Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymas

Šiame įstatyme nustatomi pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų reikalavimai ir specialiosios paskirties bendrovių – pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovių ir padengtųjų obligacijų bendrovių – steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir priežiūros tvarka bei atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus.

Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje veikiančioms specialiosios paskirties bendrovėms, padengtųjų obligacijų emitentams, iniciatoriams, pirminiams skolintojams, rėmėjams ir Reglamento (ES) 2017/2402 27 straipsnio 2 dalyje nurodytoms trečiosioms šalims.

Šis įstatymas taip pat taikomas santykiams, kai Lietuvos Respublikoje veikianti kredito įstaiga nėra padengtųjų obligacijų emitentas, tačiau perleidžia reikalavimo teises kitai kredito įstaigai ar specialiosios paskirties bendrovei, įskaitant ir tuos atvejus, kai padengtųjų obligacijų emitentas ar specialiosios paskirties bendrovė yra įsteigti kitoje valstybėje narėje, turint tikslą suformuoti užtikrinamąjį turtą, kurio pagrindu bus išleistos padengtosios obligacijos. Tokiam reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimui šio įstatymo 6–11 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

Jeigu pagal pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį numatoma, kad užtikrinamasis turtas yra perleidžiamas specialiosios paskirties bendrovei ar kitam subjektui, įsteigtiems kitoje valstybėje narėje, tokiam perleidimui taikomi šio įstatymo 6–12 straipsniai.

Terminas „Europos padengtoji obligacija“ ir jo oficialus vertimas į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas ar kiti žodžių junginiai su šiuo terminu gali būti vartojami tik padengtųjų obligacijų, kurios išleistos pagal šį įstatymą ir įtrauktos į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą, emisijos dokumentuose, reklaminėje ar informacinėje medžiagoje.

Terminas „Europos padengtoji obligacija (aukščiausioji rūšis)“ ir jo oficialus vertimas į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas ar kiti žodžių junginiai su šiuo terminu gali būti vartojami tik kalbant apie padengtąsias obligacijas, atitinkančias šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio reikalavimus.

Terminas „būsto paskolomis užtikrinta padengtoji obligacija“ ar kiti žodžių junginiai su šiuo terminu gali būti vartojami tik kalbant apie padengtąsias obligacijas, kurių užtikrinamojo turto vyraujantį turtą sudaro šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta turto klasė, o šio užtikrinamojo turto materialusis užstatas yra valstybėse narėse.

Šis įstatymas neapriboja galimybės Lietuvos Respublikoje įsteigtiems asmenims leisti turtu užtikrintas obligacijas, kitas, nei šiuo įstatymu reglamentuojamos, padengtąsias obligacijas (toliau – turtu užtikrintos obligacijos). Turtu užtikrintoms obligacijoms šio įstatymo 5–14 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis. Asmuo, išleidžiantis turtu užtikrintas obligacijas, privalo užtikrinti, kad užtikrinamasis turtas būtų atskirtas nuo emitento turto, perleisdamas nuosavybės teisę į užtikrinamąjį turtą specialiosios paskirties bendrovei ar užtikrinamąjį turtą įkeisdamas investuotojų ir specialiųjų kreditorių naudai. Emitentas turi teisę išleisti turtu užtikrintas obligacijas ir tais atvejais, kai emisiją užtikrinantis užtikrinamasis turtas perleidžiamas specialiosios paskirties bendrovei ar subjektui, įsteigtiems kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 4 straipsnyje nurodytus atvejus.

Automatinis padengtųjų obligacijų išpirkimas anksčiau termino – situacija, kai laikoma, kad padengtųjų obligacijų mokėjimo įsipareigojimų terminai yra automatiškai suėję ir mokėjimo įsipareigojimai yra nedelsiant vykdytini, pradėjus padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kitą panašaus pobūdžio procesą.

Finansavimo atitikmens reikalavimai – taisyklės, kuriomis įpareigojama suderinti vykdytinų įsipareigojimų ir turto pinigų srautus, sutarties sąlygomis užtikrinant, kad mokėjimų iš paskolos gavėjų ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalių terminas būtų ankstesnis, nei turi būti vykdomi mokėjimai padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims, kad gautos sumos būtų bent tokios pat vertės kaip padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims mokėtini mokėjimai ir kad iš paskolos gavėjų ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalių gautos sumos būtų įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę pagal šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, kol reikės atlikti mokėjimus padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims.

Grynasis netenkamų pinigų srautas – visi per vieną dieną mokėtini mokėjimai, įskaitant pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus, taip pat mokėjimus pagal padengtųjų obligacijų programos išvestinių finansinių priemonių sandorius, atskaičius visus tą pačią dieną gautinus mokėjimus, susijusius su užtikrinamuoju turtu.

Investuotojas yra:

Padengtoji obligacija – kredito įstaigos pagal šį įstatymą išleistas skolos vertybinis popierius, kuris užtikrinamas užtikrinamuoju turtu, į kurį investuotojai, kaip privilegijuotieji kreditoriai, turi pirmumo teisę, kaip nustatyta šiame įstatyme.

Padengtųjų obligacijų bendrovė – bendrovė, kuri įsteigta tik tam, kad padengtųjų obligacijų užtikrinamasis turtas būtų atskirtas nuo emitento turto, ir kuri atlieka jai šiame įstatyme nustatytus su padengtųjų obligacijų emisija susijusius veiksmus.

Padengtųjų obligacijų emitentas – kredito įstaiga, leidžianti ar ketinanti leisti padengtąsias obligacijas.

Padengtųjų obligacijų išpirkimo terminų pratęsimo struktūra (toliau – išpirkimo terminų pratęsimo struktūra) – tvarka, pagal kurią galima, atsiradus objektyviai priežasčiai, tam tikram laikotarpiui pratęsti iš anksto nustatytą padengtųjų obligacijų išpirkimo terminą.

Padengtųjų obligacijų programa – programa, kurioje numatomi padengtųjų obligacijų emisijos struktūriniai ypatumai, nustatyti šiame įstatyme, emisijos sąlygose ir sąlygose, pagal kurias kredito įstaigai suteikiama teisė išleisti padengtųjų obligacijų emisiją.

Padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto formuotojas – kredito įstaiga, kuri, nebūdama padengtųjų obligacijų emitentė, perleidžia reikalavimo teises kitai kredito įstaigai kaip padengtųjų obligacijų emitentei ar šios emitentės pasirinktai specialiosios paskirties bendrovei ar kitam subjektui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kad būtų suformuotas užtikrinamasis turtas.

Pakaitinis turtas – užtikrinamasis turtas, naudojamas padengimo turtu reikalavimams vykdyti, išskyrus vyraujantį turtą.

Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė – subjektas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 2 punkte.

Papildomas užtikrinimas – šiame įstatyme, priežiūros institucijos, padengtųjų obligacijų emisijos sąlygose arba kredito įstaigos savanoriškai nustatytas papildomas užtikrinamojo turto dydis, viršijantis šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytus padengimo užtikrinamuoju turtu reikalavimus.

Specialusis administratorius – asmuo arba kitas subjektas, paskirtas padengtųjų obligacijų programai administruoti pagal tą programą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais.

Specialusis kreditorius – bet kuris iš šių asmenų:

Skirtingų klasių užtikrinamuoju turtu padengta obligacija – padengtoji obligacija, kurios užtikrinamasis turtas sudarytas iš šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodytų turto klasių derinio.

Užstatas – materialusis turtas ir iš pozicijų sudaromas turtas, kuriuo užtikrinamas tinkamas įsipareigojimų, susijusių su užtikrinamuoju turtu, vykdymas.

Užtikrinamasis turtas – emisijos dokumentuose aiškiai apibrėžtas turtas, kuriuo užtikrinamas prievolių ir įsipareigojimų pagal padengtąsias obligacijas arba pakeitimo vertybiniais popieriais metu išleistus vertybinius popierius įvykdymas ir kuris perduodamas padengtųjų obligacijų bendrovei arba pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei.

Užtikrinamojo turto grupė – užtikrinamojo turto rinkinys, perduodamas padengtųjų obligacijų bendrovei arba pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei.

Užtikrinamojo turto grupės valdytojas – asmuo arba kitas subjektas, kuris valdo ir tvarko užtikrinamojo turto grupę. Užtikrinamojo turto grupės valdytoju gali būti padengtųjų obligacijų emitentas, specialiosios paskirties bendrovė, iniciatorius, pirminis skolintojas arba trečiasis asmuo.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Veiklos išlaidos – iš užtikrinamojo turto dengiamos išlaidos išvestinių finansinių priemonių sandorio šalims, specialiosios paskirties bendrovės valdymo organų nariams, užtikrinamojo turto grupės valdytojams, patikėtiniams, užtikrinamojo turto grupės stebėtojams, specialiajam administratoriui ir kitiems subjektams, dalyvaujantiems padengtųjų obligacijų arba pakeitimo vertybiniais popieriais valdymo veikloje.

Vertybinių popierių emisijos sąlygos (toliau – emisijos sąlygos) – vertybinių popierių išleidimą reglamentuojančių teisės aktų ir šio įstatymo nustatyta tvarka ir emisijos dokumentuose atskleidžiama informacija apie emitento išleidžiamų vertybinių popierių – pakeitimo vertybiniais popieriais metu išleidžiamų vertybinių popierių, turtu užtikrintų obligacijų ar padengtųjų obligacijų – pasirašymo ir išpirkimo tvarką bei kitas sąlygas. Jeigu pareigos rengti emisijos dokumentą nėra, emisijos sąlygose reikalaujama atskleisti informacija turi būti paskelbta emitento interneto svetainėje ne vėliau kaip iki emisijos pradžios.

Vienos klasės užtikrinamuoju turtu padengta obligacija – padengtoji obligacija, kurios užtikrinamasis turtas sudarytas iš kurios nors vienos šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodytos turto klasės.

Vyraujantis turtas – dominuojanti į užtikrinamąjį turtą įtraukto turto klasė, kuri lemia visos užtikrinamojo turto grupės pobūdį.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Reglamente (ES) Nr. 2017/2402, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme.

Kredito rizika, susijusi su kilnojamojo arba nekilnojamojo, materialiojo arba nematerialiojo turto turėjimu, ar rizika, susijusi su trečiųjų asmenų finansiniais įsipareigojimais, gali būti pakeičiama vertybiniais popieriais.

Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą riziką gali prisiimti įsigydama turtą, garantuodama prievoles arba prisiimdama įsipareigojimus kitokia forma. Šiam tikslui pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei nereikia gauti jokių papildomų fizinių ar juridinių asmenų, įskaitant valstybės institucijas, sutikimų, leidimų ar licencijų.

Šio įstatymo reglamentuojami pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai nėra laikomi indėlių priėmimu ar bet kuria kita veikla, kuriai pagal finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus reikalingas leidimas ar licencija.

Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė gali įsigyti ir, laikydamasi šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų apribojimų, perleisti reikalavimo teises ar kitą esamą arba būsimą turtą, sudarydama sandorius.

Sutartis dėl reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimo pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei turi būti rašytinės formos. Rašytinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

Esamas reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimas (ir pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei jį perleidžiant, ir įsigyjant) perleidimo sutarties šalims ir tretiesiems asmenims įsigalioja nuo perleidimo sutarties sudarymo momento, nebent sutartyje nustatoma kitaip.

Būsimos reikalavimo teisės, sudarančios užtikrinamąjį turtą ir kylančios iš esamos ar būsimos sutarties, pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės gali būti įsigyjamos ar perleidžiamos su sąlyga, kad tokį reikalavimą galima nustatyti jo atsiradimo metu ar bet kuriuo kitu perleidimo sutarties šalių sutartu metu.

Būsimų reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimas vykdomas jų atsiradimo metu, tačiau laikoma, kad toks perleidimas perleidimo sutarties šalims ir tretiesiems asmenims įsigalioja nuo perleidimo sutarties sudarymo momento, nebent perleidimo sutartyje nustatoma kitaip, neatsižvelgiant į pardavėjo nemokumo, veiklos apribojimo (moratoriumo), pertvarkymo, likvidavimo ar kitą panašų procesą, pradėtą iki reikalavimo atsiradimo dienos.

Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės nuosavybės teisė į užtikrinamąjį turtą, įgytą pirkimo–pardavimo ar kito tokį pat teisinį poveikį turinčio sandorio pagrindu, yra absoliuti ir galioja be jokių išimčių ar sąlygų pardavėjui ir bet kuriam trečiajam asmeniui. Pardavėjas atsako už perleistų esamų ar būsimų reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimo galiojimą, tačiau vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais pardavėjas neatsako, jeigu skolininkas neįvykdo iš reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimo kylančių mokėjimo prievolių. Ši taisyklė vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais neatleidžia pardavėjo nuo jo prievolių ir atsakomybės pirkėjui už pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų pardavėjo pareiškimų ir garantijų, kylančių iš sudaryto sandorio, pažeidimą.

Sandoriui, kuriuo pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė įgyja nuosavybės teisę į reikalavimo teises sudarantį užtikrinamąjį turtą ar perleidžia nuosavybės teisę į užtikrinamąjį turtą kitai pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei, mutatis mutandis taikomos Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 20 straipsnio 1–4 dalys.

Reikalavimo teisės, sudarančios užtikrinamąjį turtą, įskaitant būsimas reikalavimo teises, sudarančias užtikrinamąjį turtą, tampa pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės nuosavybe nuo jų perleidimo įsigaliojimo dienos, neatsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės įsipareigojimą, jeigu toks yra, šias reikalavimo teises, sudarančias užtikrinamąjį turtą, vėliau perleisti atgal pardavėjui. Perleidimas negali būti pripažįstamas negaliojančiu remiantis pagrindais, susijusiais su esamu įsipareigojimu vėliau įvykdyti reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimą atgal pardavėjui.

Nuo reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimo įsigaliojimo tarp šalių momento visos lėšos, kurias pardavėjas gavo iš skolininkų pagal perleistas reikalavimo teises, yra pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės nuosavybė, įskaitant sumas, gautinas ateityje. Pardavėjas privalo atskirti šias lėšas nuo kito savo turto bei nedelsdamas perduoti pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei, neatsižvelgdamas į tai, ar yra pradėtas jo nemokumo, pertvarkymo, veiklos apribojimo (moratoriumo), likvidavimo ar kitas panašus procesas, taip pat kokiu pagrindu tas procesas pradėtas. Šios atskirtos lėšos, laikomos kredito įstaigos sąskaitose, nėra įtraukiamos į šios kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.

Šio straipsnio 4 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai perleidęs reikalavimo teises pardavėjas ir toliau pagal sutartį su pakeitimo vertybiniais popieriais bendrove renka lėšas ir jas administruoja šios pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės naudai bei atlieka kitas užduotis, susijusias su šių lėšų administravimu.

Jeigu perleidimo sutarties šalys nesusitaria kitaip, pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei įsigyjant ar perleidžiant nuosavybės teisę į užtikrinamąjį turtą, kartu su ja pereina ir visos su šiuo užtikrinamuoju turtu susijusios garantijos, laidavimai bei kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant hipoteką (įkeitimą), o toks garantijos, laidavimo ar kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant hipoteką (įkeitimą), perleidimas galioja nuo nuosavybės teisės į užtikrinamąjį turtą įgijimo momento ir yra taikytinas visiems asmenims be jokių papildomų sąlygų.

Hipotekos (įkeitimo) teisių perleidimas įforminamas viena atskira notarinės formos hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės sutartimi, kurioje taip pat nurodomos visos naujam kreditoriui pereinančios reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, užtikrinimo priemonės. Atskiri hipotekos (įkeitimo) sutarčių pakeitimai nedaromi.

Notaras, patvirtinęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sandorį, Nekilnojamojo turto registrui pateikia įregistruoti duomenis apie hipotekos teisių perleidimą arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registrui – apie įkeitimo teisių perleidimą.

Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei įsigyjant ar perleidžiant nuosavybės teisę į turtą, sudarantį užtikrinamąjį turtą, užtikrintą svetimo turto hipoteka (įkeitimu), taip pat garantijomis, laidavimais ir kitomis įstatymų numatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, suteiktomis valstybės ar savivaldybės įstaigų, valstybės garantuojamų garantijų institucijų ar kitų panašių institucijų.

Užstato hipotekos (įkeitimo) teisių perleidimas taip pat galioja iki jį įforminant notarinės formos sutartimi, o hipotekos (įkeitimo) galiojimo negalima ginčyti remiantis vien tuo, kad užstato hipotekos (įkeitimo) teisių perleidimas dar nėra įformintas notarinės formos sutartimi.

Reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, ir su šiuo užtikrinamuoju turtu susijusių garantijų, laidavimų bei kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, įskaitant hipoteką (įkeitimą), perleidimas pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei galioja ir tais atvejais, kai pradinė sutartis, pagal kurią atsirado skolininko ar potencialaus skolininko esamos ar būsimos prievolės (toliau – pradinė sutartis), arba su šiuo užtikrinamuoju turtu susijusių garantijų, laidavimų bei kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, įskaitant hipoteką (įkeitimą), sutartys tą daryti draudžia ar riboja.

Šio straipsnio 1 dalies nuostata neatleidžia pardavėjo nuo prievolių ir atsakomybės skolininkui už pradinės sutarties sąlygos, draudžiančios ar ribojančios reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimą, pažeidimą, tačiau negali būti pagrindas nuginčyti reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimą pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei ar nevykdyti prievolių pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei.

Įskaityti užtikrinamąjį turtą draudžiama nuo dienos, kurią skolininkas sužino ar turėjo sužinoti apie reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimą. Laikoma, kad apie reikalavimo teisių perleidimą skolininkas turėjo sužinoti šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

Skolininkas gali įskaityti tik tuos reikalavimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję iki dienos, kai skolininkas sužino ar turėjo sužinoti apie reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimą.

Skolininkams ir įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai, apie reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimą pranešama individualiu pranešimu arba, jeigu informacijos pateikimas neįmanomas arba tam reikia neproporcingų pastangų, informacija gali būti pranešama viešu skelbimu, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65 straipsnio 2 dalies reikalavimų, įskaitant skelbimą nacionalinių laikraščių, jiems prilygintų masinės informacijos priemonių interneto svetainėse ir pardavėjo interneto svetainėje. Laikoma, kad informavimo pareiga yra tinkamai įvykdyta, jeigu skolininkams ir įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai, apie reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimą pranešta bendru viešu skelbimu ir pardavėjo interneto svetainėje arba raštu vienu iš šių būdų: asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis – elektroniniu paštu, trumpąja SMS žinute ar per elektroninės bankininkystės sistemas. Laikoma, kad skolininkai ir įkaito davėjai, kurie nėra skolininkai, kuriems apie perleidimą pranešta bendru viešu skelbimu, apie perleidimą sužino ar turėjo sužinoti praėjus 14 dienų nuo paskelbimo apie tai dienos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame bendrame viešame skelbime skolininkams ir įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai, turi būti nurodoma informacija apie pardavėją ir įgijėją, nurodant juridinio asmens pavadinimą ir jo kodą, informacija apie perleidžiamas reikalavimo teises, kurios sudaro užtikrinamąjį turtą, nurodant jų bendras savybes, kurios tinkamos siekiant nustatyti perleidžiamas reikalavimo teises, tačiau nepateikiant duomenų apie atskirus skolininkus, ir prireikus kita informacija, galinti padėti skolininkams ir įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai, nustatyti perleidžiamas reikalavimo teises. Ši informacija viešai skelbiama ne trumpiau kaip iki prievolių pagal pradinę sutartį pasibaigimo dienos. Bendrame viešame skelbime skolininkams turi būti nurodoma, kokia tvarka jie turi toliau vykdyti savo mokėjimus pagal perleistus reikalavimus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pakanka, neatsižvelgiant į tai, kokie pranešimo būdai yra sutarti pradinėje sutartyje, pagal kurią atsirado skolininko ar potencialaus skolininko esamos ar būsimos prievolės, arba su šiuo užtikrinamuoju turtu susijusių garantijų, laidavimų bei kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, įskaitant hipoteką (įkeitimą), sutartyse.

Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė gali pavesti pardavėjui arba trečiajam asmeniui gauti lėšas pagal jai priklausančias reikalavimo teises ir jas administruoti pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės naudai, taip pat atlikti kitas užduotis, susijusias su šių lėšų administravimu. Turtas, kurį pardavėjas arba trečiasis asmuo gauna pagal reikalavimo teises, priklausančias pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei, turi būti atskirtas nuo pardavėjo arba trečiojo asmens turto. Pardavėjas arba trečiasis asmuo privalo sudaryti ir tvarkyti jam perduoto turto apskaitą, o atsiskaitymams atlikti turi atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės vardu.

Jeigu pradedamas pardavėjo arba trečiojo asmens, kuriam buvo pavestas gautų lėšų administravimas pagal pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei priklausančias reikalavimo teises, nemokumo, pertvarkymo, veiklos apribojimo (moratoriumo), likvidavimo ar kitas panašus procesas, pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė turi teisę reikalauti jos vardu ar jos naudai gautų lėšų pagal jai priklausančias reikalavimo teises, o pardavėjas arba trečiasis asmuo privalo nedelsdamas gautas lėšas pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei grąžinti pirmumo teise, neatsižvelgdamas į tai, kad atitinkamas procesas jau yra prasidėjęs. Kiti pardavėjo arba trečiojo asmens, kuriam buvo pavestas lėšų administravimas pagal pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei priklausančias reikalavimo teises, kreditoriai neturi jokių teisių į pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės vardu ar jos naudai surinktas lėšas ir šios lėšos negali būti įtraukiamos į bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo pardavėjo arba trečiojo asmens, kuriam pavestas tokių lėšų administravimas, turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.

Investuotojai ir specialieji kreditoriai turi teisę tik į pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei priklausantį užtikrinamąjį turtą, skirtą tik investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimams tenkinti. Segmentui priskirtų investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimai yra lygiaverčiai ir vertinami vienodai pari passu, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.

Specialieji kreditoriai priskiriami prie segmento, kurio reikalavimai tenkinami pirmiausia, jeigu emisijos sąlygose nenustatyta kitaip. Investuotojų reikalavimai tenkinami emisijos sąlygose nustatyta tvarka.

Emisijos sąlygose arba pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės sutartyje su investuotojais ir (ar) specialiaisiais kreditoriais gali būti nustatyta, kad investuotojų reikalavimai ar dalis jų vykdomi tik kai atsiskaitoma su kitais investuotojais arba specialiaisiais kreditoriais.

Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė užtikrinamąjį turtą privalo įkeisti investuotojų ir specialiųjų kreditorių naudai. Užtikrinamasis turtas įkeičiamas investuotojų ir specialiųjų kreditorių naudai vadovaujantis Civilinio kodekso ir šio įstatymo nuostatomis.

Jeigu nesusitariama kitaip, įkeičiamas užtikrinamasis turtas taip pat apima šio turto duodamas pajamas.

Jeigu investuotojai ir specialieji kreditoriai yra paskyrę patikėtinį atstovauti jų interesams, įkeitimo sutartyje ir Sutarčių ir teisių suvaržymų registre kaip kreditorius nurodomas tik patikėtinis.

Patikėtinis, o jeigu jis nėra paskirtas, investuotojai ir specialieji kreditoriai, skolininkas ir įkaito davėjas, jeigu jis nėra skolininkas, turi teisę įkeitimo sutartyje arba išieškojimo momentu susitarti, kokia eile vykdomas išieškojimas. Jeigu tokio susitarimo nėra, išieškojimas vykdomas pagal šio įstatymo nuostatas. Išieškojimas visais atvejais vykdomas, atsižvelgiant į emisijos sąlygas arba pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės sutartis su investuotojais ir (ar) specialiaisiais kreditoriais, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje.

Patikėtinis, o jeigu jo nėra, investuotojai ir specialieji kreditoriai turi teisę pradėti išieškojimą iš įkeisto užtikrinamojo turto, įskaitant išieškojimą prieš terminą, tik įkeitimo sutartyje ir (arba) emisijos sąlygose nustatytais pagrindais. Išieškojimas iš įkeisto užtikrinamojo turto negali būti pradedamas jokiais kitais kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

Notaras, gavęs patikėtinio, o jeigu jo nėra, investuotojų ar specialiųjų kreditorių prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsnio 1 ir 2 dalimis, patikrina patikėtinio, o jeigu jo nėra, investuotojų ar specialiųjų kreditorių nurodytus duomenis Nekilnojamojo turto arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registruose ir, jeigu duomenys atitinka šių registrų duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą.

Patikėtinis, o jeigu jo nėra, investuotojai ar specialieji kreditoriai priverstinio išieškojimo procedūrą vykdo laikydamiesi įkeitimo sutarties ir emisijos sąlygų. Nuo notaro vykdomojo įrašo įregistravimo Nekilnojamojo turto arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registruose dienos pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė netenka teisės disponuoti įkeistu užtikrinamuoju turtu, o teisę administruoti šį turtą ir (arba) disponuoti juo įgyja patikėtinis, o jeigu jo nėra, investuotojai ir specialieji kreditoriai. Visos lėšos, kurias patikėtinis gauna iš užtikrinamojo turto, kaupiamos patikėtinio atskiroje sąskaitoje ir paskirstomos investuotojams išieškojimo išlaidoms ir veiklos išlaidoms, jeigu jų yra, apmokėti.

Investuotojai ir specialieji kreditoriai atstovavimą jų interesams ir reikalavimų, susijusių su vertybiniais popieriais, įgyvendinimą turi teisę pavesti vienam ar keliems patikėtiniams.

Patikėtiniu gali būti kredito ar finansų įstaiga ar kita licencijuojamas investicines paslaugas teikianti įmonė, taip pat fizinis ar juridinis asmuo, kuris gali būti obligacijų savininkų patikėtiniu pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymą. Patikėtiniu taip pat gali būti kitoje valstybėje narėje įsteigtas ar Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla kitose valstybėse narėse teisėmis besinaudojantis subjektas, turintis teisę verstis analogiška šiame įstatyme nurodyta patikėtinio paslaugų teikimo veikla. Patikėtinio gyvenamoji vieta, jeigu jis yra fizinis asmuo, arba registruota buveinė, jeigu jis yra juridinis asmuo, turi būti valstybėje narėje.

Investuotojai ir specialieji kreditoriai įgalioja patikėtinį atstovauti jų interesams patikėjimo pagrindais.

Dokumentas, kuriuo paskiriamas patikėtinis, turi būti rašytinės formos. Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės išleisto vertybinio popieriaus pirkimo dokumento, kurio sąlygose numatytas patikėtinio paskyrimas, pasirašymas laikomas investuotojo sutikimu su patikėtinio paskyrimu ir jo įgaliojimais.

Dokumente, kuriuo paskiriamas patikėtinis, nustatomos jo teisės ir įgaliojimai, įskaitant jo atstovavimo investuotojams arba specialiesiems kreditoriams įgaliojimus, apmokėjimo už jo paslaugas tvarka, nurodomi investuotojai arba specialieji kreditoriai, kurių vardu jis veikia, taip pat jo paskyrimo tikslas, terminas ir pakeitimo tvarka.

Patikėtinio įgaliojimai pasibaigia suėjus jo paskyrimo terminui arba jam pasiekus savo paskyrimo tikslus.

Dokumentas, kuriuo paskiriamas patikėtinis, yra privalomas ir gali būti taikomas tretiesiems asmenims nuo dokumento įsigaliojimo momento.

Patikėtinio įgaliojimams neturi įtakos investuotojo arba specialiojo kreditoriaus, kuris pavedė patikėtiniui atstovauti jo interesams:

Inicijavus patikėtinio nemokumo, pertvarkymo, veiklos apribojimo (moratoriumo), likvidavimo ar kitą panašų procesą, kai patikėtinis yra juridinis asmuo, arba patikėtinio pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje ar kai jo atžvilgiu vykdomas bankrotas, kai jis yra fizinis asmuo, patikėtinis naudojasi savo teisėmis ir vykdo savo, kaip patikėtinio, įgaliojimus tol, kol paskiriamas kitas patikėtinis vadovaujantis šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Patikėtinio mirties atveju, kai jis yra fizinis asmuo, kitas patikėtinis paskiriamas šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Patikėtinis, vadovaudamasis investuotojų ir specialiųjų kreditorių suteiktais įgaliojimais, turi teisę jų vardu pradėti visus procesus, įskaitant kreipimąsi į teismą, ir ginti jų interesus, kad būtų apgintos investuotojų ir specialiųjų kreditorių teisės, neprivalėdamas atskleisti investuotojų ir specialiųjų kreditorių tapatybės, o tik nurodydamas, kad jis veikia kaip patikėtinis šio įstatymo pagrindu, ir pateikdamas dokumentą, kuriuo paskiriamas patikėtinis. Kai patikėtinis kreipiasi į teismą neatskleisdamas investuotojų ir specialiųjų kreditorių tapatybės, jis pats tampa teismo proceso šalimi.

Patikėtinis gali priimti, gauti, laikyti turtą ir įgyvendinti visas teises pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, įskaitant hipoteką (įkeitimą), ir garantijas bei gauti visus mokėjimus, skirtus investuotojams ir specialiesiems kreditoriams, kurie jam yra suteikę tokius įgaliojimus, lyg jis pats būtų investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimo teisių turėtojas, o patikėtiniui atliekami mokėjimai pagal pradines kredito sutartis yra laikomi tinkamu skolininko įsipareigojimų įvykdymu.

Patikėtinis turi teisę kontroliuoti ir išimtinę teisę administruoti jam patikėtą turtą. Patikėtiniui patikėto turto nuosavybės dokumentai įforminami jo vardu, nurodant, kad patikėtinis veikia patikėjimo pagrindais investuotojų ir specialiųjų kreditorių naudai. Patikėtinis gali naudotis visomis su patikėtu turtu susijusiomis teisėmis ir imtis visų tinkamų priemonių savininko teisėms apsaugoti ir apginti, kaip nustatyta Civilinio kodekso 4.93–4.105 straipsniuose.

Patikėtinis veikia kaip kito asmens turto administratorius, turintis visus turto administravimo įgaliojimus, nurodytus dokumente, kuriuo paskiriamas patikėtinis.

Patikėtinis turi teisę savo nuožiūra pasitelkti paslaugų teikėjus, įskaitant teisės, apskaitos, audito konsultantus, kad tinkamai atliktų savo funkcijas. Patikėtinis, pasitelkęs trečiąjį asmenį patikėtinio teisėms įgyvendinti ar veiksmams atlikti, atsako už pasitelkto trečiojo asmens padarytą žalą, išskyrus atvejus, jeigu įrodo, kad žala buvo padaryta dėl išorės įvykio, kurio patikėtinis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų.

Neatsižvelgdami į tai, kad yra patikėtinis, investuotojai ir specialieji kreditoriai turi teisę tiesiogiai nukreipti reikalavimus į pasitelktą trečiąjį asmenį.

Patikėtinis pakeičiamas dokumente, kuriuo jis paskiriamas, nustatyta tvarka.

Investuotojai turi teisę pakeisti patikėtinį visuotiniame investuotojų, turinčių tos pačios emisijos vertybinių popierių, susirinkime dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Teisę inicijuoti investuotojų visuotinio susirinkimo sušaukimą turi investuotojai, turintys ne mažiau kaip 1/10 balsų, kuriuos suteikia tos pačios emisijos vertybiniai popieriai ir pati pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė. Susirinkimas, kuriame gali būti priimamas sprendimas, laikomas teisėtai sušauktu, jeigu jame dalyvauja investuotojai, turintys daugiau kaip 1/2 balsų, kuriuos suteikia tos pačios emisijos vertybiniai popieriai. Visuotinio investuotojų, turinčių tos pačios emisijos vertybinių popierių, susirinkimo kompetencija, susirinkimo sušaukimo tvarka, informavimas apie šaukiamą susirinkimą, susirinkimo sprendimų priėmimas ir paskelbimas nustatomi dokumente, kuriuo paskiriamas patikėtinis.

Naujai paskirtas patikėtinis pradeda atlikti savo funkcijas, pasirašęs patvirtinimo, kad prisiima vykdyti patikėtinio įgaliojimus, dokumentą. Naujai paskirtam patikėtiniui turi būti perduotas visas turtas, gautas atstovaujant investuotojų ir specialiųjų kreditorių interesams.

Patikėtinio atsistatydinimas įsigalioja tik paskyrus naują patikėtinį.

Padengtųjų obligacijų emitentas šio įstatymo 32 straipsnyje nustatytomis sąlygomis turi perleisti nuosavybės teisę į reikalavimo teises, sudarančias užtikrinamąjį turtą, Lietuvos Respublikoje įsteigtai padengtųjų obligacijų bendrovei arba specialiosios paskirties bendrovei ar subjektui, kurių buveinė registruota kitoje valstybėje narėje, jeigu jie buvo įsteigti tik tam, kad užtikrinamasis turtas būtų atskirtas nuo emitento turto, ir kurie atlieka kitus su padengtųjų obligacijų emisija susijusius veiksmus pagal tos valstybės narės teisę (toliau kartu – kitoje valstybėje narėje registruota specialiosios paskirties bendrovė). Jeigu reikalavimo teisės, sudarančios užtikrinamąjį turtą, perleidžiamos kitoje valstybėje narėje registruotai specialiosios paskirties bendrovei, atitinkamai šio įstatymo nuostatos santykiams tarp emitento, užtikrinamojo turto grupės stebėtojo, specialiojo administratoriaus ir kitoje valstybėje narėje registruotos specialiosios paskirties bendrovės  taikomos mutatis mutandis.

Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, nors ir nebūdama padengtųjų obligacijų emitentė, turi teisę perleisti reikalavimo teises kitai kredito įstaigai, įsteigtai Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, kaip padengtųjų obligacijų emitentei ar šios emitentės pasirinktai specialiosios paskirties bendrovei ar kitam subjektui, kaip tai nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Reikalavimo teisės perleidžiamos, kad būtų suformuotas užtikrinamasis turtas, su sąlyga, kad toks perleidžiamas turtas yra leidžiamas įtraukti į užtikrinamojo turto sudėtį pagal teisę, taikomą padengtųjų obligacijų emitentui.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais šio įstatymo 6–11 straipsnių nuostatos reikalavimo teisių perleidimui taikomos mutatis mutandis.

Jokie skolininko reikalavimų įskaitymai, susiję su užtikrinamuoju turtu, negalimi pradėjus padengtųjų obligacijų emitento ar padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto formuotojo nemokumo, pertvarkymo, veiklos apribojimo (moratoriumo), likvidavimo ar kitą panašų procesą.

Padengtųjų obligacijų investuotojai ir specialieji kreditoriai turi dvigubo reikalavimo teisę, kuri suteikia teisę reikalauti, kad:

Jeigu vykstant padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kitam panašiam procesui užtikrinamojo turto, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepakanka investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimams padengti, šie investuotojai ir specialieji kreditoriai turi teisę patenkinti likusį reikalavimą iš nemokaus padengtųjų obligacijų emitento turto. Šiuo atveju investuotojai ir specialieji kreditoriai turi tokias pat teises kaip ir padengtųjų obligacijų emitento kreditoriai, kurių reikalavimai yra neužtikrinti.

Investuotojo ir specialiojo kreditoriaus reikalavimo teisė į padengtųjų obligacijų emitento turtą ir į užtikrinamąjį turtą yra apribota investuotojo ir specialiojo kreditoriaus reikalavimo, susijusio su padengtosiomis obligacijomis, suma.

Tik visiškai patenkinus investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimus, likęs užtikrinamasis turtas gali būti grąžinamas padengtųjų obligacijų emitentui.

Specialiųjų kreditorių ir investuotojų reikalavimai yra lygiaverčiai ir vertinami vienodai pari passu, išskyrus atvejus, kai padengtųjų obligacijų bendrovės sutartyje su specialiaisiais kreditoriais nustatyta ir emisijos sąlygose nurodyta, kad investuotojų reikalavimai (ar jų dalis) vykdomi tik po to, kai atsiskaitoma su kitais investuotojais arba specialiaisiais kreditoriais.

Specialiojo administratoriaus išlaidos, nurodytos šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia apmokamos iš padengtųjų obligacijų bendrovės visų rūšių lėšų, gautų iš užtikrinamojo turto, įskaitant jo pardavimą ar kitokį perleidimą. Tada šio įstatymo nustatyta tvarka dengiami investuotojų ir kitų specialiųjų kreditorių reikalavimai.

Specialusis administratorius turi teisę investuotojų interesais sudaryti paskolos sutartį su šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 3 punkte nurodytais specialiaisiais kreditoriais ir gali būti teikiama pirmenybė jų reikalavimams, o ne investuotojų ir kitų šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems specialiųjų kreditorių reikalavimams. Pirmenybė taikoma tik tuo atveju, kai tai nurodoma paskolos sutartyje.

Šio straipsnio 5–7 dalys taikomos tik šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju.

Jeigu, vadovaujantis emisijos sąlygomis, prasidėjus ar vykstant padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kitam panašiam procesui, užtikrinamojo turto nominaliosios vertės pakanka investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimams padengti ir pagal emisijos sąlygas nėra pagrindo reikalauti, kad padengtosios obligacijos būtų išpirktos anksčiau termino, padengtosios obligacijos nėra išperkamos anksčiau termino ir užtikrinamasis turtas toliau valdomas šiame įstatyme nustatyta tvarka.

Jeigu, vadovaujantis emisijos sąlygomis, prasidėjus ar vykstant padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kitam panašiam procesui, užtikrinamojo turto nepakanka investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimams padengti, padengtųjų obligacijų emisija turi būti išpirkta anksčiau termino nedelsiant. Šiuo atveju investuotojų ir specialiųjų kreditorių (specialiųjų administratorių) reikalavimai dengiami iš padengtųjų obligacijų bendrovei priklausančio užtikrinamojo turto.

Užtikrinamąjį turtą administruoja ir jį realizuoja specialusis administratorius.

Padengtųjų obligacijų emitento nemokumo administratorius arba likvidatorius neturi jokių teisių į užtikrinamąjį turtą, kol patenkinami visi investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimai.

Paskyrus specialųjį administratorių, jis per priežiūros institucijos nustatytą ir su finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucija (toliau – pertvarkymo institucija) suderintą terminą preliminariai įvertina, ar užtikrinamojo turto nominaliosios vertės pakanka investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimams padengti ir ar yra pagrindas pagal emisijos sąlygas reikalauti, kad padengtosios obligacijos būtų išpirktos anksčiau termino, ir apie atlikto vertinimo rezultatus praneša pertvarkymo institucijai.

Automatinis padengtųjų obligacijų išpirkimas anksčiau termino nėra taikomas.

Padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto formuotojo nemokumo, likvidavimo ar kito panašaus proceso pradėjimas neturi įtakos padengtųjų obligacijų emisijos galiojimui ir padengtosios obligacijos neišperkamos anksčiau termino.

Padengtųjų obligacijų emitentas privalo užtikrinti, kad užtikrinamasis turtas būtų atskirtas nuo jo turto, perleisdamas nuosavybės teisę į reikalavimo teises, sudarančias užtikrinamąjį turtą.

Laikoma, kad padengtųjų obligacijų emitentas įvykdė šio straipsnio 1 dalies reikalavimą, tik jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

Padengtųjų obligacijų emitentas privalo identifikuoti, registruoti ir perleisti kiekvieną turtą, sudarantį užtikrinamąjį turtą, kad toks turtas bet kada būtų aiškiai identifikuojamas ir pagrindžiamas dokumentais.

Padengtųjų obligacijų bendrovė turi teisę į turimų nuosavybės teisių į užtikrinamąjį turtą ir visų kitų teisių ir pareigų pagal su užtikrinamuoju turtu susijusias sutartis perleidimą (toliau šiame straipsnyje – teisių ir pareigų perleidimas) kitai Lietuvos Respublikoje įsteigtai padengtųjų obligacijų bendrovei ar kitoje valstybėje narėje registruotai specialiosios paskirties bendrovei, jeigu gauna išankstinį rašytinį priežiūros institucijos sutikimą dėl teisių ir pareigų perleidimo. Investuotojų sutikimas dėl teisių ir pareigų perleidimo nereikalingas, tačiau jie turi būti informuojami apie įvykusį perleidimą priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Padengtųjų obligacijų emitentas informaciją apie planuojamą teisių ir pareigų perleidimą, įskaitant informaciją apie siūlomą naują savininką, turi pateikti priežiūros institucijai vadovaudamasis jos nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl sutikimo teisių ir pareigų perleidimo ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatomis.

Priežiūros institucija atsisako pritarti numatomam teisių ir pareigų perleidimui, jeigu:

Kai nustatoma, kad padengtųjų obligacijų emitentas atitinka nemokumo sąlygas, nustatytas kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, arba kai pagal Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 3 dalį nustatoma, kad padengtųjų obligacijų emitentas žlunga arba galėtų žlugti, ar priimamas sprendimas atšaukti jo licenciją, arba kai priežiūros institucija nustato, kad yra išskirtinės aplinkybės, kada emitentas negali tinkamai veikti, padengtųjų obligacijų programa ir užtikrinamasis turtas turi būti valdomi nepriklausomai nuo padengtųjų obligacijų emitento ir vadovaujantis išimtinai investuotojų interesais.

Esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimai investuotojams, kylantys iš padengtųjų obligacijų, būtų visiškai įvykdyti investuotojams naudingiausiu būdu, užtikrinamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo perima specialusis administratorius.

Paskyrus specialųjį administratorių, teisę valdyti, naudoti, administruoti užtikrinamąjį turtą ir su juo susijusį užstatą bei kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir disponuoti jais turi tik specialusis administratorius.

Specialusis administratorius šio įstatymo pagrindu užtikrinamąjį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo, sudaro sandorius, susijusius su užtikrinamuoju turtu, užstatu ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat sudaro kitus sandorius investuotojų interesais, kad būtų visiškai įvykdyti visi įsipareigojimai pagal padengtųjų obligacijų programą.

Esant šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, priežiūros institucija paskiria vieną arba kelis specialiuosius administratorius, kurie perima užtikrinamojo turto valdymą.

Specialiuoju administratoriumi gali būti paskirtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys arba fizinis asmuo, kuris nėra priežiūros institucijos tarnautojas. Specialiajam administratoriui mutatis mutandis taikomi Bankų įstatymo 34 straipsnio 2, 12 ir 13 dalyse nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai, jo neturi saistyti interesų konfliktas, t. y. specialiojo administratoriaus asmeniniai interesai negali prieštarauti investuotojų, padengtųjų obligacijų emitento, specialiųjų kreditorių ar priežiūros institucijos interesams.

Priežiūros institucija turi teisę bet kuriuo metu atšaukti specialųjį administratorių, jeigu kyla interesų konfliktas ar, priežiūros institucijos vertinimu, specialiojo administratoriaus veiksmai kenkia investuotojų interesams arba Lietuvos Respublikos finansų rinkų stabilumui ir patikimumui.

Priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo paskirti arba atšaukti specialųjį administratorių priėmimo dienos, raštu praneša apie tai padengtųjų obligacijų emitentui, Juridinių asmenų registrui ir paskelbia savo interneto svetainėje, išskyrus atvejus, kai pagal Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 3 dalį nustatoma, kad padengtųjų obligacijų emitentas žlunga arba galėtų žlugti. Apie specialiojo administratoriaus paskyrimą pranešama Juridinių asmenų registrui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje ne anksčiau, negu paskelbiamas pertvarkymo institucijos sprendimas dėl padengtųjų obligacijų emitento pertvarkymo.

Priežiūros institucija nustato specialiojo administratoriaus skyrimo ir atšaukimo tvarką.

Specialusis administratorius pirmiausia privalo atstovauti investuotojų interesams, siekti, kad būtų visiškai įvykdyti visi įsipareigojimai pagal padengtųjų obligacijų programą.

Specialusis administratorius atlieka šias funkcijas:

Specialusis administratorius taip pat naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas bei atlieka funkcijas, nurodytas šio įstatymo 65 straipsnyje.

Paskyrus specialųjį administratorių, padengtųjų obligacijų bendrovė, kuriai priklauso užtikrinamasis turtas, privalo:

Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija pateikiama priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Sutartis su specialiuoju administratoriumi pasibaigia:

Specialusis administratorius turi teisę gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas.

Specialiojo administratoriaus užtikrinamojo turto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas specialiajam administratoriui, užtikrinamojo turto įvertinimo, pardavimo ar perleidimo ir kitos išlaidos, kurios patiriamos specialiajam administratoriui atliekant šiame įstatyme nustatytas funkcijas investuotojų ir specialiųjų kreditorių naudai.

Specialiojo administratoriaus išlaidos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, apmokamos iš padengtųjų obligacijų bendrovės visų rūšių lėšų, gautų iš užtikrinamojo turto, įskaitant jo pardavimą ar kitokį perleidimą.

Priežiūros institucija patvirtina specialiojo administratoriaus atlyginimo ir kitų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų administravimo išlaidų apskaičiavimo tvarką.

Specialusis administratorius, gavęs išankstinį priežiūros institucijos sutikimą, turi teisę perleisti visą užtikrinamąjį turtą arba jo dalį kartu su įsipareigojimais pagal padengtąsias obligacijas kitam emitentui ir (arba) kitai Lietuvos Respublikoje įsteigtai padengtųjų obligacijų bendrovei ar kitoje valstybėje narėje registruotai specialiosios paskirties bendrovei tik laikydamasis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Priežiūros institucija nustato perleidimo sutarties reikalavimus.

Perleidžiant užtikrinamąjį turtą arba jo dalį kartu su įsipareigojimais pagal padengtąsias obligacijas, šio įstatymo 32, 34 ir 57 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

Jeigu visas užtikrinamasis turtas ir visi įsipareigojimai pagal padengtąsias obligacijas perduodami kitam emitentui, šio įstatymo 33 ir 63 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

Specialusis administratorius ir padengtųjų obligacijų emitento nemokumo administratorius privalo vienas kitam pateikti informaciją, kuri gali būti svarbi ir vykstant padengtųjų obligacijų emitento nemokumo procesui, ir specialiajam administratoriui valdant užtikrinamąjį turtą.

Padengtųjų obligacijų emitento nemokumo administratorius negali ginčyti specialiojo administratoriaus, atliekančio šiame įstatyme nustatytas funkcijas, atliekamų veiksmų ir priimamų sprendimų.

Specialusis administratorius, priežiūros institucija ir pertvarkymo institucija, atlikdami šiame įstatyme, Finansinio tvarumo įstatyme ir kituose teisės aktuose jiems nustatytas funkcijas, bendradarbiauja ir keičiasi informacija tarpusavyje.

Pradėjus padengtųjų obligacijų emitento nemokumo procesą, investuotojai ir padengtųjų obligacijų specialieji kreditoriai, įgyvendindami šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisę, gali pateikti reikalavimus, nukreiptus į nemokaus emitento turtą, tik tokia apimtimi, kuri būtina reikalavimams, nepadengtiems užtikrinamuoju turtu, padengti. Ir specialusis administratorius, ir padengtųjų obligacijų emitento nemokumo administratorius turi teisę registruoti investuotojų ir padengtųjų obligacijų bendrovės specialiųjų kreditorių reikalavimus. Užregistravęs investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimus, specialusis administratorius privalo nedelsdamas šią informaciją perduoti padengtųjų obligacijų emitento nemokumo administratoriui.

Padengtųjų obligacijų emitento kitų kreditorių reikalavimai, kurių tenkinimo eilė yra ta pati kaip ir investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimų, negali būti tenkinami, kol specialusis administratorius nustato investuotojų ir padengtųjų obligacijų bendrovės specialiųjų kreditorių su padengtosiomis obligacijomis susijusių reikalavimų, nepadengtų užtikrinamuoju turtu, sumą ir informaciją apie ją pateikia padengtųjų obligacijų emitento nemokumo administratoriui ar nemokaus padengtųjų obligacijų emitento teises ir pareigas perėmusiai kredito įstaigai.

Specialusis administratorius informaciją apie reikalavimų sumą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, ir šios sumos pagrindimo dokumentus šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims privalo pateikti ne vėliau kaip per 45 dienas nuo padengtųjų obligacijų emitento bankroto bylos iškėlimo dienos.

Užtikrinamojo turto grupę sudaro:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas sudaro užtikrinamąjį turtą nuo to momento, kai jis priskiriamas prie užtikrinamojo turto, kaip tai nustatyta šio įstatymo 32 straipsnyje ir sutartyje su padengtųjų obligacijų bendrove arba specialiuoju administratoriumi, atitinkamai šio įstatymo 33 straipsnio 1 punkte ar 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje.

Neįvykdytos pozicijos – bet koks turtas ar mokėjimo reikalavimai esant įsipareigojimų neįvykdymui, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį, – negali būti įtraukiamos į sudaromą užtikrinamojo turto grupę jų perdavimo padengtųjų obligacijų bendrovei momentu.

Pakaitinį turtą gali sudaryti turtas, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytus reikalavimus.

Vyraujantis turtas, nurodytas šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų užtikrinamojo turto pagal konkrečią padengtųjų obligacijų emisiją.

Pakaitinis turtas gali sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų užtikrinamojo turto pagal konkrečią padengtųjų obligacijų emisiją, tačiau bet kuriuo atveju turtas, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus reikalavimus, gali sudaryti ne daugiau kaip 15 procentų užtikrinamojo turto pagal konkrečią padengtųjų obligacijų emisiją.

Priežiūros institucija nustato taisykles dėl užtikrinamojo turto grupių sudėties. Šiose taisyklėse prireikus nustatomos sąlygos padengtąsias obligacijas leidžiančioms kredito įstaigoms vyraujantį turtą, kuriam būdingos skirtingos struktūrinės ypatybės, galiojimo laikotarpis arba rizikos profilis, įtraukti į užtikrinamojo turto grupės sudėtį.

Užtikrinamojo turto vyraujantį turtą gali sudaryti šios turto klasės:

Padengtųjų obligacijų emitentas turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1a–3 dalyse nustatytus reikalavimus.

Skirtingų klasių užtikrinamuoju turtu padengtų obligacijų užtikrinamąjį turtą gali sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų klasių derinio turtas. Šiuo atveju padengtųjų obligacijų emitentas privalo užtikrinti, kad užtikrinamąjį turtą sudarančių skirtingų klasių užtikrinamojo turto sudėtis, įskaitant geografinį užstato pasiskirstymą, iš esmės nesikeis per visą padengtųjų obligacijų galiojimo laikotarpį. Priežiūros institucija nustato sąlygas, dėl kurių užtikrinamojo turto sudėties pakeitimas laikomas esminiu.

Padengtųjų obligacijų emitentas gali išleisti vienos klasės užtikrinamuoju turtu padengtas obligacijas, jeigu tos klasės turtas sudaro ne mažiau kaip 85 procentus vyraujančio užtikrinamojo turto.

Padengtųjų obligacijų emitentas privalo užtikrinti, kad skolininko gyvenamoji vieta, jeigu jis yra fizinis asmuo, arba registruota buveinė, jeigu jis yra juridinis asmuo, būtų valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, jeigu Europos Komisija yra priėmusi sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 107 straipsnio 4 dalį, kad šioje valstybėje taikomi priežiūros ir reguliavimo reikalavimai yra bent jau lygiaverčiai Europos Sąjungoje taikomiems reikalavimams.

Padengtųjų obligacijų emitentas privalo užtikrinti, kad materialusis užstatas būtų valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, jeigu užtikrinama investuotojų apsauga ir jeigu Europos Komisija yra priėmusi sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 107 straipsnio 4 dalį, kad šioje valstybėje taikomi priežiūros ir reguliavimo reikalavimai yra bent jau lygiaverčiai Europos Sąjungoje taikomiems reikalavimams. Padengtųjų obligacijų emitentas turi užtikrinti, kad trečiojoje valstybėje esantis materialusis užstatas atitiktų tą patį saugumo lygį kaip ir valstybėje narėje esantis materialusis užstatas ir šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taip pat kad jo realizavimas būtų teisiškai įgyvendinamas tokiu pat būdu, kuris yra iš esmės lygiavertis valstybėje narėje esančiam materialiajam turtui.

Priežiūros institucija detalizuoja užtikrinamajam turtui, kuriuo leidžiama užtikrinti padengtąsias obligacijas, taikomus reikalavimus, taip pat turi teisę nustatyti konkrečios emisijos papildomus užtikrinamajam turtui taikomus reikalavimus, kurių padengtųjų obligacijų emitentas privalo laikytis.

Padengtųjų obligacijų emitentas privalo turėti nustatytas savo vidaus procedūras, pagal kurias būtų stebima, kad materialusis užstatas, kuriuo užtikrinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, būtų tinkamai apdraustas nuo žalos rizikos ir kad draudimo reikalavimai būtų atskirti pagal šio įstatymo 32 straipsnio reikalavimus.

Visi su padengtosiomis obligacijomis susiję įsipareigojimai turi būti padengti mokėjimo reikalavimais, susietais su užtikrinamuoju turtu.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įsipareigojimai apima:

Užtikrinamasis turtas, kuris gali būti įtraukiamas į padengtųjų obligacijų padengimo užtikrinamuoju turtu skaičiavimus, yra šis:

Apskaičiuojant padengimo užtikrinamuoju turtu lygį užtikrinamas nominaliosios sumos principo taikymas, kad bendra viso užtikrinamojo turto pagrindinė suma būtų ne mažesnė negu bendra neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominalioji suma.

Kai laikoma, kad įsipareigojimai neįvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį, užstatu neužtikrinti įsipareigojimai negali būti įtraukiami į padengimo užtikrinamuoju turtu skaičiavimą. Neįvykdytos pozicijos į padengimo užtikrinamuoju turtu skaičiavimą įtraukiamos laikantis šių principų:

Priežiūros institucija nustato mokėtinų palūkanų, susijusių su neapmokėtomis padengtosiomis obligacijomis, ir gautinų palūkanų, susijusių su užtikrinamuoju turtu, apskaičiavimo taisykles, kurios turi atitikti patikimus rizikos ribojimo principus pagal taikomus apskaitos standartus.

Priežiūros institucija nustato padengtųjų obligacijų padengimo užtikrinamuoju turtu apskaičiavimo metodiką. Visais atvejais padengimo užtikrinamuoju turtu ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytų įsipareigojimų skaičiavimai turi būti pagrįsti ta pačia metodika. Priežiūros institucija taip pat gali patvirtinti ar nustatyti skirtingas apskaičiavimo metodikas, skirtas užtikrinamajam turtui ir įsipareigojimams apskaičiuoti, jeigu dėl tokių skirtingų metodikų negaunamas didesnis padengimo turtu rodiklis, negu užtikrinamąjį turtą ir įsipareigojimus apskaičiuojant pagal tą pačią metodiką.

Priežiūros institucija, remdamasi padengtųjų obligacijų emitento pateikta paraiška, gali leisti laikinai nukrypti nuo šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatų, jeigu padengtųjų obligacijų emitentas tuo pačiu metu taiko kitas priemones, kuriomis užtikrinamas tinkamas reikalavimų, susijusių su užtikrinamuoju turtu, laikymasis.

Priežiūros institucija detalizuoja turto, tinkamo įtraukti į užtikrinamąjį turtą, kriterijus ir materialiojo užstato vertinimo (įskaitant vertinimo periodiškumą) kriterijus.

Priežiūros institucija nustato išvestinių finansinių priemonių vertinimo taisykles, kai taikomas šio straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 3 dalies 4 punktas.

Padengtųjų obligacijų emitentas privalo laikytis minimalaus papildomo užtikrinimo dydžio – užtikrinti, kad bendra užtikrinamojo turto, nurodyto šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje, pagrindinė suma sudarytų ne mažiau kaip 105 procentus neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos (nominaliosios sumos principas). Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kitus apskaičiavimo principus, jeigu apskaičiuojant pagal juos negaunamas didesnis padengimo turtu rodiklis, negu apskaičiuojant pagal nominaliosios sumos principą.

Priežiūros institucija turi teisę ir prieš išleidžiant padengtųjų obligacijų emisiją, ir padengtųjų obligacijų galiojimo laikotarpiu reikalauti, kad padengtųjų obligacijų emitentas užtikrintų didesnį privalomą papildomo užtikrinimo dydį, negu pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas minimalus papildomo užtikrinimo dydis, jeigu, priežiūros institucijos vertinimu, užtikrinamojo turto dydis nėra pakankamas, kad būtų apsaugoti investuotojų ir specialiųjų kreditorių interesai.

Padengtųjų obligacijų emisijos dokumentuose gali būti nustatyta, kad padengtųjų obligacijų emitentas užtikrins didesnį sutartinį papildomo užtikrinimo dydį negu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti dydžiai.

Minimalus papildomo užtikrinimo dydis, privalomas papildomo užtikrinimo dydis, sutartinis papildomo užtikrinimo dydis ir savanoriškas papildomo užtikrinimo dydis vertinami vienodai.

Tik šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nurodytas turtas gali būti įtraukiamas į papildomo užtikrinimo dydžio skaičiavimus pagal šį straipsnį.

Turtui, naudojamam papildomo užtikrinimo tikslu, netaikomos šio įstatymo 45 straipsnio 5 ir 6 dalyse, taip pat 46 straipsnio 4 dalyje nustatytos ribos ir jis neįtraukiamas apskaičiuojant tas ribas.

Padengimo užtikrinamuoju turtu dydis, įskaitant papildomo užtikrinimo dydį, apskaičiuojamas laikantis šio įstatymo 47 ir 49 straipsnių nuostatų.