Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 pakeitimo įstatymas

Bendrieji geležinkelių transporto eismo saugos būdai (toliau – bendrieji eismo saugos būdai) – būdai, kuriais nustatoma, kaip turi būti vertinamas geležinkelių transporto eismo saugos lygis, taip pat ar pasiekti bendrieji geležinkelių transporto eismo saugos tikslai ir ar laikomasi geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų.

Bendrieji geležinkelių transporto eismo saugos tikslai (toliau – bendrieji eismo saugos tikslai) – minimalūs geležinkelių transporto eismo saugos lygiai, kuriuos turi atitikti visa geležinkelių sistema arba tam tikrais atvejais jos dalys.

Esminiai reikalavimai – susisiekimo ministro nustatomi geležinkelių sistemos, jos sąveikaujančių dalių, jų sąsajų bendrieji eismo saugos, patikimumo, prieinamumo, aplinkos apsaugos, techninio suderinamumo ir poveikio asmenų sveikatai reikalavimai, taip pat tam tikro geležinkelių posistemio saugos, patikimumo, prieinamumo, aplinkos apsaugos, techninio suderinamumo ir poveikio asmenų sveikatai reikalavimai.

Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija – geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalies gamintojo arba jo Europos Sąjungoje įsteigto įgaliotojo atstovo (toliau – įgaliotasis atstovas) išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalies atitiktis reikalavimams, nustatytiems geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijose.

Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikra – procedūra, kurią vykdydama notifikuotoji įstaiga tikrina, ar geležinkelių sistemos sąveikaujanti dalis yra suprojektuota ir sukonstruota taip, kad atitiktų reikalavimus, nustatytus atitinkamose geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijose ar Europos specifikacijose.

Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti sertifikatas – notifikuotosios įstaigos išduodamas dokumentas, kuriuo ji patvirtina, kad Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikros rezultatas yra teigiamas.

Europos Bendrijos patikra – procedūra, kurią vykdydama notifikuotoji įstaiga tikrina, ar struktūrinis geležinkelių posistemis atitinka geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijas.

Europos Bendrijos patikros deklaracija – pareiškėjo pasirašomas patikros dokumentas, kuriuo pareiškėjas, prisiimdamas visą atsakomybę, patvirtina, kad struktūrinis geležinkelių posistemis, kuriam buvo taikoma Europos Bendrijos patikra, atitinka reikalavimus, nustatytus atitinkamose geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijose, ir, jeigu jam buvo taikoma Lietuvos Respublikos patikra, – geležinkelių posistemių techninių taisyklių reikalavimus.

Europos Bendrijos patikros sertifikatas – notifikuotosios įstaigos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad Europos Bendrijos patikros rezultatas yra teigiamas, ir (arba), jeigu notifikuotoji įstaiga, vykdydama paskirtosios įstaigos veiklą, atliko Lietuvos Respublikos patikrą, – notifikuotosios įstaigos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad Lietuvos Respublikos patikros rezultatas yra teigiamas.

Gaminys – geležinkelių sistemos sąveikaujanti dalis arba geležinkelių posistemis ar jo dalis, gauti vykdant gamybą.

Gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina gaminį, arba asmuo, kuris paveda kitiems asmenims, sudariusiems sutartį su juo, suprojektuoti ar pagaminti šį gaminį ir kuris jį parduoda savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą.

Geležinkelių posistemio ar jo dalies atnaujinimas – svarbus pakeitimas, kuriuo nėra pakeičiamos geležinkelių posistemio eksploatacinės charakteristikos. Stacionariojo geležinkelių posistemio ar jo dalies atnaujinimu yra laikomas kapitalinis remontas, jeigu atlikus kapitalinio remonto darbus nėra pakeičiamos stacionariojo geležinkelių posistemio eksploatacinės charakteristikos.

Geležinkelių posistemio ar jo dalies patobulinimas – svarbus pakeitimas, kurį atlikus yra pagerinamos geležinkelių posistemio eksploatacinės charakteristikos ir reikia keisti su Europos Bendrijos patikros deklaracija suformuotą techninę bylą (kai tokia byla yra). Stacionariojo geležinkelių posistemio ar jo dalies patobulinimu yra laikoma rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, jeigu atlikus rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus yra pagerinamos stacionariojo geležinkelių posistemio eksploatacinės charakteristikos.

Geležinkelių posistemis – geležinkelių sistemos struktūrinė dalis, tai yra struktūrinis geležinkelių posistemis (geležinkelių infrastruktūros; energijos; geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos; geležinkelių riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos; geležinkelių riedmenų), arba funkcinė dalis, tai yra funkcinis geležinkelių posistemis (traukinių eismo organizavimo ir valdymo; geležinkelių techninės priežiūros; geležinkeliuose taikomų telematikos priemonių), kurių struktūrą tvirtina susisiekimo ministras.

Geležinkelių riedmenys – susisiekimo ministro nustatytų rūšių geležinkelių transporto priemonės, judančios geležinkelio keliais, naudojančios trauką arba jos nenaudojančios, traukiamos kitų geležinkelių riedmenų ar traukiančios kitus geležinkelių riedmenis. Geležinkelių riedmenis sudaro vienas ar keli struktūriniai mobilieji geležinkelių posistemiai ir funkciniai geležinkelių posistemiai.

Geležinkelių riedmenų naudojimo vieta – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar valstybių narių grupės geležinkelių tinklai, vienas tinklas ar tinklo dalis, kuriuose ketinama naudoti geležinkelių riedmenis arba jie yra naudojami.

Geležinkelių riedmenų naudotojas – geležinkelių riedmenų savininkas arba teisę naudoti geležinkelių riedmenis turintis asmuo, naudojantys geležinkelių riedmenis pagal paskirtį.

Geležinkelių riedmenų techninė priežiūra – techninės paslaugos (geležinkelių riedmenų techninės būklės tikrinimai, geležinkelių riedmenų remontas ir kiti veiksmai) ir įgyvendinamos teisinės ir organizacinės priemonės siekiant užtikrinti, kad naudojami geležinkelių riedmenys būtų saugūs ir nekeltų pavojaus žmonėms, geležinkelių infrastruktūrai, turtui ir aplinkai.

Geležinkelių riedmenų valdymas – asmens, turinčio teisę valdyti geležinkelių riedmenis, veiksmai, kuriais valdomi judantys geležinkelių riedmenys.

Geležinkelių sistema – sistema, kurią sudaro visų Europos Sąjungos valstybių narių tinklai, kurių struktūrines dalis nustato susisiekimo ministras, ir geležinkelių riedmenys, kurie naudojami šiuose tinkluose, tinkle ar jo dalyje.

Geležinkelių sistemos sąveikaujanti dalis – bet kuri nedaloma geležinkelių sistemos dalis, jų grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įskaitant materialiuosius ir nematerialiuosius objektus (pvz., programinę įrangą), įtraukti arba ketinami įtraukti į geležinkelių posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveikumas.

Geležinkelių sistemos sąveikumas – geležinkelių sistemos gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam geležinkelių transporto, kuris atitinka jam keliamus reikalavimus, eismui.

Geležinkelių techninio sąveikumo specifikacija (toliau – TSS) – Europos Komisijos patvirtinta specifikacija, kurioje nustatomi geležinkelių posistemio ar jo dalies charakteristikos išsamūs reikalavimai, skirti esminių reikalavimų atitikčiai ir geležinkelių sistemos sąveikumui užtikrinti.

Geležinkelių transporto eismas – geležinkelių riedmenų judėjimas geležinkelio keliais.

Geležinkelių transporto eismo įvykis (toliau – eismo įvykis) – nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba tam tikra tokių įvykių seka, sukeliantys mažesnio masto nei geležinkelių transporto katastrofa žalingus padarinius.

Geležinkelių transporto eismo sauga (toliau – eismo sauga) – visuma geležinkelių transporto techninių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad keleiviai, kiti geležinkelių transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys ir vežami kroviniai bei bagažas būtų apsaugoti nuo geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių, riktų ir jų padarinių.

Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistema (toliau – eismo saugos valdymo sistema) – geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytų priemonių ir procedūrų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad šie asmenys veiklą vykdys saugiai, visuma.

Geležinkelių transporto katastrofa (toliau – katastrofa) – traukinių susidūrimas ar traukinių nuriedėjimas nuo bėgių, dėl kurių žūsta bent vienas asmuo ar sunkiai sužalojami penki ar daugiau asmenų arba padaroma didelė žala (geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto saugos tyrimų vadovo iš karto įvertinta ne mažesne kaip 2 milijonų eurų suma) geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai arba aplinkai, taip pat kitas tokias pačias pasekmes sukėlęs eismo įvykis, kurio poveikis eismo saugos kontrolei ar eismo saugos valdymui yra akivaizdus.

Geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimas (toliau – saugos tyrimas) – po katastrofos, eismo įvykio ar rikto siekiant užkirsti kelią kitai katastrofai, eismo įvykiui ar riktui atliekama procedūra, apimanti informacijos apie katastrofą, eismo įvykį ar riktą rinkimą ir analizę, išvadų pateikimą ir įvertinimą, katastrofos, eismo įvykio ar rikto priežasčių nustatymą ir tam tikrais atvejais geležinkelių transporto saugos rekomendacijų pateikimą.

Geležinkelių transporto riktas (toliau – riktas) – nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis, išskyrus katastrofas arba eismo įvykius, turintis arba galintis turėti neigiamą įtaką eismo saugos kontrolei ar eismo saugos valdymui.

Geležinkelių transporto saugos rekomendacija (toliau – saugos rekomendacija) – Lietuvos Respublikos saugos tyrimų vadovo, kitos Europos Sąjungos valstybės narės saugos tyrimo įstaigos pasiūlymas, grindžiamas atlikus saugos tyrimą gauta informacija, saugos studijomis ar kitais šaltiniais.

Lietuvos Respublikos patikra – procedūra, kurią vykdydama paskirtoji įstaiga tikrina, ar struktūrinis geležinkelių posistemis atitinka geležinkelių posistemių techninių taisyklių reikalavimus, taikomus tam geležinkelių posistemiui.

Lietuvos Respublikos patikros deklaracija – pareiškėjo pasirašomas patikros dokumentas, kuriuo pareiškėjas, prisiimdamas visą atsakomybę, patvirtina, kad struktūrinis geležinkelių posistemis atitinka geležinkelių posistemių techninių taisyklių reikalavimus, taikomus tam geležinkelių posistemiui.

Lietuvos Respublikos patikros sertifikatas – paskirtosios įstaigos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad Lietuvos Respublikos patikros rezultatas yra teigiamas.

Mokymo pajėgumai – traukinio mašinistų ir traukinius lydinčio personalo mokymo priemonės ir šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos mokymo programos.

Nacionalinės taisyklės – Lietuvos Respublikoje privalomos taisyklės, kurios taikomos geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir kurias sudaro eismo saugos taisyklės ir geležinkelių posistemių techninės taisyklės.

Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo arba nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra praėję 3 metai.

Notifikuotoji įstaiga – atitikties įvertinimo įstaiga, kuri yra paskirta atlikti geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikrą ir (arba) struktūrinių geležinkelių posistemių Europos Bendrijos patikrą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimą, ir apie kurią yra pranešta Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Pareiškėjas – fizinis arba juridinis asmuo, pageidaujantys gauti leidimą pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius (leidimą pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius, leidimą pradėti naudoti atnaujintus ar patobulintus stacionariuosius geležinkelių posistemius (toliau – leidimas pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius) ar leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (pirmąjį leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), naująjį leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), kai jie patobulinami ar atnaujinami, atnaujintą leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), kai išplečiama jų naudojimo vieta (toliau – leidimas pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), ar leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (toliau – Agentūra) išankstinį leidimą pradėti naudoti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (toliau – ERTMS) geležinkelio kelio įrangą arba prašantys Agentūros, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos institucijos (toliau – eismo saugos institucija) ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinės eismo saugos institucijos sprendimo dėl geležinkelių riedmenų tipo patvirtinimo, taip pat užsakovas, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, inicijuojantys Europos Bendrijos patikros ir (ar) Lietuvos Respublikos patikros atlikimą.

Pasienio geležinkelių linija – geležinkelių linija, einanti nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiąja valstybe iki Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios geležinkelio stoties, kurioje fizinių asmenų, jų dokumentų ir (ar) bagažo apžiūrą ir (ar) geležinkelių riedmenų ir krovinių patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos muitinė ir kitos įgaliotos institucijos. Pasienio geležinkelių linijų sąrašą tvirtina susisiekimo ministras.

Paskirtoji įstaiga – atitikties įvertinimo įstaiga, kuri paskirta atlikti struktūrinių geležinkelių posistemių Lietuvos Respublikos patikrą.

Pateikimas rinkai – pirmasis geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalies, geležinkelių posistemio, įskaitant geležinkelių riedmenis, kurie gali veikti esant projektinei veikimo būklei (normalaus veikimo režimu ir numatomomis suprastėjusiomis sąlygomis (įskaitant nusidėvėjimą) pagal techninėse ir techninės priežiūros bylose nustatytą intervalą ir naudojimo sąlygas), jų serijos tiekimas Europos Sąjungos geležinkelių transporto paslaugų rinkai.

Pavojingoji geležinkelio zona – zona, kuri tęsiasi 2,5 m į abi puses nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų, arba zona, kuri tęsiasi nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų iki asmenų prieigą prie geležinkelio kelio ribojančių techninių priemonių.

Pradėjimas naudoti – veiksmai, kurių reikia, kad geležinkelių posistemiai galėtų būti naudojami pagal nustatytus reikalavimus.

Telematikos priemonės – TSS nustatytos informacinių ir elektroninių ryšių technologijų priemonės, taikomos keleivių ir bagažo bei krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti.

Traukinio mašinistas – fizinis asmuo, turintis traukinio mašinisto pažymėjimą, traukinio mašinisto sertifikatą ir valdantis geležinkelių riedmenis.

Traukinio mašinisto pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama traukinio mašinisto sveikatos, išsilavinimo ir profesinių įgūdžių atitiktis nustatytiems reikalavimams.

Traukinio mašinisto sertifikatas – dokumentas, kuriuo patvirtinama traukinio mašinisto teisė valdyti sertifikate nurodytus geležinkelių riedmenis nurodytoje geležinkelių infrastruktūroje.

Traukinių eismas – traukinių judėjimas geležinkelių linijomis.

Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

Užsakovas – geležinkelių posistemio projektavimo ir (arba) statybos, atnaujinimo arba patobulinimo darbus užsakantis fizinis ar juridinis asmuo.

Veiklos mastas – veiklos apimtis, nustatoma pagal pervežamų keleivių skaičių ir (arba) krovinių kiekį ir apytikrį geležinkelio įmonės (vežėjo) dydį pagal jos darbuotojų, dirbančių geležinkelių transporto srityje, skaičių.

Veiklos rūšis – bet kuri iš šių veiklų: keleivių, bagažo vežimas vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais (įskaitant vežimą greitaisiais traukiniais), krovinių (įskaitant pavojinguosius krovinius) vežimas vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais, manevravimas.

Veiklos vieta – geležinkelių tinklai, vienas tinklas ar jo dalis vienoje arba daugiau Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose geležinkelio įmonė (vežėjas) vykdo ar ketina vykdyti veiklą.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, su visais pakeitimais, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, su visais pakeitimais.

Eismo saugą užtikrina visi asmenys, kurie gali turėti įtakos saugiam geležinkelių eksploatavimui:

Fizinių asmenų sveikatos ir gyvybės saugojimas yra svarbiau negu ūkinės komercinės veiklos ekonominių rezultatų siekimas.

Geležinkelių sistema plečiama ir tobulinama taikant ta pačia veikla užsiimantiems asmenims vienodus eismo saugos reikalavimus.

Eismo saugos užtikrinimas vykdomas siekiant nuolat gerinti eismo saugą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių sutarčių reikalavimus ir mokslo bei technikos vystymąsi ir teikiant pirmenybę katastrofų, eismo įvykių ir riktų prevencijai.

Priemonės, kuriomis siekiama gerinti eismo saugą, nustatomos vadovaujantis sisteminiu požiūriu, atsižvelgiant į visos geležinkelių sistemos, o ne į vienos ar kelių jos dalių saugą.

Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, bendradarbiauja siekdami užtikrinti saugų geležinkelių infrastruktūros naudojimą, priežiūrą, modernizavimą ir plėtrą, geležinkelių sistemos plėtrą.

Asmenys, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, įgyvendina pavojaus kontrolės priemones, nustatytas eismo saugos taisyklėse, o geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) – ir eismo saugos valdymo sistemose, ir užtikrina, kad jų tiekiami geležinkelių posistemiai, įranga, priedai, įtaisai ir teikiamos paslaugos atitiktų TSS ar nacionalinėse taisyklėse nustatytus reikalavimus ir jų naudojimo sąlygas taip, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) galėtų saugiai juos naudoti.

Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai), siekdami užtikrinti saugų geležinkelių sistemos naudojimą ir eismo saugai kylančių pavojų kontrolę, parengia susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus atitinkančias eismo saugos valdymo sistemas 2018 m. kovo 8 d. Europos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/762 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/782, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomi su saugos valdymo sistemų reikalavimais susiję bendrieji saugos būdai ir panaikinami Europos Komisijos reglamentai (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010, nustatyta tvarka.

Rengdami eismo saugos valdymo sistemas ir įgyvendindami eismo saugos valdymo sistemose nustatytas priemones, geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) siekia bendrųjų eismo saugos tikslų ir užtikrina geležinkelių sistemos atitiktį nacionalinėse taisyklėse ir TSS nustatytiems eismo saugos reikalavimams bei atitinkamų bendrųjų eismo saugos būdų taikymą.

Geležinkelio infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) ar bet kuris šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, aptikę pavojų eismo saugai, susijusį su techninės įrangos (įskaitant struktūrinius geležinkelių posistemius) defektais ir konstrukcijos neatitiktimi ar gedimais, ar sužinoję apie jį, pagal kompetenciją imasi visų reikiamų priemonių nustatytam pavojui suvaldyti ir praneša apie jį suinteresuotoms šalims, atsižvelgdami į su jomis sudarytas sutartis ar susitarimus, kad atitinkamos suinteresuotos šalys galėtų imtis reikiamų priemonių, užtikrinančių saugų geležinkelių sistemos veikimą.

Vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi paskirti geležinkelių riedmenų, naudojamų Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, techniniai prižiūrėtojai, siekdami užtikrinti geležinkelių riedmenų saugų veikimą, parengia geležinkelių riedmenų techninės priežiūros sistemas ir jas taikydami atlieka šio įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje nurodytus veiksmus. Geležinkelių riedmenų, išskyrus prekinius vagonus, naudojamus 1 435 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, techninės priežiūros sistemos rengiamos susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Prekinių vagonų, naudojamų 1 435 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, techninės priežiūros sistemos turi atitikti Reglamento (ES) 2019/779 nustatytus reikalavimus.

Tuo atveju, kai geležinkelių riedmenys yra perduodami kitam geležinkelių riedmenų naudotojui, visi su šiuo perdavimu susiję asmenys pasikeičia visa informacija, kuri yra svarbi saugiam jų eksploatavimui.

Nacionalinių taisyklių rengimo ir tvirtinimo tvarką ir jų sąrašą nustato susisiekimo ministras.

Nacionalinės taisyklės turi atitikti Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant TSS, reikalavimus, bendruosius eismo saugos tikslus ir bendruosius eismo saugos būdus, negali riboti geležinkelių transporto veiklos tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Naujos nacionalinės taisyklės gali būti nustatomos tik tais atvejais, kai:

Eismo saugos institucija pateikia svarstyti Europos Komisijai ir Agentūrai rengėjo su suinteresuotomis šalimis suderintus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų nacionalinių taisyklių projektus ir pagrindimą, kad tokios nacionalinės taisyklės yra reikalingos dėl priežasčių, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, iki šių taisyklių priėmimo 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 25 ir 27 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais. Pateikti svarstyti nacionalinių taisyklių projektai vertinami ir nacionalinės taisyklės nustatomos Reglamento (ES) 2016/796 25 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytu atveju nacionalinės taisyklės gali būti priimamos nesilaikant šio straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir taikomos iš karto po jų priėmimo. Tokiu atveju eismo saugos institucija apie priimtas nacionalines taisykles praneša šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Eismo saugos institucija gali nuspręsti nepranešti apie vietinės reikšmės taisykles ir apribojimus. Tokiu atveju eismo saugos institucija informaciją apie šias taisykles ir apribojimus įtraukia į Agentūros tvarkomą geležinkelių infrastruktūros informacinę sistemą 2019 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/777 dėl geležinkelių infrastruktūros registro bendrųjų specifikacijų, kuriuo panaikinamas įgyvendinimo sprendimas 2014/880/ES, nustatyta tvarka.

Vykdydamos šiame įstatyme nustatytas funkcijas, eismo saugos valstybinį valdymą atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato bendrųjų eismo saugos tikslų įgyvendinimo priemones.

Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestoje eismo saugos srityje.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras nustato traukinio mašinistų ir fizinių asmenų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos reikalavimus ir patikrinimo tvarką, ligų, dėl kurių asmuo, pageidaujantis gauti ar turintis traukinio mašinisto pažymėjimą, ir asmuo, pageidaujantis dirbti ar dirbantis darbą, tiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, negali saugiai atlikti pareigų, sąrašą (toliau – ligų sąrašas).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras skiria saugos tyrimų vadovą (vadovus) ir nustato saugos tyrimų, šių tyrimų ataskaitų, saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką.

Eismo saugos reikalavimus įgyvendina geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai), geležinkelių riedmenų techniniai prižiūrėtojai ir kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, jų įgyvendinimo priežiūrą atlieka eismo saugos institucija.

Eismo saugos institucija yra biudžetinė įstaiga prie Susisiekimo ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto. Eismo saugos institucijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, sprendimus priima nepriklausomai nuo geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų, asmenų, pateikusių prašymus, perkančiųjų organizacijų, notifikuotųjų įstaigų, paskirtųjų įstaigų ir geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo.

Eismo saugos institucija atlieka šias funkcijas:

Tais atvejais, kai geležinkelių posistemiui ar jo daliai netaikomos TSS ir kai dar nėra parengtų geležinkelių posistemių techninių taisyklių arba nesudaryti tarptautiniai susitarimai, eismo saugos institucija turi teisę vienašališkai pripažinti atitikties sertifikatus, išduotus Europos Sąjungos valstybių narių notifikuotųjų įstaigų ar kitų oficialiai pripažintų bandymų laboratorijų, sertifikavimo ar kontrolės įstaigų.

Šio straipsnio 3 dalis taikoma, kai geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys yra naudojamos, pagaminamos savo reikmėms ar surenkamos skirtingos kilmės geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys arba kai jas sudaro skirtingos kilmės elementai.

Eismo saugos institucija ir (ar) jos įgalioti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir (ar) valstybės tarnautojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę:

Asmenys, kurių veiklos patikrinimas yra atliekamas, turi teisę dalyvauti atliekant jų vykdomos veiklos sąlygų laikymosi patikrinimus ir teikti eismo saugos institucijai paaiškinimus.

Geležinkelio geležinkelių infrastruktūros valdytojai, geležinkelių įmonės (vežėjai) ir kiti asmenys, kuriems taikomi šio įstatymo reikalavimai, privalo:

Eismo saugos institucijos veikla grindžiama viešumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Atlikdama jai pavestas funkcijas, eismo saugos institucija privalo užtikrinti, kad visi su eismo saugos institucijos atliekamomis funkcijomis susiję asmenys turėtų galimybę pateikti savo paaiškinimus, ir pateikti savo priimamų sprendimų motyvus.

Eismo saugos institucija kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d., parengia su geležinkelių infrastruktūros valdytojais, geležinkelio įmonėmis (vežėjais) suderina ir savo interneto svetainėje paskelbia kitų metų eismo saugos planą, kuriame nustatomos priemonės bendriesiems eismo saugos tikslams pasiekti. Šis planas tikslinamas Europos Komisijai patvirtinus ar pakeitus bendruosius eismo saugos tikslus. Eismo saugos institucija, rengdama šio straipsnio 12 dalyje nurodytą eismo saugos ataskaitą, įvertina, ar metinis geležinkelių transporto eismo saugos planas buvo įgyvendintas.

Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 31 d. pateikia eismo saugos institucijai praėjusių metų eismo saugos ataskaitą. Šių ataskaitų reikalavimus nustato eismo saugos institucija.

Eismo saugos institucija kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., savo interneto svetainėje skelbia praėjusių metų metinę eismo saugos ataskaitą ir pateikia ją Agentūrai. Eismo saugos institucijos metinėje eismo saugos ataskaitoje pateikiama informacija apie:

Eismo saugos institucijos metinėje eismo saugos ataskaitoje taip pat nurodoma, kad:

Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtos geležinkelio įmonės (vežėjai), kurios pageidauja naudotis geležinkelių infrastruktūra, teikdamos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais (įskaitant vežimą greitaisiais traukiniais) ir (ar) krovinių (įskaitant pavojinguosius krovinius) vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir (ar) manevruodamos ir (ar) važiuodamos į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos, privalo įsigyti bendrąjį saugos sertifikatą.

Elektroninės formos bendrąjį saugos sertifikatą išduoda, atnaujina, papildo, pakeičia, laikinai apriboja, sustabdo, panaikina jo sustabdymą arba galiojimą:

Bendrojo saugos sertifikato paskirtis – įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, siekdami kontroliuoti riziką, teikti saugias keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas geležinkelių tinkle ar jo dalyje ir (ar) saugiai naudotis geležinkelių infrastruktūra, manevruodami ir (ar) važiuodami į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos, parengė savo eismo saugos valdymo sistemą ir geba laikytis TSS, kituose Europos Sąjungos teisės aktuose ir nacionalinėse taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad bendrąjį saugos sertifikatą išduotų eismo saugos institucija, pateikia jai per vieno langelio principu veikiančią sistemą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnį (toliau – vieno langelio sistema), Reglamente (ES) 2018/763 nustatyto turinio prašymą išduoti bendrąjį saugos sertifikatą ir dokumentus, kuriais įrodoma, kad eismo saugos valdymo sistema yra parengta vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimais.

Per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto prašymo ir dokumentų gavimo dienos eismo saugos institucija pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims patvirtinimą, kad prašymas ir pateikti dokumentai atitinka reikalavimus. Eismo saugos institucija, nustačiusi, kad prašymas ir (ar) pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų, dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų, apie tai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų eismo saugos institucijos sprendimu pateikus jai motyvuotą prašymą. Eismo saugos institucija atsisako nagrinėti prašymą išduoti bendrąjį saugos sertifikatą, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys jau yra pateikę tokį patį prašymą Agentūrai, tačiau ji dar nėra priėmusi sprendimo atsisakyti išduoti bendrąjį saugos sertifikatą ar išduoti bendrąjį saugos sertifikatą kitomis sąlygomis, negu nurodytos prašyme.

Eismo saugos institucija priima motyvuotą sprendimą išduoti bendrąjį saugos sertifikatą, išduoti bendrąjį saugos sertifikatą kitomis sąlygomis, negu nurodytos prašyme, arba atsisakyti išduoti bendrąjį saugos sertifikatą ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusius asmenis ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dienos, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys buvo informuoti, kad gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas bendrojo saugos sertifikato išdavimu.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys per 20 darbo dienų nuo dienos, kai buvo informuoti apie eismo saugos institucijos sprendimą išduoti bendrąjį saugos sertifikatą kitomis sąlygomis, negu nurodytos prašyme, arba atsisakyti išduoti bendrąjį saugos sertifikatą, gali prašyti, kad eismo saugos institucija persvarstytų savo sprendimą, kartu pateikti klausimų, kurie, jų vertinimu, nebuvo tinkamai išnagrinėti, sąrašą. Eismo saugos institucija savo sprendimo nekeičia arba jį panaikina ir priima naują sprendimą ir apie tai, įskaitant sprendimo nekeitimo motyvus, informuoja prašymą pateikusius asmenis ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo persvarstyti sprendimą išduoti bendrąjį saugos sertifikatą kitomis sąlygomis, negu nurodytos prašyme, arba atsisakyti išduoti bendrąjį saugos sertifikatą gavimo dienos.

Eismo saugos institucija neišduoda bendrojo saugos sertifikato, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys neįrodo, kad eismo saugos valdymo sistema yra parengta vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimais.

Bendrasis saugos sertifikatas galioja 5 metus nuo jo išdavimo dienos. Jis gali būti atnaujintas pateikus prašymą eismo saugos institucijai, jeigu jį išdavė eismo saugos institucija, ir šiai institucijai priėmus sprendimą atnaujinti bendrąjį saugos sertifikatą.

Bendrojo saugos sertifikato turėtojai privalo pateikti eismo saugos institucijai prašymą papildyti jos išduotą bendrąjį saugos sertifikatą, jeigu:

Eismo saugos institucijai susitarus su Europos Sąjungos valstybės narės nacionaline eismo saugos institucija, bendrojo saugos sertifikato turėtojas gali važiuoti iš Lietuvos Respublikos kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės, kurios geležinkelių tinklo charakteristikos yra panašios į Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo charakteristikas ir kurios eksploatavimo taisyklės yra panašios į Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo eksploatavimo taisykles, į Lietuvos Respublikos geležinkelio stotis, kurios yra netoli tos Europos Sąjungos valstybės narės ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos (tai yra pirmoji geležinkelio stotis Lietuvos Respublikos teritorijoje už valstybės sienos), Agentūrai nepapildžius bendrojo saugos sertifikato dėl veiklos vietos išplėtimo. Eismo saugos institucija ir Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinė eismo saugos institucija susitaria dėl šioje dalyje nurodyto važiavimo atlikimo kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu nėra sudarytos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybės narės sutarties ar eismo saugos institucijos ir Europos Sąjungos valstybės narės susitarimo. Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie sąlygas, kurios taikomos šioje dalyje nurodytam važiavimui atlikti. Informacijos paskelbimui mutatis mutandis taikomos Reglamento (ES) 2018/545 12 straipsnio nuostatos.

Jeigu bendrajame saugos sertifikate nurodyta veiklos vieta yra Europos Sąjungos valstybė (valstybės) narė (narės), kurios (kurių) 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklui taikomi tokie patys techniniai ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklui, šis bendrasis saugos sertifikatas galioja Agentūrai jo nepapildžius dėl veiklos vietos išplėtimo Lietuvos Respublikoje eismo saugos institucijos, kitų susijusių Europos Sąjungos valstybių narių eismo saugos institucijų ir Agentūros daugiašaliame susitarime, kuris skelbiamas eismo saugos institucijos interneto svetainėje, numatytomis sąlygomis.

Prašymo atnaujinti ar papildyti bendrąjį saugos sertifikatą pateikimui ir vertinimui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4, 5 ir 8 dalyse nustatyti reikalavimai. Eismo saugos institucija priima motyvuotą sprendimą atnaujinti ar papildyti bendrąjį saugos sertifikatą arba atsisakyti atnaujinti ar papildyti bendrąjį saugos sertifikatą ir informuoja apie priimtą sprendimą bendrojo saugos sertifikato turėtoją per 2 mėnesius nuo dienos, kai jis buvo informuotas, kad gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas bendrojo saugos sertifikato išdavimu.

Nustačiusi šio straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, eismo saugos institucija per 3 darbo dienas raštu įspėja bendrojo saugos sertifikato turėtoją apie galimą laikiną bendrojo saugos sertifikato galiojimo apribojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai, kai nustatyti pažeidimai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais – apie bendrojo saugos sertifikato galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Nustačiusi šio straipsnio 21 dalies 2 punkto pažeidimą, eismo saugos institucija parengia ir su bendrojo saugos sertifikato turėtoju suderina sertifikuojamos veiklos trūkumų šalinimo planą ir plane nurodo ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Trūkumų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai. Jeigu per eismo saugos institucijos nustatytą terminą pažeidimams pašalinti ar eismo saugos institucijos ar sertifikuojamos veiklos trūkumų šalinimo plane nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių šio sertifikato turėtojas buvo įspėtas, eismo saugos institucija laikinai apriboja bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai, kai nustatyti trūkumai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais sustabdo bendrojo saugos sertifikato galiojimą per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį bendrojo saugos sertifikato turėtojas turėjo pašalinti pažeidimus, dėl kurių buvo įspėtas, arba nuo trūkumų šalinimo plane nustatyto termino pabaigos ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Trūkumų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai. Nepašalinus trūkumų, dėl kurių bendrojo saugos sertifikato galiojimas tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai buvo laikinai apribotas arba kitais atvejais sustabdytas, eismo saugos institucija per 3 darbo dienas nuo trūkumų pašalinimo termino pabaigos atitinkamai apriboja bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai arba panaikina bendrojo sertifikato galiojimą ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo apriboti bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai arba panaikinti bendrojo sertifikato galiojimą priėmimo dienos informuoja Agentūrą ir pateikia tokį sprendimą pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, kai bendrąjį saugos sertifikatą išdavė Agentūra ir jo turėtojas per eismo saugos institucijos nustatytą terminą, kuris yra ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, nepašalina trūkumų, dėl kurių bendrojo saugos sertifikato galiojimas tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai buvo laikinai apribotas arba kitais atvejais sustabdytas, eismo saugos institucija pateikia Agentūrai prašymą atitinkamai apriboti Agentūros išduoto bendrojo saugos sertifikato galiojimą, jeigu nustatyti trūkumai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais jį panaikinti.

Kai kyla didelės žalos geležinkelių transportui grėsmė, eismo saugos institucija nedelsdama, tai yra ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie grėsmę geležinkelių transporto eismo saugai gavimo dienos, laikinai apriboja bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai, kai nustatyti trūkumai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais sustabdo bendrojo saugos sertifikato galiojimą. Jeigu bendrąjį saugos sertifikatą išdavė Agentūra, eismo saugos institucija per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo laikinai apriboti arba sustabdyti bendrojo saugos sertifikato galiojimą informuoja Agentūrą ir pateikia tokį sprendimą pagrindžiančius įrodymus. Bendrojo saugos sertifikato turėtojas privalo pašalinti trūkumus per eismo saugos institucijos ar, jeigu nustatytas šio straipsnio 21 dalies 2 punkto pažeidimas, per eismo saugos institucijos parengtame ir su bendrojo saugos sertifikato turėtoju suderintame sertifikuojamos veiklos trūkumų šalinimo plane nustatytą ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą. Trūkumų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai, tačiau bendras terminas nuo sprendimo laikinai apriboti ar sustabdyti bendrojo saugos sertifikato galiojimą iki nustatomos trūkumų pašalinimo dienos negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Jeigu bendrojo saugos sertifikato turėtojas nepašalina trūkumų ilgiau kaip 3 mėnesius nuo sprendimo laikinai apriboti arba sustabdyti bendrojo saugos sertifikato galiojimą priėmimo dienos, eismo saugos institucija apriboja bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai, kai nustatyti trūkumai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais panaikina bendrojo saugos sertifikato galiojimą. Tuo atveju, kai bendrąjį saugos sertifikatą išdavė Agentūra ir jo turėtojas nepašalina trūkumų ilgiau kaip 3 mėnesius nuo sprendimo laikinai apriboti arba sustabdyti bendrojo saugos sertifikato galiojimą priėmimo dienos, eismo saugos institucija pateikia Agentūrai prašymą atitinkamai apriboti Agentūros išduoto bendrojo saugos sertifikato galiojimą, jeigu nustatyti trūkumai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais jį panaikinti.

Bendrojo saugos sertifikato galiojimo laikinas apribojimas ar sustabdymas panaikinamas per 3 darbo dienas, kai pašalinami šio straipsnio 14 ir 15 dalyse nurodyti trūkumai ir bendrojo saugos sertifikato turėtojas apie tai raštu informuoja eismo saugos instituciją arba išnyksta šio straipsnio 15 dalyje nurodytos aplinkybės, kėlusios didelės žalos geležinkelių transportui grėsmę.

Eismo saugos institucijos išduoto bendrojo saugos sertifikato galiojimas taip pat apribojamas tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu:

Šio straipsnio 14, 15 ir 17 dalyse nustatytais atvejais apribojus bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai, bendrojo saugos sertifikato turėtojas gali atnaujinti veiklą atitinkamame tinkle, tinklo dalyje ar pradėti verstis atitinkama veikla tik eismo saugos institucijai papildžius turimą bendrąjį saugos sertifikatą dėl veiklos vietos išplėtimo ar veiklos rūšies pakeitimo šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka.

Eismo saugos institucijos išduoto bendrojo saugos sertifikato galiojimas taip pat panaikinamas per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu:

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinės geležinkelių transporto eismo saugos institucijos ar Agentūros išduotą bendrąjį saugos sertifikatą ir eismo saugos institucija nustato, kad šie asmenys neatitinka šio straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų, ji apie nustatytų reikalavimų pažeidimus nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, per vieno langelio sistemą informuoja bendrąjį saugos sertifikatą išdavusios Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių transporto nacionalinę instituciją ar Agentūrą, jeigu dvišaliame ir (ar) daugiašaliame bendradarbiavimo susitarime su šios Europos Sąjungos valstybės narės ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybės nacionaline geležinkelių transporto eismo saugos institucija ir (arba) Agentūra nėra susitarta kitaip.

Bendrojo saugos sertifikato turėtojai, vykdydami sertifikuojamą veiklą, privalo:

Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia juridinio asmens, kuriam išduotas bendrasis saugos sertifikatas, pavadinimą, juridinio asmens teisinę formą, kodą, bendrojo saugos sertifikato numerį, išdavimo datą, bendrojo saugos sertifikato galiojimo laikino apribojimo ar sustabdymo, laikino galiojimo apribojimo ar sustabdymo panaikinimo ir bendrojo saugos sertifikato apribojimo ar galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmeniui yra išduotas bendrasis saugos sertifikatas ir jis galioja. Duomenys apie asmenį, kuriam išduotas bendrasis saugos sertifikatas, paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo išduoti bendrąjį saugos sertifikatą priėmimo dienos ir skelbiami iki bendrojo saugos sertifikato galiojimo pabaigos datos arba iki dienos, kai saugos leidimo galiojimas yra panaikinamas šio straipsnio 19 dalyje nustatytais atvejais.

Prašymų išduoti, atnaujinti, papildyti, pakeisti bendrąjį saugos sertifikatą ir atlikti visus kitus su bendrojo saugos sertifikato galiojimu susijusius veiksmus pateikimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

Geležinkelių infrastruktūros valdytojai, prieš pradėdami eksploatuoti Lietuvos Respublikoje esančią geležinkelių infrastruktūrą, privalo gauti saugos leidimą.

Elektroninės formos saugos leidimą išduoda, atnaujina, papildo, pakeičia, sustabdo, panaikina jo sustabdymą arba galiojimą eismo saugos institucija.

Saugos leidimas patvirtina, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengė eismo saugos valdymo sistemą ir patvirtino priemones, kurios užtikrina saugų geležinkelių infrastruktūros projektavimą, valdymą, priežiūrą ir naudojimą bei traukinių eismo valdymą ir organizavimą.

Geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pageidaujantis gauti saugos leidimą, susisiekimo ministro nustatyta tvarka eismo saugos institucijai turi pateikti eismo saugos institucijos patvirtintos formos prašymą ir kartu su šiuo prašymu teiktinus dokumentus, kuriais įrodoma, kad eismo saugos valdymo sistema yra parengta vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimais.

Per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto prašymo ir dokumentų gavimo dienos eismo saugos institucija pateikia geležinkelių infrastruktūros valdytojui patvirtinimą, kad prašymas ir pateikti dokumentai atitinka reikalavimus. Eismo saugos institucija, nustačiusi, kad prašymas ir (ar) pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų, dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų, apie tai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos praneša geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų eismo saugos institucijos sprendimu geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai.

Eismo saugos institucija per 4 mėnesius nuo dienos, kai geležinkelių infrastruktūros valdytojas buvo informuotas, kad yra gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai, priima motyvuotą sprendimą išduoti saugos leidimą, išduoti saugos leidimą kitomis sąlygomis, negu nurodytos prašyme, arba atsisakyti išduoti saugos leidimą ir apie priimtą sprendimą informuoja geležinkelių infrastruktūros valdytoją. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas saugos leidimo išdavimu.

Geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 20 darbo dienų nuo dienos, kai buvo informuotas apie eismo saugos institucijos sprendimą išduoti saugos leidimą, išduoti saugos leidimą kitomis sąlygomis, negu nurodytos prašyme, arba atsisakyti išduoti saugos leidimą, gali prašyti, kad eismo saugos institucija persvarstytų savo sprendimą, kartu pateikti klausimų, kurie, jo vertinimu, nebuvo tinkamai išnagrinėti, sąrašą. Eismo saugos institucija savo sprendimo nekeičia arba jį panaikina ir priima naują sprendimą ir apie tai, įskaitant sprendimo nekeitimo motyvus, informuoja prašymą pateikusį asmenį ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo persvarstyti sprendimą išduoti saugos leidimą kitomis sąlygomis, negu nurodytos prašyme, arba sprendimą atsisakyti išduoti saugos leidimą gavimo dienos.

Saugos leidimai neišduodami, jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas neįrodo, kad eismo saugos valdymo sistema yra parengta vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimais.

Saugos leidimas galioja 5 metus nuo jo išdavimo dienos. Jis gali būti atnaujintas eismo saugos institucijos sprendimu, geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateikus atitinkamą prašymą.

Geležinkelių infrastruktūros valdytojas praneša eismo saugos institucijai apie planuojamus įgyvendinti geležinkelių infrastruktūros, geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos energijos posistemių esminius pokyčius arba šių posistemių eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pokyčius. Eismo saugos institucija susisiekimo ministro nustatyta tvarka įvertina, ar leidimo turėtojas gebės juos įgyvendinti, taikydamas turimas saugos priemones. Neigiamo įvertinimo atveju geležinkelių infrastruktūros valdytojas įpareigojamas iki šių pokyčių įgyvendinimo pradžios atnaujinti eismo saugos valdymo sistemą taip, kad ji užtikrintų šių pokyčių įgyvendinimą.

Eismo saugos institucija geležinkelių infrastruktūros valdytojo prašymu papildo saugos leidimą, kai įgyvendinami šio straipsnio 10 dalyje nurodyti pokyčiai.

Eismo saugos institucija geležinkelių infrastruktūros valdytojo prašymu pakeičia saugos leidimą, kai pasikeičia saugos leidime nurodyti duomenys, išskyrus atvejį, kai duomenys pasikeičia dėl šio straipsnio 10 dalyje nurodytų įgyvendinamų pokyčių. Eismo saugos institucija pakeičia saugos leidimą ir apie tai informuoja geležinkelių infrastruktūros valdytoją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos.

Prašymo atnaujinti ar papildyti saugos leidimą pateikimui ir vertinimui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4, 5 ir 8 dalyse nustatyti reikalavimai. Eismo saugos institucija priima motyvuotą sprendimą atnaujinti ar papildyti saugos leidimą arba atsisakyti atnaujinti ar papildyti saugos leidimą ir apie priimtą sprendimą informuoja geležinkelių infrastruktūros valdytoją per 2 mėnesius nuo dienos, kai jis buvo informuotas, kad gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas saugos leidimo išdavimu.

Nustačiusi šio straipsnio 18 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, eismo saugos institucija per 3 darbo dienas raštu įspėja saugos leidimo turėtoją apie galimą saugos leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai.

Jeigu per eismo saugos institucijos nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių saugos leidimo turėtojas buvo įspėtas, eismo saugos institucija sustabdo saugos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį saugos leidimo turėtojas turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai.

Saugos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kai per eismo saugos institucijos nustatytą terminą pašalinami šio straipsnio 14 dalyje nurodyti pažeidimai, dėl kurių saugos leidimo galiojimas buvo sustabdytas, ir saugos leidimo turėtojas apie tai raštu informuoja eismo saugos instituciją.

Saugos leidimo galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį saugos leidimo turėtojas privalėjo pašalinti nustatytus pažeidimus, dėl kurių saugos leidimo galiojimas buvo sustabdytas, pabaigos. Taip pat saugos leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu:

Geležinkelių infrastruktūros valdytojai, įgiję saugos leidimą, privalo:

Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia asmens, kuriam išduotas saugos leidimas, vardą (vardus), pavardę (pavardes), jeigu jis yra fizinis asmuo, juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, jeigu jis yra juridinis asmuo, saugos leidimo numerį, saugos leidimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmeniui yra išduotas saugos leidimas ir jis galioja. Duomenys apie asmenį, kuriam išduotas saugos leidimas, paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo išduoti šį saugos leidimą priėmimo dienos ir skelbiami iki saugos leidimo galiojimo pabaigos datos arba iki dienos, kai saugos leidimo galiojimas yra panaikinamas šio straipsnio 16 dalyje nustatytais atvejais. Fizinio asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais duomenų tvarkymą.

Prašymų išduoti, atnaujinti, papildyti, pakeisti saugos leidimą ir atlikti visus kitus su saugos leidimo galiojimu susijusius veiksmus pateikimo tvarką ir saugos leidimo turinį nustato susisiekimo ministras.

Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai), turintys mokymo pajėgumus, privalo nediskriminuodami suteikti geležinkelio įmonėms (vežėjams), geležinkelių infrastruktūros valdytojams ir asmenims, vykdantiems fizinių asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, fizinių asmenų, pageidaujančių atlikti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas ir (ar) traukinio mašinistų mokymo ir (ar) egzaminavimo veiklą, mokymo pajėgumus, būtinus, kad asmenys, kurių darbas tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, įskaitant traukinius lydintį personalą, asmenys, atliekantys krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas, ir (ar) traukinio mašinistai įgytų kvalifikaciją, būtiną jų funkcijoms atlikti. Atlyginimas už mokymo pajėgumų suteikimą negali būti didesnis už šių paslaugų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.

Mokymo pajėgumai apima mokymo priemones ir mokymo programas, pagal kurias suteikiamos būtinos žinios apie maršrutus, eksploatavimo taisykles ir tvarką, geležinkelio kelio kontrolės valdymo ir signalizavimo posistemį ir veikiančiuose maršrutuose taikomą tvarką avarinių situacijų atvejais.

Mokymo pajėgumų teikimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

Geležinkelių sistema, geležinkelių posistemiai, geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys ir jų sąsajos turi atitikti esminius reikalavimus ir šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Struktūriniai geležinkelių posistemiai skirstomi į mobiliuosius ir stacionariuosius. Geležinkelių riedmenų ir geležinkelių riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai yra laikomi mobiliaisiais geležinkelių posistemiais, visi kiti struktūriniai geležinkelių posistemiai – stacionariaisiais.

Laikoma, kad geležinkelių posistemiai, geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys ir jų sąsajos atitinka esminius reikalavimus ir užtikrina geležinkelių sistemos saugą ir sąveikumą, jeigu:

Leidžiama pradėti naudoti tik tas geležinkelių sistemos sąveikaujančias dalis, kurios atitinka šio straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus.

Leidžiama pradėti naudoti tik tuos stacionariuosius geležinkelių posistemius, kurie atitinka šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus ir turi išduotą leidimą pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius.

Leidžiama pateikti rinkai tik tuos mobiliuosius geležinkelių posistemius, kurie atitinka šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus. Geležinkelių riedmenys, kuriuos sudaro vienas ar keli mobilieji geležinkelių posistemiai, atitinkantys šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus, gali būti pateikti rinkai tik gavus leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) ar leidimą pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją).

Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą leidimą išduoda, pakeičia, sustabdo jo galiojimą, panaikina jo sustabdymą arba galiojimą:

Per 4 mėnesius nuo dienos, kai pareiškėjas buvo informuotas, kad gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai, eismo saugos institucija priima motyvuotą sprendimą išduoti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą leidimą arba atsisakyti išduoti leidimą, jeigu įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus nustato, kad stacionarusis geležinkelių posistemis neatitinka šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų. Per 4 mėnesius nuo dienos, kai pareiškėjas buvo informuotas, kad gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai, eismo saugos institucija priima motyvuotą sprendimą išduoti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba atsisakyti išduoti šį leidimą, jeigu įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus nustato, kad bent vienas mobilusis geležinkelių posistemis, iš kurio sudaryti geležinkelių riedmenys, neatitinka šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų. Jeigu pareiškėjas pageidauja gauti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), eismo saugos institucija sprendimą išduoti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba atsisakyti išduoti šį leidimą priima per 20 darbo dienų nuo dienos, kai pareiškėjas buvo informuotas, kad gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas leidimo išdavimu.

Visą stacionariųjų geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų naudojimo laiką stacionarieji geležinkelių posistemiai ir geležinkelių riedmenys turi atitikti leidimo išdavimo metu galiojančias TSS ir geležinkelių posistemių technines taisykles.

Draudžiama naudoti ir pateikti rinkai geležinkelių riedmenis, kurių leidimo pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba leidimo pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) galiojimas yra sustabdytas ar panaikintas.

Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje išduoti Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti sertifikatai ir Europos Bendrijos patikros sertifikatai.

Eismo saugos institucijai susitarus su Europos Sąjungos valstybės narės nacionaline eismo saugos institucija, geležinkelių riedmenys gali važiuoti iš Lietuvos Respublikos kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės, kurios geležinkelių tinklo charakteristikos yra panašios į Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo charakteristikas ir kurios eksploatavimo taisyklės yra panašios į Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo eksploatavimo taisykles, į Lietuvos Respublikos stotis, kurios yra netoli nuo tos kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos (tai yra pirmoji geležinkelio stotis Lietuvos Respublikos teritorijoje už valstybės sienos), Agentūrai neatnaujinus leidimo pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) (leidimo pateikti rinkai patvirtintą riedmenų tipą atitinkančius riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) dėl geležinkelių riedmenų naudojimo vietos išplėtimo. Eismo saugos institucija ir kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinė eismo saugos institucija susitaria dėl šioje dalyje nurodyto važiavimo atlikimo kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu nėra sudarytos Lietuvos Respublikos ir kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės sutarties ar eismo saugos institucijos ir kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės susitarimo. Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje skelbia Reglamento (ES) 2018/545 12 straipsnyje nustatyto turinio informaciją apie sąlygas, kurios taikomos šioje dalyje nurodytam važiavimui atlikti.

Europos Sąjungos valstybėse narėse, kurių 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklui taikomi tokie patys techniniai ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklui, nacionalinės eismo saugos institucijos išduotas leidimas pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), leidimas pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) galioja Lietuvos Respublikoje eismo saugos institucijos, kitų susijusių Europos Sąjungos valstybių narių eismo saugos institucijų ir Agentūros daugiašaliame susitarime, kuris skelbiamas eismo saugos institucijos interneto svetainėje, numatytomis sąlygomis.

Šio straipsnio 6 dalies nuostatos netaikomos: