Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr.
47-1469
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ
ĮSTATYMAS
1999 m. gegužės 13 d. Nr. VIII-1183
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Nr.
IX-720,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-474 (2002-02-06)
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas
nustato mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę.
Įstatymo
paskirtis – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos
teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų
išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos
priemonėms įgyvendinti.
2 straipsnis.
Pagrindinės Įstatymo sąvokos
Apmokestinamieji
gaminiai – pagal šį Įstatymą apmokestinami gaminiai, nurodyti Įstatymo 3
priedėlyje.
Apmokestinamoji
pakuotė – pagal šį Įstatymą apmokestinama pripildyta pirminė gaminių
pakuotė, nurodyta Įstatymo 4 priedėlyje.
Didžiausios
leistinos taršos normatyvas – tam tikro teršalo didžiausio kiekio,
leidžiamo išmesti į aplinką per laiko vienetą, rodiklis.
Energijos
gavyba – degių gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimas energijai gauti
jas deginant atskirai ar kartu su kitomis atliekomis ir naudojant gautą šilumą.
Gaminių ar
pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus apmokestinamųjų
gaminių ar pakuotės naudojimo laikui.
Gaminių ar
pakuotės atliekų perdirbimas – apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės
atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį
perdirbimą, bet išskyrus naudojimą energijai gauti, norint gaminių ar pakuotės
atliekose esančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
Gaminių ar
pakuotės atliekų tvarkymas – apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų
surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas arba naudojimas energijai gauti.
Gaminių ar
pakuotės atliekų tvarkytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal
nustatytus reikalavimus tvarko apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekas
taip, kaip nustatyta šio Įstatymo ar kitų teisės aktų.
Gamintojas
– fizinis ar juridinis asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar)
kuris pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę.
10.
Importuotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris importuoja į Lietuvos
Respubliką apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius, supakuotus į
apmokestinamąją pakuotę.
11.
Kombinuota pakuotė – daugiasluoksnė pakuotė, sudaryta iš kelių skirtingų
rūšių medžiagų.
Laikinai
leistinos taršos normatyvas – laikinai leidžiamo išmesti į aplinką per
laiko vienetą tam tikro teršalo kiekio, nustatomo konkrečiam objektui, kol bus
galima nustatyti didžiausios leistinos taršos normatyvą, rodiklis.
Mobilus
taršos šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys
mechanizmai, naudojantys degalus.
14.
Normatyvas – nustatyta tvarka įteisintas tam tikro teršalo kiekio,
mokestiniu laikotarpiu leidžiamo išmesti į aplinką, rodiklis.
Organinis
perdirbimas – aerobinis (kompostavimas) ar anaerobinis (biometanizavimas)
gaminių ar pakuotės atliekų biologiškai skylančios dalies apdorojimas naudojant
mikroorganizmus, kurio metu gaunama stabilizuota organinė liekana arba metanas.
Sąvartynas nėra gaminių ar pakuotės atliekų organinio perdirbimo vieta.
16.
Pakartotinis naudojimas – bet kokia operacija, kurios metu apmokestinamoji
gaminio pakuotė (sukonstruota taip, kad per naudojimo laikotarpį atlaikytų
minimalų pervežimų skaičių) yra vėl pripildoma naudojant papildomus rinkoje
esančius gaminius arba be jų ar panaudojama tam pačiam tikslui, kuriam ji buvo
pagaminta. Jei tokia pakartotinio naudojimo pakuotė daugiau neužpildoma, ji
tampa pakuočių atlieka.
Pirminė pakuotė
– pakuotė, kuri vartotojui pateikta kartu su gaminiu sudaro prekinį
vienetą.
18.
Stacionarus taršos šaltinis – taršos objektas, kuris negali būti perkeltas
iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo
vertės.
Teršalai –
į aplinką išmetamos teršiančios medžiagos, kurios kenksmingai veikia žmogaus
sveikatą ir aplinką.
3 straipsnis.
Mokesčio objektas
Mokesčio
objektas yra:
1) išmetami į
aplinką teršalai;
2) gaminiai,
nurodyti Įstatymo 3 priedėlyje;
3) pripildyta pakuotė,
nurodyta Įstatymo 4 priedėlyje.
4 straipsnis.
Mokesčio mokėtojai
Mokestį už
aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys
fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų
nustatyta tvarka privalo turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais
teršalų išmetimo į aplinką normatyvais.
Mokestį už
aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka fiziniai ir juridiniai
asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei komercinei veiklai naudojamų mobilių
taršos šaltinių.
Mokestį už
aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir
importuotojai.
5 straipsnis.
Mokesčio lengvatos
Fiziniai ir
juridiniai asmenys, įgyvendinantys priemones, mažinančias teršalų išmetimą į
aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 10 procentų skaičiuojant
nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už tuos
teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Atleidimas nuo priemonės
įgyvendinimo pradžios galioja ne ilgiau kaip 3 metus.
Jei teršalų
išmetimo iš stacionarių taršos šaltinių sumažinimo priemonė nustatytu laiku
neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą
už visą laikotarpį sumokamas šio Įstatymo nustatyta tvarka arba išieškomas
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nuo mokesčio
už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami:
1)
fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, kuriose
įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos;
2)
fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų
žemės ūkio veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų
visų gaunamų pajamų;
3)
fiziniai asmenys, kurie turi patentą ir savo veikloje naudoja asmenines
transporto priemones;
4)
fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių
nustatytus standartus atitinkančius biodegalus, ir pateikę biodegalų
sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.
4.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie eksportuoja pagal šį Įstatymą
apmokestinamus gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius,
yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis
už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo eksportuotas per
mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka
pateikus dokumentus, patvirtinančius eksportuotą apmokestinamųjų gaminių ar
pakuotės kiekį.
5.
Apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už
aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis už visą gaminių ar pakuotės
kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios
pakuotės atliekų tvarkymo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės
atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti
kiekį.
6 straipsnis.
Teršalų ir gaminių bei pakuotės apmokestinimo ir tarifų nustatymo tvarka
Mokesčio už
aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų
grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai.
Mokesčio už
aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, pateikti šio Įstatymo
1 priedėlyje, nustatomi vienai teršalų tonai.
Stacionarių
taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams, kuriems nustatytas laikinai
leistinos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, nustatyti
šio Įstatymo 1 priedėlyje, didinami taikant koeficientą 1, 2.
Mokesčio už
aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai vienai tonai sunaudotų
degalų, o lėktuvams – pakilimo ir nusileidimo ciklui pateikti šio Įstatymo 5
priedėlyje.
Mokesčio už
aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į taršos
šaltinio technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant
Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus.
Apmokestinamų
teršalų sąrašą, išskyrus 1 priedėlyje nurodytus teršalus, ir jų grupes nustato
ir tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
7.
Apmokestinamųjų gaminių sąrašas ir mokesčio už aplinkos teršimą šių gaminių
atliekomis tarifai pateikti šio Įstatymo 3 priedėlyje.
8.
Apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės
atliekomis tarifai pateikti šio Įstatymo 4 priedėlyje.
Mokesčio už
aplinkos teršimą tarifai, išskyrus tuos, kurie nustatomi kaip tam tikras kainos
procentas, indeksuojami Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta
tvarka, taikant vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą.
7 straipsnis.
Mokestinis laikotarpis
1.
Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių
mokestinis laikotarpis yra:
1) ketvirtis –
fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems privalomas gamtos išteklių naudojimo
leidimas, jei už praėjusius metus mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma
buvo lygi 10 tūkstančių litų arba didesnė;
2) pusė metų –
fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems neprivalomas gamtos išteklių
naudojimo leidimas arba kurių už praėjusius metus mokėtina mokesčio už aplinkos
teršimą suma buvo mažesnė kaip 10 tūkstančių litų.
2.
Fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie gamina ir (ar) importuoja į Lietuvos Respubliką
apmokestinamuosius gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus
gaminius, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis
mokestinis laikotarpis yra vieneri metai.
3.
Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą
deklaracijos formos Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir Valstybinei
mokesčių inspekcijai pateikiamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio
laikotarpio pabaigos.
4.
Pradedantys verstis savo veikla fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie teršia iš
stacionarių ir (ar) mobilių taršos šaltinių, mokestį už aplinkos teršimą
pirmaisiais mokėjimo metais moka pasibaigus kalendoriniam pusmečiui.
8 straipsnis.
Mokesčio už aplinkos teršimą apskaita
Fiziniai ir
juridiniai asmenys, kurie pagal šį Įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos
teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko
teršalų išmetimo į aplinką apskaitą.
Mokestis už
aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų
institucijų nustatyta tvarka.
Mokestis už
aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per
ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už teršimą iš mobilių
taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) – pagal sunaudotą per ataskaitinį
laikotarpį degalų kiekį, už teršimą iš lėktuvų – pagal pakilimo ir nusileidimo
ciklų skaičių.
Mokestis už
aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai
per ataskaitinį laikotarpį pagamintą ar importuotą į Lietuvos Respubliką
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės
kiekį.
Mokesčio už
aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už ataskaitoje pateiktus duomenis.
9 straipsnis.
Mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo kontrolė
Aplinkos
ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, tikrina mokesčio
už aplinkos teršimą apskaičiavimą.
Fiziniams ir
juridiniams asmenims, kurie netvarko privalomos teršalų išmetimo į aplinką
apskaitos, teršalų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų
institucijų patvirtintas metodikas.
Už išmestą iš
stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą
teršalų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį
mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą.
Mokestis už
aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas:
1) normatyvus
viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos
šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos
šaltinių tarifo, pateikto šio Įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos
teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio
Įstatymo 2 priedėlyje;
2) nuslėptą
degalų kiekį, sunaudotą mobiliuose taršos šaltiniuose, dauginant iš mokesčio už
aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5
priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių
tarifo koeficiento, nurodyto šio Įstatymo 6 priedėlyje;
3) nuslėptą
apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš
tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2.
10 straipsnis.
Mokesčio sumokėjimas, išieškojimas ir paskirstymas
Mokestis už
aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės
atliekomis, paskirstomas taip:
1) 30 procentų
mokama į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programoje numatytiems aplinkos
apsaugos investiciniams projektams finansuoti;
2) 70 procentų
mokama į savivaldybės, kurios teritorijoje yra taršos objektas, gamtos apsaugos
fondą.
Mokestis už
aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis mokamas į valstybės biudžetą.
Šios lėšos naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti.
Didesnio
tarifo mokestis už aplinkos teršimą, kai jis taikomas už nuslėptą teršalų ir
apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį, už normatyvus
viršijantį teršalų kiekį, mokamas arba išieškomas iš pažeidėjo į valstybės
biudžetą. Šios lėšos naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme
numatytiems tikslams įgyvendinti.
Nesumokėtas
mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai
skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Mokesčių administravimo
įstatymo nustatyta tvarka.
11 straipsnis.
Mokesčio tarifų galiojimo terminas
Mokesčio už
aplinkos teršimą tarifai, išskyrus mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis tarifus, galioja iki 2005 m. sausio 1 d.
Kiekvienam
kitam 5 metų periodui mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, išskyrus mokesčio
už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tarifus, nustatomi
atskiru įstatymu prieš 2 metus iki jų įsigaliojimo.
Mokesčio už
aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tarifų maksimalus
galiojimo terminas neribojamas, bet yra ne trumpesnis kaip vieneri metai.
Tarifai gali būti keičiami ar papildomi ne vėliau kaip prieš vienerius metus
iki jų įsigaliojimo.
12 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija iki 2002 m. spalio 1 d. parengia ir patvirtina šiam
Įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos 2002
m. sausio 22 d.
įstatymo
Nr. IX-720
1
priedėlis
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ
STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFAI
I.
Teršalai, išmetami į atmosferą
Teršalai
Mokesčio tarifai (Lt/t)
2003 m.
2004 m.
SO2
288
311
NOx
479
587
Vanadžio
pentoksidas
11 485
11 485
Kietosios
dalelės (organinės ir neorganinės)(*
)
184
184
Teršalų grupės
I
1210
1210
II
570
570
III
74
74
IV
13
13
II. Teršalai, išmetami
į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius
Teršalai
Mokesčio tarifai (Lt/t)
2003 m.
2004 m.
BDS7
714
765
Bendrasis
azotas
550
600
Bendrasis
fosforas
2000
3000
Suspenduotos
medžiagos
281
309
Sulfatai
2
2
Chloridai
9
9
Teršalų grupės
I
8700 460
8700 460
II
792 710
792 710
III
129 250
129 250
IV
29 290
29 290
V
2871
2871
Lietuvos
Respublikos 2002
m. sausio 22 d.
įstatymo
Nr. IX-720
2
priedėlis
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ
STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFŲ KOEFICIENTAI
I.
Teršalai, išmetami į atmosferą
Teršalai
Koeficientai
SO2
1,5
NOx
1,5
Vanadžio
pentoksidas
300
Kietosios
dalelės (organinės ir neorganinės)(*
)
1,5
Teršalų grupės
I
300
II
50
III
30
IV
1,5
II.
Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos
sluoksnius
Teršalai
Koeficientai
BDS7
10
Bendrasis
azotas
5
Bendrasis
fosforas
10
Suspenduotos
medžiagos
1,5
Sulfatai
1,5
Chloridai
1,5
Teršalų grupės
I
100
II
50
III
10
IV
5
V
2
Lietuvos
Respublikos 2002
m. sausio 22 d.
įstatymo
Nr. IX-720
3
priedėlis
APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ SĄRAŠAS
IR MOKESČIO TARIFAI
Gaminys
Kodas([1])
Tarifas
1.
Padangos,
sveriančios daugiau kaip 3 kg:
1.1.
naujos
ex40.11
0,30
Lt už 1 kg
1.2.
restauruotos
ex4012.10
0,30
Lt už 1 kg
1.3.
naudotos
ex4012.20;
ex4012.90
0,36
Lt už 1 kg
2.
Akumuliatoriai:
2.1.
nikelio-kadmio
8507.30
11 Lt
už vienetą
2.2.
nikelio-geležies
8507.40
9 Lt
už vienetą
2.3.
rūgštiniai
švino
8507.10;
8507.20
7 Lt
už vienetą
3.
Gyvsidabrio
lempos
8539.32.10.0
15%
lempos didmeninės kainos
4.
Galvaniniai
elementai
8506.30
4%
elemento didmeninės kainos
5.
Vidaus
degimo variklių degalų arba tepalų filtrai
8421.23
1 Lt
už vienetą
6.
Vidaus
degimo variklių įsiurbimo oro filtrai
8421.31;
8421.31.10.0; 8421.31.90.0; 8421.39; 8421.39.10.0
1 Lt
už vienetą
7.
Automobilių
hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai
8708.80;
8708.80.10.0; 8708.80.90.0
3 Lt
už vienetą
Lietuvos
Respublikos 2002
m. sausio 22 d.
įstatymo
Nr. IX-720
4
priedėlis
APMOKESTINAMOSIOS PAKUOTĖS RŪŠYS IR MOKESČIO TARIFAI
Pakuotės rūšys
Tarifai
1.
Stiklinė
pirminė pakuotė
0,05
Lt/l pripildytos pakuotės tūrio arba
0,09
Lt/kg pakuotės svorio(1)
2.
Plastmasinė
pirminė pakuotė
0,07
Lt/l pripildytos pakuotės tūrio arba
1,8
Lt/kg pakuotės svorio(1)
3.
Kombinuota
pirminė pakuotė
0,07
Lt/l pripildytos pakuotės tūrio arba
2
Lt/kg pakuotės svorio(1)
4.
Metalinė
pirminė pakuotė
0,09
Lt/l pripildytos pakuotės tūrio arba
2,60
Lt/kg pakuotės svorio(1)
5.
Popierinė
ir kartoninė pirminė pakuotė
0,1
Lt/kg pakuotės svorio
6.
Kita
pirminė pakuotė
0,2
Lt/kg pakuotės svorio
Lietuvos
Respublikos
2002
m. sausio 22 d.
įstatymo
Nr. IX-720
5
priedėlis
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ
MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFAI
Transporto priemonėms
Kuro rūšis arba ciklas
Mokesčio tarifai (litais už
toną arba ciklą)
2003 m.
2004 m.
1.
Motorinėms
transporto
priemonėms
su
vidaus degimo
varikliais
benzinas
21
24
dyzelinas
22
26
suskystintos
naftos dujos
20
23
suslėgtos
gamtinės dujos
16
19
2.
Laivams
benzinas
32
39
dyzelinas
34
41
mazutas,
kurio sieringumas £0,5%
8
10
mazutas,
kurio sieringumas nuo 0,5% iki 1,5%
14
16
mazutas,
kurio sieringumas nuo 1,5% iki 2,5%
20
22
3.
Geležinkelių transporto priemonėms
dyzelinas
32
39
4.
Lėktuvų pakilimo ir nusileidimo ciklui
už
vieną ciklą
5
6
Lietuvos
Respublikos
2002
m. sausio 22 d.
įstatymo
Nr. IX-720
6
priedėlis
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ
MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFŲ KOEFICIENTAI
Transporto priemonėms
Kuro rūšis arba ciklas
Koeficientas
1.
Motorinėms
transporto
priemonėms
su
vidaus degimo
varikliais
benzinas
1,5
dyzelinas
6
suskystintos
naftos dujos
1,5
suslėgtos
gamtinės dujos
1,5
2.
Laivams
benzinas
2
dyzelinas
6
mazutas,
kurio sieringumas £0,5%
2
mazutas,
kurio sieringumas nuo 0,5% iki 1,5%
3
mazutas,
kurio sieringumas nuo 1,5% iki 2,5%
3
3.
Geležinkelių transporto priemonėms
dyzelinas
4
4.
Lėktuvų pakilimo ir nusileidimo ciklui
už
vieną ciklą
4
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2027, 2000 10 12,
Žin., 2000, Nr. 90-2774 (2000 10 27)
MOKESČIO UŽ
APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-720,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-474 (2002-02-06)
MOKESČIO
UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 12 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Nauja įstatymo redakcija
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-02-07)
autrap@lrs.lt
*
Išskyrus:
kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį,
skystąjį arba dujinį kurą;
asbesto turinčias kietąsias daleles.
- Išskyrus:
kietąsias
daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą;
asbesto
turinčias kietąsias daleles.
[1] Pagal Kombinuotąją muitų tarifų
ir užsienio statistikos nomenklatūrą, 2001 m. redakcija.
1 Tarifas tūrio ar svorio vienetui
pasirenkamas atsižvelgiant į mokesčio mokėtojų tvarkomą apmokestinamųjų gaminių
bei jų pakuočių apskaitą.