Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas

Šis įstatymas nustato civilinio turto konfiskavimo teisinius pagrindus, sąlygas ir tvarką.

Šio įstatymo tikslas yra organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija.

Turtas ir iš jo gauta turtinė nauda (toliau – turtas) gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.

Preziumuojama, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš šių sąlygų atitinkantys asmenys:

Konfiskuojamas gali būti ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas ar jo dalis, kurį (kurią) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo perleido kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto perdavimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti šio turto konfiskavimo (toliau – nesąžiningas įgijėjas).

Preziumuojama, kad įgijėjas yra nesąžiningas, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas:

Kai turtas yra paslėptas, suvartotas, perleistas kitam, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, fiziniam ar juridiniam asmeniui ar turto negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių arba turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens išieškoma to turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę.

Šiame įstatyme nustatyta civilinio turto konfiskavimo procedūra negali būti pradedama ir taikoma turtui, iš kurio pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, kitų įstatymų nuostatas negali būti išieškoma.

Kai asmeniui pareikštas įtarimas dėl šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų, civilinio turto konfiskavimo procedūra nepradedama tol, kol baudžiamajame procese bus priimtas galutinis prokuroro procesinis sprendimas arba įsiteisės galutinis teismo sprendimas tam asmeniui.

Kai, baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, nustatomi šio įstatymo 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai, pradedama civilinio turto konfiskavimo procedūra.

Kai, atliekant civilinio turto konfiskavimo procedūrą ar bylą dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjant teisme, asmeniui pareiškiamas įtarimas dėl šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų, šis asmeniui pareikštas įtarimas nesustabdo pradėtos civilinio turto konfiskavimo procedūros ar bylos dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjimo teisme.

Duomenys, kuriuos pateikė pats asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka taikoma civilinio turto konfiskavimo procedūra, be jo sutikimo negali būti naudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese.

Baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys gali būti naudojami kaip įrodymai taikant civilinio turto konfiskavimo procedūrą.

Turto tyrimas yra informacijos rinkimas apie asmens turtą, jo įgijimo ir perleidimo aplinkybes, siekiant surinkti duomenis, kurie yra reikalingi sprendimui dėl civilinio turto konfiskavimo priimti.

Sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras savo iniciatyva, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą nuosavybės teise jam priklausantį turtą.

Ikiteisminio tyrimo institucijos, turėdamos pagrindą įtarti, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą nuosavybės teise jam priklausantį turtą, dėl turto tyrimo pradėjimo kreipiasi į prokurorą motyvuotu raštu, prie jo pridėdamos duomenis, kuriais grindžiamas šis kreipimasis.

Prokuroras per 15 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto kreipimosi gavimo priima sprendimą pradėti turto tyrimą arba motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti turto tyrimą. Prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti turto tyrimą gali panaikinti aukštesnysis prokuroras savo iniciatyva ar turto tyrimą inicijavusios institucijos prašymu.

Prokuroras, prieš priimdamas sprendimą pradėti turto tyrimą, ar ikiteisminio tyrimo institucijos, prieš kreipdamosi į prokurorą motyvuotu raštu dėl turto tyrimo pradėjimo, turi teisę iš šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų subjektų gauti duomenis, dokumentus ir kitą informaciją, kurių reikia sprendimui dėl turto tyrimo pradėjimo pagrįsti.

Turto tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policija (toliau – turto tyrimą atliekančios institucijos) šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) šio įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja atliekant turto tyrimą.

Turto tyrimą šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali atlikti visą turto tyrimą ar atskirus turto tyrimo veiksmus.

Jeigu turto tyrimo metu paaiškėja kitas asmuo, nuosavybės teise turintis turtą, dėl kurio taip pat yra pagrindas atlikti turto tyrimą, dėl šio asmens turto tyrimas inicijuojamas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Turto tyrimas gali būti neatliekamas, kai baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų pakanka šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam sprendimui priimti.

Sprendimas pradėti turto tyrimą gali būti priimtas ne vėliau kaip per 5 metus nuo:

Kai asmeniui buvo priimta daugiau negu vienas iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo vėliausiai priimto sprendimo.

Turto tyrimas atliekamas dėl turto, kuris įgytas ne anksčiau kaip prieš 10 metų iki:

Kai asmeniui buvo priimta daugiau negu vienas iš šio straipsnio 3 dalyje numatytų sprendimų, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo anksčiausiai priimto sprendimo.

Turto tyrimas atliekamas per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per 9 mėnesius. Dėl turto tyrimo sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių turto tyrimo atlikimo terminas aukštesniojo prokuroro rezoliucija gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Turto tyrimo atlikimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip tris kartus.

Atliekant turto tyrimą, tiriamas ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis iki šio turto įsigijimo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 punkte numatytus atvejus, kai asmuo savo iniciatyva pateikia informaciją apie ilgesnį negu šioje dalyje nustatytą laikotarpį. Turto tyrimą atliekanti institucija ar prokuroras šią asmens pateiktą informaciją privalo įvertinti.

Prokuroras, pagal šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją organizuodamas turto tyrimą ir jam vadovaudamas, užtikrina turto tyrimo teisėtumą, išsamumą ir atlikimą per trumpiausią laiką.

Prokuroras, organizuodamas turto tyrimą ir jam vadovaudamas, turi teisę duoti turto tyrimą atliekančių institucijų įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems turto tyrimą ar atskirus turto tyrimo veiksmus, privalomus nurodymus.

Turto tyrimą atliekančios institucijos ir prokuroras, įgyvendindami šio įstatymo suteiktus įgaliojimus, turi teisę:

Turto tyrimą atliekančių institucijų įgalioti pareigūnai ir prokuroras, įgyvendindami šiame įstatyme nustatytas teises, turto tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, aprašus, protokolus, reikalavimus). Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato generalinis prokuroras.

Kai būtina iš kitų valstybių kompetentingų institucijų gauti informaciją turto tyrimui pagal šį įstatymą atlikti, turto tyrimą atliekančios institucijos ar prokuroras, remdamiesi tarptautine sutartimi arba informacijos dalijimosi pagrindu, dėl informacijos kreipiasi į kitų valstybių kompetentingas institucijas.

Turto tyrimą atliekanti institucija motyvuotu raštu gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją išvados dėl asmens, kurio turto tyrimas atliekamas, galimybių įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių.

Valstybinė mokesčių inspekcija per 60 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto kreipimosi gavimo dienos pagal turimus duomenis pateikia turto tyrimą atliekančiai institucijai išvadą dėl asmens galimybių įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių. Kai Valstybinė mokesčių inspekcija turi kreiptis į užsienio valstybės mokesčių administratorių dėl leidimo naudoti duomenis ne mokesčių apskaičiavimo tikslu, šioje dalyje nurodyta išvada pateikiama per 90 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto kreipimosi gavimo dienos. Reikalavimus, taikomus šios išvados turiniui, nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, suderinusi su generaliniu prokuroru.