LegalizeLietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1524 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. birželio 30 d. Nr. XIV-491
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą Nr. VIII-1524 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ IR duomenų PAKARTOTINIO NAUDOJIMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis įstatymas taikomas:
1) viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms (toliau – institucijos);
2) viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių, turinti pusę ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, kurios nėra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, tačiau atlieka viešąsias funkcijas, taip pat akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso (suprantama taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje) akcijos, suteikiančios daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, ir valstybė ar savivaldybė tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką (suprantama taip, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje) rinkdama ir atšaukdama akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės vadovą, taip pat daugiau kaip pusę valdybos arba stebėtojų tarybos narių, ir kurios teikia viešąsias paslaugas bent vienoje iš šių sričių: dujų ir šilumos ūkio, elektros energetikos, vandentvarkos, transporto paslaugų, uostų ir oro uostų, pašto paslaugų, naftos ir dujų gavybos, anglių ar kito kietojo kuro žvalgymo arba gavybos, viešojo keleivinio transporto pagal 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 su visais pakeitimais 2 straipsnį, oro susisiekimo paslaugų teikimo pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) su visais pakeitimais 16 straipsnį, visuomenės aptarnavimo paslaugų teikimo pagal 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), su visais pakeitimais 4 straipsnį (toliau – valstybės valdomi subjektai);
3) šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas taip pat taikomas viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, tačiau kurios nėra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir neatlieka viešųjų funkcijų, kai jos skelbia informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka.
Šis įstatymas netaikomas:
1) duomenims, kurių tvarkymas nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta institucijos viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį;
2) duomenims, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (toliau – intelektinės nuosavybės teisės);
3) duomenims, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį;
4) duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą;
5) duomenims, kuriuos sudaro tik logotipai, ornamentai ir (arba) emblemos;
6) duomenims, prie kurių prieiga pagal nustatytą tvarką neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos, taip pat duomenų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas pažeistų asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos;
7) duomenims, kuriais disponuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomi radijo ar televizijos programų transliuotojai;
8) duomenims, kuriais disponuoja valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos, valstybinės aukštosios mokyklos (toliau – aukštoji mokykla), išskyrus aukštųjų mokyklų bibliotekas, ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai. Ši nuostata netaikoma mokslinių tyrimų duomenims, jeigu šie tyrimai finansuojami valstybės lėšomis, o tyrėjai, mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos arba mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos jau yra juos viešai paskelbę;
9) duomenims, kuriais disponuoja teatrai, koncertinės įstaigos, kitos įstaigos, veikiančios pagal kultūros įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus, išskyrus bibliotekas ir muziejus;
10) duomenims, kuriais disponuoja valstybės valdomi subjektai, kai jie rengiami kitais tikslais negu viešųjų paslaugų teikimas arba kai šie duomenys susiję su konkurencijos tiesiogiai veikiama veikla, kuriai netaikomas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas.
Jeigu duomenų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai ar tarptautiniai susitarimai, reglamentuojantys intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai ar tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip. Jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose duomenų bazių gamintojų teises, būtų nustatytas leidimas drausti pakartotinai naudoti duomenis arba duomenų pakartotinis naudojimas būtų ribojamas labiau, negu tai nustatyta šiame įstatyme, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui.
Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Atvirasis formatas – failo formatas, kuris nepriklauso nuo programinės įrangos ir yra atpažįstamas ir prieinamas visuomenei be jokių apribojimų, trukdančių pakartotinai naudoti duomenis.
Didelės vertės duomenų rinkiniai – duomenys, kurių pakartotinis naudojimas siejamas su reikšminga nauda visuomenei, aplinkai ir ekonomikai dėl jų tinkamumo naujoms paslaugoms, taikomosioms programoms, produktams ir naujoms darbo vietoms kurti ir kurie suteikia naudą dideliam vartotojų skaičiui.
Duomenys – užfiksuota informacija apie institucijos ar valstybės valdomo subjekto veiklą ar jos dalis, neatsižvelgiant į jos pateikimo būdą, formą (raštu arba elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašas) ir laikmeną, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus duomenis ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis.
Duomenų pakartotinis naudojimas – pareiškėjų ir (arba) jų atstovų naudojimasis duomenimis komerciniais arba nekomerciniais tikslais, kurie skiriasi nuo pirminio duomenų parengimo tikslo, atliekant viešąją funkciją. Keitimasis duomenimis tarp institucijų ar tarp institucijų ir valstybės valdomų subjektų atliekant viešąsias funkcijas nelaikomas duomenų pakartotiniu naudojimu.
Duomenų rinkinys – metodiškai susistemintų duomenų, turinčių vienodą konceptualią prasmę, visuma, įskaitant juos apibūdinančius duomenis (toliau – metaduomenys).
Duomenų skelbimas – duomenų tam tikra forma atskleidimas iš anksto neapibrėžtai asmenų grupei, įskaitant prieigos prie jų sukūrimą tam, kad asmenys galėtų pasiekti duomenis pasirinktoje vietoje reikiamu laiku.
Duomenų teikimas – duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus konkrečiam pareiškėjui ar jo atstovui jų prašymu.
Elektroninis formatas – failo formatas, kurio struktūra yra vientisa ir leidžia kompiuterinėms taikomosioms programoms lengvai nustatyti, atpažinti ir gauti konkrečius duomenis ir jų struktūrą.
Informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, atlikdama viešąsias funkcijas.
Kintamieji duomenys – duomenys, kurie dažnai arba tikruoju laiku atnaujinami dėl jų kintamumo arba aktualumo. Iš jutiklių gaunami duomenys paprastai laikomi kintamaisiais duomenimis.
Mobilioji programa – institucijų arba jų įgaliotų subjektų sukurta ir plėtojama taikomoji programa, skirta visuomenei naudotis mobiliųjų prietaisų funkcijomis. Ši sąvoka neapima mobiliesiems įrenginiams (mobiliųjų įrenginių operacinėms sistemoms) valdyti skirtos programinės įrangos ir (arba) aparatinės įrangos sąvokos.
Mokslinių tyrimų duomenys – duomenys, išskyrus mokslines publikacijas, kurie renkami ar rengiami vykdant mokslinių tyrimų veiklą ir naudojami kaip įrodymai atliekant mokslinius tyrimus arba mokslinės bendruomenės visuotinai pripažinti būtinais mokslinių tyrimų išvadoms ir rezultatams patvirtinti.
Nuasmeninimas – procesas, kai fizinio asmens duomenys pakeičiami anoniminiais duomenimis, kurie nėra susiję su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti nustatyta, arba procesas, kai asmens duomenų anonimiškumas užtikrinamas taip, kad duomenų subjekto tapatybė nebegali būti nustatyta.
Pagrįstoji investicijų grąža – viso atlyginimo už išlaidas, į kurį įtraukta ir suma, reikalinga reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms kompensuoti, procentinė dalis, negalinti daugiau kaip penkiais procentiniais punktais viršyti Europos Centrinio Banko nustatytos fiksuotosios palūkanų normos.
Pareiškėjas – Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių fizinis arba juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturintis subjektas ir (arba) jo filialas ir atstovybė.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme.
4 straipsnis. Institucijos ir valstybės valdomo subjekto pareiga teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis
Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.
Duomenys kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos ekonominės erdvės valstybes, fiziniams, juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ir atstovybėms teikiami tokia pačia tvarka kaip ir pareiškėjams, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, tarptautinėms sutartims, Europos Sąjungos teisės aktams ir kitiems norminiams teisės aktams.
5 straipsnis. Institucijos pareiga skelbti informaciją apie institucijos veiklą
Informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, taip pat mobiliojoje programoje, jeigu institucija ją turi. Institucijos interneto svetainė ir mobilioji programa turi atitikti Vyriausybės nustatytus prieinamumo reikalavimus, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, kai nėra automatizuotų arba efektyvių ir lengvai įgyvendinamų būdų užtikrinti prieinamumą prie tam tikros informacijos arba kai institucija faktiškai nekontroliuoja interneto svetainių ir mobiliųjų programų turinio, arba jeigu prieinamumo reikalavimų laikymasis sudarys institucijai neproporcingai didelę naštą.
Institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama:
1) nuasmenintos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pažymos dėl atlikto tyrimo dėl skundo ir informacija apie Seimo kontrolierių siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo institucijoje rezultatus;
2) įsiteisėję nuasmeninti teismų sprendimai, kuriuose konstatuojami pažeidimai institucijoje, taip pat informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo;
3) nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui;
4) nuasmeninta informacija apie institucijos valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir apdovanojimus;
5) institucijos valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis pagal einamas pareigas (darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis skelbiamas tik gavus jo sutikimą);
6) kita Vyriausybės nustatyta informacija, įskaitant institucijų darbuotojų kontaktinius duomenis, jeigu jie skelbiami asmens duomenų teisėto tvarkymo tikslais.
Visa informacija apie institucijos veiklą pareiškėjams teikiama neatlygintinai.
Šio straipsnio 2 dalies 5 punktas taip pat taikomas viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, tačiau kurios nėra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir neatlieka viešųjų funkcijų, taip pat akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso (suprantama taip, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje) akcijos, suteikiančios daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, ir valstybė ar savivaldybė tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką (suprantama taip, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje) rinkdama ir atšaukdama akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės vadovą, taip pat daugiau kaip pusę valdybos arba stebėtojų tarybos narių.
6 straipsnis. Duomenų, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, teikimo principai
Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais:
1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys;
2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis;
3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais;
4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs;
5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis;
6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos;
7) abipusio naudojimo – institucija ir valstybės valdomas subjektas pareiškėjui pateiktus duomenis prireikus vėliau naudoja patys;
8) nediskriminavimo – duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti tokios, kad būtų nediskriminuojami pareiškėjai, naudojantys duomenis tam pačiam (komerciniam arba nekomerciniam) tikslui.
Jeigu institucija duomenis pakartotinai naudoja su viešųjų funkcijų atlikimu nesusijusiai veiklai, jai šie duomenys teikiami tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visiems pareiškėjams.
7 straipsnis. Valstybės institucijų kompetencija duomenų pakartotinio naudojimo ir institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų pritaikymo prieinamumo reikalavimams srityse
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.