LegalizeLietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 pakeitimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2018-03-01
Įstatymas paskelbtas: TAR 2017-07-13, i. k. 2017-12168
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2017 m. liepos 4 d. Nr. XIII-593
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą Nr. VIII-1666 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Kontrolinė pėdsakų juosta – pasienio juostos dalis, skirta Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pėdsakams fiksuoti.
Lietuvos Respublikos gretutinė zona (toliau – gretutinė zona) – Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos dalis, gretima Lietuvos Respublikos teritorinei jūrai ir nutolusi 24 jūrmyles nuo Lietuvos Respublikos teritorinės jūros bazinės linijos.
Lietuvos Respublikos jūros rajono ir pasienio ruožo vidaus vandenys (toliau – vidaus vandenys) − Lietuvos Respublikos vandenys, esantys į sausumos pusę nuo Lietuvos Respublikos teritorinės jūros bazinės linijos, ir Lietuvos Respublikos pasienio ruože esantys vandens telkiniai.
Lietuvos Respublikos pasienio ruožas (toliau – pasienio ruožas) – nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta sausumos ar vidaus vandenų juosta, kurioje galioja pasienio teisinis režimas.
Lietuvos Respublikos teritorinė jūra (toliau – teritorinė jūra) – Lietuvos Respublikos teritorijai priklausanti 12 jūrmylių pločio nuo bazinės linijos Baltijos jūros vandenų juosta, kurios ribos su gretimomis valstybėmis nustatomos Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais bei normomis.
Lietuvos Respublikos teritorinės jūros bazinė linija (toliau – bazinė linija) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų koordinačių taškus jūroje jungianti linija, nuo kurios matuojamas Lietuvos Respublikos teritorinės jūros plotis.
Lietuvos Respublikos valstybės siena (toliau – valstybės siena) – linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, pasienio vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga (toliau – valstybės sienos apsauga) –Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta veikla, kuria siekiama:
1) išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų;
2) užtikrinti, kad fiziniai asmenys (toliau – asmenys), juridiniai asmenys (toliau fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys kartu – fiziniai ir juridiniai asmenys), juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys laikytųsi valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo;
3) užtikrinti asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zona (toliau – valstybės sienos apsaugos zona) – nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos priežiūrai užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės Valstybės sienos apsaugos tarnybos priemonės.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktas (toliau – valstybės sienos perėjimo punktas) – pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį su gretima valstybe įsteigta valstybės sienos kirtimo vieta, apimanti Lietuvos Respublikai priklausantį pasienio kontrolės punktą ir analogiškos paskirties gretimos valstybės objektą.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos priežiūra (toliau – valstybės sienos priežiūra) – valstybės sienos ženklų, valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių tinkamos būklės ir atitikties reikalavimams užtikrinimas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos teisinis režimas (toliau – valstybės sienos teisinis režimas) – fizinių ir juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų elgesio taisyklės (teisės ir pareigos), valstybės sienos nustatymo, ženklinimo ir kirtimo tvarka, pasienio teisinio režimo užtikrinimas ir valstybės sienos priežiūra.
Patikrinimas – asmenų apžiūra, dokumentų, transporto priemonių ir daiktų patikra, kuria siekiama nustatyti asmenų, transporto priemonių vykimo ir buvimo pasienio ruože, teritorinėje jūroje, pasienio vandenyse, daiktų, krovinių gabenimo per valstybės sieną ir buvimo pasienio ruože, teritorinėje jūroje ir pasienio vandenyse teisėtumą.
Pasienio incidentas – įvykis pasienio ruože, kai pažeidžiami valstybės ir (arba) gretimos valstybės interesai.
Pasienio juosta – prie valstybės sienos esanti pasienio ruožo dalis, skirta valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti.
Pasienio kontrolės punktas – tarptautiniame oro uoste (aerodrome), atvirame tarptautinei laivybai uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio pasienyje įsteigta vieta, kurioje įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka patikrinimus.
Pasienio patrulio takas – pasienio juostos dalis, kurioje stebima valstybės siena, fiksuojami valstybės sienos kirtimo pažeidimai ir vykdoma jų prevencija.
Pasienio teisinis režimas – valstybės sienos apsaugos užtikrinimas pasienio ruože ir teritorinėje jūroje, šiame įstatyme nustatytos asmenų buvimo, veiklos ir elgesio taisyklės, šių asmenų teisių įgyvendinimo tvarka.
Pasienio vandenys – vandens telkiniai, kurių vandenimis arba krantais eina valstybės siena.
Prievarta – veiklos metodas, kuris taikomas, kai nevykdomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus, ir kuriuo siekiama įgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavestas funkcijas.
Radiacinė kontrolė – valstybės sieną kertančių asmenų, transporto priemonių ir daiktų, krovinių patikra, skirta neteisėtam radioaktyviųjų, branduolinio kuro ciklo ir branduolinių medžiagų bei daliųjų medžiagų gabenimui ir šių medžiagų gabenimo taisyklių pažeidimams nustatyti bei jų prevencijai.
Specialiosios tarnybos – tarnybos, pasitelkiamos stichinių nelaimių, katastrofų ar didelių pramoninių avarijų padariniams likviduoti, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, gresia dideli materialiniai nuostoliai.
Valstybės sienos įgaliotinis – įgaliotas valstybės pareigūnas, paskirtas nagrinėti pasienio incidentus ir klausimus, susijusius su valstybės sienos teisiniu režimu.
Valstybės sienos kirtimas – asmenų, transporto priemonių vykimas, daiktų, krovinių gabenimas per valstybės sieną.
Sąvokos „išorės siena“, „vidaus siena“ ir „patikrinimai kertant sieną“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 2016/399.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 2016/399, 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS SIENOS TEISINIS REŽIMAS
3 straipsnis. Valstybės sienos padėtis ir jos ženklinimas
Valstybės siena, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse su gretimomis valstybėmis nenustatyta kitaip, eina:
1) sausuma ir vietomis, kuriose valstybės siena kerta pasienio vandenis, pereidama nuo vieno kranto į kitą, linijomis, jungiančiomis gretimus valstybės sienos ženklus;
2) laivybine upe pagal pagrindinio farvaterio (laivakelio) arba upės deltos vidurį, nelaivybine upe (upeliu) pagal jos (jo) vidurį arba pagrindinės vagos vidurį;
3) tiltais arba kitomis konstrukcijomis, einančiomis per pasienio vandenis pagal šių statinių vidurį arba pagal jų technologinę ašį, neįvertinus to, kaip valstybės siena eina pasienio vandenimis.
Valstybės siena sausumoje ir pasienio vandenyse ženklinama valstybės sienos ženklais. Valstybės sienos ženklų formą, dydį ir jų statymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Valstybės sienos ženklus įrengia ir prižiūri Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
4 straipsnis. Valstybės sienos kirtimo tvarka
Valstybės sienos kirtimo tvarką užtikrina patikrinimus atlikti įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos, nurodytos šio įstatymo 17 straipsnyje (toliau – patikrinimų įstaigos).
Išorės sieną sausumoje galima kirsti tik po patikrinimų pasienio kontrolės punkte. Išorės sieną pasienio vandenyse galima kirsti tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose nustatytose vietose.
Asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimų įstaigų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų daiktų, krovinių dokumentus.
Asmenims, esantiems pasienio kontrolės punkto teritorijoje, draudžiama:
1) apvažiuoti (apeiti) pasienio kontrolės punkte esančias patikrinimų vietas ir mėginti išvengti patikrinimų;
2) neužbaigus patikrinimų kertant valstybės sieną, be patikrinimų įstaigų pareigūnų leidimo išvykti iš pasienio kontrolės punkto teritorijos;
3) be patikrinimų įstaigų pareigūnų leidimo fotografuoti, daryti vaizdo įrašus pasienio kontrolės punkto teritorijoje;
4) be patikrinimų įstaigų pareigūnų leidimo išlipti, išlaipinti iš transporto priemonių arba į jas įlaipinti žmones, iškrauti arba pakrauti gyvūnus, daiktus ar krovinius;
5) be patikrinimų įstaigų pareigūnų leidimo įeiti į jų tarnybines patalpas;
6) be patikrinimų įstaigų pareigūnų leidimo būti pasienio kontrolės punktų teritorijoje be dokumentų, suteikiančių teisę kirsti valstybės sieną.
Asmenys, esantys pasienio kontrolės punkto teritorijoje, be šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, privalo:
1) informuoti patikrinimų įstaigų pareigūnus apie su savimi turimus daiktus, krovinius, kuriuos gabenti per valstybės sieną be leidimų draudžiama;
2) patikrinimų įstaigų pareigūnų reikalavimu sudaryti sąlygas tikrinti vairuojamą transporto priemonę, joje gabenamus gyvūnus ar kitus daiktus, krovinius, dalyvauti juos tikrinant;
3) jeigu patikrinimai atliekami reguliaraus tarptautinio susisiekimo transporto priemonėje, patikrinimo metu būti joje;
4) patikrinimų įstaigų pareigūnų reikalavimu išlipti iš transporto priemonės;
5) laikytis eismo juostas valstybės sienos perėjimo punktuose ženklinančių ženklų, kurių pavyzdžiai pateikti Reglamento (ES) Nr. 2016/399 III priede, reikalavimų.
Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys taikomos:
1) patikrinimų prie išorės sienos metu;
2) laikinai atnaujinus patikrinimus prie vidaus sienos siekiant užtikrinti viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.
Asmenys, pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką ir pasienio teisinį režimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba dėl būtinojo reikalingumo ar svarbių nenumatytų aplinkybių: nelaimingo įvykio, avarijos, sugedusių laivų vilkimo, išgelbėtų žmonių pristatymo, administracinėn atsakomybėn netraukiami arba nuo administracinės atsakomybės atleidžiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais laivo kapitonas, karo laivo arba orlaivio vadas privalo tuoj pat, ne vėliau kaip per 24 valandas, pranešti artimiausio Lietuvos Respublikos jūrų uosto, oro uosto administracijai, o ši informuoti apie įvykį Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Lietuvos Respublikos muitinę (toliau – muitinė) ir specialiąsias tarnybas.
Tais atvejais, kai užsieniečiams, pažeidusiems valstybės sienos kirtimo tvarką, nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ar pradėti administracinio nusižengimo teiseną, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka perduoda juos tos valstybės, iš kurios teritorijos jie neteisėtai kirto valstybės sieną, įgaliotiems atstovams.
Jeigu šio straipsnio 9 dalyje nurodytų užsieniečių perdavimas užsienio valstybėms nenumatytas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse su tomis valstybėmis, jų teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje klausimas sprendžiamas vadovaujantis įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės:
1) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių oficialių delegacijų nariai;
2) transporto priemonės, kuriomis vyksta asmenys, turintys diplomatinius pasus;
3) transporto priemonės, vežančios keleivius reguliariais reisais, kelionės leidimuose nurodytu laiku;
4) krovininės transporto priemonės, gabenančios mirusiuosius, greitai gendančius, pavojingus (1–9 klasės) daiktus ir krovinius, gyvulius, paramai ar labdarai skirtus daiktus ir krovinius (jeigu tokių daiktų, krovinių vertė ir kiekis (svoris, dydis) sudaro ne mažiau kaip pusę visų daiktų ir krovinių vertės ir atitinkamai kiekio (svorio, dydžio), taip pat krovininės transporto priemonės, kurios grįžta įvežusios paramai ar labdarai skirtus daiktus ir krovinius, asmenys, turintys įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) statusą ir gabenantys daiktus ir krovinius. Greitai gendančių daiktų ir krovinių sąrašą tvirtina Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinis direktorius;
5) transporto priemonės, vežančios nereguliariais reisais keleivių grupes, (išskyrus lydinčius asmenis) sudarytas iš vaikų iki 16 metų;
6) transporto priemonės, kuriomis asmenys vyksta į artimųjų giminaičių laidotuves, pateikę tai patvirtinančius dokumentus;
7) asmenys, vykstantys į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtantys iš jų. Šių asmenų įleidimo į pasienio kontrolės punktus tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas;
8) lengvieji automobiliai, kuriuos vairuoja neįgalieji, kuriems nustatytas iki 30 procentų darbingumo lygis, turintys transporto priemonės registravimo liudijimą ir neįgaliojo pažymėjimą, ir lengvieji automobiliai, kuriais vežami asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba asmenys, kuriems nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, vaikai iki 3 metų arba neįgalūs vaikai, turintys neįgaliojo pažymėjimą arba invalido pažymėjimą;
9) kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai;
10) užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos specialiosios tarnybos, jų specialistai, transporto priemonės, vežančios pagalbai skirtą techniką, įrangą bei pagalbai skirtas medžiagas stichinių nelaimių, katastrofų ar stambių avarijų atvejais, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar gresia dideli materialiniai nuostoliai arba kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.