Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2016-06-21
Paskutinį kartą atnaujinta 2024-12-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 76
Pakeitimų istorija JSON API
2.

Parama darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, teikiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nurodytiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kuriuose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime gali turėti valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybių įmonės.

3.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintose gyvenamosiose vietovėse, siekiant palengvinti nedarbo padarinius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864

47 straipsnis. Parama verslui kurti

1.

Parama verslui kurti teikiama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams), jeigu asmenys darbo vietas sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

2.

Subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama, jeigu:

1) darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) steigia asmuo, kuriam teikiant paramą darbo vietoms steigti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kalendoriniams metams nustatytus prioritetus, kurie padeda įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatinti žiedinę ekonomiką ir (ar) mažinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikį;

2) darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms palengvinti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama šio įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti atsižvelgiant į asmenų negalią) reikalingų lėšų ir reikalavimo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, jeigu darbo vieta steigiama tik sau.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1390, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16117

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

4.

Užimtumo tarnyba darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems gauti paramą verslui kurti, organizuoja konsultacijas dėl verslo kūrimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864

48 straipsnis. Užimtumo didinimo programos

1.

Užimtumui didinti gali būti rengiamos šios programos:

1) nedarbo prevencijos;

2) imigrantų, tautinių mažumų integravimo į darbo rinką;

3) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų užimtumo didinimo;

4) kitos.

2.

Užimtumo didinimo programos gali būti rengiamos asmenims, kurie yra:

1) rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai;

2) nėščios moterys, vaiko (įvaikio) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat asmenys, prižiūrintys šeimos narius su negalia, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimu nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

3) grįžę iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627

Nr. XIV-1233, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15599

4) piniginės socialinės paramos gavėjai;

5) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627

6) prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627

7) grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimos nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627

8) turintys pabėgėlio statusą ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga arba turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1287, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15436

9) asmenys, patiriantys socialinę riziką;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024

10) vyresni kaip 40 metų;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024

11) darbo rinkai besirengiantys asmenys;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864

12) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

3.

Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo, atsižvelgdamos į jų svarbą ir paskirtį, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir kitos valstybės institucijos, savivaldybių institucijos ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos, konsultuodamosi su socialiniais partneriais, organizacijų ir vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams. Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4.

Įgyvendinant savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programas, kurioms finansuoti naudojamos specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšos, jų administravimui skiriama nuo 2 iki 4 procentų užimtumo didinimo programoms skirtų lėšų. Konkretų administravimui skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

49 straipsnis. Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo organizavimas ir kontrolė

1.

Darbo rinkos paslaugos teikiamos ir užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinamos šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2878, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09848

2.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, organizuodama darbo rinkos paslaugų teikimą ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimą, nustato užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų metinius veiklos tikslus ir uždavinius, skiria lėšų nustatytiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti, kontroliuoja, kaip naudojamos šios lėšos.

3.

Užimtumo tarnyba įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytus metinius veiklos tikslus ir uždavinius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627

4.

Užimtumo tarnyba įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sudarydama su juridiniais ir fiziniais asmenimis šių priemonių įgyvendinimo sutartis. Sutarčių dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo standartines sąlygas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kaip darbdaviai laikosi darbo sutarčių, sudarytų su Užimtumo tarnybos siųstais asmenimis, ir šių sutarčių atitikties įsipareigojimams, nustatytiems Užimtumo tarnybos ir darbdavių sudarytose sutartyse dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627

Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511

5.

Ministerijos ir valstybės institucijos strateginiuose ar metiniuose veiklos planuose numato šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimą.

50 straipsnis. Užimtumo rėmimo priemonių, darbo rinkos paslaugų ir išmokų finansavimo šaltiniai

Darbo rinkos paslaugos, užimtumo rėmimo priemonės ir šiame įstatyme nurodytos išmokos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Garantinio fondo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437

Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

51 straipsnis. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną

1.

Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

1) yra įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) sudaromą Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašą. Į šį sąrašą įtraukiamas savarankiškai dirbantis asmuo, kurio:

a)

vykdoma ūkinė veikla apribota Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu ir kurio paskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio pajamos, palyginti su priešpaskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio pajamomis, sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų (paskutiniu ir priešpaskutiniu mokestiniu ataskaitiniu laikotarpiu pateiktų metinių pajamų mokesčio deklaracijų duomenys). Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurių metu yra nustatomi ūkinės veiklos vykdymo apribojimai, laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. pajamų sumažėjimas ne mažiau kaip 30 procentų vertinamas pagal pateiktų priešpaskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio ir prieš jį buvusio mokestinio ataskaitinio laikotarpio metinių pajamų mokesčio deklaracijų duomenis;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. XIV-911, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01287

b)

priešpaskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio pajamos, gautos iš savarankiškos veiklos, buvo ne mažesnės negu 12 einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžių, apskaičiuotų ataskaitiniais metais Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Į savarankiškai dirbančio asmens pajamas neįskaitomos pagal šį straipsnį jam mokėtos išmokos;

2) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos;

3) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą;

4) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-351, 2021-05-27, paskelbta TAR 2021-06-09, i. k. 2021-13151

2.

Šiame straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino buvo nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, ir yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, kurių metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, truko ne visą mėnesį, už kurį savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama išmoka, savarankiškai dirbančiam asmeniui mokamos išmokos dydis proporcingai mažinamas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-351, 2021-05-27, paskelbta TAR 2021-06-09, i. k. 2021-13151

Nr. XIV-911, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01287

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus.

4.

Šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas:

1) pasibaigus išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimo terminui, nurodytam šio straipsnio 2 dalyje;

2) jeigu asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-351, 2021-05-27, paskelbta TAR 2021-06-09, i. k. 2021-13151

5.

Išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Asmeniui, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo, ši išmoka paskiriama per 3 darbo dienas nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos. Sprendimą nutraukti išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą Užimtumo tarnyba priima per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią pasibaigė išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimo terminas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-351, 2021-05-27, paskelbta TAR 2021-06-09, i. k. 2021-13151

6.

Išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – išmokų mokėtojas).

7.

Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos.

8.

Kreipimosi dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju.

9.

Išmokų mokėtojo patiriamos išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511

Nr. XIV-35, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27343

52 straipsnis. Vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną

1.

Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:

1) žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra mažesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai;

2) yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (išskyrus deklaravusius vien tik ganyklas, pievas arba daugiametes žoles Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus DGP ir GPŽ kodais) už 2019 metus arba turi ne mažiau kaip vieną sąlyginį gyvūną, apskaičiuotą per 2019 m. laikotarpį;

3) jo deklaruota gyvenamoji vieta yra kaimo vietovėje;

4) nedirba ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;

5) negauna Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo išmokos;

6) negauna išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui pagal šio įstatymo 51 straipsnį.

2.

Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti periodinę 200 eurų išmoką už kalendorinį mėnesį, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir dirba pagal darbo sutartį ar turi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, o jam priskaičiuotas darbo užmokestis yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą.

3.

Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims vienkartinės ir periodinės išmokos išmokamos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos periodinės 200 eurų išmokos dydis proporcingai mažinamas.

4.

Šiame straipsnyje nustatytas vienkartines ir periodines išmokas asmenims skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirtas išmokų mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pateiktą individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų sąrašą (toliau – sąrašas). Asmuo prašymą dėl vienkartinės ar periodinės išmokos paskyrimo pateikia savivaldybės administracijai pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą. Kai išmokų mokėtojas gauna sąrašą ir duomenis, patvirtinančius asmens atitiktį šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, asmeniui, kuris kreipėsi dėl vienkartinės ar periodinės išmokos paskyrimo, ši išmoka paskiriama per 10 darbo dienų. Sprendimą nutraukti periodinės išmokos asmenims mokėjimą išmokų mokėtojas priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba nuo dienos, kurią sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas, arba nuo dienos, kurią išmokų mokėtojas gavo duomenų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms.

5.

Šiame straipsnyje nustatytas periodines išmokas išieško išmokų mokėtojas. Periodinių išmokų išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos.

6.

Kreipimosi dėl vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdančiam asmeniui, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru patvirtintuose Vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju.

7.

Išmokų mokėtojo patiriamos šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės ir periodinės išmokų mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

8.

Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės ir periodinės išmokos mokamos iš valstybės biudžeto.

TAR pastaba. Papildymas 52 straipsniu įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šiame straipsnyje numatytos vienkartinės ir periodinės išmokos skiriamos ir išmokamos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurie nustatytus reikalavimus atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino laikotarpiu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3211, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15404

53 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437

54 straipsnis. Valstybės lėšų finansinė kontrolė

1.

Darbo rinkos paslaugoms ir užimtumo rėmimo priemonėms finansuoti ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti bei jų plėtrai finansuoti skirtų valstybės lėšų (valstybės biudžeto ir kitų šaltinių) finansinę kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437

2.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip per 4 mėnesius viešai skelbia informaciją apie valstybės lėšų panaudojimą, nurodydama šių lėšų panaudojimą atskiroms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir užimtumo didinimo programoms įgyvendinti, nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti ir darbo rinkos paslaugoms teikti.

IV SKYRIUS

NELEGALUS DARBAS, NEDEKLARUOTAS DARBAS, NEDEKLARUOTA SAVARANKIŠKA VEIKLA IR UŽSIENIEČIŲ ĮDARBINIMO TVARKOS PAŽEIDIMAI

55 straipsnis. Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę

Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir kontrolę.

56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį

1.

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;

2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

2.

Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu įdarbindamas trečiosios šalies pilietį ir visu jo darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo jo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų kopijas ir pateikia jas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

3.

Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu darbdavys žinojo, kad dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti.

4.

Padarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:

1) darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodydamas faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, taip pat, jeigu nelegaliai dirbo trečiosios šalies pilietis, pranešti apie darbo sutarties pasibaigimą ir apmokėti visas šiame punkte numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;

2) šio įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 6 iki 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

5.

Be šio straipsnio 4 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:

1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;

2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.

6.

Darbdavys, jeigu jis yra subrangovas, arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti (toliau – siunčiančioji užsienio įmonė), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžios turi raštu informuoti rangovą arba įmonę Lietuvos Respublikoje, į kurią pagal paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartį atsiųstas trečiosios šalies pilietis, (toliau – priimančioji Lietuvos įmonė) apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, nurodydami šio trečiosios šalies piliečio vardą, pavardę ir darbo Lietuvos Respublikoje pradžios datą. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė, gavę informaciją apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, turi raštu pareikalauti darbdavio ar siunčiančiosios užsienio įmonės pateikti turimus trečiosios šalies piliečio įdarbinimo dokumentus, suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, taip pat teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus.

7.

Už šio straipsnio 6 dalyje nurodytų pareigų nevykdymą rangovui ar priimančiajai Lietuvos įmonei skiriama šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta bauda. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jie įvykdė šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai, ar priimančioji Lietuvos įmonė žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą.

8.

Nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į rangovą ar subrangovus, ar priimančiąją Lietuvos įmonę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo jo piniginio reikalavimo darbdaviui 3 mėnesių terminas nuo nelegalaus darbo nustatymo, tačiau darbdavys šio reikalavimo nepatenkino arba patenkino dalį jo.

9.

Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio Lietuvos Respublikos darbo kodekse darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

10.

Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju atlyginimo darbuotojui už darbą dydis nustatomas pagal nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį.

11.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį trečiosios šalies pilietį Migracijos departamentui, kad jis galėtų atlikti savo funkcijas ir priimti sprendimus dėl trečiosios šalies piliečių.

12.

Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda juridiniam asmeniui neskiriama, jeigu padaryta veika užtraukia jam atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2921 straipsnį.

13.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, prieš skirdama šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, įvertina, ar iki nutarimo priėmimo dienos juridinis asmuo įvykdė šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ar šio įstatymo 561 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pareigas. Jeigu pareigos įvykdytos, skiriama 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, o juridiniam asmeniui, jau baustam už tuos pačius veiksmus per pastaruosius 2 metus, skiriama 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

57 straipsnis. Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos

1.

Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:

1) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija ir darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka Migracijos departamentui, nagrinėjančiam trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nepateikė informacijos apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;

2) trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo jo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje suteikiančių dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Migracijos departamentui ar šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;

3) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, laikinojo darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nėra nustatyta visa darbo laiko norma, darbo Lietuvos Respublikoje metu mokamas mėnesinis darbo užmokestis, mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų dirbti – mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;

4) įdarbina trečiosios šalies pilietį ar pakeičia jo darbo funkciją, kai jis neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį gauti;

5) nemoka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2785, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11779

2.

Informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

3.

Informavimo apie komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

4.

Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,75 iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda. Darbdaviui, jau baustam už šio straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1,5 iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda.

5.

Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, už kiekvieną jo (jos) padarytą šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse numatytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1 iki 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda. Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustam (baustai) už šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse padarytą pažeidimą per pastaruosius 2 metus, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 2 iki 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną pakartotinai padarytą pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse.

6.

Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, pateikusiam (pateikusiai) neteisingus duomenis apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,35 iki 0,7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda. Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustam (baustai) už neteisingų duomenų apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį pateikimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai pateiktus neteisingus duomenis apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,7 iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda.

58 straipsnis. Nedeklaruotas darbas ir atsakomybė už jį

1.

Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka netvarkoma darbuotojų darbo laiko apskaita ir (arba) darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta:

1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai;

2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;

3) darbuotojo darbo laikas naktį.

2.

Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.

3.

Padarius šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą:

1) darbdavys privalo atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas;

2) darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, kurio atliktos darbo funkcijos nebuvo pažymėtos darbo laiko apskaitos dokumentuose Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, ne mažesnį kaip 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio atlyginimą;

3) darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1 iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 3 iki 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda.

4.

Darbuotojai pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą turi teisę reikalauti jiems nesumokėto darbo užmokesčio Lietuvos Respublikos darbo kodekse darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

59 straipsnis. Nedeklaruota savarankiška veikla ir jos teisinės pasekmės

1.

Nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo:

1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka;

2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos;

3) neturėdamas suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas.

2.

Nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

60 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas, nutarimo vykdymas ir apskundimas

1.

Šio įstatymo 56 ir 561 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 591 straipsnyje nurodytas bylas nagrinėja ir nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, išnagrinėjusios bylą, turi teisę priimti nutarimą:

1) skirti šio įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas;

2) nutraukti bylą, jeigu nėra šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ar 591 straipsnyje numatyto pažeidimo;

3) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Šis nutarimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba nagrinėjant bylą sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Byla gali būti grąžinta papildomam tyrimui tik vieną kartą.

2.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, kai nėra taikoma šio įstatymo 56 straipsnio 13 dalis, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Pažeidėjas turi sumokėti baudą ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o jeigu apskundžia nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkinamas, išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų nutarimai yra vykdomieji dokumentai, vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šioje dalyje baudai sumokėti nustatyto termino pabaigos. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 591 straipsnyje numatytas baudas.

3.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

4.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

5.

Baudos skyrimas gali būti ginčijamas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė bei neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo IV skyriuje nustatytos minimalios baudos.

6.

Jeigu pažeidėjas dėl objektyvių priežasčių negali laiku sumokėti baudos ir jeigu yra motyvuotas jo prašymas, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, atsižvelgdamos į jo finansinę padėtį, paskirtos baudos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų. Prašymas gali būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu arba per vieną mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

7.

Šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ir 591 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

V SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ IR GINČŲ DĖL UŽIMTUMO RĖMIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR DARBO RINKOS PASLAUGŲ TEIKIMO NAGRINĖJIMAS

61 straipsnis. Atsakomybė

Nustačius, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, arba išlaidos, atsiradusios atlikus kitus neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus arba duomenis, ir kitų kaltų asmenų.

62 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

Ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

63 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772

3.

Darbdavių pasiūlymai ar paraiškos, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, priimami pagal jų pateikimo dieną galiojusias Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, taip pat sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sutarčių sudarymo metu.

64 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galiu

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentė                                                                                       Dalia Grybauskaitė

Lietuvos Respublikos

užimtumo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje.

2.

2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą.

3.

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai.

4.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/EB dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių.

5.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija).

6.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų.

7.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis.

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 63 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 13, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 31, 32, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-1 straipsniu įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir 12, 20, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1729, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-19, i. k. 2018-20874

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2082, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07321

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1 straipsnio pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 35, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2370, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12450

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT41-N12/2019, 2019-10-31, paskelbta TAR 2019-10-31, i. k. 2019-17396

Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 24 straipsnio 4 dalies 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2133, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08712

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 25, 35, 41, 42, 45, 47, 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-2 straipsniu įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 papildymo 5-1 straipsniu ir 24, 25, 35, 37, 41, 42, 44 straipsnių pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1, 13, 24, 35, 37, 38, 39, 41, 42, 44, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2877, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09849

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2878, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09848

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 8, 10, 22, 24, 25, 37, 44, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2882, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10371

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1, 20, 25, 35, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 48-1 straipsniu įstatymas

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3005, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12829

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 41, 42, 44 ir 48-1 straipsnių pakeitimo įstatymas

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3211, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15404

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 papildymo 5-2 straipsniu įstatymas

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3164, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15497

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymas

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-35, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27343

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-131, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28988

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 38, 41, 42 ir 48-1 straipsnių pakeitimo įstatymas

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-172, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-19, i. k. 2021-00841

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-351, 2021-05-27, paskelbta TAR 2021-06-09, i. k. 2021-13151

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1, 25, 35, 41, 42, 43 ir 48-1 straipsnių pakeitimo įstatymas

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-379, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-14, i. k. 2021-13523

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymas

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-811, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27389

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 10 straipsnio pakeitimo įstatymas

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-463, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-08, i. k. 2021-15522

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 IV skyriaus pavadinimo, 55, 56, 57, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56-1, 59-1, 59-2 straipsniais įstatymas

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-859, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27754

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 IV skyriaus pavadinimo, 55, 56, 57, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 59-1, 59-2 straipsniais įstatymo Nr. XIV-463 pakeitimo įstatymas

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-911, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01287

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39-1, 40, 44, 46, 47, 48, 48-1 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-2, 39-3 ir 48-2 straipsniais įstatymas

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1287, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15436

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 25, 30-1, 48, 56-1 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymas

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1233, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15599

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1304, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15631

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

34.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1390, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16117

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 30-2, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2084, 2023-06-22, paskelbta TAR 2023-06-27, i. k. 2023-12872

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37, 39-2 ir 39-3 straipsnių pakeitimo įstatymas

36.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5-1, 16, 17, 20, 24, 25, 30-1, 30-2, 31, 32, 35, 38, 39-3, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48-1, 50 straipsnių, IV skyriaus pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-2 straipsniu įstatymas

37.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2741, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11579

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24 straipsnio pakeitimo įstatymas

38.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2785, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11779

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30-1 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymas

39.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2867, 2024-06-27, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12653

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 6 straipsnio pakeitimo įstatymas

40.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2901, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13509

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymas

41.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-3036, 2024-10-17, paskelbta TAR 2024-10-24, i. k. 2024-18433

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymas

42.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-3158, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20393

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 30-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

121 straipsnis. Užimtumo ir darbo rinkos stebėsena

1.

Užimtumo ir darbo rinkos stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas užimtumo rėmimo politikos subjektams priimti pagrįstus sprendimus. Užimtumo stebėseną, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Darbo rinkos stebėseną atlieka užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios valstybės institucijos ir šią politiką įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2370, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12450

2.

Užimtumo stebėsena apima:

1) Lietuvos gyventojų užimtumo būklės, kaitos, tendencijų vertinimą, atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių, visuomenės ir ūkio poreikius;

2) Lietuvos gyventojų užimtumo prognozavimą;

3) užimtumo statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir statistinės informacijos skelbimą.

3.

Darbo rinkos stebėsena apima:

1) darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaitą, padėties darbo rinkoje vertinimą ir jos pokyčių prognozavimą;

2) darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo ir efektyvumo vertinimą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492

301 straipsnis. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje

1.

Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, išskyrus atvejus, kai ketinama dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, teikia šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas juridinis asmuo ar jo filialas (toliau – teikėjas).

2.

Teikėjas, ketinantis teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, turi atitikti šiuos kriterijus:

1) jam nėra iškelta bankroto byla, jis nėra likviduojamas, nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

2) neturi mokestinės nepriemokos arba turi ne didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybės socialinių fondų biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), vykdo įsipareigojimus muitinei;

3) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus iki šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos nebuvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus ar sąlygų užsiimti kita, negu atliekama pagal darbo sutartį, veikla sudarymą trečiosios šalies piliečiams, neturintiems leidimo užsiimti tokia veikla ir (ar) dokumento, patvirtinančio trečiosios šalies piliečio teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje.

3.

Sprendimą dėl teikėjo, ketinančio teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, atitikties šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems kriterijams priima Užimtumo tarnyba, gavusi šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, jos nustatyta tvarka.

4.

Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos teikėjui ir darbdaviui, ketinančiam įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarant sutartį, kuria teikėjas įsipareigoja teikti nemokamas arba už atlyginimą tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, o darbdavys įsipareigoja įdarbinti trečiųjų šalių piliečius šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis sąlygomis.

5.

Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia pats teikėjas pagal tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio sudarytą sutartį, kuria įsipareigoja teikti nemokamas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir pateikti darbo ieškančiam trečiosios šalies piliečiui:

1) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba

2) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, arba

3) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai nevertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija ir darbo patirtis, arba

4) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija ir darbo patirtis.

6.

Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį, arba visi trečiosios šalies piliečio darbdaviai tuo atveju, kai su trečiosios šalies piliečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus atvejus, kai su darbdaviu sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 157 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-3158, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20393

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2785, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11779

302 straipsnis. Įdarbinimo su pagalba paslaugos

1.

Įdarbinimo su pagalba paslaugos gali būti teikiamos šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, Užimtumo tarnybos priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, siekiant jiems individualiai suteikti pagalbą įsidarbinti ir (ar) įsitvirtinti darbo vietoje.

2.

Įdarbinimo su pagalba paslaugas sudaro:

1) pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras;

2) lydimoji pagalba įsidarbinus.

3.

Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama, siekiant užtikrinti darbdavio ir asmens, kuriam dėl negalios reikalinga pagalba įsidarbinant, komunikavimą. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama pagal poreikį ne daugiau kaip 8 valandas pas vieną darbdavį. Pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną asmenį su negalia, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1390, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16117

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

4.

Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar asmens su negalia prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau negu 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo dienos. Lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną asmenį su negalia, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1390, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16117

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

5.

Užimtumo tarnyba įdarbinimo su pagalba paslaugoms teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066

481 straipsnis. Atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams

1.

Teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi asmuo (išskyrus asmenis, kuriems nacionalinė viza išduota iki 2022 m. birželio 30 d.), kuris atitinka visas šias sąlygas:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

1) asmuo 2022 metais arba vėlesniais kalendoriniais metais tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas (toliau – nuolatinis Lietuvos gyventojas);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689

2) asmuo, prieš tapdamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, bent 5 ankstesnius kalendorinius metus nebuvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju;

3) asmuo yra su darbdaviu sudaręs neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (nuotolinio darbo atveju – dėl darbo funkcijų atlikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos), kurioje numatyta darbo funkcija pagal profesiją, įtrauktą į ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą;

4) asmens vidutinis vieno mėnesio bruto darbo užmokestis, skaičiuojant per 6 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą vadovaujantis šios dalies 3 punktu, dienos, atitinka vieną iš šių sąlygų:

a)

yra ne mažesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;

b)

yra ne mažesnis kaip darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, jeigu darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo didesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

2.

Teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi Ukrainos piliečiai, pasitraukę iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtų vykdyti karinių veiksmų Ukrainoje, jeigu šie asmenys atitinka visas šias sąlygas:

1) asmuo 2022 metais arba vėlesniais kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju;

2) asmuo yra su darbdaviu sudaręs neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (nuotolinio darbo atveju – dėl darbo funkcijų atlikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos);

3) asmens vidutinis vieno mėnesio bruto darbo užmokestis, skaičiuojant per 3 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą vadovaujantis šios dalies 2 punktu, dienos, atitinka vieną iš šių sąlygų:

a)

yra ne mažesnis negu 2,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis kaip 2,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).