Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. O3E-772 „Dėl Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių ataskaitos patvirtinimo“ pakeitimo
vALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
DĖL valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo nr. o3E-772 „dėl ILGO LAIKOTARPIO VIDUTINIŲ PADIDĖJIMO SĄNAUDŲ (LRAIC) APSKAITOS MODELIO FORMAVIMO METODINIŲ GAIRIŲ ATASKAITOS patvirtinimo“ pakeitimo
2026 m. rugpjūčio 19 d. Nr. O3-1105
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsniu ir Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“, ir atsižvelgdama į Reguliavimo strategijos vystymo departamento 2026 m. rugpjūčio 11 d. pažymą Nr. O5-875 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. O3E-772 „Dėl Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių ataskaitos patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutaria:
Pakeisti Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių ataskaitą, patvirtintą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. O3E-772 „Dėl Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių ataskaitos patvirtinimo“, ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).
Informuoti, kad šis nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Pirmininkas Renatas Pocius
PATVIRTINTA
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. O3E-772
(Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. O3-1105
redakcija)
ILGO LAIKOTARPIO VIDUTINIŲ PADIDĖJIMO SĄNAUDŲ (LRAIC) APSKAITOS MODELIO FORMAVIMO METODINIŲ GAIRIŲ ATASKAITA
I SKYRIUS
Dokumento ir metodinių gairių ATASKAITOS tikslas
Šis dokumentas yra metodinės gairės, kurios yra parengtos kaip Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) modelio, skirtų perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) ir skirstomųjų tinklo operatoriaus (STO), atnaujinimo projekto ir susijusių paslaugų dalis, pagrįsta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) ir „PricewaterhouseCoopers“ (toliau – „PwC“) sutartimi.
Šis dokumentas yra pirminė, bendro pobūdžio metodika, kuria remiantis rengiami techniniai-technologiniai ir ekonominiai modeliai, ir nelaikytinas galutine metodika. Šio dokumento rengimo pagrindas yra LRAIC metodinės gairės, paskutinį kartą atnaujintos 2021 m. ir patvirtintos Tarybos 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. O3E-772 „Dėl Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių ataskaitos patvirtinimo“, kurios savo ruožtu grindžiamos originalia LRAIC metodika, parengta 2013 m. ir patvirtinta Tarybos 2013 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. O3-287 „Dėl Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių“. Šiame dokumente atsižvelgiama į naujus reikalavimus ir pakeitimų prašymus, apibrėžtus VERT ir PwC sutartyje, taip pat į papildomus reikalavimus ir pakeitimų prašymus, aptartus su VERT, LITGRID, AB (perdavimo tinklo operatoriumi) ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (skirstymo tinklo operatoriumi) (toliau – ESO) dabartinio projekto pradiniuose etapuose.
Todėl šiose metodinėse gairėse pateikti principai ir metodai yra nustatyti remiantis pasitarimais dėl pirminių duomenų rinkimo ir diskusijomis su VERT, LITGRID ir ESO bei iki šiol turima informacija, kurie buvo peržvelgiami po viešųjų konsultacijų su LITGRID, ESO ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Po viešųjų konsultacijų buvo parengta atnaujinta metodinių gairių redakcija.
Remiantis metodinėmis gairėmis, kaip LRAIC modelio priedas bus parengti papildomi dokumentai: duomenų rinkimo metodikos dokumentas, kuriame bus išsamiai nurodyti LRAIC modelio duomenų įvedimo reikalavimai, ir modelio vadovas, kuriame bus aprašyti LRAIC modelio skaičiavimai.
Metodinių gairių tikslas yra apibūdinti ir išdėstyti pagrindinius techninio-technologinio ir ekonominio modeliavimo principus LRAIC modelyje ir apibūdinti principus, kuriais remiantis modeliai apskaičiuos ilgo laikotarpio vidutines padidėjimo sąnaudas apibrėžtoms reguliuojamoms paslaugoms ‒ elektros energijos perdavimui ir skirstymui. Šie principai apima, bet neapsiriboja:
5.1. hipotetinio efektyviai veikiančio operatoriaus tinklo modeliavimo apimtį;
5.2. modeliuojamą laikotarpį;
5.3. atitinkamų PSO ir STO rinkų nustatymą;
5.4. pagrindines technologijas, į kurias bus atsižvelgta modeliuojant;
5.5. metinių kapitalo kaštų apskaičiavimo metodus;
5.6. turto vertės nustatymo metodus;
5.7. PSO ir STO teikiamų paslaugų apibrėžimą;
5.8. techninio-technologinio modelio formavimą skirtinguose įtampos lygiuose;
5.9. prognozuojamos paklausos įvertinimą;
5.10. tinklo elementų pajėgumų įvertinimą;
5.11. optimizavimo principus ‒ skirtingų tinklo elementų parinkimo parametrus optimizavimui;
5.12. galimus atnaujinto LRAIC modelio supaprastinimus, lyginant su pradiniu LRAIC modeliu;
5.13. siūlomus atnaujinto LRAIC modelio pakeitimus, lyginant su pradiniu LRAIC modeliu.
Metodinės gairės yra naudojamos kaip orientacinis dokumentas kuriant LRAIC modelį ir jį atnaujinant, todėl šiame dokumente aprašyti principai apibendrina, kaip LRAIC modelis yra kuriamas ir kaip jis veikia. LRAIC modelis turi platesnį funkcijų rinkinį ir gali apskaičiuoti skirtingus scenarijus (pvz., naudojant skirtingus nusidėvėjimo ar vertinimo metodus arba skirtingą tinklo optimizavimo apimtį). Visos modelio funkcijos aprašytos dokumente, o esant keliems tam tikrų funkcijų scenarijams, yra pateikiamas siūlymas dėl pasirinkto scenarijaus naudojimo modelyje (su sąlyga, kad jį galutinai patvirtins VERT).
Metodinėse gairėse naudojamos santrumpos:
1 lentelė. Santrumpų sąrašas
Santrumpa
Aprašymas
CAPEX
Kapitalo kaštai
CCA
Sąnaudų apskaita einamąja verte
EK
Europos Komisija
YAĮ
Ypač aukšta įtampa (330 kV ir daugiau)
ES
Europos Sąjunga
HCA
Sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte
AĮ
Aukšta įtampa (110 kV)
ID
Identifikacinis numeris
kV
Kilovoltas
LRAIC
Ilgo laikotarpio vidutinės padidėjimo sąnaudos
ŽĮ
Žema įtampa (0,4 kV)
VĮ
Vidutinė įtampa (35‒6 kV)
OPEX
Veiklos sąnaudos
HEO
Hipotetiškai efektyvus operatorius
WACC
Vidutinė svertinė kapitalo kaina
AEI
Atsinaujinantys energijos ištekliai
BESS
Baterijų energijos kaupimo sistemos
ENTSO-E
Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas
II SKYRIUS
Pagrindinių pakeitimų santrauka
2026 m. LRAIC metodinių gairių ir modelio atnaujinimas grindžiamas esama sistema, sukurta 2013–2014 m. ir vėliau atnaujinta 2021 m., atsižvelgiant į poreikį prisitaikyti prie elektros perdavimo ir skirstymo sistemų raidos, reguliavimo pokyčių bei praktinės patirties, įgytos taikant modelį ankstesniais laikotarpiais. Pradiniame atnaujinimo etape buvo vykdoma išsami sąveika su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant VERT, LITGRID ir ESO, organizuojant susitikimus, teikiant klausimynus ir vedant pakartotines diskusijas, siekiant surinkti visas svarbias pastabas, reikalavimus ir nustatytus iššūkius, susijusius su metodika, modelio struktūra, duomenų rinkimu ir tarifų pasekmėmis. Surinkta informacija buvo sistemingai įvertinta ir sudaro 2026 m. atnaujinimo pagrindą, į kurį įtrauktas visas nustatytų reikalavimų spektras, apimantis metodinius patikslinimus, esamų modeliavimo metodų tobulinimą, duomenų rinkimo procesų koregavimą bei aspektus, susijusius su tarifų struktūra ir reguliaciniu vertinimu, o visi reikalavimai ir atitinkami jų sprendimo būdai yra tiesiogiai integruoti į atnaujintą metodiką ir pagalbinę medžiagą.
Pasirinkti pagrindiniai reikalavimai:
2 lentelė. Pasirinkti pagrindiniai reikalavimai
Sritis
Aprašymas
Atsparumu ir saugumu grindžiamos investicijos
Šios investicijos yra nulemtos nacionalinės politikos, tiekimo saugumo ar atsparumo užtikrinimo įsipareigojimų, o ne paklausos augimo ar efektyvios operatoriaus veiklos poreikio. LRAIC modelis turėtų būti vertinamas kaip viena iš bendros investicijų finansavimo sistemos dalių, o ne kaip savarankiškas visų finansavimo poreikių pakaitalas. Todėl metodika turėtų būti grindžiama konservatyviomis išankstinėmis prielaidomis, o pagrįsti likutiniai finansavimo poreikiai (sąnaudos ir investicijos, nepadengiamos išankstiniais komponentais, tokiais kaip Dešimties metų tinklo plėtros plano įgyvendinimas) bus sprendžiami taikant ex post reguliacinį vertinimą už LRAIC modelio ribų. Atsparumu ir saugumu grindžiamos investicijos yra tokio pobūdžio investicijos, kurios, gavus reguliuotojo patvirtinimą, turėtų būti taikomos ex post būdu.
Tinklo modernizavimo apimtis
Didėjanti automatizacija, skaitmenizacija ir AEI plėtros nulemtas turto keitimas buvo įvardyti kaip veiksniai, didinantys sąnaudas ir trumpinantys kai kurių tinklo komponentų naudingo tarnavimo laiką (pvz., išmanieji skaitikliai, automatizavimo sprendimai, skirstymo valdymo sistemos). Todėl būtinas metodikos patikslinimas, siekiant aiškiai nustatyti, kuris modernizavimo turtas patenka į LRAIC apimtį, kuris nepatenka, ir kaip turi būti vertinamas ankstyvas turto pakeitimas. Siekiant tinkamai atspindėti šiuolaikinius komponentus (skaitmenizaciją, automatizavimą ir pan.), kurių tarnavimo laikas yra trumpesnis nei atitinkamų tinklo objektų reguliacinis tarnavimo laikas, reikėtų iš esmės pertvarkyti reguliacinio nusidėvėjimo modelį į komponentais pagrįstą nusidėvėjimo modelį, turint patikimus duomenis, pagrindžiančius tokį pokytį. Kol toks reguliavimo sistemos pakeitimas nebus įgyvendintas, paspartintas šio turto keitimas gali būti atspindimas tik ex post būdu, gavus reguliuotojo patvirtinimą. Reguliuotojo patvirtinimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad tokios investicijos iš tiesų yra reikalingos ir sukuria papildomą vertę saugiam ir patikimam tinklo eksploatavimui.
Neoptimizuojami tinklo elementai ir perkeliamosios sąnaudos
Pagalbinis turtas ir kiti tinklo elementai, kuriems optimizavimas netaikomas, sukuria realias sąnaudas, kurios turi būti padengiamos per tarifus. Tokios sąnaudos neturėtų būti visiškai integruojamos į LRAIC modelį; vietoje to jos bus pateikiamos kaip agreguotos vienkartinės sumos (nusidėvėjimas, OPEX, reguliacinė turto bazė) už modelio ribų ir tiesiogiai įtraukiamos į kainų viršutinės ribos apskaičiavimą, o bet kokie likutiniai finansavimo poreikiai bus sprendžiami ex-post būdu.
Gaminantys vartotojai su baterijomis
Modelyje ir toliau turi būti atspindimas paskirstytosios gamybos ir gaminančių vartotojų poveikis maksimalioms tinklo apkrovoms. Dabartinė modelio logika laikoma pakankama. Be to, įvedėme atskirą koeficientą gaminantiems vartotojams su baterijų kaupimo įrenginiais, siekiant geriau atspindėti jų specifinį poveikį maksimalioms tinklo apkrovoms. Esami koeficientai pagal gaminančių vartotojų tipus bus išlaikyti, nebent operatoriaus duomenys įrodytų kitaip. Jei ateityje prireiktų papildomos diferenciacijos, ji turėtų būti grindžiama „taikomomis galiomis“ (leistina gamybos / vartojimo galia), o ne įrengtąja galia, siekiant išlaikyti paskatas gaminantiems vartotojams optimizuoti tinklą ir išvengti mechaninės diferenciacijos, kuri galėtų dirbtinai padidinti investicijų poreikį.
Atgaliniai srautai ir įtampos valdymo sąnaudos
Didėjanti paskirstytosios gamybos dalis lemia perteklinę gamybą ne piko metu, kuri sukelia atgalinius srautus ir papildomas įtampos valdymo sąnaudas tinkle. Kadangi šios sąnaudos yra tiesioginė gaminančių vartotojų perteklinės gamybos ne piko valandomis pasekmė, o LRAIC modelis yra grindžiamas pikinėmis apkrovomis, jos nėra tinkamos modeliavimui. Jos bus pripažįstamos ex post kaip vienkartinė suma, gavus reguliuotojo patvirtinimą.
Tarifų sąnaudų paskirstymas
Tinklo sąnaudų susigrąžinimas iš gaminančių vartotojų ir iš naudotojų, kurių vartojimo apimtis yra maža, tačiau galios poreikis didelis, tampa vis sunkiau įgyvendinamas taikant tradicinius tarifus, grindžiamus vartojimo kiekiu. Ši tema nepatenka į LRAIC modeliavimo apimtį, o galutinis sprendimas dėl tarifų struktūros priimamas pagal galiojančią teisinę ir reguliavimo sistemą.
Investicijų duomenų ribinė data
Siekiant pagerinti investicijų duomenų aktualumą ir suderinti LRAIC įvestis su reguliavimo sprendimo priėmimo terminu (2026 m. birželio pabaiga), investicijų duomenų ribinė data buvo perkelta iš 2025 m. gruodžio 31 d. į 2026 m. birželio 30 d. Iki šios datos pradėtas eksploatuoti turtas bus įtrauktas į pradinę reguliacinę turto bazę, naudojamą naujajam reguliavimo laikotarpiui; jo priskyrimas reguliacinei turto bazei ar investicijoms skaičiavimui nėra esminis. Turi būti imtasi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio dvigubo skaičiavimo, priskiriant turtą tik vienai kategorijai.
Remiantis surinktų pastabų, pasiūlymų ir reikalavimų dėl 2026 m. LRAIC metodinių gairių ir LRAIC modelio atnaujinimo įvertinimu, toliau pateikiama pagrindinių atnaujinimų, kurie turi būti įgyvendinti modelyje, santrauka.
3 lentelė. Pasirinkti pagrindiniai LRAIC metodinių gairių ir modelio atnaujinimai
Sritis
Siūlomas įgyvendinimas
Įgyvendinimo tipas
BESS integravimo logika
BESS bus įtrauktos į modelį, jų poveikį pikinėms apkrovoms atspindint per specialius koeficientus. Žemos įtampos lygio BESS bus traktuojamos kaip „gaminantys vartotojai su baterijomis“, o kitų įtampos lygių BESS bus laikomos atskira technologijų kategorija, tačiau visos BESS modelyje bus atspindimos per galios koeficientus, taikomus pikinei apkrovai.
Nauja modelio funkcionalumo dalis + metodinių gairių pakeitimas
BESS kategorizavimas
Metodikoje ir modelyje bus išskiriamos penkios BESS kategorijos: (1) atskiros komercinės BESS (kainų arbitražas tarp piko ir ne piko laikotarpių), (2) atskiros sisteminių paslaugų BESS (pagalbinių paslaugų teikimas), (3) hibridinės saulės elektrinė + baterija, (4) hibridinės vėjo elektrinė + baterija ir (5) hibridinė saulės + vėjo sistema. Ši kategorizacija bus atspindėta tiek duomenų rinkimo klausimynuose, tiek modelio skaičiavimo darbalapiuose.
Nauja modelio funkcionalumo dalis + metodinių gairių pakeitimas
BESS vertinimas pagal įtampos lygius
Žemos įtampos BESS bus modeliuojamos kaip „gaminantys vartotojai su baterijomis“, jų poveikį atspindint per galios koeficientus, taikomus pikinei apkrovai. Vidutinės, aukštos ir ypač aukštos įtampos BESS bus modeliuojamos per atskirus importo ir eksporto efektus, t. y. atitinkamuose modelio darbalapiuose registruojamos vieną kartą kaip gamyba ir vieną kartą kaip vartojimas, siekiant atspindėti tiek jų įkrovimo, tiek iškrovimo poveikį tinklui.
Nauja modelio funkcionalumo dalis
BESS koeficientų nustatymas
Konkretūs koeficientai, atspindintys kiekvienos BESS kategorijos poveikį pikinei apkrovai, bus nustatomi remiantis ENTSO-E skaidrumo platformos duomenimis ir stebimu įrengtų BESS įrenginių elgsenos modeliu. Nustatyti koeficientai bus įtraukti į metodiką po VERT patvirtinimo. Siekiant pagrįsti jų nustatymą, bus renkama informacija apie numatomą pagal įtampos lygius suskirstytą 2030 m. planuojamos BESS plėtros struktūrą, taip pat apie šiuo metu įrengtų BESS galių pasiskirstymą pagal įtampos lygius.
Metodinių gairių pakeitimas + duomenų rinkimo atnaujinimas
Atgaliniai srautai ir įtampos valdymas – metodikos atnaujinimas
Kadangi LRAIC modelis yra grindžiamas pikinėmis apkrovomis, sąnaudos, susijusios su atgaliniais srautais ir įtampos valdymu, kuriuos lemia gaminančių vartotojų perteklinė gamyba ne piko valandomis, bus pripažįstamos ex post kaip vienkartinė suma, gavus reguliuotojo patvirtinimą. Šios sąnaudos gali apimti tiek sistemos operatoriaus įsigytas paslaugas (pvz., perkrovos valdymą ar išjungimą), tiek operatoriaus įgyvendintas technines priemones (pvz., tinklo stiprinimą ar įtampos valdymo įrangą). Šioje metodikoje šios kategorijos nėra atskiriamos; visos tokios sąnaudos turi būti suderintos su reguliavimo institucija ir pripažįstamos ex‑post kaip vienkartinė fiksuota suma.
Metodinių gairių pakeitimas
III SKYRIUS
Pagrindiniai principai, kurie bus naudojami
2013–2014 m. Lietuvoje buvo sukurtas naujas Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) modelis ir susijusi metodika, skirti elektros energijos PSO ir STO leidžiamoms pajamoms įvertinti ir elektros energijos perdavimo bei skirstymo paslaugų kainų viršutinėms riboms nustatyti. LRAIC modelis buvo įdiegtas 2014 m. ir vėliau taikomas kainų reguliavimui reguliavimo laikotarpiu 2016–2021 m. ir po jo.
2021 m. pradinis LRAIC modelis ir metodika buvo atnaujinti, siekiant atspindėti tinklo infrastruktūros, įvesties duomenų ir reguliavimo reikalavimų pokyčius. Nuo to laiko tolesnė elektros energetikos sektoriaus raida, įskaitant tinklo modernizavimą, paskirstytosios gamybos integraciją ir kintančius reguliavimo lūkesčius, sukūrė poreikį papildomai atnaujinti modelį.
2025–2026 m. VERT, bendradarbiaudama su LITGRID ir ESO, inicijavo naują LRAIC modelio ir metodinių gairių atnaujinimą, siekdama užtikrinti, kad modelis išliktų suderintas su esamomis rinkos sąlygomis, technologine raida ir reguliavimo reikalavimais. Tikimasi, kad atnaujintas LRAIC modelis 2026 m. bus perskaičiuotas, o nauji rezultatai bus naudojami kaip pagrindas nustatant elektros energijos perdavimo ir skirstymo kainų viršutines ribas.
LRAIC modelio atnaujinimo projekto kontekstas:
14.1. Pradinis LRAIC modelis ir metodika buvo sukurti 2013–2014 m. ir nuo 2014 m. įdiegti tarifų reguliavime;
14.2. Modelis buvo atnaujintas 2021 m.; tačiau, siekiant atspindėti naujausius elektros energetikos sektoriaus pokyčius, reikalingi tolesni atnaujinimai;
14.3. Dabartinis atnaujinimas atspindi perdavimo ir skirstymo tinklo pokyčius, didėjančią paskirstytosios gamybos ir gaminančių vartotojų skvarbą, kintančius paklausos modelius, įskaitant poveikį piko apkrovai ir atgalinius srautus, didėjantį BESS skaičių, taip pat finansinių ir reguliavimo įvesčių atnaujinimus;
14.4. Nustatyti pokyčiai daugiausia sprendžiami atnaujinant įvesties duomenis, tikslinant metodiką ir atliekant tikslinius koregavimus, o ne iš esmės keičiant pagrindinius LRAIC principus;
14.5. Atnaujinimas apima naują duomenų rinkimo procesą ir LRAIC modelio rezultatų perskaičiavimą
Pagrindiniai atnaujinto LRAIC modelio rengime dalyvaujantys subjektai yra:
15.1. VERT – nacionalinė reguliavimo institucija, atsakinga už elektros energijos rinkos reguliavimą;
15.2. LITGRID (PSO) – Lietuvos perdavimo sistemos operatorius, daugiausia atsakingas už perdavimo sistemos stabilumo ir patikimumo užtikrinimą. Kitos atsakomybės nustatytos ES ir Lietuvos teisės aktuose;
15.3. ESO (STO) – skirstymo sistemos operatorius, daugiausia atsakingas už skirstymo sistemos stabilumo ir patikimumo užtikrinimą. Kitos atsakomybės nustatytos ES ir Lietuvos teisės aktuose.
Metodinėse gairėse atsižvelgiama į šiuos pradinius dokumentus, reglamentus ir kitus duomenis:
16.1. Pradinis LRAIC modelis, ankstesnės metodinės gairės ir duomenų rinkimo sistema;
16.2. Atnaujintas 2021 m. LRAIC modelis ir metodika;
16.3. Reikalavimai, pastabos ir pakeitimų prašymai, nustatyti konsultacijų su VERT, LITGRID ir ESO metu;
16.4. Atitinkami Lietuvos ir Europos teisės aktai;
16.5. LRAIC modelių kūrimo patirtis ir geroji praktika.
Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaičiavimas yra gerai žinomas metodas reguliuojamoms kainoms nustatyti skirtinguose sektoriuose. Šis metodas dažniausiai naudojamas telekomunikacijų sektoriuje (tiek fiksuotojo, tiek mobiliojo ryšio tinkluose) nustatant sujungimo kainas – fiksuotojo ir mobiliojo ryšio skambučių įkainius (t. y. kainas, kurias telekomunikacijų operatoriai gali nustatyti vienas kitam už telefono skambučių užbaigimą savo tinkluose).
LRAIC metodas gali būti taikomas ir kituose sektoriuose. Dažniausiai taikomas reguliuojamuose sektoriuose, kuriuose yra didelė bendrųjų sąnaudų dalis (angl. joint and common costs) ir ilgi investavimo ciklai, bei tais atvejais, kai reikia paskatinti efektyvaus investavimo ir turto naudojimo paskatų naudojimą. Elektros energijos perdavimas ir skirstymas, kaip ir daugelyje kitų infrastruktūros sektorių, laikomas natūraliu monopoliu ir turi būti reguliuojamas. Šiame sektoriuje yra didelė pastoviųjų sąnaudų dalis, o ribinės sąnaudos pateikiant papildomą produkcijos vienetą yra nedidelės.
Konkurencija natūralios monopolijos sektoriuje yra ribota dėl didelių kliūčių patekti į rinką, nes tam reikalingos didelės investicinės išlaidos. Be to, konkurencija sektoriuje, kuriame yra didelė fiksuotų infrastruktūros išlaidų dalis, gali nelemti geresnių rezultatų ir mažesnių kainų galutiniam vartotojui, nes bendrovės turėtų susigrąžinti padidėjusias lygiagrečios infrastruktūros investicijų išlaidas iš to paties bendro klientų skaičiaus. Tokia konkurencija ilgalaikėje perspektyvoje netgi gali sumažinti investicijų išlaidas, jei įmonės negalės atgauti savo investicijų, o tai bus nenaudinga klientams.
Kita vertus, nesant konkurencijos, natūralios monopolijos rinkose esančios įmonės yra linkusios išpūsti kainas ir nustatyti padidintą kainą klientams, kartu priimdamos neefektyvius investicinius sprendimus. Dėl šios priežasties natūralios monopolijos paprastai reguliuojamos siekiant suderinti įmonių ir jų klientų naudą bei poreikius. Tradiciniai kainų reguliavimo modeliai gali nenustatyti tinkamo natūralių monopolijų kainų ir leistinų pajamų lygio.
Modeliai, pagrįsti „sąnaudos plius“ principu, leidžiant įmonėms susigrąžinti savo veiklos sąnaudas (OPEX) ir uždirbti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, gali lemti OPEX neefektyvumą ir neveiksmingas investicijas. Atitinkamai kartu su padidėjusia turto baze padidėtų ir reguliuojama grąža iš investuoto kapitalo. Kiti modeliai, pvz., lyginamoji analizė, gali neatsižvelgti į specifinę vietinę rinką, o jei iš to atsirandančios reguliuojamos kainos yra per mažos, jos nepritrauktų investicijų, kas darytų įtaką paslaugų kokybei ir ilgainiui pablogintų infrastruktūrą. Natūralios monopolinės rinkos situacijoje labai svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp ribinių sąnaudų ir ribinių pajamų, siekiant skatinti efektyvias investicijas ir išlaidas bei apsaugoti klientų interesus.
Remiantis ekonomikos teorija, optimalias kainas galima pasiekti, kai ribinės pajamos yra lygios ribinėms paslaugos teikimo sąnaudoms. Ribinės sąnaudos šiame kontekste apibrėžiamos kaip sąnaudų padidėjimas, atsiradęs teikiant papildomą paslaugų vienetą. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo sektoriui būdinga didelė bendrųjų sąnaudų dalis (angl. joint and common costs) (t. y. sąnaudos, tiesiogiai nesusijusios su papildomo konkrečios paslaugos vieneto suteikimu) ir ilgi investicijų ciklai (pagrindinių tinklo elementų naudingo tarnavimo laikas paprastai yra nuo kelių iki kelių dešimtmečių metų). Ilgalaikėje vidutinių papildomų sąnaudų koncepcijoje daroma prielaida, kad tiek kintamosios, tiek pastoviosios sąnaudos ilgainiui laikomos kintamomis.
Pagal LRAIC koncepciją sąnaudos, patirtos suteikiant papildomą produkcijos vienetą, turėtų būti nustatomos remiantis būsimomis, ilgalaikėmis vidutinėmis augimo sąnaudomis, atsižvelgiant į investicijas, nukreiptas į naują infrastruktūrą ir tinklo elementus (atsižvelgiant į efektyviausių prieinamų technologijų diegimą), atitinkamą esamos infrastruktūros ir tinklo elementų dalį ir atsižvelgiant į tinklo nuostolius, jei infrastruktūra naudojama apibrėžtos paslaugos rezultatams teikti.
LRAIC principai apibrėžiami taip:
24.1. Ilgasis laikotarpis ‒ reiškia, kad visi įvesties duomenys traktuojami kaip kintami ir turi apimti laikotarpį, sietiną su visais esamais investavimo sprendimais. Žvelgiant iš LRAIC modeliavimo perspektyvos elektros perdavimo ir skirstymo sektoriuje, tai reiškia, kad pastoviosios sąnaudos ilguoju laikotarpiu taip pat laikomos kintamomis ir turėtų keistis keičiantis paklausos lygiui.
24.2. Vidutinis ‒ reiškia vidutines paslaugų apimties padidėjimo sąnaudas per visą laikotarpį, t. y. visas suteiktų paslaugų padidėjimo sąnaudas.
24.3. Padidėjimas ‒ reiškia paslaugų apimties padidėjimą. Jis gali būti apibrėžtas kaip papildomas esamų paslaugų apimties vienetas arba esamo paslaugų portfelio papildymas nauja paslauga. Žvelgiant iš LRAIC modeliavimo elektros perdavimo ir skirstymo sektoriuje perspektyvos, modelis turi galimybę įvertinti visas (ar dalinai) leidžiamas pajamas. Tai reiškia, kad padidėjimas yra laikomas situacijos su nuline produkcija (t. y. tarsi klientai neaptarnaujami ir nėra tinklo) palyginimu su planuojamos produkcijos situacija (t. y. visi klientai patenka į tinkamą tinklą).
LRAIC modeliavimo koncepcijos naudojimo pagrindas yra:
25.1. Koncepcijos taikymas gali paskatinti efektyvias investicijas ir efektyvų esamos infrastruktūros panaudojimą;
25.2. Taikant „iš apačios į viršų“ metodą galima išvengti moraliai pasenusių investicijų sąnaudų, negrįžtamųjų sąnaudų bei praeities veiklos neefektyvumo;
25.3. Tai yra sąnaudas atspindintis metodas, pagrįstas dabartinėmis šiuolaikinio lygiaverčio turto sąnaudomis, skirtas optimizuoti elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklą;
25.4. Tai nuspėjamas metodas, pagrįstas skaidria technologijos optimizavimo, sąnaudų ir paklausos prognoze.
ES energijos rinkos ir reguliavimo sistema nustato ir aprašo pagrindinius principus, tokius kaip konkurencija elektros energijos rinkoje, rinkos dalyviams taikomi įpareigojimai, paskatos, tarifų nustatymas ir perspektyvių investicijų į tinklus skatinimas, kurių turi būti laikomasi nacionalinėje energijos rinkos ir reguliavimo sistemoje.
2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1711, kuria iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2018/2001 ir (ES) 2019/944 dėl Sąjungos elektros energijos rinkos modelio tobulinimo ir bendrųjų elektros energijos vidaus rinkos taisyklių, nustato bendras elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, energijos kaupimo ir tiekimo taisykles, taip pat vartotojų apsaugos nuostatas, siekiant sukurti integruotą, konkurencingą, į vartotoją orientuotą, lanksčią, sąžiningą ir skaidrią ES elektros energijos rinką. Joje nustatomos taisyklės, susijusios su elektros energijos sektoriaus organizavimu ir veikimu, atviru patekimu į rinką, trečiųjų šalių prieiga prie perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, atskyrimo reikalavimais, reguliavimo institucijų nepriklausomumu, taip pat vartotojų teisių suteikimu ir apsauga, kurios turi būti perkeltos į nacionalinės energetikos teisės aktus.
1 pav. Pagrindiniai direktyvos aspektai ir logika, susijusi su tikslais, įsipareigojimais, paskatomis, tarifais ir investicijomis į elektros rinkas
Direktyvoje numatyta, kad ES valstybės narės:
28.1. turėtų užtikrinti, kad elektros energijos įmonės veiktų siekdamos sukurti konkurencingą, saugią ir aplinką tausojančią elektros energijos rinką;
28.2. gali nustatyti įpareigojimus elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, kurios gali būti susijusios su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, energiją iš atsinaujinančių išteklių ir klimato apsaugą;
28.3. užtikrina, kad tokie įpareigojimai būtų aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir užtikrinantys Bendrijos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams;
28.4. įgyvendina socialinės ir ekonominės sanglaudos tikslams pasiekti skirtas priemones, įskaitant tinkamų ekonominių paskatų teikimą, prireikus naudojant visas esamas nacionalines ir ES priemones;
28.5. reguliuojančios institucijos turėtų nustatyti arba patvirtinti tarifus arba tarifų apskaičiavimo metodiką, remiantis PSO arba STO pasiūlymu arba remdamosi pasiūlymu, dėl kurio susitarė PSO / STO ir tinklo vartotojai;
28.6. reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad perdavimo ir paskirstymo tarifai būtų nediskriminaciniai ir atspindintys sąnaudas, ir turėtų atsižvelgti į ilgalaikes, ribines ir išvengtas tinklo sąnaudas, susijusias su paskirstytosios gamybos ir paklausos valdymo priemonėmis;
28.7. reguliavimo institucijų taikomi tarifai ar tarifų nustatymo metodikos leidžia būtinas investicijas į tinklus atlikti taip, kad tos investicijos užtikrintų tinklų perspektyvumą.
ES taip pat skatina tokį elektros rinkų kainų reguliavimą, kuris yra nediskriminacinis, atspindintis išlaidas, skatina efektyvias investicijas ir remia bendrų energijos rinkos tikslų, tokių kaip konkurencija, saugumas ir aplinkos apsaugos tvarumas, siekimą.
LRAIC modeliavimo metodas atitinka šiuos principus, nes jis padeda apskaičiuoti vidutines PSO ir STO sąnaudas, remiantis efektyviu tinklu, reikalingu tam tikrai būsimai elektros energijos paklausai patenkinti. Jis įvertina būsimą efektyvų tinklą, remiantis būsima paklausa, ir modeliuoja tinklą naudojant tinkamiausias modeliuojamas technologijas.
Siūlomų LRAIC modelio pagrindinių savybių santrauka:
31.1. LRAIC „iš apačios į viršų“ modelis:
31.1.1. Techninis-ekonominis LRAIC modelis yra sąnaudų modelis, padedantis įvertinti vidutines PSO ir STO sąnaudas, remiantis efektyviu tinklu, reikalingu tam tikrai būsimai elektros energijos paklausai patenkinti.
31.1.2. Modelis yra „iš apačios į viršų“: jis pradedamas nuo paklausos ir, remiantis paklausa, modeliuoja turtą ir sąnaudas.
31.1.3. Modelis yra orientuotas į ateitį: pagrįstas ne faktinėmis (istorinėmis sąnaudomis), o modeliuojantis tinklą pagrįstą numatoma būsima paklausa.
31.1.4. Jis nemodeliuoja tinklo iš pagrindų, jame taikoma dabartinė tinklo topologija, tačiau yra optimizuojami tinklo elementai (linijų tipai, transformatorių tipai).
31.2. Pagrindinės LRAIC modelio savybės:
31.2.1. Jis įvertina būsimą efektyvų tinklą, remiantis būsima paklausa.
31.2.2. Jis modeliuoja tinklą pagal paklausą, naudojant tinkamiausias modeliuojamas technologijas.
31.2.3. Tai yra modelis „iš apačios į viršų“ ‒ jis atspindi ne esamo tinklo, o hipotetinio efektyvaus tinklo sąnaudas.
31.2.4. Jame naudojami tikri operatoriaus duomenys, tačiau gautas tinklas ir sąnaudos gali neatitikti faktinio operatoriaus tinklo ir išlaidų.
31.2.5. Jis apima sudėtingą techninį ir ekonominį modeliavimą.
Pagrindiniai principai, kurie turi būti naudojami LRAIC modeliavime:
32.1. Modeliavimo laikotarpis ‒ apibrėžia, kurį laikotarpį apima LRAIC modelis;
32.2. Rinkos apibrėžimas ‒ apibrėžia rinką, kurią reikėtų reguliuoti naudojant LRAIC modelį;
32.3. PSO ir STO paslaugų apibrėžimas ‒ apibrėžia konkrečias paslaugas, kurias reikia reguliuoti pagal LRAIC modelį;
32.4. Hipotetiškai efektyvaus operatoriaus apibrėžimas ‒ apibrėžia, kas yra hipotetiškai efektyvus operatorius LRAIC modelio požiūriu;
32.5. Pagrindinės modelyje taikytinos technologijos ‒ technologijų ir turto apimties apibrėžimas LRAIC modelio taikymo apimtyje;
32.6. Tinklo optimizavimo būdas ‒ apibrėžia, kaip LRAIC modelis optimizuoja pagrindinius tinklo elementus;
32.7. Geografinės prielaidos ‒ apibrėžia, kaip LRAIC modelis naudoja „geotipus“ tam tikroms sąnaudoms modeliuoti;
32.8. Kapitalo išlaidų metinis apskaičiavimas ‒ apibrėžia, kaip LRAIC modelis apskaičiuoja nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą;
32.9. Vertinimo metodai ‒ apibrėžia, kaip modelio skaičiavimų ekonominėje dalyje LRAIC modelis naudoja istorines ir atstatomąsias sąnaudas.
Pagal LRAIC ir panašiuose modeliuose naudojamą laikotarpį galima išskirti 2 modelių tipus:
33.1. Modeliai, kuriuose atskirai modeliuojami kiekvieni metai;
33.2. Modeliai, kuriuose modeliuojami tiksliniai metai ateityje.
Teoriškai modeliai, kurie apskaičiuoja LRAIC atskiriems metams, geriau atspindi realią rinką, tačiau reikalauja daugiau pradinių duomenų, kurių paruošimas gali būti sudėtingas ir užimantis daug laiko. Jei šių duomenų nėra, tokiu atveju reikia atlikti daugiau įvertinimų ir naudoti daugiau prielaidų, bet tai gali iškreipti modelių objektyvumą. Tokius modelius gali tekti kasmet perskaičiuoti, o tam reikia kiekvienais metais atnaujinti modelio duomenų rinkimą.
Modeliai, kurie apskaičiuoja tikslinių metų LRAIC rezultatą, imituoja numatomą būseną tam tikru ateities momentu. Šiam modelio tipui reikia mažiau pradinių duomenų, tačiau jis negali apimti jokių dramatiškų pokyčių rinkoje, jei tokie pokyčiai vyksta kiekvienais metais. Taikant šį metodą, apskaičiuojamas tikslinių metų modelio rezultatas (pavyzdžiui, leidžiamos pajamos po 5 metų nuo pirmųjų taikymo metų), o atskiri metai tarp pirmųjų taikymo metų ir 5 metų nuo pirmųjų taikymo metų yra vertinami linijiniu būdu (galima naudoti progresinę arba regresinę eigą) tarp realios tinklo padėties (t. y. faktinė reguliuojamojo turto bazė, pastoviosios kapitalo sąnaudos) ir tikslinių metų situacijos (t. y. modeliuojama reguliavimo turto bazė, modeliuojama kapitalo kaina), kad PSO ir STO pamažu priartėtų prie leistinų pajamų lygio ateityje. Skaičiuodama kainų ribas, VERT gali nuspręsti naudoti ir ne linijinį, o greitesnį ar lėtesnį kitimo būdą.
LRAIC modelis Lietuvoje naudoja tikslinių metų modeliavimo metodą. Galutinį modeliavimo laikotarpį nustato VERT. LRAIC modelio funkcijos leidžia apskaičiuoti du skirtingus laikotarpius ‒ 5 ir 10 metų (t. y. kadangi modelio perskaičiavimas atliekamas 2026 m., 5 metų modeliavimo laikotarpiu modeliuojami tiksliniai 2031 m., o 10 metų modelio laikotarpiu modeliuojami tiksliniai 2036 m).
2 pav. PSO ir STO LRAIC modelių laikotarpio iliustracijos schema
Duomenų rinkimo požiūriu, duomenys, kuriuos PSO ir STO turi pateikti modeliavimui, turėtų būti nuo 2026 m. birželio 30 d., nebent duomenų rinkimo vadove nurodyta kitaip (pvz., ankstesni piko apkrovos duomenys turėtų būti pateikti piko dienai, būsimam laikotarpiui turėtų būti pateikti prognozės duomenys, teikiant vidutines kainas turėtų būti naudojami tai dienai aktualūs duomenys ir t. t.)
Siūlomi LRAIC modelio laikotarpiai yra pagrįsti dviejų dažniausiai naudojamų laikotarpių trukme reguliuojant ir planuojant elektros tinklus ‒ 5 metai yra dažnai naudojamas reguliavimo laikotarpis (taip pat naudojamas Lietuvoje), o 10 metų ‒ planavimo laikotarpis tinklo plėtros planams. Galima naudoti ilgesnius laikotarpius, kuriuos galima lengvai įtraukti į LRAIC modelį kaip naują modelio funkciją, tačiau pagrindinis ilgesnių modeliavimo laikotarpių trūkumas yra modeliui reikalingų prognozių prieinamumas ir patikimumas (pvz., piko apkrovos prognozė).
Po išsamaus įvertinimo nerekomenduojame modeliavimui taikyti ilgesnių laikotarpių dėl mažo duomenų ir prognozių patikimumo. Modelio atnaujinimas kas 5 metus kartu su lankstumu, kurį suteikia ex ante ir ex post sąnaudų pripažinimas, sudaro pakankamas galimybes įtraukti ir atnaujinti tinklo plėtrą, jei aplinkybės pasikeistų.
Rinkos apibrėžimas nustato rinkos dalyvių ir rinkoje teikiamų paslaugų ribas, į kurias bus atsižvelgta atliekant LRAIC modeliavimą. Remiantis tinkamu rinkos apibrėžimu, nustatomi tam tikri kiti modeliavimo principai, pavyzdžiui, santykinė hipotetiškai efektyvaus operatoriaus (kai kuriuose LRAIC modeliuose hipotetiškai efektyvus operatorius nustatomas remiantis tam tikros rinkos dalies prielaida (pavyzdžiui, kai rinkoje yra daugiau konkurentų) arba darant prielaidą, kad hipotetiškai efektyvus operatorius veikia tik kurioje nors geografinėje vietovėje) rinkos dalis arba rinkų, kuriose hipotetiškai efektyvus operatorius teikia savo paslaugas, skaičius.
Remiantis Lietuvos elektros rinkos analize, dabartinis atitinkamų PSO ir STO rinkų apibrėžimas pagal LRAIC modelį yra toks:
41.1. Šiuo metu Lietuvoje yra viena PSO rinka, turinti vieną perdavimo sistemos operatorių, ir viena STO rinka, turinti vieną pagrindinį skirstomųjų tinklų operatorių (nors rinkoje veikia ir keletas mažų STO).
41.2. PSO yra LITGRID (97,5% akcijų valdo valstybė), o STO ‒ ESO, kurios didžioji dalis priklauso valstybei.
41.3. PSO LRAIC modelio rinka bus apibrėžta kaip rinka, kurioje perdavimo sistemos operatorius veikia visoje Lietuvos geografinėje vietovėje ir užima šioje atitinkamoje rinkoje 100 % rinkos dalį. Rinka apibrėžiama kaip elektros energijos perdavimo aukštos įtampos linijomis paslaugų teikimo rinka (įskaitant generatorių ir vartotojų prijungimą prie aukštos įtampos tinklo).
41.4. STO LRAIC modelio rinka bus apibrėžta kaip rinka, kurioje skirstymo sistemos operatorius veikia visoje Lietuvos geografinėje vietovėje ir užima šioje atitinkamoje rinkoje 100 % rinkos dalį. Rinka apibrėžiama kaip elektros energijos skirstymo vidutinės ir žemosios įtampos linijomis paslaugų teikimo rinka (įskaitant jungtis prie generatorių ir vartotojų vidutinės ir žemosios įtampos tinklo).
41.5. Apibrėžiant atitinkamą modeliavimo rinką, LRAIC modelyje daroma prielaida, kad elektros energijos perdavimo rinkoje yra vienas PSO, turintis 100 % dalį ir aprėpiantis visą šalį, ir vienas STO elektros energijos skirstymo rinkoje, turintis 100 % dalį ir aprėpiantis visą šalį (taigi neatsižvelgiama į kitus mažus STO).
Yra įvairių PSO ir STO paslaugų, kurias gali reguliuoti VERT, tačiau ne visoms šioms paslaugoms taikomas LRAIC modelio reguliavimas. Kai kurios paslaugos ir su jomis susijusios išlaidos nėra modeliuojamos pagal LRAIC modelį ir nėra įtrauktos į gautas leidžiamas pajamas, apskaičiuotas pagal LRAIC modelius. Kai kurios kitos paslaugos natūraliai gali būti įtrauktos į leidžiamas pajamas, apskaičiuotas pagal LRAIC modelį, jei jos teikiamos naudojant tą patį tinklą, kaip ir modeliuojant LRAIC modelį. Kainų viršutinės ribos apskaičiavime atliekama korekcija, siekiant prisitaikyti prie tokių paslaugų, kurioms netaikomas LRAIC modeliavimas. Paslaugas, kurioms bus modeliuojamas PSO ir STO LRAIC, nustatė VERT. Paslaugų, kurioms taikomas LRAIC modeliavimas, sąrašas pateikiamas 4 ir 5 lentelėse.
4 lentelė. PSO paslaugos
Licencijuota veikla
Paslaugos pavadinimas
Paslaugos aprašymas
Perdavimas
Perdavimo aukštos įtampos tinklais paslauga
Elektros perdavimas 330 / 400–110 kV įtampos tinklais.
5 lentelė. STO paslaugos
Licencijuota veikla
Paslaugos pavadinimas
Paslaugos aprašymas
Skirstymas
Skirstymo vidutinės įtampos tinklais paslauga
Elektros energijos skirstymas vidutinės įtampos skirstomaisiais tinklais.
Skirstymas
Vartotojų prisijungimo prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo paslauga
Vartotojų prijungimas prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra.
Skirstymas
Gamintojų prisijungimo prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo paslauga
Gamintojų prijungimas prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra.
Skirstymas
Skirstymo žemosios įtampos tinklais paslauga
Elektros energijos skirstymas žemosios įtampos skirstomaisiais tinklais.
Skirstymas
Vartotojų prisijungimo prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo paslauga
Vartotojų prijungimas prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra.
Skirstymas
Gamintojų prisijungimas prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo
Gamintojų prijungimas prie žemosios įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties priežiūra.
LRAIC skaičiavimo metodika pagrįsta hipotetiškai efektyviai veikiančio operatoriaus (HEO) modeliavimu, kuris imituoja tokio efektyviai veikiančio operatoriaus elgesį visiškai konkurencingoje rinkoje. Hipotetiškai efektyviai veikiantis operatorius yra toks operatorius, kuris naudoja efektyviausias technologijas ir tinklo elementus ir ekonomiškiausiai patenkina paslaugų paklausą. Rinkose, kuriose yra du ar daugiau konkurentų, gali būti trys būdai pasirinkti hipotetiškai efektyviai veikiančių operatorių kainų ir aprėpties požiūriu:
43.1. Hipotetiškai efektyviai veikiantis operatorius yra tas dalyvis, kurio nustatytos kainos apibrėžtoje reguliuojamoje rinkoje yra mažiausios ‒ t. y. rinkos operatorius, turintis mažiausias paslaugų teikimo sąnaudas apibrėžtoje palyginamoje geografinėje srityje, būtų laikomas efektyviausiu ir į jo kainas bus atsižvelgta toliau modeliuojant ir optimizuojant LRAIC.
43.2. Hipotetiškai efektyviai veikiantis operatorius yra nustatomas remiantis vidutinėmis visų rinkos dalyvių nustatytomis kainomis apibrėžtoje reguliuojamoje rinkoje ‒ t. y. teoriškai efektyviai veikiantis rinkos dalyvis būtų pasirinktas kaip esamų rinkos dalyvių derinys, o pradiniai duomenys būtų renkami iš jų visų kartu, ir panaudoti tolesniam LRAIC modeliavimui ir optimizavimui.
43.3. Hipotetiškai efektyviai veikiantis tinklų operatorius nustatomas pasirinktiniu būdu ‒ konkretus tinklų operatorius pasirenkamas kaip modelio operatorius, o LRAIC modelis pasirinkto operatoriaus pradinius duomenis panaudos tolesniam LRAIC modeliavimui ir optimizavimui.
Kadangi PSO apibrėžtoje rinkoje yra tik vienas tinklų operatorius ir STO apibrėžtoje rinkoje yra tik vienas tinklų operatorius, nereikia rinktis modelio operatoriaus arba sujungti daugiau rinkos tinklų operatorių duomenų (tokių kaip tinklo topologija ar kainos) norint apibrėžti efektyviausią rinkos tinklų operatorių, kuriam bus taikomas tolesnis LRAIC modeliavimas.
Esami PSO ir STO bus laikomi efektyviausiais operatoriais atitinkamose rinkose pirminio neoptimizuoto modeliavimo požiūriu. Tai reiškia, kad iš esamų PSO ir STO bus renkami pirminiai duomenys ir jie bus pagrindas tolesniam LRAIC modeliavimui. Pradiniai neoptimizuoti hipotetiškai efektyviai veikiantys PSO ir STO tinklų operatoriai vėliau bus optimizuoti naudojant techninio-technologinio ir ekonominio LRAIC modeliavimo principus.
Visos LRAIC modelio funkcijos gali modeliuoti visą PSO ir STO tinklą ir turtą, reikalingą apibrėžtoms elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugoms teikti. Tai apima pagrindinius tinklo elementus (elektros linijas ir transformatorius), kitus pagrindinius tinklo elementus (elektros skaitiklius, skirstomuosius įrenginius, apsaugas, pertraukiklius, akumuliatorius, ryšių įrangą), kitus pagalbinius tinklo elementus (IT sistemas ir stebėjimą) ir visą kitą turtą (pvz., pastatus, transporto priemones ir kt.).
LRAIC modelis atlieka pagrindinių tinklo elementų (elektros linijų ir transformatorių) optimizavimą, remiantis techniniais ir paklausos pradiniais duomenimis. Kitus pagrindinius tinklo elementus galima nustatyti naudojant palyginamąsias reikšmes „vienetui“ arba „kilometrui“ (t. y. kiek konkrečių kitų pagrindinių tinklo elementų reikia 1 transformatoriui arba 1 km elektros linijos), arba duomenis gali tiesiogiai pateikti PSO ir STO. Duomenys apie kitus pagalbinius tinklo elementus ir kitą turtą renkami iš PSO ir STO, tačiau nėra optimizuojami.
6 lentelė. Pagrindinės tinklo technologijos, kurias modeliuoja ir optimizuoja LRAIC modelis PSO ir STO tinkluose esant atitinkamiems įtampos lygiams
Tinklo lygis
Modeliuojamos technologijos
Aprašymas
Žemosios įtampos tinklas (STO)
ŽĮ maitinančios linijos ir VĮ / ŽĮ transformatoriai
· ŽĮ maitinanti linija yra elektros linija, jungianti vartotojus, gamintojus ir transformatorius esant 0,4 kV įtampos lygiui. · VĮ / ŽĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 10‒0,4 kV įtampos lygių intervale.
Vidutinės įtampos tinklas (STO)
VĮ maitinančios linijos ir VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatoriai
· VĮ maitinanti linija yra elektros linija, jungianti vartotojus, gamintojus ir transformatorius esant 10 kV arba 35 kV įtampos lygiui. · VĮ / VĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 35‒10 kV įtampos lygių intervale. · AĮ / VĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 110‒35 kV įtampos lygių intervale (t. y. tarp PSO ir STO tinklo).
Aukštos įtampos tinklas (PSO)
AĮ linijos ir YAĮ / AĮ transformatoriai
· AĮ linija yra elektros linija, jungianti vartotojus, gamintojus ir transformatorius prie 110 kV įtampos lygio. · YAĮ / AĮ transformatorius yra įtaisas, kuris transformuoja įtampą 330/400‒110 kV įtampos lygių intervale.
Ypač aukštos įtampos tinklas (PSO)
YAĮ linijos
· YAĮ linija yra elektros linija, jungianti gamintojus ir transformatorius prie 330/400 kV įtampos lygio.
Kiekvienam iš įtampos lygių tinklui optimizuoti bus naudojamas standartizuotų tinklo technologijų rinkinys. Technologijų sąrašą sudarys realiai naudojamos rinkoje esančios technologijos, kurias naudoja PSO ir STO.
Remiantis pradinėmis diskusijomis su VERT ir tinklų operatoriais, siūloma, kad LRAIC modelis optimizuotų pagrindinius tinklo elementus, o kitų pagrindinių tinklo elementų, kitų pagalbinių tinklo elementų ir kito turto pradiniai duomenys bus pateikti supaprastintai ir bus naudojami LRAIC modelyje kaip tiesiogiai perkeliamos sąnaudos, kurios bus įvertintos ir patvirtintos VERT (t. y. nebus optimizuojamos / modeliuojamos pagal LRAIC modelį).
Optimizuojant tinklą, siekiant įvertinti hipotetiškai efektyviai veikiančio tinklų operatoriaus išlaidas, LRAIC modeliai įvertina tinklo elementų kiekį ir tipus, kurių reikia tinklui, siekiant patenkinti numatomą paslaugų paklausą. Optimizavimas gali būti atliekamas taip, lyg tinklo nebūtų, arba gali būti atsižvelgiama į esamą tinklą ir optimizuojant jį pagal poreikį.
Hipotetinio efektyviai veikiančio operatoriaus tinklo modeliavimo būdai, plačiai naudojami LRAIC ir panašiuose modeliuose, kurie skiriasi modeliavimo mastu:
51.1. „Išdegintos žemės“ metodas ‒ taikant šį metodą, hipotetiškai efektyviai veikiančiame tinkle neatsižvelgiama į esamą tinklo topologiją ir tinklo elementų vietas, todėl tinklas modeliuojamas taip, tarsi jis būtų sukurtas kaip hipotetinis efektyviai veikiantis tinklas nuo pat pradžių. Kartais šis metodas vadinamas „plyno lauko“ metodu. Taikant šį metodą, modelyje bus pasiūlyti ne tik optimalūs tinklo elementų tipai, bet ir optimali transformatorių vieta bei optimalus elektros linijų išdėstymas.
51.2. „Išdegintų mazgų“ metodas ‒ taikant šį metodą, hipotetiniame efektyviai veikiančiame tinkle atsižvelgiama į esamą tinklo topologiją ir tinklo elementų vietas bei hipotetiškai efektyviai optimizuojami tik atskiri toje vietoje esantys tinklo elementai. Tai reiškia, kad pradiniai duomenys apie tinklo elementus ir tinklo topologiją yra surenkami iš tinklų operatorių (PSO ir STO), o modeliu optimalios transformatorių ir elektros linijų vietos bei nutiesimas nevertinami, optimizuojami tik transformatorių ir elektros linijų tipai / pajėgumai.
„Išdegintos žemės“ metodo privalumas yra tas, kad jis leidžia modeliuoti hipotetinį efektyviai veikiantį operatorių ir išvengti esamų operatorių neefektyvumo. Hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius modeliuojamas taip, lyg tinklo nebūtų, o tinklas projektuojamas optimaliai geografiškai paskirstant tinklo elementus, tokius kaip linijos ir transformatoriai, naudojant tik šiuo metu prieinamas ir efektyviausias technologijas, atsižvelgiant į techninius parametrus ir įsigijimo kaštus.
Tačiau „išdegintos žemės“ metodas turi keletą pagrindinių trūkumų:
53.1. Jis gali būti ekonomiškai nerealistiškas, nes tinklo mazgai ir elementai niekada nėra teoriškai idealiose padėtyse, todėl „išdegintos žemės“ metodas gali lemti mažesnį tinklą, nei to reikėtų realioje situacijoje.
53.2. „Išdegintos žemės“ tinklo praktinis modeliavimas yra sudėtingas, nes naujo teorinio tinklo modeliavimas nuo pat pradžių yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę veiksnių ir parametrų, kurių ne visus galima išmatuoti ir kiekybiškai įvertinti.
53.3. Tinklas gali būti optimizuotas tik dabartiniu momentu, nes hipotetiškai efektyviai veikiančio operatoriaus modeliavimo prielaidos, pagrįstos „išdegintos žemės“ metodu, laikui bėgant gali pasikeisti.
53.4. Taip pat gali būti, kad nebus galima atsižvelgti į geografinius apribojimus (pvz., tiesimą sudėtingoje vietovėje) ar reguliavimo apribojimus (pvz., aplinkosaugos taisykles, miesto ir teritorijų planavimo taisykles ir kt.).
„Išdegintų mazgų“ metodas naudojamas dažniau, nes:
54.1. Pripažįstama, kad labai sunku atspindėti kompleksinių pagrindinių prielaidų poveikį grynai nuspėjamame teoriniame modelyje.
54.2. Pripažįstamas faktas, kad komerciškai ir ekonomiškai nėra perspektyvu per trumpą ir vidutinės trukmės laikotarpį pakeisti tinklo topologiją į hipotetinę veikiančią veiksmingai.
54.3. Jis remiasi statistika, susijusia su esama tinklo konstrukcija ir rinkos operatorių pateikta topologija, todėl tiksliau atspindi dabartinę realią gyvenimišką situaciją.
Remiantis pirmiau paminėtais abiejų metodų trūkumais ir privalumais, siūloma naudoti „išdegintų mazgų“ metodą tiek PSO, tiek STO tinklų modeliavimui, nes jis geriau atspindės esamą situaciją Lietuvos rinkoje. Remiantis pirminėmis diskusijomis su PSO ir STO, tiek perdavimo, tiek skirstymo tinklai buvo pastatyti atsižvelgiant į tam tikrą istorinę plėtrą, kuri turėtų atsispindėti modelyje atsižvelgiant į esamas tinklo elementų (tokių kaip transformatoriai ir linijos) vietas. Kuriant hipotetinį efektyviai veikiantį tinklą remiantis „išdegintos žemės“ metodu, gautas modelis neatspindėtų realios Lietuvos PSO ir STO situacijos. Kita vertus, „išdegintų mazgų“ metodas gali atspindėti šias istorines ypatybes, todėl jis ir bus naudojamas tinklo topologijai optimizuoti.
LRAIC modelis turi funkciją, leidžiančią naudoti skirtingus scenarijus tinklo elementų optimizavimui, atsižvelgiant į tai, kurie tinklo elementai yra optimizuojami. Jis gali arba optimizuoti visus tinklo elementus, arba tik tam tikrus pasirinktus tinklo elementus pagal pasirinktus kriterijus.
LRAIC modelyje yra trys optimizavimo scenarijai:
57.1. Visų technologijų optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis optimizuoja kiekvieno tinklo mazgo technologijas naudodamas vieną iš pageidaujamų modeliuojamų technologijų. Tinkle nebus palikta jokių senų technologijų. Šis scenarijus yra artimiausias „išdegintos žemės“ metodui, kai hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius pastato naują tinklą, priimdamas esamų tinklo elementų vietas.
57.2. Tik technologijų su pasibaigiančiu tarnavimo laiku optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis optimizuoja tik tinklo mazgus ir tas tinklo technologijas, kurių tarnavimo laikas artėja prie pabaigos. Šį scenarijų galima pasirinkti tuo atveju, kai reguliavimo institucija nori leisti operatoriui išlaikyti esamas technologijas veikloje, jei šios dar nėra visiškai nudėvėtos.
57.3. Tik stiprinantis optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis atlieka tik stiprinantį optimizavimą (sustiprinimą), t. y. esamas technologijas pakeičia tinklo mazge tik tuo atveju, kai esamos technologijos pajėgumas yra nepakankamas ir jį reikia gerinti, kad atitiktų apskaičiuotą būsimą piko apkrovą.
Siūloma atsižvelgti į papildomus aspektus norimai optimizuoti tinklo elementų apimčiai, kad būtų geriau atspindima esama reali situacija tinkle. LRAIC modelis turėtų leisti tinklo operatoriams konkrečiai nurodyti, kurie tinklo elementai yra numatomi rekonstruoti ar optimizuoti, atsižvelgiant į jų investicinius planus, taip pat nurodyti, į kuriuos tinklo elementus buvo investuota ir kurie buvo optimizuoti per praėjusį LRAIC įgyvendinimo laikotarpį, siekiant pakartotinai jų neįtraukti į optimizavimo modeliavimą LRAIC modelio atnaujinime.
Atsižvelgiant į tinklo optimizavimo apimtį, LRAIC modelyje bus pridėta nauja funkcija, leidžianti tinklų operatoriams nurodyti, kurie tinklo elementai yra skirti optimizuoti pagal jų investicinius planus (siekiant užtikrinti, kad optimizavimas neviršytų operatorių investavimo galimybių). Be to, taikant LRAIC modelį bus atsižvelgiama į visas optimizuotas investicijas, kurios buvo vykdomos praėjusiu LRAIC laikotarpiu, kad praėjusį reguliavimo laikotarpį optimizuoti tinklo elementai, į kuriuos buvo investuota, nebūtų optimizuojami iš naujo.
Jei bus pateikiama tik suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija, LRAIC modelis pasirinks tinklo elementus optimizavimui remdamasis keliais kriterijais. Pirma, LRAIC modelyje bus atsižvelgta į sumodeliuotą piko apkrovą (teikiant pirmenybę tinklo elementams, kuriems reikalingas didesnis pajėgumas). Antra, LRAIC modelyje bus atsižvelgiama į tinklo elemento amžių (teikiant pirmenybę tinklo elementams, kurių naudingo tarnavimo laikas artėja į pabaigą). Galiausiai LRAIC modelyje bus nagrinėjama tinklo elemento vieta (prioritetiniai tinklo elementai regionuose, kuriuose didžiausias piko apkrovos padidėjimas).
Diskusijų su VERT ir STO metu buvo nurodyta, kad, STO atveju, dėl nepakankamo tinklo vystymo ir atnaujinimo plano detalumo, nėra galimybės išskirti konkrečių tinklo elementų, į kuriuos planuojama investuoti. Atsižvelgiant į tai, gali būti pateiktos bendrosios tinklo vystymo ir atnaujinimo plano vertės (t. y. maitinančių linijų kilometrai, transformatorių skaičius), į kurias bus atsižvelgta taikant naują modelio optimizavimo scenarijų.
Be to, STO atveju, dėl supaprastinto maitinančių linijų modeliavimo ŽĮ ir VĮ tinkle, gali būti, jog praėjusiame LRAIC taikymo laikotarpyje ne visa maitinanti linija buvo rekonstruota. Taigi atnaujintas modelis leis nurodyti ankstesnio laikotarpio metu rekonstruotos maitinančios linijos dalį procentais, siekiant optimizuoti tik likusią dalį atnaujintame modelyje.
Kiekvienas finansinis modelis atspindi tam tikrą realybės supaprastinimo laipsnį, nes neįmanoma modeliuoti kiekvieno atskiro vartotojo ir gamintojo bei jų vartojimo ir gamybos ypatybių. Todėl modeliavimo tikslais rinkos dalyviai, tinklo elementų tipai ir geografinės vietovės gali būti sugrupuoti į vadinamuosius „geotipus“. Apibrėžiant geotipus, reikia atsižvelgti į tam tikrus veiksnius:
63.1. Geografinės prielaidos;
63.2. Specifinės techninės-technologinės tinklo charakteristikos, pavyzdžiui, vyraujantis linijos tipas pagal geotipą, transformatorių tankis, vidutinis linijų ilgis tarp tinklo elementų ir kt.;
63.3. Kiti veiksniai, turintys įtakos PSO ir STO tinklų statybai, pvz., statybos išlaidos pagal geotipą, tinklo topologijos specifika tam tikrose geotipuose ir kt.
Remiantis Lietuvos PSO ir STO duomenų prieinamumo analize bei supaprastinimo tikslais, daroma prielaida, kad PSO ir STO tinklų LRAIC modeliavimo geotipai yra šie:
64.1. „Kaimo“ geotipas ‒ vietovės tarp apgyvendintų vietovių (miestelių / gyvenviečių) ir miesteliai / gyvenvietės, kuriuose gyvena mažiau nei 3 000 gyventojų, kuriuose vyraujantis vartotojų tipas yra namų ūkis;
64.2. „Miesto“ geotipas ‒ miestai / gyvenvietės, kuriuose gyvena nuo 3 001 iki 100 000 gyventojų, įvairaus tipo vartotojai, tiek namų ūkiai, tiek verslas;
64.3. „Metro“ geotipas ‒ miestai / gyvenvietės, kuriuose gyvena daugiau nei 100 001 gyventojas, įvairaus tipo vartotojai, tiek namų ūkiai, tiek verslas.
Remiantis naujausia Lietuvos statistikos departamento 2025 m. informacija, Lietuvoje gyventojų skaičius pagal geotipą buvo toks:
65.1. „Kaimo“ geotipas ‒ 0,9 mln. gyventojų;
65.2. „Miesto“ geotipas ‒ 1,9 mln. gyventojų;
Skirtingi geotipų tipai apibrėžiami siekiant atspindėti skirtumus, pavyzdžiui, tinklo statybos sąnaudas geotipuose, geotipų būsimos prognozuojamos paklausos raidos skirtumus arba standartizuotas technologijas, kurios bus naudojamos konkrečiame geotipe tuo atveju, kai reikia supaprastinti tam tikrų tinklo dalių modeliavimą (daugiausia ŽĮ lygiu).
Siūlomas geotipų detalumas parenkamas atsižvelgiant į detalumą, kuris yra būtinas pakankamam modeliavimo detalumui. Geotipų detalumas pagrįstas ŽĮ tinklo modeliavimo supaprastinimu. Išsamesnė informacija apie ŽĮ tinklo modeliavimo supaprastinimą pateikiama skyriuje „Žemosios įtampos tinklo konstrukcija“. VĮ, AĮ ir YAĮ tinklai bus modeliuojami detaliau (atsižvelgiant į transformatorius, maitinančias linijas, linijas, suvartojimą ir gamybą), ir bus surenkami išsamūs duomenys pagal atskirus tinklo elementus, todėl jie nebus modeliuojami taikant supaprastintą metodą, paremtą standartizuotais geotipais. Šių įtampos lygių geotipai dažniausiai bus naudojami tinklo statybos sąnaudoms diferencijuoti pagal skirtingus geotipus, tuo tarpu vartojimas ir gamyba, prijungti prie šių lygių, bus įtraukti į modelį tiesiogiai detalizuojant kiekvieną atskirai.
Siūlomas geotipų detalumas taip pat buvo aptartas su PSO ir STO pirminių metodologinių aptarimų metu ir patvirtintas kaip pakankamas. Detalesnis geotipų apibrėžimas nėra būtinas, nes remiantis tinklo modeliavimui svarstomais supaprastinimais detalesnio geotipų apibrėžimo poveikis skaičiavimų tikslumui reikšmingo poveikio neturės.
Iv SKYRIUS
Metinių Kapitalo kaštų (CAPEX) apskaičiavimas
LRAIC modeliavimo tikslas yra apskaičiuoti nustatytų paslaugų teikimo padidėjimo sąnaudas atskirais metais. Šias padidėjimo sąnaudas sudaro metinės veiklos sąnaudos (OPEX) ir metinės kapitalo sąnaudos (CAPEX), kurios turėtų apimti metinį nusidėvėjimą, taip pat investuoto kapitalo grąžą (t. y. leistiną pelną arba investicijų grąžą). Tad CAPEX, susijusios su tinklo statyba, turi būti perskaičiuojamos kasmet.
Dažniausiai naudojamas tiesinis arba vienas iš ekonominių nusidėvėjimo metodų (standartinio arba indeksuoto anuiteto, įtraukiant arba neįtraukiant laikotarpį, reikalingą pradėti eksploatuoti turtui). LRAIC modelis leidžia pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo sąnaudų perskaičiavimo pagal metus metodus. Galutinį sprendimą dėl konkretaus perskaičiavimo pagal metus metodo taikymo priims VERT.
Dažniausiai naudojami CAPEX perskaičiavimo pagal metus metodai, kurie taip pat naudojami LRAIC modelyje:
71.1. Tiesinis nusidėvėjimas. Tiesinis nusidėvėjimas yra paprasčiausias metodas, kuris apskaičiuoja metinio nusidėvėjimo sumos dalį nuo kapitalo išlaidų įsigyjant turtą, atėmus likutinę turto vertę pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui (jei tokia yra) ir vėliau padalijant iš turto naudingo tarnavimo laiko. Skaičiuojant gaunama pastovi metinė nusidėvėjimo suma, tačiau atliekant šį skaičiavimą neatsižvelgiama į kapitalo kainą.
(1)
Čia:
D ‒ metinės nusidėvėjimo sąnaudos;
It=0 ‒ pradinė turto vertė;
RV ‒ turto likutinė vertė jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje
n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas metais (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas).
71.2. Taikant LRAIC modelį, standartinė tiesinio nusidėvėjimo formulė koreguojama taip, kad būtų atsižvelgiama ir į investicijų grąžą. LRAIC modelyje taip pat tikimasi, kad turto likutinė vertė pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui bus lygi nuliui (t. y. turtas naudojamas tol, kol jis visiškai nusidėvi). Tada investicijų grąža apskaičiuojama kaip vidutinio investuoto kapitalo vertės ir vidutinės svertinės kapitalo kainos (WACC) sandauga. Vidutinė investuoto kapitalo vertė yra pradinių investuotų CAPEX ir likutinės turto vertės vidurkis. Kai tikimasi, kad likutinė turto vertė bus lygi 0, vidutinė investuoto kapitalo vertė lygi 50-čiai procentų pirkimo išlaidų / kapitalo išlaidų turtui įsigyti naudingo tarnavimo laikotarpio pradžioje. Investicijų grąža, apskaičiuota pagal šią vidutinę investuoto kapitalo vertę, reiškia vidutinę metinę investicijų grąžą per turto naudingo tarnavimo laiką.
71.3. Gauta pakoreguota formulė, apimanti tiesinio nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą, yra tokia:
(2)
Čia:
C ‒ metiniai kapitalo kaštai;
It=0 ‒ pradinė turto vertė;
n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas metais (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas);
WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina.
Ekonominis nusidėvėjimas. Turto nusidėvėjimas ekonominiu požiūriu turėtų atspindėti turto vertės pasikeitimą per turto naudingo tarnavimo laiką.
72.1. Turto vertei įtaką daro keli veiksniai, tokie kaip:
72.1.1. veiklos sąnaudų lygis ir jų pokyčiai per turto naudingo tarnavimo laiką;
72.1.2. pagamintos produkcijos vertė ir produkcijos vertės pokyčiai per turto naudingo tarnavimo laiką;
72.1.3. turto našumas (atsižvelgiant į produkcijos, kurią gali pagaminti turtas, apimtį) ir produktyvumo lygio pokyčiai per turto naudingo tarnavimo laiką;
72.1.4. konkurencingo turto rinkoje atsiradimas arba su tuo susiję lūkesčiai (pavyzdžiui, nauja ar alternatyvi technologija).
72.2. Praktiškai įgyvendinti šį būdą yra labai sudėtinga, o tiksliai įvertinti kiekvieno veiksnio poveikį atskirai ir sumodeliuoti jų poveikį pinigų srautams yra beveik neįmanoma. Dėl šių priežasčių buvo sukurti supaprastinti ekonominio nusidėvėjimo įvertinimo metodai, tokie kaip standartinis ir indeksuotas anuitetas.
Standartinis anuitetas. Standartinis anuitetas naudojamas apskaičiuojant kapitalo kainą per turto naudingo tarnavimo laiką. Kapitalo sąnaudos, perskaičiuojant pagal metus, prilygsta ekonominio nusidėvėjimo ir investicijų grąžos sumai.
73.1. Standartinis anuitetas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
(3)
Čia:
C ‒ metiniai kapitalo kaštai;
It=0 ‒ pradinė turto vertė;
WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina;
n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas metais (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas).
73.2. Standartinis anuitetas apskaičiuotų tikslias metines kapitalo sąnaudas, susijusias su turtu, kai turto kaina nesikeičia per visą turto naudingo tarnavimo laiką. Akivaizdu, kad ši prielaida neatitinka energetikos paslaugų sektoriaus, kuriam būdingas labai ilgas investicijų ciklas ir ilgas turto naudingo tarnavimo laikas, realybės, nes turto kainos negali išlikti stabilios tokį ilgą laiką. Todėl naudojant indeksuoto anuiteto metodą CAPEX metinis apskaičiavimas koreguojamas keičiantis turto kainai.
Indeksuotas anuitetas. Indeksuotas anuitetas leidžia atsižvelgti į turto kainų pokyčių poveikį apskaičiuojant metinius kapitalo kaštus. Indeksuotas anuitetas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
(4)
Čia:
Ct ‒ Metiniai kapitalo kaštai t laikotarpiu;
It=0 ‒ pradinė turto vertė;
i ‒ metinis turto kainos pokytis;
WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina ;
n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas);
t –1 ‒ ankstesnis laikotarpis.
74.1. Jei daroma prielaida, kad laikotarpis, už kurį apskaičiuojami kapitalo kaštai, yra nesvarbus (su sąlyga, kad laikotarpis yra lygus laikotarpiui, kuriam nustatytas kainos pokytis), tada pirmiau pateiktą formulę (4) galima supaprastinti apskaičiuojant metinius kapitalo kaštus metams t = 1 taip:
(5)
Čia:
Ct=1 ‒ kapitalo kaštai
It=0 ‒ pradinė turto vertė; ;
i ‒ metinis turto kainos pokytis;
WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina ;
n ‒ turto naudingo tarnavimo laikas (kiekvienos rūšies turto norminis naudingo tarnavimo laikas).
74.2. Pagal pirmiau pateiktą formulę tikimasi, kad kainos pokyčio sparta atitinka ekonominį turto n naudingo tarnavimo laiką. Abu šie kintamieji i ir n yra apibrėžti kaip egzogeniniai, o tai reiškia, kad i yra vidutinė metinė kainų pokyčio sparta per turto naudingo tarnavimo laiką. Šis metodas reikalauja, kad abu kintamieji i ir n būtų nustatomi atskirai kiekvienam modeliuojamam turtui.
Laikas iki eksploatavimo pradžios. Standartinio ir indeksuoto anuiteto apskaičiavimo formulėse buvo daroma prielaida, kad turtas yra perkamas, pastatomas ir pradedamas eksploatuoti tą pačią akimirką. Nors tai yra supaprastintas vertinimas, neatsižvelgiant į laiką reikalingą turtui sukurti ir pradėti jį eksploatuoti. Per tą laiką tarp pirkimo ir eksploatavimo pradžios kapitalas jau yra pripažįstamas sąnaudomis, tačiau pajamos dar negaunamos. Toks supaprastintas vertinimas reiškia, kad statybos nevyksta ir dėl to tinklo sąnaudos bus įvertintos per maža kaina.
Siekiant išvengti šios situacijos, pirkimo išlaidos / kapitalo išlaidos turtui įsigyti naudingo tarnavimo laikotarpio pradžioje gali būti pakoreguotos, siekiant atspindėti tikrąjį momentą, kai susidarė kapitalo išlaidos, ir atspindėtų kapitalo kainą laikotarpiu tarp kapitalo išlaidų ir eksploatavimo pradžios. Ši korekcija apskaičiuojama pagal šią formulę:
(6)
Čia:
I’t=o ‒ pakoreguotos pirkimo išlaidos / kapitalo išlaidos turtui įsigyti naudingo tarnavimo laikotarpio pradžioje;
It=0 ‒ pradinė turto vertė;
u ‒ vidutinis laikotarpis nuo kapitalo sąnaudų iki eksploatacijos pradžios;
i ‒ metinis turto kainos pokytis;
WACC ‒ vidutinė svertinė kapitalo kaina.
Pakoreguotos standartinio ir indeksuoto anuiteto formulės, į kurias įskaičiuojamas laikas iki eksploatacijos pradžios, yra:
77.1. Standartinis anuitetas:
(7)
77.2. Indeksuotas anuitetas:
(8)
LRAIC sąnaudų metinio dydžio palyginimas su tradiciniais kaštų modeliais. LRAIC modelis ir tradiciniai „sąnaudų plius“ modeliai ženkliai skiriasi vertinant sąnaudų metinį apskaičiavimą (t. y. nusidėvėjimą ir investicijų grąžą). Tradiciniuose modeliuose nusidėvėjimas ir investicijų grąža nustatomi iš faktinių kapitalo išlaidų. Tai reiškia, kad kai investuojama, reguliuojamojo turto bazė lygi tos investicijos CAPEX ir kiekvienais metais sumažinama nusidėvėjimu, kol visiškai nuvertėja. Kadangi investicijų grąža apskaičiuojama pagal reguliuojamo turto bazę, tradiciniais modeliais turto investicijų grąža yra didžiausia pirmaisiais metais (kai investuojama) ir laikui bėgant mažėja, kol turtas visiškai nusidėvės.
Kita vertus, pagal LRAIC modelį metinės išlaidos apskaičiuojamos kaip pastovi metinė suma (susidedanti iš nuolatinio nusidėvėjimo ir nuolatinės investicijų grąžos), suteikdama operatoriams palankias sąlygas vykdyti investicijas nuolat, o ne ciklais. Tačiau naudojant tiesinį nusidėvėjimą LRAIC ir tradiciniuose kaštų modeliuose, nors bendra investicijų grąža per visą naudingo tarnavimo laiką absoliučiąja verte yra tokia pati, realybėje (atsižvelgiant į pinigų laiko vertę) bendra investicijų grąža per visą naudingo turto tarnavimo laiką yra mažesnė LRAIC modelyje, lyginant su tradiciniais kaštų modeliais (taip yra dėl to, kad pagal tradicinius modelius apskaičiuota investicijų grąža yra didesnė, nei LRAIC modelio apskaičiuota per pirmąjį naudingo tarnavimo laiką, tačiau yra mažesnė žvelgiant į antrąjį naudingo turto tarnavimo laikotarpį. Įvertinant pinigų kainą atsižvelgiant į laiko faktorių, ankstesni pinigų srautai (angl. cash flows) turi didesnę vertę nei vėlesnieji). Šį skirtumą, atsirandantį tarp LRAIC ir tradicinių modelių, galima panaikinti taikant vieną iš ekonominio nusidėvėjimo metodų (standartinį arba indeksuotą anuitetą). Jei yra taikomas tiesinis nusidėvėjimas, šių modelių skirtumus galima išspręsti šiomis alternatyvomis:
79.1. Naudojant pagreitintą, o ne tiesinį būdą reguliuojamojo turto bazei ir investicijų grąžai apskaičiuoti laikotarpiams tarp faktinių (pradinių) metų ir LRAIC tikslinių metų. Tokiu būdu reguliuojamo turto bazę galima padidinti ankstesniais reguliavimo laikotarpio metais, kuomet operatorių investicijos būtų didesnės. Pagal šį būdą investicijų grąža taip pat apskaičiuojama pagal vidutinę reguliuojamojo turto bazę aukščiau aprašytu tiesinio nusidėvėjimo metodu (It=0/2 * WACC).
79.2. Perskaičiuojant reguliuojamą turtą ir investicijų grąžą kiekvienam laikotarpiui tarp faktinių (pradinių) metų ir LRAIC tikslinių metų atskirai. Tai yra „hibridinis modelis“, pagal kurį reguliuojamojo turto ir investicijų grąžos apskaičiavimas yra priartinamas prie tradicinių modelių. Pagal šią alternatyvą LRAIC modelis neapskaičiuoja pastovios investicijų grąžos kiekvienu modeliuojamu laikotarpiu, nes ši pasikeis keičiantis reguliuojamo turto bazės lygiui atskirais laikotarpiais. Pasirinkus šį būdą investicijų grąža apskaičiuojama pagal konkrečią reguliuojamojo turto bazę, modeliuotą kiekvieniems konkretiems metams (t. y. taikoma tradicinė RAB * WACC formulė, kai kiekvieno laikotarpio RAB koreguojama atsižvelgiant į nusidėvėjimą).
Dėl savo paprastumo ir suprantamo skaičiavimo tiesinis nusidėvėjimo skaičiavimo metodas yra plačiai naudojimas, o skaičiavimo rezultatas pateikia pastovią metinę nusidėvėjimo sumą (kuri taip pat gali apimti investicijų grąžą). Tačiau šis metodas neatsižvelgia į turto kainų pokyčius ir neatspindi laiko tarpo nuo pradinio išteklių sumažėjimo iki turto įsigijimo momento ir iki momento, kai turtas pradedamas eksploatuoti.
Ekonominio nusidėvėjimo metodai (standartinis ir indeksuotas anuitetas) yra tikslesni, nes jie atspindi turto įsigijimo kainos pokyčius, kapitalo kainą ir laiką iki eksploatacijos pradžios. Tačiau jie reikalauja daugiau pradinių duomenų ir geresnės jų kokybės, nes kiekvienam turto vienetui turi būti pateikiama pagrįsta kainų tendencija ir vidutinis laikas iki eksploatacijos pradžios. Šie duomenys gali būti pagrįsti eksperto išvada tais atvejais, kai matoma subjektyvių ir individualių įvertinimų, kurie gali iškraipyti skaičiavimus, rizika.
Vertinant vertės laike skirtumus tarp LRAIC ir tradicinio modelio, šiuos susidarančius skirtumus siūloma spręsti, kai kiekvienam laikotarpiui tarp faktinių (pradinių) metų ir LRAIC tikslinių metų apskaičiuojamos konkrečios norminio turto bazės. Nepaisant to, kad LRAIC modelis virs labiau „hibridiniu modeliu“, jis leis tiksliau suderinti modeliuojamą ir tikrąją reguliuojamojo turto bazę.
Pradinėje Lietuvoje įgyvendinto LRAIC modelio versijoje galutiniuose LRAIC modelio skaičiavimuose buvo naudojamas tiesinis nusidėvėjimo metodas (įskaitant investicijų grąžą). Atnaujintame LRAIC modelyje naudojamas nusidėvėjimo metodas bus nurodytas kainos viršutinės ribos nustatymo metodikoje, tačiau LRAIC modelis išlaikys funkciją modeliuoti ir kitus aukščiau aprašytus CAPEX metinio skaičiavimo scenarijus.
v SKYRIUS
Taikomi vertinimo metodai
Ekonominė LRAIC modelio dalis paverčia optimizuotą techninį modeliavimą į ekonominę išraišką, kitaip tariant, modeliuojamam turtui priskiriama ekonominė vertė (sąnaudos, išreikštos kaip CAPEX, nusidėvėjimas ar kitos išlaidos). Turto vertinimui yra naudojami du dažniausiai taikomi metodai ‒ sąnaudų apskaita istorine verte (angl. historical cost accounting) ir sąnaudų apskaita einamąja verte (angl. current cost accounting):
84.1. Sąnaudų apskaita istorine verte (HCA) ‒ taikant šį metodą naudojama sąnaudų apskaitos istorine verte informacija, tai yra turto kaina, už kurią jis buvo pradėtas eksploatuoti, neatsižvelgiant į vėlesnius perkainojimus. Jis pateikia patikimus ir objektyvius įrodymus apie įvairaus tinklo turto sąnaudas, tačiau turi tam tikrų ribojimų kainų pokyčių ir naujų technologijų plėtros atveju. Todėl sąnaudų apskaitos istorine verte informacija neatspindi reikšmingų kainų pokyčių (padidėjimų ar sumažėjimų), o gautos teorinės faktinės operatoriaus išlaidos pagal LRAIC modelį gali atspindėti skirtingas išlaidas, palyginus su sąnaudomis, su kuriomis susiduria tikrasis rinkos dalyvis. Be to, sąnaudų apskaita istorine verte orientuota į praeitį ir atspindi visus praeities neefektyvumus bei neatsižvelgia į šiuolaikines ir efektyvesnes technologijas.
84.2. Sąnaudų apskaita einamųjų sąnaudų verte (CCA) ‒ šis būdas perkainoja turtą į jo dabartinę atkuriamąją vertę ir turtas kuriuo nebeprekiaujama rinkoje dėl technologijų pažangos ir kuris yra technologiškai pasenęs, vertinamas pagal modernaus ekvivalentiško turto (angl. Modern Equivalent Asset) kriterijų. Sąnaudų apskaita einamąja verte atliekama koreguojant istorines sąnaudas atsižvelgiant į infliaciją ir konkretaus turto kainų pokyčius, kuriuos sukelia technologijų ar rinkos pokyčiai.
Turto vertinimas gali būti pagrįstas:
85.1. Įrangos pardavėjų pateikta informacija;
85.2. Vidaus ar išorės lyginamaisiais rodikliais;
85.3. Rinkos dalyvių pateiktais duomenimis pradinių duomenų rinkimo etape.
Dažniausias būdas yra surinkti iš rinkos dalyvių duomenis apie tinklo elementų kainas ir palyginti bei (arba) koreguoti juos naudojant lyginamosios analizės duomenis. Kainos, pateiktos rinkos dalyviams, turėtų atspindėti jų tikrąsias turto ir įrangos pirkimo kainas arba kainas, nurodytas su pardavėjais pasirašytose sutartyse, kad prireikus būtų galima patikrinti jų vertinimą.
Sąnaudų apskaitos metodų privalumai ir trūkumai:
7 lentelė. Sąnaudų apskaitos metodų privalumai ir trūkumai
Būdas
Privalumai
Trūkumai
Sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte
· Patikimi ir objektyvūs duomenys, pagrįsti įstatymų nustatyta apskaita. · Lengvai prieinami istoriniai duomenys. · Atspindi faktines tinklų operatoriaus patirtas išlaidas.
· Neatspindi kainų pokyčių ir naujų technologijų plėtros. · Įtraukiami istoriniai neefektyvumai.
Sąnaudų apskaita einamąja verte
· Atspindi turto kainų pokyčius ir infliaciją. · Atspindi technologinius pokyčius. · Nurodo tinklų operatoriaus kainą, taip tarsi tinklas būtų pastatytas šiuo metu.
· Sunku iš naujo įvertinti istorines kainas. · Šiuolaikinis lygiavertis turtas gali neatitikti pasenusių technologijų parametrų. · Duomenis apie dabartines kainas nėra paprasta gauti, todėl yra vietos subjektyviems ir individualiems vertinimams.
Remiantis abiejų metodų pranašumais ir trūkumais, PSO ir STO LRAIC modelis turi funkciją, kuri leidžia modeliuoti abu turto vertinimo metodus ‒ sąnaudų apskaitą istorine verte ir sąnaudų apskaitą einamąja verte. Tačiau tie pagrindiniai tinklo elementai, kuriuos optimizuoja LRAIC modelis, modeliuojami taikant CCA metodą (įprastai), todėl pasirinkimas tarp HCA ir CCA taikomas tik tiems tinklo elementams, kurių LRAIC modelis nėra optimizavęs.
Remiantis VERT reikalavimais, tinklo elementams, kurie yra optimizuoti pagal LRAIC modelį, taikomas CCA metodas, o tiems tinklo elementams, kurie nėra optimizuoti pagal LRAIC modelį, naudojamas HCA metodas.
vI SKYRIUS
LRAIC modelio struktūra ir logika
LRAIC modelis yra sudėtingas techninis-ekonominis modelis, sukurtas „MS Excel“ programa, susidedantis iš įvairių darbalapių ir lentelių duomenims įvesti, modelio skaičiavimams ir rezultatams pateikti. LRAIC modelį sudaro 5 pagrindinės dalys:
90.1. Paklausos prognozė ‒ tai piko apkrovos prognozė, atspindinti vieną iš pagrindinių modelio įvesties duomenų, kuriais remiantis tinklo elementų apkrova koreguojama tinklo optimizavimo tikslais;
90.2. Esamo tinklo žymėjimas ‒ pagrindiniai įvesties duomenys, susiję su dabartiniais tinklo elementais, jų techniniais parametrais ir sąsajų tarp tinklo elementų sudarymu;
90.3. Optimizuotas tinklo modeliavimas ‒ tinklo elementų optimizavimo apskaičiavimas.
90.4. Ekonominis modeliavimas ‒ optimizuoto tinklo ekonominės vertės apskaičiavimas.
90.5. Rezultatų skaičiavimas ‒ galutinis optimizuoto tinklo kapitalo sąnaudų apskaičiavimas.
3 pav. Pagrindinės loginės LRAIC modelio dalys
LRAIC modelį sudaro kelių tipų žiniaraščiai:
91.1. Duomenų įvesties lapai ‒ tinklo elementas ir tinklo topologija – tai įvesties duomenų rinkimo lapai, kuriuose visi tinklo elementai esant įvairiems įtampos lygiams turėtų būti užpildyti reikalinga technine ir netechnine informacija.
91.2. Duomenų įvesties lapai ‒ pagrindiniai įvesties duomenys (technologiniai ir ekonominiai) ‒ tai įvesties duomenų rinkimo lapai, kuriuose užpildomi kiti technologiniai ir ekonominiai duomenys. Jie apima pagrindinius įvesties duomenis, tokius kaip makroekonominiai kintamieji (infliacija, BVP augimo tempas, WACC), technologijų lentelės (lentelės su optimizavimo modeliavimui naudojamomis technologijomis ir jų techniniais parametrais) ir vertinimo duomenys (technologijų kainos).
91.3. Skaičiavimo lapai ‒ tai lapai, naudojami pagrindiniams modelio skaičiavimams atlikti. Lape modelis apskaičiuoja optimizuotas tinklo technologijas, remdamasis faktine ir planuojama piko apkrova bei technologijomis ir jų parametrais, apibrėžtais technologijų lentelėse.
91.4. Rezultatų lapai ‒ tai darbiniai lapai, kuriuose pateikiami galutiniai LRAIC sąnaudų rezultatai.
91.5. Pagrindinis meniu ‒ tai darbinis lapas, kuriame parenkami pagrindiniai modeliavimo parametrai, tokie kaip modeliavimo laikotarpis, technologijos optimizavimo tipas, nusidėvėjimo tipas ir vertinimo tipas.
4 pav. Aukšto lygio LRAIC modelio architektūra
Aukšto lygio LRAIC modelio skaičiavimų logika yra tokia: pirmajame etape piko apkrovos poreikis nustatomas pagal individualius įtampos lygius. Bendra piko apkrovos paklausa proporcingai paskirstoma žemosios įtampos tinklo elementams ir, atsižvelgiant į pakoreguotą piko paklausą tinklo elementuose, esami tinklo elementai (naudojant „išdegintų mazgų“ modeliavimo metodą) yra optimizuojami remiantis technologijų optimizavimo lentele. Tinklo elementai yra suprojektuoti „iš apačios į viršų“, t. y. nuo žemos įtampos lygio link aukštesnio įtampos lygio, galutinį subalansavimą atliekant ypač aukštos įtampos lygyje.
Modelis taip pat atsižvelgs į vartojimą savoms reikmėms ir tinklo nuostolius ir atitinkamai pakoreguos tinklo elementų piko apkrovą. Siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir atsižvelgti į pasirinktų tinklo elementų N-1 kriterijus, bus apibrėžta speciali maksimalaus tinklo elemento apkrovos procentinė riba (pavyzdžiui, 50 % didžiausios apkrovos pagal tinklo elemento techninius parametrus). Kai ši riba bus viršyta, modelis automatiškai vertins technologiją su aukštesniais techniniais parametrais tam konkrečiam tinklo elementui. PSO ir STO galės apibrėžti tinklo elementus, kurie turi atitikti N-1 kriterijus, o procentinė riba bus nustatyta atsižvelgiant į PSO ir STO nuomones. Tai bus taikoma esant visiems įtampos lygiams. Taip pat, tinklo elementai, prie kurių tiesiogiai yra prijungti atskiri gamintojai ar vartotojai, optimizuojami taip, kad užtikrintų sutartyse su gamintojais ir vartotojais nurodytą instaliuotą ir/ar galimą vartoti maksimalią galią.
Pasibaigus įvertinimo ir optimizavimo procedūrai, PSO ir STO tinklai yra optimizuoti, o modelis pateikia tinklo elementų sąrašus ir kiekius kiekviename atskirame įtampos lygyje. Kainos įvesties duomenys yra naudojami techniniam-technologiniam modeliui paversti ekonomine išraiška, apskaičiuojant metines sąnaudas naudojant vieną iš apibrėžtų nusidėvėjimo ir vertinimo metodų.
Pagrindiniai LRAIC modelio skaičiavimo žingsniai ir sąsajos tarp atskirų modelio darbinių lapų, siekiant parodyti bendrą LRAIC modelio logiką.
5 pav. LRAIC modelio skaičiavimo logikos apžvalga
Aukšto lygio LRAIC modelio skaičiavimo procesas yra apibendrintas šiuose žingsniuose:
96.1. „1“ – pirmajame žingsnyje renkami pagrindiniai įvesties duomenys, suvesti į tinklo elementų duomenų surinkimo lapus, t. y. išsami informacija apie tinklo elementus, jų žymėjimas ir techniniai parametrai;
96.2. „2“ – toliau kiti įvesties duomenys suvedami į kitų įvesties duomenų darbinius lapus, pvz., modeliuotų technologijų ir ekonominio modeliavimo duomenys;
96.3. „3“ – kitame žingsnyje duomenys iš duomenų rinkimo lapų yra pakartojami duomenų skaičiavimo lapuose. Duomenų skaičiavimo lapai yra darbiniai lapai, naudojami pagrindiniams modelio skaičiavimams atlikti ir atvaizduoti techninę-technologinę modelio dalį;
96.4. „4“ – remiantis tinklo elementų žymėjimu, kiekvienam iš tinklo elementų apskaičiuojama faktinė pakoreguota piko apkrova. Koreguota piko apkrova apskaičiuojama dėl to, kad aukščiausiojo tinklo elemento piko apkrova nėra lygi piko apkrovų pavaldžiuose tinklo elementuose sumai. Todėl faktinė piko apkrova turi būti pakoreguota ir bus naudojama kaip pagrindas apskaičiuojant būsimą tinklo elemento piko apkrovą. Koreguota piko apkrova taip pat apima galios nuostolius;
96.5. „5“ – būsima piko apkrova pirmiausia apskaičiuojama žemiausiam tinklo lygiui, kuriam atliekamas optimizavimo modeliavimas (šio modelio atveju tai yra VĮ / ŽĮ transformacija, nes ŽĮ maitinančios linijos modeliuojamos tik supaprastintai).
96.5.1. Būsima piko apkrova šiame tinklo lygyje apskaičiuojama dviem skirtingiems naudojimo būdams:
96.5.1.1. Siekiant optimizuoti modelį šiame tinklo lygyje (t. y. VĮ / ŽĮ transformacija) ‒ būsima piko apkrova apskaičiuojama kaip faktinė nepakoreguota piko apkrova, įskaitant nuostolius, kuriuos padidina (arba sumažina) planuojamas piko apkrovos pokytis. Planuojamas piko apkrovos pokytis apskaičiuojamas pagal prognozuojamą piko apkrovą, lyginant modeliuojamus būsimus metus su pradiniais metais.
96.5.1.2. Aukštesnio lygio tinklo elementų optimizavimo modeliavimo tikslais ‒ kadangi modelis apskaičiuos būsimą piko apkrovą „iš apačios į viršų“, būsima tinklo elementų piko apkrova visuose aukštesnio lygio tinklo elementuose (virš VĮ / ŽĮ transformacijos lygio) bus apskaičiuota susumavus būsimą prie jo pajungtų žemesnio lygio tinklo elementų piko apkrovą naudojant tinklo topologiją (sąsajas) (pagal tinklo elemento unikalius identifikatorius).
96.5.2. Šiuo tikslu būsima pakoreguota piko apkrova apskaičiuojama žemiausiam modeliuojamam tinklo lygiui ir apskaičiuojama kaip faktinė pakoreguota piko apkrova, įskaitant nuostolius, kuriuos padidina (arba sumažina) planuojamas piko apkrovos pokytis. Planuojamas piko apkrovos pokytis apskaičiuojamas pagal prognozuojamą piko apkrovą, lyginant modeliuojamus būsimus metus su pradiniais metais. Šios būsimos pakoreguotos piko apkrovos vėliau bus susietos per aukštesnius tinklo lygius, kad būtų galima apskaičiuoti būsimas tinklo elementų piko apkrovas šiuose aukštesniuose tinklo lygiuose.
96.5.3. PSO tinklo lygmeniu atsižvelgiama į istorinę statistinę piko apkrovą, nes PSO tinklas yra mažiau hierarchinis ir paprastas piko apkrovų sumavimas iš pavaldžių tinklo lygių gali ne visiškai atspindėti realią situaciją tinkle.
6 pav. Būsimų piko apkrovų skirtinguose tinklo lygiuose apskaičiavimo logika
96.6. „6“ – remiantis būsima piko apkrova, apskaičiuota atskiriems tinklo elementams visuose tinklo lygiuose, bus atliekamas optimizavimo modeliavimas. Modeliuojant bus lyginamas faktinis esamo tinklo elemento technologinis pajėgumas ir jis bus lyginamas su apskaičiuota būsima piko apkrova. Optimali tinklo technologija apskaičiuotai piko apkrovai bus parenkama iš pageidaujamų technologijų, kurios bus pateiktos PSO ir STO kaip duomenų rinkimo dalis, sąrašo. Atliekant optimizavimo modeliavimą bus atsižvelgiama į reikalingus nepanaudotus pajėgumus, taip pat į tinklo elemento rezervinių pajėgumų reikalavimus (kai tinklo elementas turi turėti papildomų pajėgumų, kuomet jis naudojamas kaip kito tinklo elemento rezervinis tinklo elementas). Optimizavimo mastas (t. y. kurie tinklo elementai yra optimizuoti) priklauso nuo pasirinkto optimizavimo scenarijaus (tai gali apimti visus tinklo elementus, arba tik tuos, kurių naudingo tarnavimo laikas artėja prie pabaigos, arba nurodytus PSO ir STO).
96.7. „7“ – kitame žingsnyje atskirų optimizuoto modeliuojamo tinklo technologijų kiekiai bus apibendrinti iš skaičiavimo darbinių lapų. Kiekvienam iš modeliuojamų technologijos tipų bendrieji CAPEX bus apskaičiuojami naudojant bazinį CAPEX vienetą ir kitą tinklo CAPEX vienetą (CAPEX vieneto duomenys gali būti pateikiami kaip bendra vieneto kaina arba atskiriami į bazinę vieneto kainą ir kitus CAPEX komponentus). Naudojant kainų tendencijas, naudingą tarnavimo laiką ir vidutinį laiką iki eksploatacijos, apibrėžtus kiekvienam modeliuojamam technologijos tipui, bus apskaičiuotas bendras metinis nusidėvėjimas (įskaitant kapitalo mokestį, t. y. leidžiamą pelną). Modelis leidžia atlikti skaičiavimus naudojant skirtingus nusidėvėjimo metodus. Neoptimizuojami tinklo elementai į modelį yra įtraukiami pagal jų esamas išlaidas (nusidėvėjimą, grynąją balansinę vertę).
96.8. „8“ – modelis taip pat turi funkciją, skirtą modeliuoti OPEX, kai bendros metinės tinklo OPEX apskaičiuojamos atsižvelgiant į kiekvienos modeliuotos technologijos rūšies OPEX vienetą bei kiekvienos technologijos rūšies kiekius. Bendros metinės tinklo OPEX taip pat atspindi modeliuojamo laikotarpio infliaciją. Kita vertus, kainos viršutinės ribos skaičiavimui OPEX gali būti apskaičiuotos ne pagal LRAIC modelį, o pateiktos PSO ir STO atskirai naudojant tą patį būdą, kuris buvo naudojamas įgyvendinant pradinį LRAIC modelį Lietuvoje.
96.9. „9“ – paskutiniame žingsnyje apskaičiuojami visi CAPEX, bendri metiniai CAPEX ir bendri metiniai kiti OPEX visiems kitiems pagrindiniams tinklo elementams, pagalbiniams tinklo elementams ir kitam turtui. Bendri kitų pagrindinių tinklo elementų CAPEX yra gaunami iš kitų pagrindinių tinklo elementų ir vieneto bazinių CAPEX ir vieneto kitų CAPEX kiekių. Kitų pagrindinių tinklo elementų kiekiai apskaičiuojami kaip pagrindinių tinklo elementų skaičiaus ir vienam pagrindinio tinklo elementui tenkančių nustatytų kitų tinklo elementų kiekio funkcija.
96.9.1. Kitoms technologijoms, kurios nepriklauso nuo pagrindinių elementų skaičiaus (t. y. technologijoms, kurių kiekiai tinkle nepriklauso nuo pagrindinių tinklo elementų kiekių), apskaičiuojamos bendri CAPEX, bendri metiniai CAPEX ir bendri metiniai kiti OPEX remiantis CAPEX kiekiais ir vienam vienetui tenkančius CAPEX bei vienam vienetui tenkančius kitus CAPEX.
96.9.2. Kitam turtui (pvz., biurų pastatams, ne tinklo IT sistemoms ir kt.) metinės CAPEX apskaičiuojamos tiesiogiai iš PSO ir STO pateiktų išlaidų duomenų.
96.9.3. LRAIC modelio funkcijos leidžia modeliuoti kitus pagrindinius tinklo elementus, pagalbinius tinklo elementus ir kitą turtą, kaip aprašyta pirmiau. Šiems tinklo elementams ir turtui netaikoma LRAIC modeliavimo optimizacija, todėl metodą galima supaprastinti ir CAPEX bei OPEX, susijusias su šiais tinklo elementais ir turtu, PSO ir STO gali pateikti ne pagal LRAIC modelį, o kaip tiesioginius įvesties duomenis apskaičiuojant kainos viršutinę ribą.
96.10. „10“ – galiausiai PSO ir STO LRAIC rezultatai yra apibendrinti rezultatų darbo lapuose. Šiuose modelio darbo lapuose apibendrinamos metinės CAPEX, metinės OPEX ir bendros LRAIC metinės sąnaudos ir apskaičiuojamos LRAIC modeliuojamos leidžiamos optimizuoto PSO ir STO tinklo pajamos. Tolesniuose skyriuose išsamiau aprašomas modeliavimo būdas ir modeliavimui reikalingi duomenys.
vII SKYRIUS
Žemosios įtampos tinklo konstrukcija
Tinklo topologija, atsižvelgiant į VĮ / ŽĮ transformatorius, atspindės esamą STO topologiją, o atskiri transformatoriai bus įvertinti ir optimizuojami atsižvelgiant į išmatuotą piko apkrovą, taip pat modeliavimui parenkama optimali technologija pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
ŽĮ maitinančios linijos ir linijos, įskaitant „paskutinę mylią“, bus modeliuojamos supaprastintai dėl ribotų išsamių duomenų apie atskiras ŽĮ linijas ir dėl modeliavimo „MS Excel“ trūkumų. Todėl ŽĮ linijoms bus renkami duomenys apie vyraujantį ŽĮ maitinimo linijų tipą ir jų ilgius, kurie bus naudojami tik ekonominiam susijusių sąnaudų vertinimui. ŽĮ maitinimo linijoms nebus atliekamas optimizavimas pagal išmatuotą piko apkrovą. Likusioms ŽĮ linijų dalims bus renkami tik duomenys apie jų bendrą ilgį, darant prielaidą tik pagal vieną vidutinį ŽĮ linijos tipą.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).