Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2, 4, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 25, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 2, 4, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 25, 26 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2025 m. gruodžio 23 d. Nr. XV-725

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

„1. Artimieji giminaičiai – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.“

„2. Bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai, asmenys, įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų (įskaitant santuoką, įregistruotą partnerystę nutraukusius asmenis) ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; nesudarę santuokos ar neįregistravę partnerystės ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai asmenys ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Bendrai gyvenančiais asmenimis taip pat laikomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesudarę santuokos ar neįregistravę partnerystės ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus) (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu), taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, o kai nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tais pačiais kalendoriniais metais baigę bendrojo ugdymo programą ir įstoję mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoti į aukštąją mokyklą (išskyrus klausytojus), bendrai gyvenančiais asmenimis laikomi ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki mokslo ar studijų metų pradžios dienos.“

„14. Socialinė rizika – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.“

„15. Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kurie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės įstatymų nustatyta tvarka, taip pat susituokę, tačiau teismo sprendimu arba notaro patvirtinta sutartimi gyvenantys skyrium ir neturintys vaikų (įvaikių) arba jų turintys, tačiau teismo sprendimu vaikai (įvaikiai) likę gyventi su kitu sutuoktiniu, nutraukus įregistruotą partnerystę, – su kitu partneriu.“

„16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.“

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Piniginės socialinės paramos teikimo vykdymas ir finansavimas

1) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti;

2) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai vykdyti;

3) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti;

4) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti.“

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Savivaldybėms piniginei socialinei paramai ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytai socialinei paramai finansuoti kiekvienais metais skiriama per praėjusius 3 biudžetinius metus iki metų, kuriais planuojamas kitų biudžetinių metų lėšų poreikis, faktiškai panaudotų lėšų (įskaitant lėšas, panaudotas socialinės apsaugos sritims, nustatytoms šio straipsnio 5 dalyje, finansuoti) vidutinė metinė suma, reikalinga šio įstatymo įgyvendinimui užtikrinti.“

4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti

1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka) ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, jiems apskaičiuojamas darbo užmokestis yra ne mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui; savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;

2) asmenys yra pripažinti netekusiais 60 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) ir gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus našlių ar našlaičių pensijas, arba yra kreipęsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos, taip pat asmenims paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas;

3) asmenys yra sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių ir gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus našlių ar našlaičių pensijas, arba yra kreipęsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos, taip pat asmenims paskirta išankstinė senatvės pensija arba šalpos kompensacija;

4) asmenys yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;

5) asmenys mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus) (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu), kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. Jeigu nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, asmenims, tais pačiais kalendoriniais metais baigusiems bendrojo ugdymo programą ir įstojusiems mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoti į aukštąją mokyklą (išskyrus klausytojus), teisė gauti piniginę socialinę paramą išlieka ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki mokslo ar studijų metų pradžios dienos;

6) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos) arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;

7) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vienam mėnesiui išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;

8) yra nėščia moteris, kuriai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;

9) vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), bet ne ilgiau, negu Švietimo įstatyme nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) lankyti švietimo įstaigą ir ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad pagal tėvų ar globėjų ir (ar) vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) gyvenamąją vietą švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, nėra vietų arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne ilgiau, negu Švietimo įstatyme nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus atvejį, kai vienas iš tėvų ar globėjų augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), kuriems skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas;

10) turimas vienintelis iš tėvų ar globėjų arba vienas iš tėvų ar globėjų, kai kitas dėl ligos, negalios, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), bet ne ilgiau, negu Švietimo įstatyme nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) lankyti švietimo įstaigą ir ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, ir vykdo žemės ūkio veiklą naudodamas bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų, išskyrus atvejį, kai vienas iš tėvų ar globėjų augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), kuriam (kuriems) skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas;

11) vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba arba yra įsiregistravęs (įsiregistravę) Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; jam (jiems) nustatytas neįgalumo lygis; nėštumo metu (sukakus 18 metų teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šios dalies 8 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo); augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius);

12) vienas iš senelių arba buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų) prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti;

13) atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

1) jeigu sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą (įskaitant atvejus, kai teismas sutarties dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) materialinio išlaikymo nepatvirtina arba išlaikymo šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) nepriteisia);

2) mediacijos dėl tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo laikotarpiu arba tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu;

3) jeigu augina vaiką (vaikus), kuris (kurie) gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą.

1) gauna ilgalaikę socialinę globą socialinės globos įstaigoje;

2) yra mokinys ar studentas iki 24 metų, kuris mokosi arba studijuoja ir gyvena užsienio valstybėje;

3) atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu;

4) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kurie gyvena Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, kai toks reikalavimas yra taikomas, ar užsienietis, kuriam nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga.

6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Socialinės pašalpos papildomo skyrimo ir socialinės pašalpos mažinimo pagrindai

1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu Darbo kodekso 112 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbo laiko trukmę (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), apskaičiuotą nuo 40 valandų per savaitę, arba Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais ne visą darbo laiką (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka) ir jam apskaičiuotas darbo užmokestis ne mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

2) iki įsidarbinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 3 mėnesius iš eilės, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6, 8, 9, 10, 13 punktuose, ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;

3) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

4) prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

1) 1–6 papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 100 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

2) 7–12 papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

1) 20 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 13 mėnesių iki 24 mėnesių;

2) 30 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 25 mėnesių iki 36 mėnesių;

3) 40 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 37 mėnesių iki 48 mėnesių;

4) 50 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 49 mėnesių iki 60 mėnesių;

5) gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių šios dalies 4 punkte nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma tol, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

1) nedirba dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5–13 punktuose;

2) šio straipsnio 5 dalyje nurodytais socialinės pašalpos teikimo laikotarpiais negavo Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;

3) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose.

7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Turtas

1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;

2) privalomos registruoti transporto priemonės;

3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;

4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;

5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 20 valstybės remiamų pajamų dydžių;

6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių;

7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių;

8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą, taip pat Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą;

9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);

10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių;

11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

„1. Būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui:

1) jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose, – 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui;

2) jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose, – 90 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.“

„5. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems būsto, taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas būsto ploto normatyvas.“

9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Piniginių lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte, normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 30 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 20 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“

10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

„3) pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės, negalios, netekto darbingumo arba invalidumo pensijų priemokos (toliau – pensijos priemoka) ir (ar) pensijų išmokos (įskaitant pensijų anuitetą, vienkartinę pensijų išmoką, periodines pensijų išmokas), išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, šalpos išmokos, išskyrus šalpos negalios pensiją, mokamą asmenims, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;“.

„8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, viršijanti 1/4 metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte, per einamuosius kalendorinius metus sumą;“.

„12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, socialinę paramą, skiriamą kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais ir mokamą iš savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: vienišo asmens išmoką, mokamą pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą; transporto išlaidų kompensacijas asmenims su negalia; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, vaiko laikinosios priežiūros išmoką, mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos), lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);“.

„13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams;“.

„16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę ar periodinę netekto dalyvumo kompensaciją (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vienkartinę ar periodinę netekto darbingumo kompensaciją), išskyrus draudimo išmokas, mokamas pagal turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartis patirtiems nuostoliams atlyginti;“.

„20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir profesinių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis, taip pat pakartotinai studijuojančius doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotės, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėse);“.

„22) gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis);“.

„23) nedarbo socialinio draudimo išmoka, dalinio darbo išmoka, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;“.

„24) ilgalaikio darbo išmoka, išmokos iš Garantinio fondo, mokamos pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą;

25) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą.“

„2. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šio straipsnio 1 dalies 1, 7, 71, 13, 23 ir 24 punktuose nurodytų pajamų dalis:“.

„3. Nustatant šio straipsnio 1 dalies 1, 7, 71, 13, 23 ir 24 punktuose nurodytų neįskaitomų pajamų dalį, vyresni kaip 18 metų vaikai (įvaikiai) įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.“

„8. Darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijos priemokos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos, dalinio darbo išmoka, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį.“

„9. Darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijos priemokos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos, kurios buvo išmokėtos ne mažiau kaip vieną mėnesį pavėluotai, taip pat išeitinė išmoka, išmokama nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams, ilgalaikio darbo išmoka, išmokos iš Garantinio fondo, mokamos pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, vienkartinės bei už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos ir piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), išmokos, mokamos pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos.“

11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas

1) pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnyje;

2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams, ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) (toliau – vienkartinė išmoka) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.

12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

„6. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 ar 4 punktą neteikiamos, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrai gyvenančių asmenų pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.“

„7. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 ar 3 punktą neteikiamos, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.“

13 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą

1) derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio, išskyrus atvejus, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, rekomenduoja didesnę kaip 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio sumą mokėti piniginėmis lėšomis, o jeigu atvejo vadyba netaikoma, – atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomendaciją;

2) kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;

3) 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus), bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą, iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;

4) 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;

5) neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 8 punkte nustatytos pareigos;

6) kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslėpti, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;

7) kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas;

8) jeigu ji neturi galimybės savarankiškai atlikti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo, kreiptis tarnybinės pagalbos į kitą savivaldybės administraciją arba teikti tarnybinę pagalbą kitai savivaldybės administracijai dėl buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto surašymo.

1) siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, o atsisakiusius juose dalyvauti ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius), nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius socialinę pašalpą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius socialinę pašalpą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Jeigu šiame punkte nurodyti asmenys pasiūlymo dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose negavo, jie visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami;

2) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Jeigu nėra šiame punkte nurodytų išimčių, socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus), bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;

3) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;

4) jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus), bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų (išskyrus atvejį, kai nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos) neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;

5) jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, o kai nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos – socialinės pašalpos neteikti ar nutraukti jos teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos;

6) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 7 punkte nustatytos pareigos. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus), bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma). Ši nuostata netaikoma, jeigu asmuo pasitelkiamas visuomenei naudingai veiklai atlikti šios dalies 1 punkte nustatytu atveju;

7) 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;

8) 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes už minimaliąją mėnesinę algą vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus), bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;

9) 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę negu pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;

10) patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;

11) patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, tačiau viena iš bendrai gyvenančių asmenų grupių ir (arba) vienas iš vienų gyvenančių asmenų jame faktiškai negyvena, kompensacijas teikti tik gyvenamąją vietą būste deklaravusiems ir (arba) jį nuomojantiems ir faktiškai tame būste gyvenantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui ir (arba) bendrai gyvenančių asmenų grupėms, ir (arba) vieniems gyvenantiems asmenims;

12) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;

13) siekdama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

14) nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi nepasikeitę;

15) bendradarbiauti ir pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir teikti socialines paslaugas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, šios dalies 2–6 punktuose ir 3 dalyje numatytais atvejais.

1) skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir (ar) 3 punkte nustatyto reikalavimo;

2) skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 2 punkte nustatyto reikalavimo;

3) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;

4) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;

5) skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, reguliuojančių šeimos santykius, nustatyta tvarka nagrinėjamas pateiktas prašymas dėl santuokos ar įregistruotos partnerystės nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (įskaitant atvejus, kai bylos nagrinėjimo metu yra ginčas), taip pat privalomosios mediacijos laikotarpiu;

6) skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;

7) skirti kompensacijas vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;

8) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;

9) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;

10) skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiam vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus) (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).“

14 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

„7) dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose;“.

„8) kai yra įsiskolinimų už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos dėl kompensacijų gavimo pateikimo dienos sudaryti sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo su energijos, kuro, vandens tiekėjais, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamų sumos, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.“

15 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.“

16 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems gyventojams įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

______“.

17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki 2026 m. gegužės 31 d., piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;

2) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki 2026 m. gegužės 31 d., skiriant piniginę socialinę paramą taikomos iki 2026 m. gegužės 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos, išskyrus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą;

3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi 2026 m. birželio 1 d. ar vėliau ir piniginė socialinė parama skiriama už mėnesius iki 2026 m. gegužės 31 d., taikomos iki 2026 m. gegužės 31 d. galiojusios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos, išskyrus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda