Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. O3E-772 „Dėl Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių ataskaitos patvirtinimo“ pakeitimo

vALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

NUTARIMAS

DĖL valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo nr. o3E-772 „dėl ILGO LAIKOTARPIO VIDUTINIŲ PADIDĖJIMO SĄNAUDŲ (LRAIC) APSKAITOS MODELIO FORMAVIMO METODINIŲ GAIRIŲ ATASKAITOS patvirtinimo“ pakeitimo

2026 m. rugpjūčio 19 d. Nr. O3-1105

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsniu ir Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“, ir atsižvelgdama į Reguliavimo strategijos vystymo departamento 2026 m. rugpjūčio 11 d. pažymą Nr. O5-875 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. O3E-772 „Dėl Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių ataskaitos patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutaria:

Pirmininkas                                                                                                                      Renatas Pocius

PATVIRTINTA

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos

2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. O3E-772

(Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos

2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. O3-1105

redakcija)

ILGO LAIKOTARPIO VIDUTINIŲ PADIDĖJIMO SĄNAUDŲ (LRAIC) APSKAITOS MODELIO FORMAVIMO METODINIŲ GAIRIŲ ATASKAITA

I SKYRIUS

Dokumento ir metodinių gairių ATASKAITOS tikslas

5.1.    hipotetinio efektyviai veikiančio operatoriaus tinklo modeliavimo apimtį;

5.2.    modeliuojamą laikotarpį;

5.3.    atitinkamų PSO ir STO rinkų nustatymą;

5.4.    pagrindines technologijas, į kurias bus atsižvelgta modeliuojant;

5.5.    metinių kapitalo kaštų apskaičiavimo metodus;

5.6.    turto vertės nustatymo metodus;

5.7.    PSO ir STO teikiamų paslaugų apibrėžimą;

5.8.    techninio-technologinio modelio formavimą skirtinguose įtampos lygiuose;

5.9.    prognozuojamos paklausos įvertinimą;

5.10.  tinklo elementų pajėgumų įvertinimą;

5.11.  optimizavimo principus ‒ skirtingų tinklo elementų parinkimo parametrus optimizavimui;

5.12.  galimus atnaujinto LRAIC modelio supaprastinimus, lyginant su pradiniu LRAIC modeliu;

5.13.  siūlomus atnaujinto LRAIC modelio pakeitimus, lyginant su pradiniu LRAIC modeliu.

1 lentelė. Santrumpų sąrašas

Santrumpa

Aprašymas

CAPEX

Kapitalo kaštai

CCA

Sąnaudų apskaita einamąja verte

EK

Europos Komisija

YAĮ

Ypač aukšta įtampa (330 kV ir daugiau)

ES

Europos Sąjunga

HCA

Sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte

AĮ

Aukšta įtampa (110 kV)

ID

Identifikacinis numeris

kV

Kilovoltas

LRAIC

Ilgo laikotarpio vidutinės padidėjimo sąnaudos

ŽĮ

Žema įtampa (0,4 kV)

VĮ

Vidutinė įtampa (35‒6 kV)

OPEX

Veiklos sąnaudos

HEO

Hipotetiškai efektyvus operatorius

WACC

Vidutinė svertinė kapitalo kaina

AEI

Atsinaujinantys energijos ištekliai

BESS

Baterijų energijos kaupimo sistemos

ENTSO-E

Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas

II SKYRIUS

Pagrindinių pakeitimų santrauka

2 lentelė. Pasirinkti pagrindiniai reikalavimai

Sritis

Aprašymas

Atsparumu ir saugumu grindžiamos investicijos

Šios investicijos yra nulemtos nacionalinės politikos, tiekimo saugumo ar atsparumo užtikrinimo įsipareigojimų, o ne paklausos augimo ar efektyvios operatoriaus veiklos poreikio. LRAIC modelis turėtų būti vertinamas kaip viena iš bendros investicijų finansavimo sistemos dalių, o ne kaip savarankiškas visų finansavimo poreikių pakaitalas. Todėl metodika turėtų būti grindžiama konservatyviomis išankstinėmis prielaidomis, o pagrįsti likutiniai finansavimo poreikiai (sąnaudos ir investicijos, nepadengiamos išankstiniais komponentais, tokiais kaip Dešimties metų tinklo plėtros plano įgyvendinimas) bus sprendžiami taikant ex post reguliacinį vertinimą už LRAIC modelio ribų. Atsparumu ir saugumu grindžiamos investicijos yra tokio pobūdžio investicijos, kurios, gavus reguliuotojo patvirtinimą, turėtų būti taikomos ex post būdu.

Tinklo modernizavimo apimtis

Didėjanti automatizacija, skaitmenizacija ir AEI plėtros nulemtas turto keitimas buvo įvardyti kaip veiksniai, didinantys sąnaudas ir trumpinantys kai kurių tinklo komponentų naudingo tarnavimo laiką (pvz., išmanieji skaitikliai, automatizavimo sprendimai, skirstymo valdymo sistemos). Todėl būtinas metodikos patikslinimas, siekiant aiškiai nustatyti, kuris modernizavimo turtas patenka į LRAIC apimtį, kuris nepatenka, ir kaip turi būti vertinamas ankstyvas turto pakeitimas. Siekiant tinkamai atspindėti šiuolaikinius komponentus (skaitmenizaciją, automatizavimą ir pan.), kurių tarnavimo laikas yra trumpesnis nei atitinkamų tinklo objektų reguliacinis tarnavimo laikas, reikėtų iš esmės pertvarkyti reguliacinio nusidėvėjimo modelį į komponentais pagrįstą nusidėvėjimo modelį, turint patikimus duomenis, pagrindžiančius tokį pokytį. Kol toks reguliavimo sistemos pakeitimas nebus įgyvendintas, paspartintas šio turto keitimas gali būti atspindimas tik ex post būdu, gavus reguliuotojo patvirtinimą. Reguliuotojo patvirtinimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad tokios investicijos iš tiesų yra reikalingos ir sukuria papildomą vertę saugiam ir patikimam tinklo eksploatavimui.

Neoptimizuojami tinklo elementai ir perkeliamosios sąnaudos

Pagalbinis turtas ir kiti tinklo elementai, kuriems optimizavimas netaikomas, sukuria realias sąnaudas, kurios turi būti padengiamos per tarifus. Tokios sąnaudos neturėtų būti visiškai integruojamos į LRAIC modelį; vietoje to jos bus pateikiamos kaip agreguotos vienkartinės sumos (nusidėvėjimas, OPEX, reguliacinė turto bazė) už modelio ribų ir tiesiogiai įtraukiamos į kainų viršutinės ribos apskaičiavimą, o bet kokie likutiniai finansavimo poreikiai bus sprendžiami ex-post būdu.

Gaminantys vartotojai su baterijomis

Modelyje ir toliau turi būti atspindimas paskirstytosios gamybos ir gaminančių vartotojų poveikis maksimalioms tinklo apkrovoms. Dabartinė modelio logika laikoma pakankama. Be to, įvedėme atskirą koeficientą gaminantiems vartotojams su baterijų kaupimo įrenginiais, siekiant geriau atspindėti jų specifinį poveikį maksimalioms tinklo apkrovoms. Esami koeficientai pagal gaminančių vartotojų tipus bus išlaikyti, nebent operatoriaus duomenys įrodytų kitaip. Jei ateityje prireiktų papildomos diferenciacijos, ji turėtų būti grindžiama „taikomomis galiomis“ (leistina gamybos / vartojimo galia), o ne įrengtąja galia, siekiant išlaikyti paskatas gaminantiems vartotojams optimizuoti tinklą ir išvengti mechaninės diferenciacijos, kuri galėtų dirbtinai padidinti investicijų poreikį.

Atgaliniai srautai ir įtampos valdymo sąnaudos

Didėjanti paskirstytosios gamybos dalis lemia perteklinę gamybą ne piko metu, kuri sukelia atgalinius srautus ir papildomas įtampos valdymo sąnaudas tinkle. Kadangi šios sąnaudos yra tiesioginė gaminančių vartotojų perteklinės gamybos ne piko valandomis pasekmė, o LRAIC modelis yra grindžiamas pikinėmis apkrovomis, jos nėra tinkamos modeliavimui. Jos bus pripažįstamos ex post kaip vienkartinė suma, gavus reguliuotojo patvirtinimą.

Tarifų sąnaudų paskirstymas

Tinklo sąnaudų susigrąžinimas iš gaminančių vartotojų ir iš naudotojų, kurių vartojimo apimtis yra maža, tačiau galios poreikis didelis, tampa vis sunkiau įgyvendinamas taikant tradicinius tarifus, grindžiamus vartojimo kiekiu. Ši tema nepatenka į LRAIC modeliavimo apimtį, o galutinis sprendimas dėl tarifų struktūros priimamas pagal galiojančią teisinę ir reguliavimo sistemą.

Investicijų duomenų ribinė data

Siekiant pagerinti investicijų duomenų aktualumą ir suderinti LRAIC įvestis su reguliavimo sprendimo priėmimo terminu (2026 m. birželio pabaiga), investicijų duomenų ribinė data buvo perkelta iš 2025 m. gruodžio 31 d. į 2026 m. birželio 30 d. Iki šios datos pradėtas eksploatuoti turtas bus įtrauktas į pradinę reguliacinę turto bazę, naudojamą naujajam reguliavimo laikotarpiui; jo priskyrimas reguliacinei turto bazei ar investicijoms skaičiavimui nėra esminis. Turi būti imtasi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio dvigubo skaičiavimo, priskiriant turtą tik vienai kategorijai.

3 lentelė. Pasirinkti pagrindiniai LRAIC metodinių gairių ir modelio atnaujinimai

Sritis

Siūlomas įgyvendinimas

Įgyvendinimo tipas

BESS integravimo logika

BESS bus įtrauktos į modelį, jų poveikį pikinėms apkrovoms atspindint per specialius koeficientus. Žemos įtampos lygio BESS bus traktuojamos kaip „gaminantys vartotojai su baterijomis“, o kitų įtampos lygių BESS bus laikomos atskira technologijų kategorija, tačiau visos BESS modelyje bus atspindimos per galios koeficientus, taikomus pikinei apkrovai.

Nauja modelio funkcionalumo dalis + metodinių gairių pakeitimas

BESS kategorizavimas

Metodikoje ir modelyje bus išskiriamos penkios BESS kategorijos: (1) atskiros komercinės BESS (kainų arbitražas tarp piko ir ne piko laikotarpių), (2) atskiros sisteminių paslaugų BESS (pagalbinių paslaugų teikimas), (3) hibridinės saulės elektrinė + baterija, (4) hibridinės vėjo elektrinė + baterija ir (5) hibridinė saulės + vėjo sistema. Ši kategorizacija bus atspindėta tiek duomenų rinkimo klausimynuose, tiek modelio skaičiavimo darbalapiuose.

Nauja modelio funkcionalumo dalis + metodinių gairių pakeitimas

BESS vertinimas pagal įtampos lygius

Žemos įtampos BESS bus modeliuojamos kaip „gaminantys vartotojai su baterijomis“, jų poveikį atspindint per galios koeficientus, taikomus pikinei apkrovai. Vidutinės, aukštos ir ypač aukštos įtampos BESS bus modeliuojamos per atskirus importo ir eksporto efektus, t. y. atitinkamuose modelio darbalapiuose registruojamos vieną kartą kaip gamyba ir vieną kartą kaip vartojimas, siekiant atspindėti tiek jų įkrovimo, tiek iškrovimo poveikį tinklui.

Nauja modelio funkcionalumo dalis

BESS koeficientų nustatymas

Konkretūs koeficientai, atspindintys kiekvienos BESS kategorijos poveikį pikinei apkrovai, bus nustatomi remiantis ENTSO-E skaidrumo platformos duomenimis ir stebimu įrengtų BESS įrenginių elgsenos modeliu. Nustatyti koeficientai bus įtraukti į metodiką po VERT patvirtinimo. Siekiant pagrįsti jų nustatymą, bus renkama informacija apie numatomą pagal įtampos lygius suskirstytą 2030 m. planuojamos BESS plėtros struktūrą, taip pat apie šiuo metu įrengtų BESS galių pasiskirstymą pagal įtampos lygius.

Metodinių gairių pakeitimas + duomenų rinkimo atnaujinimas

Atgaliniai srautai ir įtampos valdymas – metodikos atnaujinimas

Kadangi LRAIC modelis yra grindžiamas pikinėmis apkrovomis, sąnaudos, susijusios su atgaliniais srautais ir įtampos valdymu, kuriuos lemia gaminančių vartotojų perteklinė gamyba ne piko valandomis, bus pripažįstamos ex post kaip vienkartinė suma, gavus reguliuotojo patvirtinimą. Šios sąnaudos gali apimti tiek sistemos operatoriaus įsigytas paslaugas (pvz., perkrovos valdymą ar išjungimą), tiek operatoriaus įgyvendintas technines priemones (pvz., tinklo stiprinimą ar įtampos valdymo įrangą). Šioje metodikoje šios kategorijos nėra atskiriamos; visos tokios sąnaudos turi būti suderintos su reguliavimo institucija ir pripažįstamos ex‑post kaip vienkartinė fiksuota suma.

Metodinių gairių pakeitimas

III SKYRIUS

Pagrindiniai principai, kurie bus naudojami

14.1.  Pradinis LRAIC modelis ir metodika buvo sukurti 2013–2014 m. ir nuo 2014 m. įdiegti tarifų reguliavime;

14.2.  Modelis buvo atnaujintas 2021 m.; tačiau, siekiant atspindėti naujausius elektros energetikos sektoriaus pokyčius, reikalingi tolesni atnaujinimai;

14.3.  Dabartinis atnaujinimas atspindi perdavimo ir skirstymo tinklo pokyčius, didėjančią paskirstytosios gamybos ir gaminančių vartotojų skvarbą, kintančius paklausos modelius, įskaitant poveikį piko apkrovai ir atgalinius srautus, didėjantį BESS skaičių, taip pat finansinių ir reguliavimo įvesčių atnaujinimus;

14.4.  Nustatyti pokyčiai daugiausia sprendžiami atnaujinant įvesties duomenis, tikslinant metodiką ir atliekant tikslinius koregavimus, o ne iš esmės keičiant pagrindinius LRAIC principus;

14.5.  Atnaujinimas apima naują duomenų rinkimo procesą ir LRAIC modelio rezultatų perskaičiavimą

15.1.  VERT – nacionalinė reguliavimo institucija, atsakinga už elektros energijos rinkos reguliavimą;

15.2.  LITGRID (PSO) – Lietuvos perdavimo sistemos operatorius, daugiausia atsakingas už perdavimo sistemos stabilumo ir patikimumo užtikrinimą. Kitos atsakomybės nustatytos ES ir Lietuvos teisės aktuose;

15.3.  ESO (STO) – skirstymo sistemos operatorius, daugiausia atsakingas už skirstymo sistemos stabilumo ir patikimumo užtikrinimą. Kitos atsakomybės nustatytos ES ir Lietuvos teisės aktuose.

16.1.  Pradinis LRAIC modelis, ankstesnės metodinės gairės ir duomenų rinkimo sistema;

16.2.  Atnaujintas 2021 m. LRAIC modelis ir metodika;

16.3.  Reikalavimai, pastabos ir pakeitimų prašymai, nustatyti konsultacijų su VERT, LITGRID ir ESO metu;

16.4.  Atitinkami Lietuvos ir Europos teisės aktai;

16.5.  LRAIC modelių kūrimo patirtis ir geroji praktika.

24.1.  Ilgasis laikotarpis ‒ reiškia, kad visi įvesties duomenys traktuojami kaip kintami ir turi apimti laikotarpį, sietiną su visais esamais investavimo sprendimais. Žvelgiant iš LRAIC modeliavimo perspektyvos elektros perdavimo ir skirstymo sektoriuje, tai reiškia, kad pastoviosios sąnaudos ilguoju laikotarpiu taip pat laikomos kintamomis ir turėtų keistis keičiantis paklausos lygiui.

24.2.  Vidutinis ‒ reiškia vidutines paslaugų apimties padidėjimo sąnaudas per visą laikotarpį, t. y. visas suteiktų paslaugų padidėjimo sąnaudas.

24.3.  Padidėjimas ‒ reiškia paslaugų apimties padidėjimą. Jis gali būti apibrėžtas kaip papildomas esamų paslaugų apimties vienetas arba esamo paslaugų portfelio papildymas nauja paslauga. Žvelgiant iš LRAIC modeliavimo elektros perdavimo ir skirstymo sektoriuje perspektyvos, modelis turi galimybę įvertinti visas (ar dalinai) leidžiamas pajamas. Tai reiškia, kad padidėjimas yra laikomas situacijos su nuline produkcija (t. y. tarsi klientai neaptarnaujami ir nėra tinklo) palyginimu su planuojamos produkcijos situacija (t. y. visi klientai patenka į tinkamą tinklą).

25.1.  Koncepcijos taikymas gali paskatinti efektyvias investicijas ir efektyvų esamos infrastruktūros panaudojimą;

25.2.  Taikant „iš apačios į viršų“ metodą galima išvengti moraliai pasenusių investicijų sąnaudų, negrįžtamųjų sąnaudų bei praeities veiklos neefektyvumo;

25.3.  Tai yra sąnaudas atspindintis metodas, pagrįstas dabartinėmis šiuolaikinio lygiaverčio turto sąnaudomis, skirtas optimizuoti elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklą;

25.4.  Tai nuspėjamas metodas, pagrįstas skaidria technologijos optimizavimo, sąnaudų ir paklausos prognoze.

1 pav. Pagrindiniai direktyvos aspektai ir logika, susijusi su tikslais, įsipareigojimais, paskatomis, tarifais ir investicijomis į elektros rinkas

28.1.  turėtų užtikrinti, kad elektros energijos įmonės veiktų siekdamos sukurti konkurencingą, saugią ir aplinką tausojančią elektros energijos rinką;

28.2.  gali nustatyti įpareigojimus elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, kurios gali būti susijusios su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, energiją iš atsinaujinančių išteklių ir klimato apsaugą;

28.3.  užtikrina, kad tokie įpareigojimai būtų aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir užtikrinantys Bendrijos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams;

28.4.  įgyvendina socialinės ir ekonominės sanglaudos tikslams pasiekti skirtas priemones, įskaitant tinkamų ekonominių paskatų teikimą, prireikus naudojant visas esamas nacionalines ir ES priemones;

28.5.  reguliuojančios institucijos turėtų nustatyti arba patvirtinti tarifus arba tarifų apskaičiavimo metodiką, remiantis PSO arba STO pasiūlymu arba remdamosi pasiūlymu, dėl kurio susitarė PSO / STO ir tinklo vartotojai;

28.6.  reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad perdavimo ir paskirstymo tarifai būtų nediskriminaciniai ir atspindintys sąnaudas, ir turėtų atsižvelgti į ilgalaikes, ribines ir išvengtas tinklo sąnaudas, susijusias su paskirstytosios gamybos ir paklausos valdymo priemonėmis;

28.7.  reguliavimo institucijų taikomi tarifai ar tarifų nustatymo metodikos leidžia būtinas investicijas į tinklus atlikti taip, kad tos investicijos užtikrintų tinklų perspektyvumą.

31.1.  LRAIC „iš apačios į viršų“ modelis:

31.1.1. Techninis-ekonominis LRAIC modelis yra sąnaudų modelis, padedantis įvertinti vidutines PSO ir STO sąnaudas, remiantis efektyviu tinklu, reikalingu tam tikrai būsimai elektros energijos paklausai patenkinti.

31.1.2. Modelis yra „iš apačios į viršų“: jis pradedamas nuo paklausos ir, remiantis paklausa, modeliuoja turtą ir sąnaudas.

31.1.3. Modelis yra orientuotas į ateitį: pagrįstas ne faktinėmis (istorinėmis sąnaudomis), o modeliuojantis tinklą pagrįstą numatoma būsima paklausa.

31.1.4. Jis nemodeliuoja tinklo iš pagrindų, jame taikoma dabartinė tinklo topologija, tačiau yra optimizuojami tinklo elementai (linijų tipai, transformatorių tipai).

31.2.    Pagrindinės LRAIC modelio savybės:

31.2.1. Jis įvertina būsimą efektyvų tinklą, remiantis būsima paklausa.

31.2.2. Jis modeliuoja tinklą pagal paklausą, naudojant tinkamiausias modeliuojamas technologijas.

31.2.3. Tai yra modelis „iš apačios į viršų“ ‒ jis atspindi ne esamo tinklo, o hipotetinio efektyvaus tinklo sąnaudas.

31.2.4. Jame naudojami tikri operatoriaus duomenys, tačiau gautas tinklas ir sąnaudos gali neatitikti faktinio operatoriaus tinklo ir išlaidų.

31.2.5. Jis apima sudėtingą techninį ir ekonominį modeliavimą.

32.1.  Modeliavimo laikotarpis ‒ apibrėžia, kurį laikotarpį apima LRAIC modelis;

32.2.  Rinkos apibrėžimas ‒ apibrėžia rinką, kurią reikėtų reguliuoti naudojant LRAIC modelį;

32.3.  PSO ir STO paslaugų apibrėžimas ‒ apibrėžia konkrečias paslaugas, kurias reikia reguliuoti pagal LRAIC modelį;

32.4.  Hipotetiškai efektyvaus operatoriaus apibrėžimas ‒ apibrėžia, kas yra hipotetiškai efektyvus operatorius LRAIC modelio požiūriu;

32.5.  Pagrindinės modelyje taikytinos technologijos ‒ technologijų ir turto apimties apibrėžimas LRAIC modelio taikymo apimtyje;

32.6.  Tinklo optimizavimo būdas ‒ apibrėžia, kaip LRAIC modelis optimizuoja pagrindinius tinklo elementus;

32.7.  Geografinės prielaidos ‒ apibrėžia, kaip LRAIC modelis naudoja „geotipus“ tam tikroms sąnaudoms modeliuoti;

32.8.  Kapitalo išlaidų metinis apskaičiavimas ‒ apibrėžia, kaip LRAIC modelis apskaičiuoja nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą;

32.9.  Vertinimo metodai ‒ apibrėžia, kaip modelio skaičiavimų ekonominėje dalyje LRAIC modelis naudoja istorines ir atstatomąsias sąnaudas.

33.1.  Modeliai, kuriuose atskirai modeliuojami kiekvieni metai;

33.2.  Modeliai, kuriuose modeliuojami tiksliniai metai ateityje.

2 pav. PSO ir STO LRAIC modelių laikotarpio iliustracijos schema

41.1.  Šiuo metu Lietuvoje yra viena PSO rinka, turinti vieną perdavimo sistemos operatorių, ir viena STO rinka, turinti vieną pagrindinį skirstomųjų tinklų operatorių (nors rinkoje veikia ir keletas mažų STO).

41.2.  PSO yra LITGRID (97,5% akcijų valdo valstybė), o STO ‒ ESO, kurios didžioji dalis priklauso valstybei.

41.3.  PSO LRAIC modelio rinka bus apibrėžta kaip rinka, kurioje perdavimo sistemos operatorius veikia visoje Lietuvos geografinėje vietovėje ir užima šioje atitinkamoje rinkoje 100 % rinkos dalį. Rinka apibrėžiama kaip elektros energijos perdavimo aukštos įtampos linijomis paslaugų teikimo rinka (įskaitant generatorių ir vartotojų prijungimą prie aukštos įtampos tinklo).

41.4.  STO LRAIC modelio rinka bus apibrėžta kaip rinka, kurioje skirstymo sistemos operatorius veikia visoje Lietuvos geografinėje vietovėje ir užima šioje atitinkamoje rinkoje 100 % rinkos dalį. Rinka apibrėžiama kaip elektros energijos skirstymo vidutinės ir žemosios įtampos linijomis paslaugų teikimo rinka (įskaitant jungtis prie generatorių ir vartotojų vidutinės ir žemosios įtampos tinklo).

41.5.  Apibrėžiant atitinkamą modeliavimo rinką, LRAIC modelyje daroma prielaida, kad elektros energijos perdavimo rinkoje yra vienas PSO, turintis 100 % dalį ir aprėpiantis visą šalį, ir vienas STO elektros energijos skirstymo rinkoje, turintis 100 % dalį ir aprėpiantis visą šalį (taigi neatsižvelgiama į kitus mažus STO).

4 lentelė. PSO paslaugos

Licencijuota veikla

Paslaugos pavadinimas

Paslaugos aprašymas

Perdavimas

Perdavimo aukštos įtampos tinklais paslauga

Elektros perdavimas 330 / 400–110 kV įtampos tinklais.

5 lentelė. STO paslaugos

Licencijuota veikla

Paslaugos pavadinimas

Paslaugos aprašymas

Skirstymas

Skirstymo vidutinės įtampos tinklais paslauga

Elektros energijos skirstymas vidutinės įtampos skirstomaisiais tinklais.

Skirstymas

Vartotojų prisijungimo prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo paslauga

Vartotojų prijungimas prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra.

Skirstymas

Gamintojų prisijungimo prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo paslauga

Gamintojų prijungimas prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra.

Skirstymas

Skirstymo žemosios įtampos tinklais paslauga

Elektros energijos skirstymas žemosios įtampos skirstomaisiais tinklais.

Skirstymas

Vartotojų prisijungimo prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo paslauga

Vartotojų prijungimas prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra.

Skirstymas

Gamintojų prisijungimas prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo

Gamintojų prijungimas prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra.

43.1.  Hipotetiškai efektyviai veikiantis operatorius yra tas dalyvis, kurio nustatytos kainos apibrėžtoje reguliuojamoje rinkoje yra mažiausios ‒ t. y. rinkos operatorius, turintis mažiausias paslaugų teikimo sąnaudas apibrėžtoje palyginamoje geografinėje srityje, būtų laikomas efektyviausiu ir į jo kainas bus atsižvelgta toliau modeliuojant ir optimizuojant LRAIC.

43.2.  Hipotetiškai efektyviai veikiantis operatorius yra nustatomas remiantis vidutinėmis visų rinkos dalyvių nustatytomis kainomis apibrėžtoje reguliuojamoje rinkoje ‒ t. y. teoriškai efektyviai veikiantis rinkos dalyvis būtų pasirinktas kaip esamų rinkos dalyvių derinys, o pradiniai duomenys būtų renkami iš jų visų kartu, ir panaudoti tolesniam LRAIC modeliavimui ir optimizavimui.

43.3.  Hipotetiškai efektyviai veikiantis tinklų operatorius nustatomas pasirinktiniu būdu ‒ konkretus tinklų operatorius pasirenkamas kaip modelio operatorius, o LRAIC modelis pasirinkto operatoriaus pradinius duomenis panaudos tolesniam LRAIC modeliavimui ir optimizavimui.

6 lentelė. Pagrindinės tinklo technologijos, kurias modeliuoja ir optimizuoja LRAIC modelis PSO ir STO tinkluose esant atitinkamiems įtampos lygiams

Tinklo lygis

Modeliuojamos technologijos

Aprašymas

Žemosios įtampos tinklas (STO)

ŽĮ maitinančios linijos ir VĮ / ŽĮ transformatoriai

· ŽĮ maitinanti linija yra elektros linija, jungianti vartotojus, gamintojus ir transformatorius esant 0,4 kV įtampos lygiui. · VĮ / ŽĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 10‒0,4 kV įtampos lygių intervale.

Vidutinės įtampos tinklas (STO)

VĮ maitinančios linijos ir VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatoriai

· VĮ maitinanti linija yra elektros linija, jungianti vartotojus, gamintojus ir transformatorius esant 10 kV arba 35 kV įtampos lygiui. · VĮ / VĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 35‒10 kV įtampos lygių intervale. · AĮ / VĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 110‒35 kV įtampos lygių intervale (t. y. tarp PSO ir STO tinklo).

Aukštos įtampos tinklas (PSO)

AĮ linijos ir YAĮ / AĮ transformatoriai

· AĮ linija yra elektros linija, jungianti vartotojus, gamintojus ir transformatorius prie 110 kV įtampos lygio. · YAĮ / AĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 330/400‒110 kV įtampos lygių intervale.

Ypač aukštos įtampos tinklas (PSO)

YAĮ linijos

· YAĮ linija yra elektros linija, jungianti gamintojus ir transformatorius prie 330/400 kV įtampos lygio.

51.1.  „Išdegintos žemės“ metodas ‒ taikant šį metodą, hipotetiškai efektyviai veikiančiame tinkle neatsižvelgiama į esamą tinklo topologiją ir tinklo elementų vietas, todėl tinklas modeliuojamas taip, tarsi jis būtų sukurtas kaip hipotetinis efektyviai veikiantis tinklas nuo pat pradžių. Kartais šis metodas vadinamas „plyno lauko“ metodu. Taikant šį metodą, modelyje bus pasiūlyti ne tik optimalūs tinklo elementų tipai, bet ir optimali transformatorių vieta bei optimalus elektros linijų išdėstymas.

51.2.  „Išdegintų mazgų“ metodas ‒ taikant šį metodą, hipotetiniame efektyviai veikiančiame tinkle atsižvelgiama į esamą tinklo topologiją ir tinklo elementų vietas bei hipotetiškai efektyviai optimizuojami tik atskiri toje vietoje esantys tinklo elementai. Tai reiškia, kad pradiniai duomenys apie tinklo elementus ir tinklo topologiją yra surenkami iš tinklų operatorių (PSO ir STO), o modeliu optimalios transformatorių ir elektros linijų vietos bei nutiesimas nevertinami, optimizuojami tik transformatorių ir elektros linijų tipai / pajėgumai.

53.1.  Jis gali būti ekonomiškai nerealistiškas, nes tinklo mazgai ir elementai niekada nėra teoriškai idealiose padėtyse, todėl „išdegintos žemės“ metodas gali lemti mažesnį tinklą, nei to reikėtų realioje situacijoje.

53.2.  „Išdegintos žemės“ tinklo praktinis modeliavimas yra sudėtingas, nes naujo teorinio tinklo modeliavimas nuo pat pradžių yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę veiksnių ir parametrų, kurių ne visus galima išmatuoti ir kiekybiškai įvertinti.

53.3.  Tinklas gali būti optimizuotas tik dabartiniu momentu, nes hipotetiškai efektyviai veikiančio operatoriaus modeliavimo prielaidos, pagrįstos „išdegintos žemės“ metodu, laikui bėgant gali pasikeisti.

53.4.  Taip pat gali būti, kad nebus galima atsižvelgti į geografinius apribojimus (pvz., tiesimą sudėtingoje vietovėje) ar reguliavimo apribojimus (pvz., aplinkosaugos taisykles, miesto ir teritorijų planavimo taisykles ir kt.).

54.1.  Pripažįstama, kad labai sunku atspindėti kompleksinių pagrindinių prielaidų poveikį grynai nuspėjamame teoriniame modelyje.

54.2.  Pripažįstamas faktas, kad komerciškai ir ekonomiškai nėra perspektyvu per trumpą ir vidutinės trukmės laikotarpį pakeisti tinklo topologiją į hipotetinę veikiančią veiksmingai.

54.3.  Jis remiasi statistika, susijusia su esama tinklo konstrukcija ir rinkos operatorių pateikta topologija, todėl tiksliau atspindi dabartinę realią gyvenimišką situaciją.

57.1.  Visų technologijų optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis optimizuoja kiekvieno tinklo mazgo technologijas naudodamas vieną iš pageidaujamų modeliuojamų technologijų. Tinkle nebus palikta jokių senų technologijų. Šis scenarijus yra artimiausias „išdegintos žemės“ metodui, kai hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius pastato naują tinklą, priimdamas esamų tinklo elementų vietas.

57.2.  Tik technologijų su pasibaigiančiu tarnavimo laiku optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis optimizuoja tik tinklo mazgus ir tas tinklo technologijas, kurių tarnavimo laikas artėja prie pabaigos. Šį scenarijų galima pasirinkti tuo atveju, kai reguliavimo institucija nori leisti operatoriui išlaikyti esamas technologijas veikloje, jei šios dar nėra visiškai nudėvėtos.

57.3.  Tik stiprinantis optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis atlieka tik stiprinantį optimizavimą (sustiprinimą), t. y. esamas technologijas pakeičia tinklo mazge tik tuo atveju, kai esamos technologijos pajėgumas yra nepakankamas ir jį reikia gerinti, kad atitiktų apskaičiuotą būsimą piko apkrovą.

63.1.  Geografinės prielaidos;

63.2.  Specifinės techninės-technologinės tinklo charakteristikos, pavyzdžiui, vyraujantis linijos tipas pagal geotipą, transformatorių tankis, vidutinis linijų ilgis tarp tinklo elementų ir kt.;

63.3.  Kiti veiksniai, turintys įtakos PSO ir STO tinklų statybai, pvz., statybos išlaidos pagal geotipą, tinklo topologijos specifika tam tikrose geotipuose ir kt.

64.1.  „Kaimo“ geotipas ‒ vietovės tarp apgyvendintų vietovių (miestelių / gyvenviečių) ir miesteliai / gyvenvietės, kuriuose gyvena mažiau nei 3 000 gyventojų, kuriuose vyraujantis vartotojų tipas yra namų ūkis;

64.2.  „Miesto“ geotipas ‒ miestai / gyvenvietės, kuriuose gyvena nuo 3 001 iki 100 000 gyventojų, įvairaus tipo vartotojai, tiek namų ūkiai, tiek verslas;

64.3.  „Metro“ geotipas ‒ miestai / gyvenvietės, kuriuose gyvena daugiau nei 100 001 gyventojas, įvairaus tipo vartotojai, tiek namų ūkiai, tiek verslas.

65.1.  „Kaimo“ geotipas ‒ 0,9 mln. gyventojų;

65.2.  „Miesto“ geotipas ‒ 1,9 mln. gyventojų;

Iv SKYRIUS

Metinių Kapitalo kaštų (CAPEX) apskaičiavimas

71.1.  Tiesinis nusidėvėjimas. Tiesinis nusidėvėjimas yra paprasčiausias metodas, kuris apskaičiuoja metinio nusidėvėjimo sumos dalį nuo kapitalo išlaidų įsigyjant turtą, atėmus likutinę turto vertę pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui (jei tokia yra) ir vėliau padalijant iš turto naudingo tarnavimo laiko. Skaičiuojant gaunama pastovi metinė nusidėvėjimo suma, tačiau atliekant šį skaičiavimą neatsižvelgiama į kapitalo kainą.

(1)

Čia:

D ‒ metinės nusidėvėjimo sąnaudos;

It=0 ‒ pradinė turto vertė;

RV ‒ turto likutinė vertė jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje

n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas metais (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas).

71.2.  Taikant LRAIC modelį, standartinė tiesinio nusidėvėjimo formulė koreguojama taip, kad būtų atsižvelgiama ir į investicijų grąžą. LRAIC modelyje taip pat tikimasi, kad turto likutinė vertė pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui bus lygi nuliui (t. y. turtas naudojamas tol, kol jis visiškai nusidėvi). Tada investicijų grąža apskaičiuojama kaip vidutinio investuoto kapitalo vertės ir vidutinės svertinės kapitalo kainos (WACC) sandauga. Vidutinė investuoto kapitalo vertė yra pradinių investuotų CAPEX ir likutinės turto vertės vidurkis. Kai tikimasi, kad likutinė turto vertė bus lygi 0, vidutinė investuoto kapitalo vertė lygi 50-čiai procentų pirkimo išlaidų / kapitalo išlaidų turtui įsigyti naudingo tarnavimo laikotarpio pradžioje. Investicijų grąža, apskaičiuota pagal šią vidutinę investuoto kapitalo vertę, reiškia vidutinę metinę investicijų grąžą per turto naudingo tarnavimo laiką.

71.3.  Gauta pakoreguota formulė, apimanti tiesinio nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą, yra tokia:

(2)

Čia:

C ‒ metiniai kapitalo kaštai;

It=0 ‒ pradinė turto vertė;

n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas metais (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas);

WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina.

72.1.  Turto vertei įtaką daro keli veiksniai, tokie kaip:

72.1.1. veiklos sąnaudų lygis ir jų pokyčiai per turto naudingo tarnavimo laiką;

72.1.2. pagamintos produkcijos vertė ir produkcijos vertės pokyčiai per turto naudingo tarnavimo laiką;

72.1.3. turto našumas (atsižvelgiant į produkcijos, kurią gali pagaminti turtas, apimtį) ir produktyvumo lygio pokyčiai per turto naudingo tarnavimo laiką;

72.1.4. konkurencingo turto rinkoje atsiradimas arba su tuo susiję lūkesčiai (pavyzdžiui, nauja ar alternatyvi technologija).

72.2.  Praktiškai įgyvendinti šį būdą yra labai sudėtinga, o tiksliai įvertinti kiekvieno veiksnio poveikį atskirai ir sumodeliuoti jų poveikį pinigų srautams yra beveik neįmanoma. Dėl šių priežasčių buvo sukurti supaprastinti ekonominio nusidėvėjimo įvertinimo metodai, tokie kaip standartinis ir indeksuotas anuitetas.

73.1.  Standartinis anuitetas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

(3)

Čia:

C ‒ metiniai kapitalo kaštai;

It=0 ‒ pradinė turto vertė;

WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina;

n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas metais (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas).

73.2.  Standartinis anuitetas apskaičiuotų tikslias metines kapitalo sąnaudas, susijusias su turtu, kai turto kaina nesikeičia per visą turto naudingo tarnavimo laiką. Akivaizdu, kad ši prielaida neatitinka energetikos paslaugų sektoriaus, kuriam būdingas labai ilgas investicijų ciklas ir ilgas turto naudingo tarnavimo laikas, realybės, nes turto kainos negali išlikti stabilios tokį ilgą laiką. Todėl naudojant indeksuoto anuiteto metodą CAPEX metinis apskaičiavimas koreguojamas keičiantis turto kainai.

(4)

Čia:

Ct ‒ Metiniai kapitalo kaštai t laikotarpiu;

It=0 ‒ pradinė turto vertė;

i ‒ metinis turto kainos pokytis;

WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina ;

n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas);

t –1 ‒ ankstesnis laikotarpis.

74.1.  Jei daroma prielaida, kad laikotarpis, už kurį apskaičiuojami kapitalo kaštai, yra nesvarbus (su sąlyga, kad laikotarpis yra lygus laikotarpiui, kuriam nustatytas kainos pokytis), tada pirmiau pateiktą formulę (4) galima supaprastinti apskaičiuojant metinius kapitalo kaštus metams t = 1 taip:

(5)

Čia:

Ct=1 ‒ kapitalo kaštai

It=0 ‒ pradinė turto vertė; ;

i ‒ metinis turto kainos pokytis;

WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina ;

n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas).

74.2.  Pagal pirmiau pateiktą formulę tikimasi, kad kainos pokyčio sparta atitinka ekonominį turto n naudingo tarnavimo laiką. Abu šie kintamieji i ir n yra apibrėžti kaip egzogeniniai, o tai reiškia, kad i yra vidutinė metinė kainų pokyčio sparta per turto naudingo tarnavimo laiką. Šis metodas reikalauja, kad abu kintamieji i ir n būtų nustatomi atskirai kiekvienam modeliuojamam turtui.

(6)

Čia:

I’t=o ‒ pakoreguotos pirkimo išlaidos / kapitalo išlaidos turtui įsigyti naudingo tarnavimo laikotarpio pradžioje;

It=0 ‒ pradinė turto vertė;

u ‒ vidutinis laikotarpis nuo kapitalo sąnaudų iki eksploatacijos pradžios;

i ‒ metinis turto kainos pokytis;

WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina.

77.1.  Standartinis anuitetas:

(7)

77.2.  Indeksuotas anuitetas:

(8)

79.1.  Naudojant pagreitintą, o ne tiesinį būdą reguliuojamojo turto bazei ir investicijų grąžai apskaičiuoti laikotarpiams tarp faktinių (pradinių) metų ir LRAIC tikslinių metų. Tokiu būdu reguliuojamo turto bazę galima padidinti ankstesniais reguliavimo laikotarpio metais, kuomet operatorių investicijos būtų didesnės. Pagal šį būdą investicijų grąža taip pat apskaičiuojama pagal vidutinę reguliuojamojo turto bazę aukščiau aprašytu tiesinio nusidėvėjimo metodu (It=0/2 * WACC).

79.2.  Perskaičiuojant reguliuojamą turtą ir investicijų grąžą kiekvienam laikotarpiui tarp faktinių (pradinių) metų ir LRAIC tikslinių metų atskirai. Tai yra „hibridinis modelis“, pagal kurį reguliuojamojo turto ir investicijų grąžos apskaičiavimas yra priartinamas prie tradicinių modelių. Pagal šią alternatyvą LRAIC modelis neapskaičiuoja pastovios investicijų grąžos kiekvienu modeliuojamu laikotarpiu, nes ši pasikeis keičiantis reguliuojamo turto bazės lygiui atskirais laikotarpiais. Pasirinkus šį būdą investicijų grąža apskaičiuojama pagal konkrečią reguliuojamojo turto bazę, modeliuotą kiekvieniems konkretiems metams (t. y. taikoma tradicinė RAB * WACC formulė, kai kiekvieno laikotarpio RAB koreguojama atsižvelgiant į nusidėvėjimą).

v SKYRIUS

Taikomi vertinimo metodai

84.1.  Sąnaudų apskaita istorine verte (HCA) ‒ taikant šį metodą naudojama sąnaudų apskaitos istorine verte informacija, tai yra turto kaina, už kurią jis buvo pradėtas eksploatuoti, neatsižvelgiant į vėlesnius perkainojimus. Jis pateikia patikimus ir objektyvius įrodymus apie įvairaus tinklo turto sąnaudas, tačiau turi tam tikrų ribojimų kainų pokyčių ir naujų technologijų plėtros atveju. Todėl sąnaudų apskaitos istorine verte informacija neatspindi reikšmingų kainų pokyčių (padidėjimų ar sumažėjimų), o gautos teorinės faktinės operatoriaus išlaidos pagal LRAIC modelį gali atspindėti skirtingas išlaidas, palyginus su sąnaudomis, su kuriomis susiduria tikrasis rinkos dalyvis. Be to, sąnaudų apskaita istorine verte orientuota į praeitį ir atspindi visus praeities neefektyvumus bei neatsižvelgia į šiuolaikines ir efektyvesnes technologijas.

84.2.  Sąnaudų apskaita einamųjų sąnaudų verte (CCA) ‒ šis būdas perkainoja turtą į jo dabartinę atkuriamąją vertę ir turtas kuriuo nebeprekiaujama rinkoje dėl technologijų pažangos ir kuris yra technologiškai pasenęs, vertinamas pagal modernaus ekvivalentiško turto (angl. Modern Equivalent Asset) kriterijų. Sąnaudų apskaita einamąja verte atliekama koreguojant istorines sąnaudas atsižvelgiant į infliaciją ir konkretaus turto kainų pokyčius, kuriuos sukelia technologijų ar rinkos pokyčiai.

85.1.  Įrangos pardavėjų pateikta informacija;

85.2.  Vidaus ar išorės lyginamaisiais rodikliais;

85.3.  Rinkos dalyvių pateiktais duomenimis pradinių duomenų rinkimo etape.

7 lentelė. Sąnaudų apskaitos metodų privalumai ir trūkumai

Būdas

Privalumai

Trūkumai

Sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte

·    Patikimi ir objektyvūs duomenys, pagrįsti įstatymų nustatyta apskaita. ·    Lengvai prieinami istoriniai duomenys. ·    Atspindi faktines tinklų operatoriaus patirtas išlaidas.

·    Neatspindi kainų pokyčių ir naujų technologijų plėtros. ·    Įtraukiami istoriniai neefektyvumai.

Sąnaudų apskaita einamąja verte

·    Atspindi turto kainų pokyčius ir infliaciją. ·    Atspindi technologinius pokyčius. ·    Nurodo tinklų operatoriaus kainą, taip tarsi tinklas būtų pastatytas šiuo metu.

·    Sunku iš naujo įvertinti istorines kainas. ·    Šiuolaikinis lygiavertis turtas gali neatitikti pasenusių technologijų parametrų. ·    Duomenis apie dabartines kainas nėra paprasta gauti, todėl yra vietos subjektyviems ir individualiems vertinimams.

vI SKYRIUS

LRAIC modelio struktūra ir logika

90.1.  Paklausos prognozė ‒ tai piko apkrovos prognozė, atspindinti vieną iš pagrindinių modelio įvesties duomenų, kuriais remiantis tinklo elementų apkrova koreguojama tinklo optimizavimo tikslais;

90.2.  Esamo tinklo žymėjimas ‒ pagrindiniai įvesties duomenys, susiję su dabartiniais tinklo elementais, jų techniniais parametrais ir sąsajų tarp tinklo elementų sudarymu;

90.3.  Optimizuotas tinklo modeliavimas ‒ tinklo elementų optimizavimo apskaičiavimas.

90.4.  Ekonominis modeliavimas ‒ optimizuoto tinklo ekonominės vertės apskaičiavimas.

90.5.  Rezultatų skaičiavimas ‒ galutinis optimizuoto tinklo kapitalo sąnaudų apskaičiavimas.

3 pav. Pagrindinės loginės LRAIC modelio dalys

91.1.  Duomenų įvesties lapai ‒ tinklo elementas ir tinklo topologija – tai įvesties duomenų rinkimo lapai, kuriuose visi tinklo elementai esant įvairiems įtampos lygiams turėtų būti užpildyti reikalinga technine ir netechnine informacija.

91.2.  Duomenų įvesties lapai ‒ pagrindiniai įvesties duomenys (technologiniai ir ekonominiai) ‒ tai įvesties duomenų rinkimo lapai, kuriuose užpildomi kiti technologiniai ir ekonominiai duomenys. Jie apima pagrindinius įvesties duomenis, tokius kaip makroekonominiai kintamieji (infliacija, BVP augimo tempas, WACC), technologijų lentelės (lentelės su optimizavimo modeliavimui naudojamomis technologijomis ir jų techniniais parametrais) ir vertinimo duomenys (technologijų kainos).

91.3.  Skaičiavimo lapai ‒ tai lapai, naudojami pagrindiniams modelio skaičiavimams atlikti. Lape modelis apskaičiuoja optimizuotas tinklo technologijas, remdamasis faktine ir planuojama piko apkrova bei technologijomis ir jų parametrais, apibrėžtais technologijų lentelėse.

91.4.  Rezultatų lapai ‒ tai darbiniai lapai, kuriuose pateikiami galutiniai LRAIC sąnaudų rezultatai.

91.5.  Pagrindinis meniu ‒ tai darbinis lapas, kuriame parenkami pagrindiniai modeliavimo parametrai, tokie kaip modeliavimo laikotarpis, technologijos optimizavimo tipas, nusidėvėjimo tipas ir vertinimo tipas.

4 pav. Aukšto lygio LRAIC modelio architektūra

5 pav. LRAIC modelio skaičiavimo logikos apžvalga

96.1.  „1“ – pirmajame žingsnyje renkami pagrindiniai įvesties duomenys, suvesti į tinklo elementų duomenų surinkimo lapus, t. y. išsami informacija apie tinklo elementus, jų žymėjimas ir techniniai parametrai;

96.2.  „2“ – toliau kiti įvesties duomenys suvedami į kitų įvesties duomenų darbinius lapus, pvz., modeliuotų technologijų ir ekonominio modeliavimo duomenys;

96.3.  „3“ – kitame žingsnyje duomenys iš duomenų rinkimo lapų yra pakartojami duomenų skaičiavimo lapuose. Duomenų skaičiavimo lapai yra darbiniai lapai, naudojami pagrindiniams modelio skaičiavimams atlikti ir atvaizduoti techninę-technologinę modelio dalį;

96.4.  „4“ – remiantis tinklo elementų žymėjimu, kiekvienam iš tinklo elementų apskaičiuojama faktinė pakoreguota piko apkrova. Koreguota piko apkrova apskaičiuojama dėl to, kad aukščiausiojo tinklo elemento piko apkrova nėra lygi piko apkrovų pavaldžiuose tinklo elementuose sumai. Todėl faktinė piko apkrova turi būti pakoreguota ir bus naudojama kaip pagrindas apskaičiuojant būsimą tinklo elemento piko apkrovą. Koreguota piko apkrova taip pat apima galios nuostolius;

96.5.  „5“ – būsima piko apkrova pirmiausia apskaičiuojama žemiausiam tinklo lygiui, kuriam atliekamas optimizavimo modeliavimas (šio modelio atveju tai yra VĮ / ŽĮ transformacija, nes ŽĮ maitinančios linijos modeliuojamos tik supaprastintai).

96.5.1.   Būsima piko apkrova šiame tinklo lygyje apskaičiuojama dviem skirtingiems naudojimo būdams:

96.5.1.1. Siekiant optimizuoti modelį šiame tinklo lygyje (t. y. VĮ / ŽĮ transformacija) ‒ būsima piko apkrova apskaičiuojama kaip faktinė nepakoreguota piko apkrova, įskaitant nuostolius, kuriuos padidina (arba sumažina) planuojamas piko apkrovos pokytis. Planuojamas piko apkrovos pokytis apskaičiuojamas pagal prognozuojamą piko apkrovą, lyginant modeliuojamus būsimus metus su pradiniais metais.

96.5.1.2. Aukštesnio lygio tinklo elementų optimizavimo modeliavimo tikslais ‒ kadangi modelis apskaičiuos būsimą piko apkrovą „iš apačios į viršų“, būsima tinklo elementų piko apkrova visuose aukštesnio lygio tinklo elementuose (virš VĮ / ŽĮ transformacijos lygio) bus apskaičiuota susumavus būsimą prie jo pajungtų žemesnio lygio tinklo elementų piko apkrovą naudojant tinklo topologiją (sąsajas) (pagal tinklo elemento unikalius identifikatorius).

96.5.2.   Šiuo tikslu būsima pakoreguota piko apkrova apskaičiuojama žemiausiam modeliuojamam tinklo lygiui ir apskaičiuojama kaip faktinė pakoreguota piko apkrova, įskaitant nuostolius, kuriuos padidina (arba sumažina) planuojamas piko apkrovos pokytis. Planuojamas piko apkrovos pokytis apskaičiuojamas pagal prognozuojamą piko apkrovą, lyginant modeliuojamus būsimus metus su pradiniais metais. Šios būsimos pakoreguotos piko apkrovos vėliau bus susietos per aukštesnius tinklo lygius, kad būtų galima apskaičiuoti būsimas tinklo elementų piko apkrovas šiuose aukštesniuose tinklo lygiuose.

96.5.3.   PSO tinklo lygmeniu atsižvelgiama į istorinę statistinę piko apkrovą, nes PSO tinklas yra mažiau hierarchinis ir paprastas piko apkrovų sumavimas iš pavaldžių tinklo lygių gali ne visiškai atspindėti realią situaciją tinkle.

6 pav. Būsimų piko apkrovų skirtinguose tinklo lygiuose apskaičiavimo logika

96.6.  „6“ – remiantis būsima piko apkrova, apskaičiuota atskiriems tinklo elementams visuose tinklo lygiuose, bus atliekamas optimizavimo modeliavimas. Modeliuojant bus lyginamas faktinis esamo tinklo elemento technologinis pajėgumas ir jis bus lyginamas su apskaičiuota būsima piko apkrova. Optimali tinklo technologija apskaičiuotai piko apkrovai bus parenkama iš pageidaujamų technologijų, kurios bus pateiktos PSO ir STO kaip duomenų rinkimo dalis, sąrašo. Atliekant optimizavimo modeliavimą bus atsižvelgiama į reikalingus nepanaudotus pajėgumus, taip pat į tinklo elemento rezervinių pajėgumų reikalavimus (kai tinklo elementas turi turėti papildomų pajėgumų, kuomet jis naudojamas kaip kito tinklo elemento rezervinis tinklo elementas). Optimizavimo mastas (t. y. kurie tinklo elementai yra optimizuoti) priklauso nuo pasirinkto optimizavimo scenarijaus (tai gali apimti visus tinklo elementus, arba tik tuos, kurių naudingo tarnavimo laikas artėja prie pabaigos, arba nurodytus PSO ir STO).

96.7.  „7“ – kitame žingsnyje atskirų optimizuoto modeliuojamo tinklo technologijų kiekiai bus apibendrinti iš skaičiavimo darbinių lapų. Kiekvienam iš modeliuojamų technologijos tipų bendrieji CAPEX bus apskaičiuojami naudojant bazinį CAPEX vienetą ir kitą tinklo CAPEX vienetą (CAPEX vieneto duomenys gali būti pateikiami kaip bendra vieneto kaina arba atskiriami į bazinę vieneto kainą ir kitus CAPEX komponentus). Naudojant kainų tendencijas, naudingą tarnavimo laiką ir vidutinį laiką iki eksploatacijos, apibrėžtus kiekvienam modeliuojamam technologijos tipui, bus apskaičiuotas bendras metinis nusidėvėjimas (įskaitant kapitalo mokestį, t. y. leidžiamą pelną). Modelis leidžia atlikti skaičiavimus naudojant skirtingus nusidėvėjimo metodus. Neoptimizuojami tinklo elementai į modelį yra įtraukiami pagal jų esamas išlaidas (nusidėvėjimą, grynąją balansinę vertę).

96.8.  „8“ – modelis taip pat turi funkciją, skirtą modeliuoti OPEX, kai bendros metinės tinklo OPEX apskaičiuojamos atsižvelgiant į kiekvienos modeliuotos technologijos rūšies OPEX vienetą bei kiekvienos technologijos rūšies kiekius. Bendros metinės tinklo OPEX taip pat atspindi modeliuojamo laikotarpio infliaciją. Kita vertus, kainos viršutinės ribos skaičiavimui OPEX gali būti apskaičiuotos ne pagal LRAIC modelį, o pateiktos PSO ir STO atskirai naudojant tą patį būdą, kuris buvo naudojamas įgyvendinant pradinį LRAIC modelį Lietuvoje.

96.9.  „9“ – paskutiniame žingsnyje apskaičiuojami visi CAPEX, bendri metiniai CAPEX ir bendri metiniai kiti OPEX visiems kitiems pagrindiniams tinklo elementams, pagalbiniams tinklo elementams ir kitam turtui. Bendri kitų pagrindinių tinklo elementų CAPEX yra gaunami iš kitų pagrindinių tinklo elementų ir vieneto bazinių CAPEX ir vieneto kitų CAPEX kiekių. Kitų pagrindinių tinklo elementų kiekiai apskaičiuojami kaip pagrindinių tinklo elementų skaičiaus ir vienam pagrindinio tinklo elementui tenkančių nustatytų kitų tinklo elementų kiekio funkcija.

96.9.1. Kitoms technologijoms, kurios nepriklauso nuo pagrindinių elementų skaičiaus (t. y. technologijoms, kurių kiekiai tinkle nepriklauso nuo pagrindinių tinklo elementų kiekių), apskaičiuojamos bendri CAPEX, bendri metiniai CAPEX ir bendri metiniai kiti OPEX remiantis CAPEX kiekiais ir vienam vienetui tenkančius CAPEX bei vienam vienetui tenkančius kitus CAPEX.

96.9.2. Kitam turtui (pvz., biurų pastatams, ne tinklo IT sistemoms ir kt.) metinės CAPEX apskaičiuojamos tiesiogiai iš PSO ir STO pateiktų išlaidų duomenų.

96.9.3. LRAIC modelio funkcijos leidžia modeliuoti kitus pagrindinius tinklo elementus, pagalbinius tinklo elementus ir kitą turtą, kaip aprašyta pirmiau. Šiems tinklo elementams ir turtui netaikoma LRAIC modeliavimo optimizacija, todėl metodą galima supaprastinti ir CAPEX bei OPEX, susijusias su šiais tinklo elementais ir turtu, PSO ir STO gali pateikti ne pagal LRAIC modelį, o kaip tiesioginius įvesties duomenis apskaičiuojant kainos viršutinę ribą.

96.10.  „10“ – galiausiai PSO ir STO LRAIC rezultatai yra apibendrinti rezultatų darbo lapuose. Šiuose modelio darbo lapuose apibendrinamos metinės CAPEX, metinės OPEX ir bendros LRAIC metinės sąnaudos ir apskaičiuojamos LRAIC modeliuojamos leidžiamos optimizuoto PSO ir STO tinklo pajamos. Tolesniuose skyriuose išsamiau aprašomas modeliavimo būdas ir modeliavimui reikalingi duomenys.

vII SKYRIUS

Žemosios įtampos tinklo konstrukcija