaistinius preparatus, draudžiama duoti atlygį pinigais ar natūra, o

šiems specialistams – jo prašyti ar jį priimti.

6.

Vaistinių

preparatų reklaminiuose renginiuose vaišingumas turi neužgožti renginio

pagrindinio tikslo ir gali būti rodomas tik dalyvaujantiems sveikatos

priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams. Draudžiama apmokėti šių

specialistų kelionės, apgyvendinimo ir kitas išlaidas.

7.

Profesiniuose

(moksliniuose) renginiuose vaišingumui neturi būti suteikiama tiek reikšmės,

kiek pagrindiniam renginio tikslui. Leidžiama apmokėti tik sveikatos priežiūros

ir (ar) farmacijos specialistų, dalyvaujančių šiuose renginiuose, kelionės,

apgyvendinimo, maitinimo ir (ar) registracijos mokestį.

8.

Rinkodaros

teisės turėtojas arba jo atstovas Lietuvos Respublikoje turi kaupti informaciją

apie išlaidas, skirtas reklaminiams, profesiniams (moksliniams) renginiams ir

juose dalyvaujantiems sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams, ir

šią informaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

FARMAKOLOGINIS

BUDRUMAS

52

straipsnis. Bendrieji farmakologinio budrumo reikalavimai

1.

Farmakologinis budrumas

įgyvendinamas vadovaujantis šiuo įstatymu, sveikatos apsaugos ministro

nustatyta tvarka ir Europos Komisijos rekomendacijomis dėl vaistinių preparatų

reglamentavimo Europos Bendrijoje taisyklių. Įgyvendinant farmakologinį

budrumą, taip pat turi būti atsižvelgiama į informaciją apie netinkamą

vaistinių preparatų vartojimą ir piktnaudžiavimą jais, nes tai gali turėti įtakos

vertinant vaistinių preparatų naudą ir riziką.

2.

Sveikatos

apsaugos ministras turi taikyti priemones, skatinančias sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus

teikti informaciją apie pastebėtas įtariamas nepageidaujamas reakcijas.

3.

Farmakologinio

budrumo vykdymą koordinuoja ir gautą farmakologinio budrumo informaciją tvarko

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

4.

Sveikatos

priežiūros ir farmacijos specialistai sveikatos apsaugos ministro nustatyta

tvarka privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie sunkius

nepageidaujamos reakcijos padarinius ar netikėtas nepageidaujamas reakcijas ir

kitus atvejus, kurie galėjo paveikti gydytų pacientų sveikatos būklę, net jei

vaistinis preparatas buvo vartojamas ne taip, kaip nurodyta preparato

charakteristikų santraukoje, ar juo buvo piktnaudžiauta.

5.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi pranešimą apie Lietuvos

Respublikoje nustatytą įtariamą sunkų nepageidaujamos reakcijos padarinį,

nedelsdama (ne vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo) apie tai turi

pranešti Europos vaistų agentūrai, kitoms EEE valstybėms ir vaistinio preparato

rinkodaros pažymėjimo turėtojui per pranešimo apie įtariamas nepageidaujamas

reakcijas ir šios informacijos apdorojimo Europos ekonominėje erdvėje sistemos

„EudraVigilance“ poregistracinį modulį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojo pareigos vykdant  farmakologinį budrumą

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi:

1) nustatyti

farmakologinio budrumo priemones ir jas vykdyti dėl vaistinių preparatų, kurių

rinkodaros pažymėjimą turi, taip pat garantuoti, kad prireikus imsis atitinkamų

su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba suderintų veiksmų;

2) bent vienoje

EEE valstybėje nuolat ir nepertraukiamai turėti nustatytos

kvalifikacijos asmenį, atsakingą už farmakologinį budrumą, ir užtikrinti šio

įstatymo 54 straipsnyje nustatytų pareigų vykdymą. Duomenys apie kvalifikuotą

asmenį turi būti pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai;

3) registruoti

įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir teikti periodiškai atnaujinamus saugumo

protokolus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka;

4) teikdamas pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas, vartoti

tarptautiniu mastu pripažintą medicininę terminologiją.

54 straipsnis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už

farmakologinį budrumą,  kvalifikacija ir atsakomybė

1.

Kvalifikuotu

asmeniu, atsakingu už farmakologinį budrumą, gali būti asmuo, turintis gydytojo

ar vaistininko kvalifikaciją ir žinių apie farmakologinį budrumą.

2.

Rinkodaros teisės turėtojas turi

sudaryti sąlygas atsakingam už farmakologinį budrumą kvalifikuotam asmeniui

vykdyti jam pavestas funkcijas ir įpareigoti:

1) atsakyti už sistemos,

užtikrinančios, kad vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo turėtojo

darbuotojams, įskaitant vaistų reklamuotojus, teikiama informacija apie visas

įtariamas nepageidaujamas reakcijas būtų renkama ir lyginama bei prieinama bent

vienoje Bendrijos vietoje, sukūrimą ir tvarkymą;

2) rengti ir teikti Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus;

3) užtikrinti, kad į bet kokį

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimą pateikti papildomos

informacijos, reikalingos vaistinio preparato naudai ir rizikai vertinti, būtų

atsakoma išsamiai ir greitai, įskaitant informaciją apie tai, kiek šio

vaistinio preparato parduota ar paskirta;

4) atsakyti už kitos informacijos,

svarbios vaistinio preparato naudai ir rizikai vertinti, įskaitant reikiamą

informaciją apie vaistinio preparato poregistracinio saugumo tyrimus, pateikimą

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

55 straipsnis. Nepageidaujamų reakcijų registracija

ir periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų teikimas

1.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi:

1) registruoti visas įtariamas

nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Bendrijoje ar trečiojoje šalyje, ir pranešti apie

jas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir Europos vaistų agentūrai.

Pranešimai pateikiami elektroniniu būdu. Išimtiniais atvejais galima pranešti

ir kitais būdais;

2) registruoti visus įtariamus sunkius

nepageidaujamų reakcijų padarinius, kurie buvo Lietuvos

Respublikoje

ir apie kuriuos jį

informavo sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistas, ir nedelsdamas (ne

vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo) pranešti apie juos

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai;

3) registruoti visus kitus Lietuvos

Respublikoje

buvusius įtariamus sunkius nepageidaujamų reakcijų padarinius, kurie atitinka

sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir apie kuriuos, kaip

pagrįstai manoma, jis turėjo žinoti, ir nedelsdamas (ne vėliau kaip per 15

dienų nuo informacijos gavimo) pranešti apie tai Valstybinei vaistų kontrolės

tarnybai;

4) nedelsdamas (ne vėliau kaip per 15

dienų nuo informacijos gavimo) apie visus trečiosiose šalyse buvusius įtariamus

sunkius netikėtus nepageidaujamų reakcijų padarinius ir įtariamą infekcijos

sukėlėjo perdavimą per vaistinį preparatą pranešti Valstybinei vaistų kontrolės

tarnybai ir Europos vaistų agentūrai.

2.

Jei vaistiniam preparatui taikyta

savitarpio pripažinimo, decentralizuota arba Europos Komisijos arbitražo

procedūros, rinkodaros teisės turėtojas turi papildomai užtikrinti, kad apie

visus įtariamus sunkius nepageidaujamų reakcijų padarinius, pasireiškiančius

Bendrijoje, būtų pranešta referencinei valstybei arba įgaliotai tos valstybės

narės, kuri veikia kaip referencinė, institucijai. Referencinė valstybė narė

yra atsakinga už tokių reakcijų analizę ir stebėseną.

3.

Jei

registruojant vaistinį preparatą nėra nustatyta kitų reikalavimų, Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti pranešimus

apie visas nepageidaujamas reakcijas periodiškai atnaujinamo saugumo protokolo

forma. Protokoluose turi būti moksliškai įvertintas vaistinio preparato naudos ir

rizikos santykis.

4.

Periodiškai

atnaujinami saugumo protokolai pateikiami kas 6 mėnesius po pirmosios

rinkodaros teisės suteikimo dienos iki preparato tiekimo rinkai, dvejus metus

po pirmojo patiekimo rinkai ne rečiau kaip kas 6 mėnesius, vėliau dvejus metus

vieną kartą per metus, po to kas 3 metus. Be to, protokolai pateikiami

nedelsiant, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu.

5.

Vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojas gali prašyti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą patikslinti

periodiškai atnaujinamų protokolų teikimo terminus pagal 2003 m. birželio 3 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės kompetentingos

institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais ir

veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo nurodytas procedūras.

6.

Rinkodaros teisės turėtojas negali

teikti visuomenei informacijos, susijusios su farmakologiniu budrumu, iš anksto

ar tuo pačiu metu nepranešęs Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Jis turi

užtikrinti, kad tokia informacija yra objektyvi ir neklaidinanti.

56

straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo galiojimo sustabdymas,

panaikinimas ar rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas dėl farmakologinio

budrumo duomenų

1.

Jei Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba, įvertinusi farmakologinio budrumo duomenis, mano, kad turi būti

laikinai sustabdytas ar panaikintas rinkodaros pažymėjimo galiojimas arba

pakeistos rinkodaros pažymėjimo sąlygos, apie tai ji turi skubiai pranešti

Europos vaistų agentūrai, kitoms EEE valstybėms ir vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojui.

2.

Jei reikia skubiai imtis priemonių

visuomenės sveikatai apsaugoti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali

laikinai sustabdyti rinkodaros pažymėjimo galiojimą ir ne vėliau kaip per vieną

darbo dieną pranešti apie tai Europos vaistų agentūrai, Europos Komisijai ir

kitoms EEE valstybėms.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

KOMPENSUOJAMŲJŲ VaisTinių preparatų IR medicinos pagalbos priemonių kainodara

57 straipsnis. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų

ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai

1.

Sveikatos

apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų

vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.

Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų

kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Prireikus

sveikatos apsaugos ministras šiuos kainynus papildo ir (ar) patikslina. Visi

kainynai ir jų papildymai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja po vieno

mėnesio nuo jų paskelbimo.

2.

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos

priemonių didžiausios mažmeninės kainos skaičiuojamos, prie vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojo ar jo atstovo arba medicinos pagalbos priemonės

gamintojo ar jo atstovo deklaruotos kainos pridėjus sveikatos apsaugos ministro

nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės

mokestį, jei vaistinis preparatas ar medicinos pagalbos priemonė apmokestinama

šiuo mokesčiu.

3.

Kompensuojamieji vaistiniai preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos

priemonės vaistinei ir juridiniam asmeniui, turinčiam asmens sveikatos

priežiūros veiklos licenciją, parduodamos ne brangiau negu didmeninė kaina,

kuri apskaičiuojama prie vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar jo

atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo deklaruotos

kainos pridedant sveikatos apsaugos ministro nustatytą didmeninės prekybos

antkainį.

4.

Kompensuojamieji vaistiniai preparatai didmeninio platinimo licencijos

turėtojui, kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės didmeninėms šių

priemonių platinimo įmonėms parduodami ne didesne negu vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojo ar jo atstovo arba medicinos pagalbos priemonės

gamintojo ar jo atstovo kompetentingoms valstybės institucijoms deklaruota

kaina.

58 straipsnis. Vaistinių preparatų įrašymas į Ligų

ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių

preparatų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus

1.

Vaistiniai

preparatai, ligos ir medicinos pagalbos priemonės į Ligų ir kompensuojamųjų

vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir

Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus įrašomi sveikatos apsaugos

ministro nustatyta tvarka.

2.

Pareiškėjas,

siekdamas įrašyti vaistinį preparatą, ligą ar medicinos pagalbos priemonę į šio

straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus, sveikatos apsaugos ministro nustatyta

tvarka pateikia Farmacijos departamentui prie Sveikatos apsaugos ministerijos

paraišką ir dokumentus. Paraiškos nagrinėjamos sveikatos apsaugos ministro

nustatyta tvarka.

3.

Sprendimas

dėl vaistinio preparato, ligos ar medicinos pagalbos priemonės įrašymo į šio

straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus ir jų kainos priimamas ne vėliau kaip per

180 dienų nuo paraiškos įregistravimo Farmacijos departamente dienos. Kai

priimamas sprendimas, turi būti nurodomos objektyviais ir patikrinamais

kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys.

59 straipsnis. Vaistinių preparatų įrašymas į

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir Kompensuojamųjų medicinos

pagalbos priemonių kainyną

1.

Mažmeninės ir

bazinės kainos tvirtinamos tik tų kompensuojamųjų vaistinių preparatų, kurių

bendrinis pavadinimas įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus Ligų

ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti ir Kompensuojamųjų vaistinių

preparatų sąrašus, medicinos pagalbos priemonių – kurių pavadinimas įrašytas į

Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir kuriems gauta paraiška

įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų

medicinos pagalbos priemonių kainyną.

2.

Nustatytos

formos paraiška įtraukti vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę į

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų medicinos

pagalbos priemonių kainyną pateikiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta

tvarka Farmacijos departamentui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

3.

Sprendimai

dėl kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainų nustatymo ir (ar) padidinimo

priimami ne vėliau kaip per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal sveikatos

apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Jei sprendimui

priimti pateiktos informacijos nepakanka, pareiškėjui nedelsiant pranešama,

kokios papildomos informacijos reikalaujama. Sprendimas priimamas ne vėliau

kaip per 90 dienų nuo papildomos informacijos gavimo.

4.

Jeigu

priimamas neigiamas sprendimas, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tokio sprendimo

priėmimo dienos pareiškėjas informuojamas raštu ir nurodomos objektyviais ir

patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys. Jeigu per šio

straipsnio 3 dalyje numatytą laiką sprendimas dėl kainos nustatymo ir (ar)

padidinimo nėra priimamas, pareiškėjo siūloma vaistinio preparato kaina įrašoma

į artimiausią Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar jo papildymą.

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

MEDICININĖS

PASKIRTIES PRODUKTŲ TIEKIMAS RINKAI

60

straipsnis.

Medicininės paskirties produktų tiekimo rinkai ypatumai

1.

Lietuvos

Respublikos rinkai gali būti tiekiami tik registruoti medicininės paskirties

produktai.

2.

Medicininės

paskirties produktai registruojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta

tvarka, įrašant juos į Medicininės paskirties produktų sąrašą ir išduodant

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama

teisė vykdyti produkto rinkodarą Lietuvos Respublikoje.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba tvarko medicininės paskirties produktų sąrašą ir

registruoja, perregistruoja medicininės paskirties produktus, tvirtina

registracijos pažymėjimų sąlygų keitimus ir sustabdo medicininės paskirties

produktų registracijos pažymėjimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir

(ar) panaikina pažymėjimų galiojimą.

4.

Registracijos

pažymėjimas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti priimamas ne

vėliau kaip per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus

reikalavimus, priėmimo dienos. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pareikalautus papildomus dokumentus ir

informaciją bei prireikus paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, į paraiškos

nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.

5.

Registracijos

pažymėjimas išduodamas 6 metams. Paraiška perregistruoti medicininės paskirties

produktą turi būti pateikta likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki registracijos

pažymėjimo galiojimo pabaigos. Perregistravus medicininės paskirties produktą,

jo registracija Lietuvos Respublikoje pratęsiama 6 metams.

6.

Už paraiškos

registruoti, perregistruoti medicininės paskirties produktą ir kartu pateiktų

dokumentų ir informacijos ekspertizę, taip pat už registracijos pažymėjimo

išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

7.

Gaminti

medicininės paskirties produktus gali juridiniai asmenys, įrašyti į Asmenų,

vykdančių veiklą su medicininės paskirties produktais, sąrašą, jį sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka tvarko Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Įrašymo į sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

8.

Medicininės

paskirties produktus platinti ir (ar) importuoti iš trečiųjų šalių gali tik

didmeninio platinimo licenciją turintis asmuo, pardavinėti gyventojams – tik

vaistinės veiklos licenciją turintis asmuo. Kaimo vietovėse, jeigu nėra vaistinės

ar jos filialo, gyventojai Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpinami medicininės

paskirties produktais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos

priežiūros įstaigas.

9.

Medicininės

paskirties produkto reklama turi būti neklaidinanti ir objektyviai apibūdinti

jo savybes. Informacija ir terminai turi atitikti Valstybinės vaistų kontrolės

tarnybos patvirtintą pakuotės ženklinimą ir pakuotės lapelį. Medicininės

paskirties produktai turi būti reklamuojami taip, kad visuomenei būtų aišku,

kad tai yra reklama ir kad reklamuojamasis produktas yra medicininės paskirties

produktas.

10.

Reklamuojant

medicininės paskirties produktus draudžiama:

1) pateikti

informaciją, kad reklamuojamas produktas yra vaistinis preparatas, arba

nurodyti, kad medicininės paskirties produktas turi gydomąjį poveikį, įvardyti

ligas ar konkrečias ligų istorijas;

2) nurodyti, kad

reklamuojamas medicininės paskirties produktas veikia geriau arba taip pat kaip

kitas medicininės paskirties produktas, vaistinis preparatas ar kitas gydymo būdas;

3) nurodyti, kad

jeigu jis nebus vartojamas, gali pablogėti sveikata;

4) nurodyti, kad

medicininės paskirties produktas yra saugus ar veiksmingas todėl, kad

natūralus;

5) nurodyti, kad vartojant medicininės

paskirties produktą pagerės sveikata;

6) vartoti klaidinančius terminus

ir grafinę medžiagą, vaizduojančią žmogaus ar gyvūno organizmo pakitimus,

kuriuos sukelia liga, sužalojimas ar reklamuojamas medicininės paskirties

produktas;

7) pateikti medžiagą, orientuotą

daugiausia vaikams ar tik jiems;

8) nurodyti, kad vartojant

medicininės paskirties produktą užtikrinamas jo poveikis ir nėra šalutinio

poveikio;

9) teigti, kad

vartoti medicininės paskirties produktą pataria mokslininkai, sveikatos

priežiūros specialistai ar asmenys, kurie nepriklauso nė vienai minimai grupei,

bet būdami įžymūs galėtų paskatinti vartoti medicininės paskirties produktą;

10) lyginti medicininės

paskirties maisto produktą su vaistiniu preparatu.

11.

Medicininės

paskirties produktus draudžiama reklamuoti valstybės ir savivaldybių

institucijoms ir jose dirbantiems asmenims.

12.

Kitus

reikalavimus veiklai, susijusiai su medicininės paskirties produktais, nustato

sveikatos apsaugos ministras.

KETURIOLIKTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBINĖ

VEIKLOS SU FARMACIJOS PRODUKTAIS KONTROLĖ

61 straipsnis. Valstybinės veiklos su farmacijos

produktais kontrolės vykdomasis subjektas ir reguliavimas

1.

Šiuo įstatymu nustatytos veiklos su farmacijos produktais valstybinę

kontrolę vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Už Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos atliekamus vertinimus, ekspertizes ir tai patvirtinančių

dokumentų išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

2.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pagal kompetenciją gina

vartotojų teises.

3.

Kontrolė

atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, taip pat

atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros Europos Komisijos vardu priimtą

Bendrijos procedūrų dėl inspektavimo ir pasikeitimo informacija sąvadą.

4.

Veterinarinės farmacijos valstybinę kontrolę įgyvendina Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba ir jos įgaliota institucija Lietuvos valstybinė

veterinarijos preparatų inspekcija.

62 straipsnis. Valstybinės veiklos su farmacijos

produktais kontrolės pagrindiniai principai

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, atlikdama kartotinius, iš anksto nepraneštus

tikrinimus ir bandinių tyrimus, turi užtikrinti, kad veikla su farmacijos

produktais atitiktų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2.

Nepranešusi

iš anksto, savo iniciatyva arba kitos EEE valstybės, Europos Komisijos ar

Europos vaistų agentūros reikalavimu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali

atlikti tikrinimą veikliųjų medžiagų, naudojamų kaip pradinės medžiagos,

gamintojų ar vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo patalpose, jeigu

yra pagrindas įtarti, kad nesilaikoma geros gamybos praktikos. Pradinių

medžiagų gamintojai gali būti tikrinami ir jų pačių prašymu.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba tikrina ir vertina:

1) vaistinių

preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų ar veikliųjų medžiagų, naudojamų kaip

pradinės medžiagos, gamintojų, importuotojų gamybos ar komercinės veiklos

vietas ir laboratorijas, su kuriomis gamybos licencijos turėtojas sudarė

sutartį dėl tyrimų atlikimo;

2) ar tinkamai

atliktas imunologinių preparatų gamybos procesų specialusis patvirtinimas ir ar

užtikrintas gaminamų serijų vienodumas. Jeigu reikia, prašo gamintoją ir (ar)

importuotoją pateikti visų kontrolės protokolų, pasirašytų kvalifikuoto asmens,

kopijas;

3) ar tinkamai

atliktas kraujo preparatų gamybos ir gryninimo procesų specialusis

patvirtinimas, ar užtikrintas serijų vienodumas ir ar užtikrinta, kiek tai

leidžia technologijos lygis, kad kraujo preparatuose nėra specifinių virusinių

užkratų;

4) kaip vykdomi

klinikiniai tyrimai;

5) vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojo ar kito asmens, su kuriuo jis sudarė

sutartį dėl farmakologinio budrumo įgyvendinimo, patalpas, pranešimus ir

dokumentus, susijusius su farmakologinio budrumo vykdymu;

6) trečiųjų

šalių gamintojus, jei tam yra pagrindas ir nepažeidžiami Europos Bendrijos

susitarimai su trečiosiomis šalimis;

7) juridinius

asmenis, pateikusius paraišką gauti farmacinės veiklos licenciją;

8) vaistinių

preparatų, medicininės paskirties produktų reklamos vykdymą pagal šio įstatymo

ir Reklamos įstatymo reikalavimus;

9) kitą veiklą

su farmacijos produktais ir su šia veikla susijusius subjektus pagal

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nuostatose nustatytą kompetenciją.

63 straipsnis. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

darbuotojų, atliekančių kontrolės veiksmus, teisės

1.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi

teisę:

1) gauti visą su

tikrinimo objektu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti,

ar vykdoma veikla atitinka nustatytus reikalavimus;

2) pateikę

pažymėjimą ir pavedimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo licencijos

turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus

kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias

licencijoje nurodytose veiklos vietose, pagal kompetenciją tikrinti šias

patalpas, įrengimus, įrangą, atsargas, atliekamus veiksmus, darbuotojų sudėtį,

jų kvalifikaciją ir kita, siekiant nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų

norminių teisės aktų reikalavimų;

3) pagal

kompetenciją duoti privalomus nurodymus;

4) naudoti

technikos priemones, būtinas veiksmingai kontrolei atlikti;

5) pasitelkti

reikiamų sričių ekspertus dalyvauti tikrinant ir vertinant, ar veikla atitinka

nustatytus reikalavimus;

6) atlikti

kontrolinius tikrinimus ir kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus;

7) šio įstatymo

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudotis kitomis teisėmis ir taikyti kitus

tikrinimo metodus;

8) nemokamai

imti bandinius tyrimams.

2.

Tais

atvejais, kai reikia patekti į juridinio asmens patalpas ne darbo valandomis

arba kai tikrinamas juridinis asmuo nevykdo teisėtų Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos darbuotojų, atliekančių kontrolės veiksmus, nurodymų, arba

kai patikrinimo metu būtina atlikti tam tikrus veiksmus, kurių Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai pagal galiojančius įstatymus neturi

teisės atlikti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba privalo įstatymų nustatyta

tvarka kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas su prašymu padėti įgyvendinti

savo teises ar tinkamai atlikti funkcijas.

3.

Darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus,

tikrindami turi įvertinti nustatomų trūkumų ir pažeidimų poveikį ir grėsmę

visuomenės sveikatai ir, jei reikia, sveikatos apsaugos ministro nustatyta

tvarka imtis atitinkamų veiksmų ar atlikti kitus būtinus veiksmus. Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus,

patikrinimo metu nustatę, kad yra nusikalstamos veikos ar kitų teisės aktų

pažeidimų, kurių tyrimas nėra jų kompetencija, požymių, apie juos privalo

informuoti teisėsaugos arba atitinkamas kontroliuojančias įstaigas ar

institucijas.

4.

Šiame

straipsnyje nurodytų darbuotojų veiksmai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti

skundžiami.

64

straipsnis. Kontrolės dokumentai

1.

Kiekvieno

tikrinimo rezultatai įrašomi į tikrinimo pažymą, kurioje, be kitos

informacijos, pateikiamos išvados, ar veikla atitinka nustatytus reikalavimus. Tikrinami

asmenys turi teisę tikrinimo metu teikti savo paaiškinimus dėl tikrinamo

objekto ir kitų su tikrinimu susijusių aplinkybių. Rašytiniai paaiškinimai ir

įrodymai pateikiami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams,

atliekantiems kontrolės veiksmus, ir tai pažymima tikrinimo pažymoje.

2.

Surašant pažymą licencijos verstis farmacine veikla siekiančiam

juridiniam asmeniui ar šios licencijos turėtojui, nurodoma, ar jo vykdoma

veikla atitinka gerą gamybos ar platinimo praktiką, ar geros vaistinės

praktikos nuostatus. Tikrinant klinikinių tyrimų vykdymą, įvertinama, ar jie

atitinka gerą klinikinę praktiką. Pažymos turinys turi būti praneštas

juridiniam asmeniui ar, jei reikia, vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojui, kuris buvo patikrintas.

3.

Jei atlikus

tikrinimą nustatoma, kad vaistinių preparatų gamybos ar didmeninio platinimo licencijos

turėtojas laikosi geros gamybos ar platinimo praktikos reikalavimų, per 90

dienų po patikrinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jam turi būti

išduotas geros gamybos praktikos arba geros platinimo praktikos pažymėjimas.

65

straipsnis. Kitų EEE valstybių atliktų tikrinimų galiojimas

1.

Lietuvos

Respublikoje galioja kitų EEE valstybių įgaliotų institucijų tikrinimų išvados,

priimtos dėl gamybos, importo, klinikinių tyrimų, didmeninio platinimo,

farmakologinio budrumo.

2.

Išimtiniais

atvejais, jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių su

visuomenės sveikata, negali sutikti su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis

išvadomis, ji apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos vaistų agentūrai.

PENKIOLIKTASIS

SKIRSNIS

SANKCIJOS DĖL

VAISTINIO PREPARATO IR MEDICININĖS PASKIRTIES PRODUKTO RINKODAROS

66 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros ir

registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas, panaikinimas, jų sąlygų

keitimas

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina vaistinio preparato rinkodaros

ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba tvirtina sąlygų keitimus, nustačiusi

bent vieną iš šių pagrindų:

1) įprastomis

sąlygomis vartojamas vaistinis preparatas yra žalingas;

2) vaistinis

preparatas yra neveiksmingas;

3) įprastomis

sąlygomis vartojamo vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis yra

nepalankus;

4) vaistinio

preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;

5) kartu su

paraiška gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę pateikta informacija ir

dokumentai yra klaidingi arba nepapildyti vadovaujantis šio įstatymo 15

straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka;

6) neatliekama

vaistinio preparato ir (ar) jo sudėtinių medžiagų ar gamybos tarpinių etapų

kontrolė, nurodyta dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros

teisę.

2.

Sustabdžiusi

vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą,

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių

laikotarpį, per kurį vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo

turėtojas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikia papildomus įrodymus,

reikalingus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams panaikinti. Jei per

nustatytą laikotarpį vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo

turėtojas pateikia šiuos įrodymus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima

sprendimą panaikinti vaistinio preparato rinkodaros ir registracijos pažymėjimo

galiojimo sustabdymą. Priešingu atveju vaistinio preparato rinkodaros ir registracijos

pažymėjimas panaikinamas.

3.

Vaistinis

preparatas laikomas neveiksmingu nustačius, kad negalima pasiekti terapinių

rezultatų, dėl kurių jis vartojamas.

4.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi sustabdyti ar panaikinti rinkodaros teisę

vaistinių preparatų grupei ar visiems preparatams, kurių gamyba neatitinka

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo suteikimo metu patvirtintų gamybos

sąlygų.

5.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti ar panaikinti

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą, atitinkamai patikslina

Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registro duomenis ir viešai visuomenės

informavimo priemonėse nedelsdama praneša apie rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.

6.

Sustabdžius vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo galiojimą pagal šį straipsnį, vykdyti jo rinkodarą ir tiekti

vaistinį preparatą rinkai draudžiama.

7.

Panaikinus vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo galiojimą pagal šį straipsnį, preparatas turi būti atšauktas iš

rinkos.

8.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas užtikrina šio straipsnio 6 ir 7 dalių

nuostatų įgyvendinimą.

67 straipsnis. Vaistinio preparato tiekimo rinkai uždraudimas ir

atšaukimas iš rinkos

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, nepažeisdama šio įstatymo 66 straipsnio nuostatų,

uždraudžia tiekti rinkai vaistinį preparatą ir atšaukia jį iš rinkos,

nustačiusi bent vieną iš šių aplinkybių:

1) įprastomis

sąlygomis vartojamas vaistinis preparatas yra žalingas;

2) vaistinis

preparatas yra neveiksmingas;

3)

patvirtintomis sąlygomis vartojamo vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis

yra nepalankus;

4) vaistinio

preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;

5) neatliekama

vaistinio preparato ir (ar) jo sudėtinių medžiagų ar gamybos tarpinių etapų

kontrolė, nurodyta dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros

teisę, arba nesilaikoma su rinkodaros teisės suteikimu susijusių reikalavimų ar

įsipareigojimų.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu uždrausti tiekti rinkai

tik tas vaistinio preparato serijas, dėl kurių kilo abejonių pagal šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, arba taikyti jų visą ar dalinį

atšaukimą.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba gali sustabdyti vaistinių preparatų gamybą arba jų

importą iš trečiųjų šalių, jeigu nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų.

68 straipsnis. Medicininės paskirties produkto

registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina medicininės paskirties produkto

registracijos pažymėjimo galiojimą, jei nustatomas nors vienas iš šių pagrindų:

1) medicininės

paskirties produktas neatitinka pripažintų šiuolaikinių kokybės ar saugumo

reikalavimų;

2) paaiškėja,

kad kartu su paraiška pateikti medicininės paskirties produkto registravimo

dokumentai yra neteisėti, neteisingi arba klaidinantys;

3) medicininės

paskirties produktas yra žalingas;

4) medicininės

paskirties produkto kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka

deklaruojamos;

5) medicininės

paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas pažeidžia registracijos

pažymėjimo sąlygas;

6) to pageidauja

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas.

2.

Sustabdžiusi

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą, Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, per kurį

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai pateikia papildomus įrodymus, reikalingus šio

straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams panaikinti. Jei per nustatytą

laikotarpį medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas

pateikia šiuos įrodymus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą

panaikinti medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimo

sustabdymą. Priešingu atveju medicininės paskirties produkto registracijos

pažymėjimas panaikinamas.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti ar panaikinti registracijos

pažymėjimo galiojimą, apie registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar

panaikinimą nedelsdama praneša viešai visuomenės informavimo priemonėse.

4.

Pakeitus

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo sąlygas pagal šį

straipsnį, jo rinkodara turi būti vykdoma laikantis pakeistų pažymėjimo sąlygų.

5.

Sustabdžius

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą pagal šį

straipsnį, vykdyti jo rinkodarą ir tiekti jį į rinką draudžiama.

6.

Panaikinus

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą pagal šį

straipsnį, produktas turi būti atšauktas iš rinkos.

ŠEŠIOLIKTASIS

SKIRSNIS

TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS

69 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos

institucijomis ir kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi bendradarbiauti ir keistis informacija su

Europos Sąjungos institucijomis, kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis

ir Pasauline sveikatos organizacija. Tuo tikslu tarnyba turi:

1) pateikti

gamybos licencijų ir geros gamybos praktikos pažymėjimų kopijas (išskyrus Geros

gamybos praktikos pažymėjimus dėl tradicinių augalinių vaistinių preparatų)

Europos vaistų agentūrai; ši skelbia juos Bendrijos duomenų bazėje. Jei

tikrinant nustatoma, kad gamintojas, importuotojas nesilaiko geros gamybos

praktikos, informacija apie tai taip pat turi būti pateikiama Europos vaistų

agentūrai ir paskelbiama Bendrijos duomenų bazėje;

2) Europos

Komisijos ar bet kurios EEE valstybės prašymu pateikti visą reikiamą

informaciją apie didmeninio platinimo licencijas, kurios išduotos vadovaujantis

šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais;

3) nedelsdama

informuoti Europos Komisiją ir kitas EEE valstybes apie vaistinių preparatų

didmeninio platinimo licencijos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo

panaikinimą ir licencijos galiojimo panaikinimą;

4) jeigu kitos

EEE valstybės vaistinių preparatų didmeninio platinimo licencijos turėtojas

nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų, vykdo veiklą, neatitinkančią

licencijos informacijos ir duomenų, apie tai informuoti Europos Komisiją ir EEE

valstybę, išdavusią licencijos turėtojui didmeninio platinimo licenciją;

5) keistis su kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis ir Europos

Sąjungos institucijomis informacija ir dalyvauti bendrose informacinėse

sistemose, kurios būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi gamybos, didmeninio

platinimo licencijų, geros gamybos praktikos pažymėjimų ir rinkodaros pažymėjimų

sąlygų;

6) esant

pagrįstam reikalavimui nedelsdama pateikti kitos EEE valstybės įgaliotoms

institucijoms tikrinimo pažymą, ar gamintojas,

importuotojas atitinka gerą gamybos praktiką ir (ar) farmakologinio budrumo

reikalavimus; jei reikia, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi prašyti šias

institucijas pateikti jai tokią informaciją;

7) nedelsdama

pranešti Europos vaistų agentūrai apie sprendimus išduoti vaistinio preparato

rinkodaros ar registracijos pažymėjimą, jo neišduoti ar panaikinti jo

galiojimą, pakeisti sprendimą neišduoti vaistinio preparato rinkodaros ar

registracijos pažymėjimo arba panaikinti jo galiojimą, uždrausti tiekti rinkai

vaistinius preparatus ar atšaukti juos iš rinkos, kartu nurodyti šių sprendimų

motyvus;

8) kitoms

valstybėms narėms pranešti visą informaciją, būtiną užtikrinti gaminamų ir

tiekiamų Bendrijos rinkai homeopatinių preparatų kokybę ir saugumą;

9) pranešti

Europos vaistų agentūrai informaciją, gautą iš vaistinių preparatų rinkodaros

teisės turėtojo dėl laikino vaistinio preparato tiekimo rinkai sustabdymo arba

jo atšaukimo iš rinkos;

10) nedelsdama

pranešti Pasaulinei sveikatos organizacijai apie šio straipsnio 1 dalies 7 ir 9

punktuose nurodytus veiksmus, jeigu jie gali turėti įtakos sveikatos apsaugai

trečiosiose šalyse, ir nusiųsti pranešimo kopiją Europos vaistų agentūrai.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, gavusi gamintojo, eksportuotojo ar importuojančios

trečiosios šalies įgaliotos institucijos prašymą patvirtinti, ar vaistinių

preparatų gamintojas turi gamybos licenciją, išduoda tai patvirtinantį

pažymėjimą. Tais atvejais, kai gamybos licencijos turėtojas nėra rinkodaros

teisės turėtojas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai jis turi pateikti

paaiškinimą, kodėl neturi rinkodaros teisės.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytas pažymėjimas išduodamas atsižvelgiant į Pasaulinės

sveikatos organizacijos priimtus administracinius susitarimus. Jei eksportui

skirtas vaistinis preparatas yra registruotas Lietuvos Respublikoje, pateikiama

ir vaistinio preparato charakteristikų santrauka.

SEPTYNIOLIKTASIS skIRSNIS

VETERINARINĖ FarmaciJA

70

straipsnis.

Veterinarinių vaistų registravimas

1.

Lietuvos Respublikos rinkai

gali būti tiekiami tik Veterinarinių vaistų registre įregistruoti

veterinariniai vaistai.

2.

Veterinarinių vaistų registrą steigia Vyriausybė. Vadovaujančioji registro

tvarkymo įstaiga yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tvarkymo

įstaiga – Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija.

3.

Veterinariniai vaistai registruojami Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos nustatyta tvarka, laikantis nacionalinės, savitarpio pripažinimo arba

decentralizuotos procedūrų.

4.

Norėdamas

registruoti veterinarinį vaistą, pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus:

1) Valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytos formos paraišką;

2)

administracinę informaciją ir mokslinius dokumentus, būtinus įrodyti

veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą.

5.

veterinarinio vaisto registravimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

6.

Sprendimas dėl veterinarinio vaisto registravimo Veterinarinių

vaistų registre priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo paraiškos priėmimo

dienos. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia pareikalautus papildomus

dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, į

paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.

7.

Veterinarinis

vaistas Veterinarinių vaistų registre neregistruojamas, jo registracija

sustabdoma arba panaikinama, jeigu:

1) veterinarinio vaisto naudos ir rizikos santykis leistinomis

naudojimo sąlygomis yra nepalankus;

2) veterinarinis

vaisto veiksmingumas pareiškėjo nepakankamai pagrįstas arba veterinarinis

vaistas neturi jokio terapinio poveikio gyvūnų rūšiai, kuriai jis skirtas;

3) veterinarinio

vaisto kiekybinė ir kokybinė sudėtis neatitinka deklaruotosios;

4) pareiškėjo

rekomenduojama išlauka nėra pakankama užtikrinti, kad iš gydyto gyvūno gauti

maisto produktai neturi liekanų, galinčių kelti pavojų vartotojo sveikatai,

arba yra nepakankamai pagrįsta;

5) ženklinimas

arba informacinis lapelis neatitinka nustatytų reikalavimų;

6) veterinarinis

vaistas siūlomas tiekti naudojimo tikslu, draudžiamu pagal kitas EEE valstybių

nuostatas;

7) paaiškėja,

kad apie veterinarinį vaistą buvo pateikti klaidingi duomenys.

8.

įregistruoto veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą atsako

veterinarinio vaisto registruotojas.

9.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato:

1) neregistruotų

Lietuvos Respublikoje veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką;

2) mokslinio ir

klinikinio tyrimo tikslams skirtų neregistruotų Lietuvos Respublikoje

veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką.

71

straipsnis. Veterinarinių vaistų gamyba, importas ir tiekimas rinkai

1.

Juridiniai

asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos

valstybėse ar EEE valstybėse, filialai (toliau – juridiniai asmenys), norintys

gaminti ar importuoti veterinarinius vaistus, privalo:

1) turėti

patalpas, techninę įrangą ir galimybę atlikti tinkamą ir pakankamą kontrolę,

kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus

reikalavimus;

2) įdarbinti

bent vieną už gamybą ir (ar) importą atsakingą kvalifikuotą asmenį, kurio

kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus

reikalavimus;

3) atitikti

kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2.

Juridiniai

asmenys, norintys tiekti rinkai veterinarinius vaistus, privalo:

1) turėti

patalpas, techninę įrangą, kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos nustatytus reikalavimus;

2) įdarbinti

bent vieną asmenį – veterinarinės farmacijos vadovą, atsakingą už vykdomą

veterinarinę farmaciją, kurio kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;

3) atitikti

kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

3.

Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba nustato veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti

rinkai naudojimo ir pašalinimo iš rinkos tvarką.

72

straipsnis. Veterinarijos farmakologinis budrumas

1.

Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo veterinarijos farmakologinį budrumą.

2.

Veterinarinių

vaistų registruotojai ir gamintojai, veterinarinės farmacijos įmonės,

veterinarijos gydytojai, sveikatos priežiūros specialistai Valstybinės maisto

ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka privalo pranešti apie nepageidaujamą

gyvūno reakciją į naudotą veterinarinį vaistą, neigiamą veterinarinių vaistų

poveikį žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

73

straipsnis. Veterinarinės farmacijos licencijavimas

1.

Lietuvos

Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veterinarine farmacija

tik turėdami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą licenciją

(toliau – veterinarinės farmacijos licencija).

2.

Veterinarinės

farmacijos licencija suteikia teisę verstis veikla, susijusia tik su

veterinariniais vaistais ir licencijuojamos veiklos rūšimi, nurodyta

licencijoje;

3.

Juridinių

asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo, Fizinių asmenų veterinarinės

farmacijos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

4.

Juridiniams

asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems įmonių, įsisteigusių Europos

Sąjungos valstybėse ir kitose EEE valstybėse, filialams (toliau – juridiniai

asmenys) išduodamos šios veterinarinės farmacijos licencijos rūšys:

1) veterinarinių

vaistų gamybos;

2) didmeninės

veterinarinių vaistų prekybos;

3) veterinarijos

vaistinės veiklos;

4) veterinarinių

vaistų importo.

5.

Veterinarinių

vaistų gamybos licencija būtina ir juridiniam asmeniui, vykdančiam dalinę

gamybą, fasavimą, perfasavimą ar perpakavimą.

6.

Fizinis ar

juridinis asmuo, norėdamas gauti veterinarinės farmacijos licenciją, turi

pateikti paraišką ir kitus dokumentus, nustatytus Juridinių asmenų

veterinarinės farmacijos licencijavimo ir Fizinių asmenų veterinarinės

farmacijos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos pateiktų duomenų ir

informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.

7.

Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba priima sprendimą išduoti veterinarinės

farmacijos licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija

atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

8.

Licencija išduodama tik tiems

fiziniams asmenims, kurie turi veterinarijos gydytojo arba vaistininko

kvalifikaciją. Veterinarijos felčerių ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)

veikla veterinarinės farmacijos įmonėse nelicencijuojama. Veterinarijos

felčeriai ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) dirba veterinarinės

farmacijos įmonėse Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta

tvarka kontroliuojami veterinarijos gydytojo arba vaistininko, turinčio

veterinarinės farmacijos licenciją.

9.

Veterinarinės farmacijos

licencija išduodama tik tiems juridiniams asmenims, kuriuose dirba fizinis

asmuo (asmenys), turintis veterinarinės farmacijos licenciją, ir vienas iš jų

yra paskirtas įmonės veterinarinės farmacijos vadovu, o veterinarinių vaistų

gamybos ar importo įmonėje dirba kvalifikuotas asmuo, turintis fizinio asmens

veterinarinės farmacijos licenciją.

10.

Veterinarinės farmacijos licencijos juridiniams ir fiziniams asmenims išduodamos

neterminuotam laikui.

11.

veterinarinės farmacijos licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės

rinkliava.

12.

Veterinarinės farmacijos licencija juridiniams ir fiziniams asmenims

neišduodama (nepatikslinama ar nepapildoma), jeigu:

1) pateikti ne

visi reikiami dokumentai, nurodyti Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos

licencijavimo taisyklėse ir Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos

licencijavimo taisyklėse, ir pareiškėjas neįvykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus;

2) pateikti

nevisiškai arba neteisingai užpildyti dokumentai ir pareiškėjas neįvykdė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos

trūkumus;

3) pateikti

klaidingi duomenys, ne visa, netiksli informacija ir pareiškėjas neįvykdė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos

trūkumus;

4) buvo panaikintas juridinio

arba fizinio asmens veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas ir nuo

veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo vieni metai;

ši nuostata netaikoma, kai juridinis asmuo savo noru nutraukia savo veiklą ar

fizinis asmuo pateikia prašymą panaikinti licenciją;

5) nesumokėta

nustatyto dydžio valstybės rinkliava;

6) fizinis asmuo

neturi veterinarijos gydytojo arba vaistininko kvalifikacijos;

7) įsiteisėjusiu

teismo sprendimu asmeniui uždrausta verstis veterinarine farmacija;

8) įsiteisėjusiu

teismo sprendimu fiziniam asmeniui apribotas veiksnumas.

13.

Juridinio

asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:

1) vykdyti šio

įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos

licencijavimo taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę

farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;

2) sudaryti

sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti;

3) sudaryti

sąlygas veterinarinės farmacijos vadovui ar kvalifikuotam asmeniui vykdyti

veterinarinę farmaciją laikantis šio įstatymo reikalavimų;

4) pranešti

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie veterinarinės farmacijos

vadovo ar kvalifikuoto asmens pasikeitimą, licencijuojamos veiklos sustabdymą,

atsisakymą verstis licencijuojama veikla savo noru arba licencijuojamos veiklos

pasikeitimus;

5) leisti

kontroliuojančiai valstybės institucijai tikrinti vykdomą licencijuojamą

veiklą.

14.

Fizinio

asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:

1) vykdyti šio

įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos

licencijavimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę

farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;

2) Valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kelti kvalifikaciją;

3) pranešti

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie licencijuotos veiklos

sustabdymą arba atsisakymą verstis licencijuota veikla savo noru.

15.

Juridinių ir

fizinių asmenų, turinčių veterinarinės farmacijos licenciją, teisės:

1) verstis

licencijuota veikla;

2) gauti

paaiškinimus veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo,

licencijos galiojimo panaikinimo atvejais;

3) dalyvauti jų

vardu išduotos veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo ar

veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo svarstyme;

4) Valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimus dėl veterinarinės farmacijos

licencijos galiojimo sustabdymo, panaikinimo Lietuvos Respublikos teisės aktų

nustatyta tvarka apskųsti teismui.

16.

Veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas neturi teisės savo vardu įgalioti

kitą asmenį vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą arba

teisę vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą perduoti

pagal sutartį kitam asmeniui.

17.

Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdo veterinarinės farmacijos licencijos

galiojimą:

1) jeigu

juridinis ar fizinis asmuo nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ir

veterinarinės farmacijos licencijos turėtojo pareigų;

2) juridiniam

asmeniui, jeigu dėl kvalifikuoto asmens ar veterinarinės farmacijos vadovo

padarytų veterinarinės farmacijos pažeidimų iškeliama baudžiamoji arba

administracinė byla bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu, išskyrus atvejus,

kai kvalifikuotu asmeniu ar veterinarinės farmacijos vadovu laikinai

paskiriamas kitas asmuo;

3) juridiniam

asmeniui, jeigu verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu teismo sprendimu

uždrausta juridinio asmens kvalifikuotam asmeniui ar farmacinės veiklos

vadovui, kol į šias pareigas nepaskiriamas kitas šio įstatymo ir kitų teisės

aktų reikalavimus atitinkantis asmuo;

4) jeigu

fiziniai asmenys, turintys veterinarinės farmacijos licenciją, po raštiško

įspėjimo nekelia kvalifikacijos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos nustatytą kvalifikacijos kėlimo tvarką;

5) juridinio ar

fizinio asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, prašymu.

18.

Pašalinus

priežastis, dėl kurių veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas buvo

sustabdytas, panaikinamas veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo

sustabdymas.

19.

Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba panaikina veterinarinės farmacijos licencijos

galiojimą, jeigu:

1) veterinarinės

farmacijos licencijos turėtojas nutraukia licencijuotą veiklą ir pateikia

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prašymą panaikinti veterinarinės

farmacijos licencijos galiojimą;

2) veterinarinės

farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos

licencijos galiojimą, per nustatytą terminą nepašalino licencijuotos veiklos

pažeidimų;

3) įgaliotoji

institucija nustato, kad sustabdžius veterinarinės farmacijos licencijos

galiojimą juridinis asmuo ar jo filialas toliau verčiasi veterinarine

farmacija;

4) juridinis

asmuo likviduojamas, jam iškelta bankroto byla arba bankrotas vykdomas ne

teismo tvarka ar juridinis asmuo reorganizuojamas, baigia savo veiklą kaip

savarankiškas ūkio subjektas;

5) paaiškėja,

kad buvo pateikti klaidingi duomenys norint gauti veterinarinės farmacijos

licenciją;

6) veterinarinės

farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos

licencijos galiojimą ir panaikinus veterinarinės farmacijos licencijos

galiojimo sustabdymą, per 12 mėnesių antrą kartą padarė pažeidimą, susijusį su

licencijuota veikla;

7) veterinarinės

farmacijos licencijos turėtojas pažeidžia veterinarinę farmaciją

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus per nustatytą terminą trūkumams

pašalinti, kai veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas yra sustabdytas,

arba pažeidžia veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimus, kai dėl veikos sukeliama neatitaisoma žala žmogui, gyvūnui ar

aplinkai;

8) juridiniam

arba fiziniam asmeniui uždrausta verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu

teismo sprendimu;

9) veterinarinės

farmacijos licencijos turėtojas – fizinis asmuo po įspėjimo arba veterinarinės

farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo dėl kvalifikacijos tobulinimo

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka netobulina savo

kvalifikacijos.

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ

NEŠALIŠKUMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

74 straipsnis.

Sprendimus priimančių asmenų nešališkumo užtikrinimas

1.

Asmenys,

dalyvaujantys priimant sprendimus, susijusius su vaistinių preparatų

registracija, lygiagretaus importo leidimų, klinikinių tyrimų leidimų,

medicininės paskirties produktų registracijos pažymėjimų, farmacinės veiklos

licencijų išdavimu, vykdantys veiklos su farmacijos produktais kontrolę, neturi

turėti finansinių ar kitų interesų, susijusių su svarstomu klausimu, farmacijos

pramone ar kitais asmenimis, galinčiais daryti poveikį jų nešališkumui.

Asmenys, turintys tokių interesų, privalo teisės aktų nustatyta tvarka juos

deklaruoti.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos ar

Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje sudarytų komisijų darbo reglamentais,

posėdžių darbotvarkėmis, priimtais sprendimais ir jų priėmimo

motyvais. Priimti sprendimai ir jų motyvai skelbiami Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos tinklalapyje.

75

straipsnis. Atsakomybė už pažeidimus

Fiziniai ir

juridiniai asmenys už veiklos su farmacijos produktais ir veterinarinės

farmacijos pažeidimus bei neteisėtą veiklą atsako Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka.

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

76

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Įstatymo 12 straipsnio 4

dalies, 14 straipsnio 8 dalies, 17 straipsnio 9 dalies, 18 straipsnio 5 dalies,

20 straipsnio 8 dalies, 60 straipsnio 6 dalies ir 61 straipsnio 1 dalies

nuostatos dėl valstybės rinkliavų įvedimo įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Iki šios dalies įsigaliojimo už šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, 14

straipsnio 8 dalyje, 17 straipsnio 9 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 20

straipsnio 8 dalyje, 60 straipsnio 6 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje

nustatytas valstybės institucijų teikiamas paslaugas ir dokumentų išdavimą

mokamas sveikatos apsaugos ministro patvirtintas nustatyto dydžio atlyginimas.

2.

Įstatymo 42

straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

3.

Įstatymo 5

straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos farmakotechnikams, kurie turi

farmacijos praktikos licenciją. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba juos įrašo

į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, vadovaudamasi informacija apie

išduotas ir galiojančias farmacijos praktikos licencijas.

4.

Įstatymo 5

straipsnio 5 dalies nuostatos įsigalioja po vienų metų nuo Įstatymo įsigaliojimo

dienos.

5.

Farmakotechnikai, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavę farmacijos praktikos

licenciją, arba asmenys, pradėję farmakotechniko studijas iki šio įstatymo

įsigaliojimo, kurie įgis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę

kvalifikaciją po šio įstatymo įsigaliojimo, gali teikti farmacinę paslaugą šio

įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip

iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šioje dalyje nurodyti

asmenys turi teisę kontroliuojami vaistininko parduoti (išduoti) vaistinius

preparatus. Už šią veiklą atsako vaistininkas.

6.

Juridiniai asmenys, turintys vaistinės veiklos licenciją (išskyrus,

jeigu jie turi gamybinės visuomenės vaistinės licenciją parduoti (išduoti)

kartinius vaistinius preparatus), kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo tiekė

juridiniams asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją,

vaistinius preparatus, gali tiekti vaistinius preparatus ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.

7.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti vaistinės filialai, kurie neatitinka

nustatytų reikalavimų, gali vykdyti savo veiklą ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.

8.

Santykiai, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiasi toliau, ir

jiems taikomos šio įstatymo nuostatos. Įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie

reglamentavo šio įstatymo reglamentavimo sritims priskirtus santykius, galioja

tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas

pirmenybę suteikia kitų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms.

9.

Kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams

santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.

77 straipsnis. Pasiūlymai

Vyriausybei ir kitoms Įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ir kitos Įstatyme nurodytos valstybės institucijos

peržiūri teisės aktus, susijusius su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir

prireikus parengia atitinkamus jų pakeitimo projektus ar priima naujus teisės

aktus.

78 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais

galios

Įsigaliojus

šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 6-161);

2) Įstatymas

„Dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo“

(Žin., 1993, Nr. 29-666);

3) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 5, 7, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21,

22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo 25 straipsniu įstatymas (Žin.,

1996,

Nr. 69-1667);

4) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo ir

papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 58-1332);

5) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 17, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo

įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1813);

6) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 15, 17, 19, 20

straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10¹, 17¹ straipsniais įstatymas

(Žin., 2002,

Nr. 58-2348);

7) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymo preambulės, 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10¹,

13, 14, 16, 19, 20, 21, 22, 24, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo

10², 19¹, 20¹, 20², 20³ straipsniais bei priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2536);

8) Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas

(Žin., 1996, Nr. 116-2701);

9) Lietuvos Respublikos vaistų

įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 44-1246);

10) Lietuvos

Respublikos vaistų įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių

pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1809);

11) Lietuvos

Respublikos vaistų įstatymo 2, 3, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo

priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 68-2373).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

2006 m. birželio 22 d.

įstatymo

Nr. X-709

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/105/EEB dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų

vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos

draudimo sistemų sritį, skaidrumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 345).

2.

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių

įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos

įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 26 tomas, p. 299).

3.

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso,

susijusio su žmonėms skirtais vaistais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 69) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/27/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 262) ir Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2004/24/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p.

313).

4.

2003 m. spalio 8 d. Europos Komisijos direktyva 2003/94/EB, nustatanti žmonėms skirtų vaistų ir

tiriamųjų vaistų geros gamybos praktikos principus ir taisykles (tekstas

svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 424).

5.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/24/EB, iš dalies pakeičianti

tradiciškai vartojamų žolinių vaistų srityje Direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos

kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 313).

6.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/27/EB, iš dalies keičianti Direktyvą

2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistinius

preparatus (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 262).

7.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos

leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros

tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 229).

8.

2005 m. balandžio 8 d. Europos Komisijos direktyva 2005/28/EB, nustatanti

geros klinikinės praktikos, susijusios su tiriamaisiais žmonėms skirtais

vaistais, principus bei išsamias gaires ir leidimui gaminti ir importuoti

tokius vaistus keliamus reikalavimus (tekstas svarbus EEE) (OL 2005 L 091, p. 13).


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1735,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)

FARMACIJOS

ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2008-10-16)

autrap@lrs.lt

241 straipsnis. Pažangios terapijos

vaistinių preparatų konkretiems pacientams gamybos reikalavimai

1.

Pažangios

terapijos vaistinius preparatus konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą

turi teisę gaminti juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros

veiklos licenciją ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotą leidimą.

2.

Sveikatos

apsaugos ministras nustato tokių vaistinių preparatų kokybės standartus,

saugumo, atsekamumo, farmakologinio budrumo reikalavimus, atitinkančius

Bendrijos nustatytuosius pažangios terapijos vaistiniams preparatams, ir

leidimų juos gaminti išdavimo tvarką.

3.

Pažangios

terapijos vaistiniai preparatai konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą

gali būti gaminami ir vartojami tik Lietuvos Respublikoje gydytojui prisiimant

profesinę atsakomybę už jų skyrimą ir vartojimą.

4.

Gaminti

pažangios terapijos vaistinius preparatus iš žmogaus embriono audinių, embriono

kamieninių ląstelių ir jų linijų ar vaisiaus audinių ir iš jų paimtų kamieninių

ląstelių ir jų linijų arba kitaip naudoti žmogaus embriono audinius, embriono

kamienines ląsteles ir jų linijas ar vaisiaus audinius ir iš jų paimtas

kamienines ląsteles ir jų linijas tokių vaistinių preparatų gamyboje

draudžiama. Šis draudimas netaikomas pažangios terapijos vaistinių preparatų

gamybai iš kamieninių ląstelių, išgaunamų iš virkštelės ar placentos po vaiko

gimimo.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-59, 2008-12-16,

Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

36 straipsnis. Ekstemporalių vaistinių preparatų

gamyba ir išdavimas (pardavimas) gyventojams, registruotų vaistinių preparatų

pakuotės keitimas

1.

Ekstemporalūs

vaistiniai preparatai gali būti gaminami tik gamybinėse vaistinėse.

2.

Aprašiniai

vaistiniai preparatai gaminami pagal vaistinių preparatų aprašus, kuriuos

tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

3.

Už vaistinėje

pagamintų vaistinių preparatų kokybę atsako juos pagaminusi vaistinė.

4.

Vaistinė turi

teisę keisti pramoniniu būdu ar pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu

pagamintų vaistinių preparatų pakuotę, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalies 2

punkte.

5.

Ekstemporalius vaistinius preparatus ir vaistinius preparatus, kurių pakuotė

pakeista pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, galima parduoti (išduoti) tik

tiesiogiai tos vaistinės ar filialo aptarnaujamiems gyventojams, o

kartinius vaistinius preparatus – ir juridiniams asmenims, turintiems

asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją. Juos perduoti (parduoti) kitai

vaistinei ar jos filialui draudžiama.

6.

Pagal

gamybinei vaistinei pateiktus užsakymus kartiniai vaistiniai preparatai gali

būti išduodami juridiniams asmenims, turintiems licenciją asmens sveikatos

priežiūros veiklai.

7.

Šio

straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nurodyti veiksmai vykdomi sveikatos apsaugos

ministro nustatyta tvarka.

37

straipsnis. Reikalavimai vaistinės veiklos licencijai gauti

Juridinis asmuo,

norėdamas gauti vaistinės veiklos licenciją, privalo:

1) turėti

tinkamas patalpas ir įrengimus, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro

nustatytus reikalavimus;

2) sudaryti

darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;

3) atitikti

kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir kitų teisės

aktų nustatytus reikalavimus.

38

straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos išdavimas

1.

Vaistinės veiklos licencija išduodama vykdyti tik nurodytos rūšies

veiklą ir tik juridinio asmens paraiškoje nurodytose patalpose. Vykdyti veiklą

tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, išskyrus sveikatos priežiūros

įstaigas, išduodama tik viena vaistinės veiklos licencija.

2.

Vaistinės veiklos licencija išduodama arba priimamas motyvuotas

sprendimas atsisakyti ją išduoti per 45 dienas nuo paraiškos, pateiktos pagal

nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti

licencijoje nurodytas veiklos sąlygas, laikotarpis, per kurį pakeičiamos šios

sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne

ilgesnis kaip 30 dienų.

39

straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos turėtojo pareigos

Vaistinės

veiklos licencijos turėtojas privalo:

1) įdarbinti

farmacinės veiklos vadovą ir suteikti pakankamus įgaliojimus atlikti jam

pavestas pareigas;

2) vaistinius preparatus, veikliąsias ir kitas vaistines medžiagas

įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo

licenciją;

3) užtikrinti

vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis;

4) tinkamai ir

operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos, priimti iš

gyventojų naikintinus vaistinius preparatus;

5) veiklą

vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus;

6) dalyvauti

įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą;

7) saugoti ir

tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus, kuriuose, be

kitų privalomų rekvizitų, licencijos turėtojas privalo nurodyti šią

informaciją: vaistinio preparato pavadinimą, farmacinę formą, seriją, vaistinio

preparato kiekį;

8) veiklą vykdyti tik negyvenamosiose patalpose šio įstatymo ir

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Vaistinių preparatų lygiagretus importas

1.

Į Lietuvos

Respubliką gali būti lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai, kurie

įregistruoti Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše ir dėl kurių

išduotas lygiagretaus importo leidimas.

2.

Šio įstatymo

ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba tvarko Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą,

registruoja lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ir išduoda

lygiagretaus importo leidimus, tvirtina lygiagretaus importo leidimų sąlygų

keitimus ir sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir leidimų

galiojimą.

3.

Lygiagretaus

importo leidimas gali būti išduodamas vaistiniam preparatui, kuris yra tapatus

Lietuvos Respublikoje registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį

panašus.

4.

Vaistinis

preparatas laikomas pakankamai panašiu į Lietuvos Respublikoje registruotą

vaistinį preparatą, jeigu atitinka šiuos kriterijus:

1) ta pati

veiklioji medžiaga ir ta pati jos druska, tas pats esteris, eteris, izomeras,

izomerų mišinys, kompleksas ar darinys;

2) tas pats

stiprumas;

3) ta pati

farmacinė forma ir vartojimo būdas;

4) tokios pat

klinikinės savybės; jeigu lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas yra

generinis preparatas, jis turi būti bioekvivalentiškas Lietuvos Respublikoje

registruotam referenciniam vaistiniam preparatui. Jeigu lygiagrečiai

importuojamas generinis preparatas yra lyginamas su Lietuvoje registruotu

generiniu preparatu, abu šie preparatai turi būti bioekvivalentiški tam pačiam

referenciniam preparatui.

5.

Priėmus

sprendimą įregistruoti vaistinį preparatą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba:

1) priskiria

lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą nereceptiniams ar receptiniams

vaistiniams preparatams;

2) išduoda

lygiagretaus importo leidimą su šiais priedais: pakuotės ženklinimu ir pakuotės

lapeliu;

3) įrašo

vaistinį preparatą į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.

6.

Vaistinio

preparato lygiagretaus importo leidimas gali būti išduodamas tik juridiniam

asmeniui, gavusiam šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo

licenciją.

7.

Vaistinio

preparato lygiagretaus importo leidimas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas

jį išduoti priimamas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo paraiškos ir dokumentų,

pateiktų pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, priėmimo

dienos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, prieš priimdama sprendimą,

turi kreiptis į EEE valstybės, iš kurios numatoma lygiagrečiai importuoti

vaistinį preparatą, kompetentingą instituciją, prašydama pateikti duomenis ir

informaciją, susijusią su vaistinio preparato registracija. Taip pat ji

turi teisę prašyti pareiškėją pateikti papildomų su paraiška gauti lygiagretaus

importo leidimą susijusių duomenų (informacijos), kuriais nedisponuoja arba

negali disponuoti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, nes jie nėra jai

pateikti vaistinio preparato, su kuriuo lyginamas lygiagrečiai importuojamas

vaistinis preparatas, rinkodaros teisės turėtojo arba negali būti gauti

bendradarbiaujant su EEE valstybės, iš kurios numatoma lygiagrečiai importuoti

vaistinį preparatą, kompetentinga institucija. Laikas, per kurį kitos EEE

valstybės, kurioje registruotas numatomas lygiagrečiai importuoti vaistinis

preparatas, įgaliota institucija pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

paprašytus papildomus dokumentus ir per kurį pareiškėjas pateikia Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos pareikalautus papildomus duomenis (informaciją) ir

prireikus paaiškinimus raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.

8.

Lygiagretaus

importo leidimas išduodamas neterminuotam laikui.

9.

Už paraiškos

registruoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą ar pakeisti

lygiagretaus importo leidimo sąlygas, kartu pateiktų dokumentų ir informacijos

ekspertizę, taip pat lygiagretaus importo leidimo ir ekspertizės pažymos

išdavimą mokama valstybės rinkliava.

10.

Lygiagrečiai

importuoti vaistinį preparatą į Lietuvos Respubliką turi teisę tik šio

vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo turėtojas.

11.

Lygiagretaus

importo leidimo turėtojas apie ketinimą lygiagrečiai importuoti vaistinį

preparatą ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo importo turi

pranešti raštu šio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui ir

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Lygiagretaus importo leidimo turėtojas

apie atliktą lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato perpakavimą turi

pranešti raštu vaistinio preparato prekės ženklo turėtojui arba jo teisių

perėmėjui ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo perpakuoto

vaistinio preparato pateikimo rinkai ir prekės ženklo ar jo teisių perėmėjo

prašymu pateikti perpakuoto vaistinio preparato pavyzdį susipažinimui.

12.

Pagrindinės lygiagretaus

importo leidimo turėtojo pareigos:

1) registruoti

visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas, įskaitant įtariamus sunkius

nepageidaujamų reakcijų padarinius, pasireiškusius Lietuvos Respublikoje, ir

pranešti apie jas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šio įstatymo 55 straipsnio 1

dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta

tvarka;

2) užtikrinti,

kad būtų lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas (jo serijos), kurio registracija

galioja eksportuojančioje šalyje;

3) prieš

tiekiant rinkai imuninių ir (ar) kraujo preparatų serijas, pateikti Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai EEE valstybės oficialios kontrolės institucijos

išduoto serijos išleidimo pažymėjimo kopiją;

4) jei

sustabdomas lygiagretaus importo leidimo galiojimas, nedelsiant (bet ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas) apie tai pranešti kitoms didmeninio platinimo įmonėms,

vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, įsigijusioms šio preparato;

5) jei

panaikinamas lygiagretaus importo leidimo galiojimas ir preparatas išbraukiamas

iš Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašo, bendradarbiaujant su

kitomis didmeninio platinimo įmonėmis nedelsiant atšaukti vaistinį preparatą iš

rinkos. Kai dėl priežasčių, nesusijusių su vaistinio preparato kokybe, saugumu

ar veiksmingumu, panaikinamas lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato

rinkodaros teisės galiojimas eksportuojančioje valstybėje, lygiagretaus importo

leidimas galioja ir lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas nėra

išbraukiamas iš Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašo tol, kol

pasibaigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatytas protingas terminas

išparduoti lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato atsargas;

6) vykdyti

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nurodymus, susijusius su lygiagrečiai

importuojamu vaistiniu preparatu dėl lygiagretaus importo leidimo sąlygų

keitimo ir lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato serijų atšaukimo iš

rinkos.

13.

Kitus

reikalavimus, susijusius su lygiagrečiu importu, ir kitas lygiagretaus importo

leidimo turėtojo pareigas nustato sveikatos apsaugos ministras.

14.

Informacija apie pateiktas paraiškas registruoti

lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ar registravimo sąlygų

pakeitimus tol, kol nepriimtas sprendimas, yra

konfidenciali ir neskelbiama, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos

įstatymai arba Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja šią informaciją

atskleisti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

KLINIKINIAI

VAISTINIŲ PREPARATŲ TYRIMAI

18

straipsnis. Klinikinių vaistinio preparato tyrimų reikalavimai

1.

Klinikinius vaistinio preparato

tyrimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kaip jų laikomasi,

kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir kitos pagal įstatymus

įgaliotos institucijos.

2.

Pagrindinio tyrėjo kvalifikacija turi atitikti sveikatos apsaugos

ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

3.

Visi

klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai turi būti planuojami, atliekami,

registruojami ir ataskaitos apie juos teikiamos laikantis sveikatos apsaugos

ministro patvirtintų Geros klinikinės praktikos taisyklių reikalavimų.

4.

Klinikinius

vaistinio preparato tyrimus vykdyti galima tik turint Lietuvos bioetikos

komiteto pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimą ir

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą. Pritarimo atlikti klinikinį

vaistinio preparato tyrimą liudijimų ir leidimų atlikti klinikinį vaistinio

preparato tyrimą išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

5.

Tiriamieji

vaistiniai preparatai klinikiniams tyrimams įsigyjami ir išduodami sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka.

6.

Klinikinio

tyrimo užsakovas ar jo atstovas ir (ar) pagrindinis tyrėjas, norėdami gauti

pritarimo liudijimą ar leidimą klinikiniams vaistinių preparatų tyrimams

atlikti, turi pateikti dokumentus, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos

ministras. Už dokumentų, kurie pateikiami norint gauti Lietuvos bioetikos

komiteto pritarimo liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės leidimą,

ekspertizę ir pritarimo liudijimų bei leidimų išdavimą mokamos nustatyto dydžio

valstybės rinkliavos.

7.

Lietuvos

bioetikos komitetas pritarimą arba nepritarimą klinikiniam tyrimui atlikti

pareiškia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba leidimą atlikti klinikinį tyrimą išduoda arba

motyvuotą atsisakymą jį išduoti pateikia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo

paraiškos priėmimo dienos. Ji gali išduoti leidimą klinikiniam tyrimui atlikti

tik esant Lietuvos bioetikos komiteto pritarimui.

8.

Šio

straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęsiamas 30 dienų tais

atvejais, kai prašoma leidimo tyrimams, kurių metu naudojami šie tiriamieji

vaistiniai preparatai:

1) skirti genų

terapijai;

2) skirti

somatinių ląstelių terapijai;

3) genetiškai modifikuotų organizmų preparatai.

9.

Jei

konsultuojamasi su ekspertais, šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems

tiriamiesiems vaistiniams preparatams leidimo pradėti klinikinius tyrimus

išdavimo terminas gali būti pratęsiamas dar 90 dienų, iš viso – iki 180 dienų.

Ksenogeninių ląstelių terapijos klinikinių tyrimų leidimo išdavimo terminas

neribojamas.

10.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba duomenis apie klinikinį vaistinio preparato tyrimą į

Europos duomenų bazę „EudraCT“ įtraukia pagal Valstybinės vaistų kontrolės

tarnybos patvirtiną standartinės veiklos tvarką, parengtą vadovaujantis

išsamiomis Europos Komisijos rekomendacijomis.

11.

Jei

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Lietuvos bioetikos komitetas turi

objektyvių priežasčių manyti, kad paraiška gauti leidimą vykdyti klinikinį

vaistinio preparato tyrimą neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų

reikalavimų, arba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl klinikinio tyrimo

saugumo ar mokslinio pagrįstumo, gali neišduoti leidimo vykdyti klinikinį

vaistinio preparato tyrimą ar pritarimo liudijimo, apie tai pranešdami

užsakovui.

12.

Užsakovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai ir Lietuvos bioetikos komitetui turi pateikti visą

gautą svarbią informaciją apie klinikinio tyrimo metu pastebėtus

nepageidaujamus reiškinius ar įtariamas nepageidaujamas reakcijas į tiriamąjį

vaistinį preparatą.

13.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja, kad duomenys apie įtariamus sunkius

nepageidaujamų reakcijų padarinius, susijusius su tiriamuoju vaistiniu

preparatu, pastebėtus Lietuvoje klinikinių tyrimų metu, būtų nedelsiant

įtraukti į pranešimo apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir šios

informacijos apdorojimo Europos ekonominėje erdvėje sistemos „EudraVigilance“

klinikinių tyrimų modulį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

14.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba gali priimti sprendimą sustabdyti arba nutraukti

klinikinį vaistinio preparato tyrimą šalyje, kai jis jau atliekamas, jeigu turi

svarių priežasčių nuspręsti, kad nevykdomos leidime nurodytos sąlygos, arba abejoja

dėl klinikinio tyrimo saugumo ar mokslinio pagrįstumo, ir nurodyti šio

sprendimo priežastis. Užsakovas ir tyrėjas turi nedelsdami išnagrinėti

sustabdymo ar nutraukimo priežastis ir per vieną savaitę pateikti ataskaitą,

kurioje būtų nagrinėjami iškelti klausimai ir visos išskirtinės aplinkybės,

prieštaraujančios tolesniam klinikinio vaistinio preparato tyrimo vykdymui. Gavusi

ataskaitą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl tyrimo

sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar tyrimo nutraukimo.

15.

Lietuvos

bioetikos komitetui nutarus sustabdyti ar nutraukti pritarimo liudijimo

galiojimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 7 dienas

priima sprendimą tyrimą sustabdyti arba nutraukti.

PENKTASIS skIRSNIS

FARMACINĖS VEIKLOS licencijavimas

19

straipsnis. Farmacinės veiklos licencijavimas

1.

Vaistinių, tiriamųjų vaistinių

preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų

platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą)

yra licencijuojama farmacinė veikla.

2.

Juridiniams

asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams (toliau – juridinis asmuo)

išduodamos šios licencijų rūšys:

1) gamybos

licencija;

2) didmeninio

platinimo licencija;

3) vaistinės

veiklos licencija;

4) gamybinės

vaistinės veiklos licencija;

5) farmacinių

atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija.

3.

Licencijas

išduoda, pakeičia, stabdo, naikina jų galiojimą ar naikina galiojimo

sustabdymą, įrašo pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į dokumentus,

pateiktus licencijai gauti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Farmacinės

veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

20

straipsnis. Licencijų išdavimas

1.

Juridinis

asmuo, norintis gauti licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus,

nustatytus Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos, pateiktų

duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.

2.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi

nuvykti į paraiškoje deklaruotą veiklos vietą patikrinti pateiktų duomenų ir

informacijos tikslumo ir teisingumo, įvertinti, ar juridinis asmuo teisės aktų

nustatyta tvarka yra pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą.

2 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1

d.:

2.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi

nuvykti į paraiškoje deklaruotą veiklos vietą patikrinti pateiktų duomenų ir

informacijos tikslumo ir teisingumo, įvertinti, ar juridinis asmuo teisės aktų

nustatyta tvarka yra pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą, išskyrus atvejus, kai

pateikiama vaistinės ar gamybinės vaistinės veiklos licencijos paraiška.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi,

kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo, Farmacinės veiklos

licencijavimo taisyklių, sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės

aktų nustatytus reikalavimus.

4.

Licencija

išduodama šio įstatymo nustatytais terminais. Jei reikia, Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba turi teisę prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu,

taip pat šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti numatyto

asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 28 straipsnyje,

ar asmens, kurio pareigos, kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 34

straipsnyje, tvirtinimu susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas

informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį

pareiškėjas pateikia šią informaciją, neįskaitomas į šio įstatymo nustatytais

terminais priimamo sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo laikotarpį.

5.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip

pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie

juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo steigėjus, akcininkus,

vadovus, juridinio asmens finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų

teisės aktų pažeidimus, atliktų tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą

informaciją, kuri Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai reikalinga priimant

sprendimą dėl licencijos išdavimo.

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo

sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša

Juridinių asmenų registrui juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta

tvarka, paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.

6 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1

d.:

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo

sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša

Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta

tvarka, paskelbia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.

7.

Licencija

išduodama neterminuotam laikui.

8.

Už juridinio asmens pasirengimo vykdyti farmacinę veiklą teisės aktų

nustatyta tvarka vertinimą, taip pat licencijos išdavimą mokama nustatyto

dydžio valstybės rinkliava.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

42 straipsnis. Farmacinių atliekų priėmimas iš

gyventojų ir apmokėjimas už šių atliekų tvarkymą

1.

Visuomenės

vaistinės ir gamybinės visuomenės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai

priimti naikintinus vaistinius preparatus. Priimtus naikintinus vaistinius

preparatus iš visuomenės vaistinių ir gamybinių visuomenės vaistinių surenka ir

kitą jų tvarkymo veiklą vykdo atliekų tvarkytojas Lietuvos Respublikos atliekų

tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Naikintinų vaistinių

preparatų priėmimo iš gyventojų tvarką ir apmokėjimą už jų tvarkymą nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Veterinarijos

vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus veterinarinius

vaistus. Priimtus naikintinus veterinarinius vaistus iš veterinarinių vaistinių

surenka ir kitą jų tvarkymo veiklą vykdo atliekų tvarkytojas Lietuvos

Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Naikintinų veterinarinių vaistų priėmimo iš gyventojų tvarką ir apmokėjimą už

jų tvarkymą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Už priimtų iš

gyventojų naikintinų vaistinių preparatų ir veterinarinių vaistų tvarkymą apmokama

iš atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už šio įstatymo įgyvendinimą,

valstybės biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1506,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)

43

straipsnis. Farmacinių atliekų tvarkymas ir jo ypatumai

1.

Juridinis

asmuo turi teisę tvarkyti farmacines atliekas tik turėdamas šio įstatymo

nustatyta tvarka išduotą farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą,

licenciją.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas juridiniams asmenims,

surenkantiems farmacines atliekas iš gyventojų.

Straipsnio redakcija nuo 2012 m. sausio

1 d.:

43 straipsnis. Juridinių asmenų veikloje

susidariusių farmacinių atliekų tvarkymas

Juridinis asmuo,

kurio veikloje susidaro farmacinių atliekų, šias farmacines atliekas tvarko

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1506,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)

52 straipsnis. Valstybinės farmakologinio budrumo

sistemos ir jos veiklos reikalavimai

1.

Lietuvos

Respublikoje turi būti įdiegta ir taikoma farmakologinio budrumo sistema, kuria

būtų užtikrinama vaistinio preparato saugumo stebėsena, siekiant nustatyti, ar

atsirado nauja vaistinio preparato rizika, ar rizika pakito, ar pakito

vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis, būtų nustatytos ir įgyvendintos

vaistinio preparato rizikos mažinimo ir prevencijos priemonės. Už šių uždavinių

vykdymą atsako Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Vykdant šiuos uždavinius,

turi būti bendradarbiaujama su EEE valstybių įgaliotomis institucijomis,

Europos vaistų agentūra ir Europos Komisija farmakologinio budrumo klausimais.

2.

Farmakologinio budrumo sistema turi būti naudojama informacijai apie vaistinių

preparatų keliamą riziką pacientų ar visuomenės sveikatai rinkti. Ši

informacija pirmiausia turi apimti nepageidaujamas reakcijas vartojant vaistinį

preparatą laikantis rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygų ir jų

nesilaikant bei nepageidaujamas reakcijas, pasireiškiančias tam tikrų profesijų

darbuotojams, dirbantiems su vaistiniu preparatu.

3.

Farmakologinio budrumo sistema turi skatinti pacientus, sveikatos priežiūros ir

farmacijos specialistus teikti informaciją apie pastebėtas įtariamas

nepageidaujamas reakcijas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, įtraukti į šią

veiklą vartotojų, pacientų, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų

organizacijas, taip pat užtikrinti, kad moksliniam įvertinimui būtų gaunami

tikslūs ir patikrinami duomenys.

4.

Farmakologinio budrumo sistemoje taikomi informacijos apie įtariamas

nepageidaujamas reakcijas rinkimo metodai ir, jeigu reikia, vėlesnės

informacijos, susijusios su gautu pranešimu apie įtariamas nepageidaujamas

reakcijas, surinkimas turi užtikrinti, kad būtų galima nustatyti bet kurio

Lietuvos Respublikoje paskirto, išduoto ar parduoto biologinio vaistinio preparato,

apie kurio sukeliamas įtariamas nepageidaujamas reakcijas pranešta, pavadinimą

ir serijos numerį.

5.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, naudodamasi farmakologinio budrumo sistema, turi

moksliškai vertinti visą informaciją, svarstyti rizikos mažinimo ir prevencijos

galimybes ir, jeigu reikia, imtis reikalingų su rinkodaros ar registracijos

pažymėjimu susijusių reguliavimo veiksmų, stebėti rizikos valdymo planuose

numatytų rizikos mažinimo priemonių ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 12

straipsnio 8 dalyje ar 14 straipsnio 9 dalyje, įgyvendinimo rezultatus,

vertinti rizikos valdymo sistemos atnaujinimus, stebėti „Eudravigilance“

duomenų bazės duomenis, kad būtų nustatyta, ar atsirado nauja rizika, ar rizika

pakito, ar pakito vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis.

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi naują ar pasikeitusią riziką, taip pat

naudos ir rizikos santykio pokyčius, apie tai turi informuoti vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtoją, kitų EEE valstybių įgaliotas institucijas,

Europos vaistų agentūrą.

7.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi reguliariai atlikti farmakologinio budrumo

sistemos auditą ir apie jo rezultatus pranešti Europos Komisijai ne vėliau kaip

iki 2013 m. rugsėjo 21 d., o vėliau – kas dveji metai.

8.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi turėti savo interneto svetainę, kurioje būtų

pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija ir nuoroda į Europos

vaistų interneto svetainę, sukurtą pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 26

straipsnį.

9.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, ketindama viešai skelbti informaciją, susijusią su

farmakologiniu budrumu, ne vėliau kaip 24 valandos prieš viešą paskelbimą turi

pranešti apie tai kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų

agentūrai ir Europos Komisijai, išskyrus atvejus, kai, siekiant apsaugoti

visuomenės sveikatą, šią informaciją būtina skelbti nedelsiant.

10.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi viešai skelbti informaciją, susijusią su

veikliosiomis medžiagomis, kurios įeina į vaistinių preparatų, registruotų

daugiau negu vienoje EEE valstybėje, sudėtį, laikydamasi Europos vaistų

agentūros nustatytų terminų ir atsižvelgdama į visų EEE valstybių sutartą

bendrą pranešimą, susijusį su farmakologiniu budrumu, kurio rengimą koordinuoja

Europos vaistų agentūra.

11.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, viešai skelbdama šio straipsnio 9 ir 10 dalyse

nurodytą informaciją, turi išbraukti visą privačią ir konfidencialaus

komercinio pobūdžio informaciją, išskyrus atvejus, kai, siekiant apsaugoti

visuomenės sveikatą, šią informaciją skelbti būtina.

12.

Europos

Komisijos prašymu ir koordinuojant Europos vaistų agentūrai, Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba dalyvauja derinant ir standartizuojant farmakologinio budrumo

technines priemones tarptautiniu mastu.

551 straipsnis. Periodiškai atnaujinamų

saugumo protokolų rengimas ir teikimas

*1. Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi rengti ir elektroninių ryšių

priemonėmis Europos vaistų agentūrai pateikti periodiškai atnaujinamus saugumo

protokolus, kuriuose nurodoma:

1) svarbių

duomenų apie vaistinio preparato naudą ir riziką santrauka, taip pat klinikinių

ir kitų tyrimų, susijusių su visomis indikacijomis ir visomis gyventojų

grupėmis, įskaitant ir tuos, kurie nenurodyti rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo sąlygose, rezultatai ir jų galimo poveikio vaistinio preparato

rinkodaros teisei vertinimas;

2) mokslinis

vaistinio preparato naudos ir rizikos santykio įvertinimas, kuris turi būti

grindžiamas visais turimais duomenimis, taip pat klinikinių tyrimų, atliekamų

dėl neregistruotų indikacijų ir su tam tikromis gyventojų grupėmis, duomenys;

3) visi duomenys

apie parduotą vaistinio preparato kiekį ir vaistinio preparato rinkodaros

teisės turėtojo turimi duomenys apie išrašytų receptų skaičių, taip pat

duomenys, kiek gyventojų vartoja vaistinį preparatą.

2.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas generinių vaistinių preparatų, šio

įstatymo 11 straipsnio 14 dalyje nurodytų vaistinių preparatų ir pagal

supaprastintą ar specialią registravimo procedūrą registruotų tradicinių

augalinių ir homeopatinių vaistinių preparatų periodiškai atnaujinamus saugumo

protokolus pateikia vienu iš šių atvejų:

1) jeigu yra

nustatyta registracijos sąlyga pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį;

2) jeigu to reikalauja

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių su farmakologinio

budrumo duomenimis, arba kai po vaistinio preparato įregistravimo gauta

nepakankamai periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų, susijusių su veikliąja

medžiaga, kad būtų galima įvertinti, ar atsirado nauja vaistinio preparato

rizika, ar rizika pakito, ar pakito vaistinio preparato naudos ir rizikos

santykis. Šių protokolų vertinimo protokolus Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba perduoda FBRV komitetui, kuris nusprendžia, ar reikia rengti vieną

periodiškai atnaujinamo saugumo protokolo vertinimo protokolą dėl visų

vaistinių preparatų, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos.

3.

Periodiškai

atnaujinami saugumo protokolai teikiami rinkodaros ar registracijos pažymėjimo

sąlygose nustatytu dažnumu ir terminais, kuriuos atitinkamai nustato Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka arba

Europos vaistų agentūra.

4.

Iki 2012 m.

liepos 21 d. įregistruotų vaistinių preparatų, kurių rinkodaros pažymėjimo

sąlygose nenumatytas periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų teikimo dažnumas

ir terminai, vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojai turi teikti

periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus sveikatos apsaugos ministro

nustatytais terminais ir dažnumu, taip pat nedelsdami Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos reikalavimu, jeigu kyla abejonių dėl vaistinio preparato

saugumo. Sveikatos apsaugos ministro nustatytų terminų ir dažnumo turi būti

laikomasi tol, kol Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba rinkodaros pažymėjimo

sąlygose nustatys kitokius terminus ir dažnumą arba kitoks dažnumas ir terminai

bus nustatyti pagal šio straipsnio 5 dalį.

5.

Vaistinių

preparatų, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos arba tas pats

veikliųjų medžiagų derinys, tačiau dėl kurių yra išduoti skirtingi rinkodaros

pažymėjimai, periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų teikimo dažnumas ir

terminai gali būti pakeisti ir suderinti, kad būtų galimybė rengti vieną

vertinimą ir nustatyti Europos Sąjungos referencinę datą, nuo kurios

skaičiuojamos periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo datos. Jeigu

Europos vaistų agentūra paskelbia suderintą periodiškai atnaujinamų saugumo

protokolų pateikimo dažnumą ir Europos Sąjungos referencinę datą, vaistinių preparatų

rinkodaros teisės turėtojai turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai

paraišką atitinkamai pakeisti rinkodaros pažymėjimo sąlygas.

6.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas gali raštu pateikti motyvuotą prašymą

Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistų komitetui arba Koordinavimo

grupei, kad būtų nustatyta Europos Sąjungos referencinė data arba pakeistas

periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo dažnumas ir terminai šio

straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais. Jeigu Europos vaistų agentūra

paskelbia pakeistas periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo datas

ar dažnumą, vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojai turi pateikti

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką atitinkamai pakeisti rinkodaros

pažymėjimo sąlygas.

7.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas gali pateikti šio straipsnio 6 dalyje

nurodytą prašymą, jeigu yra vienas iš šių pagrindų:

1) yra

priežasčių, susijusių su visuomenės sveikata;

2) siekiant

išvengti periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų vertinimo dubliavimo;

3) siekiant

tarptautinio suderinamumo.

8.

Rinkodaros

pažymėjimo sąlygų pakeitimai pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis įsigalioja po 6

mėnesių po jų paskelbimo Europos Sąjungos referencinių datų ir periodiškai atnaujinamų

saugumo protokolų pateikimo dažnumo sąraše, kuris skelbiamas Europos vaistų

interneto svetainėje.

9.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba vertina periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus ir

nustato, ar atsirado nauja rizika, ar rizika pakito, ar pakito vaistinio

preparato naudos ir rizikos santykis.

10.

Vaistiniams

preparatams, kurie yra registruoti daugiau negu vienoje EEE valstybėje, ir

visiems vaistiniams preparatams, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos

arba tas pats veikliųjų medžiagų derinys, kai pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis

yra nustatyta Europos Sąjungos referencinė data bei periodiškai atnaujinamų

saugumo protokolų teikimo dažnumas, atliekamas vienas periodiškai atnaujinamų

saugumo protokolų duomenų vertinimas. Šį vertinimą atlieka Europos vaistų

agentūros Koordinavimo grupės paskirta EEE valstybė, kai tarp vaistinių

preparatų, dėl kurių atliekamas vienas periodiškai atnaujinamų saugumo

protokolų duomenų vertinimas, nėra nė vieno į Bendrijos vaistinių preparatų

registrą įrašyto vaistinio preparato.

11.

Jeigu šio

straipsnio 10 dalyje nurodytam vienam periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų

vertinimui atlikti paskiriama Lietuvos Respublika, Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba per 60 dienų nuo periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų gavimo

dienos turi parengti ir nusiųsti vertinimo protokolą Europos vaistų agentūrai

bei kitoms valstybėms narėms, kuriose registruoti atitinkami vaistiniai

preparatai. Gavusi vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojų ir kitų

valstybių narių įgaliotų institucijų pastabas, Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba turi per 15 dienų nuo pastabų gavimo dienos patikslinti vertinimo

protokolą ir jį pateikti FBRV komitetui.

12.

Jeigu šio

straipsnio 10 dalyje nurodytą vieną periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų

vertinimą atlieka kita EEE valstybė arba Europos vaistų agentūra, Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, gavusi vertinimo protokolą, gali per 30 dienų nuo jo

gavimo dienos pateikti pastabas arba EEE valstybei, arba Europos vaistų

agentūrai.

13.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas, iš Europos vaistų agentūros gavęs EEE

valstybės ar Europos agentūros parengtą vieną vertinimo protokolą, gali per 30

dienų nuo jo gavimo dienos pateikti pastabas arba EEE valstybei, arba Europos

vaistų agentūrai.

14.

Jeigu

atlikus periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų vertinimą nustatoma, kad

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas nustatytais terminais turi pateikti

paraišką patvirtinti jų keitimą, taip pat atnaujintą vaistinio preparato

charakteristikų santrauką ir, jeigu reikia, pakuotės lapelį Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai.

*Pastaba: Šio įstatymo 551

straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas vaistinio preparato rinkodaros

teisės turėtojui taikomas po 12 mėnesių nuo Europos vaistų agentūros paskelbto

pranešimo apie „Eudravigilance“ duomenų bazės funkcijų dėl periodiškai

atnaujinamų saugumo protokolų priėmimo ir kaupimo sukūrimą. Iki tol vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti periodiškai atnaujinamus

saugumo protokolus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitoms EEE

valstybėms, kuriose šis vaistinis preparatas registruotas.

56 straipsnis. Rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo galiojimo sustabdymas, panaikinimas, rinkodaros ar registracijos pažymėjimo

sąlygų keitimas

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų

duomenis, poregistracinių saugumo ir veiksmingumo tyrimų duomenis ir (ar) kitą

gautą informaciją apie vaistinio preparato saugumą, jeigu reikia, sustabdo ar

panaikina rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba pakeičia

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas vadovaudamasi šio įstatymo 66

straipsnio pagrindais.

2.

Jeigu priemones,

nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, numato Europos vaistų agentūros Koordinavimo

grupė ar Europos Komisija, atsižvelgdamos į šio įstatymo 551

straipsnio 10 dalyje nurodytą vieną periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų

duomenų vertinimą, poregistracinių saugumo tyrimų duomenis ar taikant skubią

Europos Sąjungos procedūrą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi Europos

vaistų agentūros Koordinavimo grupės informaciją apie EEE valstybių susitarimą

ar Europos Komisijos sprendimą dėl priemonių, kurių reikia imtis, įgyvendina

šias priemones nustatytais terminais.

3.

Jeigu

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti paraišką patvirtinti jų

keitimą kartu su atnaujinta vaistinio preparato charakteristikų santrauka ir,

jei reikia, pakuotės lapeliu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

4.

Rinkodaros ar

registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar panaikinamo arba rinkodaros ar

registracijos pažymėjimo sąlygų pakeitimo tvarką nustato sveikatos apsaugos

ministras.

561

straipsnis. Skubi Europos Sąjungos procedūra

1.

Jeigu

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi farmakologinio budrumo

duomenis, mano, kad reikia skubiai imtis priemonių, susijusių su vaistinio preparato

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimu ar rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo sąlygų keitimu arba vaistinio preparato tiekimu, ji turi inicijuoti

skubią Europos Sąjungos procedūrą ir pranešti apie tai kitų EEE valstybių

įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų agentūrai ir Europos Komisijai šiais

atvejais:

1) kai ji

svarsto būtinybę sustabdyti ar panaikinti rinkodaros arba registracijos

pažymėjimo galiojimą, uždrausti vaistinio preparato tiekimą, atsisakyti

atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę, įtraukti naują

kontraindikaciją, sumažinti rekomenduojamą dozę arba apriboti indikacijas;

2) kai ji gauna

vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo pranešimą, kad jis sustabdė

vaistinio preparato tiekimą rinkai, pateikė ar numato pateikti prašymą

panaikinti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą dėl priežasčių,

susijusių su vaistinio preparato saugumu.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, pateikusi pranešimą Europos vaistų agentūrai, apie

tai informuoja vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtoją.

3.

Jeigu

pranešime nurodytas vaistinis preparatas registruotas tik Lietuvos

Respublikoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės įgyvendinamos

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka.

4.

Jeigu pranešime

nurodyto vaistinio preparato rinkodaros teisė suteikta ir kitoje EEE

valstybėje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones

vadovaudamasi Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupės sutarimu arba

Europos Komisijos sprendimu. Tačiau, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

mano, kad, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, būtina sustabdyti rinkodaros

ar registracijos pažymėjimo galiojimą ir uždrausti vaistinio preparato

vartojimą Lietuvos Respublikoje tol, kol Europos vaistų agentūros Koordinavimo

grupė arba Europos Komisija priims galutinį sprendimą, Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones, pateikdama tokio sprendimo

motyvus. Apie priimtas priemones ir motyvus ne vėliau kaip per vieną darbo

dieną nuo jų priėmimo turi būti pranešta Europos Komisijai, Europos vaistų

agentūrai ir kitoms EEE valstybėms.

5.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, pateikdama šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse

nurodytą informaciją, turi kartu su ja pateikti ir visą turimą susijusią mokslinę

informaciją bei vertinimus Europos vaistų agentūrai.

6.

Kai Europos

vaistų agentūra Europos vaistų interneto svetainėje paskelbia informaciją apie

skubios Europos Sąjungos procedūros inicijavimą Europos vaistų interneto

svetainėje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie tai paskelbia savo

interneto svetainėje.

7.

Jeigu

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas sveikatos apsaugos ministro nustatytais

terminais turi pateikti paraišką patvirtinti jų keitimą, taip pat atnaujintą

vaistinio preparato charakteristikų santrauką ir, jeigu reikia, pakuotės lapelį

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

562

straipsnis. Poregistracinių saugumo tyrimų atlikimas ir priežiūra

1.

Poregistraciniai

saugumo tyrimai atliekami vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo

iniciatyva ar vykdant šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje arba 14 straipsnio 9

dalyje nurodytas registracijos sąlygas ir apima saugumo duomenų rinkimą iš

pacientų ar sveikatos priežiūros specialistų. Poregistracinius saugumo tyrimus

gali atlikti tik sveikatos priežiūros specialistai.

2.

Atliekami

poregistraciniai saugumo tyrimai neturi kelti didesnės rizikos pacientams negu

įprastai vartojant vaistinį preparatą ir neturi pažeisti pacientų teisių, taip

pat negali skatinti vaistinių preparatų vartojimo.

3.

Sveikatos

priežiūros specialistams, atliekantiems poregistracinius saugumo tyrimus,

vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas gali apmokėti tik tyrimams

skirtas išlaidas ir atlyginti už tyrimams skirtą laiką.

4.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas gali pradėti poregistracinį saugumo

tyrimą tik turėdamas arba FBRV komiteto, arba Valstybinės vaistų kontrolės

tarnybos rašytinį pritarimą. FBRV komiteto rašytinis pritarimas turi būti

gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį ir

14 straipsnio 9 dalį, o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pritarimas turi

būti gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalį

tik Lietuvos Respublikoje, ir dėl tyrimų, kurie atliekami rinkodaros teisės

turėtojo iniciatyva.

5.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl pritarimo atlikti poregistracinį

saugumo tyrimą išdavimo ar neišdavimo per 60 dienų nuo tinkamai įformintos

paraiškos ir poregistracinio saugumo tyrimo protokolo (toliau – tyrimo

protokolas) gavimo dienos. Tyrimo protokole turi būti nurodytas tyrimo tikslas,

planas ir duomenų analizės metodai.

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba priima motyvuotą sprendimą neišduoti pritarimo atlikti

poregistracinį saugumo tyrimą, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos paraiškos ir

tyrimo protokolo ekspertizę nustatomas bent vienas iš šių pagrindų:

1) tyrimas gali

skatinti vaistinio preparato vartojimą;

2) tyrimo planas

neatitinka tyrimo tikslų;

3) tyrimas

priskirtinas klinikiniams tyrimams.

7.

Jeigu

pritarimą atlikti poregistracinį saugumo tyrimą išduoda FBRV komitetas,

vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojas, prieš pradėdamas poregistracinį saugumo tyrimą,

turi pateikti tyrimo protokolą, kuriam pritarė FBRV komitetas, Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai.

8.

Poregistracinis saugumo tyrimas turi būti atliekamas laikantis tyrimo

protokolo. Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas tyrimo protokolo

esminius keitimus gali daryti tik gavęs arba Valstybinės vaistų kontrolės

tarnybos, arba FBRV komiteto pritarimą. Jeigu pritarimą dėl protokolo esminių

keitimų išduoda FBRV komitetas, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas

turi šiuos keitimus pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

9.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas poregistracinio saugumo tyrimo metu turi:

1) Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais

pareikalavus, pateikti jai tyrimo protokolą ir tyrimo vykdymo tarpinę

ataskaitą;

2) sekti tyrimo

metu gaunamus duomenis, vertinti jų įtaką vaistinio preparato naudos ir rizikos

santykiui ir bet kokią naują informaciją, kuri gali turėti įtakos naudos ir

rizikos santykiui, pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitos EEE

valstybės, kurioje registruotas šis vaistinis preparatas, įgaliotai

institucijai. Tokios informacijos pateikimas neatleidžia nuo pareigos teikti

periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus.

10.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas per 12 mėnesių nuo duomenų rinkimo

pabaigos turi:

1) elektroninių

ryšių priemonėmis pateikti galutinę tyrimo ataskaitą ir tyrimo duomenų

santrauką Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kai tyrimas atliktas Lietuvos

Respublikoje, ir FBRV komitetui, kai tyrimas atliktas gavus jo pritarimą,

išskyrus atvejus, kai yra gautas FBRV komiteto leidimas tokių dokumentų

nepateikti;

2) įvertinti

būtinybę pakeisti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas ir, jeigu

reikia, pateikti atitinkamą paraišką ir kitus dokumentus, nurodytus šio

įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

11.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi įvertinti poregistracinių saugumo tyrimų, dėl

kurių ji buvo išdavusi pritarimą, duomenis ir, jeigu reikia, nustatyti

priemones, numatytas šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Tais atvejais, kai

tokias priemones nustato Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupė ar Europos

Komisija, remdamasi poregistracinio saugumo tyrimo, dėl kurio buvo išduotas

FBRV komiteto pritarimas, duomenimis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

užtikrina jų įgyvendinimą pagal šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalį.

12.

Paraiškos

atlikti poregistracinį saugumo tyrimą formą ir pritarimo atlikti

poregistracinius saugumo tyrimus išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

VAISTINIŲ PREPARATŲ

IR MEDICINOS PAGALBOS

PRIEMONIŲ

KAINODARA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. XI-664,

2010-01-20, Žin., 2010, Nr. 13-624 (2010-02-02)

57

straipsnis. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros

bendrieji reikalavimai

1.

Sveikatos

apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų

vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.

Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų

kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Šie kainynai

papildomi ir (ar) patikslinami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Visi kainynai

ir jų papildymai skelbiami leidinyje „Valstybės žinios“. Kainynai

įsigalioja po vieno mėnesio nuo jų paskelbimo, jų papildymai ir (ar)

patikslinimai ­– teisės aktų nustatyta tvarka.

1 dalies redakcija nuo 2014-01-01:

1.

Sveikatos

apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų

vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.

Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų

kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Šie kainynai

papildomi ir (ar) patikslinami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Visi kainynai

ir jų papildymai skelbiami Teisės aktų registre. Kainynai įsigalioja po vieno

mėnesio nuo jų paskelbimo, jų papildymai ir (ar) patikslinimai – teisės aktų nustatyta

tvarka.

2.

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos

priemonių didžiausios mažmeninės kainos skaičiuojamos, prie vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo, ar jų

atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo deklaruotos

kainos pridėjus sveikatos apsaugos ministro nustatytus didmeninės ir mažmeninės

prekybos antkainius ir pridėtinės vertės mokestį, jei vaistinis preparatas ar

medicinos pagalbos priemonė apmokestinama šiuo mokesčiu.

3.

Kompensuojamieji vaistiniai preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos

priemonės vaistinei ir juridiniam asmeniui, turinčiam asmens sveikatos

priežiūros veiklos licenciją, parduodami ne brangiau negu didmeninė kaina, kuri

apskaičiuojama prie vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar

lygiagretaus importo leidimo turėtojo, ar jų atstovo arba medicinos pagalbos

priemonės gamintojo ar jo atstovo deklaruotos kainos pridedant sveikatos

apsaugos ministro nustatytą didmeninės prekybos antkainį.

4.

Kompensuojamieji vaistiniai preparatai didmeninio platinimo licencijos

turėtojui, kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės didmeninėms šių

priemonių platinimo įmonėms parduodami ne didesne negu vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo, ar jų

atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo

kompetentingoms valstybės institucijoms deklaruota kaina.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr.

XI-2324,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6652 (2012-11-15)

64 straipsnis. Kontrolės dokumentai ir informavimas

apie patikrinimų rezultatus

1.

Kiekvieno patikrinimo

rezultatai įrašomi į tikrinimo pažymą, kurioje, be kitos informacijos,

pateikiamos išvados, ar veikla atitinka nustatytus reikalavimus. Tikrinami

asmenys turi teisę patikrinimo metu teikti savo paaiškinimus dėl tikrinamo objekto

ir kitų su tikrinimu susijusių aplinkybių. Rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai

pateikiami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams, atliekantiems

kontrolės veiksmus, ir tai pažymima tikrinimo pažymoje.

2.

Surašant tikrinimo pažymą, licencijos verstis farmacine veikla

turėtojui nurodoma, ar patikrintoje veiklos vietoje gamybos licencijos turėtojo

vykdoma veikla atitinka gerą gamybos praktiką, didmeninio platinimo licencijos

turėtojo – gerą platinimo praktiką, vaistinės veiklos licencijos turėtojo ar

gamybinės vaistinės veiklos licencijos turėtojo – geros vaistinių praktikos

nuostatus. Surašant tikrinimo pažymą vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojui dėl farmakologinio budrumo, nurodoma, ar jo taikoma farmakologinio

budrumo sistema atitinka aprašytąją pagrindinėje farmakologinio budrumo

sistemos byloje ir ar jo vykdoma farmakologinio budrumo veikla atitinka šio

įstatymo reikalavimus. Surašant tikrinimo pažymą dėl klinikinio vaistinio

preparato tyrimo, nurodoma, ar klinikinis vaistinio preparato tyrimas atitinka

gerą klinikinę praktiką. Apie patikrinimo metu nustatytus faktus ir rezultatus

turi būti pranešta patikrintam subjektui, klinikinių tyrimų atveju – ir tyrimo

užsakovui. Patikrintas subjektas ir klinikinio tyrimo užsakovas turi teisę per

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatytą terminą pateikti savo pastabas

ir paaiškinimus, apie kuriuos pažymima pažymoje. Surašant pažymą juridiniam

asmeniui, pateikusiam paraišką gauti gamybos ar didmeninio platinimo licenciją,

nurodoma, ar jis pasirengęs vykdyti veiklą pagal šio įstatymo šeštojo ar

septintojo skirsnio reikalavimus. Ši pažyma pateikiama patikrintam juridiniam

asmeniui.

3.

Jeigu atlikus

patikrinimą nustatoma, kad vaistinių preparatų gamybos ar didmeninio platinimo

licencijos turėtojas laikosi geros gamybos ar platinimo praktikos reikalavimų,

per 90 dienų po patikrinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jam

turi būti išduotas geros gamybos praktikos arba geros platinimo praktikos

pažymėjimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

65

straipsnis. Kitų EEE valstybių atliktų tikrinimų galiojimas

1.

Lietuvos

Respublikoje galioja kitų EEE valstybių įgaliotų institucijų tikrinimų išvados,

priimtos dėl gamybos, importo, klinikinių tyrimų, didmeninio platinimo,

farmakologinio budrumo.

2.

Išimtiniais

atvejais, jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių su

visuomenės sveikata, negali sutikti su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis

išvadomis, ji apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos vaistų agentūrai.

PENKIOLIKTASIS

SKIRSNIS

SANKCIJOS DĖL

VAISTINIO PREPARATO RINKODAROS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-59, 2008-12-16,

Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

Šio įstatymo 9 straipsnis

įsigalioja 2013 m. gegužės 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2012-11-27)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

242 straipsnis. Veikliųjų

medžiagų gamintojų, importuotojų ir platintojų įrašymas į Veikliųjų medžiagų

gamintojų sąrašą

1.

Asmenų,

norinčių verstis veikliųjų medžiagų gamyba, importu iš trečiųjų šalių ar

platinimu, prašymus įrašyti juos į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą

nagrinėja, sprendimus priima ir asmenis į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą

įrašo ar iš jo išbraukia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

2.

Asmuo turi

pateikti nustatytos formos prašymą įrašyti jį į Veikliųjų medžiagų gamintojų

sąrašą ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki numatomos veiklos pradžios. Prašymą

teikiantis asmuo turi būti pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų medžiagų

geros gamybos praktikos arba geros platinimo praktikos reikalavimus.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, remdamasi rizikos

vertinimo, atliekamo pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus,

išvadomis, gali priimti sprendimą atlikti asmens, pateikusio prašymą

įrašyti jį į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą, patikrinimą, siekdama

įvertinti, ar asmuo yra pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų medžiagų

geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus. Apie tai ji turi

pranešti asmeniui per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

4.

Jeigu

neatliekamas patikrinimas, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba per

60 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo dienos įrašo asmenį

į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą, o jeigu atliekamas asmens patikrinimas,

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įrašo asmenį į Veikliųjų medžiagų gamintojų

sąrašą arba pateikia jam rašytinį motyvuotą atsisakymą jį įrašyti į šį sąrašą

per 90 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo dienos.

5.

Tais

atvejais, kai buvo atliktas asmens patikrinimas pagal šio straipsnio 3 dalį ir

patikrinimo metu buvo nustatyta, kad asmuo pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų

medžiagų geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus, asmuo

įrašomas į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą. Jeigu patikrinimo metu buvo

nustatyta, kad asmuo nepasirengęs vykdyti veiklos pagal veikliųjų medžiagų

geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus, jis į Veikliųjų

medžiagų gamintojų sąrašą neįrašomas.

6.

Jeigu asmuo

per 60 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo Valstybinėje vaistų

kontrolės tarnyboje dienos negauna pranešimo apie sprendimą atlikti jo

patikrinimą, jis turi teisę pradėti savo veiklą, o Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba turi jį įrašyti į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą.

7.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba skelbia Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą savo

interneto svetainėje.

8.

Veikliųjų

medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas turi kiekvienais metais, bet

ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos, informuoti Valstybinę vaistų kontrolės

tarnybą apie prašyme jį įrašyti į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą pateiktos

informacijos pasikeitimus. Apie informacijos, kuri gali turėti įtakos veikliųjų

medžiagų kokybei ar saugumui, pasikeitimus turi būti pranešama nedelsiant, bet

ne vėliau kaip per 15 dienų nuo duomenų pasikeitimo.

9.

Veikliųjų

medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas išbraukiamas iš Veikliųjų

medžiagų gamintojų sąrašo, jeigu:

1) nustatoma

veiklos neatitiktis veikliųjų medžiagų geros gamybos ar geros platinimo

praktikos reikalavimams ir toks sprendimas priimamas vadovaujantis šio įstatymo

63 straipsnio 3 dalies nuostatomis;

2) Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba gauna veikliųjų medžiagų gamintojo, importuotojo ar

platintojo prašymą išbraukti jį iš Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašo;

3) juridinis

asmuo likviduojamas (fizinis asmuo mirė);

4) paaiškėja,

kad prašyme įrašyti asmenį į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą pateikti

klaidingi duomenys ir asmuo jų nepatikslino šio straipsnio 10 dalyje nustatyta

tvarka.

10.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi, kad į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą

įrašyto veikliųjų medžiagų gamintojo, importuotojo ar platintojo prašyme buvo

pateikti klaidingi duomenys, apie tai jam praneša raštu ne vėliau kaip per 5

darbo dienas. Veikliųjų medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas turi

patikslinti duomenis per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

11.

Prašymo

įrašyti asmenį į Veikliųjų

medžiagų gamintojų sąrašą formą ir informaciją, kuri skelbiama Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje, nustato sveikatos apsaugos

ministras.

Įstatymas

papildytas straipsniu

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

291 straipsnis. Pažangios terapijos

vaistinių preparatų konkretiems pacientams gamybos reikalavimai

1.

Pažangios

terapijos vaistinius preparatus konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą

turi teisę gaminti juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros

veiklos licenciją ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotą leidimą.

2.

Sveikatos

apsaugos ministras nustato tokių vaistinių preparatų kokybės standartus,

saugumo, atsekamumo, farmakologinio budrumo reikalavimus, atitinkančius

Bendrijos nustatytuosius pažangios terapijos vaistiniams preparatams, ir

leidimų juos gaminti išdavimo tvarką.

3.

Pažangios

terapijos vaistiniai preparatai konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą

gali būti gaminami ir vartojami tik Lietuvos Respublikoje gydytojui prisiimant

profesinę atsakomybę už jų skyrimą ir vartojimą.

4.

Gaminti

pažangios terapijos vaistinius preparatus iš žmogaus embriono audinių, embriono

kamieninių ląstelių ir jų linijų ar vaisiaus audinių ir iš jų paimtų kamieninių

ląstelių ir jų linijų arba kitaip naudoti žmogaus embriono audinius, embriono

kamienines ląsteles ir jų linijas ar vaisiaus audinius ir iš jų paimtas

kamienines ląsteles ir jų linijas tokių vaistinių preparatų gamyboje

draudžiama. Šis draudimas netaikomas pažangios terapijos vaistinių preparatų

gamybai iš kamieninių ląstelių, išgaunamų iš virkštelės ar placentos po vaiko

gimimo.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-59, 2008-12-16,

Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)(numeracijos pakeitimai)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

DIDMENINIS

VAISTINIŲ PREPARATŲ

PLATINIMAS IR VAISTINIŲ PREPARATŲ PREKYBOS TARPININKAVIMAS

Skirsnio pavadinimo pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

30

straipsnis. Pagrindiniai didmeninio vaistinių preparatų platinimo reikalavimai

1.

Juridinis asmuo turi teisę

verstis didmeniniu vaistinių preparatų platinimu tik turėdamas šio įstatymo

nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją. Šis reikalavimas

taikomas ir asmenims, kurie turi muitinės prižiūrimų prekių saugojimo vietas

(muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius, importo ir eksporto terminalus ir

kt.), kuriose laikomi vaistiniai preparatai.

2.

Didmeninis

platinimas vykdomas laikantis šio įstatymo reikalavimų, sveikatos apsaugos

ministro patvirtintų geros platinimo praktikos nuostatų ir atsižvelgiant į

Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos

institucijų rekomendacijas (toliau – gera platinimo praktika).

3.

Jei

didmeninio platinimo licencijos turėtojas nori verstis vaistinių preparatų

gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių, jis turi įgyti gamybos licenciją.

4.

Asmenims,

turintiems kitų EEE valstybių išduotą didmeninio platinimo licenciją ir

norintiems verstis didmeniniu platinimu Lietuvos Respublikoje, negali būti

taikomi griežtesni veiklos reikalavimai negu juridiniams asmenims, turintiems

šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

341 straipsnis. Pagrindiniai

vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimo reikalavimai

1.

Asmenys gali

verstis vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimu, jeigu jie turi buveinę ir

(ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis EEE valstybėje ir juos yra

įregistravusi EEE valstybės kompetentinga institucija. Lietuvos Respublikoje

buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis turintys asmenys

įregistruojami juos įrašant į Tarpininkų sąrašą. Prašymus įrašyti asmenį į

Tarpininkų sąrašą nagrinėja, sprendimus priima ir asmenis į Tarpininkų sąrašą

įrašo ar iš jo išbraukia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, gavusi asmens prašymą įrašyti asmenį į Tarpininkų

sąrašą, per 30 dienų nuo prašymo gavimo įrašo asmenį (pavadinimą arba fizinio

asmens vardą, pavardę, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresą bei kontaktinius

duomenis) į Tarpininkų sąrašą arba pateikia rašytinį motyvuotą atsisakymą jį

įrašyti į šį sąrašą. Asmuo įrašomas į Tarpininkų sąrašą, jeigu prašyme

pateikiama informacija apie buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius

duomenis Lietuvos Respublikoje. Asmuo neįrašomas į Tarpininkų sąrašą, jeigu

nepateikia informacijos apie buveinę ir (ar) veiklos vietą, ir (ar)

kontaktinius duomenis Lietuvos Respublikoje.

3.

Jeigu asmuo

per 30 dienų nuo prašymo gavimo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje negauna

rašytinio motyvuoto atsisakymo jį įrašyti į Tarpininkų sąrašą, jis turi teisę

pradėti savo veiklą, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi jį įrašyti į

Tarpininkų sąrašą.

4.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba skelbia Tarpininkų sąrašą savo interneto svetainėje.

5.

Vaistinių

preparatų prekybos tarpininkai turi informuoti Valstybinę vaistų kontrolės

tarnybą apie informacijos, pateiktos pagal šio straipsnio 2 dalį, pasikeitimus

ne vėliau kaip per 30 dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos.

6.

Vaistinių

preparatų prekybos tarpininkai turi teisę vykdyti tarpininkavimo veiklą,

susijusią tik su registruotų vaistinių preparatų, taip pat kitose EEE

valstybėse registruotų vaistinių preparatų pirkimu ar pardavimu.

7.

Vaistinių

preparatų prekybos tarpininkams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo

33 straipsnio 1 dalies 1, 11, 12, 13, 15, 16 punktų nuostatos.

8.

Vaistinių

preparatų prekybos tarpininkas išbraukiamas iš Tarpininkų sąrašo, jeigu:

1) nustatoma,

kad vykdoma veikla neatitinka geros platinimo praktikos reikalavimų;

2) Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai jis pateikia prašymą išbraukti jį iš Tarpininkų

sąrašo;

3) juridinis

asmuo likviduojamas (fizinis asmuo mirė);

4) paaiškėja,

kad prašyme įrašyti asmenį į Tarpininkų sąrašą pateikti klaidingi duomenys ir

asmuo jų nepatikslino šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka;

5) jis nebeturi

buveinės ir (ar) veiklos vietos bei kontaktinių duomenų Lietuvos Respublikoje.

9.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi, kad į Tarpininkų sąrašą įrašyto vaistinių

preparatų prekybos tarpininko prašyme buvo pateikti klaidingi duomenys, apie

tai jam praneša raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Vaistinių preparatų

prekybos tarpininkas turi patikslinti duomenis per 10 darbo dienų nuo pranešimo

gavimo dienos.

Įstatymas papildyta straipsniu:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

AŠTUNTASIS skIRSNIS

VAISTINIŲ VEIKLA

35

straipsnis. Vaistinių rūšys ir jų veiklos ypatumai

1.

Vaistinės ir

jų filialai steigiami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Juridinis

asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla tik turėdamas šio įstatymo nustatyta

tvarka išduotą vaistinės veiklos licenciją, gaminti ekstemporalius vaistinius

preparatus – tik turėdamas gamybinės vaistinės veiklos licenciją.

2.

Vaistinės

skirstomos pagal veiklos pobūdį į visuomenės vaistines, gamybines visuomenės

vaistines, ligoninės vaistines, gamybines ligoninės vaistines, universiteto

vaistines ir labdaros vaistines.

3.

Visuomenės

vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami)

vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims,

neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės

veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai

aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir

profesinės veiklos praktika.

4.

Gamybinė

visuomenės vaistinė – visuomenės vaistinė, kuri gamina ekstemporalius

vaistinius preparatus ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams,

o kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) per savo

filialus, kitoms vaistinėms, jų filialams ir juridiniams asmenims, turintiems

asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, sveikatos apsaugos ministro

nustatyta tvarka.

5.

Ligoninės

vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė yra sveikatos priežiūros įstaigos

(įmonės) padalinys, kuris aprūpina ligoninę vaistiniais preparatais, bet neturi

teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams.

6.

Universiteto

vaistinė yra universiteto, rengiančio farmacijos specialistus, struktūrinis

padalinys ir atlieka visuomenės arba gamybinės visuomenės vaistinės funkcijas.

7.

Labdaros

vaistinė paramos būdu įsigyja vaistinius preparatus ir vaistinių prekes ir juos

išduoda labdaros gavėjams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kaip

paramą gautus vaistinius preparatus parduoti draudžiama.

8.

Vaistinės

gali vykdyti veiklą su registruotais vaistiniais preparatais arba šio

įstatymo nustatyta tvarka leistais vartoti sveikatos priežiūrai neregistruotais

vaistiniais preparatais. Jeigu vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus

kitoje EEE valstybėje nuotoliniu būdu, jos gali vykdyti veiklą ir su Lietuvos

Respublikoje neregistruotais vaistiniais preparatais, kuriems toje EEE

valstybėje suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė.

9.

Vaistiniai

preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro

nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus turi

būti tiesiogiai bendraujant suteikiama farmacinė paslauga, išskyrus tuos

atvejus, kai vaistiniai preparatai siūlomi parduoti nuotoliniu būdu. Kai vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus

nuotoliniu būdu, farmacijos specialistas farmacinę paslaugą gyventojui teikia naudodamasis ryšio

priemonėmis.

10.

Vaistiniai

preparatai gali būti parduodami pagal veterinarijos gydytojo receptus ir

paraiškas sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

11.

Vaistinės

savo veiklą vykdo pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus geros

vaistinių praktikos nuostatus.

12 dalis įsigalioja nuo 2016-01-01.

12.

Vaistinės

darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.

13.

Vaistininko

padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų

pardavimo (išdavimo) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamybos priežiūra

vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas

(farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu

reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio

priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant

farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų

ekstemporalių vaistinių preparatų patikrinimas.

14.

Be vaistinių

preparatų, vaistinės gali parduoti (išduoti) sveikatos apsaugos ministro

nustatytas vaistinių prekes.

15.

Visuomenės

vaistinė, gamybinė visuomenės vaistinė, universiteto vaistinė, ligoninės

vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė, ją likviduojant, reorganizuojant, perleidžiant

juridinį asmenį ar pradėjus jos bankroto procedūrą, gali parduoti turimus

vaistinius preparatus didmeninio platinimo įmonei ar kitai

vaistinei, kol galioja juridinio asmens vaistinės veiklos arba gamybinės

vaistinės veiklos licencija.

16.

Vaistinių

filialų steigimui, veiklai ir jų vykdymo sąlygoms taikomi tokie patys

reikalavimai kaip ir vaistinėms.

17.

Ligoninės

vaistinę, gamybinę ligoninės vaistinę gali steigti tik sveikatos priežiūros

stacionarinė įstaiga stacionarui aprūpinti.

18.

Juridinio

asmens, vykdančio visuomenės vaistinės, visuomenės gamybinės vaistinės veiklą,

registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė(-ės)“. Juridiniai asmenys,

nevykdantys vaistinės veiklos, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžio

„vaistinė“ ar jo vertimo į kitą kalbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-627,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05), įstatymo atitaisymas

skelbtas: Žin., 2010, Nr. 3

Nr.

XI-2017,

2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

Nr.

XI-2376, 2012-11-06,

Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

351 straipsnis. Pagrindiniai

vaistinių preparatų siūlymo parduoti gyventojams nuotoliniu būdu reikalavimai

1.

Siūlyti

parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės, išskyrus šio

straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Siūlymo parduoti vaistinius preparatus

nuotoliniu būdu tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nuotoliniu būdu

parduoti vaistiniai preparatai gali būti atsiimami vaistinėje ar pristatomi į

gyventojo pageidaujamą vietą.

2.

Vaistinė,

prieš pradėdama vykdyti veiklą – siūlyti parduoti vaistinius

preparatus nuotoliniu būdu, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų turi pranešti

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, pateikdama sveikatos apsaugos ministro

nustatytos formos pranešimą.

3.

Siūlyti

parduoti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus nuotoliniu būdu taip pat

gali kitoje EEE valstybėje įsisteigę asmenys, turintys teisę siūlyti parduoti

vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu. Šiems asmenims netaikomi šio

įstatymo 35 straipsnio 9 dalyje nurodyti reikalavimai.

4.

Siūlyti

parduoti Lietuvos Respublikoje nuotoliniu būdu leidžiama tik registruotus

nereceptinius vaistinius preparatus. Šis reikalavimas taikomas ir šio

straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.

5.

Siūlyti parduoti nuotoliniu būdu kitai EEE valstybei galima

tik vaistinius preparatus, kuriems toje EEE valstybėje suteikta vaistinio

preparato rinkodaros teisė ir kurie joje yra priskirti nereceptiniams

vaistiniams preparatams.

6.

Interneto svetainėje,

kurioje vaistinė siūlo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu, turi

būti aiškiai matomas Europos Komisijos nustatyto dizaino bendras logotipas ir

pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija.

7.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje turi būti pateikti vaistinių

preparatų siūlymą parduoti gyventojams nuotoliniu būdu reglamentuojantys teisės

aktai ir kita sveikatos apsaugos ministro nustatyta susijusi informacija bei

nuoroda į Europos vaistų agentūros interneto svetainę.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

681 straipsnis. Vaistinių preparatų,

galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo sistema

1.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi Europos Komisijos priimtu

Bendrijos inspektavimo ir pasikeitimo informacija procedūrų sąvadu, įdiegia ir

taiko vaistinių preparatų, galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo

sistemą, kuri apima:

1)

pranešimų apie įtariamus vaistinių preparatų kokybės defektus ir įtariamus

falsifikuotus vaistinius preparatus priėmimą ir tvarkymą;

2)

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir (ar) rinkodaros teisės turėtojo

inicijuojamus vaistinių preparatų atšaukimus iš didmeninių vaistinių preparatų

platintojų, vaistinių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei gyventojų.

2.

Vaistinių preparatų, galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo

sistema turi užtikrinti, kad reikalingi ir, jeigu reikia, skubūs Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos veiksmai būtų atliekami jos darbo ir ne darbo laiku.

Taip pat ši sistema turi užtikrinti galimybę, kad atšaukiant vaistinius

preparatus iš gyventojų būtų galima pasitelkti sveikatos priežiūros ir

farmacijos specialistus.

3.

Jeigu

vaistinis preparatas, keliantis didelį pavojų visuomenės sveikatai, tarp EEE

valstybių pirmą kartą nustatomas Lietuvos Respublikoje, Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba turi nedelsdama išsiųsti skubų pranešimą apie tai visiems

Lietuvos Respublikos didmeniniams vaistinių preparatų platintojams ir

vaistinėms, taip pat kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms. Kitų EEE

valstybių įgaliotos institucijos apie vaistinio preparato atšaukimą turi būti

informuojamos Bendrijos inspektavimo ir pasikeitimo informacija procedūrų

sąvado nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu didelį pavojų visuomenės sveikatai

keliančio vaistinio preparato įsigijo gyventojai, Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba per 24 valandas apie tai viešai paskelbia ir inicijuoja vaistinio

preparato atšaukimą iš gyventojų. Pranešimuose visuomenei turi būti pakankamai

informacijos apie įtariamą kokybės defektą ar įtariamą falsifikavimą ir su tuo

susijusią riziką.

Įstatymas papildyta straipsniu:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

ŠEŠIOLIKTASIS

SKIRSNIS

TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas reglamentuoja farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę.

2.

Šis įstatymas nereglamentuoja su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) susijusios veiklos, šios veiklos valstybinio valdymo ir kontrolės.

3.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų Įstatymo priede, nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-59, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

3 straipsnis. Vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos pripažinimas

1.

Lietuvos Respublikoje galioja Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka Europos Sąjungoje galiojančius minimalius farmacijos studijų programų farmacijos specialistams reikalavimus.

2.

Užsienio valstybėse įgytą vaistininko ar vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją (pasirengimą bei patirtį) vertina ir pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija.

4 straipsnis. Vaistininko praktikos licencijavimas

1.

Vaistininkas gali eiti vaistininko pareigas visuomenės vaistinėje, gamybinėje visuomenės vaistinėje, ligoninės vaistinėje, gamybinėje ligoninės vaistinėje, universiteto vaistinėje ir labdaros vaistinėje tik turėdamas vaistininko praktikos licenciją.

2.

Vaistininko praktikos licencija išduodama neterminuotam laikui.

3.

Vaistininko praktikos licenciją išduoda, atsisako išduoti ir licencijos galiojimą panaikina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėmis.

4.

Asmuo, norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus, nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

5.

Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų gavimo. Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau, pareiškėjui delsiant juos patikslinti, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo dokumentų gavimo.

6.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie vaistininko praktikos licencijų išdavimą ir galiojimo panaikinimą skelbia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.

7.

Už licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

8.

Vaistininko licencija neišduodama, jeigu:

1) pateikti ne visi dokumentai arba jie neatitinka keliamų reikalavimų, netinkamai įforminti;

2) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys;

3) asmens veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

4) asmeniui uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

5) nesumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

9.

Licencijos galiojimas panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) jeigu licencijos turėtojas pažeidė jam nustatytus farmacinės veiklos reikalavimus, nevykdė savo pareigų ir taip sukėlė sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą;

3) licencijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys;

4) licencijos turėtojo veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

5) licencijos turėtojui uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

6) licencijos turėtojui neįvykdžius 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos pareigos;

7) licencijos turėtojui mirus.

10.

Panaikinus licencijos galiojimą, apie tai per 10 dienų raštu pranešama vaistininkui ir darbdaviui ir nurodomos priežastys.

11.

Nauja vaistininko praktikos licencija pareiškėjo prašymu ir pateikus vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus gali būti išduodama tik praėjus 6 mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai licencija panaikinta dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo arba apribojus asmens veiksnumą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokiu atveju nauja licencija gali būti išduodama ne anksčiau kaip suėjus teismo sprendime nurodytam terminui arba teismui panaikinus asmens veiksnumo apribojimą. 6 mėnesių terminas netaikomas, jeigu licencijos galiojimas panaikinamas jos turėtojo prašymu.

12.

Licencijas išduodančios institucijos sprendimai skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

5 straipsnis. Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) registravimas

1.

Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika vaistinėje nuo vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) įrašymo į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą dienos.

2.

Į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą įrašoma Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimu. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikia nustatytos formos prašymą įrašyti į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, įgytą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus sveikatos apsaugos ministro nustatytus dokumentus.

3.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą įrašyti arba neįrašyti vaistininko padėjėją (farmakotechniką) į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) atitinka šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

4.

Pareiškėjas, dėl kurio priimtas sprendimas neįtraukti jo į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, turi teisę apskųsti šį sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Jei su asmeniu, kuris nėra įrašytas į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, sudaroma darbo sutartis dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikos, už šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nesilaikymą teisės aktų nustatyta tvarka atsako darbdavys.

6.

Vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) privalo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai kas 5 metus pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinė kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka.

7.

Pareiškėjas į sąrašą neįrašomas, jeigu:

1) pateikti ne visi dokumentai arba jie neatitinka reikalavimų, netinkamai įforminti;

2) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys;

3) asmens veiksnumas apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

4) asmeniui uždrausta verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

8.

Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) išbraukiamas iš Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašo:

1) paties prašymu;

2) jeigu vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) uždrausta verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

3) jeigu vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiksnumas apribojamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

4) jeigu paaiškėja, kad įrašymui į sąrašą pareiškėjas pateikė klaidingus duomenis;

5) vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) neįvykdžius šio straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos;

6) vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) mirus;

7) jeigu vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pažeidė jam nustatytus farmacinės veiklos reikalavimus, nevykdė savo pareigų ir taip sukėlė sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

6 straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos kėlimas

1.

Vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos kėlimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos ir šių specialistų nevyriausybinės organizacijos.

2.

Keliantys kvalifikaciją darbuotojai Darbo kodekso nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo.

7 straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) teisės ir pareigos

1.

Vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir atsakomybę nustato šis įstatymas, sveikatos apsaugos ministro patvirtintas vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašas, kiti teisės aktai, vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigybių aprašymai.

2.

Vaistininkas turi teisę:

1) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka verstis vaistininko praktika;

2) parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus ir vaistinių prekes;

3) gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus ir tikrinti jų kokybę;

4) gauti informaciją, būtiną vaistininko praktikai, prireikus bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir gauti informaciją apie pacientams skirtus ir jų vartojamus vaistinius preparatus;

5) informuoti ir konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą, propaguoti sveiką gyvenseną;

6) atsisakyti parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar pakenkti jo sveikatai;

7) dalyvauti vaistininkų profesinių organizacijų veikloje, jeigu tam neprieštarauja kiti teisės aktai;

8) užsiimti kita Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme vaistininko profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui nustatyta veikla.

3.

Vaistininkas privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;

2) vaistininko praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie profesinės kvalifikacijos kėlimą ir vaistininko praktiką, jeigu vaistininkas vykdo farmacijos praktiką vaistinėje;

3) laikytis vaistininko profesinės etikos principų;

4) prižiūrėti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamas farmacines paslaugas, atliekamą vaistinių preparatų pardavimą (išdavimą) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, jeigu tai nustatyta vaistininko pareigybės aprašyme;

5) atlikti kitas teisės aktų nustatytas pareigas.

4.

Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę:

1) verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

2) parduoti vaistinių prekes, teikti informaciją apie jų vartojimą ir laikymo sąlygas, prižiūrint vaistininkui teikti farmacines paslaugas ir parduoti (išduoti) vaistinius preparatus;

3) prižiūrint vaistininkui gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus;

4) tvarkyti vaistinių preparatų ir vaistinių prekių atsargas;

5) gauti informaciją, būtiną vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikai vykdyti;

6) dalyvauti vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) profesinių organizacijų veikloje, jeigu tam neprieštarauja kiti teisės aktai.

5.

Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;

2) laikytis profesinės etikos principų;

3) vykdydamas vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktiką, bendradarbiauti su vaistininkais ir sveikatos priežiūros specialistais;

4) atlikti kitas teisės aktų nustatytas pareigas.

6.

Vaistininkas ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi ir kitų teisių, nustatytų kitų teisės aktų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

TREČIASIS SKIRSNIS

VAISTINIŲ PREPARATŲ TIEKIMAS RINKAI

8 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1.

Vaistiniai preparatai, pagaminti pramoniniu būdu arba apimančiu pramoninį procesą metodu, gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai tik kai yra įregistruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše (toliau – registruoti vaistiniai preparatai).

2.

Registravimo reikalavimas taip pat taikomas radionuklidų generatoriams, radionuklidų rinkiniams, radiofarmaciniams preparatams – radionuklidų pirmtakams ir pramoniniu būdu pagamintiems radiofarmaciniams preparatams.

3.

Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai ir vartojami sveikatos priežiūrai šie neregistruoti vaistiniai preparatai:

1) būtinieji vaistiniai preparatai, jeigu jiems suteikta rinkodaros teisė bent vienoje EEE valstybėje;

2) vardiniai vaistiniai preparatai, kai gydytojas, skirdamas juos vartoti pavieniam pacientui, prisiima tiesioginę ir asmeninę atsakomybę.

4.

Įvežti iš kitos EEE valstybės neregistruotus vaistinius preparatus ar importuoti iš trečiosios šalies vardinius vaistinius preparatus į Lietuvos Respubliką gali tik juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę didmeninio platinimo licenciją.

5.

Sveikatos apsaugos ministras gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai neregistruotus vaistinius preparatus, būtinus vartoti, kai įtariama ar nustatoma sveikatai pavojingų patogeninių ar cheminių veiksnių, toksinų arba jonizuojančioji radiacija, taip pat įvykus gaivalinei nelaimei.

6.

Nepažeidžiant sveikatos apsaugos ministro nustatytos vardinių vaistinių preparatų tiekimo tvarkos reikalavimų, rinkodaros teisės turėtojams, gamintojams ir sveikatos priežiūros specialistams netaikoma atsakomybė už pasekmes dėl neregistruotų vaistinių preparatų vartojimo ar registruotų vaistinių preparatų vartojimo nepatvirtintomis indikacijomis, jei tą daryti rekomendavo arba nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, įtarusi arba nustačiusi sveikatai pavojingų patogeninių ar cheminių veiksnių, toksinų ar jonizuojančiąją radiaciją arba įvykus gaivalinei nelaimei. Ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais dėl nekokybiškų preparatų.

7.

Šiuo įstatymu nustatyti vaistinio preparato registravimo, gamybos, didmeninio platinimo, reklamos ir farmakologinio budrumo reikalavimai netaikomi:

1) tarpiniams produktams, kurie skirti perdirbti juridiniuose asmenyse, turinčiuose šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją;

2) užplombuotiems radionuklidams;

3) neskirstytam į sudėtines dalis žmogaus kraujui, plazmai ar kraujo ląstelėms, išskyrus pramoninį procesą apimančiu metodu paruoštą plazmą.

8.

Registravimo reikalavimai netaikomi radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo nurodymus iš registruotų radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar radionuklidų pirmtakų prieš vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga, turinti veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją, vartojimui toje įstaigoje.

81.

Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų vaistinių preparatų pakuotės turi būti paženklintos ir pakuotės lapeliai parengti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Registruotų vaistinių preparatų, išskyrus radiofarmacinius preparatus, pakuotės turi būti su apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų galima patikrinti vaistinio preparato autentiškumą, identifikuoti atskiras pakuotes ir nustatyti, ar nebuvo pažeista išorinė pakuotė, šiais atvejais:

1) jeigu vaistinis preparatas yra receptinis vaistinis preparatas, išskyrus įrašytus į Europos Komisijos vaistinių preparatų ir jų grupių sąrašą, kuriame nurodyti receptiniai vaistiniai preparatai ar grupės, kuriems netaikomas reikalavimas, kad pakuotės turi būti su apsaugos priemonėmis;

2) jeigu vaistinis preparatas yra nereceptinis vaistinis preparatas, kuris įrašytas į Europos Komisijos vaistinių preparatų ir jų grupių sąrašą, kuriame nurodyti nereceptiniai vaistiniai preparatai ar grupės, kuriems taikomas reikalavimas, kad pakuotės turi būti su apsaugos priemonėmis.

9.

Juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o kartinius vaistinius preparatus – iš gamybinės visuomenės vaistinės. Šie juridiniai asmenys įsigytus vaistinius preparatus laiko ir įtraukia į apskaitą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

10.

Juridiniai asmenys, neturintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar licencijos verstis farmacine veikla, vaistinių preparatų gali įsigyti tik iš vaistinių.

11.

Vaistinių preparatų receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisykles tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

12.

Receptiniai vaistiniai preparatai ambulatoriškai besigydantiems pacientams išduodami (parduodami) tik pagal gydytojų receptus.

13.

Fizinis asmuo turi teisę savo individualioms reikmėms įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos, gauti ar siųsti paštu vaistinius preparatus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

14.

Lietuvos Respublikos muitinės įstaigos, vadovaudamosi Europos Sąjungos teisės aktais, turi imtis priemonių, kad dėl muitinės prižiūrimų vaistinių preparatų, kurie įvežti į Europos Sąjungą, bet neskirti jos rinkai, nebūtų forminami 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m., specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307), (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006) 4 straipsnio 15 dalies c punkte ir (ar) 16 dalies b punkte nurodyti muitinės sankcionuoti veiksmai ir (ar) muitinės procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie vaistiniai preparatai yra falsifikuoti. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos muitinei turi suteikti ekspertinę pagalbą dėl įtariamų falsifikuotų vaistinių preparatų nustatymo.

15.

Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija:

1) organizuoja ir koordinuoja Lietuvos gyventojų aprūpinimą būtiniausiais vaistiniais preparatais, teisinėmis bei organizacinėmis priemonėmis reguliuoja ir užtikrina nenutrūkstamą kokybiškų, saugių, efektyvių ir būtinų vaistinių preparatų tiekimą į šalies vaistines;

2) griežtai stebi, kaip vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojai atlieka savo pareigas nenutrūkstamai tiekti gyvybiškai būtinus vaistinius preparatus, užtikrina jų atsakomybę atitinkamais teisės aktais;

3) organizuoja ir (ar) dalyvauja susitikimuose, pasitarimuose ar kituose renginiuose su pacientų ir vartotojų organizacijomis bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, kuriuose informuoja apie veiksmus ir priemones, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią vaistinių preparatų falsifikavimui.

16.

Sveikatos apsaugos ministerija gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai registruotus vaistinius preparatus pakuotėmis užsienio kalba ir su pakuotės lapeliais, parengtais užsienio kalba, jeigu vaistinio preparato gamintojas dėl objektyvių priežasčių, susijusių su vaistinio preparato gamybos, tiekimo sutrikimais arba padidėjusiu vaistinio preparato poreikiu, negali užtikrinti tinkamo ir reikiamo dažnumo vaistinio preparato lietuviškomis pakuotėmis tiekimo, atitinkančio pacientų poreikį, ir nėra galimybės šio vaistinio preparato pakeisti kitais registruotais vaistiniais preparatais lietuviškomis pakuotėmis, kurių yra pakankamai rinkoje. Leidimas išduodamas per 10 darbo dienų ir tik įsitikinus, kad vaistinis preparatas atitinka vaistinio preparato registracijos dokumentų duomenis ir informaciją, išskyrus pakuotės ženklinimą ir pakuotės lapelį lietuvių kalba, ir nustačius būtinas visuomenės sveikatai apsaugoti priemones, kad vaistinis preparatas būtų teisingai identifikuojamas ir tinkamai skiriamas bei vartojamas. Leidimas galioja tol, kol tęsiasi priežastys, dėl kurių jis buvo išduotas, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo leidimo išdavimo datos. Leidimo galiojimo terminas gali būti vieną kartą pratęstas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina šioje dalyje nurodytų leidimų išdavimo ir pratęsimo tvarką, priežasčių objektyvumo vertinimo kriterijus ir būtinų visuomenės sveikatai apsaugoti priemonių sąrašą ir jų taikymo sąlygas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1735, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)

Nr. XI-2376, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)(papildyta 16 dalimi)

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

10 straipsnis. Vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijai

1.

Vaistiniai preparatai skirstomi į receptinius ir nereceptinius.

2.

Receptiniams vaistiniams preparatams priskiriami tie, kurie atitinka nors vieną iš šių kriterijų:

1) vartojami be gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;

2) dažnai ir labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;

3) jų sudėtyje yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas reakcijas reikia tirti toliau;

4) paprastai skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu;

5) dėl farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje;

6) skirti gydyti ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba įstaigoje, turinčioje atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami ir pacientas gali būti stebimas kitomis sąlygomis);

7) skirti ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti sunkius padarinius sukėlusią nepageidaujamą reakciją, dėl to šiuos vaistinius preparatus turi paskirti gydytojas, o pacientas, kol vartoja šiuos vaistinius preparatus, turi būti specialiai gydytojo prižiūrimas.

3.

Receptinių vaistinių preparatų grupėje nustatomas specialiuose receptų blankuose išrašomų preparatų pogrupis. Jam priskiriami vaistiniai preparatai, atitinkantys nors vieną iš šių kriterijų:

1) jų sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų II sąrašą (Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams);

2) netinkamai vartojami jie gali kelti didelį piktnaudžiavimo pavojų, sukelti priklausomybę arba gali būti vartojami neteisėtais tikslais;

3) jų sudėtyje yra vaistinių medžiagų, kurias dėl naujumo arba savybių atsargumo dėlei galima priskirti nurodytiesiems šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.

4.

Vaistiniai preparatai, kurie neatitinka šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies kriterijų, priskiriami nereceptinių vaistinių preparatų grupei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2376, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

11 straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę teikimas

1.

Asmuo, kuris nori įgyti EEE neregistruoto vaistinio preparato rinkodaros teisę iš karto keliose EEE valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę pagal decentralizuotą procedūrą ir bylą, tapačią tai, kuri pateikiama kitos valstybės (valstybių) įgaliotai institucijai ar institucijoms.

2.

Asmuo, kuris nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę kitoje ar kitose EEE valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę pagal savitarpio pripažinimo procedūrą ir bylą, tapačią tai, kurios pagrindu tą vaistinį preparatą įregistravo pirmoji valstybė, su visais vėlesniais papildymais.

3.

Asmuo, kuris nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę tik Lietuvos Respublikoje, kai kitoje ar kitose EEE valstybėse šio preparato rinkodaros teisė nesuteikta, turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę pagal nacionalinę procedūrą.

4.

Kartu su paraiška, be kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų dokumentų ir informacijos, turi būti pateikti farmacinių (fizikinių-cheminių, biologinių ar mikrobiologinių), ikiklinikinių (toksikologinių ir farmakologinių) ir klinikinių tyrimų rezultatai.

5.

Nepažeidžiant pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugos, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti įrodžius, kad teikiamas registruoti vaistinis preparatas yra referencinio vaistinio preparato, kuriam yra arba buvo suteikta rinkodaros teisė bet kurioje EEE valstybėje arba Bendrijoje ne mažiau kaip 8 metus, generinis vaistinis preparatas. Šis laikotarpis suprantamas kaip referencinio vaistinio preparato duomenų išimtinumo laikotarpis.

6.

Generinį vaistinį preparatą, kurio rinkodaros teisė suteikta pagal šio straipsnio 5 dalį, galima tiekti rinkai praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo referencinio vaistinio preparato pradinės rinkodaros teisės suteikimo dienos. Dvejų metų laikotarpis, skaičiuojamas po duomenų išimtinumo laikotarpio, suprantamas kaip referencinio vaistinio preparato rinkos išimtinumo laikotarpis.

7.

Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas 10 metų išimtinumo laikotarpis pratęsiamas ne ilgiau kaip dar vieniems metams, jei per pirmuosius 8 metus iš nurodytų 10 metų rinkodaros teisės turėtojas įregistruoja vieną ar kelias naujas terapines indikacijas, kurios iki registravimo atliktais moksliniais vertinimais laikomos teikiančiomis reikšmingą klinikinę naudą, palyginti su esamu gydymu.

8.

Taikant šio straipsnio 5–7 dalis, skirtingos veikliosios medžiagos druskos, esteriai, eteriai, izomerai, izomerų mišiniai, kompleksai ar dariniai laikomi ta pačia veikliąja medžiaga, išskyrus atvejį, kai jie reikšmingai skiriasi saugumu ir (ar) veiksmingumu. Šiuo atveju pareiškėjas turi pateikti papildomos informacijos įvairių įregistruotos veikliosios medžiagos druskų, esterių ar darinių saugumui ir (ar) veiksmingumui įrodyti. Įvairios geriamosios paprasto atpalaidavimo farmacinės formos laikomos ta pačia forma. Biologinio įsisavinamumo tyrimų duomenų nereikia pateikti įrodžius, kad generinis vaistinis preparatas atitinka Europos Sąjungos institucijų skelbiamų specialių gairių nustatytus kriterijus.

9.

Šio straipsnio 5–7 dalys netaikomos referenciniams vaistiniams preparatams, kurių registravimo paraiškos buvo pateiktos iki 2005 m. sausio 9 d. Jeigu referencinio vaistinio preparato registravimo paraiška pateikta iki numatytos datos, nepažeidžiant pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugos, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti įrodžius, kad teikiamas registruoti vaistinis preparatas yra referencinio preparato, kuris yra arba buvo registruotas Bendrijoje ne mažiau kaip 10 metų arba bet kurioje EEE valstybėje ne mažiau kaip 6 arba 10 metų, atsižvelgiant į tos valstybės nustatytą duomenų išimtinumo laikotarpį, generinis vaistinis preparatas.

10.

Jei vaistinis preparatas neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos arba biologinis ekvivalentiškumas negali būti įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais, arba jei yra modifikuojama veiklioji medžiaga (medžiagos), terapinės indikacijos, stiprumas, farmacinė forma arba vartojimo būdas (palyginti su referenciniu vaistiniu preparatu), turi būti pateikti atitinkamų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų duomenys.

11.

Jei biologinis vaistinis preparatas, panašus į referencinį biologinį preparatą, neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos dėl žaliavų ar gamybos procesų skirtumų, turi būti pateikti atitinkamų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų duomenys. Papildomai pateikiami duomenys turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių tyrimų standartus, protokolus ir atitinkamas gaires. Kitų tyrimų, kurių duomenys yra referencinio vaistinio preparato registravimo byloje, rezultatų pateikti nereikia.

12.

Papildomas nesumuojamas vienų metų duomenų išimtinumo laikotarpis suteikiamas pripažinto medicininio vartojimo naujai veikliosios medžiagos indikacijai, jeigu dėl jos atlikti reikšmingi ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai.

13.

Būtinų studijų ir tyrimų atlikimas, norint pateikti paraišką registruoti vaistinį preparatą Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 5, 10 ir 11 dalis ar Bendrijos vaistinių preparatų registre pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 arba kitose valstybėse pagal tų valstybių teisės aktų reikalavimus, ir su jais susiję praktiniai poreikiai nepažeidžia vaistinių preparatų patento ar papildomos apsaugos liudijimų suteikiamų teisių, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pramoninės nuosavybės apsaugą.

14.

Nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugą, ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti įrodžius, kad teikiamo registruoti vaistinio preparato veikliosios medžiagos (medžiagų) vartojimas Bendrijos medicinos praktikoje yra pripažintas ne trumpiau kaip 10 metų ir, remiantis sveikatos apsaugos ministro nustatytų vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių tyrimų standartų ir protokolų reikalavimais, įrodytas jos veiksmingumas ir priimtinas saugumas. Šiuo atveju vietoj ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų pateikiama atitinkama mokslinė literatūra.

15.

Jei teikiamo registruoti vaistinio preparato veikliosios medžiagos įtrauktos į anksčiau įregistruotų vaistinių preparatų sudėtį, tačiau jų derinys terapiniais tikslais nevartotas, pateikiami to derinio naujų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų rezultatai. Nuorodų į mokslinius duomenis apie kiekvieną veikliąją medžiagą pateikti nereikia.

16.

Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas gali leisti naudoti jo vardu įregistruoto preparato registravimo byloje pateiktus farmacinius, ikiklinikinius ir klinikinius dokumentus vėliau pateiktoms vaistinių preparatų, kurie turi tokią pačią veikliųjų medžiagų kokybinę ir kiekybinę sudėtį bei farmacinę formą, registravimo paraiškoms nagrinėti.

17.

Asmuo privalo pateikti visus (tiek palankius, tiek nepalankius) vaistinio preparato klinikinius ir (ar) mokslinės literatūros duomenis. Informacija turi būti pateikta taip, kad ja remiantis būtų galima priimti moksliškai pagrįstą sprendimą dėl vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo išdavimo ir jo sąlygų.

18.

Už pateiktos informacijos, duomenų ir dokumentų teisingumą atsako pareiškėjas ar rinkodaros teisės turėtojas.

13 straipsnis. Atsisakymas suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę

Vaistinio preparato rinkodaros teisė nesuteikiama, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos paraiškos, dokumentų ir informacijos ekspertizę, nustatomas bent vienas iš šių pagrindų:

1) nepalankus vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis;

2) pareiškėjas nepakankamai pagrindžia vaistinio preparato veiksmingumą;

3) vaistinio preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;

4) su paraiška pateikta informacija ir dokumentai neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų;

5) nesumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

18 straipsnis. Klinikinių vaistinio preparato tyrimų reikalavimai

1.

Klinikinius vaistinio preparato tyrimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kaip jų laikomasi, kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir kitos pagal įstatymus įgaliotos institucijos.

2.

Pagrindinio tyrėjo kvalifikacija turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

3.

Visi klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai turi būti planuojami, atliekami, registruojami ir ataskaitos apie juos teikiamos laikantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų Geros klinikinės praktikos taisyklių reikalavimų.

4.

Klinikinius vaistinio preparato tyrimus vykdyti galima tik turint Lietuvos bioetikos komiteto pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą. Pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimų ir leidimų atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

5.

Tiriamieji vaistiniai preparatai klinikiniams tyrimams įsigyjami ir išduodami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

6.

Klinikinio tyrimo užsakovas ar jo atstovas ir (ar) pagrindinis tyrėjas, norėdami gauti pritarimo liudijimą ar leidimą klinikiniams vaistinių preparatų tyrimams atlikti, turi pateikti dokumentus, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Už dokumentų, kurie pateikiami norint gauti Lietuvos bioetikos komiteto pritarimo liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės leidimą, ekspertizę ir pritarimo liudijimų bei leidimų išdavimą mokamos nustatyto dydžio valstybės rinkliavos.

7.

Lietuvos bioetikos komitetas pritarimą arba nepritarimą klinikiniam tyrimui atlikti pareiškia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba leidimą atlikti klinikinį tyrimą išduoda arba motyvuotą atsisakymą jį išduoti pateikia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Ji gali išduoti leidimą klinikiniam tyrimui atlikti tik esant Lietuvos bioetikos komiteto pritarimui.

8.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęsiamas 30 dienų tais atvejais, kai prašoma leidimo tyrimams, kurių metu naudojami šie tiriamieji vaistiniai preparatai:

1) skirti genų terapijai;

2) skirti somatinių ląstelių terapijai;

3) genetiškai modifikuotų organizmų preparatai.

9.

Jei konsultuojamasi su ekspertais, šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems tiriamiesiems vaistiniams preparatams leidimo pradėti klinikinius tyrimus išdavimo terminas gali būti pratęsiamas dar 90 dienų, iš viso – iki 180 dienų. Ksenogeninių ląstelių terapijos klinikinių tyrimų leidimo išdavimo terminas neribojamas.

10.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba duomenis apie klinikinį vaistinio preparato tyrimą į Europos duomenų bazę „EudraCT“ įtraukia pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patvirtiną standartinės veiklos tvarką, parengtą vadovaujantis išsamiomis Europos Komisijos rekomendacijomis.

11.

Jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Lietuvos bioetikos komitetas turi objektyvių priežasčių manyti, kad paraiška gauti leidimą vykdyti klinikinį vaistinio preparato tyrimą neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų, arba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl klinikinio tyrimo saugumo ar mokslinio pagrįstumo, gali neišduoti leidimo vykdyti klinikinį vaistinio preparato tyrimą ar pritarimo liudijimo, apie tai pranešdami užsakovui.

12.

Užsakovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir Lietuvos bioetikos komitetui turi pateikti visą gautą svarbią informaciją apie klinikinio tyrimo metu pastebėtus nepageidaujamus reiškinius ar įtariamas nepageidaujamas reakcijas į tiriamąjį vaistinį preparatą.

13.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja, kad duomenys apie įtariamas sunkius padarinius sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, susijusias su tiriamuoju vaistiniu preparatu, pastebėtas Lietuvoje klinikinių tyrimų metu, sveikatos apsaugos ministro nustatytais terminais būtų įtraukti į Europos vaistų agentūros tvarkomos EEE farmakologinio budrumo duomenų bazės ir duomenų apdorojimo tinklo (toliau – „Eudravigilance“ duomenų bazė) klinikinių tyrimų modulį.

14.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali priimti sprendimą sustabdyti arba nutraukti klinikinį vaistinio preparato tyrimą šalyje, kai jis jau atliekamas, jeigu turi svarių priežasčių nuspręsti, kad nevykdomos leidime nurodytos sąlygos, arba abejoja dėl klinikinio tyrimo saugumo ar mokslinio pagrįstumo, ir nurodyti šio sprendimo priežastis. Užsakovas ir tyrėjas turi nedelsdami išnagrinėti sustabdymo ar nutraukimo priežastis ir per vieną savaitę pateikti ataskaitą, kurioje būtų nagrinėjami iškelti klausimai ir visos išskirtinės aplinkybės, prieštaraujančios tolesniam klinikinio vaistinio preparato tyrimo vykdymui. Gavusi ataskaitą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl tyrimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar tyrimo nutraukimo.

15.

Lietuvos bioetikos komitetui nutarus sustabdyti ar nutraukti pritarimo liudijimo galiojimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 7 dienas priima sprendimą tyrimą sustabdyti arba nutraukti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2376, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

PENKTASIS skIRSNIS

FARMACINĖS VEIKLOS licencijavimas

19 straipsnis. Farmacinės veiklos licencijavimas

1.

Vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, plazmos, naudojamos kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, ruošimas, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1438, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20557

2.

Juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams (toliau – juridinis asmuo) išduodamos šios licencijų rūšys:

1) gamybos licencija;

2) didmeninio platinimo licencija;

3) vaistinės veiklos licencija;

4) gamybinės vaistinės veiklos licencija.

3.

Licencijas išduoda, pakeičia, stabdo, naikina jų galiojimą ar naikina galiojimo sustabdymą, įrašo pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į dokumentus, pateiktus licencijai gauti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Farmacinės veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1506, 2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

20 straipsnis. Licencijų išdavimas

1.

Juridinis asmuo, norintis gauti licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus, nustatytus Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos, pateiktų duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.

2.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi nuvykti į paraiškoje deklaruotą veiklos vietą patikrinti pateiktų duomenų ir informacijos tikslumo ir teisingumo, įvertinti, ar juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą, išskyrus atvejus, kai pateikiama vaistinės ar gamybinės vaistinės veiklos licencijos paraiška.

3.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių, sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

4.

Licencija išduodama šio įstatymo nustatytais terminais. Jei reikia, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi teisę prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu, taip pat šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti numatyto asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 28 straipsnyje, ar asmens, kurio pareigos, kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 34 straipsnyje, tvirtinimu susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia šią informaciją, neįskaitomas į šio įstatymo nustatytais terminais priimamo sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo laikotarpį.

5.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo steigėjus, akcininkus, vadovus, juridinio asmens finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

6.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, paskelbia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.

7.

Licencija išduodama neterminuotam laikui.

8.

Už juridinio asmens pasirengimo vykdyti farmacinę veiklą teisės aktų nustatyta tvarka vertinimą, taip pat licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

24 straipsnis. Pagrindiniai gamybos ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimai

1.

Juridinis asmuo gali verstis vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją.

2.

Juridinis asmuo gali verstis vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų visa ir daline gamyba ir (ar) vykdyti operacijas, susijusias su fasavimu, pakavimu, ženklinimu, pateiktimi, tik turėdamas gamybos licenciją. Šią licenciją jis taip pat turi turėti, kai vaistinius preparatus, tiriamuosius vaistinius preparatus gamina ir (ar) importuoja iš trečiųjų šalių tik eksportui. Gamybos licencija suteikia teisę platinti šios licencijos turėtojo pagamintus vaistinius preparatus.

3.

Gamybos licencijos nereikalaujama:

1) ekstemporaliems vaistiniams preparatams gaminti;

2) pramoniniu būdu arba pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu pagamintų vaistinių preparatų pakuotei perpakuoti, perfasuoti, pateikčiai keisti, jeigu šią veiklą atlieka vaistinės ar filialai ir šie vaistiniai preparatai skirti tik tos vaistinės ar to vaistinės filialo aptarnaujamiems fiziniams asmenims;

3) radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo nurodymus iš registruotų radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar radionuklidų pirmtakų prieš vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga, turinti veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją, toje įstaigoje vartoti;

4) tiriamiesiems vaistiniams preparatams prieš vartojimą ar pakavimą praskiesti, jei tai atlieka klinikinių tyrimų centruose farmacijos specialistai ar kiti tam įgalioti asmenys ir šie preparatai skirti vartoti tik tame centre;

5) vardinių vaistinių preparatų importui iš trečiųjų šalių.

4.

Vaistiniai, tiriamieji vaistiniai preparatai gaminami ir (ar) importuojami iš trečiųjų šalių laikantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų geros gamybos praktikos nuostatų, Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos institucijų nurodymų (toliau – gera gamybos praktika).

5.

Iš trečiųjų šalių importuojami vaistiniai, tiriamieji vaistiniai preparatai turi būti pagaminti įmonėse, kurioms tos šalies įgaliotos institucijos leista verstis vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir kurių geros gamybos praktikos standartai atitinka bent Europos Sąjungos nustatytuosius.

6.

Vaistinių preparatų gamybai pradinėmis medžiagomis galima naudoti tik tas veikliąsias medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo 241 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

7.

Gamybos licencijos turėtojas, perpakuojantis vaistinius preparatus, nurodytus šio įstatymo 8 straipsnio 81 dalyje, gali visiškai ar iš dalies pašalinti arba uždengti pakuočių apsaugos priemones, jeigu jas pakeičia kitomis sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus atitinkančiomis ekvivalentiškomis apsaugos priemonėmis.

8.

Gamybos licencijos turėtojai, įskaitant šio straipsnio 7 dalyje nurodytuosius, laikomi vaistinio preparato gamintojais ir atsako už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės vaistinių preparatų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

9.

Šio skirsnio nuostatos taikomos ir tarpiniams produktams.

10.

Kraujo preparatai turi būti gaminami iš žmogaus plazmos, kuri surinkta ir ištirta pagal Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus arba kitos EEE valstybės teisės aktus, suderintus su 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/98/EB, nustatančios žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/83/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 346), nuostatomis, ir paruošta (perdirbta, saugota ir transportuota kraujo preparatų gamintojui ar plazmos frakcionuotojui) pagal šio įstatymo šeštojo1 skirsnio reikalavimus arba kitos EEE valstybės teisės aktus, suderintus su 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 69). Jeigu kraujo preparatai gaminami iš žmogaus kraujo, jis turi būti surinktas ir ištirtas pagal šioje dalyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1438, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20557

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

26 straipsnis. Gamybos licencijos išdavimo principai

1.

Gamybos licencija išduodama veiklai tik paraiškoje nurodytose patalpose ir su toje pačioje paraiškoje nurodytais preparatais ar jų grupėmis bei farmacinėmis formomis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigas gali vykdyti tik į licenciją įrašytas (įrašyti) asmuo (asmenys).

2.

Gamybos licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos.

3.

Jei šios licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į dokumentus, pateiktus licencijai gauti, sprendimas arba motyvuotas atsisakymas juos įrašyti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

27 straipsnis. Gamybos licencijos turėtojo pagrindinės pareigos

Gamybos licencijos turėtojas privalo:

1) įdarbinti pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;

2) vykdyti veiklą su tiriamaisiais vaistiniais preparatais ir (ar) vaistiniais preparatais, kuriems suteikta rinkodaros teisė, EEE valstybėje tik pagal tos valstybės teisės aktus;

3) iš anksto pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie visus informacijos ar duomenų pakeitimus, kuriuos jis norėtų padaryti licencijai gauti pateiktuose dokumentuose;

4) nedelsdamas pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, jei paskiriamas arba įdarbinamas kitas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą; jeigu licencijoje nurodytas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, dėl ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali atlikti savo pareigų, jo funkcijas pavesti tik kitam už gamybą ir (ar) importą atsakingam kvalifikuotam asmeniui. Šiuo atveju gamybos licencijos turėtojas turi paskirti arba įdarbinti kitą kvalifikuotą asmenį, atsakingą už gamybą ir (ar) importą. Jeigu kitas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, paskiriamas arba įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės laikotarpiui, licencijos informacijos ir duomenų keisti nereikia;

5) leisti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo gamybos licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų patvirtintas kopijas, išrašus), daiktus, reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti;

6) suteikti kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir (ar) importą, įgaliojimus vykdyti jam šiuo įstatymu nustatytas pareigas ir užtikrinti jų nuolatinį ir nepertraukiamą atlikimą;

7) laikytis geros gamybos praktikos;

8) kaip pradines medžiagas naudoti tik tas veikliąsias medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalies reikalavimus;

9) gaminamų vaistinių preparatų gamybai naudoti tik tas pagalbines medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo 241 straipsnio 7 dalies nuostatas;

10) nedelsdamas pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir rinkodaros teisės turėtojui, jeigu sužino, kad vaistiniai preparatai, kuriuos gaminti jam suteikia teisę įgyta gamybos licencija, yra falsifikuojami, arba įtaria, kad jie gali būti falsifikuojami, nepriklausomai nuo to, ar tie vaistiniai preparatai yra platinami per teisėtą platinimo tinklą, ar neteisėtomis priemonėmis, įskaitant jų pardavimą gyventojams naudojantis informacinės visuomenės paslaugomis (toliau – nuotolinis būdas);

11) prieš įsigydamas veikliųjų medžiagų, patikrinti, ar jų gamintojas, importuotojas ir (ar) platintojas yra įregistravęs savo veiklą EEE valstybės, kurioje jis įsisteigęs, įgaliotoje institucijoje;

12) patikrinti veikliųjų ir pagalbinių medžiagų autentiškumą ir kokybę;

13) savo pagamintus ar importuotus vaistinius preparatus platinti laikantis visų didmeninio platinimo licencijos turėtojui privalomų reikalavimų;

14) turėti vaistų atšaukimo iš rinkos planą ir pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie pradedamą vykdyti ir įvykdytą vaistinių preparatų atšaukimą iš rinkos, pateikti visą susijusią informaciją;

15) vykdyti kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2.

Vykdydamas šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pareigą, gamybos licencijos turėtojas pats ar kitas jo vardu veikiantis asmuo turi atlikti auditus veikliųjų medžiagų gamintojo gamybos ir platintojo platinimo vietose, kad būtų nustatyta, ar yra laikomasi veikliųjų medžiagų geros gamybos ar geros platinimo praktikos. Gamybos licencijos turėtojas atsako už audito atlikimą ir jo rezultatus ir tais atvejais, kai auditą atlieka kitas jo vardu veikiantis asmuo pagal sutartį.

3.

Vykdydamas šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą pareigą, gamybos licencijos turėtojas turi nustatyti, kokia gera atitinkamų produktų gamybos praktika yra tinkama jam reikalingoms pagalbinėms medžiagoms gaminti. Toks nustatymas atliekamas remiantis gamybos licencijos turėtojo patvirtintomis rizikos vertinimo procedūromis, kurios turi būti parengtos atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas dėl rizikos vertinimo. Atliekant rizikos vertinimą atsižvelgiama į kitų atitinkamų produktų kokybės sistemų reikalavimus, pagalbinių medžiagų kilmę ir paskirtį, buvusius kokybės defektus. Gamybos licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad vaistinių preparatų gamybai naudojamos pagalbinės medžiagos būtų pagamintos pagal nustatytą gerą atitinkamų produktų gamybos praktiką, ir dokumentais pagrįsti visas priemones, kurių jis ėmėsi įgyvendindamas šios dalies nuostatas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

292 straipsnis. Pagrindiniai plazmos ruošimo reikalavimai

1.

Juridinis asmuo gali verstis plazmos, naudojamos kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, ruošimu tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją.

2.

Plazma, naudojama kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, turi būti ruošiama laikantis geros gamybos praktikos.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos nereikia įgyti, jeigu juridinis asmuo turi gamybos licenciją, suteikiančią teisę gaminti kraujo preparatus, kurioje yra nurodytas ir plazmos ruošimas.

293 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui, norinčiam gauti gamybos licenciją, suteikiančią teisę ruošti plazmą, ir tokios licencijos išdavimo principai

1.

Juridinis asmuo, norintis gauti gamybos licenciją, suteikiančią teisę ruošti plazmą, privalo:

1) paraiškoje nurodyti vietą, kur plazma bus ruošiama;

2) turėti pakankamai ir tinkamų patalpų, techninių įrengimų, kontrolės įrangą, kurie atitiktų šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir geros gamybos praktikos reikalavimus, užtikrintų plazmos ruošimo ir tyrimų metodų, nurodytų Europos farmakopėjoje, taikymą;

3) sudaryti darbo sutartį su asmeniu dėl kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruošimą, pareigų vykdymo. Juo gali būti įdarbintas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, arba kraujo donorystės įstaigos, kuri apibrėžta Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatyme, atsakingas asmuo, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Jeigu sudaroma darbo sutartis su kraujo donorystės įstaigos atsakingu asmeniu, kartu turi būti sudaryta sutartis ir su kraujo preparatų gamintoju ar plazmos frakcionuotoju, šioje sutartyje numatant kvalifikuotų asmenų atsakomybės pasidalijimą ir plazmos ruošimo atitikties gerai gamybos praktikai užtikrinimo priemones;

4) būti pasirengęs vykdyti veiklą pagal gerą gamybos praktiką.

2.

Gamybos licencija, suteikianti teisę ruošti plazmą, išduodama vadovaujantis šio įstatymo 26 straipsnio nuostatomis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruošimą, pareigas gali vykdyti tik į licenciją įrašytas asmuo, išskyrus šio įstatymo 294 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atvejį.

294 straipsnis. Gamybos licencijos, suteikiančios teisę ruošti plazmą, turėtojo ir kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruošimą, pagrindinės pareigos

1.

Gamybos licencijos, suteikiančios teisę ruošti plazmą, turėtojo pagrindinės pareigos:

1) įdarbinti pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;

2) užtikrinti su vykdoma farmacine veikla susijusius darbuotojų mokymus;

3) ne vėliau kaip prieš 30 dienų pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką pakeisti informaciją ir (ar) duomenis dėl veiklos vietoje numatomų atlikti pakeitimų (patalpų, įrangos ir (ar) vykdomų procesų). Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių paskiriamas arba įdarbinamas kitas, gamybos licencijoje nenurodytas, kvalifikuotas asmuo, atsakingas už plazmos ruošimą, gamybos licencijos, suteikiančios teisę ruošti plazmą, turėtojas turi apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir per 10 dienų po pranešimo pateikimo dienos pateikti paraišką pakeisti licencijos informaciją ir duomenis;

4) leisti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo gamybos licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), daiktus, reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti;

5) suteikti kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už plazmos ruošimą, pakankamus įgaliojimus vykdyti jam nustatytas pareigas ir užtikrinti jų nuolatinį ir nepertraukiamą vykdymą;

6) užtikrinti, kad plazma, naudojama kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, būtų surinkta ir ištirta pagal šio įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje nurodytus reikalavimus ir būtų ruošiama pagal gerą gamybos praktiką;

7) vykdyti kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2.

Kvalifikuotas asmuo, atsakingas už plazmos ruošimą, privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas. Jis atsako, kad plazma, naudojama kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, būtų paruošta pagal gerą gamybos praktiką ir jos kokybė atitiktų Europos farmakopėjos reikalavimus.

Papildyta skirsniu:

Nr. XII-1438, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20557

SEPTINTASIS SKIRSNIS

DIDMENINIS VAISTINIŲ PREPARATŲ PLATINIMAS IR VAISTINIŲ PREPARATŲ PREKYBOS TARPININKAVIMAS

Skirsnio pavadinimo pakeitimai:

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

30 straipsnis. Pagrindiniai didmeninio vaistinių preparatų platinimo reikalavimai

1.

Juridinis asmuo turi teisę verstis didmeniniu vaistinių preparatų platinimu tik turėdamas šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją. Šis reikalavimas taikomas ir asmenims, kurie turi muitinės prižiūrimų prekių saugojimo vietas (muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius, importo ir eksporto terminalus ir kt.), kuriose laikomi vaistiniai preparatai.

2.

Didmeninis platinimas vykdomas laikantis šio įstatymo reikalavimų, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų geros platinimo praktikos nuostatų ir atsižvelgiant į Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas (toliau – gera platinimo praktika).

3.

Jei didmeninio platinimo licencijos turėtojas nori verstis vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių, jis turi įgyti gamybos licenciją.

4.

Asmenims, turintiems kitų EEE valstybių išduotą didmeninio platinimo licenciją ir norintiems verstis didmeniniu platinimu Lietuvos Respublikoje, negali būti taikomi griežtesni veiklos reikalavimai negu juridiniams asmenims, turintiems šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

32 straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos išdavimas

1.

Didmeninio platinimo licencija išduodama tik juridinio asmens paraiškoje nurodytoms didmeninio platinimo operacijoms su nurodytomis vaistinių preparatų grupėmis vykdyti toje pačioje paraiškoje nurodytose Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose, dėl kurių priimtas teigiamas sprendimas pagal šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalį.

2.

Didmeninio platinimo licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo.

3.

Jei licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusią licencijos informaciją ir duomenis, sprendimas juos įrašyti arba motyvuotas atsisakymas priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.

4.

Didmeninio platinimo licencija suteikia teisę vykdyti tik joje nurodytas didmeninio platinimo operacijas su joje nurodytomis vaistinių preparatų grupėmis ir tik joje nurodytoje veiklos vietoje ar vietose. Didmeninio platinimo operacijos gali būti vykdomos tik tose veiklos vietos patalpose, kurios nurodytos paraiškoje gauti šią didmeninio platinimo licenciją, ir, jeigu yra, paraiškoje pakeisti didmeninio platinimo licencijos informaciją ir duomenis. Farmacinės veiklos vadovo pareigas gali vykdyti tik į licenciją įrašytas (įrašyti) asmuo (asmenys).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

33 straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos turėtojo pagrindinės pareigos

1.

Didmeninio platinimo licencijos turėtojas privalo:

1) taikyti kokybės sistemą, atitinkančią gerą platinimo praktiką;

2) įdarbinti pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;

3) leisti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo didmeninio platinimo licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų patvirtintas kopijas, išrašus), daiktus, reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti;

4) pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai duomenis apie vykdomą ir numatomą vykdyti vaistinių preparatų platinimą;

5) įsigyti vaistinius preparatus tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, arba asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą kitos EEE valstybės įgaliotos institucijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus;

6) vadovaudamasis atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais tikrinti vaistinių preparatų pakuočių apsaugos priemones, siekiant nustatyti, ar gauti vaistiniai preparatai nėra falsifikuoti;

7) platinti tik tokius vaistinius preparatus ar jų grupes, kurie laikomi patalpose, atitinkančiose licencijoje ir jos dokumentuose nurodytas laikymo sąlygas;

8) tiekti Lietuvos Respublikos rinkai registruotus vaistinius preparatus ir šio įstatymo 8 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytais atvejais neregistruotus vaistinius preparatus;

9) tiekti vaistinius preparatus tik asmenims, kurie turi didmeninio platinimo, vaistinės veiklos ir (ar) asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, arba kitos EEE valstybės asmenims pagal tos valstybės teisės aktus;

10) bendradarbiaudamas su vaistinių preparatų rinkodaros teisių turėtojais, užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo vaistinių preparatų tiekimą vaistinėms ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms;

11) įtarus ar nustačius, kad gauti ar siūlomi įsigyti vaistiniai preparatai yra falsifikuoti, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, apie tai informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir vaistinio preparato, kuris yra falsifikuojamas arba įtariama, kad jis yra falsifikuojamas, rinkodaros teisės turėtoją;

12) turėti neatidėliotinų veiksmų planą, kuris užtikrintų veiksmingą bet kurio vaistinio preparato atšaukimą iš rinkos, vykdomą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nurodymu arba bendradarbiaujant su to vaistinio preparato gamintoju ar rinkodaros teisės turėtoju, ir jį įgyvendinti;

13) tvarkyti vaistinių preparatų gavimo ir pardavimo dokumentus, registruoti vaistinių preparatų, įskaitant vaistinius preparatus, įsigytus naudojantis vaistinių preparatų prekybos tarpininko paslaugomis, gavimo ir išsiuntimo operacijas, nurodant šią informaciją: datą, vaistinio preparato pavadinimą, seriją, gauto ar parduoto vaistinio preparato kiekį, tiekėjo ar gavėjo pavadinimą ir adresą, taip pat, jeigu reikia, vaistinių preparatų prekybos tarpininko pavadinimą;

14) tiekti vaistinius preparatus tik kartu su dokumentais, kuriuose būtų nurodyta: dokumento data, vaistinio preparato pavadinimas ir farmacinė forma, serija, kiekis, tiekėjo ir konsignanto pavadinimas ir adresas;

15) Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka 5 metus saugoti šio straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytus dokumentus ir prireikus pateikti juos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prašymu;

16) vykdyti didmeninį vaistinių preparatų platinimą pagal vaistinių preparatų geros platinimo praktikos reikalavimus;

17) suteikti farmacinės veiklos vadovui pakankamus įgaliojimus atlikti jam pavestas pareigas ir užtikrinti jam priskirtų funkcijų nuolatinį ir nepertraukiamą atlikimą;

18) jeigu licencijoje nurodytas farmacinės veiklos vadovas dėl ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali atlikti savo pareigų, jo funkcijas pavesti tik kitam asmeniui, atitinkančiam farmacinės veiklos vadovui keliamus reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 34 straipsnyje. Jeigu farmacinės veiklos vadovas paskiriamas ar įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės laikotarpiui, licencijos informacijos ir duomenų keisti nereikia;

19) naudotis tik tų vaistinių preparatų prekybos tarpininkų paslaugomis, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikoje registruotų vaistinių preparatų prekybos tarpininkų sąrašą (toliau – Tarpininkų sąrašas) arba kurie yra įregistruoti kitos EEE valstybės įgaliotos institucijos;

20) norėdamas vykdyti vaistinio preparato lygiagretų platinimą, Europos vaistų agentūros centralizuotai registruotų vaistinių preparatų lygiagretaus platinimo notifikavimo procedūros nustatyta tvarka pateikti Europos vaistų agentūrai pranešimą ir nustatytus dokumentus bei sumokėti mokesčius už dokumentų ekspertizę. Lygiagretus platinimas gali būti vykdomas tik turint Europos vaistų agentūros pranešimą, patvirtinantį, kad pateikti dokumentai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių vaistinius preparatus, reikalavimus ir pranešime nurodyto vaistinio preparato registracijos sąlygas. Didmeninio platinimo licencijos turėtojas apie ketinimą lygiagrečiai platinti vaistinį preparatą ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo tiekimo turi pranešti raštu šio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, o apie atliktą lygiagrečiai platinamo vaistinio preparato perpakavimą turi pranešti raštu vaistinio preparato prekės ženklo turėtojui arba jo teisių perėmėjui ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo perpakuoto vaistinio preparato pateikimo rinkai ir prekės ženklo ar jo teisių perėmėjo prašymu pateikti perpakuoto vaistinio preparato pavyzdį susipažinti;

21) vykdyti kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2.

Didmeninio platinimo licencijos turėtojas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą, turi:

1) jeigu tiekėjas yra kitas didmeninis platintojas, įsitikinti, kad jis atitinka geros platinimo praktikos reikalavimus. Tuo tikslu didmeninio platinimo licencijos turėtojas patikrina, ar tiekėjas turi didmeninio platinimo licenciją, ir, jeigu reikia, atlieka kitus patikrinimus;

2) jeigu tiekėjas yra gamintojas ar importuotojas, patikrinti, ar jis turi gamybos licenciją ir ar ji suteikia teisę gaminti ar importuoti numatomus įsigyti vaistinius preparatus.

3.

Jeigu didmeninio platinimo licencijos turėtojas vaistinius preparatus, skirtus tik eksportuoti, gauna tiesiogiai iš trečiosios šalies, tačiau jų neimportuoja, arba importuoja vardinius ar pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį leistus neregistruotus vaistinius preparatus, šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos netaikomos. Šiuo atveju didmeninio platinimo licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad vaistinius preparatus gauna iš asmenų, kurie turi teisę tiekti vaistinius preparatus pagal tos šalies teisės aktus. Eksportuojant vaistinius preparatus į trečiąją šalį, netaikomos šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalies ir šio straipsnio 1 dalies 9 ir 20 punktų nuostatos, tačiau didmeninio platinimo licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad vaistiniai preparatai būtų tiekiami asmenims, kurie turi teisę gauti vaistinius preparatus didmeninio platinimo tikslu arba juos išduoti (parduoti) gyventojams pagal tos šalies teisės aktus. Jeigu vaistiniai preparatai tiekiami trečiosios šalies asmeniui, kuris turi teisę pagal tos šalies teisės aktus išduoti (parduoti) vaistinius preparatus gyventojams, šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta pareiga turi būti vykdoma. Vaistiniams preparatams, kurie skirti tik eksportuoti, netaikomos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos.

4.

Didmeninio platinimo licencijos turėtojas šio įstatymo 35 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju turi teisę tiekti asmenims, turintiems vaistinės veiklos licenciją, neregistruotus vaistinius preparatus, kuriems kitoje EEE valstybėje suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

35 straipsnis. Vaistinių rūšys ir jų veiklos ypatumai

1.

Vaistinės ir jų filialai steigiami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Juridinis asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla tik turėdamas šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą vaistinės veiklos licenciją, gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus – tik turėdamas gamybinės vaistinės veiklos licenciją.

2.

Vaistinės skirstomos pagal veiklos pobūdį į visuomenės vaistines, gamybines visuomenės vaistines, ligoninės vaistines, gamybines ligoninės vaistines, universiteto vaistines ir labdaros vaistines.

3.

Visuomenės vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika.

4.

Gamybinė visuomenės vaistinė – visuomenės vaistinė, kuri gamina ekstemporalius vaistinius preparatus ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams, o kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) per savo filialus, kitoms vaistinėms, jų filialams ir juridiniams asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

5.

Ligoninės vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė yra sveikatos priežiūros įstaigos (įmonės) padalinys, kuris aprūpina ligoninę vaistiniais preparatais, bet neturi teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams.

6.

Universiteto vaistinė yra universiteto, rengiančio farmacijos specialistus, struktūrinis padalinys ir atlieka visuomenės arba gamybinės visuomenės vaistinės funkcijas.

7.

Labdaros vaistinė paramos būdu įsigyja vaistinius preparatus ir vaistinių prekes ir juos išduoda labdaros gavėjams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kaip paramą gautus vaistinius preparatus parduoti draudžiama.

8.

Vaistinės gali vykdyti veiklą su registruotais vaistiniais preparatais arba šio įstatymo nustatyta tvarka leistais vartoti sveikatos priežiūrai neregistruotais vaistiniais preparatais. Jeigu vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus kitoje EEE valstybėje nuotoliniu būdu, jos gali vykdyti veiklą ir su Lietuvos Respublikoje neregistruotais vaistiniais preparatais, kuriems toje EEE valstybėje suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė.

9.

Vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus turi būti tiesiogiai bendraujant suteikiama farmacinė paslauga, išskyrus tuos atvejus, kai vaistiniai preparatai siūlomi parduoti nuotoliniu būdu. Kai vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu, farmacijos specialistas farmacinę paslaugą gyventojui teikia naudodamasis ryšio priemonėmis.

10.

Vaistiniai preparatai gali būti parduodami pagal veterinarijos gydytojo receptus ir paraiškas sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

11.

Vaistinės savo veiklą vykdo pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus geros vaistinių praktikos nuostatus.

12.

Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.

12 dalis įsigalioja nuo 2016-01-01.

13.

Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamybos priežiūra vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų ekstemporalių vaistinių preparatų patikrinimas.

14.

Be vaistinių preparatų, vaistinės gali parduoti (išduoti) sveikatos apsaugos ministro nustatytas vaistinių prekes.

15.

Visuomenės vaistinė, gamybinė visuomenės vaistinė, universiteto vaistinė, ligoninės vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė, ją likviduojant, reorganizuojant, perleidžiant juridinį asmenį ar pradėjus jos bankroto procedūrą, gali parduoti turimus vaistinius preparatus didmeninio platinimo įmonei ar kitai vaistinei, kol galioja juridinio asmens vaistinės veiklos arba gamybinės vaistinės veiklos licencija.

16.

Vaistinių filialų steigimui, veiklai ir jų vykdymo sąlygoms taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir vaistinėms.

17.

Ligoninės vaistinę, gamybinę ligoninės vaistinę gali steigti tik sveikatos priežiūros stacionarinė įstaiga stacionarui aprūpinti.

18.

Juridinio asmens, vykdančio visuomenės vaistinės, visuomenės gamybinės vaistinės veiklą, registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė(-ės)“. Juridiniai asmenys, nevykdantys vaistinės veiklos, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžio „vaistinė“ ar jo vertimo į kitą kalbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-627, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05), atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 3

Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

Nr. XI-2376, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

37 straipsnis. Reikalavimai vaistinės veiklos licencijai gauti

Juridinis asmuo, norėdamas gauti vaistinės veiklos licenciją, privalo:

1) turėti tinkamas patalpas ir įrengimus, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus;

2) sudaryti darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;

3) atitikti kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

38 straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos išdavimas

1.

Vaistinės veiklos licencija išduodama vykdyti tik nurodytos rūšies veiklą ir tik juridinio asmens paraiškoje nurodytose patalpose. Vykdyti veiklą tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigas, išduodama tik viena vaistinės veiklos licencija.

2.

Vaistinės veiklos licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 45 dienas nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti licencijoje nurodytas veiklos sąlygas, laikotarpis, per kurį pakeičiamos šios sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip 30 dienų.

39 straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos turėtojo pareigos

Vaistinės veiklos licencijos turėtojas privalo:

1) įdarbinti farmacinės veiklos vadovą ir pakankamai tinkamos kvalifikacijos farmacijos specialistų, suteikti jiems pakankamus įgaliojimus atlikti jiems pavestas pareigas. Pareigybių aprašymuose aiškiai nustatyti farmacinės veiklos vadovo ir kitų farmacijos specialistų, teikiančių farmacinę paslaugą ir parduodančių (išduodančių) vaistinius preparatus, gaminančių ekstemporalius vaistinius preparatus, pareigas, atsakomybę, įgaliojimus ir tarpusavio ryšius. Vaistinės kokybės užtikrinimo sistemos dokumentuose aprašyti vaistininko veiksmus, kuriuos jis atlieka vaistinėje siekdamas užtikrinti, kad vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų pardavimas (išdavimas) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamyba atitiktų teisės aktų reikalavimus;

2) įsigyti vaistinius preparatus tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, arba asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą kitos EEE valstybės įgaliotos institucijos, įsigyti veikliąsias medžiagas tik iš jų gamintojų, importuotojų ar platintojų, kurie įregistravę savo veiklą Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje arba kitos EEE valstybės įgaliotoje institucijoje, kartinius vaistinius preparatus įsigyti tik iš juos pagaminusios pagal pateiktą gydytojo receptą gamybinės visuomenės vaistinės;

3) užtikrinti vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis;

4) tinkamai ir operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos, priimti iš gyventojų naikintinus vaistinius preparatus;

5) veiklą vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus;

6) dalyvauti įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą;

7) saugoti ir tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus, kuriuose, be kitų privalomų rekvizitų, licencijos turėtojas privalo nurodyti šią informaciją: vaistinio preparato pavadinimą, farmacinę formą, seriją, vaistinio preparato kiekį;

8) veiklą vykdyti tik negyvenamosiose patalpose šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

9) jeigu licencijoje nurodytas farmacinės veiklos vadovas dėl ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali atlikti savo pareigų, jo funkcijas pavesti tik kitam asmeniui, atitinkančiam farmacinės veiklos vadovui keliamus reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 40 straipsnyje. Jeigu farmacinės veiklos vadovas paskiriamas ar įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės laikotarpiui, licencijos informacijos ir duomenų keisti nereikia;

10) tikrinti vaistinių preparatų pakuočių apsaugos priemones, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 81 dalyje, siekiant nustatyti, ar gauti vaistiniai preparatai nėra falsifikuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-627, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)

Nr. XI-1383, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

41 straipsnis. Kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais

1.

Vaistinės ir jų filialai kaimo vietovėse steigiami ir vykdo veiklą sveikatos apsaugos ministro nustatyta supaprastinta tvarka. Valstybė ir savivaldybės gali taikyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas, teikti paramą bei kitais būdais remti kaimo vietovėse esančias vaistines.

2.

Kaimo vietovėse, jeigu nėra vaistinės ar jos filialo, gyventojus vaistiniais preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpina su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis sutartis dėl vaistinių preparatų tiekimo sudariusios vaistinės.

DEVINTASIS skIRSNIS

farmacinių atliekų tvarkymAS

48 straipsnis. Farmacinė informacija

1.

Farmacinė informacija apie vaistinius preparatus turi būti moksliškai pagrįsta, objektyvi, neklaidinanti ir nesudaryti prielaidos pakenkti žmonių sveikatai.

2.

Farmacinė informacija apie registruotus vaistinius preparatus turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką.

3.

Teikiant farmacinę informaciją apie neregistruotus vaistinius preparatus, turi būti nurodyta, kad tai – neregistruotas vaistinis preparatas.

4.

Farmacinę informaciją, kurioje lyginami keli vaistiniai preparatai, iš kurių bent vienas yra receptinis, galima pateikti tik sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams.

5.

Teikiant farmacinę informaciją apie receptinius vaistinius preparatus per radiją ir televiziją bei leidiniuose, galima vartoti tik bendrinius vaistinių preparatų pavadinimus, išskyrus atvejus, kai farmacinė informacija yra rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67 straipsnio nuostatų reikalavimus.

6.

Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos vaistinių preparatų pavadinimams, nurodomiems moksliniuose straipsniuose, kurie skelbiami Mokslinės informacijos instituto referuojamuose leidiniuose ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba, monografijose, vadovėliuose, metodiniuose ir kituose mokslo leidiniuose.

7.

Farmacinę informaciją apie vaistinių preparatų savybes ruošti gali tik atitinkamas biomedicinos mokslų studijas, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, baigę asmenys, išskyrus atvejus, kai farmacinė informacija yra rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67 straipsnio nuostatų reikalavimus.

8.

Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas bent vienoje EEE valstybėje turi įsteigti mokslo tarnybą, kuri kauptų informaciją apie tiekiamus rinkai vaistinius preparatus.

9.

Skleisti farmacinę informaciją turi teisę vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas ir (ar) jo atstovas, asmuo, turintis farmacinės veiklos licenciją dirbti su vaistiniais preparatais, išduotą šio įstatymo nustatyta tvarka, juridinis asmuo, turintis asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją.

10.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos skelbiama farmacinė informacija apie vaistinius preparatus laikoma oficialia farmacine informacija.

49 straipsnis. Vaistinių preparatų reklamos bendrosios nuostatos

1.

Lietuvos Respublikoje gali būti reklamuojami tik registruoti vaistiniai preparatai.

2.

Vaistinių preparatų reklama turi būti neklaidinanti ir objektyvi, informacija ir joje vartojami terminai turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo vartojimą.

3.

Vaistiniai preparatai turi būti reklamuojami taip, kad visuomenei būtų aišku, jog tai yra reklama ir kad reklamuojamasis produktas yra vaistinis preparatas.

4.

Vaistų reklamuotojais gali būti fiziniai asmenys, turintys atitinkamą mokslo žinių lygį, leidžiantį tiksliai ir išsamiai informuoti apie reklamuojamą vaistinį preparatą, ir įstatymų nustatyta tvarka sudarę darbo sutartis su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojais ir (ar) jų atstovais. Rinkodaros teisės turėtojai ir (ar) jų atstovai privalo rūpintis vaistų reklamuotojų kvalifikacijos kėlimu.

5.

Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas ir vienas ar daugiau jo įgaliotų juridinių asmenų gali vykdyti bendrą vaistinio preparato rinkodaros stimuliavimo veiklą (pvz.: pardavimų skatinimas, reklamos naudojimas, rinkos ir (ar) jos sąlygų formavimas ir pan.).

6.

Receptinius vaistinius preparatus draudžiama reklamuoti per leidinius, radiją, televiziją ir kitomis elektroninėmis informavimo priemonėmis, išskyrus šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

7.

Reklamuoti vaistinius preparatus neturi teisės:

1) valstybės bei savivaldybių institucijos ir jose dirbantys asmenys;

2) sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistai, teikdami sveikatos priežiūros ar farmacines paslaugas.

8.

Kitus reikalavimus, susijusius su vaistinių preparatų reklama gyventojams ir sveikatos priežiūros, farmacijos specialistams, vaistinių preparatų neparduodamų pavyzdžių įvežimu ar importu, jų perdavimu rinkodaros teisės turėtojui ar jo atstovui, profesinių (mokslinių) ir reklaminių renginių kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.

50 straipsnis. Vaistinių preparatų reklama gyventojams

1.

Gyventojams skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti tik nereceptinius vaistinius preparatus pateikiant būtiną sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją ir nuorodas.

2.

Gyventojams skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti:

1) vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus;

2) receptinius vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai, gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą;

3) vaistinius preparatus (nepaisant jų stiprumo ar kiekio pakuotėje), kurių pavadinimai įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną.

3.

Homeopatinių preparatų, registruotų taikant supaprastintą registracijos procedūrą, reklamoje gali būti naudojama tik informacija, nurodyta pakuotės lapelyje ir ant pakuotės, taip pat turi būti pateikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos nuorodos.

4.

Reklamuojant vaistinius preparatus gyventojams, draudžiama:

1) teigti, kad vaistinį preparatą vartoti pataria mokslininkai, sveikatos priežiūros specialistai ar asmenys, kurie nepriklauso nė vienai minimai grupei, bet būdami įžymūs galėtų paskatinti vartoti vaistinį preparatą;

2) pateikti konkrečią ligos istoriją, kuri galėtų tapti prielaida gyventojams patiems klaidingai diagnozuoti ligą;

3) klaidinančiu būdu tvirtinti, kad ligonis, vartodamas vaistinį preparatą, pasveiks;

4) vartoti klaidinančius terminus ir grafinę medžiagą, vaizduojančią žmogaus ar gyvūno organizmo pakitimus, kuriuos sukelia liga, sužalojimas ar reklamuojamas vaistinis preparatas;

5) pateikti medžiagą, orientuotą daugiausia vaikams ar tik jiems;

6) sudaryti prielaidą manyti, kad nebūtina gydytojo konsultacija ar operacija, ypač nurodyti konkrečią diagnozę ar siūlyti gydymą susirašinėjant paštu bei kitomis informavimo priemonėmis;

7) nurodyti, kad vartojant vaistinį preparatą užtikrinamas gydomasis jo poveikis ir nėra nepageidaujamų reakcijų;

8) nurodyti, kad reklamuojamas vaistinis preparatas veikia geriau ar taip pat kaip kitas vaistinis preparatas ar gydymo būdas;

9) nurodyti, kad vartojant reklamuojamą vaistinį preparatą pagerės sveikata;

10) nurodyti, kad jei reklamuojamas vaistinis preparatas nebus vartojamas, tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai; ši nuostata netaikoma vykdant skiepijimo programas;

11) nurodyti, kad vaistinis preparatas yra maisto produktas, kosmetikos ar kita plačiai vartojama priemonė;

12) nurodyti, kad vaistinis preparatas yra saugus ar efektyvus todėl, kad natūralus;

13) veikti gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, nurodant kainoraščiuose, kainų etiketėse, vaistinių patalpose, kitose vietose kainų sumažinimą, kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ir priemonėmis.

5.

Draudžiama tiesiogiai pateikti vaistinius preparatus gyventojams reklamos tikslais.

6.

Parduodant (išduodant) nereceptinius vaistinius preparatus, draudžiama skatinti papildomai įsigyti analgetinių vaistinių preparatų.

561 straipsnis. Skubi Europos Sąjungos procedūra

1.

Jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi farmakologinio budrumo duomenis, mano, kad reikia skubiai imtis priemonių, susijusių su vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimu ar rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygų keitimu arba vaistinio preparato tiekimu, ji turi inicijuoti skubią Europos Sąjungos procedūrą ir pranešti apie tai kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų agentūrai ir Europos Komisijai šiais atvejais:

1) kai ji svarsto būtinybę sustabdyti ar panaikinti rinkodaros arba registracijos pažymėjimo galiojimą, uždrausti vaistinio preparato tiekimą, atsisakyti atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę;

2) kai ji gauna vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo pranešimą, kad jis sustabdė vaistinio preparato tiekimą rinkai, pateikė ar numato pateikti prašymą panaikinti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba nepateikė paraiškos atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę dėl priežasčių, susijusių su vaistinio preparato saugumu.

2.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, pateikusi pranešimą Europos vaistų agentūrai, apie tai informuoja vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtoją.

3.

Jeigu pranešime nurodytas vaistinis preparatas registruotas tik Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės įgyvendinamos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka.

4.

Jeigu pranešime nurodyto vaistinio preparato rinkodaros teisė suteikta ir kitoje EEE valstybėje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones vadovaudamasi Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupės sutarimu arba Europos Komisijos sprendimu. Tačiau, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba mano, kad, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, būtina sustabdyti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą ir uždrausti vaistinio preparato vartojimą Lietuvos Respublikoje tol, kol Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupė arba Europos Komisija priims galutinį sprendimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones, pateikdama tokio sprendimo motyvus. Apie priimtas priemones ir motyvus ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jų priėmimo turi būti pranešta Europos Komisijai, Europos vaistų agentūrai ir kitoms EEE valstybėms.

5.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, pateikdama šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją, turi kartu su ja pateikti ir visą turimą susijusią mokslinę informaciją bei vertinimus Europos vaistų agentūrai.

6.

Kai Europos vaistų agentūra Europos vaistų interneto svetainėje paskelbia informaciją apie skubios Europos Sąjungos procedūros inicijavimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.

7.

Jeigu rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas sveikatos apsaugos ministro nustatytais terminais turi pateikti paraišką patvirtinti jų keitimą, taip pat atnaujintą vaistinio preparato charakteristikų santrauką ir, jeigu reikia, pakuotės lapelį Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-590, 2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)

562 straipsnis. Poregistracinių saugumo tyrimų atlikimas ir priežiūra

1.

Poregistraciniai saugumo tyrimai atliekami vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo iniciatyva ar vykdant šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje arba 14 straipsnio 9 dalyje nurodytas registracijos sąlygas ir apima saugumo duomenų rinkimą iš pacientų ar sveikatos priežiūros specialistų. Poregistracinius saugumo tyrimus gali atlikti tik sveikatos priežiūros specialistai.

2.

Atliekami poregistraciniai saugumo tyrimai neturi kelti didesnės rizikos pacientams negu įprastai vartojant vaistinį preparatą ir neturi pažeisti pacientų teisių, taip pat negali skatinti vaistinių preparatų vartojimo.

3.

Sveikatos priežiūros specialistams, atliekantiems poregistracinius saugumo tyrimus, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas gali apmokėti tik tyrimams skirtas išlaidas ir atlyginti už tyrimams skirtą laiką.

4.

Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas gali pradėti poregistracinį saugumo tyrimą tik turėdamas arba FBRV komiteto, arba Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rašytinį pritarimą. FBRV komiteto rašytinis pritarimas turi būti gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį ir 14 straipsnio 9 dalį, o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pritarimas turi būti gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalį tik Lietuvos Respublikoje, ir dėl tyrimų, kurie atliekami rinkodaros teisės turėtojo iniciatyva.

5.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl pritarimo atlikti poregistracinį saugumo tyrimą išdavimo ar neišdavimo per 60 dienų nuo tinkamai įformintos paraiškos ir poregistracinio saugumo tyrimo protokolo (toliau – tyrimo protokolas) gavimo dienos. Tyrimo protokole turi būti nurodytas tyrimo tikslas, planas ir duomenų analizės metodai.

6.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima motyvuotą sprendimą neišduoti pritarimo atlikti poregistracinį saugumo tyrimą, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos paraiškos ir tyrimo protokolo ekspertizę nustatomas bent vienas iš šių pagrindų:

1) tyrimas gali skatinti vaistinio preparato vartojimą;

2) tyrimo planas neatitinka tyrimo tikslų;

3) tyrimas priskirtinas klinikiniams tyrimams.

7.

Jeigu pritarimą atlikti poregistracinį saugumo tyrimą išduoda FBRV komitetas, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas, prieš pradėdamas poregistracinį saugumo tyrimą, turi pateikti tyrimo protokolą, kuriam pritarė FBRV komitetas, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

8.

Poregistracinis saugumo tyrimas turi būti atliekamas laikantis tyrimo protokolo. Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas tyrimo protokolo esminius keitimus gali daryti tik gavęs arba Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, arba FBRV komiteto pritarimą. Jeigu pritarimą dėl protokolo esminių keitimų išduoda FBRV komitetas, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas turi šiuos keitimus pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

9.

Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas poregistracinio saugumo tyrimo metu turi:

1) Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais pareikalavus, pateikti jai tyrimo protokolą ir tyrimo vykdymo tarpinę ataskaitą;

2) sekti tyrimo metu gaunamus duomenis, vertinti jų įtaką vaistinio preparato naudos ir rizikos santykiui ir bet kokią naują informaciją, kuri gali turėti įtakos naudos ir rizikos santykiui, pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitos EEE valstybės, kurioje registruotas šis vaistinis preparatas, įgaliotai institucijai. Tokios informacijos pateikimas neatleidžia nuo pareigos teikti periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus.

10.

Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas per 12 mėnesių nuo duomenų rinkimo pabaigos turi:

1) elektroninių ryšių priemonėmis pateikti galutinę tyrimo ataskaitą ir tyrimo duomenų santrauką Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kai tyrimas atliktas Lietuvos Respublikoje, ir FBRV komitetui, kai tyrimas atliktas gavus jo pritarimą, išskyrus atvejus, kai yra gautas FBRV komiteto leidimas tokių dokumentų nepateikti;

2) įvertinti būtinybę pakeisti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas ir, jeigu reikia, pateikti atitinkamą paraišką ir kitus dokumentus, nurodytus šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

11.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi įvertinti poregistracinių saugumo tyrimų, dėl kurių ji buvo išdavusi pritarimą, duomenis ir, jeigu reikia, nustatyti priemones, numatytas šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Tais atvejais, kai tokias priemones nustato Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupė ar Europos Komisija, remdamasi poregistracinio saugumo tyrimo, dėl kurio buvo išduotas FBRV komiteto pritarimas, duomenimis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba užtikrina jų įgyvendinimą pagal šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalį.

12.

Paraiškos atlikti poregistracinį saugumo tyrimą formą ir pritarimo atlikti poregistracinius saugumo tyrimus išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

VAISTINIŲ PREPARATŲ IR MEDICINOS PAGALBOS

PRIEMONIŲ KAINODARA

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-664, 2010-01-20, Žin., 2010, Nr. 13-624 (2010-02-02)

591 straipsnis. Nekompensuojamųjų vaistinių preparatų ir nekompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai

1.

Nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas ar lygiagretaus importo leidimo turėtojas, ar jų atstovas turi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministerijai deklaruoti nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo taikomą Lietuvos Respublikai nekompensuojamojo vaistinio preparato kainą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, ir pateikti šio vaistinio preparato kainas, deklaruotas Vyriausybės nustatytose referencinėse valstybėse.

2.

Didmeninio platinimo licencijos turėtojas, parduodamas nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnio prekybos antkainio negu nustatytas Vyriausybės.

3.

Vaistinė, parduodama nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnio prekybos antkainio negu nustatytas Vyriausybės.

4.

Nekompensuojamojo vaistinio preparato mažmeninė kaina negali būti didesnė negu vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota kaina pridėjus Vyriausybės nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės mokestį.

5.

Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi nekompensuojamiesiems receptiniams vardiniams vaistiniams preparatams.

6.

Nekompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės parduodamos rinkos kaina.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-664, 2010-01-20, Žin., 2010, Nr. 13-624 (2010-02-02)

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

Skirsnis neteko galios nuo 2009-07-01:

Nr. XI-59, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

Nauja skirsnio redakcija:

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINĖ VEIKLOS SU FARMACIJOS PRODUKTAIS PRIEŽIŪRA

65 straipsnis. Kitų EEE valstybių atliktų patikrinimų galiojimas

1.

Lietuvos Respublikoje galioja kitų EEE valstybių įgaliotų institucijų patikrinimų išvados, priimtos dėl gamybos, importo iš trečiųjų šalių, klinikinių tyrimų, didmeninio vaistinių preparatų platinimo, vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimo, farmakologinio budrumo, taip pat šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų šalių įgaliotų institucijų patikrinimo išvados dėl sutartyse numatytos veiklos patikrinimų.

2.

Išimtiniais atvejais, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių su visuomenės sveikata, negali sutikti su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis išvadomis, ji apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos vaistų agentūrai.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

SANKCIJOS DĖL VAISTINIO PREPARATO RINKODAROS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-59, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

70 straipsnis. Veterinarinių vaistų registravimas

1.

Lietuvos Respublikos rinkai gali būti tiekiami tik Veterinarinių vaistų registre įregistruoti veterinariniai vaistai.

2.

Veterinarinių vaistų registrą steigia Vyriausybė. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tvarkymo įstaiga – Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija.

3.

Veterinariniai vaistai registruojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, laikantis nacionalinės, savitarpio pripažinimo arba decentralizuotos procedūrų.

4.

Norėdamas registruoti veterinarinį vaistą, pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus:

1) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytos formos paraišką;

2) administracinę informaciją ir mokslinius dokumentus, būtinus įrodyti veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą.

5.

Už veterinarinio vaisto registravimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

6.

Sprendimas dėl veterinarinio vaisto registravimo Veterinarinių vaistų registre priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia pareikalautus papildomus dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.

7.

Veterinarinis vaistas Veterinarinių vaistų registre neregistruojamas, jo registracija sustabdoma arba panaikinama, jeigu:

1) veterinarinio vaisto naudos ir rizikos santykis leistinomis naudojimo sąlygomis yra nepalankus;

2) veterinarinis vaisto veiksmingumas pareiškėjo nepakankamai pagrįstas arba veterinarinis vaistas neturi jokio terapinio poveikio gyvūnų rūšiai, kuriai jis skirtas;

3) veterinarinio vaisto kiekybinė ir kokybinė sudėtis neatitinka deklaruotosios;

4) pareiškėjo rekomenduojama išlauka nėra pakankama užtikrinti, kad iš gydyto gyvūno gauti maisto produktai neturi liekanų, galinčių kelti pavojų vartotojo sveikatai, arba yra nepakankamai pagrįsta;

5) ženklinimas arba informacinis lapelis neatitinka nustatytų reikalavimų;

6) veterinarinis vaistas siūlomas tiekti naudojimo tikslu, draudžiamu pagal kitas EEE valstybių nuostatas;

7) paaiškėja, kad apie veterinarinį vaistą buvo pateikti klaidingi duomenys.

8.

Už įregistruoto veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą atsako veterinarinio vaisto registruotojas.

9.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato:

1) neregistruotų Lietuvos Respublikoje veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką;

2) mokslinio ir klinikinio tyrimo tikslams skirtų neregistruotų Lietuvos Respublikoje veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką.

71 straipsnis. Veterinarinių vaistų gamyba, importas ir tiekimas rinkai

1.

Juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse ar EEE valstybėse, filialai (toliau – juridiniai asmenys), norintys gaminti ar importuoti veterinarinius vaistus, privalo:

1) turėti patalpas, techninę įrangą ir galimybę atlikti tinkamą ir pakankamą kontrolę, kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;

2) įdarbinti bent vieną už gamybą ir (ar) importą atsakingą kvalifikuotą asmenį, kurio kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;

3) atitikti kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2.

Juridiniai asmenys, norintys tiekti rinkai veterinarinius vaistus, privalo:

1) turėti patalpas, techninę įrangą, kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;

2) įdarbinti bent vieną asmenį – veterinarinės farmacijos vadovą, atsakingą už vykdomą veterinarinę farmaciją, kurio kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;

3) atitikti kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

3.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti rinkai naudojimo ir pašalinimo iš rinkos tvarką.

72 straipsnis. Veterinarijos farmakologinis budrumas

1.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo veterinarijos farmakologinį budrumą.

2.

Veterinarinių vaistų registruotojai ir gamintojai, veterinarinės farmacijos įmonės, veterinarijos gydytojai, sveikatos priežiūros specialistai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka privalo pranešti apie nepageidaujamą gyvūno reakciją į naudotą veterinarinį vaistą, neigiamą veterinarinių vaistų poveikį žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

73 straipsnis. Veterinarinės farmacijos licencijavimas

1.

Lietuvos Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veterinarine farmacija tik turėdami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą licenciją (toliau – veterinarinės farmacijos licencija).

2.

Veterinarinės farmacijos licencija suteikia teisę verstis veikla, susijusia tik su veterinariniais vaistais ir licencijuojamos veiklos rūšimi, nurodyta licencijoje;

3.

Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo, Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

4.

Juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse ir kitose EEE valstybėse, filialams (toliau – juridiniai asmenys) išduodamos šios veterinarinės farmacijos licencijos rūšys:

1) veterinarinių vaistų gamybos;

2) didmeninės veterinarinių vaistų prekybos;

3) veterinarijos vaistinės veiklos;

4) veterinarinių vaistų importo.

5.

Veterinarinių vaistų gamybos licencija būtina ir juridiniam asmeniui, vykdančiam dalinę gamybą, fasavimą, perfasavimą ar perpakavimą.

6.

Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas gauti veterinarinės farmacijos licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus, nustatytus Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo ir Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos pateiktų duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.

7.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priima sprendimą išduoti veterinarinės farmacijos licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

8.

Licencija išduodama tik tiems fiziniams asmenims, kurie turi veterinarijos gydytojo arba vaistininko kvalifikaciją. Veterinarijos felčerių ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) veikla veterinarinės farmacijos įmonėse nelicencijuojama. Veterinarijos felčeriai ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) dirba veterinarinės farmacijos įmonėse Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kontroliuojami veterinarijos gydytojo arba vaistininko, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją.

9.

Veterinarinės farmacijos licencija išduodama tik tiems juridiniams asmenims, kuriuose dirba fizinis asmuo (asmenys), turintis veterinarinės farmacijos licenciją, ir vienas iš jų yra paskirtas įmonės veterinarinės farmacijos vadovu, o veterinarinių vaistų gamybos ar importo įmonėje dirba kvalifikuotas asmuo, turintis fizinio asmens veterinarinės farmacijos licenciją.

10.

Veterinarinės farmacijos licencijos juridiniams ir fiziniams asmenims išduodamos neterminuotam laikui.

11.

Už veterinarinės farmacijos licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

12.

Veterinarinės farmacijos licencija juridiniams ir fiziniams asmenims neišduodama (nepatikslinama ar nepapildoma), jeigu:

1) pateikti ne visi reikiami dokumentai, nurodyti Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisyklėse ir Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisyklėse, ir pareiškėjas neįvykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus;

2) pateikti nevisiškai arba neteisingai užpildyti dokumentai ir pareiškėjas neįvykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus;

3) pateikti klaidingi duomenys, ne visa, netiksli informacija ir pareiškėjas neįvykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus;

4) buvo panaikintas juridinio arba fizinio asmens veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas ir nuo veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo vieni metai; ši nuostata netaikoma, kai juridinis asmuo savo noru nutraukia savo veiklą ar fizinis asmuo pateikia prašymą panaikinti licenciją;

5) nesumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava;

6) fizinis asmuo neturi veterinarijos gydytojo arba vaistininko kvalifikacijos;

7) įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmeniui uždrausta verstis veterinarine farmacija;

8) įsiteisėjusiu teismo sprendimu fiziniam asmeniui apribotas veiksnumas.

13.

Juridinio asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:

1) vykdyti šio įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;

2) sudaryti sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti;

3) sudaryti sąlygas veterinarinės farmacijos vadovui ar kvalifikuotam asmeniui vykdyti veterinarinę farmaciją laikantis šio įstatymo reikalavimų;

4) pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie veterinarinės farmacijos vadovo ar kvalifikuoto asmens pasikeitimą, licencijuojamos veiklos sustabdymą, atsisakymą verstis licencijuojama veikla savo noru arba licencijuojamos veiklos pasikeitimus;

5) leisti kontroliuojančiai valstybės institucijai tikrinti vykdomą licencijuojamą veiklą.

14.

Fizinio asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:

1) vykdyti šio įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;

2) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kelti kvalifikaciją;

3) pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie licencijuotos veiklos sustabdymą arba atsisakymą verstis licencijuota veikla savo noru.

15.

Juridinių ir fizinių asmenų, turinčių veterinarinės farmacijos licenciją, teisės:

1) verstis licencijuota veikla;

2) gauti paaiškinimus veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo atvejais;

3) dalyvauti jų vardu išduotos veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo ar veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo svarstyme;

4) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimus dėl veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo, panaikinimo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti teismui.

16.

Veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas neturi teisės savo vardu įgalioti kitą asmenį vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą arba teisę vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą perduoti pagal sutartį kitam asmeniui.

17.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdo veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą:

1) jeigu juridinis ar fizinis asmuo nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ir veterinarinės farmacijos licencijos turėtojo pareigų;

2) juridiniam asmeniui, jeigu dėl kvalifikuoto asmens ar veterinarinės farmacijos vadovo padarytų veterinarinės farmacijos pažeidimų iškeliama baudžiamoji arba administracinė byla bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai kvalifikuotu asmeniu ar veterinarinės farmacijos vadovu laikinai paskiriamas kitas asmuo;

3) juridiniam asmeniui, jeigu verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu teismo sprendimu uždrausta juridinio asmens kvalifikuotam asmeniui ar farmacinės veiklos vadovui, kol į šias pareigas nepaskiriamas kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantis asmuo;

4) jeigu fiziniai asmenys, turintys veterinarinės farmacijos licenciją, po raštiško įspėjimo nekelia kvalifikacijos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą kvalifikacijos kėlimo tvarką;

5) juridinio ar fizinio asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, prašymu.

18.

Pašalinus priežastis, dėl kurių veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas buvo sustabdytas, panaikinamas veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymas.

19.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba panaikina veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą, jeigu:

1) veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas nutraukia licencijuotą veiklą ir pateikia Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prašymą panaikinti veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą;

2) veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą, per nustatytą terminą nepašalino licencijuotos veiklos pažeidimų;

3) įgaliotoji institucija nustato, kad sustabdžius veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą juridinis asmuo ar jo filialas toliau verčiasi veterinarine farmacija;

4) juridinis asmuo likviduojamas, jam iškelta bankroto byla arba bankrotas vykdomas ne teismo tvarka ar juridinis asmuo reorganizuojamas, baigia savo veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas;

5) paaiškėja, kad buvo pateikti klaidingi duomenys norint gauti veterinarinės farmacijos licenciją;

6) veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos licencijos galiojimą ir panaikinus veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymą, per 12 mėnesių antrą kartą padarė pažeidimą, susijusį su licencijuota veikla;

7) veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas pažeidžia veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus per nustatytą terminą trūkumams pašalinti, kai veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas yra sustabdytas, arba pažeidžia veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kai dėl veikos sukeliama neatitaisoma žala žmogui, gyvūnui ar aplinkai;

8) juridiniam arba fiziniam asmeniui uždrausta verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

9) veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas – fizinis asmuo po įspėjimo arba veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo dėl kvalifikacijos tobulinimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka netobulina savo kvalifikacijos.

20.

Veterinarinės farmacijos valstybinę priežiūrą įgyvendina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ NEŠALIŠKUMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

75 straipsnis. Atsakomybė už pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai asmenys už veiklos su farmacijos produktais ir veterinarinės farmacijos pažeidimus bei neteisėtą veiklą atsako šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1438, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20557

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

76 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 8 dalies, 17 straipsnio 9 dalies, 18 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 8 dalies, 60 straipsnio 6 dalies ir 61 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl valstybės rinkliavų įvedimo įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Iki šios dalies įsigaliojimo už šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 8 dalyje, 17 straipsnio 9 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 8 dalyje, 60 straipsnio 6 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas valstybės institucijų teikiamas paslaugas ir dokumentų išdavimą mokamas sveikatos apsaugos ministro patvirtintas nustatyto dydžio atlyginimas.

2.

Įstatymo 42 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

3.

Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos farmakotechnikams, kurie turi farmacijos praktikos licenciją. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba juos įrašo į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, vadovaudamasi informacija apie išduotas ir galiojančias farmacijos praktikos licencijas.

4.

Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatos įsigalioja po vienų metų nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos.

5.

Neteko galios nuo 2012-09-06.

6.

Juridiniai asmenys, turintys vaistinės veiklos licenciją (išskyrus, jeigu jie turi gamybinės visuomenės vaistinės licenciją parduoti (išduoti) kartinius vaistinius preparatus), kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo tiekė juridiniams asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, vaistinius preparatus, gali tiekti vaistinius preparatus ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.

7.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti vaistinės filialai, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų, gali vykdyti savo veiklą ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.

8.

Santykiai, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiasi toliau, ir jiems taikomos šio įstatymo nuostatos. Įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie reglamentavo šio įstatymo reglamentavimo sritims priskirtus santykius, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms.

9.

Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2017, 2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

592 straipsnis. Vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų labai retoms žmogaus sveikatos būklėms gydyti, įsigijimo išlaidų kompensavimas

1.

Labai reta (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus) žmogaus sveikatos būkle (toliau – labai reta būklė) laikoma gyvybei gresiantis ir (ar) žymų nuolatinį neįgalumą sukeliantis sveikatos sutrikimas, kuriam gali būti taikomas efektyvus etiologinį veiksnį (veiksnys, lemiantis ligos atsiradimą) ar patogenezinį veiksnį (veiksnys, lemiantis klinikinę ligos eigą) veikiantis gydymo būdas, kurio išlaidos šiai labai retai būklei gydyti kitais būdais nekompensuojamos, galintis pailginti paciento išgyvenamumą ir (ar) sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti). Labai retos būklės atvejų skaičius nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebėsenos sistemų duomenimis, o tais atvejais, kai tokių duomenų nėra ar jie netikslūs, vadovaujantis tarptautine moksline literatūra, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Lietuvos ypatumus. Labai retos būklės atvejų skaičiaus įvertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nustatant konkrečios labai retos būklės atvejų skaičių, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos nuomonę.

2.

Vaistinio preparato, medicinos pagalbos priemonės ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidos kompensuojamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kai:

1) labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo komisija (toliau – Komisija) priima sprendimą konkrečiam pacientui kompensuoti vaistinio preparato, medicinos pagalbos priemonės ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidas;

2) vaistinis preparatas, medicinos pagalbos priemonė ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslauga konkrečiai labai retai būklei gydyti Komisijos teikimu yra įtraukti į teisės aktais numatytus išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus.

3.

Komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Komisiją sudaro 5 asmenys, iš jų bent 2 asmenys turi būti praktikuojantys universiteto ligoninės asmens sveikatos priežiūros specialistai. Komisijos sudėties, komisijos narių kvalifikacijos, patirties reikalavimus ir veiklos reglamentą nustato sveikatos apsaugos ministras. Komisijos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Skubiais atvejais, kai pacientą būtina nedelsiant gydyti, Komisija į posėdį renkasi nedelsdama, gavusi prašymą.

4.

Priimdama sprendimą kompensuoti gydymo išlaidas konkrečiam pacientui ar teikti labai retai būklei gydyti skirtą vaistinį preparatą, medicinos pagalbos priemonę ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugą įtraukti į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus, Komisija remiasi tik jų terapine nauda, naujoviškumu ir įtaka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Terapinė nauda ir naujoviškumas nustatomi remiantis Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registro arba Bendrijos vaistinių preparatų registro informacija, klinikinių tyrimų duomenimis, nepriklausomų institucijų vertinimu, atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijančių organizacijų rekomendacijomis ir kita reikšminga medicinine informacija. Komisija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos atliktą terapinės naudos ir naujoviškumo įvertinimą. Prireikus į Komisijos posėdžius kviečiami atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistai ekspertai. Komisijos sprendimas turi būti išsamiai argumentuotas. Terapinės naudos, naujoviškumo ir įtakos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo bei sprendimų priėmimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

5.

Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Komisija priima sprendimus:

1) teikti arba neteikti sveikatos apsaugos ministrui labai retai būklei gydyti skirtą vaistinį preparatą, medicinos pagalbos priemonę ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugą įtraukti į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus;

2) visiškai arba iš dalies (nustatydama kompensuojamą išlaidų dalį) kompensuoti vaistinio preparato, medicinos pagalbos priemonės įsigijimo ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidas konkrečiam pacientui arba jų nekompensuoti.

6.

Prašymą dėl konkrečios labai retos būklės gydymo įtraukimo į teisės aktais numatytus išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus pateikia universiteto ligoninė arba Lietuvos Respublikos atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijanti organizacija. Komisija sprendimą dėl labai retos būklės ir jos gydymo išlaidų įtraukimo į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus priima ir teikia sveikatos apsaugos ministrui ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Komisija skelbia sprendimą ir išsamius jo argumentus Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos.

7.

Prašymą dėl konkretaus paciento, kuriam nustatyta labai reta būklė, gydymo išlaidų kompensavimo Komisijai pateikia pacientą gydanti atitinkamos srities tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Komisija sprendimą dėl konkretaus paciento gydymo išlaidų kompensavimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o skubiais atvejais, kai pacientą būtina nedelsiant gydyti, – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo pateikimo dienos. Kai trūksta duomenų sprendimui priimti, Komisija skiria ekspertizę ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos (bet ne vėliau, negu leidžia paciento būklė). Priėmusi sprendimą, Komisija per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo:

1) raštu pateikia argumentuotą sprendimą prašymą pateikusiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Skubiais atvejais argumentuotas sprendimas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną;

2) skelbia posėdžių protokolus, išskyrus konfidencialią informaciją, Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje;

3) nurodo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) išduoti garantinį raštą visiškai ar iš dalies (nurodydama kompensuojamą išlaidų dalį) kompensuoti vaistinio preparato,  medicinos pagalbos priemonės ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidas. Skubiais atvejais nurodymas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Valstybinė ligonių kasa per 3 darbo dienas, o skubiais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Komisijos sprendimo išsiuntimo dienos asmens sveikatos priežiūros įstaigai išduoda garantinį raštą.

8.

Kai sveikatos apsaugos ministras Komisijos teikimu yra įtraukęs vaistinį preparatą ir (ar) medicinos pagalbos priemonę į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) yra nustatęs asmens sveikatos priežiūros paslaugos labai retai būklei gydyti apmokėjimo tvarką, Valstybinė ligonių kasa per 3 darbo dienas, o skubiais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo pateikimo dienos išduoda garantinį raštą kompensuoti vaistinio preparato,  medicinos pagalbos priemonės ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidas pacientą gydančiai tretinės atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, pateikusiai prašymą.

9.

Jeigu pareiškėjas nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, jis per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę pateikti skundą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Skundams dėl Komisijos priimtų sprendimų nagrinėti sveikatos apsaugos ministras sudaro nuolatinę Apeliacinę komisiją ir paskiria šios komisijos pirmininką. Apeliacinės komisijos funkcijas, jos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Apeliacinė komisija, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka  išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų priima vieną iš šių sprendimų:

1) patenkinti skundą ir pavesti Komisijai pakartotinai svarstyti prašymą, įvertinant Apeliacinės komisijos nurodytus trūkumus;

2) atmesti skundą.

10.

Apeliacinės komisijos sprendimai gali būti skundžiami  apygardos administraciniam teismui. Apeliacinės komisijos sprendimų apskundimui ir nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų apskundimo ir nagrinėjimo.

11.

Šiame straipsnyje nurodytų vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

12.

Šis straipsnis neapima sprendimų dėl vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nenumatytais atvejais, tai yra susidarius situacijoms, susijusioms su tam tikromis aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti (išskyrus būtinąją pagalbą), priėmimo sąlygų ir tvarkos. Tokie sprendimai priimami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1875, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11211

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

Skirsnis neteko galios nuo 2009-07-01:

Nr. XI-59, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

Nauja skirsnio redakcija:

Nr. XII-388, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINĖ VEIKLOS SU FARMACIJOS PRODUKTAIS PRIEŽIŪRA

231 straipsnis. Licencijos turėtojo pareigos

1.

Licencijos turėtojas privalo:

1) informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą apie licencijoje nurodytos farmacinės veiklos nevykdymą, trunkantį ilgiau kaip 30 dienų. Jeigu farmacinė veikla nevykdoma ilgiau kaip 30 dienų, pranešime nurodomos veiklos nutraukimo ir jos planuojamo atnaujinimo datos bei veiklos nevykdymo priežastys. Jeigu farmacinė veikla nepradedama vykdyti ilgiau kaip 30 dienų po licencijos gavimo, pranešimu nurodoma data, kada planuojama pradėti vykdyti licencijuojamą veiklą;

2) pradėti vykdyti licencijoje nurodytą veiklą per 3 metus nuo licencijos išdavimo ir nenutraukti licencijoje nurodytos veiklos vykdymo ilgiau kaip 3 metus iš eilės;

3) pateikti paraišką patikslinti licenciją šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais;

4) pateikti paraišką papildyti licenciją šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju;

5) pateikti paraišką pakeisti gamybos ar didmeninio platinimo licenciją ir (ar) gamybos ar didmeninio platinimo licencijos informaciją ir duomenis šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir veiklą naujomis sąlygomis vykdyti atitinkamai tik po gamybos ar didmeninio platinimo licencijos pakeitimo ir (ar) gamybos ar didmeninio platinimo licencijos informacijos ir duomenų pakeitimo, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 294 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 33 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytus atvejus;

6) pateikti paraišką pakeisti vaistinės veiklos licenciją ir (ar) vaistinės veiklos licencijos informaciją ir duomenis šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir veiklą naujomis sąlygomis vykdyti nuo kitos dienos po šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 9 punkte nurodytą atvejį;

7) pateikti paraišką panaikinti licencijos galiojimą, jeigu farmacinė veikla nutraukiama neketinant jos atnaujinti;

8) sustabdyti licencijuojamą veiklą iš karto po pranešimo apie licencijos galiojimo sustabdymą gavimo;

9) nutraukti licencijuojamą veiklą iš karto po pranešimo apie licencijos galiojimo panaikinimą gavimo;

10) vykdyti pareigas, nustatytas atitinkamų rūšių farmacinės veiklos licencijų turėtojams šio įstatymo 27, 294, 33 ir 39 straipsniuose.

2.

Licencijos turėtojui draudžiama pavesti, įgalioti ar kitaip perleisti teisę verstis licencijoje nurodyta veikla kitam asmeniui.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2131, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19744

ŠEŠTASIS skIRSNIS

GAMYBA IR IMPORTAS IŠ TreČIŲJŲ ŠALIŲ

751 straipsnis. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimų apskundimas

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2131, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19744

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

411 straipsnis. Vaistinių preparatų pardavimo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse bendrosios nuostatos

1.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė turi teisę parduoti gyventojams tik tuos vaistinius preparatus, kurie įrašyti į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patvirtintą Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą ir kurių pakuočių ženklinimas ir pakuotės lapelis yra pateikti lietuvių kalba.

2.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama teikti informaciją apie vaistinius preparatus, išskyrus šio įstatymo 416 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją, kuri gali būti pateikiama tik kartu su laikomais vaistiniais preparatais.

3.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama nurodyti vaistinių preparatų kainų etiketėse jų kainų sumažinimą.

4.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse draudžiama vaistinius preparatus laikyti ir (ar) parduoti savitarnos skyriuje.

5.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama parduoti vaistinius preparatus:

1) naudojant prekybos automatus;

2) nestacionariose vietose;

3) asmenims iki 16 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 16 metų, vaistinių preparatų pardavėjai privalo iš perkančio vaistinius preparatus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento, vaistinių preparatų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam vaistinius preparatus.

6.

Vaistinių preparatų mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama gyventojui vienu kartu parduoti daugiau kaip vieną vaistinio preparato, kurio bendrinis pavadinimas yra tas pats, pakuotę.

7.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama parduoti vaistinius preparatus, kurių išorinės ir vidinės pakuotės yra pažeistos.

8.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei draudžiama gabenti (transportuoti) įsigytus vaistinius preparatus į kitą veiklos vietą.

412 straipsnis. Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašas

1.

Vaistinis preparatas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jeigu šis preparatas atitinka visas šias sąlygas:

1) yra nereceptinis vaistinis preparatas;

2) į vaistinio preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga;

3) vaistinis preparatas yra skirtas suaugusiesiems ir (ar) vaikams nuo 12 metų;

4) vaistinio preparato, vartojamo per burną, sudėtyje nėra etanolio;

5) jeigu vaistinio preparato pakuotės pagal šio įstatymo 8 straipsnio 81 dalies 2 punktą neturi būti su apsaugos priemonėmis;

6) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą N02BA01, N02BE01, M01AE01 ar M01AE02 arba kodą, prasidedantį A02BC, ir kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato kietos per burną vartojamos farmacinės formos vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias vaistinio preparato dozuočių kiekis;

7) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą R01AC03, R06AX13, R06AX26, R06AE07, R06AX27, R06AE09, R06AX22, R06AX18, R06AX29, R06AX28 ar R06AX25 arba kodą, prasidedantį N07BA ar R02AA, ir kurio to paties bendrinio pavadinimo vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias veikliosios medžiagos kiekis;

8) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį D08A.

2.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kiekvieną ketvirtį peržiūri Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą ir, jeigu į šį sąrašą įrašyti vaistiniai preparatai nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba atsiranda nauji vaistiniai preparatai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, iki kito ketvirčio pirmos dienos pakeičia Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą.

413 straipsnis. Teisės parduoti vaistinius preparatus įgijimas ir įgyvendinimas

1.

Juridinis asmuo, neturintis vaistinės veiklos licencijos, vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, gali parduoti gyventojams tik jeigu jis yra įrašytas į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą ir tik Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytoje (nurodytose) veiklos vietoje (vietose).

2.

Juridinis asmuo, neturintis vaistinės veiklos licencijos ir siekiantis konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) parduoti gyventojams vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turi patalpas, kuriose numatoma parduoti vaistinius preparatus, atitinkančias šiuos reikalavimus:

a)

jos yra veiklos vietoje (vietose), kuriai (kurioms) išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas;

b)

jos nėra įrengtos viešojo maitinimo vietose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, neformaliojo švietimo įstaigose, kultūros centruose ar gyvenamosiose patalpose;

2) per pastaruosius penkerius metus iki deklaracijos apie ketinimą parduoti vaistinius preparatus gyventojams (toliau – deklaracija) pateikimo dienos juridiniam asmeniui arba jo vadovui ar kitiems darbuotojams (jeigu jie veikė juridinio asmens ar jo filialo vardu ar dėl jų interesų) nebuvo įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, priimtas muitinės, policijos ar Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo už neteisėtą vertimąsi su vaistiniais preparatais susijusia veikla, taip pat už falsifikuotų vaistinių preparatų gamybą, importą iš trečiųjų šalių, eksportą, didmeninį platinimą, pardavimą ir falsifikuotų vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimą;

3) per pastaruosius penkerius metus iki deklaracijos pateikimo dienos juridinio asmens vadovas nebuvo juridinių asmenų ar jų filialų, kuriems buvo įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 2 punkte nurodytas veikas, vadovas;

4) yra praėję ne mažiau kaip 6 mėnesiai nuo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio įstatymo 415 straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose nurodytais pagrindais.

3.

Juridinis asmuo ir konkreti (konkrečios) jo veiklos vieta (vietos) į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą įrašomi neterminuotam laikui.

4.

Laikoma, kad juridinis asmuo ir konkreti (konkrečios) jo veiklos vieta (vietos) yra įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą kitą dieną po deklaracijos, kurioje nurodomas (nurodomi) konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų), kurioje (kuriose) jis parduos gyventojams vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, adresas (adresai), ir kuria deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams bei įsipareigojama per 30 dienų nuo deklaracijos pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos sumokėti valstybės rinkliavą ir pateikti Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingus dokumentus, jeigu jie nepateikti kartu su deklaracija, pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos.

5.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašas turi būti papildomas, jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė nori vykdyti veiklą naujoje veiklos vietoje. Norėdama papildyti Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką papildyti Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą. Laikoma, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės nauja veiklos vieta yra įrašyta Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše kitą dieną po paraiškos papildyti Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą, kurioje nurodomas (nurodomi) konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų), kurioje (kuriose) ji parduos gyventojams vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, adresas (adresai), ir kuria deklaruojama naujos veiklos atitiktis šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytiems reikalavimams bei įsipareigojama per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos sumokėti valstybės rinkliavą ir pateikti Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingus dokumentus, jeigu jie nepateikti kartu su paraiška, pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos arba nuo paraiškoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po paraiškos pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos.

414 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymas neišbraukiant jos iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo

1.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus sustabdoma neišbraukiant jos iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo (toliau – teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymas) visose Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose šiais atvejais:

1) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės prašymu ne ilgiau kaip vieniems metams;

2) jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė visose Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose nesilaiko šio įstatymo 411 straipsnyje ar 413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir (ar) nevykdo šio įstatymo 416 straipsnyje nustatytų pareigų ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų;

3) kai vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė per šio įstatymo 413 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingų dokumentų, jeigu jų nebuvo pateikusi kartu su juridinio asmens deklaracija, pateikė ne visus, netinkamai įformintus įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingus dokumentus ir (ar) juose, įskaitant ir deklaraciją, pateikė ne visą ir (ar) netikslią informaciją ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų;

4) jeigu nesumokėta valstybės rinkliava ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė neįvykdė reikalavimo ištaisyti šį trūkumą ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų.

2.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytoje (nurodytose) konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) sustabdoma:

1) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės prašymu ne ilgiau kaip vieniems metams;

2) jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė nesilaikė šio įstatymo 411 straipsnyje ar 413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų;

3) jeigu vaistinių preparatų mažmeninė prekybos įmonė nevykdė šio įstatymo 416 straipsnyje nustatytų pareigų konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą vaistinių preparatų mažmeninė prekybos įmonė neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (arba) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų;

4) jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė per šio įstatymo 413 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą pateikė ne visus, netinkamai įformintus Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašui papildyti reikalingus dokumentus dėl naujos veiklos vietos papildymo ir (ar) juose pateikė ne visą ir (ar) netikslią informaciją ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų;

5) jeigu vaistinių preparatų mažmeninė prekybos įmonė nesumokėjo valstybės rinkliavos dėl naujos veiklos vietos įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą ar Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo duomenų patikslinimo ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šį trūkumą ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų.

3.

Nustačiusi šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose ar 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus trūkumus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka praneša vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei apie nustatytus trūkumus ir, atsižvelgdama į vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės padarytų pažeidimų pobūdį ir apimtį, nurodo terminą trūkumams pašalinti, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės informavimo apie nustatytus trūkumus dienos. Jeigu per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatytą terminą vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė šių trūkumų nepašalina, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po nustatyto termino pabaigos priima sprendimą vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus visose veiklos vietose ar konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ir šio sprendimo priėmimo dieną apie tai praneša Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei, nurodo sprendimo sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus visose veiklos vietose ar konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) priėmimo priežastis, pagrindą bei sprendimo apskundimo tvarką ir įspėja, kad per vienus metus nepašalinus trūkumų, dėl kurių sustabdyta vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus, ir (ar) nepateikus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė ar atitinkamai konkreti veiklos vieta bus išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo.

4.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei draudžiama parduoti vaistinius preparatus gyventojams veiklos vietoje, kurioje teisė parduoti vaistinius preparatus sustabdyta.

5.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymas visose veiklos vietose ar atitinkamai konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) panaikinamas, jeigu per vienus metus nuo sprendimo sustabdyti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisę parduoti vaistinius preparatus neišbraukiant jos iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo priėmimo dienos vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė pateikia:

1) prašymą panaikinti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymą, jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkto ar šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;

2) šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose arba 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo priežasčių pašalinimą įrodančius dokumentus, jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytais pagrindais ar šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytais pagrindais.

6.

Sprendimas vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus visose veiklos vietose ar konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) panaikinamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas panaikinti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymą pateikiamas Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka per 3 darbo dienas nuo prašymo panaikinti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymą, jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ar šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, arba visų vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo priežasčių pašalinimą įrodančių dokumentų, jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose ar šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytais pagrindais, gavimo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje dienos.

415 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės veiklos vietos išbraukimas iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo

1.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė išbraukiama iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo, jeigu:

1) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė pateikia prašymą išbraukti ją iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo;

2) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė yra likviduota;

3) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, kuriai buvo sustabdyta teisė parduoti vaistinius preparatus šio įstatymo 414 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu visose veiklos vietose, nesikreipė dėl teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo panaikinimo per prašyme sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip vieni metai;

4) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, kurios teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio įstatymo 414 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytais pagrindais visose veiklos vietose, per teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo terminą nepašalino trūkumų, dėl kurių buvo sustabdyta teisė parduoti vaistinius preparatus, ir (ar) nepateikė teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo priežasčių pašalinimą įrodančių dokumentų;

5) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, kurios teisė parduoti vaistinius preparatus sustabdyta konkrečiose arba visose veiklos vietose, toliau parduoda vaistinius preparatus;

6) paaiškėja, kad buvo pateikti suklastoti įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą ar jį papildyti reikalingi dokumentai dėl atitikties šio įstatymo 413 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams;

7) paaiškėja, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė neatitinka 413 straipsnio 2 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

2.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės konkreti (konkrečios) veiklos vieta (vietos) išbraukiama (išbraukiamos) iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo, jeigu:

1) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė pateikia prašymą išbraukti konkrečią (konkrečias) veiklos vietą (vietas) iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo;

2) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, kuriai buvo sustabdyta teisė parduoti vaistinius preparatus šio įstatymo 414 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu konkrečioje veiklos vietoje, nesikreipė dėl teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo panaikinimo per prašyme sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip vieni metai;

3) vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, kurios teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio įstatymo 414 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytais pagrindais konkrečioje veiklos vietoje, per teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo terminą nepašalino trūkumų, dėl kurių buvo sustabdyta teisė parduoti vaistinius preparatus, ir (ar) nepateikė teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo priežasčių pašalinimą įrodančių dokumentų.

3.

Dėl pakartotinio įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą, kai vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytu pagrindu arba konkreti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės veiklos vieta buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytu pagrindu, kreiptis galima iš karto po išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo. Jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose nurodytais pagrindais, juridinis asmuo dėl įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą gali kreiptis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jo išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo. Jeigu vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės konkreti įmonės veiklos vieta buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė dėl pakartotinio šios veiklos vietos įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą gali kreiptis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jos išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo.

4.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje nurodyto pagrindo (pagrindų) nustatymo dienos priima sprendimą išbraukti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonę iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo ar išbraukti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės konkrečią (konkrečias) veiklos vietą (vietas) iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo ir apie šį sprendimą Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka per 3 darbo dienas raštu praneša vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei, nurodydama vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės ar jos konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų) išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo priežastis, pagrindą bei sprendimo išbraukti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonę ar jos konkrečią (konkrečias) veiklos vietą (vietas) iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo apskundimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais išbraukus vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonę iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo, pranešimas apie vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės ar jos konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų) išbraukimą iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei nesiunčiamas.

416 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių pareigos

1.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės privalo:

1) veiklą su vaistiniais preparatais vykdyti vadovaudamosi šiuo įstatymu;

2) užtikrinti vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis; vaistinių preparatų laikymo vietoje turėti metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros sertifikatą turintį temperatūros matavimo įrenginį;

3) vaistinius preparatus laikyti vaistinio preparato gamintojo nurodytomis sąlygomis ant atskirai nuo kitų prekių įrengtos laikymo įrangos prie pardavimo kasos;

4) ant įrangos, skirtos vaistiniams preparatams laikyti, turi būti pateikta aiškiai matoma, lengvai įskaitoma:

a)

vaistinių preparatų pardavimo kaina;

b)

informacija „Nereceptiniai vaistai“, „Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, jeigu jo nėra, – informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“, „Jeigu simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, „Pardavėjas-kasininkas apie vaistinius preparatus informacijos neteikia“;

c)

įspėjimas gyventojams apie draudimą ardyti vaistinių preparatų pakuotes prekybos vietoje jų neįsigijus;

d)

draudimas pirkti vaistinius preparatus asmenims iki 16 metų;

5) gyventojui parduoti tik jo nurodytą konkretų vaistinį preparatą;

6) tinkamai ir operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos;

7) dalyvauti įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą;

8) saugoti ir tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo dokumentus, kuriuose, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti ši informacija: vaistinio preparato pavadinimas, stiprumas, farmacinė forma, serija, vaistinio preparato pakuočių kiekis;

9) parduoti vaistinius preparatus gyventojams tik patalpoje (patalpose), esančioje (esančiose) Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytoje (nurodytose) veiklos vietoje (vietose), kuriai (kurioms) yra išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas;

10) nutraukti vaistinių preparatų pardavimą gyventojams konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ar visose veiklos vietose iš karto po pranešimo apie konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų) ar vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės išbraukimą iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo ar pranešimo apie teisės parduoti vaistinius preparatus konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ar visose veiklos vietose neišbraukiant vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo sustabdymą gavimo;

11) nutraukus vaistinių preparatų pardavimą gyventojams visose Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose ar konkrečioje veiklos vietoje, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo vaistinių preparatų pardavimo nutraukimo dienos apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir pateikti prašymą dėl vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės ar jos teisės konkrečioje veiklos vietoje parduoti vaistinius preparatus sustabdymo ar išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo;

12) atitikti šio įstatymo 413 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus;

13) leisti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo mažmeninės prekybos įmonės darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus įeiti į visas patalpas, esančias Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo reikalavimų, pateikti duomenis ir dokumentus (jų patvirtintas kopijas, išrašus), reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti.

2.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei draudžiama pavesti, įgalioti ar kitaip perleisti teisę parduoti vaistinius preparatus kitam asmeniui.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIII-1408, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11508

DEVINTASIS skIRSNIS

farmacinių atliekų tvarkymAS

651 straipsnis. Lietuvos nacionalinės kaupyklos priežiūra

1.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atlieka Lietuvos nacionalinės kaupyklos priežiūrą.

2.

Lietuvos nacionalinės kaupyklos priežiūra vykdoma vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis, Reglamento (ES) 2016/161 ir kitų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių nacionalinių kaupyklų priežiūrą, nuostatomis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1559, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-30, i. k. 2018-17329

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

SANKCIJOS DĖL VAISTINIO PREPARATO REGISTRACIJOS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-59, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XII-1498, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21252

511 straipsnis. Informacijos apie perleistas vertes tvarkymas

1.

Perleistos vertės perleidžiamos perleistų verčių gavėjams siekiant gerinti teikiamų sveikatos priežiūros ir (ar) farmacinių paslaugų kokybę, tobulinti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistų profesinę kvalifikaciją, taip pat sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams už paslaugas, suteiktas vaistinių preparatų registruotojams ir (ar) jų atstovams, siekiant vaistinių preparatų registruotojams ir (ar) jų atstovams perduoti savo žinias ir patirtį medicinos srityje, išskyrus sveikatos priežiūros ar farmacines paslaugas, kurios teikiamos dirbant asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar vaistinėje.

2.

Vaistinių preparatų registruotojai ir (ar) jo atstovai turi rinkti ir saugoti informaciją apie perleistas vertes. Be to, vaistinių preparatų registruotojai ir (ar) jų atstovai turi rinkti ir saugoti perleistų verčių gavėjų, kurie yra fiziniai asmenys, asmens duomenis (vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto spaudo numerį) bei perleistų verčių gavėjų, kurie yra juridiniai asmenys, pavadinimus. Vaistinių preparatų registruotojai ir (ar) jų atstovai turi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai metinę informaciją apie perleistas vertes, jeigu jos perleistos ne kaip suteikta parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, perleistų verčių gavėjų, kurie yra fiziniai asmenys, asmens duomenis ir perleistų verčių gavėjų, kurie yra juridiniai asmenys, pavadinimus. Vaistinių preparatų registruotojai ir (ar) jų atstovai asmens duomenis saugo trejus metus nuo jų pirmosios paskelbimo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje dienos ir sunaikina taip, kad nebūtų galimybės jų atkurti. Dokumentai, kuriuose yra asmens duomenų, naikinami Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

3.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį gautas vaistinių preparatų registruotojų ir (ar) jų atstovų metines ataskaitas apie suteiktą paramą perleistų verčių gavėjams, kurie yra juridiniai asmenys, pateikia Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šios tarnybos viršininko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka.

4.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tvarko informaciją apie perleistas vertes ir asmens duomenis, gautus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kartą per metus savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie perleistas vertes (pinigine išraiška) konkretiems perleistų verčių gavėjams, perleistų verčių gavėjų, kurie yra fiziniai asmenys, asmens duomenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir perleistų verčių gavėjų, kurie yra juridiniai asmenys, pavadinimus. Metinė informacija skelbiama dvejus metus nuo pirmosios jos paskelbimo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje dienos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba asmens duomenis saugo trejus metus nuo pirmosios jų paskelbimo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje dienos ir sunaikina taip, kad nebūtų galimybės jų atkurti. Dokumentai, kuriuose yra asmens duomenų, naikinami Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyti asmens duomenys tvarkomi siekiant didinti vaistinių preparatų registruotojų ir (ar) jų atstovų bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistais ir asmens sveikatos priežiūros įstaigomis skaidrumą, užtikrinti viešą interesą žinoti apie perleistas vertes ir jų gavėjus, kad naudodamiesi šia informacija pacientai galėtų priimti pagrįstus sprendimus pasirinkdami gydytoją, aktyviau dalyvauti parenkant ir skiriant reikalingą gydymą arba priimti sprendimus dėl vaistinių preparatų įsigijimo vaistinėje.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2590, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20023

Nauja vienuoliktojo skirsnio redakcija:

Nr. XI-2376, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

FARMAKOLOGINIS BUDRUMAS