Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2006, Nr. 78-3056
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
FARMACIJOS
ĮSTATYMAS
2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su
vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais,
veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis, veterinarinės farmacijos
veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę.
Šis įstatymas nereglamentuoja
su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) susijusios
veiklos, šios veiklos valstybinio valdymo ir kontrolės.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų,
nurodytų Įstatymo priede, nuostatomis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Augalinis
vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios)
medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai)
ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-ių)
augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys.
Bendrijos
vaistinių preparatų registras – vaistinių preparatų, dėl kurių Europos
Komisijos sprendimu suteikta rinkodaros teisė visose Europos Sąjungos
valstybėse narėse, sąrašas.
Bendrinis
vaistinės medžiagos pavadinimas (toliau – bendrinis
pavadinimas) – Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduotas
tarptautinis vaistinės medžiagos įvardijimas arba, jei tokio nėra, įprastinis
bendrinis pavadinimas.
4.
Decentralizuota procedūra – procedūra, kurios metu Europos ekonominės
erdvės (toliau – EEE) valstybės bendradarbiaudamos nagrinėja tapačias paraiškas
suteikti jose vaistinio preparato rinkodaros teisę, kai tokia teisė dar nesuteikta
nė vienoje EEE valstybėje.
Didmeninis
vaistinių preparatų platinimas – veikla, apimanti vaistinių
preparatų įsigijimą, laikymą, tiekimą ar eksportą, išskyrus atvejus, kai šie
veiksmai atliekami vaistinių preparatų pardavimo ar išdavimo gyventojams ar
pacientams tikslu. Didmeninio platinimo veiksmus didmeninis vaistinių preparatų
platintojas atlieka su vaistinių preparatų gamintojais, importuotojais, kitais
didmeniniais vaistinių preparatų platintojais ir asmenimis, turinčiais teisę
parduoti ar išduoti vaistinius preparatus gyventojams ar pacientams.
Ekstemporalus
vaistinis preparatas – gamybinėje visuomenės vaistinėje pagamintas
kartinis vaistinis preparatas ar aprašinis vaistinis preparatas:
1) kartinis
vaistinis preparatas – pavieniam pacientui pagal gydytojo receptą ir (arba)
sveikatos priežiūros įstaigos užsakymą pagamintas vaistinis preparatas;
2) aprašinis
vaistinis preparatas – pagal vaistinio preparato aprašą pagamintas vaistinis
preparatas.
Europos
farmakopėja – farmakopėja, rengiama pagal Konvenciją dėl Europos
farmakopėjos rengimo.
Europos
vaistų agentūra – agentūra, įsteigta pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį
Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir
priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (toliau – Reglamentas
(EB) Nr. 726/2004).
Falsifikuotas
vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio neteisingai
nurodyta: 1) tapatybė, įskaitant pakuotę ir pakuotės ženklinimą,
pavadinimą, sudėtį, taip pat atskiras sudėtines medžiagas, įskaitant pagalbines
medžiagas, ir sudėtinių medžiagų kiekį, arba 2)
šaltinis, įskaitant gamintoją, pagaminimo šalį, kilmės šalį ar rinkodaros
teisės turėtoją, arba 3) vaistinio preparato istorija, įskaitant duomenų įrašus
ir dokumentus, susijusius su jį platinusiais subjektais. Ši sąvoka neapima netyčinių
kokybės defektų turinčių vaistinių preparatų, kurių
kokybė neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų dokumentuose, kuriais remiantis
yra suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė. Taip pat ši sąvoka netaikoma
nustatant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus.
Farmacijos
praktika - vaistininko ir
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika:
1) vaistininko
praktika – vaistininko vykdoma farmacinė veikla;
2) vaistininko
padėjėjo (farmakotechniko) praktika – vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) vykdoma farmacinė veikla.
Farmacijos
produktas – vaistinis preparatas, tiriamasis vaistinis preparatas,
veiklioji medžiaga ir į Europos Komisijos sąrašą įrašyta pagalbinė medžiaga,
kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai.
11.
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas
(farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems
prilygintas asmuo.
Farmacinė
informacija
– bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama
informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines
savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir
kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes).
Farmacinė
paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti
gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų
parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą
gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams,
taip pat jų konsultavimą.
Farmacinė
veikla – juridinių ir (ar) fizinių asmenų vykdoma sveikatinimo veikla,
apimanti vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų
gamybą, importą iš trečiųjų šalių, kokybės kontrolę; didmeninį vaistinių
preparatų platinimą ir vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimą, veikliųjų
medžiagų platinimą; vaistinių preparatų lygiagretų importą ir lygiagretų
platinimą; vaistinių preparatų pardavimą ar išdavimą galutiniams vartotojams;
farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą.
15.
Farmacinės atliekos – naikintini vaistiniai preparatai ir naikintini
veterinariniai vaistai (nekokybiški, pasibaigusio tinkamumo laiko, konfiskuoti,
surinkti iš gyventojų, falsifikuoti).
Neteko
galios nuo 2013-01-01.
161.
Farmakologinio budrumo sistema – rinkodaros teisės turėtojo ir EEE
valstybės naudojama sistema, skirta su farmakologiniu budrumu susijusiems
uždaviniams spręsti ir pareigoms vykdyti, registruotų vaistinių preparatų
saugumui stebėti bei jų naudos ir rizikos santykio pokyčiams nustatyti.
Generinis
vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veikliųjų medžiagų
kokybinė ir kiekybinė sudėtis bei farmacinė forma yra kaip referencinio
vaistinio preparato ir kurio bioekvivalentiškumas referenciniam vaistiniam
preparatui buvo įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais.
18.
Homeopatinis vaistinis preparatas (toliau – homeopatinis preparatas)
– vaistinis preparatas, pagamintas iš medžiagų, vadinamų homeopatinėmis
žaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei
tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio
vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas.
Imuninis
vaistinis preparatas (toliau – imuninis preparatas)
– vaistinis preparatas, vartojamas aktyviam ar pasyviam imunitetui sukelti
arba imuniteto būklei nustatyti, pvz.: vakcina, toksinas ir serumas, ar
imuninės reakcijos į alergizuojančią medžiagą specifiniams įgytiems pokyčiams
nustatyti arba sukelti, pvz., alergenas.
20.
Informacija apie vaistinius preparatus – vieša informacija, kuri gali būti
teikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama.
Inspektorius
– asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos
įgaliotas atlikti veiklą su farmacijos produktais vykdančių subjektų tikrinimą,
t. y. vertinti vykdomos veiklos atitiktį gerai gamybos, platinimo, klinikinei,
farmakologinio budrumo ar vaistinių praktikai. Inspektoriai, atsižvelgiant į
jiems suteiktus įgaliojimus, vadinami geros gamybos praktikos, geros platinimo
praktikos, geros klinikinės praktikos, geros farmakologinio budrumo ar geros
vaistinių praktikos inspektoriais.
Išorinė
pakuotė – pakuotė, į kurią įdėta vidinė pakuotė.
22.
Klinikinis vaistinio preparato tyrimas – bet koks su žmonėmis atliekamas
biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba
kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį
farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar
kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų
preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant
nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą.
23.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie
įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo
išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra
kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Kraujo
vaistinis preparatas (toliau – kraujo preparatas) – vaistinis
preparatas iš žmogaus kraujo ar plazmos, pagamintas pramoniniu būdu tokią teisę
turinčių juridinių asmenų.
Lietuvos
Respublikos vaistinių preparatų registras – teisinių, organizacinių,
technologinių priemonių visuma, skirta vaistiniams preparatams registruoti ir
jų registravimo duomenims tvarkyti. Į jį įrašomi vaistiniai preparatai, dėl
kurių išduotas rinkodaros arba registracijos pažymėjimas.
Neteko galios nuo
2009-07-01.
Naudos ir
rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir
keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant
to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą.
Neintervencinis
poregistracinis saugumo tyrimas – poregistracinis saugumo tyrimas, kai
registruotas vaistinis preparatas, su kuriuo atliekamas minėtas tyrimas,
skiriamas vadovaujantis preparato charakteristikų santrauka ir nenumatant jokių
papildomų diagnostikos ar kitokių medicininių procedūrų, palyginti su įprasta
gydymo praktika.
28.
Nepageidaujama reakcija – nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į
vaistinį preparatą.
29.
Nepageidaujamas reiškinys – bet kuris nepalankus sveikatai reiškinys, kuris
pasireiškia, kai tyrime dalyvaujantis pacientas ar tiriamasis asmuo vartoja
tiriamąjį vaistinį preparatą, ir kuris nebūtinai turi priežastinį ryšį su jo
vartojimu.
Netikėta
nepageidaujama reakcija – nepageidaujama reakcija, kurios pobūdis,
padariniai arba jų sunkumas neatitinka nurodytų to vaistinio preparato
informacijoje (pvz., registruoto vaistinio preparato charakteristikų
santraukoje arba neregistruoto tiriamojo vaistinio preparato tyrėjo
brošiūroje).
Pagalbinė
medžiaga – vaistinio preparato sudedamoji medžiaga, kuri nėra
veiklioji medžiaga arba pakuotės medžiaga.
Pagrindinė
farmakologinio budrumo sistemos byla – išsamus rinkodaros teisės turėtojo
naudojamos farmakologinio budrumo sistemos, skirtos vienam ar keliems
registruotiems vaistiniams preparatams, aprašas.
Pakuotės
lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su
vaistiniu preparatu.
Neteko galios nuo
2013-01-01.
33.
Piktnaudžiavimas vaistiniu preparatu – nuolatinis ar pavienis sąmoningas
nesaikingas vaistinio preparato vartojimas, lemiantis fizinį arba psichologinį
žalingą poveikį.
34.
Poregistracinis vaistinio preparato saugumo tyrimas (toliau – poregistracinis
saugumo tyrimas) – registruoto vaistinio preparato tyrimas, atliekamas
siekiant nustatyti, apibūdinti ar kiekybiškai įvertinti vaistinio preparato
saugumą, patvirtinti vaistinio preparato saugumo pobūdį arba įvertinti rizikos
valdymo priemonių veiksmingumą. Šiame įstatyme ši sąvoka apima tik
neintervencinius poregistracinius saugumo tyrimus.
35.
Radiofarmacinis vaistinis preparatas (toliau – radiofarmacinis
preparatas) – vaistinis preparatas, kurio sudėtyje, jį paruošus vartoti,
yra vienas ar daugiau radionuklidų (radioaktyviųjų izotopų), skirtų sveikatos
priežiūrai.
36.
Radionuklidų generatorius – bet kokia sistema, kurioje yra įtvirtintas
pirminis radionuklidas, iš kurio išplovimo ar kitu būdu gaunamas antrinis
radionuklidas, naudojamas radiofarmaciniuose preparatuose.
Radionuklidų
pirmtakas – bet koks radionuklidas, pagamintas kitai medžiagai prieš
vartojimą radioaktyviai pažymėti.
38.
Radionuklidų rinkinys – bet koks ruošinys, kuris (dažniausiai prieš jo
vartojimą) turi būti atskiestas ar sujungtas su radionuklidais galutiniame
radiofarmaciniame preparate.
39.
Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą
šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
arba Europos vaistų agentūra.
Referencinė
valstybė
– EEE valstybė, parengianti vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir
klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolą, kurio pagrindu kitos
savitarpio pripažinimo arba decentralizuotoje procedūroje dalyvaujančios EEE
valstybės priima sprendimą dėl to vaistinio preparato rinkodaros teisės
suteikimo.
Referencinis
vaistinis preparatas
– vaistinis preparatas, įregistruotas bet kurioje EEE valstybėje pagal jos
vidaus teisės aktus, suderintus su 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms
skirtais vaistais, 6 straipsnio reikalavimais, taikant 8 straipsnyje numatytas
nuostatas.
42.
Savitarpio pripažinimo procedūra – procedūra, kurios metu EEE valstybė arba
valstybės bendradarbiaudamos nagrinėja paraišką (tapačias paraiškas) pripažinti
kitos EEE valstybės suteiktą vaistinio preparato rinkodaros teisę.
(neteko galios). Nr. XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
Sunkius
padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija – nepageidaujama reakcija, dėl
kurios asmenį ištiko mirtis, kilo pavojus jo gyvybei, teko jį hospitalizuoti ar
pailginti jo stacionarinio gydymo trukmę, jam išsivystė ilgalaikis ar
reikšmingas neįgalumas, nedarbingumas arba apsigimimas. Kitos reakcijos
laikomos nesunkius padarinius sukėlusiomis nepageidaujamomis reakcijomis.
Sunkus
nepageidaujamas reiškinys – vartojant bet kokią tiriamojo vaistinio
preparato dozę pasireiškiantis nepageidaujamas reiškinys, dėl kurio ištinka
mirtis, kyla pavojus gyvybei, tenka hospitalizuoti arba pailginti gydymo
stacionare trukmę, atsiranda ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas arba apsigimimas.
Tyrėjas
– gydytojas ar kitas asmuo, kurio išsilavinimas ir pacientų priežiūros patirtis
atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – sveikatos
apsaugos ministras) nustatytus klinikinių vaistinių preparatų tyrimų reikalavimus.
Tyrėjas atsako už klinikinį tyrimą, atliekamą tyrimo vietoje. Jei tyrimą
tyrėjas atlieka vienas arba tyrimo atlikimo vietoje vadovauja jį atliekančių
asmenų grupei ir yra atsakingas už šios grupės veiklą, tyrėjas vadinamas
pagrindiniu tyrėju.
Tiriamasis
vaistinis preparatas
– veikliosios medžiagos farmacinė forma arba placebas, kuris klinikinio tyrimo
metu yra tiriamas arba vartojamas kaip palyginamasis preparatas, įskaitant ir
preparatus, kurie įregistruoti, bet vartojami arba gaminami (farmacinė forma
arba pakuotė) kitaip nei registruoti, arba kuris tiriamas norint nustatyti
nepatvirtintą indikaciją ar gauti išsamesnių duomenų apie vaistinį preparatą,
dėl kurio jau suteikta rinkodaros teisė.
Tiriamojo
vaistinio preparato gamyba – pramoninė tiriamojo vaistinio preparato
gamyba arba jo gamyba taikant pramoninį gamybos procesą apimantį metodą.
49.
Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (toliau – tradicinis
augalinis preparatas) – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka
sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma
supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra.
Vaistas
(vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir
teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi
savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl
farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar
skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba
diagnozuoti žmogaus ligas.
Vaistinė
– juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų
įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių
paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės
kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių.
Vaistinė
medžiaga – bet kuri medžiaga, kurios kilmė gali būti: 1) žmogaus, pvz.:
žmogaus kraujas ir žmogaus kraujo produktai; 2) gyvūninė, pvz.:
mikroorganizmai, gyvūnai, organų dalys, gyvūnų išskyros, toksinai, ištraukos,
kraujo produktai; 3) augalinė, pvz.: mikroorganizmai, augalai, jų dalys, augalų
išskyros, ištraukos; 4) cheminė, pvz.: elementai, natūralios cheminės medžiagos
ir cheminiai produktai, gauti cheminės sandaros keitimo ar sintezės būdu.
53.
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir
farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) – asmuo, įgijęs vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją, arba Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.
Vaistinio
preparato gamyba
– pramoninė vaistinio preparato gamyba arba jo gamyba taikant pramoninį
gamybos procesą apimantį metodą.
Vaistinio
preparato lygiagretaus importo leidimas – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
išduotas dokumentas, kurio turėtojui leidžiama lygiagrečiai importuoti vaistinį
preparatą ir vykdyti jo rinkodarą.
Vaistinio
preparato lygiagretus importas – kitoje EEE valstybėje registruoto
vaistinio preparato, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje jau registruotam
vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį panašus, įvežimas į Lietuvos
Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo
platinimo tinklu.
Vaistinio
preparato lygiagretus platinimas – į Bendrijos vaistinių preparatų registrą
įrašyto vaistinio preparato didmeninis platinimas, kai jis įvežamas į Lietuvos
Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo
platinimo tinklu.
Vaistinio
preparato neparduodamas pavyzdys – nemokamas, neskirtas vartoti vaistinio
preparato pavyzdys, skirtas susipažinti su vaistiniu preparatu sveikatos
priežiūros specialistui, turinčiam teisę išrašyti vaistinius preparatus.
Vaistinio
preparato pavadinimas – vaistinio preparato įvardijimas sugalvotu (tokiu,
kurio negalima supainioti su bendriniu) arba bendriniu ar moksliniu pavadinimu
kartu nurodant rinkodaros teisės turėtojo prekės ženklą arba pavadinimą.
Vaistinio
preparato registracijos pažymėjimas (toliau – registracijos pažymėjimas)
– Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos dokumentas,
patvirtinantis homeopatinio ar tradicinio augalinio preparato rinkodaros teisės
suteikimą Lietuvos Respublikoje ir išduotas pagal šio įstatymo nustatytą
supaprastintą homeopatinių ar tradicinių augalinių preparatų registravimo
procedūrą ar specialią homeopatinių preparatų registravimo procedūrą.
Vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimas (toliau – rinkodaros
pažymėjimas) – Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos dokumentas, kuriuo
patvirtinamas vaistinio preparato rinkodaros teisės turėjimas Lietuvos
Respublikoje ir kuris išduodamas pagal šio įstatymo nustatytas vaistinių
preparatų registravimo procedūras, išskyrus supaprastintą homeopatinių ir
tradicinių augalinių preparatų registravimo bei specialią homeopatinių
preparatų procedūrą.
Vaistinio
preparato rinkodaros
pažymėjimo sąlygos
– vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo ir dokumentų, kuriais remiantis jis
išduotas, duomenų ir informacijos visuma.
Vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas (toliau – rinkodaros
pažymėjimo sąlygų keitimas) – keitimas, kaip nurodyta 2008 m. lapkričio 24 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1234/2008 dėl
žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų
keitimo nagrinėjimo su
paskutiniais pakeitimais (toliau
– Reglamentas (EB) Nr. 1234/2008) 2 straipsnio 1 dalyje (toliau –
reglamentinis rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas, reglamentinis keitimas),
arba prie šio keitimo nepriskiriamas rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas,
nustatytas sveikatos apsaugos ministro.
Vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų papildymas (toliau – rinkodaros
pažymėjimo sąlygų papildymas) – reglamentinis keitimas, kaip
nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2008 2 straipsnio 4 dalyje.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisė (toliau – rinkodaros teisė) –
asmens teisė organizuoti vaistinio preparato tiekimą rinkai, reklamą ir
rinkodaros valdymo priemones.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas – juridinis asmuo, kuriam suteikta
vaistinio preparato rinkodaros teisė pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojo atstovas – vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo paskirtas atstovas valstybėje narėje.
671.
Vaistinio preparato rizikos valdymo planas (toliau – rizikos valdymo
planas) – išsamus vaistinio preparato rizikos valdymo sistemos aprašas.
672.
Vaistinio preparato rizikos valdymo sistema (toliau – rizikos valdymo
sistema) – farmakologinio budrumo veiklos ir priemonių, skirtų vaistinio
preparato rizikai nustatyti, apibūdinti, sumažinti arba jai išvengti, taip pat
šios veiklos ir priemonių veiksmingumo vertinimo visuma.
Vaistinio
preparato stiprumas – veikliųjų medžiagų kiekis dozuotėje, tūrio arba masės
vienete (atsižvelgiant į farmacinę formą).
Vaistinių
prekės – prekės, kurių grupių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras
ir kurias leidžiama įsigyti, laikyti ir parduoti (išduoti) vaistinėse. Ši
sąvoka neapima vaistinių preparatų.
Vaistinių
preparatų prekybos tarpininkas – asmuo, užsiimantis vaistinių preparatų
prekybos tarpininkavimu.
Vaistinių
preparatų prekybos tarpininkavimas – su vaistinių preparatų pirkimu ar
pardavimu, išskyrus didmeninį jų platinimą, susijusi veikla, kuri neapima
fizinio vaistinių preparatų tvarkymo ir kurią sudaro nepriklausomos ir kito
asmens vardu vykdomos derybos.
Vaistinių
preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams
bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija
apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama
skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą, įskaitant:
1) vaistų
reklamuotojų vizitus, kurių metu teikiama informacija apie vaistinius
preparatus, pas sveikatos priežiūros specialistus, turinčius teisę skirti
vaistinius preparatus;
2) vaistinių
preparatų neparduodamų pavyzdžių platinimą;
3) skatinimą
skirti, tiekti, parduoti ar vartoti vaistinius preparatus duodant, siūlant ar
žadant dovanas, asmeninę naudą ar premijas pinigais ar natūra;
4) reklaminių
renginių, kuriuose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai,
turintys teisę skirti ar tiekti vaistinius preparatus, finansavimą;
5) mokslinių
konferencijų, kuriose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos
specialistai, turintys teisę skirti ar pardavinėti vaistinius preparatus, finansavimą,
šių konferencijų dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidų apmokėjimą;
6) radijo,
televizijos laidų ir (ar) programų, per kurias teikiama informacija apie
vaistinius preparatus, rėmimą.
Vaistų
reklamuotojas
– fizinis asmuo, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ir (ar) jo
atstovo įgaliotas vykdyti vaistinių preparatų reklamą.
Validacija
– veiksmai, kuriais pagal geros gamybos praktikos principus įrodomas
procedūros, proceso, įrenginio, medžiagos, veiklos ar sistemos tinkamumas numatytiems
rezultatams gauti.
Vardinis
vaistinis preparatas
– pavieniam pacientui būtinas neregistruotas vaistinis preparatas, tiekiamas į
Lietuvos Respubliką remiantis to paciento gydytojo paskyrimu, pateiktu
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir skirtas vartoti tiesiogiai
šiam gydytojui atsakant.
Veiklioji
medžiaga – vaistinio preparato gamybai skirta medžiaga ar medžiagų
mišinys, kurie gaminant vaistinį preparatą tampa jo veikliąja sudedamąja
medžiaga, darančia farmakologinį, imuninį ar metabolinį poveikį, kuriuo
siekiama atkurti, koreguoti ar modifikuoti fiziologines funkcijas arba
diagnozuoti ligas.
Veterinarijos felčeris
– fizinis asmuo, įgijęs veterinarijos felčerio arba Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka jam prilygintą profesinę kvalifikaciją.
Veterinarijos gydytojas
– aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka įgijęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.
75.
Veterinarijos vaistinė – juridinis asmuo, turintis teisę įsigyti, laikyti,
parduoti (išduoti), gaminti veterinarinius vaistus ir kontroliuoti jų kokybę.
Veterinarinė
farmacija – juridinių ir (ar) fizinių asmenų veikla, apimanti veterinarinių
vaistų gamybą, importą, tiekimą (prekybą), kokybės kontrolę.
77.
Veterinarinės farmacijos įmonė – juridinis asmuo, kuris verčiasi
veterinarine farmacija.
Veterinarinės farmacijos
vadovas – fizinis asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus ir juridinio
asmens, turinčio veterinarinės farmacijos veiklos licenciją, paskirtas
vadovauti veterinarinei farmacijai.
Veterinarinis vaistas –
medžiaga ar medžiagų derinys, pateikiamas kaip turintis gyvūnus gydančių
savybių ar apsaugantis juos nuo ligų arba skiriamas gyvūnams, norint nustatyti
diagnozę arba farmaciniu, imuniniu ar metaboliniu poveikiu atkurti, koreguoti
ar pakeisti fiziologines funkcijas.
80.
Veterinarinių vaistų registras – duomenų apie leidžiamus naudoti Lietuvos
Respublikoje veterinarinius vaistus kaupimo, saugojimo ir tvarkymo sistema.
Vidinė
pakuotė – pakuotė ar kitokia talpyklė, tiesiogiai besiliečianti su
vaistiniu preparatu.
82.
Ženklinimas – informacija ant vidinės arba išorinės pakuotės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
Nr. XI-627,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)
Nr. XI-1383, 2011-05-19,
Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr. XI-1506,
2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)
Nr.
XI-2017,
2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
antrasIS skIRSNIS
VAISTININKŲ IR VAISTININKŲ PADĖJĖJŲ (FARMAKOTECHNIKŲ) KVALIFIKACIJOS
PRIPAŽINIMAS, LICENCIJAVIMAS, REGISTRAVIMAS, KOMPETENCIJA IR kvalifikacijos
priežiūra
3
straipsnis. Vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų)
kvalifikacijos pripažinimas
Lietuvos Respublikoje galioja
Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos
studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir
kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka Europos
Sąjungoje galiojančius minimalius farmacijos studijų programų farmacijos
specialistams reikalavimus.
Užsienio
valstybėse įgytą vaistininko ar vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)
profesinę kvalifikaciją (pasirengimą bei patirtį) vertina ir pripažįsta
Vyriausybės įgaliota institucija.
4
straipsnis. Vaistininko praktikos licencijavimas
1.
Vaistininkas gali eiti vaistininko pareigas visuomenės vaistinėje, gamybinėje
visuomenės vaistinėje, ligoninės vaistinėje, gamybinėje ligoninės vaistinėje,
universiteto vaistinėje ir labdaros vaistinėje tik turėdamas vaistininko
praktikos licenciją.
Vaistininko
praktikos licencija išduodama neterminuotam laikui.
Vaistininko
praktikos licenciją išduoda, atsisako išduoti ir licencijos galiojimą panaikina
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir sveikatos
apsaugos ministro patvirtintomis Vaistininko praktikos licencijavimo
taisyklėmis.
Asmuo,
norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą
vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus,
nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti
licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi
pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Sprendimas
dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti
pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų gavimo.
Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į
sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau, pareiškėjui delsiant juos patikslinti,
sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo dokumentų gavimo.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba apie vaistininko praktikos licencijų išdavimą ir
galiojimo panaikinimą skelbia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto
svetainėje.
Už licencijos
išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Vaistininko
licencija neišduodama, jeigu:
1) pateikti ne
visi dokumentai arba jie neatitinka keliamų reikalavimų, netinkamai įforminti;
2) dokumentuose
nurodyti klaidingi duomenys;
3) asmens
veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
4) asmeniui
uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Licencijos
galiojimas panaikinamas:
1) licencijos
turėtojo prašymu;
2) jeigu
licencijos turėtojas pažeidė jam nustatytus farmacinės veiklos
reikalavimus, nevykdė savo pareigų ir taip sukėlė sunkų kito asmens sveikatos
sutrikdymą;
3) licencijai
gauti buvo pateikti klaidingi duomenys;
4) licencijos
turėtojo veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
5) licencijos
turėtojui uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo
sprendimu;
6) licencijos
turėtojui neįvykdžius 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos pareigos;
7) licencijos
turėtojui mirus.
Panaikinus
licencijos galiojimą, apie tai per 10 dienų raštu pranešama vaistininkui ir
darbdaviui ir nurodomos priežastys.
Nauja
vaistininko praktikos licencija pareiškėjo prašymu ir pateikus vaistininko praktikos
licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus gali būti išduodama tik praėjus 6
mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai
licencija panaikinta dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo arba apribojus asmens
veiksnumą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokiu atveju nauja licencija gali
būti išduodama ne anksčiau kaip suėjus teismo sprendime nurodytam terminui arba
teismui panaikinus asmens veiksnumo apribojimą. 6 mėnesių terminas netaikomas,
jeigu licencijos galiojimas panaikinamas jos turėtojo prašymu.
Licencijas
išduodančios institucijos sprendimai skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr.
XI-2017,
2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
5
straipsnis. Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) registravimas
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę verstis vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) praktika vaistinėje nuo vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) įrašymo į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą
dienos.
Į Vaistininko
padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą įrašoma Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
sprendimu. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai pateikia nustatytos formos prašymą įrašyti į Vaistininko
padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, įgytą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)
profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus sveikatos apsaugos
ministro nustatytus dokumentus.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą įrašyti arba neįrašyti vaistininko
padėjėją (farmakotechniką) į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą ne
vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo
dienos, jeigu vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) atitinka šio įstatymo ir
sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjas,
dėl kurio priimtas sprendimas neįtraukti jo į Vaistininko padėjėjų
(farmakotechnikų) sąrašą, turi teisę apskųsti šį sprendimą teisės aktų
nustatyta tvarka.
Jei su
asmeniu, kuris nėra įrašytas į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą,
sudaroma darbo sutartis dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikos,
už šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nesilaikymą teisės aktų
nustatyta tvarka atsako darbdavys.
Vaistininko
padėjėjai (farmakotechnikai) privalo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai kas
5 metus pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) profesinė kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos
ministro įsakymu nustatyta tvarka.
Pareiškėjas į
sąrašą neįrašomas, jeigu:
1) pateikti ne
visi dokumentai arba jie neatitinka reikalavimų, netinkamai įforminti;
2) dokumentuose
nurodyti klaidingi duomenys;
3) asmens
veiksnumas apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
4) asmeniui
uždrausta verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu
teismo sprendimu.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) išbraukiamas iš Vaistininko padėjėjų
(farmakotechnikų) sąrašo:
1) paties
prašymu;
2) jeigu
vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) uždrausta verstis vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
3) jeigu
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiksnumas apribojamas įsiteisėjusiu
teismo sprendimu;
4) jeigu
paaiškėja, kad įrašymui į sąrašą pareiškėjas pateikė klaidingus duomenis;
5) vaistininko
padėjėjui (farmakotechnikui) neįvykdžius šio straipsnio 6 dalyje nustatytos
pareigos;
6) vaistininko
padėjėjui (farmakotechnikui) mirus;
7) jeigu
vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pažeidė jam nustatytus farmacinės
veiklos reikalavimus, nevykdė savo pareigų ir taip sukėlė sunkų kito asmens
sveikatos sutrikdymą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-2017,
2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
6
straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos
kėlimas
Vaistininkų
ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos kėlimą sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos aukštosios
mokyklos ir šių specialistų nevyriausybinės organizacijos.
Keliantys
kvalifikaciją darbuotojai Darbo kodekso nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo.
7
straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) teisės ir
pareigos
Vaistininko
ir vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir
atsakomybę nustato šis įstatymas, sveikatos apsaugos ministro patvirtintas
vaistininko ir vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašas,
kiti teisės aktai, vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)
pareigybių aprašymai.
Vaistininkas
turi teisę:
1) šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka verstis vaistininko praktika;
2) parduoti
(išduoti) gyventojams vaistinius preparatus ir vaistinių prekes;
3) gaminti
ekstemporalius vaistinius preparatus ir tikrinti jų kokybę;
4) gauti
informaciją, būtiną vaistininko praktikai, prireikus bendradarbiauti su
sveikatos priežiūros specialistais ir gauti informaciją apie pacientams skirtus
ir jų vartojamus vaistinius preparatus;
5) informuoti ir
konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą, propaguoti
sveiką gyvenseną;
6) atsisakyti
parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko
profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar pakenkti
jo sveikatai;
7) dalyvauti
vaistininkų profesinių organizacijų veikloje, jeigu tam neprieštarauja kiti
teisės aktai;
8) užsiimti kita
Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo
įstatyme vaistininko profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui nustatyta
veikla.
Vaistininkas
privalo:
1) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;
2) vaistininko
praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie
profesinės kvalifikacijos kėlimą ir vaistininko praktiką, jeigu vaistininkas
vykdo farmacijos praktiką vaistinėje;
3) laikytis
vaistininko profesinės etikos principų;
4) prižiūrėti
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamas farmacines paslaugas,
atliekamą vaistinių preparatų pardavimą (išdavimą) ir ekstemporalių vaistinių
preparatų gamybą, jeigu tai nustatyta vaistininko pareigybės aprašyme;
5) atlikti kitas
teisės aktų nustatytas pareigas.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę:
1) verstis
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika šio įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka;
2) parduoti
vaistinių prekes, teikti informaciją apie jų vartojimą ir laikymo sąlygas,
prižiūrint vaistininkui teikti farmacines paslaugas ir parduoti (išduoti)
vaistinius preparatus;
3) prižiūrint
vaistininkui gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus;
4) tvarkyti
vaistinių preparatų ir vaistinių prekių atsargas;
5) gauti
informaciją, būtiną vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikai vykdyti;
6) dalyvauti
vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) profesinių organizacijų veikloje, jeigu
tam neprieštarauja kiti teisės aktai.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) privalo:
1) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;
2) laikytis
profesinės etikos principų;
3) vykdydamas
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktiką, bendradarbiauti su
vaistininkais ir sveikatos priežiūros specialistais;
4) atlikti kitas
teisės aktų nustatytas pareigas.
Vaistininkas
ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi ir kitų teisių, nustatytų kitų
teisės aktų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-2017,
2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
TREČIASIS
SKIRSNIS
VAISTINIŲ
PREPARATŲ TIEKIMAS RINKAI
8
straipsnis. Bendrosios nuostatos
Vaistiniai
preparatai, pagaminti pramoniniu būdu arba apimančiu pramoninį procesą metodu,
gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai tik kai yra įregistruoti
Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių
preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše
(toliau – registruoti vaistiniai preparatai).
Registravimo
reikalavimas taip pat taikomas radionuklidų generatoriams, radionuklidų
rinkiniams, radiofarmaciniams preparatams – radionuklidų pirmtakams ir
pramoniniu būdu pagamintiems radiofarmaciniams preparatams.
Sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos
rinkai ir vartojami sveikatos priežiūrai šie neregistruoti vaistiniai
preparatai:
1) būtinieji
vaistiniai preparatai, jeigu jiems suteikta rinkodaros teisė bent vienoje EEE
valstybėje;
2) vardiniai
vaistiniai preparatai, kai gydytojas, skirdamas juos vartoti pavieniam
pacientui, prisiima tiesioginę ir asmeninę atsakomybę.
Įvežti iš
kitos EEE valstybės neregistruotus vaistinius preparatus ar importuoti iš
trečiosios šalies vardinius vaistinius preparatus į Lietuvos Respubliką gali
tik juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę didmeninio platinimo
licenciją.
Sveikatos
apsaugos ministras gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai
neregistruotus vaistinius preparatus, būtinus vartoti, kai įtariama ar
nustatoma sveikatai pavojingų patogeninių ar cheminių veiksnių, toksinų arba
jonizuojančioji radiacija, taip pat įvykus gaivalinei nelaimei.
Nepažeidžiant
sveikatos apsaugos ministro nustatytos vardinių vaistinių preparatų tiekimo
tvarkos reikalavimų, rinkodaros teisės turėtojams, gamintojams ir sveikatos
priežiūros specialistams netaikoma atsakomybė už pasekmes dėl neregistruotų
vaistinių preparatų vartojimo ar registruotų vaistinių preparatų vartojimo
nepatvirtintomis indikacijomis, jei tą daryti rekomendavo arba nurodė Sveikatos
apsaugos ministerija, įtarusi arba nustačiusi sveikatai pavojingų patogeninių
ar cheminių veiksnių, toksinų ar jonizuojančiąją radiaciją arba įvykus
gaivalinei nelaimei. Ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso nustatytais atvejais dėl nekokybiškų preparatų.
Šiuo įstatymu
nustatyti vaistinio preparato registravimo, gamybos, didmeninio platinimo,
reklamos ir farmakologinio budrumo reikalavimai netaikomi:
1) tarpiniams
produktams, kurie skirti perdirbti juridiniuose asmenyse, turinčiuose šio
įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją;
2)
užplombuotiems radionuklidams;
3) neskirstytam
į sudėtines dalis žmogaus kraujui, plazmai ar kraujo ląstelėms, išskyrus
pramoninį procesą apimančiu metodu paruoštą plazmą.
Registravimo
reikalavimai netaikomi radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo
nurodymus iš registruotų radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar
radionuklidų pirmtakų prieš vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga,
turinti veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją,
vartojimui toje įstaigoje.
81.
Lietuvos
Respublikos rinkai tiekiamų vaistinių preparatų pakuotės turi būti paženklintos
ir pakuotės lapeliai parengti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Registruotų vaistinių
preparatų, išskyrus radiofarmacinius preparatus, pakuotės turi būti su apsaugos
priemonėmis, kuriomis būtų galima patikrinti vaistinio preparato autentiškumą,
identifikuoti atskiras pakuotes ir nustatyti, ar nebuvo pažeista išorinė pakuotė,
šiais atvejais:
1) jeigu
vaistinis preparatas yra receptinis vaistinis preparatas, išskyrus įrašytus į
Europos Komisijos vaistinių preparatų ir jų grupių sąrašą, kuriame nurodyti
receptiniai vaistiniai preparatai ar grupės, kuriems netaikomas reikalavimas,
kad pakuotės turi būti su apsaugos priemonėmis;
2) jeigu
vaistinis preparatas yra nereceptinis vaistinis preparatas, kuris įrašytas į
Europos Komisijos vaistinių preparatų ir jų grupių sąrašą, kuriame nurodyti
nereceptiniai vaistiniai preparatai ar grupės, kuriems taikomas reikalavimas,
kad pakuotės turi būti su apsaugos priemonėmis.
Juridiniai
asmenys, turintys asmens
sveikatos priežiūros veiklos licencijas, vaistinius preparatus gali įsigyti tik
iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o
kartinius vaistinius preparatus – iš gamybinės visuomenės vaistinės. Šie
juridiniai asmenys įsigytus vaistinius preparatus laiko ir įtraukia į apskaitą
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Juridiniai
asmenys, neturintys asmens
sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar licencijos verstis farmacine veikla,
vaistinių preparatų gali įsigyti tik iš vaistinių.
Vaistinių
preparatų receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo)
gyventojams taisykles tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Receptiniai vaistiniai preparatai ambulatoriškai besigydantiems
pacientams išduodami (parduodami) tik pagal gydytojų receptus.
Fizinis
asmuo turi teisę savo individualioms reikmėms įvežti į Lietuvos Respubliką
ir išvežti iš jos, gauti ar siųsti paštu vaistinius preparatus sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Lietuvos
Respublikos muitinės įstaigos, vadovaudamosi Europos Sąjungos teisės aktais,
turi imtis priemonių, kad dėl muitinės prižiūrimų vaistinių preparatų, kurie
įvežti į Europos Sąjungą, bet neskirti jos rinkai, nebūtų forminami 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos
muitinės kodeksą (OL 2004 m., specialusis leidimas, 2 skyrius,
4 tomas, p. 307), (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006) 4 straipsnio 15 dalies c
punkte ir (ar) 16 dalies b punkte nurodyti muitinės sankcionuoti veiksmai ir
(ar) muitinės procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie
vaistiniai preparatai yra falsifikuoti. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos muitinei turi suteikti ekspertinę
pagalbą dėl įtariamų falsifikuotų vaistinių preparatų nustatymo.
Sveikatos apsaugos ministerija arba
jos įgaliota institucija:
1) organizuoja ir koordinuoja
Lietuvos gyventojų aprūpinimą būtiniausiais vaistiniais preparatais, teisinėmis
bei organizacinėmis priemonėmis reguliuoja ir užtikrina nenutrūkstamą
kokybiškų, saugių, efektyvių ir būtinų vaistinių preparatų tiekimą į šalies
vaistines;
2) griežtai
stebi, kaip vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojai atlieka savo
pareigas nenutrūkstamai tiekti gyvybiškai būtinus vaistinius preparatus,
užtikrina jų atsakomybę atitinkamais teisės aktais;
3) organizuoja
ir (ar) dalyvauja susitikimuose, pasitarimuose ar kituose renginiuose su
pacientų ir vartotojų organizacijomis bei kitomis suinteresuotomis
institucijomis, kuriuose informuoja apie veiksmus ir priemones, kurių imamasi
siekiant užkirsti kelią vaistinių preparatų falsifikavimui.
Sveikatos
apsaugos ministerija gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai
registruotus vaistinius preparatus pakuotėmis užsienio kalba ir su pakuotės
lapeliais, parengtais užsienio kalba, jeigu vaistinio preparato gamintojas dėl
objektyvių priežasčių, susijusių su vaistinio preparato gamybos, tiekimo
sutrikimais arba padidėjusiu vaistinio preparato poreikiu, negali užtikrinti
tinkamo ir reikiamo dažnumo vaistinio preparato lietuviškomis pakuotėmis tiekimo,
atitinkančio pacientų poreikį, ir nėra galimybės šio vaistinio preparato
pakeisti kitais registruotais vaistiniais preparatais lietuviškomis pakuotėmis,
kurių yra pakankamai rinkoje. Leidimas išduodamas per 10 darbo dienų ir tik
įsitikinus, kad vaistinis preparatas atitinka vaistinio preparato registracijos
dokumentų duomenis ir informaciją, išskyrus pakuotės ženklinimą ir pakuotės
lapelį lietuvių kalba, ir nustačius būtinas visuomenės sveikatai apsaugoti
priemones, kad vaistinis preparatas būtų teisingai identifikuojamas ir tinkamai
skiriamas bei vartojamas. Leidimas galioja tol, kol tęsiasi priežastys, dėl
kurių jis buvo išduotas, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo leidimo išdavimo
datos. Leidimo galiojimo terminas gali būti vieną kartą pratęstas, bet ne
ilgiau kaip 6 mėnesiams. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina šioje
dalyje nurodytų leidimų išdavimo ir pratęsimo tvarką, priežasčių objektyvumo
vertinimo kriterijus ir būtinų visuomenės sveikatai apsaugoti priemonių sąrašą
ir jų taikymo sąlygas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1735,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)(papildyta 16 dalimi)
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
9
straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės suteikimas
Vaistinio
preparato rinkodaros teisę EEE valstybėje suteikia tos valstybės įgaliota
institucija, iš karto visose Europos Sąjungos valstybėse (toliau – Bendrijoje)
– Europos Komisija.
Lietuvos
Respublikoje vaistinių preparatų rinkodaros ir registracijos pažymėjimus
išduoda, vaistinius preparatus perregistruoja, pažymėjimų sąlygų keitimus
nagrinėja ir tvirtina, pažymėjimų galiojimą sustabdo, pažymėjimų galiojimo
sustabdymą ar pažymėjimų galiojimą panaikina ir Lietuvos Respublikos vaistinių
preparatų registrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tvarko
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Reglamentiniai rinkodaros pažymėjimo
sąlygų keitimai nagrinėjami ir tvirtinami Reglamento (EB) Nr. 1234/2008
nustatyta tvarka.
Rinkodaros
teisė išduodant atskirą vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimą suteikiama
tam tikro stiprumo ir farmacinės formos vaistiniam preparatui. Rinkodaros teisė, pirmąjį kartą suteikta dėl vaistinio
preparato, ir rinkodaros teisė, suteikta dėl kitų šio vaistinio preparato
stiprumų, farmacinių formų, vartojimo būdų, pateikčių (pvz., dozuočių skaičius
pakuotėje ir pakuotės dizainas), rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimų
priskiriamos tai pačiai bendrajai rinkodaros teisei. Šio įstatymo 11
straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti duomenų ir rinkos išskirtinumo periodai skaičiuojami
nuo pirmosios rinkodaros teisės suteikimo dienos (toliau – pradinė rinkodaros
teisė).
Vaistinių
preparatų rinkodaros teisė gali būti suteikiama asmenims, kurie įsteigti EEE
valstybėje ir atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės įgijimas neatleidžia vaistinio preparato gamintojo
ir vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo nuo teisės aktuose nustatytos
atsakomybės.
Jei produktas, atsižvelgiant į visas jo charakteristikas, gali būti
laikomas vaistiniu preparatu ir produktu, kuriam reikalavimus nustato kiti
Lietuvos Respublikos teisės aktai, jam taikomi vaistinio preparato
reikalavimai.
Rinkodaros
teisė perleidžiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, suteikdama vaistinių preparatų rinkodaros teisę, juos
klasifikuoja į receptinius ir nereceptinius, vadovaudamasi šio įstatymo 10
straipsnyje nurodytais kriterijais. Klasifikavimo grupė gali būti keičiama
perregistruojant vaistinį preparatą arba keičiant klasifikaciją vadovaujantis
šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir Europos Komisijos žmonėms skirtų
vaistinių preparatų klasifikavimo keitimo rekomendacijomis.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tvirtina ir skelbia receptinių
vaistinių preparatų sąrašą, taip pat kiekvienais metais jį tikslina ir apie šio
sąrašo pakeitimus informuoja Europos Komisiją ir kitas EEE valstybes.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383, 2011-05-19,
Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
10
straipsnis. Vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijai
Vaistiniai
preparatai skirstomi į receptinius ir nereceptinius.
Receptiniams
vaistiniams preparatams priskiriami tie, kurie atitinka nors vieną iš šių
kriterijų:
1) vartojami be
gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti tiesioginį ar
netiesioginį pavojų sveikatai;
2) dažnai ir
labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti tiesioginį ar
netiesioginį pavojų sveikatai;
3) jų sudėtyje
yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas reakcijas
reikia tirti toliau;
4) paprastai
skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu;
5) dėl
farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini
gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje;
6) skirti gydyti
ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba įstaigoje, turinčioje
atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami ir pacientas gali
būti stebimas kitomis sąlygomis);
7) skirti
ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti sunkius padarinius sukėlusią
nepageidaujamą reakciją, dėl to šiuos vaistinius preparatus turi paskirti
gydytojas, o pacientas, kol vartoja šiuos vaistinius preparatus, turi būti
specialiai gydytojo prižiūrimas.
Receptinių
vaistinių preparatų grupėje nustatomas specialiuose receptų blankuose išrašomų
preparatų pogrupis. Jam priskiriami vaistiniai preparatai, atitinkantys nors
vieną iš šių kriterijų:
1) jų sudėtyje
yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro tvirtinamų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų
sąrašų II sąrašą (Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti
medicinos tikslams);
2) netinkamai
vartojami jie gali kelti didelį piktnaudžiavimo pavojų, sukelti priklausomybę
arba gali būti vartojami neteisėtais tikslais;
3) jų sudėtyje
yra vaistinių medžiagų, kurias dėl naujumo arba savybių atsargumo dėlei galima
priskirti nurodytiesiems šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.
Vaistiniai
preparatai, kurie neatitinka šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies kriterijų,
priskiriami nereceptinių vaistinių preparatų grupei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
11
straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę teikimas
Asmuo, kuris
nori įgyti EEE neregistruoto vaistinio preparato rinkodaros teisę iš karto
keliose EEE valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato
rinkodaros teisę pagal decentralizuotą procedūrą ir bylą, tapačią tai, kuri
pateikiama kitos valstybės (valstybių) įgaliotai institucijai ar institucijoms.
Asmuo, kuris
nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę kitoje ar kitose EEE
valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę
pagal savitarpio pripažinimo procedūrą ir bylą, tapačią tai, kurios pagrindu tą
vaistinį preparatą įregistravo pirmoji valstybė, su visais vėlesniais
papildymais.
Asmuo, kuris
nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę tik Lietuvos Respublikoje, kai
kitoje ar kitose EEE valstybėse šio preparato rinkodaros teisė nesuteikta, turi
pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio
preparato rinkodaros teisę pagal nacionalinę procedūrą.
Kartu su
paraiška, be kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų dokumentų ir
informacijos, turi būti pateikti farmacinių (fizikinių-cheminių, biologinių ar
mikrobiologinių), ikiklinikinių (toksikologinių ir farmakologinių) ir
klinikinių tyrimų rezultatai.
Nepažeidžiant
pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugos, ikiklinikinių ir
klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti įrodžius, kad teikiamas
registruoti vaistinis preparatas yra referencinio vaistinio preparato, kuriam
yra arba buvo suteikta rinkodaros teisė bet kurioje EEE valstybėje arba
Bendrijoje ne mažiau kaip 8 metus, generinis vaistinis preparatas. Šis
laikotarpis suprantamas kaip referencinio vaistinio preparato duomenų
išimtinumo laikotarpis.
Generinį
vaistinį preparatą, kurio rinkodaros teisė suteikta pagal šio straipsnio 5
dalį, galima tiekti
rinkai
praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo referencinio vaistinio preparato pradinės
rinkodaros teisės suteikimo dienos. Dvejų metų laikotarpis, skaičiuojamas po
duomenų išimtinumo laikotarpio, suprantamas kaip referencinio vaistinio
preparato rinkos išimtinumo laikotarpis.
Šio
straipsnio 6 dalyje nurodytas 10 metų išimtinumo laikotarpis pratęsiamas ne
ilgiau kaip dar vieniems metams, jei per pirmuosius 8 metus iš nurodytų 10 metų
rinkodaros teisės turėtojas įregistruoja vieną ar kelias naujas terapines
indikacijas, kurios iki registravimo atliktais moksliniais vertinimais laikomos
teikiančiomis reikšmingą klinikinę naudą, palyginti su esamu gydymu.
Taikant šio
straipsnio 5–7 dalis, skirtingos veikliosios medžiagos druskos, esteriai,
eteriai, izomerai, izomerų mišiniai, kompleksai ar dariniai laikomi ta pačia
veikliąja medžiaga, išskyrus atvejį, kai jie reikšmingai skiriasi saugumu ir
(ar) veiksmingumu. Šiuo atveju pareiškėjas turi pateikti papildomos
informacijos įvairių įregistruotos veikliosios medžiagos druskų, esterių ar
darinių saugumui ir (ar) veiksmingumui įrodyti. Įvairios geriamosios paprasto
atpalaidavimo farmacinės formos laikomos ta pačia forma. Biologinio
įsisavinamumo tyrimų duomenų nereikia pateikti įrodžius, kad generinis vaistinis
preparatas atitinka Europos Sąjungos institucijų skelbiamų specialių gairių
nustatytus kriterijus.
Šio
straipsnio 5–7 dalys netaikomos referenciniams vaistiniams preparatams, kurių
registravimo paraiškos buvo pateiktos iki 2005 m. sausio 9 d. Jeigu referencinio vaistinio preparato registravimo paraiška pateikta iki
numatytos datos, nepažeidžiant pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių
apsaugos, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti
įrodžius, kad teikiamas registruoti vaistinis preparatas yra referencinio
preparato, kuris yra arba buvo registruotas Bendrijoje ne mažiau kaip 10 metų
arba bet kurioje EEE valstybėje ne mažiau kaip 6 arba 10 metų, atsižvelgiant į
tos valstybės nustatytą duomenų išimtinumo laikotarpį, generinis vaistinis
preparatas.
Jei
vaistinis preparatas neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos arba
biologinis ekvivalentiškumas negali būti įrodytas atitinkamais biologinio
įsisavinamumo tyrimais, arba jei yra modifikuojama veiklioji medžiaga (medžiagos),
terapinės indikacijos, stiprumas, farmacinė forma arba vartojimo būdas
(palyginti su referenciniu vaistiniu preparatu), turi būti pateikti atitinkamų
ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų duomenys.
Jei
biologinis vaistinis preparatas, panašus į referencinį biologinį preparatą,
neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos dėl žaliavų ar gamybos procesų
skirtumų, turi būti pateikti atitinkamų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų
duomenys. Papildomai pateikiami duomenys turi atitikti sveikatos apsaugos
ministro nustatytus vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir
klinikinių tyrimų standartus, protokolus ir atitinkamas gaires. Kitų tyrimų,
kurių duomenys yra referencinio vaistinio preparato registravimo byloje,
rezultatų pateikti nereikia.
Papildomas
nesumuojamas vienų metų duomenų išimtinumo laikotarpis suteikiamas pripažinto
medicininio vartojimo naujai veikliosios medžiagos indikacijai, jeigu dėl jos
atlikti reikšmingi ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai.
Būtinų studijų ir tyrimų atlikimas, norint pateikti paraišką
registruoti vaistinį preparatą Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 5, 10
ir 11 dalis ar Bendrijos vaistinių preparatų registre pagal Reglamentą (EB) Nr.
726/2004 arba kitose valstybėse pagal tų valstybių teisės aktų reikalavimus, ir
su jais susiję praktiniai poreikiai nepažeidžia vaistinių preparatų patento ar
papildomos apsaugos liudijimų suteikiamų teisių, numatytų Lietuvos Respublikos
patentų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pramoninės
nuosavybės apsaugą.
14.
Nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių pramoninės nuosavybės ir
komercinių paslapčių apsaugą, ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų rezultatų
galima nepateikti įrodžius, kad teikiamo registruoti vaistinio preparato
veikliosios medžiagos (medžiagų) vartojimas Bendrijos medicinos praktikoje yra
pripažintas ne trumpiau kaip 10 metų ir, remiantis sveikatos apsaugos ministro
nustatytų vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių
tyrimų standartų ir protokolų reikalavimais, įrodytas jos veiksmingumas ir
priimtinas saugumas. Šiuo atveju vietoj ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų
rezultatų pateikiama atitinkama mokslinė literatūra.
Jei teikiamo
registruoti vaistinio preparato veikliosios medžiagos įtrauktos į anksčiau
įregistruotų vaistinių preparatų sudėtį, tačiau jų derinys terapiniais tikslais
nevartotas, pateikiami to derinio naujų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų
rezultatai. Nuorodų į mokslinius duomenis apie kiekvieną veikliąją medžiagą
pateikti nereikia.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas gali leisti naudoti jo vardu įregistruoto
preparato registravimo byloje pateiktus farmacinius, ikiklinikinius ir
klinikinius dokumentus vėliau pateiktoms vaistinių preparatų, kurie turi tokią
pačią veikliųjų medžiagų kokybinę ir kiekybinę sudėtį bei farmacinę formą,
registravimo paraiškoms nagrinėti.
Asmuo
privalo pateikti visus (tiek palankius, tiek nepalankius) vaistinio preparato
klinikinius ir (ar) mokslinės literatūros
duomenis. Informacija turi būti pateikta taip, kad ja remiantis būtų galima
priimti moksliškai pagrįstą sprendimą dėl vaistinio preparato rinkodaros
pažymėjimo išdavimo ir jo sąlygų.
Už pateiktos
informacijos, duomenų ir dokumentų teisingumą atsako pareiškėjas ar rinkodaros
teisės turėtojas.
12 straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato
rinkodaros teisę nagrinėjimas ir rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
išdavimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros
teisę:
1) įvertina su
paraiška pateiktus dokumentus ir informaciją, padaro išvadą, ar jie atitinka
nustatytus reikalavimus rinkodaros teisei suteikti;
2) gali pateikti
vaistinį preparatą, jo pradines medžiagas, prireikus tarpinius produktus ar
kitas sudedamąsias medžiagas tirti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų
kontrolės laboratorijai, siekdama įsitikinti, kad gamintojo taikomi kontrolės
metodai ir su paraiška pateikti jų aprašymai yra tinkami;
3) gali
pareikalauti pareiškėją papildyti su paraiška pateiktus dokumentus ir
informaciją;
4) įsitikina,
kad gamintojas ir (ar) importuotojas turi sąlygas gaminti ir (ar) kontroliuoti
vaistinį preparatą pagal metodus, aprašytus kartu su paraiška gauti rinkodaros
teisę pateiktuose dokumentuose; pareiškėjui pateikus motyvuotą prašymą,
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali leisti, kad tam tikros stadijos gamyba
ir (ar) kontrolė būtų atliekama trečiųjų asmenų, kurie atitinka šiuos
reikalavimus.
Vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimas išduodamas arba
motyvuotas atsisakymas jį išduoti priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo
paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, priėmimo dienos. Laikas,
per kurį pareiškėjas pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
pareikalautus papildomus dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus
žodžiu ir (ar) raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Priėmusi
sprendimą suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba:
1) išduoda
pareiškėjui rinkodaros ar registracijos pažymėjimą ir informuoja jį apie
patvirtintą vaistinio preparato charakteristikų santrauką;
2) įrašo
vaistinį preparatą į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą;
3) priskiria
preparatą nereceptiniams ar receptiniams vaistiniams preparatams vadovaudamasi šio
įstatymo nustatytais vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijais;
4) viešai visuomenės informavimo priemonėse praneša apie vaistinio
preparato įregistravimą ir paskelbia jo charakteristikų santrauką, ženklinimą
ir pakuotės lapelį, papildomas rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas
(toliau – registracijos sąlygos), jeigu tokios nustatytos vadovaujantis šio
straipsnio 8 dalimi ir šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalimi, ir šių sąlygų
įvykdymo terminus;
5) parengia
vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų dokumentų,
rizikos valdymo sistemos ir farmakologinio budrumo sistemos vertinimo protokolą,
kuriame pateikia minėtų dokumentų, rizikos valdymo sistemos ir farmakologinio
budrumo sistemos vertinimą. Vertinimo protokolas atnaujinamas gavus naujos
informacijos apie preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą;
6) nedelsdama
suteikia galimybę visuomenei susipažinti su vertinimo protokolo turiniu ir jame
pateikto vertinimo motyvais, išskyrus konfidencialaus komercinio pobūdžio
informaciją. Viešinamame vertinimo protokole turi būti pagrįstas sprendimas
suteikti rinkodaros teisę, atskirai aptarta kiekviena indikacija ir protokolo
pabaigoje pateikta santrauka, kurioje turi būti nurodytos vaistinio preparato
vartojimo sąlygos. Santraukos tekstas turi būti suprantamas vartotojui.
Už paraiškos
suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, kartu pateiktų dokumentų ir
informacijos ekspertizę, taip pat už rinkodaros pažymėjimo išdavimą mokama
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Jeigu
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti vaistinio preparato
rinkodaros teisę, taikydama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą
procedūrą (nacionalinę procedūrą), nustato, kad paraiška gauti to paties
vaistinio preparato rinkodaros teisę nagrinėjama kitoje EEE valstybėje,
paraiška nesvarstoma ir pareiškėjui siūloma ją pateikti decentralizuotai
procedūrai.
Jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti
vaistinio preparato rinkodaros teisę, taikydama nacionalinę procedūrą nustato,
kad to paties vaistinio preparato rinkodaros teisė yra suteikta kitoje EEE
valstybėje, paraiška nesvarstoma ir pareiškėjui siūloma ją pateikti pagal
savitarpio pripažinimo procedūrą.
Informacija apie pateiktas paraiškas gauti vaistinio
preparato rinkodaros teisę arba pakeisti vaistinio preparato rinkodaros
pažymėjimo sąlygas tol, kol nepriimtas sprendimas, yra konfidenciali ir
neskelbiama, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai arba Europos
Sąjungos teisės aktai reikalauja šią informaciją atskleisti.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, priimdama sprendimą suteikti vaistinio preparato
rinkodaros teisę, turi teisę nustatyti registracijos sąlygas (nurodydama, jeigu
reikia, jų vykdymo terminus):
1) imtis
priemonių saugiam vaistinio preparato vartojimui užtikrinti, kurios turi būti
įtrauktos į rizikos valdymo sistemą;
2) atlikti
poregistracinius saugumo tyrimus;
3) atsižvelgdama
į vaistinio preparato keliamą riziką, taikyti papildomus įtariamų
nepageidaujamų reakcijų registracijos ar pranešimo apie jas reikalavimus,
susijusius su trumpesniais jų pateikimo terminais ir papildomos informacijos
pateikimu;
4) taikyti kitas
sąlygas ar apribojimus, susijusius su saugiu ir veiksmingu vaistinio preparato
vartojimu;
5) imtis priemonių,
kad būtų taikoma šio įstatymo reikalavimus atitinkanti farmakologinio budrumo
sistema, atsižvelgiant į konkretų vaistinį preparatą;
6) atlikti
poregistracinius veiksmingumo tyrimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)(papildyta 8 dalimi)
13
straipsnis. Atsisakymas suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę
Vaistinio
preparato rinkodaros teisė nesuteikiama, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos
paraiškos, dokumentų ir informacijos ekspertizę, nustatomas bent vienas iš šių
pagrindų:
1) nepalankus
vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis;
2) pareiškėjas
nepakankamai pagrindžia vaistinio preparato veiksmingumą;
3) vaistinio
preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;
4) su paraiška
pateikta informacija ir dokumentai neatitinka sveikatos apsaugos ministro
nustatytų reikalavimų;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
14 straipsnis. Rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
galiojimas, rinkodaros teisės atnaujinimas ir įpareigojimai atlikti
poregistracinius tyrimus
Vaistinio
preparato rinkodaros teisė suteikiama 5 metų laikotarpiui.
Paraišką
atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę jos turėtojas turi pateikti
likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.
Kartu su
paraiška atnaujinti rinkodaros teisę jos turėtojas sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka turi pateikti konsoliduotą bylą, apimančią vaistinio preparato
kokybę, saugumą ir veiksmingumą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba atnaujina vaistinio preparato rinkodaros teisę, jeigu
jo naudos ir rizikos santykis vėl įvertinamas teigiamai.
Šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinta vaistinio preparato rinkodaros
teisė galioja neribotą laiką, išskyrus atvejį, kai dėl pagrįstų priežasčių,
susijusių su farmakologiniu budrumu, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
nusprendžia, kad po kito 5 metų laikotarpio ją būtina dar kartą atnaujinti.
Jei suteikus
rinkodaros teisę vaistinis preparatas per 3 metus netiekiamas rinkai arba jei
rinkoje 3 metus iš eilės nėra vaistinio preparato, kuris jau buvo tiektas
rinkai, tai rinkodaros pažymėjimo galiojimas panaikinamas.
Išimtiniais
atvejais visuomenės sveikatos interesais Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
gali nepanaikinti vaistinio preparato, kuris pagal šio straipsnio 6 dalį
netiektas rinkai, rinkodaros pažymėjimo galiojimo.
Už paraiškos
ekspertizę atnaujinant vaistinio preparato rinkodaros teisę, vaistinio
preparato naudos ir rizikos santykio įvertinimą remiantis vaistinio
preparato periodiškai atnaujinamu saugumo protokolu bei kitais dokumentais
ir informacija (išskyrus atvejus, kai protokolai pateikiami nedelsiant,
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu) vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojas moka nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi teisę įpareigoti vaistinio preparato rinkodaros
teisės turėtoją atlikti:
1) registruoto
vaistinio preparato poregistracinį saugumo tyrimą, jeigu yra duomenų apie
įregistruoto vaistinio preparato keliamą riziką;
2) registruoto
vaistinio preparato poregistracinį veiksmingumo tyrimą, kai pagal turimas
žinias apie ligą arba taikomus klinikinio gydymo metodus nusprendžiama, kad
ankstesni veiksmingumo vertinimai turi būti iš esmės persvarstyti.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba apie savo sprendimą įpareigoti vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtoją atlikti poregistracinį saugumo ar veiksmingumo
tyrimą praneša jam raštu, nurodydama tyrimo motyvus, tikslus ir atlikimo
terminus.
Jei
vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas nori pateikti savo rašytines
pastabas dėl įpareigojimo atlikti poregistracinį saugumo ar veiksmingumo
tyrimą, apie tai jis turi informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą per 30
dienų nuo rašytinio pranešimo apie nustatytą įpareigojimą gavimo. Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba, gavusi tokią informaciją, turi nustatyti laikotarpį, bet ne
ilgesnį kaip 30 dienų, per kurį rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti
rašytines pastabas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojo pateiktas rašytines pastabas, panaikina arba patvirtina įpareigojimą
atlikti poregistracinį saugumo ar veiksmingumo tyrimą. Jeigu įpareigojimas
patvirtinamas, rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti
pakeistos įtraukiant į jas šį įpareigojimą kaip registracijos sąlygą, o rizikos
valdymo sistema atitinkamai atnaujinta
Jeigu
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gauna duomenų apie kelių įregistruotų
vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra ta pati veiklioji medžiaga, keliamą
riziką, ji turi pateikti šią informaciją Europos vaistų agentūros
Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetui (toliau – FBRV komitetas)
ir, atsižvelgusi į jo išvadas, rekomenduoti atitinkamiems rinkodaros teisės
turėtojams atlikti bendrą poregistracinį saugumo tyrimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr.
XI-2376, 2012-11-06,
Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)(papildyta 9-13 dalimis)
15 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojo pareigos ir atsakomybė
Suteikus
vaistinio preparato rinkodaros teisę, jos turėtojas, atsižvelgdamas į mokslo ir
technikos pažangą, prireikus privalo atitinkamai koreguoti vaistinio preparato
gamybą ir tyrimus, kad vaistinis preparatas būtų gaminamas ir tikrinamas
visuotinai pripažintais moksliniais metodais.
Vaistinio
preparato gamybos ir tyrimo metodų keitimus turi patvirtinti Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
21.
Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas turi į rizikos valdymo sistemą
įtraukti visas registracijos sąlygas, nustatytas pagal šio įstatymo 12
straipsnio 8 dalį ar 14 straipsnio 9 dalį.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad informacija,
teikiama vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, atitiktų
patvirtintąją suteikus rinkodaros teisę ir vėliau.
Jeigu
vaistinio preparato gamintojas nėra rinkodaros teisės turėtojas, Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu jis turi pateikti įrodymus apie vaistinio
preparato ir (ar) jo sudedamųjų dalių, taip pat gamybos tarpinių etapų
kontrolę, atliktą pagal informaciją, pateiktą kartu su paraiška gauti
rinkodaros teisę.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi nedelsdamas pateikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai visą naują informaciją, dėl kurios gali tekti
papildyti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo sąlygas, ženklinimą, pakuotės lapelį arba kitus su paraiška gauti
rinkodaros teisę pateiktus dokumentus ir informaciją, taip pat informaciją apie
apribojimus ar draudimus, susijusius su vaistiniu preparatu, kuriuos nustatė
bet kurios kitos valstybės įgaliota institucija, ir pateikti visą naują
informaciją, galinčią turėti įtakos vaistinio preparato naudos ir rizikos santykio
vertinimui. Informacija turi apimti teigiamus ir neigiamus klinikinių ir kitų
tyrimų, susijusių su visomis indikacijomis ir visomis gyventojų grupėmis,
įskaitant ir tuos, kurie nenurodyti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
sąlygose, rezultatus ir duomenis apie vaistinio preparato vartojimą, kuris
nenumatytas rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygose.
51.
Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad
informacija apie vaistinį preparatą atitiktų šiuolaikines mokslo žinias,
įskaitant vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų
dokumentų, rizikos valdymo sistemos ir farmakologinio budrumo sistemos
vertinimo protokolo išvadas ir vaistinio preparato vartojimo rekomendacijas,
viešai paskelbtas Europos vaistų interneto svetainėje, įkurtoje pagal
Reglamento (EB) Nr. 726/2004 26 straipsnį.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba bet kada gali raštu pareikalauti vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo pateikti įrodymus, kad vaistinio preparato naudos ir
rizikos santykis išlieka palankus, jeigu turi duomenų, kad jis gali būti
pasikeitęs. Gavęs tokį prašymą, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas
turi ne vėliau kaip per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nurodytą, bet ne
trumpesnį negu 10 darbo dienų terminą pateikti išsamią informaciją apie
vaistinį preparatą.
61.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi duomenų apie vaistinio preparato
keliamą riziką pacientų sveikatai, sveikatos apsaugos ministro nustatytais
atvejais turi teisę pareikalauti vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo
pateikti pagrindinės farmakologinio budrumo sistemos bylos kopiją. Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas ją turi pateikti ne vėliau kaip per 7
dienas nuo prašymo gavimo. Jeigu kyla grėsmė visuomenės sveikatai, pagrindinės
farmakologinio budrumo sistemos bylos kopija turi būti pateikta nedelsiant, bet
ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
Suteikus
vaistinio preparato rinkodaros teisę, jos turėtojas per šešis mėnesius privalo
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šio preparato pirmojo patiekimo
Lietuvos Respublikos rinkai datą ir, bendradarbiaudamas su platintojais,
užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo tiekimą, atitinkantį pacientų poreikį.
Likus ne
mažiau kaip dviem mėnesiams iki numatomo laikino arba nuolatinio vaistinio
preparato tiekimo Lietuvos Respublikos
rinkai nutraukimo, jo rinkodaros teisės turėtojas apie tai turi pranešti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Redakcija nuo 2013-12-01:
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pranešti Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai apie laikiną arba visišką vaistinio preparato tiekimo
Lietuvos Respublikos rinkai nutraukimą, nurodydamas nutraukimo priežastis,
įskaitant ir šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje ir 67 straipsnio 1 dalyje
nurodytus pagrindus. Pranešimas turi būti pateikiamas likus ne mažiau kaip
dviem mėnesiams iki numatomo laikino arba visiško vaistinio preparato tiekimo
nutraukimo, išskyrus atvejus, kai to negalima padaryti dėl objektyvių
priežasčių, susijusių su nenumatytais gamybos sutrikimais, veikliųjų medžiagų
trūkumu, vaistinio preparato saugumu ar kokybe. Tokiu atveju vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti pranešimą Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai nedelsdamas po to, kai tampa žinoma numatomo
vaistinio preparato tiekimo nutraukimo data.
Rinkodaros
teisės turėtojas, prieš tiekdamas rinkai imunologinių ir (ar) kraujo preparatų
serijas, kiekvienos serijos bandinius turi pateikti ištirti Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai, išskyrus atvejus, kai serijos kontrolė atlikta kitos EEE
valstybės oficialioje vaistų kontrolės laboratorijoje ar įgaliotoje tokius
tyrimus atlikti laboratorijoje, kuri patvirtina, kad serija atitinka kokybės
kontrolės dokumentus, pateiktus kartu su paraiška gauti rinkodaros teisę. Šiuo
atveju Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikiama EEE oficialios
kontrolės institucijos serijos išleidimo pažymėjimo kopija.
Rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad būtų tinkamai
atlikta kraujo preparatų gamybos ir gryninimo procesų validacija, gamybos
serijos vienodos ir, kiek tai leidžia šiuolaikinių technologijų galimybės, kad
kraujo preparatuose nėra specifinių virusinių užkratų. Jis turi pranešti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie metodus, naudojamus patogeniniams
virusams, kurie gali būti perduoti su kraujo preparatais, sunaikinti, ir jos
prašymu pateikti nesupakuoto produkto ir (ar) vaistinio preparato bandinius.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu, ypač jei tai būtina dėl priežasčių,
susijusių su farmakologiniu budrumu, rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti
jai visus duomenis apie tai, kiek vaistinio preparato realizuota, ir turimus
duomenis apie tai, kiek jo buvo išrašyta.
Jei pagal
šio įstatymo 66 straipsnį sustabdomas vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo
galiojimas, rinkodaros teisės turėtojas turi apie tai pranešti didmeninio
platinimo įmonėms, vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, įsigijusioms
šio preparato.
Jei pagal šio įstatymo 66 straipsnį panaikinamas vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimo galiojimas, rinkodaros teisės turėtojas,
bendradarbiaudamas su didmeninio platinimo įmonėmis, nedelsdamas turi atšaukti
vaistinį preparatą iš rinkos.
Už vaistinio
preparato rinkodarą atsako jo rinkodaros teisės turėtojas; atstovo paskyrimas
neatleidžia teisės aktų nustatyta tvarka rinkodaros teisės turėtojo nuo
atsakomybės.
Papildoma nauja 14 dalimi, buvusi 14
dalis laikoma 15 dalimi nuo 2013-12-01:
14.
Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pranešti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai ir kitų EEE valstybių, kuriose registruotas vaistinis
preparatas, įgaliotoms institucijoms apie veiksmus, kurių jis ėmėsi, kad būtų
laikinai ar visiškai nutrauktas vaistinio preparato tiekimas ar inicijuotas
vaistinio preparato atšaukimas iš rinkos, kad būtų panaikintas rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo galiojimas, kad nebūtų atnaujinta rinkodaros teisė,
nurodydamas šių veiksmų priežastis. Jeigu šie veiksmai atliekami vadovaujantis
šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje ar 67 straipsnio 1 dalyje
nurodytais pagrindais, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas apie tai
turi informuoti ir Europos vaistų agentūrą. Vaistinio preparato rinkodaros
teisės turėtojas turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitų
EEE valstybių, kuriose registruotas vaistinis preparatas, įgaliotoms
institucijoms
apie minėtus veiksmus ir tais atvejais, kai jie atliekami
trečiojoje šalyje vadovaujantis šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje ar
67 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Pranešimai turi būti
pateikiami nedelsiant, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui priėmus
sprendimą atlikti minėtus veiksmus.
Už vaistinio
preparato rinkodarą atsako jo rinkodaros teisės turėtojas; atstovo paskyrimas
neatleidžia teisės aktų nustatyta tvarka rinkodaros teisės turėtojo nuo atsakomybės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
Nr. XII-590,
2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)
16 straipsnis. Homeopatinių ir tradicinių augalinių
preparatų tiekimo rinkai
ypatumai
Homeopatiniai
preparatai, atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus,
registruojami pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą supaprastintą
homeopatinių vaistinių preparatų registravimo procedūrą. Šiems preparatams
netaikomi farmakologinio budrumo reikalavimai.
Sveikatos
apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos homeopatijos
tradicijas ir sveikatos priežiūros poreikius, homeopatiniams preparatams,
išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, gali patvirtinti specialią
registravimo procedūrą, nustatydamas specifinius ikiklinikinių ir klinikinių
tyrimų reikalavimus. Jei tokia procedūra patvirtinama, apie tai informuojama
Europos Komisija.
Homeopatiniai
vaistiniai preparatai, nenurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, registruojami
šio įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka.
Tradiciniams
augaliniams preparatams, atitinkantiems sveikatos apsaugos ministro nustatytus
kriterijus, taikoma supaprastinta tradicinių augalinių preparatų registravimo
procedūra, išskyrus atvejį, kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
nusprendžia, kad toks preparatas atitinka registracijos pagal šio įstatymo 11
straipsnį kriterijus.
Jei tradicinis augalinis preparatas atitinka sveikatos apsaugos
ministro nustatytus homeopatinių preparatų, kurie gali būti registruojami pagal
supaprastintą homeopatinių preparatų registravimo procedūrą, kriterijus, jis
registruojamas taikant šią procedūrą.
Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai priėmus sprendimą registruoti šiame straipsnyje
nurodytus preparatus, jie įrašomi į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų
registrą ir išduodamas registracijos pažymėjimas.
21 straipsnis. Informacijos ir duomenų pakeitimai
licencijos turėtojo pateiktuose dokumentuose licencijai gauti
Jei
licencijos turėtojas nori pakeisti informaciją ir (ar) duomenis dokumentuose,
pateiktuose jo licencijai gauti (toliau – licencijos informacija ir duomenys),
jis turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai sveikatos apsaugos
ministro nustatytos formos paraišką ir dokumentus, patvirtinančius keičiamus
licencijos informaciją ir duomenis.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką, turi teisę nuvykti į deklaruojamą
vietą ir patikrinti, ar juridinis asmuo pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą
naujomis sąlygomis.
Sprendimas
dėl keičiamų licencijos informacijos ir duomenų priimamas ne vėliau kaip per 30
dienų nuo paraiškos ir dokumentų pateikimo, išskyrus atvejus, numatytus šio
įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ir 32 straipsnio 3 dalyje.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gali prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu
susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas turi pateikti informaciją ne
vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia šią
informaciją, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį.
22 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją, įrašyti
pasikeitusius licencijos duomenis ir informaciją
Licencija
neišduodama ar atsisakoma įrašyti pasikeitusius licencijos duomenis ir
informaciją, jeigu:
1) pateikti
paraiška ir dokumentai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų
reikalavimų;
2) pareiškėjas
per nustatytą terminą nepateikė prašytos papildomos informacijos;
3) pareiškėjas
ar jo vykdoma farmacinė veikla neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatytų reikalavimų;
4) pareiškėjui
iškelta bankroto byla;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava;
6) juridiniam
asmeniui buvo panaikintas licencijos galiojimas ir nuo licencijos galiojimo
panaikinimo nepraėjo 6 mėnesiai (ši nuostata netaikoma, kai licencijos
turėtojas nutraukia licencijuojamą veiklą ir pateikia Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai prašymą panaikinti licencijos galiojimą).
23 straipsnis. Licencijos galiojimo sustabdymas,
licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimas ar licencijos galiojimo
panaikinimas
Licencijos
galiojimas sustabdomas, jeigu:
1) vykdoma
veikla neatitinka licencijos informacijos ir duomenų, nesilaikoma
licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) licencijos
turėtojas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikia prašymą sustabdyti
licencijos galiojimą.
Licencijos
galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai:
1) Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi licencijos turėtojo raštišką pranešimą apie
pašalintus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, nustato, kad pareiškėjas
iš tikrųjų pašalino nurodytus pažeidimus;
2) licencijos
galiojimas buvo sustabdytas licencijos turėtojo prašymu ir kai Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gauna licencijos turėtojo prašymą panaikinti
licencijos galiojimo sustabdymą.
Licencijos
galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) licencijos
turėtojas nutraukia licencijuojamą veiklą ir pateikia Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai prašymą panaikinti licencijos galiojimą;
2) licencijos
turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą
nepašalina licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimų;
3) Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba nustato, kad sustabdžius licencijos galiojimą juridinis asmuo
ar jo filialas toliau verčiasi licencijuojama farmacine veikla;
4) juridinis
asmuo pasibaigė;
5) pateikti
klaidinantys duomenys licencijai gauti;
6) licencijos
turėtojas, sustabdžius jo licencijos galiojimą, per 12 mėnesių nuo licencijos
galiojimo sustabdymo panaikinimo padarė pažeidimą, dėl kurio būtų stabdomas jo
licencijos galiojimas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina licencijos galiojimą visai
veiklai ar daliai veiklos, jei licencijos turėtojas pažeidžia šio įstatymo,
Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos apsaugos ministro
nustatytus reikalavimus.
Jeigu dėl šio
įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti įdarbinto kvalifikuoto
asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis atitinka šio įstatymo 28 straipsnio
reikalavimus (toliau – kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)
importą), ar farmacinės veiklos vadovo padarytų farmacinės veiklos pažeidimų
iškeliama baudžiamoji ar administracinė byla arba pradedamas tyrimas dėl darbo
tvarkos pažeidimų, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba sustabdo jo įgaliojimus
bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
ŠEŠTASIS skIRSNIS
GAMYBA IR IMPORTAS IŠ TreČIŲJŲ ŠALIŲ
24
straipsnis. Pagrindiniai gamybos ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimai
Juridinis asmuo gali verstis
vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų
šalių tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją.
Juridinis
asmuo gali verstis vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų visa ir
daline gamyba ir (ar) vykdyti operacijas, susijusias su fasavimu, pakavimu,
ženklinimu, pateiktimi, tik turėdamas gamybos licenciją. Šią licenciją jis taip
pat turi turėti, kai vaistinius preparatus, tiriamuosius vaistinius preparatus
gamina ir (ar) importuoja iš trečiųjų šalių tik eksportui. Gamybos licencija
suteikia teisę platinti šios licencijos turėtojo pagamintus vaistinius
preparatus.
Gamybos licencijos nereikalaujama:
1)
ekstemporaliems vaistiniams preparatams gaminti;
2) pramoniniu
būdu arba pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu pagamintų vaistinių
preparatų pakuotei perpakuoti, perfasuoti, pateikčiai keisti, jeigu šią
veiklą atlieka vaistinės ar filialai ir šie vaistiniai preparatai skirti tik
tos vaistinės ar to vaistinės filialo aptarnaujamiems fiziniams asmenims;
3)
radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo nurodymus iš registruotų
radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar radionuklidų pirmtakų prieš
vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga, turinti veiklos su
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją, toje įstaigoje vartoti;
4) tiriamiesiems
vaistiniams preparatams prieš vartojimą ar pakavimą praskiesti, jei tai atlieka
klinikinių tyrimų centruose farmacijos specialistai ar kiti tam įgalioti
asmenys ir šie preparatai skirti vartoti tik tame centre;
5) vardinių
vaistinių preparatų importui iš trečiųjų šalių.
Vaistiniai,
tiriamieji vaistiniai preparatai gaminami ir (ar) importuojami iš trečiųjų
šalių laikantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų vaistinių preparatų ir
tiriamųjų vaistinių preparatų geros gamybos praktikos nuostatų, Europos
Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos institucijų
nurodymų (toliau – gera gamybos praktika).
Iš trečiųjų
šalių importuojami vaistiniai, tiriamieji vaistiniai preparatai turi būti
pagaminti įmonėse, kurioms tos šalies įgaliotos institucijos leista verstis
vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir kurių geros gamybos
praktikos standartai atitinka bent Europos Sąjungos nustatytuosius.
Vaistinių
preparatų gamybai pradinėmis medžiagomis galima naudoti tik tas veikliąsias
medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo 241 straipsnyje nustatytus
reikalavimus.
Gamybos
licencijos turėtojas, perpakuojantis vaistinius preparatus, nurodytus šio
įstatymo 8 straipsnio 81 dalyje, gali visiškai ar iš dalies
pašalinti arba uždengti pakuočių apsaugos priemones, jeigu jas pakeičia kitomis
sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus atitinkančiomis
ekvivalentiškomis apsaugos priemonėmis.
Gamybos
licencijos turėtojai, įskaitant šio straipsnio 7 dalyje nurodytuosius, laikomi
vaistinio preparato gamintojais ir atsako už žalą, atsiradusią dėl netinkamos
kokybės vaistinių preparatų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Šio skirsnio
nuostatos taikomos ir tarpiniams produktams.
Kraujo
preparatai gali būti gaminami tik iš žmogaus kraujo ir plazmos, kurie
surinkti ir ištirti pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
25 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui,
norinčiam gauti gamybos licenciją
Juridinis asmuo,
norintis gauti gamybos licenciją, privalo:
1) nurodyti
paraiškoje numatomus gaminti ar importuoti vaistinius preparatus ir jų
farmacines formas, tiriamųjų vaistinių preparatų grupes ir farmacines formas,
taip pat vietą, kur jie gaminami ir (ar) vykdoma jų kontrolė;
2) nurodytų
vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamybai arba importui turėti
pakankamai ir tinkamų patalpų, techninių įrengimų, kontrolės įrangą, kurie
atitiktų šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos
apsaugos ministro nustatytus preparatų gamybos, kontrolės ir jų laikymo
reikalavimus, užtikrintų vaistinių preparatų gamybos ir tyrimų metodų, aprašytų
dokumentuose, pateiktuose vaistinio preparato rinkodaros teisei įgyti, taikymą;
3) sudaryti
darbo sutartį bent su vienu asmeniu kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir
(ar) importą, pareigoms vykdyti;
4) atitikti kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo
taisyklių ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
26
straipsnis. Gamybos licencijos išdavimo principai
Gamybos
licencija išduodama veiklai tik paraiškoje nurodytose patalpose ir su toje
pačioje paraiškoje nurodytais preparatais ar jų grupėmis bei farmacinėmis
formomis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigas
gali vykdyti tik į licenciją įrašytas (įrašyti) asmuo (asmenys).
Gamybos licencija
išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 90
dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos.
Jei šios
licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į
dokumentus, pateiktus licencijai gauti, sprendimas arba motyvuotas atsisakymas
juos įrašyti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos
pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
27
straipsnis. Gamybos licencijos turėtojo pagrindinės pareigos
Gamybos
licencijos turėtojas privalo:
1) įdarbinti
pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai
farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;
2) vykdyti
veiklą su tiriamaisiais vaistiniais preparatais ir (ar) vaistiniais
preparatais, kuriems suteikta rinkodaros teisė, EEE valstybėje tik pagal tos
valstybės teisės aktus;
3) iš anksto
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie visus informacijos ar
duomenų pakeitimus, kuriuos jis norėtų padaryti licencijai gauti pateiktuose
dokumentuose;
4) nedelsdamas
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, jei paskiriamas arba
įdarbinamas kitas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą;
jeigu licencijoje nurodytas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)
importą, dėl ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali atlikti savo
pareigų, jo funkcijas pavesti tik kitam už gamybą ir (ar) importą atsakingam
kvalifikuotam asmeniui. Šiuo atveju gamybos licencijos turėtojas turi paskirti arba
įdarbinti kitą kvalifikuotą asmenį, atsakingą už gamybą ir (ar) importą. Jeigu
kitas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, paskiriamas
arba įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės laikotarpiui, licencijos
informacijos ir duomenų keisti nereikia;
5) leisti
tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus
pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio
perspėjimo gamybos licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku –
įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų
pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos
vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės
aktų reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų patvirtintas kopijas,
išrašus), daiktus, reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms
atlikti;
6) suteikti
kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir (ar) importą, įgaliojimus
vykdyti jam šiuo įstatymu nustatytas pareigas ir užtikrinti jų nuolatinį ir
nepertraukiamą atlikimą;
7) laikytis
geros gamybos praktikos;
8) kaip pradines
medžiagas naudoti tik tas veikliąsias medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo
24 straipsnio 6 dalies reikalavimus;
9) gaminamų vaistinių preparatų gamybai naudoti tik tas
pagalbines medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo 241 straipsnio 7
dalies nuostatas;
10) nedelsdamas pranešti Valstybinei vaistų kontrolės
tarnybai ir rinkodaros teisės turėtojui, jeigu sužino, kad vaistiniai
preparatai, kuriuos gaminti jam suteikia teisę įgyta gamybos licencija, yra
falsifikuojami, arba įtaria, kad jie gali būti falsifikuojami, nepriklausomai
nuo to, ar tie vaistiniai preparatai yra platinami per teisėtą platinimo
tinklą, ar neteisėtomis priemonėmis, įskaitant jų pardavimą gyventojams naudojantis informacinės visuomenės paslaugomis
(toliau – nuotolinis būdas);
11) prieš įsigydamas veikliųjų medžiagų, patikrinti, ar jų
gamintojas, importuotojas ir (ar) platintojas yra įregistravęs savo veiklą EEE
valstybės, kurioje jis įsisteigęs, įgaliotoje institucijoje;
12) patikrinti veikliųjų ir pagalbinių medžiagų
autentiškumą ir kokybę;
13) savo pagamintus ar importuotus vaistinius preparatus platinti
laikantis visų didmeninio platinimo licencijos turėtojui privalomų reikalavimų;
14) turėti
vaistų atšaukimo iš rinkos planą ir pranešti Valstybinei vaistų kontrolės
tarnybai apie pradedamą vykdyti ir įvykdytą vaistinių preparatų atšaukimą iš
rinkos, pateikti visą susijusią informaciją;
15) vykdyti
kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Vykdydamas
šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pareigą, gamybos licencijos
turėtojas pats ar kitas jo vardu veikiantis asmuo
turi atlikti auditus veikliųjų medžiagų gamintojo gamybos ir platintojo
platinimo vietose, kad būtų nustatyta, ar yra laikomasi veikliųjų
medžiagų geros gamybos ar geros platinimo praktikos.
Gamybos licencijos turėtojas atsako už audito atlikimą ir jo rezultatus ir tais
atvejais, kai auditą atlieka kitas jo vardu veikiantis asmuo pagal sutartį.
Vykdydamas
šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą pareigą, gamybos licencijos
turėtojas turi nustatyti, kokia gera atitinkamų
produktų gamybos praktika yra tinkama jam reikalingoms pagalbinėms medžiagoms
gaminti. Toks nustatymas atliekamas remiantis gamybos licencijos turėtojo
patvirtintomis rizikos vertinimo procedūromis, kurios turi būti parengtos
atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas dėl rizikos vertinimo.
Atliekant rizikos vertinimą atsižvelgiama į kitų atitinkamų produktų kokybės
sistemų reikalavimus, pagalbinių medžiagų kilmę ir paskirtį, buvusius kokybės
defektus. Gamybos licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad vaistinių preparatų
gamybai naudojamos pagalbinės medžiagos būtų pagamintos pagal nustatytą gerą
atitinkamų produktų gamybos praktiką, ir dokumentais pagrįsti visas priemones,
kurių jis ėmėsi įgyvendindamas šios dalies nuostatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
28 straipsnis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už
gamybą ir (ar) importą, kvalifikacijos reikalavimai
Kvalifikacijos
ir patirties reikalavimus kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir
(ar) importą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
29 straipsnis. Pagrindinės kvalifikuoto asmens,
atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigos
Kvalifikuotas
asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, privalo vykdyti šiame įstatyme,
kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose
nustatytas pareigas. Jis atsako, kad:
1) kiekviena
vaistinio preparato serija būtų pagaminta ir patikrinta pagal šio įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimus ir atitiktų dokumentus, pateiktus rinkodaros
teisei įgyti;
2) Lietuvoje ar kitoje EEE
valstybėje būtų atlikta vaistinio preparato, importuojamo iš trečiosios šalies,
nepaisant to, kur jis buvo pagamintas (trečiojoje ar EEE valstybėje),
kiekvienos serijos visa kokybinė, visų veikliųjų medžiagų kiekybinė analizė ir
visi kiti tyrimai ar patikrinimai, būtini vaistinio preparato kokybei
užtikrinti pagal dokumentus, pateiktus rinkodaros teisei įgyti;
3) kiekviena
tiriamojo vaistinio preparato serija būtų pagaminta ir patikrinta pagal gerą
gamybos praktiką, preparato specifikacijos bylą ir užsakovo dokumentus, pateiktus
prašant leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;
4) kiekviena
tiriamojo vaistinio preparato, importuojamo iš trečiosios šalies, serija būtų
pagaminta ir patikrinta pagal geros gamybos praktikos standartus, atitinkančius
bent Europos Sąjungos nustatytuosius, preparato specifikacijos bylą ir kad
kiekviena preparato serija būtų patikrinta pagal dokumentus, pateiktus prašant
leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;
5) jei
tiriamasis vaistinis preparatas yra palyginamasis preparatas iš trečiosios
šalies, kuriam suteikta rinkodaros teisė, tačiau nėra galimybės gauti
dokumentų, patvirtinančių, kad kiekviena šio preparato serija pagaminta pagal
geros gamybos praktikos standartus, atitinkančius bent Europos Sąjungos
nustatytuosius, būtų atliktos analizės, visi kiti tyrimai ir patikrinimai,
būtini šio preparato serijos kokybei užtikrinti pagal dokumentus, pateiktus
prašant leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;
6) vaistinių
preparatų, kurie atitinka šio įstatymo 8 straipsnio 81 dalies
nuostatas ir yra skirti Europos Sąjungos rinkai, pakuotės būtų su apsaugos
priemonėmis.
Jei šio
straipsnio 1 dalyje numatyti serijų tyrimai jau yra atlikti kitoje EEE
valstybėje, jų tirti pakartotinai nebūtina, jeigu šios serijos yra tiekiamos
rinkai kartu su kokybės kontrolės dokumentais, pasirašytais tos valstybės
kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar) importą.
Jei
vaistiniai preparatai importuojami iš šalies, su kuria Europos Bendrija yra
pasirašiusi abipusio pripažinimo sutartį, užtikrinančią, kad gamintojas taiko
geros gamybos praktikos standartus, lygiaverčius Bendrijos nustatytiesiems, ir
kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti tyrimai yra atlikti
eksportuojančioje šalyje, kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)
importą, gali šių tyrimų neatlikti.
Visais
atvejais kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, vaistinių,
tiriamųjų vaistinių preparatų serijų registravimo žurnale ar tam skirtame
atitinkamame dokumente turi parašu patvirtinti, kad kiekviena pagaminta serija
atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šis
žurnalas ar jį atitinkantis dokumentas turi būti nuolat pildomas atsižvelgiant
į gamybą ir (ar) importą iš trečiųjų šalių ir pateikiamas Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos reikalavimu. Užpildytas vaistinių preparatų serijų
registravimo žurnalas ar jį atitinkantis dokumentas turi būti saugomas 5 metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
31 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui,
norinčiam gauti didmeninio platinimo licenciją
Juridinis asmuo,
norintis gauti didmeninio platinimo licenciją, privalo:
1) nurodyti
paraiškoje numatomas vykdyti didmeninio vaistinių preparatų platinimo
operacijas, numatomas platinti vaistinių preparatų grupes ir patalpas, kuriose
bus vykdoma didmeninio platinimo veikla;
2) atsižvelgiant
į Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos
institucijų rekomendacijas, turėti pakankamai tinkamų patalpų ir įrengimų, kad
būtų užtikrintas vaistinių preparatų laikymas (saugojimas) gamintojo
nustatytomis sąlygomis ir tinkamas platinimas;
3) sudaryti
darbo sutartį bent su vienu asmeniu, kurio kvalifikacija atitiktų šio įstatymo
34 straipsnyje nustatytus reikalavimus, farmacinės veiklos vadovo pareigoms
vykdyti;
4) atitikti
kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos
apsaugos ministro nustatytus reikalavimus;
5) įsipareigoti
vykdyti visas šio įstatymo 33 straipsniu nustatytas pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
32
straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos išdavimas
Didmeninio
platinimo licencija išduodama tik juridinio asmens paraiškoje nurodytoms
didmeninio platinimo operacijoms su nurodytomis vaistinių preparatų grupėmis
vykdyti toje pačioje paraiškoje nurodytose Lietuvos Respublikos teritorijoje
esančiose patalpose, dėl kurių priimtas teigiamas sprendimas pagal šio įstatymo
20 straipsnio 3 dalį.
Didmeninio
platinimo licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas
atsisakyti ją išduoti per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus
reikalavimus, gavimo.
Jei
licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusią licencijos informaciją ir
duomenis, sprendimas juos įrašyti arba motyvuotas atsisakymas priimamas ne
vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus
reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos motyvuotu
sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.
Didmeninio
platinimo licencija suteikia teisę vykdyti tik joje nurodytas didmeninio
platinimo operacijas su joje nurodytomis vaistinių preparatų grupėmis ir tik
joje nurodytoje veiklos vietoje ar vietose. Didmeninio platinimo operacijos
gali būti vykdomos tik tose veiklos vietos patalpose, kurios nurodytos
paraiškoje gauti šią didmeninio platinimo licenciją, ir, jeigu yra, paraiškoje
pakeisti didmeninio platinimo licencijos informaciją ir duomenis. Farmacinės
veiklos vadovo pareigas gali vykdyti tik į licenciją įrašytas (įrašyti) asmuo
(asmenys).
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
33
straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos turėtojo pagrindinės pareigos
Didmeninio
platinimo licencijos turėtojas privalo:
1) taikyti
kokybės sistemą, atitinkančią gerą platinimo praktiką;
2) įdarbinti
pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai
farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;
3) leisti
tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus
pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio
perspėjimo didmeninio platinimo licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu
laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos
institucijų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose
veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų
norminių teisės aktų reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų
patvirtintas kopijas, išrašus), daiktus, reikalingus Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti;
4) pateikti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai duomenis apie vykdomą ir numatomą vykdyti
vaistinių preparatų platinimą;
5) įsigyti
vaistinius preparatus tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio
platinimo licenciją, išduotą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, arba
asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą kitos EEE
valstybės įgaliotos institucijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus
atvejus;
6) vadovaudamasis
atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais tikrinti vaistinių preparatų
pakuočių apsaugos priemones, siekiant nustatyti, ar gauti vaistiniai preparatai
nėra falsifikuoti;
7) platinti tik
tokius vaistinius preparatus ar jų grupes, kurie laikomi patalpose,
atitinkančiose licencijoje ir jos dokumentuose nurodytas laikymo sąlygas;
8) tiekti Lietuvos
Respublikos rinkai registruotus vaistinius preparatus ir šio įstatymo
8 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytais atvejais neregistruotus vaistinius
preparatus;
9) tiekti
vaistinius preparatus tik asmenims, kurie turi didmeninio platinimo, vaistinės
veiklos ir (ar) asmens
sveikatos priežiūros veiklos licencijas, arba kitos EEE valstybės asmenims
pagal tos valstybės teisės aktus;
10)
bendradarbiaudamas su vaistinių preparatų rinkodaros teisių turėtojais,
užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo vaistinių preparatų tiekimą vaistinėms
ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms;
11) įtarus ar
nustačius, kad gauti ar siūlomi įsigyti vaistiniai preparatai yra falsifikuoti,
nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, apie tai informuoti
Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir vaistinio preparato, kuris yra
falsifikuojamas arba įtariama, kad jis yra falsifikuojamas, rinkodaros teisės
turėtoją;
12) turėti
neatidėliotinų veiksmų planą, kuris užtikrintų veiksmingą bet kurio vaistinio
preparato atšaukimą iš rinkos, vykdomą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
nurodymu arba bendradarbiaujant su to vaistinio preparato gamintoju ar
rinkodaros teisės turėtoju, ir jį įgyvendinti;
13) tvarkyti
vaistinių preparatų gavimo ir pardavimo dokumentus, registruoti vaistinių
preparatų, įskaitant vaistinius preparatus, įsigytus naudojantis vaistinių
preparatų prekybos tarpininko paslaugomis, gavimo ir išsiuntimo operacijas,
nurodant šią informaciją: datą, vaistinio preparato pavadinimą, seriją, gauto
ar parduoto vaistinio preparato kiekį, tiekėjo ar gavėjo pavadinimą ir adresą,
taip pat, jeigu reikia, vaistinių preparatų prekybos tarpininko pavadinimą;
14) tiekti
vaistinius preparatus tik kartu su dokumentais, kuriuose būtų nurodyta:
dokumento data, vaistinio preparato pavadinimas ir farmacinė forma, serija,
kiekis, tiekėjo ir konsignanto pavadinimas ir adresas;
15) Lietuvos
vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka 5 metus saugoti šio straipsnio 1 dalies
13 punkte nurodytus dokumentus ir prireikus pateikti juos Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos prašymu;
16) vykdyti
didmeninį vaistinių preparatų platinimą pagal vaistinių preparatų geros
platinimo praktikos reikalavimus;
17) suteikti
farmacinės veiklos vadovui pakankamus įgaliojimus atlikti jam pavestas pareigas
ir užtikrinti jam priskirtų funkcijų nuolatinį ir nepertraukiamą atlikimą;
18) jeigu
licencijoje nurodytas farmacinės veiklos vadovas dėl ligos, atostogų ar kitų
objektyvių priežasčių negali atlikti savo pareigų, jo funkcijas pavesti tik
kitam asmeniui, atitinkančiam farmacinės veiklos vadovui keliamus reikalavimus,
nurodytus šio įstatymo 34 straipsnyje. Jeigu farmacinės veiklos vadovas
paskiriamas ar įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės laikotarpiui,
licencijos informacijos ir duomenų keisti nereikia;
19) naudotis tik
tų vaistinių preparatų prekybos tarpininkų paslaugomis, kurie įrašyti į
Lietuvos Respublikoje registruotų vaistinių preparatų prekybos tarpininkų
sąrašą (toliau – Tarpininkų sąrašas) arba kurie yra įregistruoti kitos EEE
valstybės įgaliotos institucijos;
20) norėdamas
vykdyti vaistinio preparato lygiagretų platinimą, Europos vaistų agentūros
centralizuotai registruotų vaistinių preparatų lygiagretaus platinimo notifikavimo
procedūros nustatyta tvarka pateikti Europos vaistų agentūrai pranešimą ir
nustatytus dokumentus bei sumokėti mokesčius už dokumentų ekspertizę.
Lygiagretus platinimas gali būti vykdomas tik turint Europos vaistų agentūros
pranešimą, patvirtinantį, kad pateikti dokumentai atitinka Europos Sąjungos
teisės aktų, reglamentuojančių vaistinius preparatus, reikalavimus ir pranešime
nurodyto vaistinio preparato registracijos sąlygas. Didmeninio platinimo
licencijos turėtojas apie ketinimą lygiagrečiai platinti vaistinį preparatą ne
vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo tiekimo turi pranešti
raštu šio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui ir Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai, o apie atliktą lygiagrečiai platinamo vaistinio preparato
perpakavimą turi pranešti raštu vaistinio preparato prekės ženklo turėtojui
arba jo teisių perėmėjui ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo
pirmojo perpakuoto vaistinio preparato pateikimo rinkai ir prekės ženklo ar jo
teisių perėmėjo prašymu pateikti perpakuoto vaistinio preparato pavyzdį
susipažinti;
21) vykdyti kitų
teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Didmeninio
platinimo licencijos turėtojas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalies
5 punkte nustatytą pareigą, turi:
1) jeigu
tiekėjas yra kitas didmeninis platintojas, įsitikinti, kad jis atitinka geros
platinimo praktikos reikalavimus. Tuo tikslu didmeninio platinimo licencijos
turėtojas patikrina, ar tiekėjas turi didmeninio platinimo licenciją, ir, jeigu
reikia, atlieka kitus patikrinimus;
2) jeigu
tiekėjas yra gamintojas ar importuotojas, patikrinti, ar jis turi gamybos
licenciją ir ar ji suteikia teisę gaminti ar importuoti numatomus įsigyti
vaistinius preparatus.
Jeigu
didmeninio platinimo licencijos turėtojas vaistinius preparatus, skirtus tik
eksportuoti, gauna tiesiogiai iš trečiosios šalies, tačiau jų neimportuoja,
arba importuoja vardinius ar pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį leistus
neregistruotus vaistinius preparatus, šio straipsnio 1 dalies 5 ir
6 punktų nuostatos netaikomos. Šiuo atveju didmeninio platinimo licencijos
turėtojas turi užtikrinti, kad vaistinius preparatus gauna iš asmenų, kurie
turi teisę tiekti vaistinius preparatus pagal tos šalies teisės aktus.
Eksportuojant vaistinius preparatus į trečiąją šalį, netaikomos šio įstatymo
17 straipsnio 11 dalies ir šio straipsnio 1 dalies 9 ir 20 punktų
nuostatos, tačiau didmeninio platinimo licencijos turėtojas turi užtikrinti,
kad vaistiniai preparatai būtų tiekiami asmenims, kurie turi teisę gauti
vaistinius preparatus didmeninio platinimo tikslu arba juos išduoti (parduoti)
gyventojams pagal tos šalies teisės aktus. Jeigu vaistiniai preparatai tiekiami
trečiosios šalies asmeniui, kuris turi teisę pagal tos šalies teisės aktus
išduoti (parduoti) vaistinius preparatus gyventojams, šio straipsnio 1 dalies
14 punkte nurodyta pareiga turi būti vykdoma. Vaistiniams preparatams, kurie
skirti tik eksportuoti, netaikomos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
nuostatos.
Didmeninio platinimo licencijos turėtojas šio įstatymo 35 straipsnio
8 dalyje nustatytu atveju turi teisę tiekti asmenims, turintiems vaistinės
veiklos licenciją, neregistruotus vaistinius preparatus, kuriems kitoje EEE
valstybėje suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
34 straipsnis. Farmacinės veiklos vadovo, atsakingo
už didmeninį platinimą, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai
ir pagrindinės pareigos
Farmacinės
veiklos vadovu, atsakingu už didmeninį platinimą, gali būti vaistininkas,
turintis vaistininko praktikos licenciją ir dvejų metų darbo patirtį, įgytą
didmeninio platinimo įmonėje per paskutinius 10 metų.
Farmacinės veiklos vadovas privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose
teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas
pareigas. Jis atsako, kad:
1) farmacinė
veikla būtų vykdoma pagal vaistinių preparatų gerą platinimo praktiką;
2) juridinio
asmens vadovai būtų informuoti apie tai, ar veikla atitinka šio įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;
3) būtų
platinami tik šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus
atitinkantys vaistiniai preparatai;
4) būtų
reaguojama į pirkėjų skundus ar pranešimus apie vaistinio preparato ir (ar)
paslaugų kokybę;
5) būtų įdiegta
ir tinkamai veiktų vaistinių preparatų atšaukimo iš rinkos sistema.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
40 straipsnis. Vaistinės farmacinės veiklos vadovo
kvalifikacijos reikalavimai ir pagrindinės pareigos
Farmacinės
veiklos vadovu gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos
licenciją.
Farmacinės
veiklos vadovas privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir
licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas. Jis atsako,
kad:
1) farmacinė
veikla būtų vykdoma pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus
reikalavimus;
2) vaistinė įsigytų,
saugotų ir parduotų (išduotų) registruotus, taip pat kitais teisės aktais leistus vartoti sveikatos priežiūrai vaistinius preparatus arba Lietuvos
Respublikoje neregistruotus vaistinius preparatus, jeigu juos siūlo parduoti
kitoje EEE valstybėje nuotoliniu būdu, kuriems toje EEE valstybėje suteikta
vaistinio preparato rinkodaros teisė;
3) būtų tinkamai
ir operatyviai reaguota į gaunamus iš vaistinių preparatų vartotojų skundus ar
pranešimus apie vaistinio preparato ir (ar) farmacinių paslaugų kokybę;
4) būtų tinkamai
ir operatyviai dalyvaujama atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos ir
surenkant iš gyventojų naikintinus ar nereikalingus vaistinius preparatus;
5) būtų
užtikrintas farmacinės paslaugos teikimas, teikiami siūlymai administracijos
vadovams dėl vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)
kvalifikacijos kėlimo;
6) būtų užtikrinta ekstemporalių
vaistinių preparatų gamybos kontrolė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
41
straipsnis. Kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais
1.
Vaistinės ir jų filialai kaimo vietovėse steigiami ir vykdo veiklą sveikatos
apsaugos ministro nustatyta supaprastinta tvarka. Valstybė ir savivaldybės gali
taikyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas, teikti paramą bei kitais būdais remti
kaimo vietovėse esančias vaistines.
Kaimo
vietovėse, jeigu nėra vaistinės ar jos filialo, gyventojus vaistiniais
preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas
Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpina su pirminės sveikatos priežiūros
įstaigomis sutartis dėl vaistinių preparatų tiekimo sudariusios vaistinės.
DEVINTASIS skIRSNIS
farmacinių atliekų tvarkymAS
44 straipsnis. Neteko galios
nuo 2012 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1506,
2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)
45 straipsnis. Neteko galios
nuo 2012 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1506,
2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)
46 straipsnis. Neteko galios
nuo 2012 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-627,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)
Nr. XI-1506,
2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)
47 straipsnis. Neteko galios
nuo 2012 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1506,
2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
INFORMACIJA APIE
VAISTINIUS PREPARATUS
48
straipsnis.
Farmacinė informacija
Farmacinė
informacija apie vaistinius preparatus turi būti moksliškai pagrįsta,
objektyvi, neklaidinanti ir nesudaryti prielaidos pakenkti žmonių sveikatai.
Farmacinė
informacija apie registruotus vaistinius preparatus turi atitikti vaistinio
preparato charakteristikų santrauką.
Teikiant
farmacinę informaciją apie neregistruotus vaistinius preparatus, turi būti
nurodyta, kad tai – neregistruotas vaistinis preparatas.
Farmacinę
informaciją, kurioje lyginami keli vaistiniai preparatai, iš kurių bent vienas
yra receptinis, galima pateikti tik sveikatos priežiūros ir farmacijos
specialistams.
Teikiant
farmacinę informaciją apie receptinius vaistinius preparatus per radiją ir
televiziją bei leidiniuose, galima vartoti tik bendrinius vaistinių preparatų
pavadinimus, išskyrus atvejus, kai farmacinė informacija yra rengiama ir
skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67 straipsnio nuostatų
reikalavimus.
Šio
straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos vaistinių preparatų pavadinimams,
nurodomiems moksliniuose straipsniuose, kurie skelbiami Mokslinės informacijos
instituto referuojamuose leidiniuose ir kitose pripažintose tarptautinėse
duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba, monografijose, vadovėliuose,
metodiniuose ir kituose mokslo leidiniuose.
Farmacinę
informaciją apie vaistinių preparatų savybes ruošti gali tik atitinkamas
biomedicinos mokslų studijas, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos
ministras, baigę asmenys, išskyrus atvejus, kai farmacinė informacija yra
rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67 straipsnio
nuostatų reikalavimus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas bent vienoje EEE valstybėje turi įsteigti
mokslo tarnybą, kuri kauptų informaciją apie tiekiamus rinkai vaistinius
preparatus.
Skleisti
farmacinę informaciją turi teisę vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojas ir (ar) jo atstovas, asmuo, turintis farmacinės veiklos licenciją
dirbti su vaistiniais preparatais, išduotą šio įstatymo nustatyta tvarka,
juridinis asmuo, turintis asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos skelbiama farmacinė informacija apie vaistinius
preparatus laikoma oficialia farmacine informacija.
49
straipsnis. Vaistinių preparatų reklamos bendrosios nuostatos
Lietuvos Respublikoje gali
būti reklamuojami tik registruoti vaistiniai preparatai.
Vaistinių
preparatų reklama turi būti neklaidinanti ir objektyvi, informacija ir joje
vartojami terminai turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką,
objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo
vartojimą.
Vaistiniai
preparatai turi būti reklamuojami taip, kad visuomenei būtų aišku, jog tai yra
reklama ir kad reklamuojamasis produktas yra vaistinis preparatas.
Vaistų
reklamuotojais gali būti fiziniai asmenys, turintys atitinkamą mokslo žinių
lygį, leidžiantį tiksliai ir išsamiai informuoti apie reklamuojamą vaistinį
preparatą, ir įstatymų nustatyta tvarka sudarę darbo sutartis su vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojais ir (ar) jų atstovais. Rinkodaros teisės
turėtojai ir (ar) jų atstovai privalo rūpintis vaistų reklamuotojų
kvalifikacijos kėlimu.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas ir vienas ar daugiau jo įgaliotų
juridinių asmenų gali vykdyti bendrą vaistinio preparato rinkodaros
stimuliavimo veiklą (pvz.: pardavimų skatinimas, reklamos naudojimas, rinkos ir
(ar) jos sąlygų formavimas ir pan.).
Receptinius
vaistinius preparatus draudžiama reklamuoti per leidinius, radiją, televiziją
ir kitomis elektroninėmis informavimo priemonėmis, išskyrus šio įstatymo 51
straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Reklamuoti
vaistinius preparatus neturi teisės:
1) valstybės bei
savivaldybių institucijos ir jose dirbantys asmenys;
2) sveikatos
priežiūros ir (ar) farmacijos specialistai, teikdami sveikatos priežiūros ar
farmacines paslaugas.
Kitus
reikalavimus, susijusius su vaistinių preparatų reklama gyventojams ir
sveikatos priežiūros, farmacijos specialistams, vaistinių preparatų
neparduodamų pavyzdžių įvežimu ar importu, jų perdavimu rinkodaros teisės
turėtojui ar jo atstovui, profesinių (mokslinių) ir reklaminių renginių
kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.
50
straipsnis. Vaistinių preparatų reklama gyventojams
Gyventojams
skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti tik nereceptinius vaistinius preparatus
pateikiant būtiną sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją ir
nuorodas.
Gyventojams
skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti:
1) vaistinius
preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų,
įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir
psichotropinių medžiagų sąrašus;
2) receptinius
vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai,
gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą;
3) vaistinius
preparatus (nepaisant jų stiprumo ar kiekio pakuotėje), kurių pavadinimai
įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų kainyną.
Homeopatinių
preparatų, registruotų taikant supaprastintą registracijos procedūrą, reklamoje
gali būti naudojama tik informacija, nurodyta pakuotės lapelyje ir ant
pakuotės, taip pat turi būti pateikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos
nuorodos.
Reklamuojant
vaistinius preparatus gyventojams, draudžiama:
1) teigti, kad
vaistinį preparatą vartoti pataria mokslininkai, sveikatos priežiūros
specialistai ar asmenys, kurie nepriklauso nė vienai minimai grupei, bet būdami
įžymūs galėtų paskatinti vartoti vaistinį preparatą;
2) pateikti
konkrečią ligos istoriją, kuri galėtų tapti prielaida gyventojams patiems
klaidingai diagnozuoti ligą;
3) klaidinančiu
būdu tvirtinti, kad ligonis, vartodamas vaistinį preparatą, pasveiks;
4) vartoti
klaidinančius terminus ir grafinę medžiagą, vaizduojančią žmogaus ar gyvūno
organizmo pakitimus, kuriuos sukelia liga, sužalojimas ar reklamuojamas
vaistinis preparatas;
5) pateikti
medžiagą, orientuotą daugiausia vaikams ar tik jiems;
6) sudaryti
prielaidą manyti, kad nebūtina gydytojo konsultacija ar operacija, ypač
nurodyti konkrečią diagnozę ar siūlyti gydymą susirašinėjant paštu bei kitomis
informavimo priemonėmis;
7) nurodyti, kad
vartojant vaistinį preparatą užtikrinamas gydomasis jo poveikis ir nėra
nepageidaujamų reakcijų;
8) nurodyti, kad
reklamuojamas vaistinis preparatas veikia geriau ar taip pat kaip kitas
vaistinis preparatas ar gydymo būdas;
9) nurodyti, kad
vartojant reklamuojamą vaistinį preparatą pagerės sveikata;
10) nurodyti,
kad jei reklamuojamas vaistinis preparatas nebus vartojamas, tai gali turėti
neigiamos įtakos sveikatai; ši nuostata netaikoma vykdant skiepijimo programas;
11) nurodyti,
kad vaistinis preparatas yra maisto produktas, kosmetikos ar kita plačiai
vartojama priemonė;
12) nurodyti,
kad vaistinis preparatas yra saugus ar efektyvus todėl, kad natūralus;
13) veikti
gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, nurodant kainoraščiuose,
kainų etiketėse, vaistinių patalpose, kitose vietose kainų sumažinimą, kitais gerai
moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ir priemonėmis.
Draudžiama
tiesiogiai pateikti vaistinius preparatus gyventojams reklamos tikslais.
Parduodant
(išduodant) nereceptinius vaistinius preparatus, draudžiama skatinti papildomai
įsigyti analgetinių vaistinių preparatų.
51 straipsnis. Vaistinių preparatų reklama sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistams
Sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti receptinius
ir nereceptinius vaistinius preparatus.
2.
Receptinius vaistinius preparatus leidžiama reklamuoti tik sveikatos priežiūros
ir farmacijos specialistams skirtuose leidiniuose ir specializuotose interneto
svetainėse. Tokios interneto svetainės gyventojams neprieinamos. Tokių leidinių
ir interneto svetainių sąrašus ir įtraukimo į juos kriterijus tvirtina
sveikatos apsaugos ministras.
Sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje turi būti pateikiama
sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija apie vaistinį preparatą.
Vaistų
reklamuotojai gali teikti informaciją apie reklamuojamą vaistinį preparatą
asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vykstančiuose reklaminiuose renginiuose,
kurie turi būti organizuojami asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo
nustatyta tvarka. Vaistų reklamuotojo vizitas į asmens sveikatos priežiūros
įstaigą, siekiant asmeniškai susitikti su sveikatos priežiūros specialistu,
turinčiu teisę skirti vaistinius preparatus, ir suteikti jam informaciją apie
reklamuojamą vaistinį preparatą, sveikatos priežiūros specialisto darbo laiku,
skirtu pacientams priimti, draudžiamas.
Reklamuodami vaistinius
preparatus sveikatos priežiūros specialistams, turintiems teisę išrašyti
vaistinių preparatų, vaistų reklamuotojai gali naudoti vaistinių preparatų
neparduodamus pavyzdžius. Vaistinio preparato neparduodamas pavyzdys turi
atitikti mažiausią rinkoje esančią to paties pavadinimo, formos ir stiprumo
vaistinio preparato pakuotę ir ant pakuotės turi būti užrašas „Neparduodamas
pavyzdys“. Vaistinių preparatų neparduodamus pavyzdžius palikti sveikatos
priežiūros specialistams, platinti farmacijos specialistams ir gyventojams bei
vartoti sveikatos priežiūros tikslais draudžiama.
Skatinant
sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus skirti, tiekti ar parduoti
(išduoti) vaistinius preparatus, draudžiama duoti atlygį pinigais ar natūra, o
šiems specialistams – jo prašyti ar jį priimti.
Vaistinių
preparatų reklaminiuose renginiuose vaišingumas turi neužgožti renginio
pagrindinio tikslo ir gali būti rodomas tik dalyvaujantiems sveikatos
priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams. Draudžiama apmokėti šių
specialistų kelionės, apgyvendinimo ir kitas išlaidas.
Profesiniuose
(moksliniuose) renginiuose vaišingumui neturi būti suteikiama tiek reikšmės,
kiek pagrindiniam renginio tikslui. Leidžiama apmokėti tik sveikatos priežiūros
ir (ar) farmacijos specialistų, dalyvaujančių šiuose renginiuose, kelionės,
apgyvendinimo, maitinimo ir (ar) registracijos mokestį.
Rinkodaros
teisės turėtojas arba jo atstovas Lietuvos Respublikoje turi kaupti informaciją
apie išlaidas, skirtas reklaminiams, profesiniams (moksliniams) renginiams ir
juose dalyvaujantiems sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams, ir
šią informaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1235,
2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7800 (2010-12-28)
Nr. XI-1459,
2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3799 (2011-06-30)
Nauja vienuoliktojo
skirsnio redakcija:
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
FARMAKOLOGINIS
BUDRUMAS
53 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojo farmakologinio budrumo sistema ir veikla
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi turėti farmakologinio budrumo
sistemą, kuri turi apimti priemones, kurias naudojant būtų užtikrintas vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojo farmakologinio budrumo uždavinių vykdymas.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi:
1) nuolat ir
nepertraukiamai turėti kvalifikuotą asmenį, atsakingą už farmakologinį budrumą,
ir jo vardą, pavardę bei kontaktinius duomenis pateikti Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai ir Europos vaistų agentūrai;
2) Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos motyvuotu prašymu skirti kontaktinį asmenį
farmakologinio budrumo klausimais Lietuvos Respublikai, atskaitingą kvalifikuotam
asmeniui, atsakingam už farmakologinį budrumą;
*3) turėti,
pildyti ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prašymu jai pateikti
pagrindinę farmakologinio budrumo sistemos bylą;
4) reguliariai
atlikti savo farmakologinio budrumo sistemos auditą ir audito metu nustatytus
pagrindinius faktus nurodyti pagrindinėje farmakologinio budrumo sistemos
byloje. Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas, remdamasis audito metu
nustatytais faktais, turi parengti ir įgyvendinti korekcinį veiksmų planą.
Atlikus korekcinius veiksmus, faktai pagrindinėje farmakologinio budrumo
sistemos byloje gali būti panaikinti;
5) turėti
veikiančią kiekvieno vaistinio preparato rizikos valdymo sistemą, išskyrus šio
įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį;
6) stebėti
riziką mažinančių priemonių, numatytų rizikos valdymo plane arba kurios
nustatytos pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį ar 14 straipsnio 9 dalį kaip
registracijos sąlygos, rezultatus;
7) atnaujinti
rizikos valdymo sistemą ir stebėti farmakologinio budrumo duomenis, kad būtų
nustatyta, ar atsirado nauja rizika, ar rizika pakito, ar pakito vaistinio
preparato naudos ir rizikos santykis;
8) informuoti
Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, kitų EEE valstybių įgaliotas institucijas
ir Europos vaistų agentūrą apie nustatytą naują ar pakitusią riziką arba
pakitusį vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį.
Kvalifikuotas
asmuo, atsakingas už farmakologinį budrumą, turi gyventi ir veikti EEE
valstybėje. Jis atsako, kad farmakologinio budrumo sistema atitiktų šio
įstatymo nustatytus reikalavimus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas, naudodamasis savo farmakologinio budrumo
sistema, turi moksliškai vertinti visą surinktą informaciją apie vaistinių
preparatų keliamą riziką pacientų ar visuomenės sveikatai, svarstyti rizikos
mažinimo ir prevencijos galimybes ir prireikus imtis atitinkamų priemonių.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas, ketindamas viešai paskelbti informaciją
farmakologinio budrumo klausimais dėl vaistinio preparato vartojimo, tuo pačiu
laiku arba prieš viešą paskelbimą turi pranešti apie tai Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai, kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų
agentūrai ir Europos Komisijai. Jis turi užtikrinti, kad visuomenei teikiama
informacija būtų objektyvi ir neklaidinanti.
6.
Farmakologinio budrumo veikla turi būti vykdoma laikantis šio įstatymo,
2012 m. birželio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 520/2012
dėl farmakologinio budrumo veiklos, numatytos Europos Parlamento ir
Tarybos reglamente (EB) Nr. 726/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvoje 2001/83/EB (OL 2012 L 159, p. 5), geros farmakologinio budrumo
praktikos reikalavimų, nustatytų Europos Komisijos paskelbtose Taisyklėse dėl
vaistinių preparatų reglamentavimo Europos Sąjungoje, ir atsižvelgiant į
atitinkamas Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas.
*Pastaba: 1ki 2012 m. liepos 21 d.
įregistruoto vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas turi atitikti šio
įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas nuo vaistinio preparato
rinkodaros teisės atnaujinimo datos, bet ne vėliau kaip nuo 2015 m. liepos 21
d.
54
straipsnis. Rizikos valdymo sistemos taikymas
Reikalavimas
turėti vaistinio preparato rizikos valdymo sistemą, nurodytą šio įstatymo 53
straipsnio 2 dalies 5 punkte, netaikomas dėl vaistinių preparatų, įregistruotų
iki 2012 m. liepos 21 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi teisę įpareigoti vaistinio preparato rinkodaros
teisės turėtoją turėti veikiančią konkretaus vaistinio preparato, įregistruoto
iki 2012 m. liepos 21 d., rizikos valdymo sistemą, jeigu yra abejonių dėl
rizikos, kuri gali turėti įtakos registruoto vaistinio preparato naudos ir
rizikos santykiui. Tuo tikslu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įpareigoja
vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtoją pateikti išsamų rizikos valdymo
sistemos, kurią jis planuoja įdiegti dėl atitinkamo vaistinio preparato,
aprašą. Tokių įpareigojimų nustatymas turi būti pagrįstas, apie tai turi būti
pranešama raštu, nurodant rizikos valdymo sistemos išsamaus aprašo pateikimo
terminą.
Jeigu
vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas nori pateikti rašytines
pastabas dėl įpareigojimo turėti veikiančią konkretaus vaistinio preparato,
įregistruoto iki 2012 m. liepos 21 d., rizikos valdymo sistemą, apie tai jis
turi informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą per 30 dienų nuo rašytinio
pranešimo apie nustatytą įpareigojimą gavimo dienos. Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba, gavusi tokią informaciją, turi nustatyti laikotarpį, bet ne
ilgesnį kaip 30 dienų, per kurį rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti
rašytines pastabas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojo rašytines pastabas, panaikina arba patvirtina įpareigojimą turėti
veikiančią konkretaus vaistinio preparato, įregistruoto iki 2012 m. liepos 21
d., rizikos valdymo sistemą. Jeigu įpareigojimas patvirtinamas, rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos įtraukiant į jas rizikos
valdymo sistemoje nustatytas priemones.
54 straipsnis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už
farmakologinį budrumą, kvalifikacija ir atsakomybė
Kvalifikuotu
asmeniu, atsakingu už farmakologinį budrumą, gali būti asmuo, turintis gydytojo
ar vaistininko kvalifikaciją ir žinių apie farmakologinį budrumą.
Rinkodaros teisės turėtojas turi
sudaryti sąlygas atsakingam už farmakologinį budrumą kvalifikuotam asmeniui
vykdyti jam pavestas funkcijas ir įpareigoti:
1) atsakyti už sistemos,
užtikrinančios, kad vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo turėtojo
darbuotojams, įskaitant vaistų reklamuotojus, teikiama informacija apie visas
įtariamas nepageidaujamas reakcijas būtų renkama ir lyginama bei prieinama bent
vienoje Bendrijos vietoje, sukūrimą ir tvarkymą;
2) rengti ir teikti Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus;
3) užtikrinti, kad į bet kokį
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimą pateikti papildomos
informacijos, reikalingos vaistinio preparato naudai ir rizikai vertinti, būtų
atsakoma išsamiai ir greitai, įskaitant informaciją apie tai, kiek šio
vaistinio preparato parduota ar paskirta;
4) atsakyti už kitos informacijos,
svarbios vaistinio preparato naudai ir rizikai vertinti, įskaitant reikiamą
informaciją apie vaistinio preparato poregistracinio saugumo tyrimus, pateikimą
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
55 straipsnis. Asmenų pareigos, susijusios su
įtariamų nepageidaujamų reakcijų registracija ir pranešimu apie jas
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi:
1) registruoti
visas EEE valstybėse arba trečiosiose šalyse pasireiškusias įtariamas
nepageidaujamas reakcijas, apie kurias jam buvo pranešta elektroniniu arba bet
kokiu kitu tinkamu būdu arba kurios buvo nustatytos atliekant poregistracinį
saugumo ar veiksmingumo tyrimą, ir užtikrinti, kad visi pranešimai būtų
prieinami vienoje EEE valstybės vietoje;
*2)
„Eudravigilance“ duomenų bazei elektroniniu būdu siųsti pranešimus apie visas
įtariamas sunkius padarinius sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias
EEE valstybėse ir trečiosiose šalyse, ir pranešimus apie visas įtariamas
nesunkius padarinius sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias EEE
valstybėse. Pranešimų apie vaistinius preparatus, kurių veikliųjų medžiagų
stebėseną atlieka Europos vaistų agentūra jos patvirtintuose literatūros
šaltiniuose, nereikia pateikti, jeigu su šiais vaistiniais preparatais
susijusios įtariamos nepageidaujamos reakcijos nurodytos minėtuose literatūros
šaltiniuose, tačiau būtina sekti informaciją kituose medicinos mokslo
leidiniuose ir pranešti apie visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas;
3) patvirtinti
procedūras, kad pranešimams apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas vertinti
būtų gaunami tikslūs ir patikrinami duomenys, taip pat rinkti vėlesnę informaciją,
susijusią su šiais pranešimais, ir siųsti ją į „Eudravigilance“ duomenų bazę;
4) turėti
prieigą prie „Eudravigilance“ duomenų bazėje pateiktų EEE valstybių įgaliotų
institucijų pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, apie kurias joms
pranešė pacientai, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai;
5)
bendradarbiauti su Europos vaistų agentūra ir EEE valstybėmis nustatant
pasikartojančius pranešimus apie tą pačią įtariamą nepageidaujamą reakciją.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi:
1) užtikrinti,
kad pacientai, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai pranešimus apie
įtariamas nepageidaujamas reakcijas jai galėtų pateikti per jos interneto
svetainę ar kitomis priemonėmis;
2) registruoti
visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Lietuvos
Respublikoje, apie kurias jai pranešė pacientai, sveikatos priežiūros ir
farmacijos specialistai, ir, jeigu reikia, prašyti jų pateikti papildomos
informacijos apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas;
3) siųsti pranešimus
apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į „Eudravigilance“ duomenų bazę ir užtikrinti,
kad pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, kilusias dėl netinkamo
vaistinio preparato vartojimo, būtų prieinami valstybės institucijoms,
atsakingoms už sveikatos priežiūrą ir farmacinę veiklą, asmens sveikatos
priežiūros įstaigoms ir farmacinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims;
4) jeigu reikia,
prašyti vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojus, pateikusius pranešimus
apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Lietuvos Respublikoje,
pateikti papildomos informacijos apie jas;
5)
bendradarbiauti su Europos vaistų agentūra ir vaistinių preparatų rinkodaros
teisės turėtojais nustatant pasikartojančius pranešimus apie tą pačią įtariamą
nepageidaujamą reakciją.
Sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistai, pastebėję įtariamą nepageidaujamą
reakciją ir (ar) gavę informacijos apie tai, taip pat valstybės institucijos,
atsakingos už sveikatos priežiūrą ir farmacinę veiklą, asmens sveikatos
priežiūros įstaigos ir farmacinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys, gavę
informacijos apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, turi pranešti apie tai
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, naudodami nustatytą pranešimo apie
įtariamas nepageidaujamas reakcijas formą.
Įtariamų
nepageidaujamų reakcijų pranešimų formas ir turinį bei siuntimo į
„Eudravigilance“ duomenų bazę terminus nustato sveikatos apsaugos ministras.
*Pastaba: Šio įstatymo 55 straipsnio 1
dalies 2 punkte nustatytas įpareigojimas vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojui taikomas po 6 mėnesių nuo Europos vaistų agentūros paskelbto
pranešimo apie „Eudravigilance“ duomenų bazės funkcijų dėl įtariamų
nepageidaujamų reakcijų priėmimo ir kaupimo sukūrimą. Iki tol vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojas turi:
1) per 15 dienų nuo informacijos gavimo
dienos pranešti apie visas įtariamas sunkius padarinius sukėlusias
nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Lietuvos Respublikoje, Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai ir apie visas įtariamas sunkius padarinius sukėlusias
nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias trečiosiose šalyse, Europos vaistų
agentūrai ir, jeigu vaistinis preparatas registruotas Lietuvos Respublikoje,
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai jos prašymu;
2) per 90 dienų nuo informacijos gavimo
dienos pranešti apie visas įtariamas nesunkius padarinius sukėlusias
nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Lietuvos Respublikoje, Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi
ne vėliau kaip per 15 dienų nusiųsti į „Eudravigilance“ duomenų bazę pranešimus
apie Lietuvos Respublikoje pasireiškusias įtariamas sunkius padarinius
sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, gautus pagal šio straipsnio 2 dalies 1
punktą.
57 straipsnis. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų
ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai
Sveikatos
apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų
vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.
Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų
kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Prireikus
sveikatos apsaugos ministras šiuos kainynus papildo ir (ar) patikslina. Visi
kainynai ir jų papildymai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja po vieno
mėnesio nuo jų paskelbimo.
2.
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos
priemonių didžiausios mažmeninės kainos skaičiuojamos, prie vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo ar jo atstovo arba medicinos pagalbos priemonės
gamintojo ar jo atstovo deklaruotos kainos pridėjus sveikatos apsaugos ministro
nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės
mokestį, jei vaistinis preparatas ar medicinos pagalbos priemonė apmokestinama
šiuo mokesčiu.
3.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos
priemonės vaistinei ir juridiniam asmeniui, turinčiam asmens sveikatos
priežiūros veiklos licenciją, parduodamos ne brangiau negu didmeninė kaina,
kuri apskaičiuojama prie vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar jo
atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo deklaruotos
kainos pridedant sveikatos apsaugos ministro nustatytą didmeninės prekybos
antkainį.
4.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai didmeninio platinimo licencijos
turėtojui, kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės didmeninėms šių
priemonių platinimo įmonėms parduodami ne didesne negu vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo ar jo atstovo arba medicinos pagalbos priemonės
gamintojo ar jo atstovo kompetentingoms valstybės institucijoms deklaruota
kaina.
57 straipsnio redakcija nuo 2012 m.
sausio 1 d.:
58 straipsnis. Vaistinių preparatų įrašymas į Ligų
ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus
Vaistiniai
preparatai, ligos ir medicinos pagalbos priemonės į Ligų ir kompensuojamųjų
vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir
Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus įrašomi sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka.
Pareiškėjas,
siekdamas įrašyti vaistinį preparatą, ligą ar medicinos pagalbos priemonę į šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus, sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai paraišką ir dokumentus.
Paraiškos nagrinėjamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Sprendimas
dėl vaistinio preparato, ligos ar medicinos pagalbos priemonės įrašymo į šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus ir jų kainos priimamas ne vėliau kaip per
180 dienų nuo paraiškos įregistravimo Sveikatos apsaugos ministerijoje dienos.
Kai priimamas sprendimas, turi būti nurodomos objektyviais ir patikrinamais kriterijais
pagrįstos tokio sprendimo priežastys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-627,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)
59 straipsnis. Vaistinių preparatų įrašymas į
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir Kompensuojamųjų medicinos
pagalbos priemonių kainyną
Mažmeninės ir
bazinės kainos tvirtinamos tik tų kompensuojamųjų vaistinių preparatų, kurių
bendrinis pavadinimas įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus Ligų ir
kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti ir Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų sąrašus, medicinos pagalbos priemonių – kurių pavadinimas įrašytas į
Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir kuriems gauta paraiška
įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų
medicinos pagalbos priemonių kainyną.
Nustatytos
formos paraiška įtraukti vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę į
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos
priemonių kainyną pateikiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka
Sveikatos apsaugos ministerijai.
Sprendimai
dėl kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainų nustatymo ir (ar) padidinimo
priimami ne vėliau kaip per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal sveikatos
apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Jei sprendimui
priimti pateiktos informacijos nepakanka, pareiškėjui nedelsiant pranešama,
kokios papildomos informacijos reikalaujama. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip
per 90 dienų nuo papildomos informacijos gavimo.
Jeigu
priimamas neigiamas sprendimas, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tokio sprendimo
priėmimo dienos pareiškėjas informuojamas raštu ir nurodomos objektyviais ir
patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys. Jeigu per šio
straipsnio 3 dalyje numatytą laiką sprendimas dėl kainos nustatymo ir (ar)
padidinimo nėra priimamas, pareiškėjo siūloma vaistinio preparato kaina įrašoma
į artimiausią Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar jo papildymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-627,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)
591
straipsnis. Nekompensuojamųjų vaistinių preparatų ir nekompensuojamųjų
medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai
Nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojas ar lygiagretaus importo leidimo turėtojas, ar jų atstovas turi
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministerijai
deklaruoti nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar
lygiagretaus importo leidimo turėtojo taikomą Lietuvos Respublikai
nekompensuojamojo vaistinio preparato kainą, neįskaitant pridėtinės vertės
mokesčio, ir pateikti šio vaistinio preparato kainas, deklaruotas Vyriausybės
nustatytose referencinėse valstybėse.
Didmeninio platinimo licencijos turėtojas, parduodamas
nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnio prekybos
antkainio negu nustatytas Vyriausybės.
Vaistinė, parduodama nekompensuojamuosius vaistinius
preparatus, negali taikyti didesnio prekybos antkainio negu nustatytas
Vyriausybės.
Nekompensuojamojo vaistinio preparato mažmeninė kaina
negali būti didesnė negu vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar
lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota kaina pridėjus Vyriausybės
nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės
mokestį.
Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai
netaikomi nekompensuojamiesiems receptiniams vardiniams vaistiniams
preparatams.
Nekompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės
parduodamos rinkos kaina.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-664,
2010-01-20, Žin., 2010, Nr. 13-624 (2010-02-02)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
Tryliktasis
skirsnis neteko galios nuo 2009 m. liepos 1 d.:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
Nauja skirsnio
redakcija:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
KETURIOLIKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBINĖ
VEIKLOS SU FARMACIJOS PRODUKTAIS PRIEŽIŪRA
61 straipsnis. Valstybinės veiklos su farmacijos produktais
priežiūros vykdomasis subjektas ir reguliavimas
Šiuo įstatymu
nustatytos veiklos su farmacijos produktais valstybinę priežiūrą vykdo
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, kuri taip pat atlieka Reglamento (EB)
Nr. 726/2004 18 ir 19 straipsniuose nustatytas žmonėms skirtų vaistų
priežiūros institucijos pareigas.
Veiklos su
farmacijos produktais valstybinė priežiūra turi būti vykdoma vadovaujantis šiuo
įstatymu, jo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir Europos Sąjungos teisės aktais
taip, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos farmacijos produktų srityje taikomų
suderintų priežiūros principų ir patikrinimų rezultatai būtų pripažįstami
kitose EEE valstybėse.
Lietuvos
Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos
farmacinės veiklos ir farmacijos produktų priežiūrai taikomos tiek, kiek to
nereglamentuoja šis įstatymas ir atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai.
Gamybos ir
didmeninio platinimo licencijų turėtojų, veikliųjų medžiagų gamintojų,
importuotojų ir platintojų, vaistinių preparatų prekybos tarpininkų, rinkodaros
teisės turėtojų bei subjektų, atliekančių ar atlikusių klinikinius vaistinių
preparatų tyrimus, patikrinimai, nurodyti šio įstatymo 62 straipsnio 2
dalyje, atliekami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka
ir atitinkamai Bendrijos inspektavimo ir pasikeitimo informacija procedūrų
sąvadu, Europos
Komisijos paskelbtų Taisyklių dėl vaistinių preparatų reglamentavimo Europos
Sąjungoje 9A tomo ir 10 tomo nuostatomis, kitais Europos Sąjungos dokumentais.
Vaistinės veiklos ir gamybinės vaistinės veiklos licenciją turinčių subjektų ir
kiti patikrinimai atliekami šio įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta
tvarka.
Subjektų,
vykdančių veiklą su farmacijos produktais, patikrinimus, kurių metu vertinama
vykdomos veiklos atitiktis gerai gamybos, platinimo, klinikinei, farmakologinio
budrumo ar vaistinės praktikai, atlieka atitinkamai geros gamybos praktikos,
geros platinimo praktikos, geros farmakologinio budrumo praktikos, geros
klinikinės praktikos ar geros vaistinių praktikos inspektoriai. Patikrinimus,
kurių metu vertinama vykdomos veiklos atitiktis kitiems šio įstatymo
reikalavimams, gali atlikti inspektoriai ir (ar) kiti Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi užtikrinti, kad patikrinimus atliekantys
inspektoriai būtų sistemingai mokomi, kad turėtų reikiamų žinių ir praktinio
darbo patirties numatytiems patikrinimams tinkamai atlikti. Jiems turi būti
sudarytos sąlygos reguliariai kelti savo kvalifikaciją, atsižvelgiant į pavestą
tikrinti veiklos su farmacijos produktais sritį.
Geros gamybos
praktikos inspektorių, atliekančių šio įstatymo 62 straipsnio 3 dalies 3, 4
punktuose ir 4 dalies 1, 2, 4, 7 punktuose nurodytus patikrinimus trečiosiose
šalyse, komandiruočių išlaidas (kelionės į užsienio šalį ir iš jos išlaidas,
kelionės draudimo ir medicinines išlaidas, vizas, apgyvendinimo išlaidas,
dienpinigius), vadovaujantis šalių (tikrinamo subjekto ir Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos) sudarytais susitarimais, atlygina tikrinami subjektai, kai
patikrinimai atliekami gavus jų prašymus.
Jeigu
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba neturi reikiamos kvalifikacijos geros
gamybos praktikos, geros platinimo praktikos, geros klinikinės praktikos ar
geros farmakologinio budrumo praktikos inspektorių atitinkamiems patikrinimams
atlikti, gali būti pasitelkiami atitinkami kitų EEE valstybių žmonėms skirtų
vaistų priežiūros institucijų inspektoriai pagal sutartis su tomis
institucijomis.
62 straipsnis. Pagrindiniai valstybinės veiklos su
farmacijos produktais priežiūros principai
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, vykdydama veiklos su farmacijos produktais priežiūrą,
turi užtikrinti, kad veikla su farmacijos produktais atitiktų šio įstatymo, jo
įgyvendinamųjų teisės aktų ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų
nustatytus reikalavimus.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, įgyvendindama jai numatytus uždavinius, atlieka
subjektų, vykdančių veiklą su farmacijos produktais, suplanuotus periodinius
bei neplaninius patikrinimus ir, jeigu reikia, bandinių tyrimus. Atlikdama
vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų ir veikliųjų medžiagų gamintojų,
didmeninių vaistinių preparatų platintojų, veikliųjų medžiagų importuotojų ir
platintojų, vaistinių preparatų prekybos tarpininkų, rinkodaros teisės turėtojų
ir klinikinius vaistinių preparatų tyrimus vykdančių asmenų patikrinimus,
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi bendradarbiauti su Europos vaistų
agentūra ir keistis su ja informacija apie planuojamus bei atliktus
patikrinimus, taip pat derinti trečiosiose šalyse atliekamus patikrinimus.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi tikrinti ir vertinti:
1)
vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų gamintojus Lietuvos
Respublikoje, atlikdama patikrinimus jų veiklos vietose;
2) didmeninius
vaistinių preparatų platintojus Lietuvos Respublikoje, atlikdama patikrinimus
jų veiklos vietose;
3) trečiųjų šalių
vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų gamintojus ir (ar) tyrimo
laboratorijas, su kuriais Lietuvos gamintojas yra sudaręs sutartį dėl gamybos
operacijų ir (ar) tyrimų atlikimo ir kurie įrašyti į gamybos licenciją, atlikdama
patikrinimus jų veiklos, susijusios su Lietuvos vaistų gamintojui teikiamomis
paslaugomis, vietoje, jeigu tokie patikrinimai nebuvo atlikti kitų EEE
valstybių vaistų priežiūros institucijų;
4) trečiųjų
šalių vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų gamintojus, kurių
vaistinius preparatus importuoja ir (ar) jų serijų patikrinimus, nurodytus šio
įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, atlieka Lietuvos gamybos licencijos turėtojai,
atlikdama patikrinimus jų veiklos vietose, jeigu tokie patikrinimai nėra
atlikti kitų EEE valstybių vaistų priežiūros institucijų;
5) veikliųjų
medžiagų gamintojus, importuotojus ar platintojus Lietuvos Respublikoje,
atlikdama patikrinimus jų veiklos vietose;
6) ar tinkamai
atlikta imuninių preparatų gamybos procesų validacija ir ar užtikrintas
gaminamų serijų vienodumas;
7) ar tinkamai
atlikta kraujo preparatų gamybos ir gryninimo procesų validacija, ar
užtikrintas serijų vienodumas ir ar užtikrinta, kiek tai leidžia technologijos,
kad kraujo preparatuose nėra specifinių virusinių užkratų;
8) kaip
Lietuvoje atliekami ar atlikti vaistinių preparatų klinikiniai tyrimai;
9) vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojo ar kito juridinio asmens, kuris vykdo farmakologinio
budrumo veiklą pagal sutartį su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtoju,
patalpas, pranešimus, pagrindinę farmakologinio budrumo sistemos bylą ir kitus
dokumentus, susijusius su farmakologinio budrumo vykdymu;
10) juridinius
asmenis, pateikusius paraišką gauti gamybos ir (ar) didmeninio platinimo licenciją,
įskaitant asmenis, kurie vykdys gamybą ar tyrimus pagal sutartį su paraišką
pateikusiu juridiniu asmeniu;
11) vaistines,
atlikdama patikrinimus jų veiklos vietose;
12) vaistinių
preparatų reklamos vykdymą pagal šio įstatymo reikalavimus;
13) kitą veiklą
su farmacijos produktais ir su šia veikla susijusius subjektus pagal
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nuostatuose nustatytą kompetenciją.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gali tikrinti ir vertinti:
1) trečiųjų
šalių vaistinių preparatų gamintojus, kai pateikta paraiška gauti rinkodaros
teisę jų gaminamiems vaistiniams preparatams;
2) trečiųjų
šalių veikliųjų medžiagų, kurios įeina į registruoto vaistinio preparato sudėtį
arba yra importuojamos į Lietuvos Respubliką, gamintojus ar platintojus jų
veiklos vietose, kai yra priežasčių įtarti, kad medžiagos gaminamos ar
platinamos nesilaikant veikliųjų medžiagų geros gamybos ir platinimo praktikos
standartų, atitinkančių bent Europos Sąjungos nustatytuosius;
3) pagalbinių
medžiagų gamintojus ar importuotojus Lietuvos Respublikoje jų veiklos vietose,
kai yra priežasčių įtarti, kad nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų;
4) EEE valstybių
vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų gamintojus ir didmeninius
vaistinių preparatų platintojus, veikliųjų medžiagų gamintojus, importuotojus
ar platintojus, pagalbinių medžiagų gamintojus ar importuotojus, taip pat
trečiųjų šalių vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų gamintojus,
veikliųjų medžiagų gamintojus ar platintojus jų veiklos vietose, jeigu gaunamas
kitos EEE valstybės įgaliotos institucijos, Europos Komisijos ar Europos vaistų
agentūros prašymas atlikti patikrinimą;
5) rinkodaros
teisės turėtojus ir vaistinių preparatų prekybos tarpininkus Lietuvos
Respublikoje jų veiklos vietose;
6) vaistinių
preparatų pradinių medžiagų gamintojus jų pačių prašymu;
7) vaistinių
preparatų pradinių medžiagų gamintojus, siekiant nustatyti gaminamų pradinių
medžiagų atitiktį Europos farmakopėjos monografijoms, Europos Komisijos ar
Europos vaistų agentūros prašymu;
8) kitą veiklą
su farmacijos produktais ir su šia veikla susijusius subjektus pagal
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nuostatuose nustatytą kompetenciją.
Šio
straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 5 ir 9 punktuose nurodytų patikrinimų periodiškumas
nustatomas remiantis rizikos vertinimu, atliekamu vadovaujantis atitinkamomis
Europos Komisijos rekomendacijomis.
Apie
suplanuotus periodinius patikrinimus turi būti pranešta numatytam tikrinti
subjektui likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatyto patikrinimo, apie
neplaninius patikrinimus iš anksto nepranešama.
Nepažeisdama
susitarimų, kuriuos Europos Sąjunga yra sudariusi su trečiosiomis šalimis,
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi teisę reikalauti, kad gamintojas,
įsisteigęs trečiojoje šalyje, sudarytų sąlygas atlikti patikrinimą, jeigu tam
yra pagrindas.
Tikrinami
subjektai turi teisę patikrinimo metu teikti savo paaiškinimus dėl tikrinamo
objekto ir kitų su tikrinimu susijusių aplinkybių, o susipažinę su patikrinimo
rezultatais bei išvadomis – dėl nustatytų trūkumų pašalinimo veiksmų.
63 straipsnis. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
darbuotojų, įgaliotų vykdyti priežiūrą, teisės
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos inspektoriai turi teisę:
1) pagal savo
kompetenciją tikrinti juridinių asmenų veiklą su farmacijos produktais,
įskaitant ir juridinius asmenis, vykdančius veiklą pagal sutartį;
2) gauti visus
su patikrinimo objektu susijusius dokumentus ir informaciją, reikalingus
įvertinti, ar vykdoma veikla atitinka nustatytus reikalavimus;
3) pateikę
tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą, laisvai ir be išankstinio
perspėjimo tikrinamo subjekto darbo valandomis nekliudomai įeiti į visas
tikrinamo subjekto veiklos vietos patalpas, pagal kompetenciją tikrinti šias
patalpas, įrenginius, įrangą, dokumentus, atsargas, atliekamus veiksmus,
darbuotojų sudėtį, jų kvalifikaciją ir kita, siekdami nustatyti, ar laikomasi
šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų. Kai yra pagrįstų įtarimų
dėl teisės aktų pažeidimų, inspektorius subjekto ne darbo valandomis gali
patekti į subjekto veiklos vietos patalpas tik kartu su kompetentingų
teisėsaugos institucijų pareigūnais, kuriems tokią teisę suteikia jų veiklą
reglamentuojantys įstatymai;
4) naudoti
technines priemones, būtinas veiksmingai kontrolei atlikti;
5) pasitelkti
reikiamų sričių ekspertus dalyvauti tikrinant ir vertinant, ar veikla atitinka
nustatytus reikalavimus;
6) atlikti
kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus;
7) šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudotis kitomis teisėmis ir taikyti kitus
tikrinimo metodus;
8) Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos
nustatyta tvarka nemokamai imti bandinius tyrimams Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos Vaistų kontrolės laboratorijoje.
Tais
atvejais, kai reikia patekti į subjekto veiklos vietos patalpas subjekto ne
darbo valandomis arba kai patikrinimo metu būtina atlikti tam tikrus veiksmus,
kurių Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriai pagal galiojančius
įstatymus neturi teisės atlikti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba privalo
įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas su
prašymu padėti įgyvendinti savo teises ar tinkamai atlikti funkcijas.
Patikrinimo
metu inspektoriai turi įvertinti nustatomų trūkumų ir pažeidimų poveikį ir
grėsmę visuomenės sveikatai ir, jeigu reikia, sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka nedelsdami imtis atitinkamų veiksmų ar atlikti kitus būtinus
veiksmus. Nustatę, kad yra nusikalstamos veikos ar kitų teisės aktų pažeidimų,
kurių tyrimas nepriklauso jų kompetencijai, požymių, apie juos privalo
informuoti teisėsaugos arba atitinkamas kontroliuojančias įstaigas ar
institucijas.
Kitiems
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams, įgaliotiems vykdyti priežiūrą,
mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos.
Draudžiama
daryti finansinę ar kitokią įtaką inspektoriams ir kitiems Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos darbuotojams, įgaliotiems vykdyti priežiūrą, dėl jų daromų
patikrinimų išvadų ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje numatytų veiksmų taikymo.
Asmenys, pažeidę šias nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Šiame
straipsnyje nurodyti inspektorių ir kitų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
darbuotojų, įgaliotų vykdyti priežiūrą, veiksmai teisės aktų nustatyta tvarka
gali būti skundžiami.
66 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros ir
registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas, panaikinimas, jų sąlygų
keitimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina vaistinio preparato rinkodaros
ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba tvirtina sąlygų keitimus, nustačiusi
bent vieną iš šių pagrindų:
1) vaistinis
preparatas yra žalingas;
2) vaistinis
preparatas yra neveiksmingas;
3) vaistinio
preparato naudos ir rizikos santykis yra nepalankus;
4) vaistinio
preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;
5) kartu su
paraiška gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę pateikta informacija ir
dokumentai yra klaidingi arba nepapildyti vadovaujantis šio įstatymo 15
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, arba nevykdomos registracijos
sąlygos, nustatytos vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalimi ir 14
straipsnio 9 dalimi;
6) neatliekama
vaistinio preparato ir (ar) jo sudėtinių medžiagų ar gamybos tarpinių etapų
kontrolė, nurodyta dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros
teisę;
7) vaistinio
preparato gamyba ir (ar) vaistinio preparato, jo sudedamųjų medžiagų ar gamybos
tarpinių etapų kontrolė vykdoma nesilaikant gamybos ir (ar) kontrolės metodų,
nurodytų dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros teisę.
Sustabdžiusi
vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą,
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių
laikotarpį, per kurį vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
turėtojas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikia papildomus įrodymus,
reikalingus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams panaikinti. Jei per
nustatytą laikotarpį vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
turėtojas pateikia šiuos įrodymus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima
sprendimą panaikinti vaistinio preparato rinkodaros ir registracijos pažymėjimo
galiojimo sustabdymą. Priešingu atveju vaistinio preparato rinkodaros ir
registracijos pažymėjimas panaikinamas.
Vaistinis
preparatas laikomas neveiksmingu nustačius, kad negalima pasiekti terapinių
rezultatų, dėl kurių jis vartojamas.
Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba turi sustabdyti ar panaikinti rinkodaros teisę vaistinių
preparatų grupei ar visiems preparatams, kurių gamyba neatitinka rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo suteikimo metu patvirtintų gamybos sąlygų.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti ar panaikinti
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą, atitinkamai patikslina
Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registro duomenis ir viešai visuomenės
informavimo priemonėse nedelsdama praneša apie rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.
Sustabdžius vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo galiojimą pagal šį straipsnį, vykdyti jo rinkodarą ir tiekti
vaistinį preparatą rinkai draudžiama.
Panaikinus vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo galiojimą pagal šį straipsnį, preparatas turi būti atšauktas iš
rinkos.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas užtikrina šio straipsnio 6 ir 7 dalių
nuostatų įgyvendinimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
67 straipsnis. Vaistinio preparato tiekimo rinkai uždraudimas ir
atšaukimas iš rinkos
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, nepažeisdama šio įstatymo 66 straipsnio nuostatų,
uždraudžia tiekti rinkai vaistinį preparatą ir atšaukia jį iš rinkos,
nustačiusi bent vieną iš šių aplinkybių:
1) vaistinis
preparatas yra žalingas;
2) vaistinis
preparatas yra neveiksmingas;
3) vaistinio
preparato naudos ir rizikos santykis yra nepalankus;
4) vaistinio
preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;
5) neatliekama
vaistinio preparato ir (ar) jo sudėtinių medžiagų ar gamybos tarpinių etapų
kontrolė, nurodyta dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros
teisę, arba nesilaikoma su rinkodaros teisės suteikimu susijusių reikalavimų ar
įsipareigojimų.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu uždrausti tiekti rinkai
tik tas vaistinio preparato serijas, dėl kurių kilo abejonių pagal šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, arba taikyti jų visą ar dalinį
atšaukimą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gali sustabdyti vaistinių preparatų gamybą arba jų
importą iš trečiųjų šalių, jeigu nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
68
straipsnis. Neteko
galios nuo 2009 m. liepos 1 d.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
68 straipsnis. Medicininės paskirties produkto
registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina medicininės paskirties produkto
registracijos pažymėjimo galiojimą, jei nustatomas nors vienas iš šių pagrindų:
1) medicininės
paskirties produktas neatitinka pripažintų šiuolaikinių kokybės ar saugumo
reikalavimų;
2) paaiškėja,
kad kartu su paraiška pateikti medicininės paskirties produkto registravimo
dokumentai yra neteisėti, neteisingi arba klaidinantys;
3) medicininės
paskirties produktas yra žalingas;
4) medicininės
paskirties produkto kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka
deklaruojamos;
5) medicininės
paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas pažeidžia registracijos
pažymėjimo sąlygas;
6) to pageidauja
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas.
Sustabdžiusi
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą, Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, per kurį
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai pateikia papildomus įrodymus, reikalingus šio
straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams panaikinti. Jei per nustatytą
laikotarpį medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas
pateikia šiuos įrodymus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą
panaikinti medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimo
sustabdymą. Priešingu atveju medicininės paskirties produkto registracijos
pažymėjimas panaikinamas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti ar panaikinti registracijos
pažymėjimo galiojimą, apie registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar
panaikinimą nedelsdama praneša viešai visuomenės informavimo priemonėse.
Pakeitus
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo sąlygas pagal šį
straipsnį, jo rinkodara turi būti vykdoma laikantis pakeistų pažymėjimo sąlygų.
Sustabdžius
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą pagal šį
straipsnį, vykdyti jo rinkodarą ir tiekti jį į rinką draudžiama.
Panaikinus
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą pagal šį
straipsnį, produktas turi būti atšauktas iš rinkos.
69 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos
institucijomis ir kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi bendradarbiauti ir keistis informacija su
Europos Sąjungos institucijomis, kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis
ir Pasauline sveikatos organizacija. Tuo tikslu tarnyba turi:
1) Europos
vaistų agentūros tvarkomoje Europos Sąjungos vaistinių preparatų gamybos
licencijų ir geros gamybos praktikos pažymėjimų duomenų bazėje „EudraGMP“
nurodyti: išduotų gamybos ir didmeninio platinimo licencijų informaciją;
duomenis apie išduotus geros gamybos praktikos ir geros platinimo praktikos
pažymėjimus; informaciją apie veikliųjų medžiagų gamintojus, importuotojus ir
platintojus, kurių veikla registruota Lietuvos Respublikoje; informaciją apie
tai, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad atitinkamas subjektas
nesilaiko geros gamybos ar geros platinimo praktikos;
2) Europos
Komisijos ar bet kurios EEE valstybės prašymu pateikti visą reikiamą
informaciją apie didmeninio platinimo licencijas, kurios išduotos vadovaujantis
šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais;
3) nedelsdama
informuoti Europos Komisiją ir kitas EEE valstybes apie vaistinių preparatų
didmeninio platinimo licencijos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo
panaikinimą ir licencijos galiojimo panaikinimą;
4) jeigu kitos
EEE valstybės vaistinių preparatų didmeninio platinimo licencijos turėtojas
nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų, vykdo veiklą, neatitinkančią
licencijos informacijos ir duomenų, apie tai informuoti Europos Komisiją ir EEE
valstybę, išdavusią licencijos turėtojui didmeninio platinimo licenciją;
5) keistis su kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis ir Europos
Sąjungos institucijomis informacija ir dalyvauti bendrose informacinėse
sistemose, kurios būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi gamybos, didmeninio
platinimo licencijų, geros gamybos praktikos pažymėjimų ir rinkodaros
pažymėjimų sąlygų;
6) esant
pagrįstam reikalavimui, nedelsdama elektroninių ryšių priemonėmis pateikti
kitos EEE valstybės įgaliotoms institucijoms arba Europos vaistų agentūrai gamybos
licencijos turėtojo, didmeninio platinimo licencijos turėtojo ar vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojo patikrinimo pažymą, nurodytą šio įstatymo
64 straipsnio 2 dalyje. Jeigu reikia, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
turi prašyti EEE valstybių įgaliotų institucijų pateikti jai tokią informaciją;
7) nedelsdama
pranešti Europos vaistų agentūrai apie sprendimus išduoti rinkodaros ar
registracijos pažymėjimą, jo neišduoti ar panaikinti jo galiojimą, pakeisti
sprendimą neišduoti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo arba panaikinti jo
galiojimą, uždrausti tiekti rinkai vaistinius preparatus ar atšaukti juos iš
rinkos, kartu nurodyti šių sprendimų motyvus, taip pat informuoti Europos
vaistų agentūrą apie įregistruotus vaistinius preparatus, kuriems nustatytos
registracijos sąlygos vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalimi ar 14
straipsnio 9 dalimi;
8) kitoms
valstybėms narėms pranešti visą informaciją, būtiną užtikrinti gaminamų ir
tiekiamų Bendrijos rinkai homeopatinių preparatų kokybę ir saugumą;
9) pranešti
Europos vaistų agentūrai informaciją, gautą iš vaistinių preparatų rinkodaros
teisės turėtojo dėl laikino vaistinio preparato tiekimo rinkai sustabdymo arba
jo atšaukimo iš rinkos;
Punktas netenka galios nuo 2013-12-01.
91)
pranešti kitoms EEE valstybėms, Europos vaistų agentūrai ir Europos Komisijai,
jeigu tikrinant nustatoma trūkumų pagal šio įstatymo 62 straipsnio 3 dalies
5 punktą;
10) nedelsdama pranešti
Pasaulinei sveikatos organizacijai apie šio straipsnio 1 dalies 7 ir 9
punktuose nurodytus veiksmus, jeigu jie gali turėti įtakos sveikatos apsaugai
trečiosiose šalyse, ir nusiųsti pranešimo kopiją Europos vaistų agentūrai;
Redakcija nuo 2013-12-01:
10) nedelsdama
pranešti Pasaulinei sveikatos organizacijai apie šio įstatymo
15 straipsnio 14 dalyje ir šios dalies 7 punkte nurodytus veiksmus, jeigu
jie gali turėti įtakos sveikatos apsaugai trečiosiose šalyse, ir nusiųsti šio
pranešimo kopiją Europos vaistų agentūrai;
11) jeigu mano,
kad tikslinga patikslinti Europos Komisijos sudaromą vaistinių preparatų ir jų
grupių sąrašą, kuriame nurodomi receptiniai vaistiniai preparatai ar jų grupės,
kuriems netaikomas reikalavimas turėti apsaugos priemones, ir nereceptiniai
vaistiniai preparatai ir jų grupės, kuriems taikomas reikalavimas turėti
apsaugos priemones, pateikti siūlymus Europos Komisijai apie receptinius
vaistinius preparatus, kurie, jos nuomone, nesietini su falsifikavimo rizika,
ir nereceptinius vaistinius preparatus, kurie, jos nuomone, sietini su
falsifikavimo rizika.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi gamintojo, eksportuotojo ar importuojančios
trečiosios šalies įgaliotos institucijos prašymą patvirtinti, ar vaistinių
preparatų gamintojas turi gamybos licenciją, išduoda tai patvirtinantį
pažymėjimą. Tais atvejais, kai gamybos licencijos turėtojas nėra rinkodaros
teisės turėtojas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai jis turi pateikti
paaiškinimą, kodėl neturi rinkodaros teisės.
Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytas pažymėjimas išduodamas atsižvelgiant į Pasaulinės
sveikatos organizacijos priimtus administracinius susitarimus. Jei eksportui
skirtas vaistinis preparatas yra registruotas Lietuvos Respublikoje, pateikiama
ir vaistinio preparato charakteristikų santrauka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
Nr. XII-590,
2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)
SEPTYNIOLIKTASIS skIRSNIS
VETERINARINĖ FarmaciJA
70
straipsnis.
Veterinarinių vaistų registravimas
Lietuvos Respublikos rinkai
gali būti tiekiami tik Veterinarinių vaistų registre įregistruoti
veterinariniai vaistai.
Veterinarinių
vaistų registrą steigia Vyriausybė. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga
yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tvarkymo įstaiga – Lietuvos
valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija.
3.
Veterinariniai vaistai registruojami Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos nustatyta tvarka, laikantis nacionalinės, savitarpio pripažinimo arba
decentralizuotos procedūrų.
Norėdamas
registruoti veterinarinį vaistą, pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus:
1) Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytos formos paraišką;
2)
administracinę informaciją ir mokslinius dokumentus, būtinus įrodyti
veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą.
Už
veterinarinio vaisto registravimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Sprendimas dėl veterinarinio vaisto registravimo Veterinarinių
vaistų registre priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo paraiškos priėmimo
dienos. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia pareikalautus papildomus
dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, į
paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Veterinarinis
vaistas Veterinarinių vaistų registre neregistruojamas, jo registracija
sustabdoma arba panaikinama, jeigu:
1) veterinarinio vaisto naudos ir rizikos santykis leistinomis
naudojimo sąlygomis yra nepalankus;
2) veterinarinis
vaisto veiksmingumas pareiškėjo nepakankamai pagrįstas arba veterinarinis
vaistas neturi jokio terapinio poveikio gyvūnų rūšiai, kuriai jis skirtas;
3) veterinarinio
vaisto kiekybinė ir kokybinė sudėtis neatitinka deklaruotosios;
4) pareiškėjo
rekomenduojama išlauka nėra pakankama užtikrinti, kad iš gydyto gyvūno gauti
maisto produktai neturi liekanų, galinčių kelti pavojų vartotojo sveikatai,
arba yra nepakankamai pagrįsta;
5) ženklinimas
arba informacinis lapelis neatitinka nustatytų reikalavimų;
6) veterinarinis
vaistas siūlomas tiekti naudojimo tikslu, draudžiamu pagal kitas EEE valstybių
nuostatas;
7) paaiškėja,
kad apie veterinarinį vaistą buvo pateikti klaidingi duomenys.
Už
įregistruoto veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą atsako
veterinarinio vaisto registruotojas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato:
1) neregistruotų
Lietuvos Respublikoje veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką;
2) mokslinio ir
klinikinio tyrimo tikslams skirtų neregistruotų Lietuvos Respublikoje
veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką.
71
straipsnis. Veterinarinių vaistų gamyba, importas ir tiekimas rinkai
Juridiniai
asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos
valstybėse ar EEE valstybėse, filialai (toliau – juridiniai asmenys), norintys
gaminti ar importuoti veterinarinius vaistus, privalo:
1) turėti
patalpas, techninę įrangą ir galimybę atlikti tinkamą ir pakankamą kontrolę,
kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus
reikalavimus;
2) įdarbinti
bent vieną už gamybą ir (ar) importą atsakingą kvalifikuotą asmenį, kurio
kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus
reikalavimus;
3) atitikti
kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Juridiniai
asmenys, norintys tiekti rinkai veterinarinius vaistus, privalo:
1) turėti
patalpas, techninę įrangą, kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos nustatytus reikalavimus;
2) įdarbinti
bent vieną asmenį – veterinarinės farmacijos vadovą, atsakingą už vykdomą
veterinarinę farmaciją, kurio kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;
3) atitikti
kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba nustato veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti
rinkai naudojimo ir pašalinimo iš rinkos tvarką.
72
straipsnis. Veterinarijos farmakologinis budrumas
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo veterinarijos farmakologinį budrumą.
Veterinarinių
vaistų registruotojai ir gamintojai, veterinarinės farmacijos įmonės,
veterinarijos gydytojai, sveikatos priežiūros specialistai Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka privalo pranešti apie nepageidaujamą
gyvūno reakciją į naudotą veterinarinį vaistą, neigiamą veterinarinių vaistų
poveikį žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai.
73
straipsnis. Veterinarinės farmacijos licencijavimas
Lietuvos
Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veterinarine farmacija
tik turėdami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą licenciją
(toliau – veterinarinės farmacijos licencija).
Veterinarinės
farmacijos licencija suteikia teisę verstis veikla, susijusia tik su
veterinariniais vaistais ir licencijuojamos veiklos rūšimi, nurodyta
licencijoje;
Juridinių
asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo, Fizinių asmenų veterinarinės
farmacijos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Juridiniams
asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems įmonių, įsisteigusių Europos
Sąjungos valstybėse ir kitose EEE valstybėse, filialams (toliau – juridiniai
asmenys) išduodamos šios veterinarinės farmacijos licencijos rūšys:
1) veterinarinių
vaistų gamybos;
2) didmeninės
veterinarinių vaistų prekybos;
3) veterinarijos
vaistinės veiklos;
4) veterinarinių
vaistų importo.
Veterinarinių
vaistų gamybos licencija būtina ir juridiniam asmeniui, vykdančiam dalinę
gamybą, fasavimą, perfasavimą ar perpakavimą.
Fizinis ar
juridinis asmuo, norėdamas gauti veterinarinės farmacijos licenciją, turi
pateikti paraišką ir kitus dokumentus, nustatytus Juridinių asmenų
veterinarinės farmacijos licencijavimo ir Fizinių asmenų veterinarinės
farmacijos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos pateiktų duomenų ir
informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba priima sprendimą išduoti veterinarinės
farmacijos licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija
atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Licencija išduodama tik tiems
fiziniams asmenims, kurie turi veterinarijos gydytojo arba vaistininko
kvalifikaciją. Veterinarijos felčerių ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)
veikla veterinarinės farmacijos įmonėse nelicencijuojama. Veterinarijos felčeriai
ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) dirba veterinarinės farmacijos
įmonėse Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka
kontroliuojami veterinarijos gydytojo arba vaistininko, turinčio veterinarinės
farmacijos licenciją.
Veterinarinės farmacijos
licencija išduodama tik tiems juridiniams asmenims, kuriuose dirba fizinis
asmuo (asmenys), turintis veterinarinės farmacijos licenciją, ir vienas iš jų
yra paskirtas įmonės veterinarinės farmacijos vadovu, o veterinarinių vaistų
gamybos ar importo įmonėje dirba kvalifikuotas asmuo, turintis fizinio asmens
veterinarinės farmacijos licenciją.
Veterinarinės farmacijos licencijos juridiniams ir fiziniams asmenims išduodamos
neterminuotam laikui.
Už
veterinarinės farmacijos licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės
rinkliava.
12.
Veterinarinės farmacijos licencija juridiniams ir fiziniams asmenims
neišduodama (nepatikslinama ar nepapildoma), jeigu:
1) pateikti ne
visi reikiami dokumentai, nurodyti Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklėse ir Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklėse, ir pareiškėjas neįvykdė Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus;
2) pateikti
nevisiškai arba neteisingai užpildyti dokumentai ir pareiškėjas neįvykdė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos
trūkumus;
3) pateikti
klaidingi duomenys, ne visa, netiksli informacija ir pareiškėjas neįvykdė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos
trūkumus;
4) buvo panaikintas juridinio
arba fizinio asmens veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas ir nuo
veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo vieni metai;
ši nuostata netaikoma, kai juridinis asmuo savo noru nutraukia savo veiklą ar
fizinis asmuo pateikia prašymą panaikinti licenciją;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava;
6) fizinis asmuo
neturi veterinarijos gydytojo arba vaistininko kvalifikacijos;
7) įsiteisėjusiu
teismo sprendimu asmeniui uždrausta verstis veterinarine farmacija;
8) įsiteisėjusiu
teismo sprendimu fiziniam asmeniui apribotas veiksnumas.
Juridinio
asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:
1) vykdyti šio
įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę
farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;
2) sudaryti
sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti;
3) sudaryti
sąlygas veterinarinės farmacijos vadovui ar kvalifikuotam asmeniui vykdyti
veterinarinę farmaciją laikantis šio įstatymo reikalavimų;
4) pranešti
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie veterinarinės farmacijos
vadovo ar kvalifikuoto asmens pasikeitimą, licencijuojamos veiklos sustabdymą,
atsisakymą verstis licencijuojama veikla savo noru arba licencijuojamos veiklos
pasikeitimus;
5) leisti
kontroliuojančiai valstybės institucijai tikrinti vykdomą licencijuojamą
veiklą.
Fizinio
asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:
1) vykdyti šio
įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę
farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;
2) Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kelti kvalifikaciją;
3) pranešti
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie licencijuotos veiklos
sustabdymą arba atsisakymą verstis licencijuota veikla savo noru.
Juridinių ir
fizinių asmenų, turinčių veterinarinės farmacijos licenciją, teisės:
1) verstis
licencijuota veikla;
2) gauti
paaiškinimus veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo,
licencijos galiojimo panaikinimo atvejais;
3) dalyvauti jų
vardu išduotos veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo ar
veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo svarstyme;
4) Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimus dėl veterinarinės farmacijos
licencijos galiojimo sustabdymo, panaikinimo Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka apskųsti teismui.
16.
Veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas neturi teisės savo vardu įgalioti
kitą asmenį vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą arba
teisę vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą perduoti
pagal sutartį kitam asmeniui.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdo veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimą:
1) jeigu
juridinis ar fizinis asmuo nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ir
veterinarinės farmacijos licencijos turėtojo pareigų;
2) juridiniam
asmeniui, jeigu dėl kvalifikuoto asmens ar veterinarinės farmacijos vadovo
padarytų veterinarinės farmacijos pažeidimų iškeliama baudžiamoji arba
administracinė byla bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu, išskyrus atvejus,
kai kvalifikuotu asmeniu ar veterinarinės farmacijos vadovu laikinai
paskiriamas kitas asmuo;
3) juridiniam
asmeniui, jeigu verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu teismo sprendimu
uždrausta juridinio asmens kvalifikuotam asmeniui ar farmacinės veiklos
vadovui, kol į šias pareigas nepaskiriamas kitas šio įstatymo ir kitų teisės
aktų reikalavimus atitinkantis asmuo;
4) jeigu
fiziniai asmenys, turintys veterinarinės farmacijos licenciją, po raštiško
įspėjimo nekelia kvalifikacijos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos nustatytą kvalifikacijos kėlimo tvarką;
5) juridinio ar
fizinio asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, prašymu.
Pašalinus
priežastis, dėl kurių veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas buvo
sustabdytas, panaikinamas veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo
sustabdymas.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba panaikina veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimą, jeigu:
1) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas nutraukia licencijuotą veiklą ir pateikia
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prašymą panaikinti veterinarinės
farmacijos licencijos galiojimą;
2) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos
licencijos galiojimą, per nustatytą terminą nepašalino licencijuotos veiklos
pažeidimų;
3) įgaliotoji
institucija nustato, kad sustabdžius veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimą juridinis asmuo ar jo filialas toliau verčiasi veterinarine
farmacija;
4) juridinis
asmuo likviduojamas, jam iškelta bankroto byla arba bankrotas vykdomas ne
teismo tvarka ar juridinis asmuo reorganizuojamas, baigia savo veiklą kaip
savarankiškas ūkio subjektas;
5) paaiškėja,
kad buvo pateikti klaidingi duomenys norint gauti veterinarinės farmacijos
licenciją;
6) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos
licencijos galiojimą ir panaikinus veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimo sustabdymą, per 12 mėnesių antrą kartą padarė pažeidimą, susijusį su
licencijuota veikla;
7) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas pažeidžia veterinarinę farmaciją
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus per nustatytą terminą trūkumams
pašalinti, kai veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas yra sustabdytas,
arba pažeidžia veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimus, kai dėl veikos sukeliama neatitaisoma žala žmogui, gyvūnui ar
aplinkai;
8) juridiniam
arba fiziniam asmeniui uždrausta verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu
teismo sprendimu;
9) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas – fizinis asmuo po įspėjimo arba veterinarinės
farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo dėl kvalifikacijos tobulinimo
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka netobulina savo
kvalifikacijos.
20.
Veterinarinės farmacijos valstybinę priežiūrą įgyvendina Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ
NEŠALIŠKUMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
74 straipsnis.
Sprendimus priimančių asmenų nešališkumo užtikrinimas
Asmenys,
dalyvaujantys priimant sprendimus, susijusius su vaistinių preparatų
registracija, lygiagretaus importo leidimų, klinikinių tyrimų leidimų,
farmacinės veiklos licencijų išdavimu, vykdantys veiklos su farmacijos
produktais kontrolę, neturi turėti finansinių ar kitų interesų, susijusių su
svarstomu klausimu, farmacijos pramone ar kitais asmenimis, galinčiais daryti
poveikį jų nešališkumui. Asmenys, turintys tokių interesų, privalo teisės aktų
nustatyta tvarka juos deklaruoti ir nusišalinti nuo nurodytų sprendimų
priėmimo.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos ar
Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje sudarytų komisijų darbo reglamentais,
posėdžių darbotvarkėmis, priimtais sprendimais ir jų priėmimo
motyvais. Priimti sprendimai ir jų motyvai skelbiami Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos tinklalapyje.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
75
straipsnis. Atsakomybė už pažeidimus
Fiziniai ir
juridiniai asmenys už veiklos su farmacijos produktais ir veterinarinės
farmacijos pažeidimus bei neteisėtą veiklą atsako Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka.
DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
76
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymo 12 straipsnio 4
dalies, 14 straipsnio 8 dalies, 17 straipsnio 9 dalies, 18 straipsnio 5 dalies,
20 straipsnio 8 dalies, 60 straipsnio 6 dalies ir 61 straipsnio 1 dalies
nuostatos dėl valstybės rinkliavų įvedimo įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Iki šios dalies įsigaliojimo už šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, 14
straipsnio 8 dalyje, 17 straipsnio 9 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 20
straipsnio 8 dalyje, 60 straipsnio 6 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje
nustatytas valstybės institucijų teikiamas paslaugas ir dokumentų išdavimą
mokamas sveikatos apsaugos ministro patvirtintas nustatyto dydžio atlyginimas.
Įstatymo 42
straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
Įstatymo 5
straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos farmakotechnikams, kurie turi
farmacijos praktikos licenciją. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba juos įrašo
į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, vadovaudamasi informacija apie
išduotas ir galiojančias farmacijos praktikos licencijas.
Įstatymo 5
straipsnio 5 dalies nuostatos įsigalioja po vienų metų nuo Įstatymo
įsigaliojimo dienos.
5.
Neteko galios nuo 2012-09-06.
Juridiniai
asmenys, turintys vaistinės veiklos licenciją (išskyrus, jeigu
jie turi gamybinės visuomenės vaistinės licenciją parduoti (išduoti) kartinius
vaistinius preparatus), kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo tiekė juridiniams
asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, vaistinius
preparatus, gali tiekti vaistinius preparatus ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.
Iki šio
įstatymo įsigaliojimo įsteigti vaistinės filialai, kurie neatitinka nustatytų
reikalavimų, gali vykdyti savo veiklą ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.
8.
Santykiai, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiasi toliau, ir
jiems taikomos šio įstatymo nuostatos. Įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie
reglamentavo šio įstatymo reglamentavimo sritims priskirtus santykius, galioja
tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas
pirmenybę suteikia kitų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms.
Kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams
santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-2017,
2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
77 straipsnis. Pasiūlymai
Vyriausybei ir kitoms Įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ir kitos Įstatyme nurodytos valstybės institucijos
peržiūri teisės aktus, susijusius su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir
prireikus parengia atitinkamus jų pakeitimo projektus ar priima naujus teisės
aktus.
78 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais
galios
Įsigaliojus
šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 6-161);
2) Įstatymas
„Dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo“
(Žin., 1993, Nr. 29-666);
3) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 5, 7, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21,
22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo 25 straipsniu įstatymas (Žin.,
1996,
Nr. 69-1667);
4) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 58-1332);
5) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 17, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo
įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1813);
6) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 15, 17, 19, 20 straipsnių
pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10¹, 17¹ straipsniais įstatymas (Žin., 2002,
Nr. 58-2348);
7) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo preambulės, 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10¹, 13,
14, 16, 19, 20, 21, 22, 24, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10²,
19¹, 20¹, 20², 20³ straipsniais bei priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2536);
8) Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas
(Žin., 1996, Nr. 116-2701);
9) Lietuvos Respublikos vaistų
įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 44-1246);
10) Lietuvos
Respublikos vaistų įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių
pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1809);
11) Lietuvos
Respublikos vaistų įstatymo 2, 3, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 68-2373).
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
2006 m. birželio 22 d.
įstatymo
Nr. X-709
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/105/EEB dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų
vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos
draudimo sistemų sritį, skaidrumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 345).
2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių
įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos
įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 26 tomas, p. 299).
2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos
kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 69), su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/62/ES (tekstas svarbus EEE) (OL 2011 L 174, p. 74).
Redakcija nuo 2013-12-01:
2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos
kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 69), su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2012/26/ES (tekstas svarbus EEE) (OL 2012 L 299, p. 1).
2003 m. spalio 8 d. Europos Komisijos direktyva 2003/94/EB, nustatanti žmonėms skirtų vaistų ir
tiriamųjų vaistų geros gamybos praktikos principus ir taisykles (tekstas
svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 424).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/24/EB, iš dalies pakeičianti
tradiciškai vartojamų žolinių vaistų srityje Direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos
kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 313).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/27/EB, iš dalies keičianti Direktyvą
2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistinius
preparatus (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 262).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos
leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros
tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 229).
2005 m. balandžio 8 d. Europos Komisijos direktyva 2005/28/EB,
nustatanti geros klinikinės praktikos, susijusios su tiriamaisiais žmonėms
skirtais vaistais, principus bei išsamias gaires ir leidimui gaminti ir
importuoti tokius vaistus keliamus reikalavimus (tekstas svarbus EEE) (OL 2005 L 091, p. 13).
2008 m. lapkričio 24 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr.
1234/2008 dėl žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros
pažymėjimų sąlygų keitimo nagrinėjimo (tekstas svarbus EEE) (OL 2008 L 334, p.
7) su paskutiniais pakeitimais.
Priedo
pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
Nr. XII-590,
2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1735,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)
FARMACIJOS
ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-59,
2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
FARMACIJOS
ĮSTATYMO 1, 2, 60, 62, 74 STRAIPSNIŲ, PENKIOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO,
ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 24(1) STRAIPSNIU IR TRYLIKTOJO
SKIRSNIO, 68 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1, 2, 4, 6, 7 ir 8
straipsniai įsigalioja po 6 mėnesių nuo šio įstatymo paskelbimo leidinyje
„Valstybės žinios“.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo
išduoti medicininės paskirties produktų registracijos pažymėjimai galioja iki
termino, kuriam jie išduoti, pabaigos arba kol jų galiojimas nustatyta tvarka
panaikinamas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio įstatymo paskelbimo
leidinyje „Valstybės žinios“.
Šio
241 straipsnis. Pagrindiniai veikliųjų
medžiagų gamybos, importo iš trečiųjų šalių, platinimo ir pagalbinių medžiagų
gamybos reikalavimai
1.
Veikliosios medžiagos, įskaitant skirtas eksportuoti, turi būti gaminamos ar
importuojamos iš trečiųjų šalių ir platinamos laikantis Europos Sąjungos teisės
aktų, reglamentuojančių veikliųjų medžiagų gamybą, importą iš trečiųjų šalių ir
platinimą, reikalavimų bei Europos Sąjungos institucijų atitinkamų
nurodymų
(toliau – veikliųjų medžiagų gera gamybos arba platinimo praktika). Iš
trečiųjų šalių importuojamos veikliosios medžiagos turi būti pagamintos
laikantis geros gamybos praktikos standartų, atitinkančių bent Europos Sąjungos
nustatytuosius.
Veikliųjų
medžiagų gamybai priskiriama visa ar dalinė gamyba, taip pat veikliosios
medžiagos importas iš trečiųjų šalių ir operacijos, susijusios su fasavimu,
pakavimu, ženklinimu ar pateiktimi, atliekamos iki šios medžiagos naudojimo
vaistinio preparato gamybai, įskaitant kartotinį supakavimą ar ženklinimą,
atliekamą veikliųjų medžiagų platintojo.
Asmenys gali
verstis veikliųjų medžiagų gamyba, importu iš trečiųjų šalių ir platinimu,
jeigu jie įsisteigimo EEE valstybėje yra įregistravę savo veiklą EEE valstybės
kompetentingoje institucijoje pagal jos teisės aktus, suderintus su 2001 m.
lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl
Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (toliau –
Direktyva 2001/83/EB), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva
2011/62/ES, 52a straipsnio nuostatomis. Lietuvos Respublikoje įsisteigusių
asmenų veikla įregistruojama juos įrašant į Lietuvos Respublikoje registruotų
veikliųjų medžiagų gamintojų, importuotojų ir platintojų sąrašą (toliau –
Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašas) šio įstatymo 242 straipsnyje
nustatyta tvarka. Reikalavimas įregistruoti veiklą netaikomas gamybos
licencijos turėtojams, kurie įsigyja ar importuoja iš trečiosios šalies
veikliąsias medžiagas tik savo gaminamų vaistinių preparatų gamybai.
4.
Importuojant iš trečiųjų šalių veikliąsias medžiagas, kaip lydimasis siuntos
dokumentas turi būti pridėtas eksportuojančios trečiosios šalies įgaliotos
institucijos išduotas Europos Komisijos nustatytos formos rašytinis
patvirtinimas dėl veikliųjų medžiagų, eksportuojamų į Europos Sąjungą ir
naudojamų žmonėms skirtiems vaistiniams preparatams (toliau – patvirtinimas dėl
eksportuojamų į Europos Sąjungą veikliųjų medžiagų), kuriuo patvirtinama, kad
veikliosios medžiagos gamintojas vykdo gamybą laikydamasis veikliųjų medžiagų
geros gamybos praktikos standartų, atitinkančių bent Europos Sąjungos
nustatytuosius, ir yra kontroliuojamas bei tikrinamas tos šalies įgaliotos
institucijos, arba jo kopija.
Patvirtinimo dėl eksportuojamų į Europos Sąjungą veikliųjų
medžiagų nereikalaujama, jeigu eksportuojanti trečioji šalis yra įrašyta į
Europos Komisijos sudaromą trečiųjų šalių sąrašą, nurodytą Direktyvos
2001/83/EB 111b straipsnio 1 dalyje (toliau – Trečiųjų šalių sąrašas).
Tais atvejais, kai būtina užtikrinti vaistinių preparatų
prieinamumą, o trečiosios šalies, kuri neįtraukta į Trečiųjų šalių sąrašą,
įgaliota institucija nepateikia patvirtinimo dėl eksportuojamų į Europos
Sąjungą veikliųjų medžiagų, veiklioji medžiaga gali būti laikinai importuojama,
jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ar kitos EEE valstybės įgaliota
institucija patikrina veikliąją medžiagą gaminantį asmenį ir, nustačiusi, kad
jis laikosi veikliųjų medžiagų geros gamybos praktikos standartų, atitinkančių
bent Europos Sąjungos nustatytuosius, išduoda geros gamybos praktikos
pažymėjimą, galiojantį ne ilgiau kaip 3 metus. Tokiu atveju veiklioji medžiaga
gali būti importuojama iš trečiosios šalies be patvirtinimo dėl eksportuojamų į
Europos Sąjungą veikliųjų medžiagų laikotarpiu, kuris yra ne ilgesnis kaip po
patikrinimo išduoto geros gamybos praktikos pažymėjimo galiojimo laikas.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tokius patikrinimus atlieka, jeigu
veikliosios medžiagos gamintojas neturi kitos EEE valstybės įgaliotos
institucijos išduoto galiojančio geros gamybos praktikos pažymėjimo,
bendradarbiaudama su Europos vaistų agentūra, kad būtų išvengta patikrinimų
dubliavimo. Apie tai, kad veiklioji medžiaga importuojama iš trečiosios šalies
vadovaujantis šios dalies nuostatomis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi
pranešti Europos Komisijai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po geros
gamybos praktikos pažymėjimo išdavimo.
Pagalbinės
medžiagos turi būti gaminamos pagal gamybos licencijos turėtojo, kurio
vaistinių preparatų gamybai jos bus naudojamos, nustatytą
gerą atitinkamų produktų gamybos praktiką.
Įstatymas
papildytas straipsniu
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
36 straipsnis. Ekstemporalių vaistinių preparatų
gamyba ir išdavimas (pardavimas) gyventojams, registruotų vaistinių preparatų
pakuotės keitimas
Ekstemporalūs
vaistiniai preparatai gali būti gaminami tik gamybinėse vaistinėse. Draudžiama
vaistinėje gaminti ekstemporalų vaistinį preparatą, tapatų registruotam
vaistiniam preparatui ir (ar) vaistiniam preparatui, kurio rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo galiojimas sustabdytas arba panaikintas dėl 66
straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytų pagrindų. Ekstemporalūs
vaistiniai preparatai gamybinėse vaistinėse turi būti pagaminti ir išduoti
(parduoti) per sveikatos apsaugos ministro nustatytą terminą.
Aprašiniai
vaistiniai preparatai gaminami pagal vaistinių preparatų aprašus, kuriuos
tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Už vaistinėje
pagamintų vaistinių preparatų kokybę atsako juos pagaminusi vaistinė.
Vaistinė turi
teisę keisti pramoniniu būdu ar pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu
pagamintų vaistinių preparatų pakuotę, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalies 2
punkte. Vaistinius preparatus, kurių pakuotė pakeista, parduoti (išduoti) kitai
vaistinei ar jos filialui draudžiama.
Gamybinė
vaistinė gali parduoti (išduoti) kartinius vaistinius preparatus kitoms
vaistinėms, jų filialams pagal gamybinei vaistinei pateiktus gydytojo receptus,
juridiniams asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos
licencijas, – pagal gamybinei vaistinei pateiktus užsakymus.
Neteko galios
nuo 2010 m. sausio 5 d.
Šio
straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nurodyti veiksmai vykdomi sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-627,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)
37
straipsnis. Reikalavimai vaistinės veiklos licencijai gauti
Juridinis asmuo,
norėdamas gauti vaistinės veiklos licenciją, privalo:
1) turėti
tinkamas patalpas ir įrengimus, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro
nustatytus reikalavimus;
2) sudaryti
darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;
3) atitikti
kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir kitų teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
38
straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos išdavimas
Vaistinės veiklos licencija išduodama vykdyti tik nurodytos rūšies
veiklą ir tik juridinio asmens paraiškoje nurodytose patalpose. Vykdyti veiklą
tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, išskyrus sveikatos priežiūros
įstaigas, išduodama tik viena vaistinės veiklos licencija.
Vaistinės veiklos licencija išduodama arba priimamas motyvuotas
sprendimas atsisakyti ją išduoti per 45 dienas nuo paraiškos, pateiktos pagal
nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti
licencijoje nurodytas veiklos sąlygas, laikotarpis, per kurį pakeičiamos šios
sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne
ilgesnis kaip 30 dienų.
39
straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos turėtojo pareigos
Vaistinės
veiklos licencijos turėtojas privalo:
1) įdarbinti
farmacinės veiklos vadovą ir pakankamai tinkamos kvalifikacijos farmacijos
specialistų, suteikti jiems pakankamus įgaliojimus atlikti jiems pavestas
pareigas. Pareigybių aprašymuose aiškiai nustatyti farmacinės veiklos vadovo ir
kitų farmacijos specialistų, teikiančių farmacinę paslaugą ir parduodančių
(išduodančių) vaistinius preparatus, gaminančių ekstemporalius vaistinius preparatus,
pareigas, atsakomybę, įgaliojimus ir tarpusavio ryšius. Vaistinės kokybės
užtikrinimo sistemos dokumentuose aprašyti vaistininko veiksmus, kuriuos jis
atlieka vaistinėje siekdamas užtikrinti, kad vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų
pardavimas (išdavimas) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamyba atitiktų
teisės aktų reikalavimus;
2) įsigyti
vaistinius preparatus
tik
iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, arba asmenų, turinčių gamybos ar
didmeninio platinimo licenciją, išduotą kitos EEE valstybės įgaliotos
institucijos, įsigyti veikliąsias medžiagas tik iš jų gamintojų, importuotojų
ar platintojų, kurie įregistravę savo veiklą Valstybinėje vaistų kontrolės
tarnyboje arba kitos EEE valstybės įgaliotoje institucijoje, kartinius
vaistinius preparatus įsigyti tik iš juos pagaminusios pagal pateiktą gydytojo
receptą gamybinės visuomenės vaistinės;
3) užtikrinti
vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis;
4) tinkamai ir
operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos, priimti iš
gyventojų naikintinus vaistinius preparatus;
5) veiklą
vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus;
6) dalyvauti
įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą;
7) saugoti ir
tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus, kuriuose, be
kitų privalomų rekvizitų, licencijos turėtojas privalo nurodyti šią
informaciją: vaistinio preparato pavadinimą, farmacinę formą, seriją, vaistinio
preparato kiekį;
8) veiklą vykdyti tik negyvenamosiose patalpose šio įstatymo ir
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
9) jeigu licencijoje nurodytas farmacinės veiklos vadovas dėl ligos,
atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali atlikti savo pareigų, jo
funkcijas pavesti tik kitam asmeniui, atitinkančiam farmacinės veiklos vadovui
keliamus reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 40 straipsnyje. Jeigu farmacinės
veiklos vadovas paskiriamas ar įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės
laikotarpiui, licencijos informacijos ir duomenų keisti nereikia;
10) tikrinti vaistinių preparatų
pakuočių apsaugos priemones, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 81
dalyje, siekiant nustatyti, ar gauti vaistiniai preparatai nėra falsifikuoti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-627,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr.
XI-2017,
2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
17 straipsnis. Vaistinių
preparatų lygiagretus importas
Į Lietuvos
Respubliką gali būti lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai, kurie
įregistruoti Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše ir dėl kurių
išduotas lygiagretaus importo leidimas.
Šio įstatymo
ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba tvarko Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą,
registruoja lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ir išduoda
lygiagretaus importo leidimus, tvirtina lygiagretaus importo leidimų sąlygų
keitimus ir sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir
leidimų galiojimą.
Lygiagretaus
importo leidimas gali būti išduodamas vaistiniam preparatui, kuris yra tapatus
Lietuvos Respublikoje registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį
panašus.
Vaistinis
preparatas laikomas pakankamai panašiu į Lietuvos Respublikoje registruotą
vaistinį preparatą, jeigu atitinka šiuos kriterijus:
1) ta pati
veiklioji medžiaga ir ta pati jos druska, tas pats esteris, eteris, izomeras,
izomerų mišinys, kompleksas ar darinys;
2) tas pats
stiprumas;
3) ta pati
farmacinė forma ir vartojimo būdas;
4) tokios pat
klinikinės savybės; jeigu lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas yra
generinis preparatas, jis turi būti bioekvivalentiškas Lietuvos Respublikoje
registruotam referenciniam vaistiniam preparatui. Jeigu lygiagrečiai
importuojamas generinis preparatas yra lyginamas su Lietuvoje registruotu
generiniu preparatu, abu šie preparatai turi būti bioekvivalentiški tam pačiam
referenciniam preparatui.
Priėmus
sprendimą įregistruoti vaistinį preparatą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba:
1) priskiria
lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą nereceptiniams ar receptiniams
vaistiniams preparatams;
2) išduoda
lygiagretaus importo leidimą su šiais priedais: pakuotės ženklinimu ir pakuotės
lapeliu;
3) įrašo
vaistinį preparatą į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.
Vaistinio
preparato lygiagretaus importo leidimas gali būti išduodamas tik juridiniam
asmeniui, gavusiam šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo
licenciją.
Vaistinio
preparato lygiagretaus importo leidimas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas
jį išduoti priimamas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo paraiškos ir dokumentų,
pateiktų pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, priėmimo
dienos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, prieš priimdama sprendimą,
turi kreiptis į EEE valstybės, iš kurios numatoma lygiagrečiai importuoti
vaistinį preparatą, kompetentingą instituciją, prašydama pateikti duomenis ir
informaciją, susijusią su vaistinio preparato registracija. Taip pat ji
turi teisę prašyti pareiškėją pateikti papildomų su paraiška gauti lygiagretaus
importo leidimą susijusių duomenų (informacijos), kuriais nedisponuoja arba
negali disponuoti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, nes jie nėra jai
pateikti vaistinio preparato, su kuriuo lyginamas lygiagrečiai importuojamas
vaistinis preparatas, rinkodaros teisės turėtojo arba negali būti gauti
bendradarbiaujant su EEE valstybės, iš kurios numatoma lygiagrečiai importuoti
vaistinį preparatą, kompetentinga institucija. Laikas, per kurį kitos EEE
valstybės, kurioje registruotas numatomas lygiagrečiai importuoti vaistinis
preparatas, įgaliota institucija pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
paprašytus papildomus dokumentus ir per kurį pareiškėjas pateikia Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos pareikalautus papildomus duomenis (informaciją) ir
prireikus paaiškinimus raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Lygiagretaus
importo leidimas išduodamas neterminuotam laikui.
Už paraiškos
registruoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą ar pakeisti
lygiagretaus importo leidimo sąlygas, kartu pateiktų dokumentų ir informacijos
ekspertizę, taip pat lygiagretaus importo leidimo ir ekspertizės pažymos
išdavimą mokama valstybės rinkliava.
Lygiagrečiai
importuoti vaistinį preparatą į Lietuvos Respubliką turi teisę tik šio
vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo turėtojas.
Lygiagretaus
importo leidimo turėtojas apie ketinimą lygiagrečiai importuoti vaistinį
preparatą ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo importo turi
pranešti raštu šio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui ir
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Lygiagretaus importo leidimo turėtojas
apie atliktą lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato perpakavimą turi
pranešti raštu vaistinio preparato prekės ženklo turėtojui arba jo teisių
perėmėjui ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo perpakuoto
vaistinio preparato pateikimo rinkai ir prekės ženklo ar jo teisių perėmėjo
prašymu pateikti perpakuoto vaistinio preparato pavyzdį susipažinimui.
Pagrindinės lygiagretaus
importo leidimo turėtojo pareigos:
1) registruoti
visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas, įskaitant įtariamas sunkius
padarinius sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Lietuvos
Respublikoje, ir pranešti apie jas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka;
2) užtikrinti,
kad būtų lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas (jo serijos), kurio
registracija galioja eksportuojančioje šalyje;
3) prieš
tiekiant rinkai imuninių ir (ar) kraujo preparatų serijas, pateikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai EEE valstybės oficialios kontrolės institucijos
išduoto serijos išleidimo pažymėjimo kopiją;
4) jei
sustabdomas lygiagretaus importo leidimo galiojimas, nedelsiant (bet ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas) apie tai pranešti kitoms didmeninio platinimo įmonėms,
vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, įsigijusioms šio preparato;
5) jei
panaikinamas lygiagretaus importo leidimo galiojimas ir preparatas išbraukiamas
iš Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašo, bendradarbiaujant su
kitomis didmeninio platinimo įmonėmis nedelsiant atšaukti vaistinį preparatą iš
rinkos. Kai dėl priežasčių, nesusijusių su vaistinio preparato kokybe, saugumu
ar veiksmingumu, panaikinamas lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato
rinkodaros teisės galiojimas eksportuojančioje valstybėje, lygiagretaus importo
leidimas galioja ir lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas nėra išbraukiamas
iš Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašo tol, kol pasibaigia
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatytas protingas terminas išparduoti
lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato atsargas;
6) vykdyti
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nurodymus, susijusius su lygiagrečiai
importuojamu vaistiniu preparatu dėl lygiagretaus importo leidimo sąlygų
keitimo ir lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato serijų atšaukimo iš
rinkos.
Kitus
reikalavimus, susijusius su lygiagrečiu importu, ir kitas lygiagretaus importo
leidimo turėtojo pareigas nustato sveikatos apsaugos ministras.
Informacija apie pateiktas paraiškas registruoti
lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ar registravimo sąlygų
pakeitimus tol, kol nepriimtas sprendimas, yra
konfidenciali ir neskelbiama, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos
įstatymai arba Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja šią informaciją
atskleisti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
KLINIKINIAI
VAISTINIŲ PREPARATŲ TYRIMAI
18
straipsnis. Klinikinių vaistinio preparato tyrimų reikalavimai
Klinikinius vaistinio
preparato tyrimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kaip jų
laikomasi, kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir kitos pagal
įstatymus įgaliotos institucijos.
Pagrindinio tyrėjo kvalifikacija turi atitikti sveikatos apsaugos
ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Visi
klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai turi būti planuojami, atliekami,
registruojami ir ataskaitos apie juos teikiamos laikantis sveikatos apsaugos
ministro patvirtintų Geros klinikinės praktikos taisyklių reikalavimų.
Klinikinius
vaistinio preparato tyrimus vykdyti galima tik turint Lietuvos bioetikos
komiteto pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimą ir
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą. Pritarimo atlikti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą liudijimų ir leidimų atlikti klinikinį vaistinio
preparato tyrimą išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Tiriamieji
vaistiniai preparatai klinikiniams tyrimams įsigyjami ir išduodami sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Klinikinio
tyrimo užsakovas ar jo atstovas ir (ar) pagrindinis tyrėjas, norėdami gauti
pritarimo liudijimą ar leidimą klinikiniams vaistinių preparatų tyrimams
atlikti, turi pateikti dokumentus, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos
ministras. Už dokumentų, kurie pateikiami norint gauti Lietuvos bioetikos
komiteto pritarimo liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės leidimą, ekspertizę
ir pritarimo liudijimų bei leidimų išdavimą mokamos nustatyto dydžio valstybės
rinkliavos.
Lietuvos
bioetikos komitetas pritarimą arba nepritarimą klinikiniam tyrimui atlikti
pareiškia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba leidimą atlikti klinikinį tyrimą išduoda arba
motyvuotą atsisakymą jį išduoti pateikia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo
paraiškos priėmimo dienos. Ji gali išduoti leidimą klinikiniam tyrimui atlikti
tik esant Lietuvos bioetikos komiteto pritarimui.
Šio
straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęsiamas 30 dienų tais
atvejais, kai prašoma leidimo tyrimams, kurių metu naudojami šie tiriamieji
vaistiniai preparatai:
1) skirti genų
terapijai;
2) skirti
somatinių ląstelių terapijai;
3) genetiškai modifikuotų organizmų preparatai.
Jei
konsultuojamasi su ekspertais, šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems
tiriamiesiems vaistiniams preparatams leidimo pradėti klinikinius tyrimus
išdavimo terminas gali būti pratęsiamas dar 90 dienų, iš viso – iki 180 dienų.
Ksenogeninių ląstelių terapijos klinikinių tyrimų leidimo išdavimo terminas
neribojamas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba duomenis apie klinikinį vaistinio preparato tyrimą į
Europos duomenų bazę „EudraCT“ įtraukia pagal Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos patvirtiną standartinės veiklos tvarką, parengtą vadovaujantis
išsamiomis Europos Komisijos rekomendacijomis.
Jei
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Lietuvos bioetikos komitetas turi
objektyvių priežasčių manyti, kad paraiška gauti leidimą vykdyti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų
reikalavimų, arba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl klinikinio tyrimo
saugumo ar mokslinio pagrįstumo, gali neišduoti leidimo vykdyti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą ar pritarimo liudijimo, apie tai pranešdami
užsakovui.
Užsakovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai ir Lietuvos bioetikos komitetui turi pateikti visą
gautą svarbią informaciją apie klinikinio tyrimo metu pastebėtus
nepageidaujamus reiškinius ar įtariamas nepageidaujamas reakcijas į tiriamąjį
vaistinį preparatą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja, kad duomenys apie įtariamas sunkius padarinius
sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, susijusias su tiriamuoju vaistiniu
preparatu, pastebėtas Lietuvoje klinikinių tyrimų metu, sveikatos apsaugos
ministro nustatytais terminais būtų įtraukti į Europos vaistų agentūros
tvarkomos EEE farmakologinio budrumo duomenų bazės ir duomenų apdorojimo tinklo
(toliau – „Eudravigilance“ duomenų bazė) klinikinių tyrimų modulį.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gali priimti sprendimą sustabdyti arba nutraukti
klinikinį vaistinio preparato tyrimą šalyje, kai jis jau atliekamas, jeigu turi
svarių priežasčių nuspręsti, kad nevykdomos leidime nurodytos sąlygos, arba
abejoja dėl klinikinio tyrimo saugumo ar mokslinio pagrįstumo, ir nurodyti šio
sprendimo priežastis. Užsakovas ir tyrėjas turi nedelsdami išnagrinėti
sustabdymo ar nutraukimo priežastis ir per vieną savaitę pateikti ataskaitą,
kurioje būtų nagrinėjami iškelti klausimai ir visos išskirtinės aplinkybės,
prieštaraujančios tolesniam klinikinio vaistinio preparato tyrimo vykdymui. Gavusi
ataskaitą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl tyrimo
sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar tyrimo nutraukimo.
Lietuvos
bioetikos komitetui nutarus sustabdyti ar nutraukti pritarimo liudijimo
galiojimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 7 dienas
priima sprendimą tyrimą sustabdyti arba nutraukti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
PENKTASIS skIRSNIS
FARMACINĖS VEIKLOS licencijavimas
19
straipsnis. Farmacinės veiklos licencijavimas
Vaistinių, tiriamųjų vaistinių
preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, didmeninis vaistinių preparatų
platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla.
Juridiniams
asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams (toliau – juridinis asmuo)
išduodamos šios licencijų rūšys:
1) gamybos
licencija;
2) didmeninio
platinimo licencija;
3) vaistinės
veiklos licencija;
4) gamybinės
vaistinės veiklos licencija.
Licencijas
išduoda, pakeičia, stabdo, naikina jų galiojimą ar naikina galiojimo
sustabdymą, įrašo pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į dokumentus,
pateiktus licencijai gauti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Farmacinės
veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1506,
2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)
Nr.
XII-388, 2013-06-18,
Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
20
straipsnis. Licencijų išdavimas
Juridinis
asmuo, norintis gauti licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus,
nustatytus Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos, pateiktų
duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi
nuvykti į paraiškoje deklaruotą veiklos vietą patikrinti pateiktų duomenų ir
informacijos tikslumo ir teisingumo, įvertinti, ar juridinis asmuo teisės aktų
nustatyta tvarka yra pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą, išskyrus atvejus, kai
pateikiama vaistinės ar gamybinės vaistinės veiklos licencijos paraiška.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi,
kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo, Farmacinės veiklos
licencijavimo taisyklių, sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
Licencija
išduodama šio įstatymo nustatytais terminais. Jei reikia, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba turi teisę prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu,
taip pat šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti numatyto
asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 28 straipsnyje,
ar asmens, kurio pareigos, kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 34
straipsnyje, tvirtinimu susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas
informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį
pareiškėjas pateikia šią informaciją, neįskaitomas į šio įstatymo nustatytais
terminais priimamo sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo laikotarpį.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip
pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie
juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo steigėjus, akcininkus,
vadovus, juridinio asmens finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų
teisės aktų pažeidimus, atliktų tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą
informaciją, kuri Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai reikalinga priimant
sprendimą dėl licencijos išdavimo.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo
sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša
Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta
tvarka, paskelbia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.
Licencija
išduodama neterminuotam laikui.
Už juridinio asmens pasirengimo vykdyti farmacinę veiklą teisės aktų
nustatyta tvarka vertinimą, taip pat licencijos išdavimą mokama nustatyto
dydžio valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
42 straipsnis. Farmacinių
atliekų priėmimas iš gyventojų ir apmokėjimas už šių atliekų tvarkymą
Visuomenės
vaistinės ir gamybinės visuomenės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai
priimti naikintinus vaistinius preparatus. Priimtus naikintinus vaistinius
preparatus iš visuomenės vaistinių ir gamybinių visuomenės vaistinių surenka ir
kitą jų tvarkymo veiklą vykdo atliekų tvarkytojas Lietuvos Respublikos atliekų
tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Naikintinų vaistinių
preparatų priėmimo iš gyventojų tvarką ir apmokėjimą už jų tvarkymą nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Veterinarijos
vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus veterinarinius
vaistus. Priimtus naikintinus veterinarinius vaistus iš veterinarinių vaistinių
surenka ir kitą jų tvarkymo veiklą vykdo atliekų tvarkytojas Lietuvos
Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Naikintinų veterinarinių vaistų priėmimo iš gyventojų tvarką ir apmokėjimą už
jų tvarkymą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Už priimtų iš
gyventojų naikintinų vaistinių preparatų ir veterinarinių vaistų tvarkymą
apmokama iš atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už šio įstatymo
įgyvendinimą, valstybės biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1506,
2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)
43 straipsnis.
Juridinių asmenų veikloje susidariusių farmacinių atliekų tvarkymas
Juridinis asmuo,
kurio veikloje susidaro farmacinių atliekų, šias farmacines atliekas tvarko
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1506,
2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)
52 straipsnis. Valstybinės farmakologinio budrumo
sistemos ir jos veiklos reikalavimai
Lietuvos
Respublikoje turi būti įdiegta ir taikoma farmakologinio budrumo sistema, kuria
būtų užtikrinama vaistinio preparato saugumo stebėsena, siekiant nustatyti, ar
atsirado nauja vaistinio preparato rizika, ar rizika pakito, ar pakito
vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis, būtų nustatytos ir įgyvendintos
vaistinio preparato rizikos mažinimo ir prevencijos priemonės. Už šių uždavinių
vykdymą atsako Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Vykdant šiuos uždavinius,
turi būti bendradarbiaujama su EEE valstybių įgaliotomis institucijomis,
Europos vaistų agentūra ir Europos Komisija farmakologinio budrumo klausimais.
2.
Farmakologinio budrumo sistema turi būti naudojama informacijai apie vaistinių
preparatų keliamą riziką pacientų ar visuomenės sveikatai rinkti. Ši
informacija pirmiausia turi apimti nepageidaujamas reakcijas vartojant vaistinį
preparatą laikantis rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygų ir jų
nesilaikant bei nepageidaujamas reakcijas, pasireiškiančias tam tikrų profesijų
darbuotojams, dirbantiems su vaistiniu preparatu.
3.
Farmakologinio budrumo sistema turi skatinti pacientus, sveikatos priežiūros ir
farmacijos specialistus teikti informaciją apie pastebėtas įtariamas
nepageidaujamas reakcijas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, įtraukti į šią
veiklą vartotojų, pacientų, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų
organizacijas, taip pat užtikrinti, kad moksliniam įvertinimui būtų gaunami
tikslūs ir patikrinami duomenys.
4.
Farmakologinio budrumo sistemoje taikomi informacijos apie įtariamas
nepageidaujamas reakcijas rinkimo metodai ir, jeigu reikia, vėlesnės informacijos,
susijusios su gautu pranešimu apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas,
surinkimas turi užtikrinti, kad būtų galima nustatyti bet kurio Lietuvos
Respublikoje paskirto, išduoto ar parduoto biologinio vaistinio preparato, apie
kurio sukeliamas įtariamas nepageidaujamas reakcijas pranešta, pavadinimą ir
serijos numerį.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, naudodamasi farmakologinio budrumo sistema, turi
moksliškai vertinti visą informaciją, svarstyti rizikos mažinimo ir prevencijos
galimybes ir, jeigu reikia, imtis reikalingų su rinkodaros ar registracijos
pažymėjimu susijusių reguliavimo veiksmų, stebėti rizikos valdymo planuose
numatytų rizikos mažinimo priemonių ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 12
straipsnio 8 dalyje ar 14 straipsnio 9 dalyje, įgyvendinimo rezultatus,
vertinti rizikos valdymo sistemos atnaujinimus, stebėti „Eudravigilance“
duomenų bazės duomenis, kad būtų nustatyta, ar atsirado nauja rizika, ar rizika
pakito, ar pakito vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi naują ar pasikeitusią riziką, taip pat
naudos ir rizikos santykio pokyčius, apie tai turi informuoti vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtoją, kitų EEE valstybių įgaliotas
institucijas, Europos vaistų agentūrą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi reguliariai atlikti farmakologinio budrumo
sistemos auditą ir apie jo rezultatus pranešti Europos Komisijai ne vėliau kaip
iki 2013 m. rugsėjo 21 d., o vėliau – kas dveji metai.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi turėti savo interneto svetainę, kurioje būtų
pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija ir nuoroda į Europos
vaistų interneto svetainę, sukurtą pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 26
straipsnį.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, ketindama viešai skelbti informaciją, susijusią su
farmakologiniu budrumu, ne vėliau kaip 24 valandos prieš viešą paskelbimą turi
pranešti apie tai kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų
agentūrai ir Europos Komisijai, išskyrus atvejus, kai, siekiant apsaugoti
visuomenės sveikatą, šią informaciją būtina skelbti nedelsiant.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi viešai skelbti informaciją, susijusią su
veikliosiomis medžiagomis, kurios įeina į vaistinių preparatų, registruotų
daugiau negu vienoje EEE valstybėje, sudėtį, laikydamasi Europos vaistų
agentūros nustatytų terminų ir atsižvelgdama į visų EEE valstybių sutartą
bendrą pranešimą, susijusį su farmakologiniu budrumu, kurio rengimą koordinuoja
Europos vaistų agentūra.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, viešai skelbdama šio straipsnio 9 ir 10 dalyse
nurodytą informaciją, turi išbraukti visą privačią ir konfidencialaus
komercinio pobūdžio informaciją, išskyrus atvejus, kai, siekiant apsaugoti
visuomenės sveikatą, šią informaciją skelbti būtina.
Europos
Komisijos prašymu ir koordinuojant Europos vaistų agentūrai, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba dalyvauja derinant ir standartizuojant farmakologinio budrumo
technines priemones tarptautiniu mastu.
551 straipsnis. Periodiškai atnaujinamų
saugumo protokolų rengimas ir teikimas
*1. Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi rengti ir elektroninių ryšių
priemonėmis Europos vaistų agentūrai pateikti periodiškai atnaujinamus saugumo
protokolus, kuriuose nurodoma:
1) svarbių
duomenų apie vaistinio preparato naudą ir riziką santrauka, taip pat klinikinių
ir kitų tyrimų, susijusių su visomis indikacijomis ir visomis gyventojų
grupėmis, įskaitant ir tuos, kurie nenurodyti rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo sąlygose, rezultatai ir jų galimo poveikio vaistinio preparato
rinkodaros teisei vertinimas;
2) mokslinis
vaistinio preparato naudos ir rizikos santykio įvertinimas, kuris turi būti
grindžiamas visais turimais duomenimis, taip pat klinikinių tyrimų, atliekamų
dėl neregistruotų indikacijų ir su tam tikromis gyventojų grupėmis, duomenys;
3) visi duomenys
apie parduotą vaistinio preparato kiekį ir vaistinio preparato rinkodaros
teisės turėtojo turimi duomenys apie išrašytų receptų skaičių, taip pat
duomenys, kiek gyventojų vartoja vaistinį preparatą.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas generinių vaistinių preparatų, šio
įstatymo 11 straipsnio 14 dalyje nurodytų vaistinių preparatų ir pagal
supaprastintą ar specialią registravimo procedūrą registruotų tradicinių
augalinių ir homeopatinių vaistinių preparatų periodiškai atnaujinamus saugumo
protokolus pateikia vienu iš šių atvejų:
1) jeigu yra
nustatyta registracijos sąlyga pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį;
2) jeigu to
reikalauja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių su
farmakologinio budrumo duomenimis, arba kai po vaistinio preparato
įregistravimo gauta nepakankamai periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų,
susijusių su veikliąja medžiaga, kad būtų galima įvertinti, ar atsirado nauja
vaistinio preparato rizika, ar rizika pakito, ar pakito vaistinio preparato
naudos ir rizikos santykis. Šių protokolų vertinimo protokolus Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba perduoda FBRV komitetui, kuris nusprendžia, ar reikia
rengti vieną periodiškai atnaujinamo saugumo protokolo vertinimo protokolą dėl
visų vaistinių preparatų, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos.
Periodiškai
atnaujinami saugumo protokolai teikiami rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
sąlygose nustatytu dažnumu ir terminais, kuriuos atitinkamai nustato Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka arba
Europos vaistų agentūra.
Iki 2012 m.
liepos 21 d. įregistruotų vaistinių preparatų, kurių rinkodaros pažymėjimo
sąlygose nenumatytas periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų teikimo dažnumas
ir terminai, vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojai turi teikti
periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus sveikatos apsaugos ministro
nustatytais terminais ir dažnumu, taip pat nedelsdami Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos reikalavimu, jeigu kyla abejonių dėl vaistinio preparato
saugumo. Sveikatos apsaugos ministro nustatytų terminų ir dažnumo turi būti
laikomasi tol, kol Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba rinkodaros pažymėjimo
sąlygose nustatys kitokius terminus ir dažnumą arba kitoks dažnumas ir terminai
bus nustatyti pagal šio straipsnio 5 dalį.
Vaistinių
preparatų, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos arba tas pats
veikliųjų medžiagų derinys, tačiau dėl kurių yra išduoti skirtingi rinkodaros
pažymėjimai, periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų teikimo dažnumas ir
terminai gali būti pakeisti ir suderinti, kad būtų galimybė rengti vieną
vertinimą ir nustatyti Europos Sąjungos referencinę datą, nuo kurios skaičiuojamos
periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo datos. Jeigu Europos vaistų
agentūra paskelbia suderintą periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų
pateikimo dažnumą ir Europos Sąjungos referencinę datą, vaistinių preparatų
rinkodaros teisės turėtojai turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai
paraišką atitinkamai pakeisti rinkodaros pažymėjimo sąlygas.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas gali raštu pateikti motyvuotą prašymą
Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistų komitetui arba Koordinavimo
grupei, kad būtų nustatyta Europos Sąjungos referencinė data arba pakeistas
periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo dažnumas ir terminai šio
straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais. Jeigu Europos vaistų agentūra paskelbia
pakeistas periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo datas ar dažnumą,
vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojai turi pateikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai paraišką atitinkamai pakeisti rinkodaros pažymėjimo
sąlygas.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas gali pateikti šio straipsnio 6 dalyje
nurodytą prašymą, jeigu yra vienas iš šių pagrindų:
1) yra
priežasčių, susijusių su visuomenės sveikata;
2) siekiant
išvengti periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų vertinimo dubliavimo;
3) siekiant
tarptautinio suderinamumo.
Rinkodaros
pažymėjimo sąlygų pakeitimai pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis įsigalioja po 6
mėnesių po jų paskelbimo Europos Sąjungos referencinių datų ir periodiškai
atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo dažnumo sąraše, kuris skelbiamas
Europos vaistų interneto svetainėje.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba vertina periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus ir
nustato, ar atsirado nauja rizika, ar rizika pakito, ar pakito vaistinio
preparato naudos ir rizikos santykis.
Vaistiniams
preparatams, kurie yra registruoti daugiau negu vienoje EEE valstybėje, ir
visiems vaistiniams preparatams, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos
arba tas pats veikliųjų medžiagų derinys, kai pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis
yra nustatyta Europos Sąjungos referencinė data bei periodiškai atnaujinamų
saugumo protokolų teikimo dažnumas, atliekamas vienas periodiškai atnaujinamų
saugumo protokolų duomenų vertinimas. Šį vertinimą atlieka Europos vaistų agentūros
Koordinavimo grupės paskirta EEE valstybė, kai tarp vaistinių preparatų, dėl
kurių atliekamas vienas periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų duomenų
vertinimas, nėra nė vieno į Bendrijos vaistinių preparatų registrą įrašyto
vaistinio preparato.
Jeigu šio
straipsnio 10 dalyje nurodytam vienam periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų
vertinimui atlikti paskiriama Lietuvos Respublika, Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba per 60 dienų nuo periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų gavimo
dienos turi parengti ir nusiųsti vertinimo protokolą Europos vaistų agentūrai
bei kitoms valstybėms narėms, kuriose registruoti atitinkami vaistiniai
preparatai. Gavusi vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojų ir kitų
valstybių narių įgaliotų institucijų pastabas, Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba turi per 15 dienų nuo pastabų gavimo dienos patikslinti vertinimo
protokolą ir jį pateikti FBRV komitetui.
Jeigu šio
straipsnio 10 dalyje nurodytą vieną periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų
vertinimą atlieka kita EEE valstybė arba Europos vaistų agentūra, Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi vertinimo protokolą, gali per 30 dienų nuo jo
gavimo dienos pateikti pastabas arba EEE valstybei, arba Europos vaistų
agentūrai.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas, iš Europos vaistų agentūros gavęs EEE
valstybės ar Europos agentūros parengtą vieną vertinimo protokolą, gali per 30
dienų nuo jo gavimo dienos pateikti pastabas arba EEE valstybei, arba Europos
vaistų agentūrai.
Jeigu
atlikus periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų vertinimą nustatoma, kad
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas nustatytais terminais turi pateikti
paraišką patvirtinti jų keitimą, taip pat atnaujintą vaistinio preparato
charakteristikų santrauką ir, jeigu reikia, pakuotės lapelį Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai.
*Pastaba: Šio įstatymo 551
straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas vaistinio preparato rinkodaros
teisės turėtojui taikomas po 12 mėnesių nuo Europos vaistų agentūros paskelbto
pranešimo apie „Eudravigilance“ duomenų bazės funkcijų dėl periodiškai
atnaujinamų saugumo protokolų priėmimo ir kaupimo sukūrimą. Iki tol vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti periodiškai atnaujinamus
saugumo protokolus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitoms EEE
valstybėms, kuriose šis vaistinis preparatas registruotas.
56 straipsnis. Rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo galiojimo sustabdymas, panaikinimas, rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
sąlygų keitimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų
duomenis, poregistracinių saugumo ir veiksmingumo tyrimų duomenis ir (ar) kitą
gautą informaciją apie vaistinio preparato saugumą, jeigu reikia, sustabdo ar
panaikina rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba pakeičia
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas vadovaudamasi šio įstatymo 66
straipsnio pagrindais.
Jeigu
priemones, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, numato Europos vaistų agentūros
Koordinavimo grupė ar Europos Komisija, atsižvelgdamos į šio įstatymo 551
straipsnio 10 dalyje nurodytą vieną periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų
duomenų vertinimą, poregistracinių saugumo tyrimų duomenis ar taikant skubią
Europos Sąjungos procedūrą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi Europos
vaistų agentūros Koordinavimo grupės informaciją apie EEE valstybių susitarimą
ar Europos Komisijos sprendimą dėl priemonių, kurių reikia imtis, įgyvendina
šias priemones nustatytais terminais.
Jeigu
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti paraišką patvirtinti jų
keitimą kartu su atnaujinta vaistinio preparato charakteristikų santrauka ir,
jei reikia, pakuotės lapeliu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar panaikinamo arba rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo sąlygų pakeitimo tvarką nustato sveikatos apsaugos
ministras.
561
straipsnis. Skubi Europos Sąjungos procedūra
Jeigu
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi farmakologinio budrumo
duomenis, mano, kad reikia skubiai imtis priemonių, susijusių su vaistinio
preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimu ar rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo sąlygų keitimu arba vaistinio preparato tiekimu, ji
turi inicijuoti skubią Europos Sąjungos procedūrą ir pranešti apie tai kitų EEE
valstybių įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų agentūrai ir Europos
Komisijai šiais atvejais:
1) kai ji
svarsto būtinybę sustabdyti ar panaikinti rinkodaros arba registracijos
pažymėjimo galiojimą, uždrausti vaistinio preparato tiekimą, atsisakyti
atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę, įtraukti naują
kontraindikaciją, sumažinti rekomenduojamą dozę arba apriboti indikacijas;
Redakcija nuo 2013-12-01:
1) kai ji
svarsto būtinybę sustabdyti ar panaikinti rinkodaros arba registracijos
pažymėjimo galiojimą, uždrausti vaistinio preparato tiekimą, atsisakyti
atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę;
2) kai ji gauna
vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo pranešimą, kad jis sustabdė
vaistinio preparato tiekimą rinkai, pateikė ar numato pateikti prašymą
panaikinti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą dėl priežasčių,
susijusių su vaistinio preparato saugumu.
Redakcija nuo 2013-12-01:
2) kai ji gauna
vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo pranešimą, kad jis sustabdė
vaistinio preparato tiekimą rinkai, pateikė ar numato pateikti prašymą
panaikinti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba nepateikė
paraiškos atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę dėl priežasčių,
susijusių su vaistinio preparato saugumu.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, pateikusi pranešimą Europos vaistų agentūrai, apie
tai informuoja vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtoją.
Jeigu
pranešime nurodytas vaistinis preparatas registruotas tik Lietuvos
Respublikoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės įgyvendinamos
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka.
Jeigu
pranešime nurodyto vaistinio preparato rinkodaros teisė suteikta ir kitoje EEE
valstybėje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones
vadovaudamasi Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupės sutarimu arba
Europos Komisijos sprendimu. Tačiau, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
mano, kad, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, būtina sustabdyti rinkodaros
ar registracijos pažymėjimo galiojimą ir uždrausti vaistinio preparato
vartojimą Lietuvos Respublikoje tol, kol Europos vaistų agentūros Koordinavimo
grupė arba Europos Komisija priims galutinį sprendimą, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones, pateikdama tokio sprendimo
motyvus. Apie priimtas priemones ir motyvus ne vėliau kaip per vieną darbo
dieną nuo jų priėmimo turi būti pranešta Europos Komisijai, Europos vaistų
agentūrai ir kitoms EEE valstybėms.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, pateikdama šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą
informaciją, turi kartu su ja pateikti ir visą turimą susijusią mokslinę
informaciją bei vertinimus Europos vaistų agentūrai.
Kai Europos
vaistų agentūra Europos vaistų interneto svetainėje paskelbia informaciją apie
skubios Europos Sąjungos procedūros inicijavimą Europos vaistų interneto
svetainėje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie tai paskelbia savo
interneto svetainėje.
Redakcija nuo 2013-12-01:
Kai Europos
vaistų agentūra Europos vaistų interneto svetainėje paskelbia informaciją apie
skubios Europos Sąjungos procedūros inicijavimą, Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.
Jeigu
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas sveikatos apsaugos ministro nustatytais
terminais turi pateikti paraišką patvirtinti jų keitimą, taip pat atnaujintą
vaistinio preparato charakteristikų santrauką ir, jeigu reikia, pakuotės lapelį
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-590,
2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)
562
straipsnis. Poregistracinių saugumo tyrimų atlikimas ir priežiūra
1.
Poregistraciniai saugumo tyrimai atliekami vaistinio preparato rinkodaros
teisės turėtojo iniciatyva ar vykdant šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje arba
14 straipsnio 9 dalyje nurodytas registracijos sąlygas ir apima saugumo duomenų
rinkimą iš pacientų ar sveikatos priežiūros specialistų. Poregistracinius saugumo
tyrimus gali atlikti tik sveikatos priežiūros specialistai.
Atliekami
poregistraciniai saugumo tyrimai neturi kelti didesnės rizikos pacientams negu
įprastai vartojant vaistinį preparatą ir neturi pažeisti pacientų teisių, taip
pat negali skatinti vaistinių preparatų vartojimo.
Sveikatos
priežiūros specialistams, atliekantiems poregistracinius saugumo tyrimus,
vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas gali apmokėti tik tyrimams
skirtas išlaidas ir atlyginti už tyrimams skirtą laiką.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas gali pradėti poregistracinį saugumo
tyrimą tik turėdamas arba FBRV komiteto, arba Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos rašytinį pritarimą. FBRV komiteto rašytinis pritarimas turi būti
gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį ir
14 straipsnio 9 dalį, o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pritarimas turi
būti gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalį
tik Lietuvos Respublikoje, ir dėl tyrimų, kurie atliekami rinkodaros teisės
turėtojo iniciatyva.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl pritarimo atlikti poregistracinį
saugumo tyrimą išdavimo ar neišdavimo per 60 dienų nuo tinkamai įformintos
paraiškos ir poregistracinio saugumo tyrimo protokolo (toliau – tyrimo
protokolas) gavimo dienos. Tyrimo protokole turi būti nurodytas tyrimo tikslas,
planas ir duomenų analizės metodai.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba priima motyvuotą sprendimą neišduoti pritarimo atlikti
poregistracinį saugumo tyrimą, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos paraiškos ir
tyrimo protokolo ekspertizę nustatomas bent vienas iš šių pagrindų:
1) tyrimas gali
skatinti vaistinio preparato vartojimą;
2) tyrimo planas
neatitinka tyrimo tikslų;
3) tyrimas
priskirtinas klinikiniams tyrimams.
Jeigu
pritarimą atlikti poregistracinį saugumo tyrimą išduoda FBRV komitetas,
vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojas, prieš pradėdamas poregistracinį saugumo tyrimą,
turi pateikti tyrimo protokolą, kuriam pritarė FBRV komitetas, Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai.
8.
Poregistracinis saugumo tyrimas turi būti atliekamas laikantis tyrimo
protokolo. Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas tyrimo protokolo
esminius keitimus gali daryti tik gavęs arba Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos, arba FBRV komiteto pritarimą. Jeigu pritarimą dėl protokolo esminių
keitimų išduoda FBRV komitetas, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas
turi šiuos keitimus pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas poregistracinio saugumo tyrimo metu turi:
1) Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais
pareikalavus, pateikti jai tyrimo protokolą ir tyrimo vykdymo tarpinę
ataskaitą;
2) sekti tyrimo
metu gaunamus duomenis, vertinti jų įtaką vaistinio preparato naudos ir rizikos
santykiui ir bet kokią naują informaciją, kuri gali turėti įtakos naudos ir
rizikos santykiui, pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitos EEE
valstybės, kurioje registruotas šis vaistinis preparatas, įgaliotai
institucijai. Tokios informacijos pateikimas neatleidžia nuo pareigos teikti
periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas per 12 mėnesių nuo duomenų rinkimo
pabaigos turi:
1) elektroninių
ryšių priemonėmis pateikti galutinę tyrimo ataskaitą ir tyrimo duomenų
santrauką Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kai tyrimas atliktas Lietuvos
Respublikoje, ir FBRV komitetui, kai tyrimas atliktas gavus jo pritarimą,
išskyrus atvejus, kai yra gautas FBRV komiteto leidimas tokių dokumentų
nepateikti;
2) įvertinti
būtinybę pakeisti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas ir, jeigu
reikia, pateikti atitinkamą paraišką ir kitus dokumentus, nurodytus šio
įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi įvertinti poregistracinių saugumo tyrimų, dėl
kurių ji buvo išdavusi pritarimą, duomenis ir, jeigu reikia, nustatyti
priemones, numatytas šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Tais atvejais, kai
tokias priemones nustato Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupė ar Europos
Komisija, remdamasi poregistracinio saugumo tyrimo, dėl kurio buvo išduotas
FBRV komiteto pritarimas, duomenimis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba užtikrina
jų įgyvendinimą pagal šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalį.
Paraiškos
atlikti poregistracinį saugumo tyrimą formą ir pritarimo atlikti
poregistracinius saugumo tyrimus išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos
ministras.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
VAISTINIŲ PREPARATŲ
IR MEDICINOS PAGALBOS
PRIEMONIŲ
KAINODARA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. XI-664,
2010-01-20, Žin., 2010, Nr. 13-624 (2010-02-02)
57
straipsnis. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros
bendrieji reikalavimai
Sveikatos
apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų
vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.
Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų
kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Šie kainynai
papildomi ir (ar) patikslinami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Visi kainynai
ir jų papildymai skelbiami leidinyje „Valstybės žinios“. Kainynai
įsigalioja po vieno mėnesio nuo jų paskelbimo, jų papildymai ir (ar)
patikslinimai – teisės aktų nustatyta tvarka.
1 dalies redakcija nuo 2014-01-01:
Sveikatos
apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų
vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.
Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų
kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Šie kainynai
papildomi ir (ar) patikslinami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Visi kainynai
ir jų papildymai skelbiami Teisės aktų registre. Kainynai įsigalioja po vieno
mėnesio nuo jų paskelbimo, jų papildymai ir (ar) patikslinimai – teisės aktų
nustatyta tvarka.
2.
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos
priemonių didžiausios mažmeninės kainos skaičiuojamos, prie vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo, ar jų
atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo deklaruotos
kainos pridėjus sveikatos apsaugos ministro nustatytus didmeninės ir mažmeninės
prekybos antkainius ir pridėtinės vertės mokestį, jei vaistinis preparatas ar
medicinos pagalbos priemonė apmokestinama šiuo mokesčiu.
Kompensuojamieji
vaistiniai preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės
vaistinei ir juridiniam asmeniui, turinčiam asmens sveikatos priežiūros veiklos
licenciją, parduodami ne brangiau negu didmeninė kaina, kuri apskaičiuojama
prie vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo
leidimo turėtojo, ar jų atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar
jo atstovo deklaruotos kainos pridedant sveikatos apsaugos ministro nustatytą
didmeninės prekybos antkainį.
Kompensuojamieji
vaistiniai preparatai didmeninio platinimo licencijos turėtojui, kompensuojamos
medicinos pagalbos priemonės didmeninėms šių priemonių platinimo įmonėms
parduodami ne didesne negu vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar
lygiagretaus importo leidimo turėtojo, ar jų atstovo arba medicinos pagalbos
priemonės gamintojo ar jo atstovo kompetentingoms valstybės institucijoms
deklaruota kaina.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1383, 2011-05-19,
Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)
Nr.
XI-2324,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6652 (2012-11-15)
64 straipsnis. Patikrinimų dokumentai ir
informavimas apie patikrinimų rezultatus
Kiekvieno
patikrinimo, kurio metu vertinama veiklos atitiktis gerai gamybos, platinimo,
klinikinei, farmakologinio budrumo ar vaistinės praktikai, rezultatai ir
išvados įrašomi į patikrinimo pažymą, už kurios turinio teisingumą ir
išvadų pagrįstumą atsako patikrinimą atlikęs (atlikę) inspektorius
(inspektoriai).
Surašant
patikrinimo pažymą vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų ir
veikliųjų medžiagų gamintojams, didmeniniams vaistinių preparatų platintojams,
veikliųjų medžiagų importuotojams ir platintojams, vaistinių preparatų prekybos
tarpininkams ir vaistinėms atitinkamai nurodoma, ar patikrintoje veiklos
vietoje vykdoma veikla atitinka gerą gamybos praktiką, gerą platinimo praktiką
ar geros vaistinių praktikos nuostatus. Surašant patikrinimo pažymą vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojui dėl farmakologinio budrumo, nurodoma, ar jo
taikoma farmakologinio budrumo sistema atitinka aprašytąją pagrindinėje
farmakologinio budrumo sistemos byloje ir ar jo vykdoma farmakologinio budrumo
veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus. Surašant patikrinimo pažymą dėl
klinikinio vaistinio preparato tyrimo, nurodoma, ar vaistinio preparato
klinikinis tyrimas atitinka gerą klinikinę praktiką. Per 30 dienų po
patikrinimo veiklos vietoje atlikimo, išskyrus atvejus, kai reikia imtis šio
įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų, apie patikrinimo metu
nustatytus faktus ir rezultatus turi būti pranešta patikrintam subjektui,
klinikinių tyrimų atveju – ir tyrimo užsakovui. Patikrintas subjektas ir
klinikinio tyrimo užsakovas turi teisę sveikatos apsaugos ministro nustatytais
terminais pateikti savo pastabas ir paaiškinimus, apie kuriuos pažymima
pažymoje. Surašant pažymą patikrintam juridiniam asmeniui, pateikusiam paraišką
gauti gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, nurodoma, ar jis pasirengęs
vykdyti veiklą, atitinkamai pagal šio įstatymo šeštojo ar septintojo skirsnio
reikalavimus. Ši pažyma pateikiama patikrintam subjektui.
Jeigu atlikus
patikrinimą nustatoma, kad vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų
ir veikliųjų medžiagų gamintojo, didmeninio vaistinių preparatų platintojo,
veikliųjų medžiagų importuotojo ir platintojo, vaistinių preparatų prekybos
tarpininko vykdoma veikla atitinka geros gamybos ar platinimo praktikos
reikalavimus, per 90 dienų po patikrinimo arba tais terminais, kurie nustatyti
šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytoje sutartyje, sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka jam turi būti išduotas geros gamybos praktikos arba
geros platinimo praktikos pažymėjimas.
65
straipsnis. Kitų EEE valstybių atliktų patikrinimų galiojimas
Lietuvos
Respublikoje galioja kitų EEE valstybių įgaliotų institucijų patikrinimų
išvados, priimtos dėl gamybos, importo iš trečiųjų šalių, klinikinių tyrimų,
didmeninio vaistinių preparatų platinimo, vaistinių preparatų prekybos
tarpininkavimo, farmakologinio budrumo, taip pat šio įstatymo 29 straipsnio 3
dalyje nurodytų šalių įgaliotų institucijų patikrinimo išvados dėl sutartyse
numatytos veiklos patikrinimų.
Išimtiniais
atvejais, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių
su visuomenės sveikata, negali sutikti su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis
išvadomis, ji apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos vaistų agentūrai.
PENKIOLIKTASIS
SKIRSNIS
SANKCIJOS DĖL
VAISTINIO PREPARATO RINKODAROS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
Šio įstatymo 9 straipsnis
įsigalioja 2013 m. gegužės 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-388, 2013-06-18,
Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 8, 15, 19, 24,
24(1), 25, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 39, 40, 66, 69, 73 STRAIPSNIŲ,
SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, KETURIOLIKTOJO SKIRSNIO, PRIEDO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 24(1) STRAIPSNIU IR 24(2), 34(1), 35(1),
68(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1
d.
Įstatymo
įgyvendinimas:
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje
išdėstytos Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – Farmacijos
įstatymas) 8 straipsnio 81 dalies, 12 straipsnyje išdėstytos Farmacijos
įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 17 straipsnyje išdėstytos Farmacijos
įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 22 straipsnio 2 dalyje išdėstytos
Farmacijos įstatymo 39 straipsnio 10 punkto nuostatos dėl vaistinių preparatų
pakuočių apsaugos priemonių taikymo ir 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse išdėstytos
Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos taikomos po 3 metų nuo
Europos Komisijos deleguotojo akto, nurodyto 2011 m. birželio 8 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/62/ES, kuria iš dalies keičiamos
Direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus
vaistus, nuostatos dėl falsifikuotų vaistų patekimo į teisėtą tiekimo tinklą
prevencijos (toliau – Direktyva 2011/62/ES), 1 straipsnio 12 punkte,
paskelbimo.
Lietuvos Respublikoje įsisteigę
asmenys, kurie vykdė veikliųjų medžiagų gamybą, platinimą ar importą iš
trečiųjų šalių iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi pateikti prašymus įrašyti
juos į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Šio
įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Farmacijos įstatymo 27 straipsnio 11
punkto ir 22 straipsnio 1 dalyje išdėstytos Farmacijos įstatymo 39 straipsnio 2
punkto nuostatos, susijusios su reikalavimu, kad veikliųjų medžiagų gamintojai,
platintojai ir importuotojai iš trečiųjų šalių būtų įregistravę savo veiklą,
taikomos atsižvelgiant į šį pereinamąjį laikotarpį.
Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos
Farmacijos įstatymo 241 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos ir 11 straipsnio 4
dalyje išdėstytos Farmacijos įstatymo 27 straipsnio 11 punkto nuostatos,
susijusios su reikalavimu, kad su veikliųjų medžiagų, importuojamų iš trečiųjų
šalių, siunta būtų pateiktas rašytinis patvirtinimas, taikomos nuo 2013 m.
liepos 2 d.
Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje
išdėstytas Farmacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimas asmenims,
kurie turi muitinės prižiūrimų prekių saugojimo vietas, kuriose laikomi ar
numatomi laikyti vaistiniai preparatai, turėti didmeninio platinimo licenciją,
taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikoje veiklos vietą
ir kontaktinius duomenis turintys asmenys, kurie vykdė vaistinių preparatų
prekybos tarpininkavimo veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi pateikti
prašymus įrašyti juos į Lietuvos Respublikoje registruotų vaistinių preparatų
prekybos tarpininkų sąrašą (toliau – Tarpininkų sąrašas) iki 2013 m. rugsėjo 1
d. Šio įstatymo 17 straipsnyje išdėstytos Farmacijos įstatymo 33 straipsnio 1
dalies 19 punkto nuostatos, susijusios su reikalavimu naudotis tik tų vaistinių
preparatų prekybos tarpininkų paslaugomis, kurie įrašyti į Tarpininkų sąrašą
arba kurie įsiregistravę kitos Europos ekonominės erdvės valstybės įgaliotoje
institucijoje, taikomos atsižvelgiant į šį pereinamąjį laikotarpį.
Šio įstatymo 21 straipsnyje
išdėstytos Farmacijos įstatymo 35(1) straipsnio nuostatos taikomos po vienų
metų nuo Europos Komisijos įgyvendinamojo akto, nurodyto Direktyvos 2011/62/ES
1 straipsnio 20 punkte, paskelbimo.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iki 2013 m. liepos 22
d. praneša Europos Komisijai informaciją apie šio įstatymo 26 straipsnyje
išdėstytoje Farmacijos įstatymo 681 straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą.
Sveikatos apsaugos ministras ne
vėliau kaip per 3 metus nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Europos Komisijos
deleguotojo akto paskelbimo parengia ir patvirtina teisės aktą, nurodytą šio
įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje išdėstytoje Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 7
dalyje.
Sveikatos apsaugos ministras ne
vėliau kaip per vienus metus nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Europos
Komisijos įgyvendinamojo akto paskelbimo parengia ir patvirtina teisės aktą,
nurodytą šio įstatymo 21 straipsnyje išdėstytoje Farmacijos įstatymo 351
straipsnio 6 dalyje.
Sveikatos apsaugos ministras iki šio
įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-590,
2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)
FARMACIJOS ĮSTATYMO 15, 56(1), 69
STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. gruodžio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2013-11-27)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
242 straipsnis. Veikliųjų
medžiagų gamintojų, importuotojų ir platintojų įrašymas į Veikliųjų medžiagų
gamintojų sąrašą
Asmenų,
norinčių verstis veikliųjų medžiagų gamyba, importu iš trečiųjų šalių ar
platinimu, prašymus įrašyti juos į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą
nagrinėja, sprendimus priima ir asmenis į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą
įrašo ar iš jo išbraukia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Asmuo turi
pateikti nustatytos formos prašymą įrašyti jį į Veikliųjų medžiagų gamintojų
sąrašą ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki numatomos veiklos pradžios. Prašymą
teikiantis asmuo turi būti pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų medžiagų
geros gamybos praktikos arba geros platinimo praktikos reikalavimus.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, remdamasi rizikos
vertinimo, atliekamo pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus,
išvadomis, gali priimti sprendimą atlikti asmens, pateikusio prašymą
įrašyti jį į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą, patikrinimą, siekdama
įvertinti, ar asmuo yra pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų medžiagų
geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus. Apie tai ji turi
pranešti asmeniui per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Jeigu
neatliekamas patikrinimas, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba per
60 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo dienos įrašo asmenį
į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą, o jeigu atliekamas asmens patikrinimas,
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įrašo asmenį į Veikliųjų medžiagų gamintojų
sąrašą arba pateikia jam rašytinį motyvuotą atsisakymą jį įrašyti į šį sąrašą
per 90 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo dienos.
Tais
atvejais, kai buvo atliktas asmens patikrinimas pagal šio straipsnio 3 dalį ir
patikrinimo metu buvo nustatyta, kad asmuo pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų
medžiagų geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus, asmuo
įrašomas į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą. Jeigu patikrinimo metu buvo
nustatyta, kad asmuo nepasirengęs vykdyti veiklos pagal veikliųjų medžiagų
geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus, jis į Veikliųjų
medžiagų gamintojų sąrašą neįrašomas.
Jeigu asmuo
per 60 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo Valstybinėje vaistų
kontrolės tarnyboje dienos negauna pranešimo apie sprendimą atlikti jo
patikrinimą, jis turi teisę pradėti savo veiklą, o Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba turi jį įrašyti į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba skelbia Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą savo
interneto svetainėje.
Veikliųjų
medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas turi kiekvienais metais, bet
ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos, informuoti Valstybinę vaistų kontrolės
tarnybą apie prašyme jį įrašyti į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą pateiktos
informacijos pasikeitimus. Apie informacijos, kuri gali turėti įtakos veikliųjų
medžiagų kokybei ar saugumui, pasikeitimus turi būti pranešama nedelsiant, bet
ne vėliau kaip per 15 dienų nuo duomenų pasikeitimo.
Veikliųjų
medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas išbraukiamas iš Veikliųjų
medžiagų gamintojų sąrašo, jeigu:
1) nustatoma
veiklos neatitiktis veikliųjų medžiagų geros gamybos ar geros platinimo
praktikos reikalavimams ir toks sprendimas priimamas vadovaujantis šio įstatymo
63 straipsnio 3 dalies nuostatomis;
2) Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gauna veikliųjų medžiagų gamintojo, importuotojo ar
platintojo prašymą išbraukti jį iš Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašo;
3) juridinis
asmuo likviduojamas (fizinis asmuo mirė);
4) paaiškėja,
kad prašyme įrašyti asmenį į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą pateikti
klaidingi duomenys ir asmuo jų nepatikslino šio straipsnio 10 dalyje nustatyta
tvarka.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi, kad į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą
įrašyto veikliųjų medžiagų gamintojo, importuotojo ar platintojo prašyme buvo
pateikti klaidingi duomenys, apie tai jam praneša raštu ne vėliau kaip per 5
darbo dienas. Veikliųjų medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas turi
patikslinti duomenis per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Prašymo
įrašyti asmenį į Veikliųjų
medžiagų gamintojų sąrašą formą ir informaciją, kuri skelbiama Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje, nustato sveikatos apsaugos
ministras.
Įstatymas
papildytas straipsniu
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
291 straipsnis. Pažangios terapijos
vaistinių preparatų konkretiems pacientams gamybos reikalavimai
Pažangios
terapijos vaistinius preparatus konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą
turi teisę gaminti juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros
veiklos licenciją ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotą leidimą.
Sveikatos
apsaugos ministras nustato tokių vaistinių preparatų kokybės standartus,
saugumo, atsekamumo, farmakologinio budrumo reikalavimus, atitinkančius
Bendrijos nustatytuosius pažangios terapijos vaistiniams preparatams, ir
leidimų juos gaminti išdavimo tvarką.
Pažangios
terapijos vaistiniai preparatai konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą
gali būti gaminami ir vartojami tik Lietuvos Respublikoje gydytojui prisiimant
profesinę atsakomybę už jų skyrimą ir vartojimą.
Gaminti
pažangios terapijos vaistinius preparatus iš žmogaus embriono audinių, embriono
kamieninių ląstelių ir jų linijų ar vaisiaus audinių ir iš jų paimtų kamieninių
ląstelių ir jų linijų arba kitaip naudoti žmogaus embriono audinius, embriono
kamienines ląsteles ir jų linijas ar vaisiaus audinius ir iš jų paimtas
kamienines ląsteles ir jų linijas tokių vaistinių preparatų gamyboje
draudžiama. Šis draudimas netaikomas pažangios terapijos vaistinių preparatų
gamybai iš kamieninių ląstelių, išgaunamų iš virkštelės ar placentos po vaiko
gimimo.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)(numeracijos pakeitimai)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
DIDMENINIS
VAISTINIŲ PREPARATŲ
PLATINIMAS IR VAISTINIŲ PREPARATŲ PREKYBOS TARPININKAVIMAS
Skirsnio pavadinimo pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
30
straipsnis. Pagrindiniai didmeninio vaistinių preparatų platinimo reikalavimai
Juridinis asmuo turi teisę
verstis didmeniniu vaistinių preparatų platinimu tik turėdamas šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją. Šis reikalavimas
taikomas ir asmenims, kurie turi muitinės prižiūrimų prekių saugojimo vietas
(muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius, importo ir eksporto terminalus ir
kt.), kuriose laikomi vaistiniai preparatai.
Didmeninis
platinimas vykdomas laikantis šio įstatymo reikalavimų, sveikatos apsaugos
ministro patvirtintų geros platinimo praktikos nuostatų ir atsižvelgiant į
Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos
institucijų rekomendacijas (toliau – gera platinimo praktika).
Jei
didmeninio platinimo licencijos turėtojas nori verstis vaistinių preparatų
gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių, jis turi įgyti gamybos licenciją.
Asmenims,
turintiems kitų EEE valstybių išduotą didmeninio platinimo licenciją ir
norintiems verstis didmeniniu platinimu Lietuvos Respublikoje, negali būti
taikomi griežtesni veiklos reikalavimai negu juridiniams asmenims, turintiems
šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
341 straipsnis. Pagrindiniai
vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimo reikalavimai
Asmenys gali
verstis vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimu, jeigu jie turi buveinę ir
(ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis EEE valstybėje ir juos yra
įregistravusi EEE valstybės kompetentinga institucija. Lietuvos Respublikoje
buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis turintys asmenys
įregistruojami juos įrašant į Tarpininkų sąrašą. Prašymus įrašyti asmenį į
Tarpininkų sąrašą nagrinėja, sprendimus priima ir asmenis į Tarpininkų sąrašą
įrašo ar iš jo išbraukia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi asmens prašymą įrašyti asmenį į Tarpininkų
sąrašą, per 30 dienų nuo prašymo gavimo įrašo asmenį (pavadinimą arba fizinio
asmens vardą, pavardę, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresą bei kontaktinius
duomenis) į Tarpininkų sąrašą arba pateikia rašytinį motyvuotą atsisakymą jį
įrašyti į šį sąrašą. Asmuo įrašomas į Tarpininkų sąrašą, jeigu prašyme
pateikiama informacija apie buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius
duomenis Lietuvos Respublikoje. Asmuo neįrašomas į Tarpininkų sąrašą, jeigu
nepateikia informacijos apie buveinę ir (ar) veiklos vietą, ir (ar)
kontaktinius duomenis Lietuvos Respublikoje.
Jeigu asmuo
per 30 dienų nuo prašymo gavimo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje negauna
rašytinio motyvuoto atsisakymo jį įrašyti į Tarpininkų sąrašą, jis turi teisę
pradėti savo veiklą, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi jį įrašyti į
Tarpininkų sąrašą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba skelbia Tarpininkų sąrašą savo interneto svetainėje.
Vaistinių
preparatų prekybos tarpininkai turi informuoti Valstybinę vaistų kontrolės
tarnybą apie informacijos, pateiktos pagal šio straipsnio 2 dalį, pasikeitimus
ne vėliau kaip per 30 dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos.
Vaistinių
preparatų prekybos tarpininkai turi teisę vykdyti tarpininkavimo veiklą,
susijusią tik su registruotų vaistinių preparatų, taip pat kitose EEE
valstybėse registruotų vaistinių preparatų pirkimu ar pardavimu.
Vaistinių
preparatų prekybos tarpininkams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo
33 straipsnio 1 dalies 1, 11, 12, 13, 15, 16 punktų nuostatos.
Vaistinių
preparatų prekybos tarpininkas išbraukiamas iš Tarpininkų sąrašo, jeigu:
1) nustatoma,
kad vykdoma veikla neatitinka geros platinimo praktikos reikalavimų;
2) Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai jis pateikia prašymą išbraukti jį iš Tarpininkų
sąrašo;
3) juridinis
asmuo likviduojamas (fizinis asmuo mirė);
4) paaiškėja,
kad prašyme įrašyti asmenį į Tarpininkų sąrašą pateikti klaidingi duomenys ir
asmuo jų nepatikslino šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka;
5) jis nebeturi
buveinės ir (ar) veiklos vietos bei kontaktinių duomenų Lietuvos Respublikoje.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi, kad į Tarpininkų sąrašą įrašyto vaistinių
preparatų prekybos tarpininko prašyme buvo pateikti klaidingi duomenys, apie
tai jam praneša raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Vaistinių preparatų
prekybos tarpininkas turi patikslinti duomenis per 10 darbo dienų nuo pranešimo
gavimo dienos.
Įstatymas papildyta straipsniu:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
AŠTUNTASIS skIRSNIS
VAISTINIŲ VEIKLA
35
straipsnis. Vaistinių rūšys ir jų veiklos ypatumai
Vaistinės ir
jų filialai steigiami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Juridinis
asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla tik turėdamas šio įstatymo nustatyta
tvarka išduotą vaistinės veiklos licenciją, gaminti ekstemporalius vaistinius
preparatus – tik turėdamas gamybinės vaistinės veiklos licenciją.
Vaistinės
skirstomos pagal veiklos pobūdį į visuomenės vaistines, gamybines visuomenės
vaistines, ligoninės vaistines, gamybines ligoninės vaistines, universiteto
vaistines ir labdaros vaistines.
Visuomenės
vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami)
vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims,
neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės
veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai
aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir
profesinės veiklos praktika.
Gamybinė
visuomenės vaistinė – visuomenės vaistinė, kuri gamina ekstemporalius
vaistinius preparatus ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams,
o kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) per savo
filialus, kitoms vaistinėms, jų filialams ir juridiniams asmenims, turintiems
asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka.
Ligoninės
vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė yra sveikatos priežiūros įstaigos
(įmonės) padalinys, kuris aprūpina ligoninę vaistiniais preparatais, bet neturi
teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams.
Universiteto
vaistinė yra universiteto, rengiančio farmacijos specialistus, struktūrinis
padalinys ir atlieka visuomenės arba gamybinės visuomenės vaistinės funkcijas.
Labdaros
vaistinė paramos būdu įsigyja vaistinius preparatus ir vaistinių prekes ir juos
išduoda labdaros gavėjams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kaip
paramą gautus vaistinius preparatus parduoti draudžiama.
Vaistinės
gali vykdyti veiklą su registruotais vaistiniais preparatais arba šio
įstatymo nustatyta tvarka leistais vartoti sveikatos priežiūrai neregistruotais
vaistiniais preparatais. Jeigu vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus
kitoje EEE valstybėje nuotoliniu būdu, jos gali vykdyti veiklą ir su Lietuvos
Respublikoje neregistruotais vaistiniais preparatais, kuriems toje EEE
valstybėje suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė.
Vaistiniai
preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus turi
būti tiesiogiai bendraujant suteikiama farmacinė paslauga, išskyrus tuos
atvejus, kai vaistiniai preparatai siūlomi parduoti nuotoliniu būdu. Kai vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus
nuotoliniu būdu, farmacijos specialistas farmacinę paslaugą gyventojui teikia naudodamasis ryšio
priemonėmis.
Vaistiniai
preparatai gali būti parduodami pagal veterinarijos gydytojo receptus ir
paraiškas sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Vaistinės
savo veiklą vykdo pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus geros
vaistinių praktikos nuostatus.
Vaistinės
darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.
12 dalis įsigalioja nuo 2016-01-01.
Vaistininko
padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų
pardavimo (išdavimo) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamybos priežiūra
vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas
(farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu
reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio
priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant
farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų
ekstemporalių vaistinių preparatų patikrinimas.
Be vaistinių
preparatų, vaistinės gali parduoti (išduoti) sveikatos apsaugos ministro
nustatytas vaistinių prekes.
Visuomenės
vaistinė, gamybinė visuomenės vaistinė, universiteto vaistinė, ligoninės
vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė, ją likviduojant, reorganizuojant,
perleidžiant juridinį asmenį ar pradėjus jos bankroto procedūrą, gali parduoti
turimus vaistinius preparatus didmeninio platinimo įmonei ar kitai vaistinei,
kol galioja juridinio asmens vaistinės veiklos arba gamybinės vaistinės veiklos
licencija.
Vaistinių
filialų steigimui, veiklai ir jų vykdymo sąlygoms taikomi tokie patys
reikalavimai kaip ir vaistinėms.
Ligoninės
vaistinę, gamybinę ligoninės vaistinę gali steigti tik sveikatos priežiūros
stacionarinė įstaiga stacionarui aprūpinti.
Juridinio
asmens, vykdančio visuomenės vaistinės, visuomenės gamybinės vaistinės veiklą,
registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė(-ės)“. Juridiniai asmenys,
nevykdantys vaistinės veiklos, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžio
„vaistinė“ ar jo vertimo į kitą kalbą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-627,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05), atitaisymas
skelbtas: Žin., 2010, Nr. 3
Nr.
XI-2017,
2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)
Nr.
XI-2376,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
351 straipsnis. Pagrindiniai
vaistinių preparatų siūlymo parduoti gyventojams nuotoliniu būdu reikalavimai
Siūlyti
parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės, išskyrus šio
straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Siūlymo parduoti vaistinius preparatus
nuotoliniu būdu tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nuotoliniu būdu
parduoti vaistiniai preparatai gali būti atsiimami vaistinėje ar pristatomi į
gyventojo pageidaujamą vietą.
Vaistinė,
prieš pradėdama vykdyti veiklą – siūlyti parduoti vaistinius
preparatus nuotoliniu būdu, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų turi pranešti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, pateikdama sveikatos apsaugos ministro
nustatytos formos pranešimą.
Siūlyti
parduoti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus nuotoliniu būdu taip pat
gali kitoje EEE valstybėje įsisteigę asmenys, turintys teisę siūlyti parduoti
vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu. Šiems asmenims netaikomi šio
įstatymo 35 straipsnio 9 dalyje nurodyti reikalavimai.
Siūlyti
parduoti Lietuvos Respublikoje nuotoliniu būdu leidžiama tik registruotus
nereceptinius vaistinius preparatus. Šis reikalavimas taikomas ir šio
straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.
Siūlyti parduoti nuotoliniu būdu kitai EEE valstybei galima
tik vaistinius preparatus, kuriems toje EEE valstybėje suteikta vaistinio
preparato rinkodaros teisė ir kurie joje yra priskirti nereceptiniams
vaistiniams preparatams.
Interneto svetainėje,
kurioje vaistinė siūlo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu, turi
būti aiškiai matomas Europos Komisijos nustatyto dizaino bendras logotipas ir
pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje turi būti pateikti vaistinių
preparatų siūlymą parduoti gyventojams nuotoliniu būdu reglamentuojantys teisės
aktai ir kita sveikatos apsaugos ministro nustatyta susijusi informacija bei
nuoroda į Europos vaistų agentūros interneto svetainę.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
681 straipsnis. Vaistinių preparatų,
galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo sistema
1.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi Europos Komisijos priimtu
Bendrijos inspektavimo ir pasikeitimo informacija procedūrų sąvadu, įdiegia ir
taiko vaistinių preparatų, galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo
sistemą, kuri apima:
1)
pranešimų apie įtariamus vaistinių preparatų kokybės defektus ir įtariamus
falsifikuotus vaistinius preparatus priėmimą ir tvarkymą;
2)
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir (ar) rinkodaros teisės turėtojo
inicijuojamus vaistinių preparatų atšaukimus iš didmeninių vaistinių preparatų
platintojų, vaistinių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei gyventojų.
2.
Vaistinių preparatų, galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo
sistema turi užtikrinti, kad reikalingi ir, jeigu reikia, skubūs Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos veiksmai būtų atliekami jos darbo ir ne darbo laiku.
Taip pat ši sistema turi užtikrinti galimybę, kad atšaukiant vaistinius
preparatus iš gyventojų būtų galima pasitelkti sveikatos priežiūros ir
farmacijos specialistus.
Jeigu
vaistinis preparatas, keliantis didelį pavojų visuomenės sveikatai, tarp EEE
valstybių pirmą kartą nustatomas Lietuvos Respublikoje, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba turi nedelsdama išsiųsti skubų pranešimą apie tai visiems
Lietuvos Respublikos didmeniniams vaistinių preparatų platintojams ir
vaistinėms, taip pat kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms. Kitų EEE valstybių
įgaliotos institucijos apie vaistinio preparato atšaukimą turi būti
informuojamos Bendrijos inspektavimo ir pasikeitimo informacija procedūrų
sąvado nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu didelį pavojų visuomenės sveikatai
keliančio vaistinio preparato įsigijo gyventojai, Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba per 24 valandas apie tai viešai paskelbia ir inicijuoja vaistinio
preparato atšaukimą iš gyventojų. Pranešimuose visuomenei turi būti pakankamai
informacijos apie įtariamą kokybės defektą ar įtariamą falsifikavimą ir su tuo
susijusią riziką.
Įstatymas papildyta straipsniu:
Nr.
XII-388,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)
ŠEŠIOLIKTASIS
SKIRSNIS
TARPTAUTINIS
BENDRADARBIAVIMAS