Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintų viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, tvarkos aprašo patvirtinimo

Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų (toliau – Atstovybės), taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintų viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų ir kitų užsienyje veikiančių Lietuvos Respublikos institucijų supaprastintus prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, atliekamus gynybos ir saugumo srityje.

Atliekant Apraše reglamentuojamus supaprastintus viešuosius pirkimus, privalomai taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau –  Įstatymas)  1–9 straipsnių, 48 straipsnio ir 52 straipsnio 8 dalies nuostatos.

Šiuo Aprašu reglamentuojamų supaprastintų viešųjų pirkimų (toliau – pirkimai) vertė skaičiuojama vadovaujantis Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 „Dėl Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

Apraše vartojamos sąvokos:

Perkančioji organizacija prieš pradėdama pirkimo procedūras turi įvertinti, ar pirkimo objektas yra tas, kuris nurodytas Įstatymo 2 straipsnyje, taip pat ar atliekant pirkimo procedūras ir (ar) vykdant pirkimo sutartį bus susipažįstama su įslaptinta informacija ir tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama.

Perkančioji organizacija privalo kreiptis į paslapčių subjekto sudarytą Specialiąją ekspertų komisiją (toliau – SEK) dėl įslaptinto sandorio organizavimo procedūrų ir (ar) vykdymo metu ketinamos perduoti arba numatomos panaudoti ar sukurti įslaptintos informacijos įslaptinimo pagrįstumo.

SEK nusprendus, kad pirkimo objektas yra susijęs su jautria įranga, jautriomis paslaugomis ar jautriais darbais, supaprastinti viešieji pirkimai atliekami vadovaujantis Aprašo nuostatomis.

Pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų.

Perkančioji organizacija turi teisę neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurie nėra registruoti (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) valstybėje narėje, ar neleisti tiekėjams pasitelkti tokių subrangovų, prekių subtiekėjų, paslaugų subteikėjų (toliau – subrangovai) ar ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi. Ši informacija nurodoma pirkimo dokumentuose.

Pirkimų pradžia ir pabaiga reglamentuojama Įstatymo 81 straipsnyje.

Jeigu sudaroma mišri pirkimo sutartis, kurios pirkimo objekto atskiroms dalims taikomos skirtingų įstatymų nuostatos, vadovaujamasi Įstatymo 5 straipsnio reikalavimais.

Įvykdžius pirkimą visi su pirkimu, susiję dokumentai saugomi perkančiojoje organizacijoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Perkančioji organizacija privalo užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą, atliekamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Kai pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu bus naudojama ar sukuriama įslaptinta informacija, perkančioji organizacija privalo laikytis įslaptintų sandorių organizavimo ir vykdymo (įslaptintų sandorių saugumo) reikalavimų, įtvirtintų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme.

Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti einamaisiais kalendoriniais metais numatomų atlikti pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbti planuojamų atlikti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė papildomai gali būti paskelbta specialiai tam skirtoje perkančiosios organizacijos interneto svetainės skiltyje. Paskelbtos planuojamų atlikti pirkimų suvestinės turinys visur turi būti tapatus.

Pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo (toliau – perkančiosios organizacijos vadovas) paskiria pirkimo organizatorių arba sudaro viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), arba vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsniu įgalioja centrinę perkančiąją organizaciją.

Pirkimo organizatorius gali vykdyti pirkimus, kai:

Komisija vykdo visus pirkimus, kuriuos perkančiosios organizacijos vadovas paskiria.

Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas.

Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą Komisijos darbo reglamentą. Komisija yra atskaitinga perkančiosios organizacijos vadovui ir vykdo jo rašytines užduotis ir įpareigojimus.

Tuo pačiu metu atliekamoms kelių pirkimų procedūroms gali būti sudarytos kelios Komisijos ar viena nuolatinė Komisija, ar paskirti keli pirkimo organizatoriai.

Kiekvienas perkančiosios organizacijos pirkimo iniciatorius, pirkimo organizatorius, Komisijos narys ar ekspertas, stebėtojas, dalyvaujantis pirkimo procedūroje ar galintis daryti įtaką jos rezultatams, pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą (Aprašo priedas), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačių interesų, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją, patvirtintą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1S-93 „Dėl Nešališkumo deklaracijos tipinės formos patvirtinimo“. Šiame punkte nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar pirkimo proceso stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu.

Pirkimus atliekantys asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos, nešališki, tretiesiems asmenims negali teikti jokios informacijos apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.

Atliekant pirkimą, kurio procedūrų metu naudojama įslaptinta informacija, pirkimą atliekantys asmenys privalo turėti teisę dirbti ar susipažinti su atitinkama informacija:

Siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie pirkimo planus ir reikalavimus, perkančioji organizacija gali, vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene ir iš anksto CVP IS paskelbti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, techninių specifikacijų projektus.

Jei pats kandidatas ar dalyvis arba su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas padėjo pasirengti pirkimui, perkančioji organizacija privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo pirkimo procedūroje nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję ūkio subjektai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir jos paskelbimas CVP IS, taip pat pakankamo pasiūlymų teikimo termino nustatymas.

Perkančioji organizacija:

Sprendimą dėl mažos vertės pirkimo procedūrų nutraukimo priima Komisija arba pirkimo organizatorius.

Pirkimai atliekami šiais būdais:

Perkančioji organizacija pirkimo būdą pasirenka atsižvelgdama į toliau nurodytas sąlygas:

Neskelbiama apklausa žodžiu gali būti atliekama, jei numatomos pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų be PVM ir jei atliekant pirkimą nebus naudojama įslaptinta informacija (kai vykdant pirkimo procedūras ir (ar) sutartį nebus atskleista ir (ar) sukurta įslaptinta informacija) ir nėra perkamas objektas, kuris apima VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje pateiktame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas. Neskelbiama apklausą žodžiu gali būti vykdoma telefonu, tiesiogiai prekybos vietoje, vertinama internete tiekėjų skelbiama informacija apie prekių, paslaugų ar darbų kainą ir kitais būdais.

Sprendimą dėl pirkimo būdo ir formos (skelbiama ar neskelbiama apklausa; jei neskelbiama – raštu ar žodžiu) priima Komisija arba pirkimo organizatorius.

Vykdant neskelbiamą apklausą, vienam ar keliems tiekėjams Aprašo XIII skyriuje nustatyta tvarka pateikiami pirkimo dokumentai, parengti pagal Aprašo VII skyriuje nustatytus reikalavimus, ir prašoma pateikti pasiūlymus ar paraiškas pagal perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

Apklausiamus tiekėjus ir jų skaičių pasirenka Komisija arba pirkimo organizatorius. Vienas tiekėjas gali būti apklausiamas Aprašo 35 punkte nustatytais atvejais. Perkančioji organizacija pasirenka tiekėjus pagal turimus rinkos tyrimo duomenis ir atsižvelgdama į kitą prieinamą informaciją. Pasirinktiems tiekėjams siunčiamas kvietimas dalyvauti pirkimo procedūrose Kartu su kvietimu pateikiami pirkimo dokumentai, jei juose nėra įslaptintos informacijos. Pirkimo dokumentų dalis, kurioje yra įslaptintos informacijos, pateikiama po paraiškų vertinimo etapo, patikrinus ir įsitikinus, kad tiekėjas atitinka įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus.

Jei įslaptina informacija bus pateikiama, naudojama ir (ar) sukuriama tik pirkimo sutarties vykdymo metu, kreipiamasi į tiekėjus (tiekėją) ir iš karto prašoma pateikti pasiūlymus dalyvauti pirkime, nevykdant paraiškų pateikimo ir vertinimo etapo. Dokumentus ir kitus įrodymus, patvirtinančius atitiktį kvalifikacijos reikalavimams (jei tokie reikalavimai yra nustatomi), įskaitant atitiktį įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimams, tiekėjo prašoma pateikti kartu su pasiūlymu. Nepaisant to, kad paraiškų pateikimo ir vertinimo etapas nėra vykdomas, bet kokie sprendimai, susiję su pasiūlymų nagrinėjimu ir vertinimu, yra priimami tik patikrinus tiekėjų kvalifikaciją (jei tokie reikalavimai yra nustatomi), įskaitant jų atitiktį įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimams. Jei tiekėjas nustatytų kvalifikacijos, įskaitant įslaptintos informacijos apsaugos, reikalavimų neatitinka, jo pasiūlymas yra atmetamas ir toliau nenagrinėjamas.

Atlikti neskelbiamą apklausą apklausiant vienintelį tiekėją galima atvejais, kai:

Pirkimas neskelbiamos apklausos būdu, kai vykdant pirkimo procedūrą naudojama įslaptinta informacija (atskleidžiama įslaptinta informacija ir (ar) perkamas objektas, kuris apima VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje pateiktame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, arba kai vykdant sutartį neišvengiamai tektų atskleisti ir (ar) sukurti įslaptintą informaciją), atliekamas laikantis šių reikalavimų:

Atliekant pirkimą neskelbiamos apklausos būdu, Komisija ar pirkimo organizatorius gali derėtis su tiekėjais dėl perkančiajai organizacijai palankesnių sąlygų ir kainos, kai tokia galimybė buvo numatyta pirkimo dokumentuose. Derybos vykdomos vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 12 dalimi, o ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas atrenkamas nustatomas vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais pagal derybų rezultatus, užfiksuotus galutiniuose pasiūlymuose.

Vykdant mažos vertės pirkimo neskelbiamą apklausą, paraiškų / pasiūlymų dalyvauti pirkime pateikimo terminas turi būti proporcingas pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir protingos trukmės, kad tiekėjas galėtų išnagrinėti pirkimo dokumentus bei parengti ir pateikti pasiūlymą, bet negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo kvietimo išsiuntimo dienos.

Tiekėjų pasiūlymai priimami, nagrinėjami ir vertinami Aprašo X skyriuje nustatyta tvarka.

Neskelbiamos apklausos rezultatai fiksuojami Komisijos posėdžio protokole, o kai pirkimą atlieka pirkimo organizatorius – pirkimų žurnale.

Vykdant skelbiamą apklausą dalyvių skaičius neribojamas. Kvietimas dalyvauti pirkime skelbiamas Aprašo XII skyriuje nustatyta tvarka.

Kartu su kvietimu paskelbiami pirkimo dokumentai, parengti pagal Aprašo VII skyriuje nustatytus reikalavimus, ir prašoma pateikti paraiškas ar pasiūlymus pagal perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis nei 3 darbo dienos nuo skelbimo paskelbimo dienos.

Tiekėjų pasiūlymai priimami, nagrinėjami ir vertinami Aprašo X skyriuje nustatyta tvarka.

Skelbiamos apklausos rezultatai fiksuojami Komisijos posėdžio protokole, o kai pirkimą atlieka pirkimo organizatorius – pirkimų žurnale.

Tiekėjams teikiamus pirkimo dokumentus pagal pirkimo iniciatoriaus parengtas pagrindines pirkimo sąlygas rengia Komisija arba pirkimo organizatorius. Pirkimo dokumentus rengiantys asmenys turi teisę gauti visą informaciją, kurios reikia pirkimo dokumentams parengti ir pirkimo procedūroms atlikti.

Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo objektui ir negali nepagrįstai riboti tiekėjų konkurencijos ar sudaryti išskirtinių sąlygų konkretiems tiekėjams.

Jeigu SEK priėmė sprendimą, kad bus sudaromas įslaptintas sandoris, pirkimo sutarties projekte ar pagrindinėse jos sąlygose privaloma nustatyti įslaptintų sandorių nuostatas pagal Įstatymo 43 ir 52 straipsnių reikalavimus bei vadovaujantis Įslaptintų sandorių sudarymo ir vykdymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos.

Pirkimo dokumentuose, atsižvelgiant į pirkimo objekto ypatumus, pirkimo sąlygas, pasirinktą pirkimo būdą ir kitas aplinkybes, pateikiama toliau nurodyta informacija:

Pirkimo dokumentuose gali būti pateikiama ne visa Aprašo 50 punkte nurodyta informacija. Pirkimo dokumentuose pateikiamos informacijos apimtį nustato Komisija arba pirkimo organizatorius, atsižvelgdami į pirkimo objekto specifiką.

Jei pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu bus atskleista įslaptinta informacija, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nustatyti įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus. Taip pat pirkimo dokumentuose nurodoma:

Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Atsižvelgiant į konkretaus pirkimo aplinkybes ir sąlygas, pirkimo dokumentai gali būti rengiami kitomis kalbomis.

Pirkimo dokumentuose nustatant pasiūlymų rengimo ir pateikimo reikalavimus nurodoma, kad:

Norint įsitikinti, ar siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka teisės aktuose nustatytus privalomuosius techninius reikalavimus, gali būti paprašyta pateikti oficialių institucijų išduotus dokumentus ar kitus įrodančius dokumentus.

Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama pateikti tiekėjo tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas ar paprašyti tiekėjo leidimo apžiūrėti pirkimo objektą.

Pirkimo dokumentai skelbiami ar teikiami Aprašo XII skyriuje nustatyta tvarka.

Tiekėjas gali paprašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus, dėl to kreipdamasis raštu (konkretus būdas, kuriuo tiekėjas turi kreiptis dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo, nurodomas pirkimo dokumentuose). Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus, gautą likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms (kai atliekama neskelbiama apklausa – gautą likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Į vėliau gautus rašytinius prašymus perkančioji organizacija gali atsakyti, jeigu yra pakankamai laiko atsakymui parengti ir išsiųsti. Perkančioji organizacija, atsakydama tiekėjui, kartu pateikia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus.

Nesibaigus paraiškų / pasiūlymų pateikimo terminui, Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentuose jau paskelbtą informaciją. Paaiškinimai turi būti išsiųsti (paskelbti) likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki paraiškų / pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

Paaiškinimai teikiami tomis pačiomis priemonėmis, kuriomis buvo pateikti pirkimo dokumentai, taip pat papildomai gali būti skelbiami perkančiosios organizacijos interneto svetainėje (jei ji tokią turi). Jeigu nespėjama nustatytais terminais pateikti pirkimo dokumentų paaiškinimų (patikslinimų) ir (ar), juos pateikus, tiekėjams nepakanka laiko pakoreguoti rengiamų pasiūlymų pagal pateiktus pirkimo dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas.

Kai pirkimo dokumentų turinį sudaro įslaptinta informacija, Perkančioji organizacija dokumentus pateikia tik tiems asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, laikantis įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų.

Jeigu Perkančioji organizacija surengia susitikimą su tiekėju, Komisija surašo šio susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolo išrašas laikomas pirkimo dokumentų paaiškinimu ir turi būti pateiktas tiekėjams Aprašo 60 punkte nustatyta tvarka.

Jeigu pirkimo dokumentus paaiškinusi (patikslinusi) Perkančioji organizacija paaiškinimų (patikslinimų) negali pateikti Aprašo 58, ar 59 punktuose nustatytais terminais, tai privalo pratęsti paraiškų / pasiūlymų teikimo terminą. Šis terminas atidedamas protingumo kriterijų atitinkančiam laikui, bet ne mažiau kaip 3 dienomis, per kurį tiekėjas, rengdamas pirkimo paraiškas / pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ir tinkamai parengti paraiškas / pasiūlymus. Perkančioji organizacija turi atsižvelgti į tai, kad jai paaiškinus (patikslinus) pirkimo dokumentus tiekėjai spėtų parengti paraiškas / pasiūlymus.

Jeigu pirkimo dokumentai skelbiami CVP IS, ten pat skelbiama apie pirkimo dokumentų paaiškinimus (patikslinimus) ir prireikus pratęsiamas paraiškų / pasiūlymų pateikimo terminas. Jeigu pirkimo dokumentai neskelbiami CVP IS, pranešimai apie pirkimo dokumentų paaiškinimus (patikslinimus) ir, prireikus, termino pratęsimą išsiunčiami visiems tiekėjams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.

Nustatant tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus ir sąlygas, kuriomis draudžiamas ir ribojamas tiekėjų dalyvavimas pirkime, vadovaujamasi Įstatymo 33–37, 39 straipsniais.

Jeigu pirkimo procedūrų metu ir (arba) pirkimo sutarties vykdymo metu kandidatams ar dalyviams numatoma pateikti įslaptintą informaciją, Perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, dalyvaujantys pirkimo procedūrose, pateiktų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka išduotą įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą ar rangovo (subrangovo) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Perkančioji organizacija taip pat privalo pareikalauti, kad juridinis asmuo kartu su įmonės patikimumą patvirtinančiu pažymėjimu pateiktų ir darbuotojų, kurie dalyvaus vykdant pirkimo procedūras ar vykdys pirkimo sutartį, sąrašą ir kad jame būtų nurodyta, su kokia slaptumo žyma žymima informacija yra suteikta teisė dirbti ar susipažinti šiems juridinio asmens darbuotojams.

Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, išskyrus atitiktį įslaptintos apsaugos reikalavimams, nustatyti neprivaloma.

Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Rengiant techninę specifikaciją vadovaujamasi Įstatymo 40  straipsnio nuostatomis. Atliekant mažos vertės pirkimus ir pirkimus, dėl kurių numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė neviršija 30 000 (trisdešimties tūkstančių) eurų be PVM, Perkančioji organizacija gali nesivadovauti Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais reikalavimais, tik bet kuriuo atveju privalo užtikrinti Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų principų laikymąsi.

Kiekviena perkama prekė, paslauga ar darbai techninėje specifikacijoje turi būti aprašyti aiškiai ir nedviprasmiškai. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

Techninė specifikacija gali būti parengta nurodant standartą, techninį reglamentą ar normatyvą arba nurodant pirkimo objekto funkcines savybes ar apibūdinant norimą rezultatą arba šių būdų deriniu. Šios savybės ir reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

Rengiant techninę specifikaciją, nurodomos pirkimo objekto arba pirkimo objekto panaudojimo tikslo ir sąlygų savybės (pvz., našumas, matmenys, energijos suvartojimas, naudojant pirkimo objektą norima gauti nauda ir pan.) bei reikalavimų, taikomų šioms savybėms, reikšmės (nurodomos ribiniais dydžiais (pvz., „ne daugiau kaip...“, „ne mažiau kaip...“) arba reikšmių diapazonais (pvz., „nuo <...> iki <...>“). Tik pagrįstais atvejais reikšmės gali būti nurodomos tiksliai (pvz., „turi būti lygu...“).

Paslaugų pirkimo atveju techninėje specifikacijoje nurodomas paslaugų pobūdis ir jų teikimo vieta, nustatomi kartu su paslaugomis tiekiamų prekių ar atliekamų darbų techniniai reikalavimai. Prekių pirkimo atveju techninėje specifikacijoje nustatomi ir kartu su prekėmis teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų techniniai reikalavimai ir prekių pristatymo vieta. Perkant darbus, nurodoma darbų atlikimo vieta ir reikalavimai kartu perkamoms paslaugoms, prekėms.

Techninėje specifikacijoje apibūdinant pirkimo objektą, negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie dėl to būtų atmesti, išskyrus atvejus, kai pirkimo objekto neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti. Šiuo atveju privaloma nurodyti, kad yra priimtini lygiaverčių savybių objektai, ir įrašyti žodžius „arba lygiavertis“.

Funkciniai reikalavimai gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Pirkimo dokumentuose galima nustatyti tam tikrus, pavyzdžiui, gamybos būdo ar pagrindinių naudojamų medžiagų (maisto produktai neapdoroti kenksmingomis medžiagomis, tam tikra naudojamų medžiagų dalis pagaminta iš perdirbtų žaliavų, energija iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių) arba tam tikrų produktų grupių arba paslaugų poveikio aplinkai reikalavimus. Perkančioji organizacija nustatydama reikalavimus gali remtis standartais ar ekologiniais ženklais. Šiuo atveju nurodo standartuose ar ekologiniuose ženkluose keliamus objekto savybių reikalavimus ir atitikties šiems reikalavimams įrodymu laiko oficialių institucijų išduotus dokumentus ar gamintojo patvirtinimą.

Nustatant pasiūlymų teikimo reikalavimus vadovaujamasi Įstatymo 26 straipsniu.

Pasiūlymai turi būti priimami laikantis pirkimo dokumentuose nurodytos tvarkos.

Jeigu pasiūlymai pateikiami popieriniuose vokuose, vadovaujamasi šiomis nuostatomis:

Komisija vokų atplėšimo procedūros ir pradinio susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis gautu pasiūlymu rezultatus įformina protokolu. Jeigu pirkimą atlieka pirkimo organizatorius, šiuos duomenis jis įrašo į pirkimų žurnalą.

Pasiūlymai nagrinėjami ir vertinami konfidencialiai, nedalyvaujant pasiūlymus pateikusių tiekėjų atstovams.

Komisija arba pirkimo organizatorius, nagrinėdami tiekėjo pasiūlymą:

Perkančioji organizacija atmeta pasiūlymą, jeigu:

Perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis Aprašo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Šio punkto nuostata netaikoma, jeigu perkančioji organizacija ketina vykdyti perkančiosios organizacijos ir dalyvių derybas.

Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš dėl Aprašo 81 punkte nurodytų priežasčių neatmestų pasiūlymų išrenka pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninio tinkamumo, estetinių ir funkcinių ypatybių, aplinkos apsaugos savybių, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo specifikacijų.

Pasiūlymus vertindama pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali iš anksto nustatyti fiksuotą kainą arba sąnaudas. Tokiu atveju tiekėjai konkuruoja ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas taikant tik kokybės kriterijus.

Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į ją įrašomas tas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai.

Tais atvejais, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, jo pasiūlymas laikomas laimėjusiu, jei pasiūlymas ir jo priedai atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus.

Informacija apie neskelbiamos apklausos, skelbiamos apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo nustatyti laimėjusį pasiūlymą priėmimo dienos pateikiama visiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. Perkančioji organizacija dalyviams raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą, ne trumpesnį nei nurodyta Aprašo 91 punkte. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties ir pradėti pirkimą iš naujo.

Jeigu kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės, kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikalaujama, kad jie būtų fiziniai arba juridiniai asmenys. Perkant paslaugas, darbus ir prekes, kai kartu su prekėmis perkamos jų montavimo, diegimo ir (arba) kitos jų parengimo naudoti paslaugos, iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama pasiūlyme nurodyti už atitinkamos sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų vardus, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.

Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš šios grupės gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jeigu tai būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

Komisija ar pirkimo organizatorius, įvykdęs pirkimo procedūras ir nustatęs laimėjusį pasiūlymą pateikusį tiekėją, parengia pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) projektą, jeigu jis nebuvo parengtas kaip pirkimo dokumentų sudėtinė dalis, ir organizuoja pirkimo (preliminariosios) sutarties pasirašymą.

Tiekėjas sudaryti pirkimo (ar preliminariosios) sutarties kviečiamas raštu arba elektroniniu paštu (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, arba atvejus, nurodytus Aprašo 37 punkte). Kvietime sudaryti pirkimo sutartį (preliminariąją sutartį) nurodomas laikas, iki kada tiekėjas turi ją sudaryti. Skelbiamos apklausos atveju pirkimo (ar preliminarioji) sutartis gali būti sudaryta ne anksčiau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo Aprašo 87 punkte nurodytos informacijos išsiuntimo tiekėjams dienos, išskyrus šiuos atvejus, kai:

Tais atvejais, kai pirkimo (preliminarioji) sutartis sudaroma raštu, o tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo (preliminariąją) sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį Apraše ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo (ar preliminariąją) sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo (ar preliminariąją) sutartį.

Sudarant pirkimo (ar preliminariąją) sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar galutiniai derybų rezultatai ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

Pirkimo (ar preliminarioji) sutartis sudaroma raštu, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Raštu sudaromoje pirkimo (ar preliminariojoje) sutartyje turi būti nustatyta:

Aprašo 94 punkto reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 (penkiolikos tūkstančių) eurų be PVM arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas sutarties turinio nekeičia pagal individualius poreikius.

Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 (penkiolikos tūkstančių) eurų be PVM.

Pirkimo (ar preliminariosios) sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos Įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka.

Perkančioji organizacija kvietimą dalyvauti skelbiamos apklausos būdu atliekamame pirkime ir šio pirkimo dokumentus skelbia perkančiosios organizacijos interneto svetainėje (jei ji tokią turi), kitur internete, valstybės, kurioje atliekamas pirkimas, vietiniuose leidiniuose ar kitomis pasirinktomis priemonėmis arba CVP IS priemonėmis. Perkančioji organizacija užtikrina, kad kvietimo ir pirkimo dokumentų turinys visur būtų tapatus. Už kvietimo turinį atsakinga perkančioji organizacija.

Perkančioji organizacija kvietimą dalyvauti neskelbiamos apklausos būdu atliekamame pirkime ir šio pirkimo dokumentus tiekėjams pateikia vienu iš pasirinktų būdų: įteikia pasirašytinai, siunčia registruotuoju laišku ar elektroniniu paštu, CVP IS priemonėmis.

Pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai tiekėjams skelbiami ar teikiami tomis priemonėmis, kuriomis buvo paskelbtas skelbimas apie pirkimą arba pateiktas kvietimas dalyvauti neskelbiamos apklausos būdu atliekamame pirkime.

Perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis. Kiekviena atliekama pirkimo procedūra patvirtinama šiais dokumentais:

Tais atvejais, kai pirkimą atlieka pirkimų organizatorius ir jį patvirtinantys dokumentai yra saugomi to asmens elektroniniame pašte, perkančioji organizacija prireikus užtikrina tokių dokumentų prieinamumą.

Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik asmenys, nurodyti Įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje.

Kiekvieną atliktą pirkimą Komisija, pirkimo organizatorius arba už viešųjų pirkimų dokumentų saugojimą atsakingas asmuo registruoja pirkimų žurnale.

Įvykdžiusi pirkimą, Komisija arba pirkimo organizatorius perduoda visus su pirkimu susijusius dokumentus ir mokėjimų dokumentų kopijas už viešųjų pirkimų dokumentų saugojimą atsakingam asmeniui, o mokėjimų dokumentų originalus – perkančiosios organizacijos už finansų apskaitą atsakingam asmeniui.

Planavimo ir pasirengimo pirkimui dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai, jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai (įskaitant pirkimų žurnalą) saugomi 4 metus nuo pirkimo pabaigos; preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – 4 metus nuo pirkimo sutarties įvykdymo.

Aprašo 105 punkte nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

Perkančioji organizacija teikia Įstatymo 48 straipsnyje nurodytas ataskaitas Viešųjų pirkimų tarnybai pagal šios tarnybos nustatytą formą ir reikalavimus.

Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų ginčai nagrinėjami Įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka.

Pasižadu:

Man išaiškinta, kad konfidencialią informaciją sudaro:

Esu įspėtas (-a), kad pažeidęs (-usi) šį pasižadėjimą turėsiu atlyginti perkančiajai organizacijai ir tiekėjams padarytus nuostolius.