Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymas

VII SKYRIUS

KARO PADĖTIES ATŠAUKIMAS IR INFORMAVIMAS APIE KARO PADĖTIES ATŠAUKIMĄ

29 straipsnis. Karo padėties atšaukimas

30 straipsnis. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų informavimas apie karo padėties atšaukimą

Užsienio reikalų ministerija apie karo padėties atšaukimą nedelsdama informuoja Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas Lietuvos Respublikoje, Europos Tarybos generalinį sekretorių, Jungtinių Tautų Organizacijos generalinį sekretorių, NATO generalinį sekretorių, Europos Vadovų Tarybos pirmininką, Europos Parlamento pirmininką, Europos Komisijos pirmininką, Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretorių, Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir, jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse, – kitas tarptautines organizacijas ar jų institucijas, taip pat kitas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių šalis ar depozitarus, nurodydama datą, nuo kurios karo padėtis atšaukta.

VIII SKYRIUS

Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimas, žalos atlyginimas ir kitos priemonės, atšaukus karo padėtį

31 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimas

1) Respublikos Prezidentas Užsienio reikalų ministerijos siūlymu skiria valstybę globėją, kaip numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų papildomame protokole dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (1 protokolas);

2) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais, sudaro tribunolą, kuris, kilus bet kokių abejonių dėl asmens turimo karo belaisvio statuso, sprendžia dėl minėto statuso asmenims suteikimo. Tribunolo darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tribunolo sprendimai dėl karo belaisvio statuso nustatymo gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;

3) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įsteigia oficialų informacijos biurą informacijai apie Lietuvos Respublikos žinioje esančius priešiškos valstybės asmenis, patyrusius laivo sudužimą, sužeistuosius, ligonius ir mirusiuosius, kaip tai numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų, sergančiųjų ir skęstančiųjų ginkluotųjų pajėgų narių jūrose padėties pagerinimo ir 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo, Lietuvos Respublikoje esančius saugomus asmenis, kaip jie apibrėžti 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl civilių apsaugos karo metu, rinkti ir perduoti. Informacijos biuro sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įsteigia Kapų registravimo tarnybą, kaip tai numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo. Kapų registravimo tarnybos darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministras;

5) ginkluotųjų pajėgų vadas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir koordinuoja karo belaisvių konvojavimą, jų stovyklų steigimą, karo belaisvių laikymą jose, taip pat karo belaisvių evakavimą.

32 straipsnis. Atlyginimas už valstybės ginkluotos gynybos veiksmais turtui padarytą žalą

Fizinių, juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, turtui dėl karo padėties metu vykdytų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų atsiradusi žala atlyginama atšaukus karo padėtį įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

33 straipsnis. Ginkluotųjų pajėgų narių garantijos atšaukus karo padėtį

Ginkluotųjų pajėgų nariams ir ginkluotųjų pajėgų narių, kurie žuvo (mirė) karo padėties metu, šeimos nariams atšaukus karo padėtį įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka skiriama valstybės parama.

34 straipsnis. Reikalavimas atlyginti agresijos padarytą žalą

Vadovaudamasi valstybių atsakomybę reglamentuojančiomis visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis, Lietuvos Respublika reikalauja, kad atsakinga už agresiją valstybė (valstybės) atlygintų Lietuvos valstybei, jos piliečiams ir gyventojams agresijos padarytą žalą.

35 straipsnis. Priemonės, reikalingos atšaukus karo padėtį

1) nustatančius kompensavimo asmenų sveikatos sutrikimo ar žūties (mirties), vykdant šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtus būtinuosius darbus, atveju sąlygas ir tvarką;

2) nustatančius dėl šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytų apribojimų ar draudimų ūkio subjektų patirtų nuostolių atlyginimo sąlygas ir tvarką;

3) nustatančius su ūkio subjekto valdymo perėmimu susijusių nuostolių atlyginimo sąlygas ir tvarką;

4) nustatančius fizinių, juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, turtui dėl karo padėties metu vykdytų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką;

5) nustatančius partizanų vienetų nariams už tarnybą ginkluotosiose pajėgose skiriamos išmokos dydį, išmokėjimo sąlygas ir tvarką;

6) nustatančius valstybės paramos skyrimo ginkluotųjų pajėgų nariams ir ginkluotųjų pajėgų narių, kurie žuvo (mirė) karo padėties metu, šeimos nariams sąlygas ir tvarką;

7) reikalingus kitiems socialiniams, ekonominiams ir kitokio pobūdžio padariniams, atsiradusiems dėl karo padėties įvedimo, pašalinti.“