Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2025-10-16
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 49
Pakeitimų istorija JSON API

6) kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

5.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:

1) agresyviems ar linkusiems žalotis asmenims;

2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą.

6.

Draudžiama naudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones, išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius:

1) asmenims, jeigu akivaizdu arba aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas žino, kad jie yra asmenys su negalia;

2) asmenims, jeigu aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams žinoma, kad šie asmenys turi neliečiamybės teisę;

3) moterims, jeigu akivaizdu arba aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas žino, kad jos yra nėščios;

4) nepilnamečiams asmenims, jeigu jų išvaizda atitinka amžių.

7.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, jei jis su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, gali panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi į jo ar kito asmens gyvybę arba sveikatą atremti, pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei arba sveikatai šaltiniui likviduoti.

8.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei arba sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą, pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą nedelsiant pranešama tiesioginiam vadovui.

9.

Specialiųjų priemonių specifikaciją ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

35 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

1.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą gyvosios gamtos apsaugos ir naudojimo srityje, gali naudoti šaunamąjį ginklą šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Šaunamasis ginklas gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta yra neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei arba sveikatai, arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno saugomiems objektams, arba nusikalstamoms veikoms užkardyti.

2.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:

1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei arba sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

2) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei arba sveikatai;

3) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei arba sveikatai.

3.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:

1) kai kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai;

2) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

4.

Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kito asmens gyvybei arba sveikatai arba kai įspėti neįmanoma.

5.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti pagalbą.

6.

Kai nėra neišvengiamo pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys;

2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų ir (ar) lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai arba visuomenės saugumui.

7.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei arba sveikatai, turi suteikti tam asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą, pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą nedelsiant pranešama tiesioginiam vadovui.

8.

Šio straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 6 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.

9.

Šaunamojo ginklo ir šaudmenų išdavimo, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarką aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

VI SKYRIUS

NEETATINIAI APLINKOS APSAUGOS INSPEKTORIAI

36 straipsnis. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai

1.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

2.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Aplinkos apsaugos įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų, su kuriais atlieka šiame įstatyme nustatytas pareigas, nurodymais.

3.

Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – teikti pagalbą aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams.

37 straipsnis. Reikalavimai asmenims, norintiems tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais

1.

Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti 18 metų sulaukę Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra nepriekaištingos reputacijos aplinkos apsaugos srityje: neturi teistumo, jiems per paskutinius 1 metus nebuvo įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis už baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, per paskutinius 1 metus nebuvo bausti administracinėmis nuobaudomis už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, taip pat buvę aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, kurie nebuvo atleisti už tarnybinius nusižengimus arba nuo kurių atleidimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai, taip pat buvę neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kuriems neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimai buvo panaikinti kitais, o ne šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais arba nuo įgaliojimų panaikinimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai.

2.

Asmenys, pretenduojantys tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, turi pagal mokymo programą išklausyti mokymo kursą ir išlaikyti testą. Šis reikalavimas netaikomas buvusiems aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams, atleistiems ne daugiau kaip prieš 5 metus. Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus mokymo kurso programą ir testavimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

38 straipsnis. Įgaliojimų neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikimas

1.

Įgaliojimai neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikiami 5 metams ir gali būti pratęsiami kas 5 metus. Prieš suteikiant neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams įgaliojimus, tikrinama, ar asmens žinios pagal šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodyto testo rezultatus, kvalifikacija ir reputacija atitinka neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui keliamus reikalavimus. Ar neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais pageidaujantys tapti asmenys atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, jų patikrinimo, įgaliojimų neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikimo ir pratęsimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

2.

Įgaliojimai neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikiami ir pratęsiami aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimų patvirtinimo pažymėjimus išduoda aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija. Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo formą tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

39 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos organizavimas ir vertinimas

1.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija organizuoja neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, renka, sistemina ir analizuoja informaciją apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos rezultatus, vertina neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos efektyvumą ir atitiktį keliamiems reikalavimams, rengia kvalifikacijos tobulinimo mokymus.

2.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai yra atskaitingi aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.

3.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas nustato neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigų atlikimo, įskaitant veiklos saugos ir sveikatos apsaugos užtikrinimą atliekant pareigas, ir kvalifikacijos tobulinimo mokymų tvarką, veiklos vertinimo kriterijus, elgesio taisykles.

40 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos

1.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, tikrindami, ar asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo:

1) pastebėję daromą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nedelsdami apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, pagal šiame įstatyme neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams nustatytas teises imtis priemonių, kad užkirstų pažeidimui kelią, nustatyti aplinkybes, liudytojus ar suteikti kitokią pagalbą pažeidimą tiriantiems aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams;

2) pranešti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai apie pastebėtus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo, ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti likviduojant padarinius;

3) užfiksavę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka perduoti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams šio pažeidimo įrodymus.

2.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, atlikdami pareigas, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, visuotinai priimtinų elgesio ir etikos normų, gerbti ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves, laiku ir tiksliai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų pavestas užduotis, vykdyti teisėtus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų nurodymus, laikytis aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatytų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigų atlikimo ir elgesio taisyklių.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pareigų atlikimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

41 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės

1.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai savarankiškai, nedalyvaujant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnui, turi teisę:

1) reikalauti, kad asmenys laikytųsi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nutrauktų daromus šių reikalavimų pažeidimus;

2) fiksuoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, vaizdo fiksavimo priemonėmis fiksuoti asmenis, įtariamus darant ar darančius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, šių asmenų veiksmus ir jų transporto priemones;

3) aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų prevencijai užtikrinti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka ne mažiau kaip po 2 neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius patruliuoti, tai yra vykdyti neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui pavestas užduotis užtikrinant aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų prevenciją aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno nustatytoje teritorijoje ir (ar) maršrutuose.

2.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnais turi teisę:

1) patekti į teritorijas ir jose esančius objektus atlikdami aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų pavestas užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar jų padariniams likviduoti. Į karines teritorijas turi teisę patekti patekimą į karines teritorijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas be šio fizinio asmens sutikimo turi teisę patekti, kai šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka gautas teismo leidimas;

2) tikrinti asmenų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;

3) padėti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams atlikti kontrolinius pirkimus;

4) reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidėjo asmens tapatybei nustatyti.

3.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie yra žvejybos ar medžioklės plotų naudotojai ar juridinių asmenų, kurie yra žvejybos ar medžioklės plotų naudotojai, nariai, dalyviai ar darbuotojai, vadovaudamiesi šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, turi teisę naudojamuose žvejybos ar medžioklės plotuose, vykdant medžioklės ar žvejybos ploto naudotojui įstatymuose nustatytas pareigas, savarankiškai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2 neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, tikrinti asmenų dokumentus, kuriais suteikiama teisė naudoti gamtos išteklius.

4.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pareigas atlieka aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka koordinuojami aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno.

42 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimas

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, pasižymėję gerais veiklos rezultatais vykdant šiame įstatyme nustatytas pareigas, taip pat aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų nurodymus, gali būti skatinami padėka ir (ar) apdovanojami aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos

1.

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jam nustatytas:

1) iki 15 procentų dalyvumo lygis, – 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;

2) 20–40 procentų dalyvumo lygis, – 50 bazinių socialinių išmokų dydžio;

3) 45–55 procentų dalyvumo lygis, – 40 bazinių socialinių išmokų dydžio.

2.

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpiu, – iki 24 metų, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti neįgaliaisiais ar iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei)) išmokama lygiomis dalimis 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pašalpos nemokamos, jeigu:

1) neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius žuvo ar susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus žūties ar susižalojimo priežastis – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3) neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;

4) neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus žūties ar susižalojimo priežastis – transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės vairuoti;

5) neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar kitų veiksnių, nesusijusių su jo pareigų vykdymu;

6) dėl neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus sužalojimų atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas nenustatytas sumažėjęs dalyvumo lygis;

7) neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius žuvo ar susižalojo dėl savo kaltės – netinkamai atlikdamas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas.

4.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pašalpos išmokamos aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimų panaikinimas, sustabdymas

1.

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui įgaliojimai panaikinami ir (ar) nepratęsiami:

1) jo prašymu;

2) jeigu jis ilgiau kaip 1 metus neatlieka neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigų;

3) dėl neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus vardo pažeminimo ar aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos diskreditavimo;

4) jeigu jis nebeatitinka šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

5) jeigu jis netinkamai atlieka neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas, viršija jam suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, vykdo su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu nesuderinamą veiklą, sukeliančią interesų konfliktą atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas.

2.

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui įgaliojimai sustabdomi:

1) jo prašymu – prašyme nurodytam laikotarpiui;

2) jeigu atliekamas tyrimas dėl jo veiksmų viršijus suteiktus įgaliojimus ar jais piktnaudžiaujant, netinkamai atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas ar su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu ir pareigų atlikimu nesuderinamos veiklos, sukeliančios interesų konfliktą atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas, – atliekamo tyrimo laikotarpiui;

3) jeigu jis įtariamas padaręs nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą aplinkai, administracinį nusižengimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, – iki baudžiamojo proceso pabaigos arba nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo, arba administracinio nurodymo įvykdymo.

3.

Atvejus, kai laikoma, kad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius vykdė veiklą, nesuderinamą su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu, pažemino neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus vardą ar diskreditavo aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją, nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

4.

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams įgaliojimai sustabdomi ir panaikinami aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimų sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45 straipsnis. Asmenų teisės ir pareigos

1.

Asmenys šiame įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmus ir (ar) neveikimą.

2.

Asmenys privalo aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams sudaryti visas būtinas sąlygas atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą, paklusti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtiems reikalavimams.

46 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

1.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, nesiimantys veiksmų, kuriais užtikrinamas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymasis, ar viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus, traukiami teisinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Asmenys už neteisėtą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno tarnybinio pažymėjimo, tarnybinės uniformos su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų skiriamaisiais ženklais, atskirų jos dalių ar aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų skiriamųjų ženklų ar aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno tarnybinio ženklo naudojimą atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1381.

2.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.

3.

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo.

4.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB.

5.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006.

6.

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentu (ES) 2023/1199.

7.

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1941.

8.

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių ir gyvulininkystės sektoriuje išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) su pakeitimais, padarytais 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1785.

9.

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 15 d. Komisijos reglamentu (ES) 2024/3199.

10.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1849.

11.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2025 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentu (ES) 2025/843.

12.

2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014.

13.

2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/590 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009.

_________“.

2 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atlieka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, susijusio su aplinkos apsaugos valstybine priežiūra, poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).

2.

Atliekant ex post vertinimą, nustatoma, kokį poveikį šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros priemonės turėjo aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pažangos indeksui, gyventojų, prisidedančių prie aplinkos saugojimo, dalies pokyčiui.

3.

Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

4.

Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2030 m. sausio 12 d.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 12 d.

2.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnyje nustatytos socialinės garantijos taikomos įvykių, susijusių su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno mirtimi, sužalojimu, susižalojimu arba sveikatos sutrikdymu ir įvykusių nuo 2026 m. sausio 12 d., atvejais.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas iki 2026 m. sausio 11 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4.

Iki 2026 m. sausio 11 d. pradėtos objektų plombavimo, privalomųjų nurodymų davimo, įvykdymo terminų pratęsimo, vykdymo užtikrinimo, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių testavimo, kvalifikacijos tobulinimo mokymų organizavimo, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimų sustabdymo ir panaikinimo procedūros baigiamos pagal iki 2026 m. sausio 11 d. galiojusį teisinį reguliavimą.

5.

Kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“ atitinka sąvoka „aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra“, sąvoką „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija“ atitinka sąvoka „aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija“, sąvoką „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“ atitinka sąvoka „aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas“.

6.

Kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą reiškia nuorodas į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).