LegalizeLietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2018-06-19
Įstatymas paskelbtas: TAR 2016-07-14, i. k. 2016-20555
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. birželio 29 d. Nr. XII-2534
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą Nr. XI-242 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKSLO IR STUDIJŲ
ĮSTATYMAS
Mokslo ir studijų misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą. Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Darni mokslo ir studijų sistema grindžia žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkio gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdo kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėja civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaiko, plėtoja ir kuria šalies ir pasaulio kultūros tradicijas.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Įstatymo taikymo išimtys
Šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams.
Šio įstatymo nuostatos kunigų seminarijoms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartims.
3 straipsnis. Mokslo ir studijų principai
Mokslas yra grindžiamas šiais principais:
1) kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės;
2) akademinės etikos;
3) lituanistikos prioriteto;
4) lygių galimybių;
5) mokslinių tyrimų rezultatų viešumo;
6) integracijos į valstybės ir visuomenės darnų vystymąsi;
7) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus;
8) sąžiningos konkurencijos;
9) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo;
10) dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje.
Studijos yra grindžiamos šiais principais:
1) akademinės laisvės ir autonomijos;
2) akademinės etikos;
3) atvirumo ir atsakomybės visuomenei;
4) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo;
5) studentų asmeninio suinteresuotumo;
6) įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą;
7) aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos;
8) lituanistikos prioriteto;
9) Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos;
10) dalyvavimo pasaulio ir Europos švietimo procesuose;
11) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;
12) nuolatinio mokymosi siekio;
13) integracijos į valstybės ir visuomenės darnų vystymąsi.
Valstybė teikia lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo Lietuvoje ir užsienyje ir jos raidos uždavinius, prioritetą. Mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja įgyvendinant šį prioritetą, laikomos vykdančiomis ypatingos nacionalinės svarbos veiklą.
Švietimo ir mokslo ministras nustato pagrindines aukštojo mokslo tarptautiškumo, lituanistikos (baltistikos) plėtros užsienyje skatinimo kryptis, prioritetus ir priemones.
4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Absolventas – asmuo, įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, užtikrinančių mokslo ir studijų proceso skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, šiame procese dalyvaujančių asmenų lygybę, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą.
Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.
Aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.
Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti.
Disertacija – originalus mokslinis tiriamasis darbas, kurį parengusiam ir apgynusiam asmeniui suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.
Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.
Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų.
Klausytojas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius).
Lietuvos aukštoji mokykla (toliau – aukštoji mokykla) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – organizuoti ir vykdyti studijas, teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdyti fundamentinius ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir (arba) meno veiklą, taikyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėti akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.
Lietuvos mokslinių tyrimų institutas (toliau – mokslinių tyrimų institutas) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
Mokslas – žinių sistema, apimanti bendrąsias tiesas ar teorijas arba bendrųjų dėsnių veikimą, pagrįsta mokslinių tyrimų metodais.
Mokslinė veikla – mokslinių žinių kūrimas, kūrybinė veikla, vykdoma taikant mokslinių tyrimų metodus.
Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas.
Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo daktaro laipsnį.
Mokslo ir studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.
Mokslo (meno) sklaida – visuomenės supažindinimas su moksliniais tyrimais, meno kūryba.
Pripažintas menininkas – kūrėjas arba meno kūrinių atlikėjas, kurio kūrybinę veiklą apibūdina menui ir kultūrai ypač reikšmingi kūriniai, įgyvendinti Lietuvoje arba (ir) užsienyje, pelnę platų visuomenės ir meno specialistų pripažinimą, įvertinti prestižinėmis tarptautinėmis arba nacionalinėmis premijomis bei kitokiais aukštais apdovanojimais, arba (ir) kuris yra išugdęs pasižymėjusių menininkų ir atitinka aukštosios mokyklos, kurioje jis siekia eiti arba eina pareigas, nustatytus reikalavimus.
Rezidentūra – medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos krypčių studijos, skirtos atitinkamos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka įgyti specializaciją.
Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje.
Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas.
Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti.
Studijų kryptis – akademinis, profesinis ir tyrimų laukas, kurį vienija bendra samprata, studijų rezultatai ir jų pasiekimų būdai (dėstymas, studijavimas, vertinimas).
Studijų programa – krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai.
Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas.
Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.
Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams.
Užsienio lietuviai – Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu sprendimą priimančiai institucijai.
5 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus:
1) jo elgesys atitinka akademinės etikos vertybes – akademinio sąžiningumo, intelektinės nuosavybės apsaugos principus;
2) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;
3) nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus;
4) nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų.
II SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS
6 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų grupės
Mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai.
7 straipsnis. Aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai
Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos.
Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės.
Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga. Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo, arba kunigų seminarija, veikianti kaip religinė bendruomenė.
8 straipsnis. Aukštųjų mokyklų autonomija, atskaitomybė
Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams.
Aukštoji mokykla turi teisę:
1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;
2) nustatyti studijų tvarką;
3) teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas ir jas panaikinti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka;
4) šio įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą;
5) rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas;
6) teikti kitas švietimo ir ekspertines paslaugas;
7) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;
8) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
9) savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus;
10) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;
11) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis ir jų padaliniais formas;
12) turtą valdyti, naudoti, juo disponuoti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
13) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais;
14) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.
Aukštoji mokykla privalo:
1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;
2) informuoti steigėjus, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų naudojimą, o valstybinės aukštosios mokyklos – ir apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą; savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo bei vidinės veiklos kokybės užtikrinimo rezultatus;
3) laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų valdymui ir stebėsenai;
4) įgyvendindama studijų programą, konsultuoti studentus įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti akademinę ir socialinę pagalbą;
5) vykdyti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros stebėseną;
6) sudaryti sąlygas dėstytojams įgyti dėstymui reikalingas žinias ir gebėjimus ir juos tobulinti;
7) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.
Aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras (toliau – švietimo ir mokslo ministras) ir kitos jo įgaliotos institucijos.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.