LegalizeLietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymas
7) teikti Auditorių rūmams, o kai audito įmonė yra viešojo intereso įmonės audito įmonė, – ir Įstaigai informaciją apie pardavimo grynąsias pajamas, atskirai nurodydama pajamas iš įmonės finansinių ataskaitų audito veiklos, kiekvienos veiklos, nurodytos šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, per keturis mėnesius pasibaigus audito įmonės finansiniams metams;
8) saugoti darbo dokumentus Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
9) pranešti Įstaigai per 10 darbo dienų apie finansinių ataskaitų audito sutarties su audituojama įmone nutraukimą, jeigu ji buvo nutraukta finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu, nurodydama sutarties nutraukimo priežastis;
10) kai atliekama jos atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus.
39 straipsnis. Audito įmonės ir užsakovo santykiai
Užsakovas savo nuožiūra arba konkurso tvarka pasirenka arba parenka audito įmonę, su kuria pasirašo finansinių ataskaitų audito sutartį.
Bet kokie asmenų susitarimai ar nurodymai, kuriais apribojama įmonės, besirenkančios finansinių ataskaitų auditą atliksiančią audito įmonę, dalyvių susirinkimo pasirinkimo galimybė, skiriant finansinių ataskaitų auditą atliksiančią audito įmonę, rinktis tik iš tam tikrų audito įmonių kategorijų arba sąrašų, laikomi niekiniais.
Finansinių ataskaitų audito sutartis finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu negali būti nutraukiama be pagrįstų priežasčių. Pagrįsta priežastimi finansinių ataskaitų audito sutarčiai nutraukti negali būti laikomas nuomonių išsiskyrimas dėl audito procedūrų ir (arba) apskaitos.
Kai atliekamas viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditas, dėl finansinių ataskaitų audito sutarties su audito įmone arba auditoriumi nutraukimo esant pagrindui į teismą gali kreiptis:
1) audituojamos įmonės dalyviai, kuriems priklauso 5 procentai arba daugiau balsavimo teisių ar kapitalo;
2) Įstaiga, Lietuvos bankas, valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už viešąją priežiūrą ir (arba) tokiomis laikomos pagal reglamento (ES) Nr. 537/2014 20 straipsnio 2 dalį.
Audituojama įmonė privalo audito įmonei teikti visą finansinių ataskaitų auditui atlikti reikalingą teisingą informaciją ir sudaryti sąlygas atlikti finansinių ataskaitų auditą.
40 straipsnis. Darbo dokumentai
Darbo dokumentai yra audito įmonės nuosavybė.
Įstaiga, atlikdama šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, darbo dokumentus laikinai iš audito įmonės gali paimti, perduoti valstybės narės ir (arba) valstybės ne narės kompetentingai institucijai viešajai priežiūrai atlikti, surašiusi darbo dokumentų poėmio aktą. Įstaiga gali gauti ir (arba) pasidaryti darbo dokumentų kopijas. Tais atvejais, kai Įstaiga laikinai paimtus darbo dokumentus arba darbo dokumentų kopijas perduoda valstybės narės ir (arba) valstybės ne narės kompetentingai institucijai, apie tai ji turi informuoti audito įmonę.
Teisėsaugos arba kitos institucijos gali paimti arba tikrinti darbo dokumentus, kuriuos auditorius yra gavęs arba parengęs atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, tik įstatymų nustatytais atvejais.
Auditorius ir (arba) audito įmonė turi teisę pasidaryti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais paimamų darbo dokumentų kopijas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
NE VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ ATLIKTO FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
41 straipsnis. Ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo principai
Įstaiga atsako už ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą.
Ne viešojo intereso įmonių auditoriumi ir audito įmone laikomi auditorius ir audito įmonė, kurie nuo paskutinės atliktos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ar tikrinimo neatliko nė vieno viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito.
Finansinių ataskaitų audito kokybė užtikrinama atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, kurios organizuojamos taip, kad būtų nepriklausomos nuo ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybė yra peržiūrima.
Įstaiga, užtikrindama ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę:
1) nustato ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo tvarką;
2) rengia ir tvirtina finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros atlikimo tvarkos aprašą, išskirdama atvejus, kai atliekamos auditoriaus ir (arba) audito įmonės, atlikusių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros;
3) svarsto ir teikia nuomonę dėl metinių finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų planų, sudarytų remiantis rizika paremtos analizės išvadomis, patikrina šių planų faktinį įvykdymą;
4) nustato kontrolierių parinkimo, rengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką;
5) svarsto ir teikia nuomonę dėl kontrolierių kandidatūrų;
6) nustato finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitos reikalavimus.
Užtikrinant ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę, Auditorių rūmams pavedamos šios funkcijos:
1) laikantis šio skirsnio reikalavimų, nustatyti finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo tvarką Auditorių rūmuose ir suderinti ją su Įstaiga;
2) sudaryti ir, suderinus su Įstaiga, tvirtinti metinius finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų planus (nurodomi ne viešojo intereso įmonių auditoriai ir audito įmonės, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras numatoma atlikti, kontrolieriai, kurie atliks šias peržiūras), sudarytus remiantis rizika paremtos analizės išvadomis, teikti Įstaigai patikrinti šių planų faktinį įvykdymą;
3) parinkti kontrolierių kandidatūras ir, suderinus su Įstaiga, jas tvirtinti;
4) organizuoti ir koordinuoti kontrolierių atliekamas finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras;
5) informuoti Įstaigą apie kitus negu kontrolieriai Auditorių rūmų narius ir darbuotojus, paskirtus atsakingus už finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, ir šiai funkcijai atlikti pasitelktus kitus asmenis;
6) nagrinėti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų ataskaitas ir kitą su šiomis peržiūromis susijusią informaciją;
7) teikti Įstaigai visų atliktų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų ataskaitas ir su šiomis peržiūromis, jų nagrinėjimu Auditorių rūmuose susijusią informaciją;
8) kontroliuoti, kaip ne viešojo intereso įmonių auditorius ir (arba) audito įmonė vykdo paskirtus nurodymus, derinti su ne viešojo intereso įmonių auditoriumi ir (arba) audito įmone finansinių ataskaitų audito trūkumų ištaisymo planą, jeigu toks planas turi būti derinamas, kaip nustatyta šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
Įstaiga, siekdama užtikrinti ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę, turi teisę stebėti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, Auditorių rūmų kolegialių organų posėdžius, kai svarstomi su šiomis peržiūromis susiję klausimai.
Įstaiga, užtikrindama finansinių ataskaitų audito kokybę, ir Auditorių rūmai, kai jiems pavesta atlikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę:
1) peržiūrėti darbo dokumentus, finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką;
2) reikalauti iš ne viešojo intereso įmonių auditorių arba audito įmonių paaiškinti, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą;
3) peržiūrėti kontrolieriaus atliktos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros dokumentus;
4) pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metu iškilusiems klausimams spręsti;
5) gauti paaiškinimus iš kiekvieno ne viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant finansinių ataskaitų auditą;
6) gauti iš kitų asmenų finansinių ataskaitų audito kokybei užtikrinti reikalingą informaciją.
Auditorių rūmai nedelsdami teikia Įstaigai jos prašomą informaciją, reikalingą ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybei užtikrinti.
42 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų organizavimas
Siekiant užtikrinti ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros organizuojamos taip, kad ne rečiau kaip kartą per 6 metus būtų patikrinti visi ne viešojo intereso įmonių auditoriai ir audito įmonės.
Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros atliekamos remiantis rizika paremtos analizės išvadomis, atsižvelgiant į įmonių, kurių finansinių ataskaitų auditą atliko tikrinami ne viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonės, veiklos mastą ir sudėtingumą, parenkant tam tinkamas ir proporcingas procedūras.
Ne viešojo intereso įmonių valstybių narių auditorių ir audito įmonių, valstybių ne narių auditorių, gavusių pažymėjimus, suteikiančius teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, finansinių ataskaitų audito kokybė peržiūrima tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atliktu ne viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditu.
43 straipsnis. Reikalavimai kandidatams į kontrolieriaus pareigas, kontrolierių teisės ir pareigos
Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras atlieka kontrolieriai, kurie turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) turi ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį, nuo kurios įgijimo pabaigos iki sudarant sutartį, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, praėjo ne daugiau kaip 3 metai;
2) yra Lietuvos Respublikos ir (arba) valstybės narės pilietis;
3) neturi galiojančių poveikio priemonių;
4) turi dviejų praktikuojančių auditorių rekomendacijas;
5) neturi neišnagrinėtų klientų ar trečiųjų asmenų pretenzijų dėl atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės ar Buhalterių profesionalų etikos kodekso laikymosi;
6) gerai išmano teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų sudarymą, finansinių ataskaitų auditą, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų atlikimą.
Auditorių rūmai užtikrina specialius kontrolierių mokymus, leidžiančius atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras.
Kai Įstaiga, kaip nustatyta šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalies 5 punkte, patvirtina kontrolierių kandidatūras, su jais Auditorių rūmai nustatyta tvarka sudaro paslaugų teikimo sutartis. Sutartyse, be kitų dalykų, nustatoma, kad kontrolierius, atliekančius finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, materialiai ir techniškai aptarnauja Auditorių rūmai.
Kontrolierius, atlikdamas jam pavestą finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, turi teisę:
1) naudotis ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės sukaupta informacija, reikalinga jo darbui atlikti, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;
2) tikrinti darbo dokumentus ir finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką;
3) kai atliekama ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, – tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;
4) gauti paaiškinimus iš ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą;
5) gauti kiekvieno ne viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusių atliekant finansinių ataskaitų auditą, paaiškinimus;
6) gauti iš kitų fizinių ir juridinių asmenų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai atlikti reikalingą informaciją;
7) pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metu iškilusiems klausimams spręsti.
Kontrolierius privalo:
1) neatlikti ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, jeigu nepraėjo bent 3 metai nuo to laiko, kai kontrolierius buvo tos audito įmonės partneris, darbuotojas ar kitaip buvo susijęs su audito įmone ar auditoriumi;
2) prieš atlikdamas finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą patvirtinti, kad tarp jo ir ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros bus atliekamos, nėra interesų konfliktų;
3) atlikdamas finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, vadovautis šiuo įstatymu, Įstaigos patvirtinta finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metodika, Buhalterių profesionalų etikos kodeksu;
4) atsisakyti atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą ir pranešti apie tai Auditorių rūmams ir Įstaigai, jeigu atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą gali kilti interesų konfliktas arba gali būti pažeidžiamas nepriklausomumo reikalavimas, nustatytas šio įstatymo dvyliktajame skirsnyje;
5) parengti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą ir pateikti ją, kaip nustatyta šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje.
44 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros apimtis, rezultatai ir jų tvirtinimas
Atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras:
1) nustatoma, kaip laikomasi tarptautinių audito standartų nuostatų;
2) nustatoma, kaip laikomasi nepriklausomumo ir kitų profesinės etikos principų;
3) įvertinama finansinių ataskaitų auditui panaudotų išteklių kokybė ir kiekybė, gautas atlyginimas už šį auditą;
4) įvertinama audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistema;
5) nustatoma, kaip laikomasi šio įstatymo reikalavimų.
Kontrolierius, atlikęs finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, turi parengti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą. Šioje ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta finansinių ataskaitų audito trūkumų, ar nenustatyta. Jeigu trūkumų nustatyta, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitoje pateikiama:
1) informacija apie finansinių ataskaitų audito trūkumus, kartu nurodant, ar jie pasikartojantys, jeigu tokie nustatyti;
2) rekomendacijos dėl nustatytų finansinių ataskaitų audito trūkumų šalinimo ir (arba) finansinių ataskaitų audito kokybės gerinimo.
Parengęs finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą, kontrolierius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis po vieną jos egzempliorių pateikia Auditorių rūmams, ne viešojo intereso įmonių auditoriui, audito įmonei ir Įstaigai.
Auditorių rūmai nagrinėja finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų ataskaitas ir prireikus siūlo Įstaigai skirti auditoriui ar audito įmonei šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytą (nustatytus) nurodymą (nurodymus) ir (arba) 56 straipsnio 4 dalyje nustatytą (nustatytas) poveikio priemonę (priemones) arba siūlo atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą.
Įstaiga, gavusi finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus – finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą ir visą su peržiūra susijusią informaciją, juos įvertina ir:
1) pritaria Auditorių rūmų siūlymui skirti nurodymą (nurodymus) ir (arba) poveikio priemonę (priemones) ir jį (juos) ir (arba) ją (jas) skiria;
2) nepritaria Auditorių rūmų siūlymui ir skiria kitą nurodymą (nurodymus) ir (arba) poveikio priemonę (priemones);
3) nepritaria finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatams ir paveda kontrolieriui atlikti papildomą finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą ar kitam kontrolieriui pakartotinai atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą arba priima sprendimą atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą;
4) pritaria Auditorių rūmų siūlymui atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą.
Kai atlikus finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą Įstaiga priima sprendimą atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, Įstaiga turi teisę pasitelkti kontrolierių, atlikusį auditoriaus, audito įmonės, kurio atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas atliekamas, peržiūrą.
DEVINTASIS SKIRSNIS
VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ ATLIKTO FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
45 straipsnis. Viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo principai
Įstaiga atsako už viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą. Viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybė užtikrinama atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus.
Viešojo intereso įmonių auditoriumi ir audito įmone laikomi:
1) auditorius ir audito įmonė, kurie nuo paskutinio atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ar peržiūros atliko bent vienos viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą;
2) auditorius, dirbantis viešojo intereso įmonių audito įmonėje, nepriklausomai nuo to, ar jis atliko viešojo intereso įmonės auditą.
Įstaiga, laikydamasi reglamento (ES) Nr. 537/2014, šio įstatymo nuostatų, nustato:
1) viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo tvarką;
2) finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo atlikimo tvarką;
3) metinius finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimų planus, sudarytus remiantis rizika paremtos analizės išvadomis.
Atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, be dalykų, nustatytų reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 6 ir 7 dalyse, tikrinama ir įvertinama, kaip viešojo intereso įmonių auditorius ir audito įmonė laikosi šio įstatymo reikalavimų.
Viešojo intereso įmonių valstybių narių auditorių ir audito įmonių, valstybių ne narių auditorių, gavusių pažymėjimus, suteikiančius teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, finansinių ataskaitų audito kokybė tikrinama tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų auditą, nustatyta tvarka atliktu viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditu.
Šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų valstybių ne narių auditorių ir šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytų valstybių ne narių audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimai atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.
46 straipsnis. Reikalavimai tikrintojams, jų teisės ir pareigos atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą
Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka tikrintojai, kurie yra Įstaigos darbuotojai, kuriems vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį, ir kuriems taikomi reikalavimai nustatyti reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 5 dalyje.
Tikrintojas, atlikdamas jam pavestą finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, turi teisę:
1) naudotis viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės sukaupta informacija, reikalinga jo darbui atlikti, finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;
2) tikrinti darbo dokumentus ir finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką;
3) kai atliekamas viešojo intereso įmonių auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimas, – tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;
4) gauti paaiškinimus iš viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą;
5) gauti kiekvieno viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant finansinių ataskaitų auditą, paaiškinimus;
6) gauti iš kitų fizinių ir juridinių asmenų finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimui atlikti reikalingą informaciją.
Tikrintojas, atlikdamas finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus, privalo vadovautis reglamentu (ES) Nr. 537/2014, šiuo įstatymu ir laikytis finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo atlikimo tvarkos.
Tikrintojas, atlikęs finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, parengia finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitą.
47 straipsnis. Įstaigos teisės ir pareigos įgyvendinant viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą
Įstaiga, užtikrindama finansinių ataskaitų audito kokybę, kaip nustatyta šiame skirsnyje, turi teisę:
1) peržiūrėti darbo dokumentus;
2) reikalauti iš auditorių ir audito įmonių paaiškinti, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą;
3) pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;
4) gauti paaiškinimus iš kiekvieno audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant finansinių ataskaitų auditą;
5) gauti iš Auditorių rūmų ir kitų fizinių ir juridinių asmenų finansinių ataskaitų audito kokybei užtikrinti ir finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus.
Įstaiga viešojo intereso įmonių auditoriui ir audito įmonei pateikia finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitą terminais, nustatytais pagal šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo atlikimo tvarką.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO KOKYBĖS TYRIMAS IR PAŽEIDIMO TYRIMAS
48 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ir pažeidimo tyrimo inicijavimas
Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu:
1) šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais;
2) kai valstybės institucijos, Auditorių rūmai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą su prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą;
3) valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingų institucijų prašymu;
4) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl finansinių ataskaitų audito kokybės trūkumų.
Pažeidimo tyrimas gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu:
1) kai juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą pranešdami apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (pažeidimus) ir pateikia informaciją apie tai;
2) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl galimo (galimų) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimo (pažeidimų).
Įstaiga nustato tvarką, kuria juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą pranešdami apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (pažeidimus).
Valstybių narių auditorių ir audito įmonių, valstybių ne narių auditorių, turinčių pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ir pažeidimo tyrimas gali būti atlikti tik dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų auditą, nustatyta tvarka atlikto finansinių ataskaitų audito.
Šio įstatymo 27 ir 29 straipsniuose nurodytų valstybių ne narių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ir pažeidimo tyrimas atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.
Juridinių ir fizinių asmenų kreipimaisi į Įstaigą pranešant apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) N. 537/2014 nuostatų pažeidimą (pažeidimus) ar siūlant atlikti šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus tyrimus nagrinėjami Įstaigos nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys šioje dalyje nurodytus pranešimus gali pateikti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą, paaiškėjimo dienos.
Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti tyrimą, apie finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą pranešama raštu arba elektroninėmis priemonėmis auditoriui ir audito įmonei, o apie pažeidimo tyrimą - asmeniui, kurio veika bus tiriama, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tokio tyrimo pradžios. Įstaiga turi teisę pradėti tyrimą be pranešimo apie finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą tais atvejais, kai yra pagrįsta rizika, kad auditorius, audito įmonė, asmuo, kurio veika bus tiriama, gali paslėpti ar sunaikinti tyrimui atlikti reikiamus dokumentus, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų.
Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ar pažeidimo tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatomi atvejai, kai tyrimas yra stabdomas. Įstaigos sprendimu, dėl kurio nuomonę pateikia Audito priežiūros komitetas, kaip nustatyta šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu susiklosčiusias aplinkybes, tyrimo terminas gali būti pratęstas.
49 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo organizavimas
Finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse. Kai atliekamas viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas, Įstaigos darbuotojams, atliekantiems tokį tyrimą, vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį.
Įstaigos darbuotojai, atlikdami finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, turi teisę:
1) naudotis auditoriaus ir audito įmonės, kitų fizinių ir juridinių asmenų sukaupta informacija, reikalinga jų darbui atlikti, finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitai arba pažeidimo tyrimo ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;
2) tikrinti darbo dokumentus ir finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką;
3) kai atliekamas auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas, tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;
4) gauti paaiškinimus iš auditoriaus ir audito įmonės, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą;
5) gauti kiekvieno audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant finansinių ataskaitų auditą, paaiškinimus;
6) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus.
Įstaiga turi teisę pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo metu iškilusiems klausimams spręsti.
Įstaiga nustato finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo atlikimo tvarką ir darbuotojų, atliekančių šiuos tyrimus, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką.
Įstaiga, atlikdama finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimus, turi teises, nustatytas šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje.
50 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo rezultatai
Įstaigos darbuotojas, atlikęs finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, turi parengti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą ar pažeidimo tyrimo ataskaitą. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta finansinių ataskaitų audito kokybės trūkumų, ar nenustatyta. Pažeidimo tyrimo ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimų, ar nenustatyta.
Įstaiga raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia auditoriui ir audito įmonei finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą, o kai atliekamas pažeidimo tyrimas, asmeniui, dėl kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, pažeidimo tyrimo ataskaitą pateikia terminais, nustatytais pagal šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytą tyrimų atlikimo tvarką.
51 straipsnis. Informacijos apie asmenis, pranešančius apie pažeidimus, ir apie atliekamus finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimus apsauga
Informacija apie asmens, kuris praneša apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (pažeidimus), duomenis neteikiama, jeigu Įstaiga nėra gavusi iš asmens sutikimo dėl viešai neskelbtinų jo duomenų atskleidimo, išskyrus atvejus, kai tokią informaciją įpareigoja atskleisti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Informacija apie atliekamą finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimą su juo nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol dėl jo nėra priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai Įstaiga gali suteikti informaciją apie atliekamo tyrimo faktą.
Asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS IR TYRIMAS
52 straipsnis. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas ir tyrimas
Kai atliekama konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas arba tyrimas, grupės auditorius Įstaigos prašymu jai pateikia visus dokumentus, kuriuos jis turi ir kurie yra susiję su atliktu įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu, įskaitant ir auditoriaus, valstybės narės auditoriaus (auditorių), valstybės ne narės auditoriaus (auditorių), audito įmonės, valstybės narės audito įmonės (įmonių) arba valstybės ne narės audito įmonės (įmonių) darbo dokumentus ir kitus darbo dokumentus, susijusius su įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu.
Įstaiga gali paprašyti valstybių narių kompetentingų institucijų pateikti papildomus dokumentus apie su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą, kurį įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tikslais atliko auditorius (auditoriai), valstybės narės auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės), valstybės narės audito įmonė (įmonės).
Kai įmonių grupės patronuojančiosios įmonės arba patronuojamosios įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka valstybės ne narės auditorius (auditoriai) ar valstybės ne narės audito įmonė (įmonės), Įstaiga turi teisę paprašyti valstybės ne narės kompetentingų institucijų pateikti papildomus dokumentus apie valstybės ne narės auditoriaus (auditorių) arba valstybės ne narės audito įmonės (įmonių) atliktą su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą, kaip nustatyta šio įstatymo 66 straipsnyje.
Kai atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, jeigu patronuojamųjų įmonių finansinių ataskaitų auditą atlieka valstybės ne narės auditorius (auditoriai) ir (arba) valstybės ne narės audito įmonė (įmonės) ir jeigu su tos valstybės ne narės kompetentinga institucija nėra pasirašytas šio įstatymo 66 straipsnyje nurodytas bendradarbiavimo susitarimas, grupės auditorius atsako už tinkamą valstybės ne narės auditoriaus (auditorių) ir (arba) audito įmonės (įmonių) dokumentų pateikimą Įstaigai, įskaitant darbo dokumentus, kurie yra svarbūs įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditui. Kad grupės auditorius galėtų pateikti reikiamus dokumentus, jis pasilieka tokių dokumentų kopijas arba susitaria su valstybės ne narės auditoriumi (auditoriais) ir (arba) audito įmone (įmonėmis), kad pareikalavęs galėtų tinkamai ir nevaržomai gauti dokumentus, arba imasi kitų tinkamų veiksmų. Jeigu teisinės arba kitokios kliūtys neleidžia darbo dokumentų iš valstybės ne narės auditoriaus ir (arba) audito įmonės perduoti grupės auditoriui, dokumentuose, likusiuose pas grupės auditorių, jis turi pateikti įrodymus, kad jis ėmėsi tinkamų veiksmų siekdamas gauti darbo dokumentus, ir, atsiradus kliūčių, išskyrus teisines kliūtis, turi pateikti tokių kliūčių buvimo įrodymus.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
NEPRIKLAUSOMUMO, KONFIDENCIALUMO IR PROFESINĖS PASLAPTIES PRINCIPŲ LAIKYMOSI REIKALAVIMAI ATLIEKANT VIEŠĄJĄ PRIEŽIŪRĄ, FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO KOKYBĖS UŽTIKRINIMĄ, KOKYBĖS TYRIMĄ AR PAŽEIDIMO TYRIMĄ
53 straipsnis. Pareiga laikytis nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimų atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą
Nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimų atlikdami viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą privalo laikytis šie asmenys:
1) Įstaigos darbuotojai;
2) Audito priežiūros komiteto nariai;
3) kontrolieriai;
4) ekspertai (specialistai), nurodyti šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 4 punkte, 43 straipsnio 4 dalies 7 punkte, 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 49 straipsnio 3 dalyje;
5) Auditorių rūmų nariai ir darbuotojai, atliekantys veiksmus, susijusius su finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimu.
54 straipsnis. Nepriklausomumo principo laikymosi reikalavimai atliekant viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą
Įstaiga nustato nepriklausomumo principo laikymosi reikalavimus, taikomus šio įstatymo 53 straipsnio 1–4 punktuose nurodytiems asmenims.
Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato nepriklausomumo principo laikymosi reikalavimus, taikomus šio įstatymo 53 straipsnio 5 punkte nurodytiems asmenims.
55 straipsnis. Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi reikalavimai atliekant viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą
Įstaiga nustato konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi reikalavimus, taikomus šio įstatymo 53 straipsnio 1-4 punktuose nurodytiems asmenims. Šie reikalavimai taikomi esamiems ir buvusiems kontrolieriams, Įstaigos darbuotojams, Audito priežiūros komiteto nariams ir ekspertams (specialistams).
Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi reikalavimus, taikomus šio įstatymo 53 straipsnio 5 punkte nurodytiems asmenims. Šie reikalavimai taikomi esamiems ir buvusiems Auditorių rūmų nariams ir darbuotojams.
Šiame įstatyme konfidencialia informacija laikomi duomenys arba informacija, kurie sužinomi naudojantis teisėmis ir (arba) atliekant funkcijas, jeigu tokie duomenys arba informacija sudaro įstatymų saugomą paslaptį arba buvo gauti iš šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų darbo dokumentų.
Įstaigos darbuotojai ir Audito priežiūros komiteto nariai negali naudoti konfidencialios informacijos, įskaitant ir gautą iš kitų valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingų institucijų, kitais tikslais, negu nustatyta šiame įstatyme.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
NURODYMAI, POVEIKIO PRIEMONĖS IR JŲ VIEŠINIMAS
56 straipsnis. Nurodymai ir poveikio priemonės, jų skyrimo nagrinėjimo tvarka, informavimas apie jų skyrimą
Įstaiga, atsižvelgdama į finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, kaip nustatyta šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje, rezultatus, į finansinių ataskaitų audito tikrinimo rezultatus – finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitą ir visą su tikrinimu susijusią informaciją, į finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą ar pažeidimo tyrimo ataskaitą ir visą su tyrimu susijusią informaciją, šio straipsnio 2 dalyje nurodytus paaiškinimus, auditoriui, audito įmonei, audito įmonės darbuotojui, audituojamai įmonei, viešojo intereso įmonės vadovui, kolegialaus valdymo organo nariui, kitiems šiame įstatyme nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nesilaikiusiems šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų, gali duoti vieną arba kelis šio straipsnio 3 dalyje nustatytus nurodymus ir (arba) skirti vieną šio straipsnio 4 dalyje nurodytą poveikio priemonę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, kaip nustatyta šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje, rezultatų gavimo, finansinių ataskaitų audito tikrinimo ataskaitos pateikimo, kaip nustatyta šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje, finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos ar pažeidimo tyrimo ataskaitos pateikimo, kaip nustatyta šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje.
Įstaiga, prieš duodama vieną ar kelis šio straipsnio 3 dalyje nustatytus nurodymus ir (arba) skirdama vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų poveikio priemonių, nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims pateikti paaiškinimus Įstaigai dėl finansinių ataskaitų audito peržiūros ataskaitos, tikrinimo ataskaitos, tyrimo ataskaitos ar pažeidimo ataskaitos. Įstaiga registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims apie posėdžio, kuriame bus svarstomas šio straipsnio 3 dalyje nustatyto nurodymo ir (arba) šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl kurio veiksmų svarstomas šio straipsnio 3 dalyje nustatyto nurodymo ir (arba) šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skyrimo klausimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti nurodymo ir (arba) poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atstovai turi teisę susipažinti su finansinių ataskaitų audito peržiūros ataskaita, tikrinimo ataskaita, tyrimo ataskaita ar pažeidimo ataskaita, posėdyje duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis.
Jeigu nesilaikoma šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų, Įstaiga duoda vieną arba kelis nurodymus, nustatytus šios dalies 1–4 punktuose, ir (arba) pareiškia, kaip nustatyta šios dalies 5 punkte:
1) pavesti fiziniam arba juridiniam asmeniui ištaisyti nustatytus finansinių ataskaitų audito trūkumus per nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų. Kai nurodymas ištaisyti nustatytus trūkumus duodamas auditoriui arba audito įmonei, kartu nurodoma, ar Įstaiga, ar Auditorių rūmai kontroliuos nurodymo vykdymą ir ar su Įstaiga, ar su Auditorių rūmais reikės derinti trūkumų ištaisymo planą;
2) pavesti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir nurodyti terminą). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Auditorių rūmai ir apie jį informuoja Įstaigą;
3) fiziniam arba juridiniam asmeniui, pažeidusiam šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatas, nurodyti pažeidimą (pažeidimus) nutraukti ir jį (juos) ištaisyti per nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Įstaiga arba paveda tai atlikti Auditorių rūmams;
4) nurodyti audito įmonei ir užsakovui nutraukti finansinių ataskaitų audito sutartį, jeigu nustatoma, kad audito įmonę užsakovas pasirinko ribojamas aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Įstaiga;
5) pareikšti, kad auditoriaus išvada neatitinka šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba, kai taikytinas reglamentas (ES) Nr. 537/2014, šio reglamento 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Jeigu nesilaikoma šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų, jeigu auditorius arba audito įmonė nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 3 dalyje, Įstaiga, atsižvelgdama į šio įstatymo 57 straipsnio nuostatas, skiria vieną iš šių poveikio priemonių:
1) pareikšti auditoriui arba audito įmonei įspėjimą;
2) sustabdyti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimą ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui;
3) sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir auditoriui pavesti perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius egzaminus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnyje, per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį nuo tokio nurodymo davimo dienos;
4) panaikinti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimą;
5) skirti draudimą iki 3 metų audito įmonės darbuotojui arba viešojo intereso įmonės vadovui ar kolegialaus valdymo organo nariui eiti vadovaujamas pareigas audito įmonėse arba viešojo intereso įmonėse;
6) priimti sprendimą skirti piniginę baudą.
Įstaiga, įvertinusi šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytas aplinkybes, skiria piniginę baudą tokiais atvejais:
1) kai juridinis asmuo atliko finansinių ataskaitų auditą neturėdamas audito įmonės pažymėjimo arba kai audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdytas, – nuo 1 000 eurų iki 100 000 eurų;
2) kai fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, ir (arba) juridinis asmuo nevykdo Įstaigos nurodymų, nustatytų šio straipsnio 3 dalyje, neteikia Įstaigai šiame įstatyme nurodytos informacijos arba trukdo atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą, – nuo 100 eurų iki 10 000 eurų, o jeigu fizinis ir (arba) juridinis asmuo yra viešojo intereso įmonės auditorius, viešojo intereso įmonės audito įmonė ir (arba) viešojo intereso įmonė, – nuo 1 000 eurų iki 100 000 eurų;
3) kai fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, ir (arba) juridinis asmuo nesilaiko reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų, – nuo 1 000 iki 100 000 eurų.
Atlikus įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą arba pažeidimo tyrimą, šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skiriamos grupės auditoriui ir (arba) reikšmingų patronuojamųjų įmonių pagrindiniam (pagrindiniams) partneriui (partneriams).
Nurodymai ir poveikio priemonės šio įstatymo 27 ir 29 straipsniuose nurodytiems valstybių ne narių auditoriams ir audito įmonėms skiriami šio įstatymo nustatyta tvarka.
Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, apie tai per 7 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša auditoriui ir (arba) audito įmonei, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas, pažeidimo tyrimas buvo atlikti, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas, o kai buvo atliktas pažeidimo tyrimas, - asmeniui, dėl kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo auditoriui ir (arba) audito įmonei, apie tai per 5 darbo dienas praneša Auditorių rūmams.
Šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės, paskirti atlikus finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą ar pažeidimo tyrimą, gali būti skiriami ne vėliau kaip per 7 metus nuo auditoriaus išvados pasirašymo datos arba nuo šio įstatymo ar reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimo datos.
Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta poveikio priemonė galioja vienus metus nuo jos paskyrimo, o šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta poveikio priemonė galioja vienus metus nuo jos įvykdymo. Šio straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytos poveikio priemonės galioja laikotarpį, kuriam jos paskirtos.
57 straipsnis. Nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo principai
Įstaiga, priimdama sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, atsižvelgia į tokias susijusias aplinkybes:
1) finansinių ataskaitų audito trūkumo, šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų pažeidimo (toliau – pažeidimas) reikšmingumą, pasikartojimą ir trukmę, atsižvelgdama ir į paskutinio atlikto tikrinimo, peržiūros, tyrimo metu nustatytą (nustatytus) trūkumą (trūkumus);
2) atsakingo fizinio ar juridinio asmens, dėl kurio Įstaiga ketina priimti sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo (toliau – atsakingas fizinis ar juridinis asmuo), atsakomybės dydį;
3) atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti, ankstesnius finansinių ataskaitų audito trūkumus, pažeidimus ir duotą (duotus) nurodymą (nurodymus) ir (arba) skirtą (skirtas) poveikio priemonę (priemones);
4) ar atsakingas fizinis ar juridinis asmuo bendradarbiavo su kompetentinga institucija;
5) atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad atsakingas fizinis ar juridinis asmuo:
1) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;
2) atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą;
3) ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimą.
Įstaiga, priimdama sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame straipsnyje nenurodytas aplinkybes.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad atsakingas fizinis ar juridinis asmuo:
1) pažeidimą padaro tyčia;
2) slepia padarytą pažeidimą;
3) tęsia pažeidimą nepaisydamas nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės paskyrimo padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė.
58 straipsnis. Informacijos apie skirtus nurodymus ir poveikio priemones skelbimas
Įstaigai priėmus sprendimą skirti šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytą (nustatytus) nurodymą (nurodymus) ar šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatytą (nustatytas) poveikio priemonę (priemones) auditoriui, audito įmonei, viešojo intereso įmonės vadovui ar kolegialaus valdymo organo nariui arba kitam asmeniui ir juos informavus apie skirtą (skirtus) nurodymą (nurodymus) ar poveikio priemonę (priemones), ši informacija nedelsiant skelbiama Įstaigos interneto svetainėje.
Jeigu šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatyti nurodymai ar šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skirti viešojo intereso įmonės vadovui ar kolegialaus valdymo organo nariui arba kitam asmeniui yra ginčijami, su informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kartu skelbiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.
Informacija apie skirtus nurodymus ir poveikio priemones auditorių sąraše, audito įmonių sąraše ir Įstaigos interneto svetainėje skelbiama tol, kol skirti nurodymai yra įvykdomi, o nuo poveikio priemonės paskyrimo praeina 5 metai.
Įstaiga savo nustatyta tvarka informaciją apie nurodymus ar poveikio priemones skelbia nuasmenintą, jeigu:
1) nurodymas ar poveikio priemonė yra skiriami fiziniam asmeniui ir, prieš juos skelbiant, yra priimamas Įstaigos sprendimas, kad asmens duomenų paskelbimas yra neproporcingas atsižvelgiant į nustatytų finansinių ataskaitų audito trūkumų, šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatos (nuostatų) pažeidimų reikšmingumą;
2) dėl informacijos apie nurodymus ar poveikio priemones paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui ir grėsmės kilimo galimybė patvirtinta finansų rinkos priežiūros ar kitos įgaliotos institucijos;
3) dėl informacijos apie nurodymus ar poveikio priemones paskelbimo būtų padaryta neproporcinga žala fiziniams asmenims arba juridiniams asmenims, dėl kurių Įstaiga priėmė sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo.
Skelbiant nurodymus, poveikio priemones ir bet kurį viešą pareiškimą dėl šio įstatymo taikymo, atsižvelgiama į pagrindines teises, nustatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma į teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir į teisę į asmens duomenų apsaugą.
59 straipsnis. Įstaigos sprendimų dėl piniginės baudos ir dėl draudimo eiti vadovaujamas pareigas vykdymas
Fizinis ar juridinis asmuo, gavęs Įstaigos sprendimą dėl piniginės baudos, ją sumoka į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Apskundus sprendimą dėl piniginės baudos, bauda sumokama ne vėliau kaip per 90 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.
Savanoriškai neįvykdytas Įstaigos sprendimas dėl piniginės baudos vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Kai Įstaiga priima sprendimą dėl šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytos poveikio priemonės skyrimo, Įstaigos įgaliotas asmuo pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl šio sprendimo sankcionavimo. Prašyme turi būti nurodyti šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytų asmenų duomenys ir įtariamų pažeidimų pobūdis. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Įstaiga nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Įstaiga, priėmusi sprendimą, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, skirti šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą poveikio priemonę, pagal Lietuvos banko bei Auditorių rūmų kas 6 mėnesius teikiamą informaciją tikrina, kaip yra vykdoma šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta poveikio priemonė.
60 straipsnis. Keitimasis informacija apie skirtas poveikio priemones su Europos audito priežiūros įstaigų komitetu
Įstaiga Europos audito priežiūros įstaigų komitetui kiekvienais metais pateikia apibendrintą informaciją apie skirtas poveikio priemones, nurodytas šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje.
Įstaiga nedelsdama praneša Europos audito priežiūros įstaigų komitetui apie skirtas poveikio priemones, nurodytas šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2–5 punktuose, pasibaigus šio įstatymo 75 straipsnyje nustatytam terminui.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
VIEŠOJI PRIEŽIŪRA
61 straipsnis. Viešoji priežiūra, jos organizavimas
Viešąją priežiūrą atlieka Įstaiga.
Įstaigos darbuotojai, priimantys sprendimus, susijusius su viešąja priežiūra, privalo būti nepraktikuojantys asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse.
Įstaigos darbuotojai, kurie atlieka funkcijas, susijusias su viešąja priežiūra, kvalifikaciją kelia Įstaigos nustatyta tvarka.
Įstaigos darbuotojas, kuris yra auditorius, dirbdamas Įstaigoje, privalo sustabdyti savo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir narystę Auditorių rūmuose. Toks darbuotojas šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pareigą atlieka keldamas darbuotojo kvalifikaciją šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Viešosios priežiūros klausimais Įstaigai pataria finansų ministro sudaromas kolegialus patariamasis organas – Audito priežiūros komitetas, kurį techniškai aptarnauja Įstaiga.
Audito priežiūros komitetą sudaro 7 nariai. Visi Audito priežiūros komiteto nariai privalo būti nepraktikuojantys asmenys. Audito priežiūros komiteto nariai privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse. Į Audito priežiūros komitetą po vieną narį skiria Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas, o Auditorių rūmai – 2 narius.
Audito priežiūros komitetas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Audito priežiūros komiteto nuostatais.
62 straipsnis. Įstaigos funkcijos ir teisės
Įstaiga, be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų, įgyvendindama viešąją priežiūrą, atlieka šias funkcijas:
1) verčia Buhalterių profesionalų etikos kodeksą, tarptautinius audito standartus į lietuvių kalbą ir juos skelbia savo interneto svetainėje, kol Europos Komisija patvirtina tarptautinius audito standartus;
2) kreipiasi į Audito priežiūros komitetą dėl nuomonės:
dėl šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų;
priimant sprendimus pradėti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar jo nepradėti, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje, ir nustatant tyrimo pabaigos terminus, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje;
dėl skiriamų nurodymų ir poveikio priemonių, nustatytų šio įstatymo 56 straipsnio 3 ir 4 dalyse;
priimant sprendimus, nustatytus šio įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje;
dėl tinkamo reglamento (ES) Nr. 537/2014 laikymosi;
dėl šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais privalomų nurodymų Auditorių rūmams teikimo ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyto kreipimosi į Finansų ministeriją;
priimant sprendimus dėl šio įstatymo 65 straipsnio 7 dalyje nustatyto atvejo;
3) teikia derinti Finansų ministerijai:
šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytą nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos aprašą, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimus;
šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą informacijos apie galimus šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 pažeidimus pateikimo tvarkos aprašą;
įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytą finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo atlikimo tvarkos aprašą ir darbuotojų, atliekančių šiuos tyrimus, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašą;
Įstaigos sprendimų surašymo ir pateikimo tvarkos aprašą;
pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo valstybių ne narių auditoriams tvarkos aprašą;
valstybių ne narių auditorių, nurodytų šio įstatymo 27 straipsnyje, įrašymo į auditorių sąrašą tvarkos aprašą;
valstybių ne narių audito įmonių, nurodytų šio įstatymo 29 straipsnyje, įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarkos aprašą;
valstybių ne narių auditorių, nurodytų šio įstatymo 27 straipsnyje, ir valstybių ne narių audito įmonių, nurodytų šio įstatymo 29 straipsnyje, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo, tyrimo ir nurodymų ar poveikio priemonių skyrimo tvarkos aprašą;
reikalavimus, keliamus valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms, su kuriomis siekiama pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus, įskaitant reikalavimą, kad valstybės ne narės kompetentingų institucijų darbuotojai ir buvę darbuotojai laikytųsi konfidencialumo ir profesinės paslapties principo;
4) bendradarbiauja, keičiasi informacija su Lietuvos banku, kitomis valstybės institucijomis ir Auditorių rūmais ir teisės aktų nustatyta tvarka šią informaciją perduoda jiems, kiek tai susiję su priežiūros funkcijų atlikimu;
5) bendradarbiauja, keičiasi informacija su Europos priežiūros institucijomis: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), Europos bankininkystės institucija (EBA), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), taip pat su Europos audito priežiūros įstaigų komitetu, kiek tai susiję su viešąja priežiūra pagal šį įstatymą ir reglamentą (ES) Nr. 537/2014, taip pat, siekdama nuostatų suderinamumo, dėl reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 9 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose, ir dėl žinių patikrinimo egzamino, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje;
6) pagal savo kompetenciją dalyvauja Europos audito priežiūros įstaigų komiteto, kitų tarptautinių auditorių ir audito įmonių viešajai priežiūrai skirtų komitetų ir darbo grupių veikloje;
7) tikrina, kaip Auditorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su kvalifikacinių egzaminų organizavimu ir vykdymu, auditorių kvalifikacijos kėlimu;
8) tikrina, kaip Auditorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su auditoriaus, audito įmonės pažymėjimų išdavimu, galiojimo sustabdymu, atnaujinimu ir panaikinimu, auditorių ir audito įmonių sąrašų tvarkymu;
9) tikrina, kaip Auditorių rūmai atlieka su ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimu susijusias funkcijas;
10) vertina viešojo intereso įmonių audito komitetų veiklą;
11) tikrina, kaip viešojo intereso įmonės atlieka šiame įstatyme ir reglamente (ES) Nr. 537/2014 nurodytus reikalavimus.
Įstaiga, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:
1) bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, sudaryti sutartis su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;
2) dalyvauti valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus ir tyrimus;
3) leisti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms dalyvauti jai atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus ir tyrimus;
4) pasitelkti ekspertus (specialistus), turinčius žinių įgyvendinant su viešąja priežiūra susijusias funkcijas, iškilusiems klausimams spręsti;
5) gauti informaciją, taip pat konfidencialią, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti;
6) dalyvauti Auditorių rūmų visuotiniuose narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės;
7) teikti Auditorių rūmams nurodymus dėl Auditorių rūmų netinkamo šiame įstatyme jiems pavestų funkcijų atlikimo;
8) kreiptis į Auditorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar auditorius ir (arba) audito įmonė laikosi Buhalterių profesionalų etikos kodekso, ir būtų priimti atitinkami sprendimai;
9) kreiptis į Auditorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar Auditorių rūmų narių užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos teiktos laikantis tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržiūros užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų, ir būtų priimti atitinkami sprendimai;
10) turėti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.
Jeigu Auditorių rūmai laiku neįvykdo Įstaigos pateiktų nurodymų, Įstaiga kreipiasi į Finansų ministeriją dėl Auditorių rūmams pavestų funkcijų atšaukimo inicijavimo.
Finansų ministerija kontroliuoja, kaip Įstaiga atlieka jai pavestas funkcijas. Įstaiga, kalendoriniams metams pasibaigus, per 30 dienų paskelbia veiklos ataskaitą savo interneto svetainėje. Finansų ministerijos prašymu Įstaiga privalo teikti informaciją, susijusią su viešąja priežiūra arba su kituose teisės aktuose nustatytomis funkcijomis.
63 straipsnis. Įstaigos lėšos viešajai priežiūrai atlikti
Įstaigos lėšos viešajai priežiūrai atlikti:
1) valstybės biudžeto lėšos;
2) kitos teisėtai gautos lėšos.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
ĮSTAIGOS BENDRADARBIAVIMAS SU KOMPETENTINGOMIS INSTITUCIJOMIS
64 straipsnis. Įstaigos bendradarbiavimas su valstybių narių kompetentingomis institucijomis
Įstaiga, atlikdama šiame įstatyme ir reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytas funkcijas, įskaitant atvejus, kai atliekami finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimai ir tyrimai, bendradarbiauja, keičiasi informacija su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Europos audito priežiūros įstaigų komitetu bei Europos priežiūros institucijomis ir teikia jiems pagalbą įgyvendinant viešąją priežiūrą pagal šio įstatymo ir reglamento (ES) Nr. 537/2014 reikalavimus.
Audito įmonių, kurios yra patvirtintos audito įmonėmis buveinės valstybėje narėje ir atlieka finansinių ataskaitų auditą priimančiojoje valstybėje narėje, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, tikrinimus atlieka buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, o viešąją priežiūrą pagal priimančiosios valstybės narės teisės aktų reikalavimus – priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija.
Kai atliekamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, o patronuojamųjų įmonių, įsteigtų kitose valstybėse narėse, finansinių ataskaitų auditas atliekamas pagal tų valstybių narių teisės aktų reikalavimus, patronuojamųjų įmonių finansinių ataskaitų auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms netaikomos šios šio įstatymo nuostatos:
1) antrojo skirsnio nuostatos dėl profesinės etikos ir nepriklausomumo;
2) 16 straipsnio nuostatos dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo;
3) 25 straipsnio nuostatos dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo;
4) 33 straipsnio nuostatos dėl tarptautinių audito standartų;
5) aštuntojo ir devintojo skirsnių nuostatos dėl atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo.
Šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytos nuostatos netaikomos ir valstybių narių auditoriams, ir (arba) valstybių narių audito įmonėms, kai kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos reguliuojamoje rinkoje, finansinių ataskaitų auditą atliko valstybės narės auditorius arba audito įmonė.
Kai auditorius, valstybės narės auditorius, audito įmonė, valstybės narės audito įmonė teikia auditoriaus išvadas dėl bendrovių, kurios registruotos ne valstybėje narėje, metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, Įstaiga, valstybės narės, kurioje patvirtinti auditorius arba audito įmonė, kompetentinga institucija tam auditoriui arba audito įmonei taiko savo priežiūros sistemas, savo finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo sistemas ir savo tyrimo bei sankcijų sistemas.
65 straipsnis. Keitimasis informacija su valstybių narių kompetentingomis institucijomis
Įstaiga valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu nedelsdama pateikia bet kokią reikiamą informaciją, taip pat ir šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytą konfidencialią informaciją. Įstaiga, gavusi tokį prašymą, nedelsdama imasi būtinų priemonių reikiamai informacijai surinkti.
Jeigu Įstaiga negali pateikti reikiamos informacijos nedelsdama, ji informuoja prašančią kompetentingą instituciją apie delsimo priežastis.
Įstaiga gali atsisakyti pateikti prašomą informaciją šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytais atvejais.
Tais atvejais, kai Įstaiga prieina prie išvados, kad valstybėje narėje atliktas ir (arba) atliekamas finansinių ataskaitų auditas prieštarauja šiame įstatyme, reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytiems finansinių ataskaitų audito atlikimo principams, apie tokią išvadą ji turi pranešti tos valstybės narės kompetentingai institucijai.
Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju Įstaigai tokią išvadą pateikia valstybės narės kompetentinga institucija, Įstaiga turi imtis atitinkamų veiksmų ir apie juos informuoti pranešusią valstybės narės kompetentingą instituciją.
Valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę paprašyti, kad Įstaiga atliktų finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Ji taip pat gali paprašyti, kad atliekant šį tyrimą kai kuriems jos darbuotojams būtų leista lydėti Įstaigos darbuotojus. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, atliekamą Lietuvos Respublikoje, kontroliuoja Įstaiga.
Įstaiga turi teisę atsisakyti atlikti prašomą finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą arba gali atmesti prašymą, kad Įstaigos darbuotojus lydėtų valstybės narės kompetentingos institucijos darbuotojai, šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.
66 straipsnis. Įstaigos bendradarbiavimas su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis
Įstaiga, atlikdama šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje ir reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytas funkcijas, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis.
Įstaiga turi teisę keistis informacija su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis, perduoti auditorių ir audito įmonių darbo ir kitus dokumentus, finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ir tyrimo ataskaitas tik pasirašiusi bendradarbiavimo su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis susitarimus abipusiškumo pagrindu. Kai Įstaiga pasirašo bendradarbiavimo su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis susitarimus abipusiškumo pagrindu, apie tai ji nedelsdama informuoja Europos Komisiją.
Auditorių ir (arba) audito įmonių turimi darbo ir kiti dokumentai, finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo arba tyrimo ataskaitos Įstaigos gali būti perduoti valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms tada, kai šie auditorių ir (arba) audito įmonių darbo ir kiti dokumentai yra susiję su tose valstybėse ne narėse savo vertybinius popierius išleidusiomis įmonėmis, jų patronuojamosiomis įmonėmis.
Asmens duomenys gali būti perduodami valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms, su kuriomis pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai, tik laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
Bendradarbiavimo su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis susitarimai abipusiškumo pagrindu turi užtikrinti audituojamos įmonės komercinių interesų, įskaitant jos pramoninės ir intelektinės nuosavybės teises, apsaugą.
67 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
Įstaiga turi teisę atsisakyti bendradarbiauti, dalyvauti atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, tyrimą arba teikti informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Europos audito priežiūros įstaigų komitetui ir Europos priežiūros institucijoms ir atsisakyti perduoti valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms darbo ir kitus dokumentus tais atvejais, kai:
1) informacijos perdavimas, bendradarbiavimas, dalyvavimas atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, tyrimą ar finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje.
Jeigu Įstaiga pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai, pateikusiai prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti ir keistis informacija priežastis.
ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS
VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ, JŲ AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ PAREIGOS
68 straipsnis. Viešojo intereso įmonių auditoriaus arba audito įmonės pareigos
Reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuoroda į kompetentingą instituciją laikoma nuoroda į Įstaigą, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
Viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė privalo nedelsdami pranešti Lietuvos bankui visą informaciją, kaip nustatyta reglamento (ES) Nr. 537/2014 12 straipsnyje, ir kitą informaciją, nustatytą viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Kai atliekamas valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, finansinių ataskaitų auditas, viešojo intereso įmonių auditorius ar audito įmonė nedelsdami turi pranešti Ūkio ministerijai ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės įmonės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei, savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, visą informaciją, kaip nustatyta reglamento (ES) Nr. 537/2014 12 straipsnyje, ir kitą jų prašomą informaciją.
Viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė, atlikusi viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, audituojamai įmonei kartu su auditoriaus išvada pateikia finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje pateikiama reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnyje nustatyta informacija ir viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta informacija. Kai viešojo intereso įmonė yra šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nurodyta įmonė, finansinių ataskaitų audito ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama ir užsakovui.
69 straipsnis. Audito komitetas
Viešojo intereso įmonėse, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 3–6 punktuose nustatytas viešojo intereso įmones, turi būti sudaromas audito komitetas. Viešojo intereso įmonės, kurios yra įmonių grupės patronuojamosios įmonės, gali nesudaryti audito komiteto, jeigu įmonių grupės lygmeniu yra sudaromas audito komitetas arba organas, kuris vykdo audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, ir yra laikomasi reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 16 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.
Viešojo intereso įmonėje, kuri laikoma maža ir vidutine įmone ir mažesnės rinkos kapitalizacijos įmone, kaip jos apibrėžtos Vertybinių popierių įstatyme, audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros organas (toliau – audito komitetas).
Reikalavimus audito komitetui, sudaromam viešojo intereso įmonėje, nurodytoje šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose, taip pat jeigu šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nurodyta įmonė priskirtina šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2, 7 ar 8 punktuose nurodytoms įmonėms, ir audito komiteto sudėtį nustato Lietuvos bankas.
Reikalavimus audito komitetui, sudaromam viešojo intereso įmonėje, nurodytoje šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte, ir šio audito komiteto sudėtį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Audito komiteto pareigos:
1) informuoti audituojamos įmonės vadovą ar priežiūros organą apie finansinių ataskaitų audito rezultatus ir paaiškinti, kaip šis auditas prisidėjo prie finansinių ataskaitų patikimumo ir koks buvo audito komiteto vaidmuo tai atliekant;
2) stebėti finansinės atskaitomybės procesą ir teikti rekomendacijas dėl jo patikimumo užtikrinimo;
3) stebėti įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamos įmonės finansinei atskaitomybei, ir, kai taikytina, vidaus audito veiksmingumą, nepažeidžiant vidaus audito nepriklausomumo;
4) stebėti metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, ypač atkreipiant dėmesį į jo atlikimą, atsižvelgiant į Įstaigos tikrinimo metu nustatytus finansinių ataskaitų audito trūkumus ir padarytas išvadas pagal reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 6 dalį;
5) peržiūrėti ir stebėti auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą, kaip nustatyta šio įstatymo 4 straipsnyje ir reglamento (ES) Nr. 537/2014 6 straipsnyje, ypač dėl ne audito paslaugų teikimo audituojamai įmonei pagal reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnį tinkamumo;
6) atsakyti už auditoriaus (auditorių) arba audito įmonės (įmonių) atrankos procedūros atlikimą ir rekomendacijos, kurį (kuriuos) auditorių (auditorius) arba audito įmonę (įmones) paskirti, pateikimą pagal reglamento (ES) Nr. 537/2014 16 straipsnį, išskyrus atvejus, kai taikoma reglamento (ES) Nr. 537/2014 16 straipsnio 8 dalis.
Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme jam pavestas funkcijas, gali nustatyti papildomas, negu nurodytos šio straipsnio 5 dalyje, audito komiteto pareigas.
SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS
AUDITORIŲ RŪMAI
70 straipsnis. Auditorių rūmai
Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu. Auditorių rūmų statutą tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas.
71 straipsnis. Auditorių rūmų nariai
Auditorių rūmų narių teises nustato Auditorių rūmų statutas.
Auditorių rūmų narys iš Auditorių rūmų narių gali būti pašalintas Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka, kai:
1) nesilaiko Buhalterių profesionalų etikos kodekso;
2) nekelia kvalifikacijos, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte;
3) nemoka nario mokesčio.
72 straipsnis. Auditorių rūmų teisės
Auditorių rūmai turi teisę:
1) rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie savo narius ir apie audito įmones;
2) gauti iš valstybės institucijų ir Įstaigos savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;
3) pašalinti Auditorių rūmų narį iš Auditorių rūmų narių šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
73 straipsnis. Auditorių rūmų pareigos
Auditorių rūmų pareigos yra šios:
1) kontroliuoti, kaip Auditorių rūmų nariai laikosi Buhalterių profesionalų etikos kodekso, ir prireikus priimti sprendimą dėl šio kodekso laikymosi pažeidimų;
2) organizuoti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, sudaryti sąlygas Egzaminų komisijai tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas;
3) išduoti auditoriaus pažymėjimus, sustabdyti ir atnaujinti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, panaikinti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, išduoti audito įmonės pažymėjimą, sustabdyti ir atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą;
4) tvarkyti auditorių ir audito įmonių sąrašus;
5) organizuoti auditorių kvalifikacijos kėlimo kursus nustatant auditorių kvalifikacijos kėlimo kursų turinio reikalavimus, suderintus su Įstaiga;
6) užtikrinti, kad auditorių kvalifikacijos kėlimo kursai būtų organizuoti taip, kad stiprintų auditoriaus teorines žinias ir jų pritaikymą praktikoje;
7) priimti sprendimą dėl auditoriaus, profesinę kvalifikaciją kėlusio ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba išėjusio lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, kad šie kursai būtų įskaityti į šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų kursų valandų skaičių;
8) nedelsiant teikti Įstaigai informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti;
9) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas teikti Įstaigai jos prašomą informaciją, reikalingą viešajai priežiūrai užtikrinti;
10) koordinuoti auditorių padėjėjų praktiką, kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnyje;
11) gavus informaciją apie netinkamai atliktą finansinių ataskaitų auditą, šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų galimą nesilaikymą, pradėti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą ar nedelsiant kreiptis į Įstaigą su prašymu dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo, tyrimo ar pažeidimo tyrimo pradėjimo;
12) nustatyti, suderinus su Įstaiga, finansinių ataskaitų audito ataskaitos reikalavimus;
13) rengti Auditorių rūmų nariams rekomendacijas dėl tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržiūros užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų taikymo teikiant finansinių ataskaitų peržiūrų, užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas;
14) teikti informaciją valstybės institucijoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
15) skelbti savo interneto svetainėje veiklos ataskaitą ir metines finansines ataskaitas;
16) kitos pareigos, nustatytos Auditorių rūmų statute.
74 straipsnis. Auditorių rūmų lėšos
Auditorių rūmų lėšos yra:
1) Auditorių rūmų statute nustatytas nario mokestis;
2) Auditorių rūmų statute nustatyti audito įmonių atskaitymai;
3) pajamos už suteiktas paslaugas;
4) negrąžintinai gautos lėšos;
5) kitos lėšos.
Audito įmonės atskaitymus Auditorių rūmams sumoka ir informaciją, reikalingą audito įmonių atskaitymams apskaičiuoti, Auditorių rūmams pateikia ne vėliau kaip per 5 mėnesius pasibaigus audito įmonės finansiniams metams.
AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS
SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS
75 straipsnis. Įstaigos sprendimų apskundimas
Įstaigos sprendimai, priimti vykdant šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos.
76 straipsnis. Auditorių rūmų sprendimų apskundimas
Auditorių rūmų sprendimai, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos.
Įstaigai gali būti skundžiami Auditorių rūmų sprendimai dėl:
1) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų įvertinimo;
2) atsisakymo netikrinti žinių iš šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 5–8 punktuose numatytų sričių;
3) atsisakymo įskaityti į šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų kursų valandų skaičių auditoriaus, profesinę kvalifikaciją kėlusio ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose, valandas arba išėjusio lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, kaip nustatyta šio įstatymo 73 straipsnio 7 punkte.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti Auditorių rūmų sprendimai Įstaigos nustatyta tvarka gali būti skundžiami Įstaigai per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie sprendimą įteikimo dienos. Įstaiga gautus skundus nagrinėja savo nustatyta tvarka ir sprendimą dėl šių skundų priima per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos.
Lietuvos Respublikos
finansinių ataskaitų audito įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL 2006 L 157, p. 87), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/30/EB (OL 2008 L 81, p. 53).
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL 2013 L 182, p. 19).
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (OL 2014 L 158, p. 196).
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL 2014 L 158, p. 77).“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).