LegalizeLietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GAMINIŲ IR PASLAUGŲ PRIEINAMUMO REIKALAVIMŲ
ĮSTATYMAS
2022 m. gruodžio 8 d. Nr. XIV-1633
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
Šis įstatymas nustato gaminių ir paslaugų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse, prieinamumo reikalavimus, siekiant laisvo gaminių ir paslaugų judėjimo Europos ekonominėje erdvėje.
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos rinkai (toliau – rinka) būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos, jeigu šiems gaminiams ir paslaugoms taikomi prieinamumo reikalavimai.
Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktas, nurodytas šio įstatymo 3 priede.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis įstatymas taikomas ekonominės veiklos vykdytojams, kurie teikia rinkai šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius arba teikia šio straipsnio 4 dalyje nurodytas paslaugas.
Šis įstatymas taikomas šiems rinkai pateikiamiems gaminiams:
1) vartotojų bendrosios paskirties kompiuterių aparatinės įrangos sistemoms ir joms skirtoms operacinėms sistemoms;
2) savitarnos terminalams (mokėjimo terminalams, taip pat savitarnos terminalams, skirtiems paslaugoms, kurioms taikomas šis įstatymas, teikti: bankomatams, bilietų pardavimo automatams, registracijos automatams, interaktyviesiems informacijos teikimo savitarnos terminalams, išskyrus terminalus, kurie yra įmontuotos transporto priemonių, orlaivių, laivų arba geležinkelių riedmenų sudedamosios dalys);
3) elektroninių ryšių paslaugoms teikti naudojamiems vartotojų galiniams įrenginiams su interaktyviaisiais kompiuteriniais pajėgumais;
4) vartotojo prieigos prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų interaktyviesiems įrenginiams;
5) elektroninėms skaityklėms.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti gaminiai, kurie yra geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys, turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, taip pat reikalavimus, nustatytus geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijose ir (ar) ES specifikacijose. Gaminių, kurie yra taip pat ir geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys, atitiktis įvertinama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Šis įstatymas taikomas šioms paslaugoms:
1) elektroninių ryšių paslaugoms, išskyrus perdavimo (siuntimo) paslaugas, naudojamas įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugoms teikti;
2) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugoms;
3) šiems keleivinio oro, autobusų ir vandens transporto paslaugų, išskyrus mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas, keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų elementams: interneto svetainėms, nešiojamaisiais prietaisais teikiamoms paslaugoms (įskaitant mobiliąsias programas), elektroniniams bilietams ir elektroninių bilietų pardavimo paslaugoms, informacijos apie transporto paslaugas, įskaitant kelionių informaciją realiuoju laiku, teikimo paslaugoms, informaciniams ekranams ir interaktyviesiems savitarnos terminalams. Paslaugų prieinamumo reikalavimai informaciniams ekranams taikomi tik Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviesiems ekranams, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviesiems savitarnos terminalams, išskyrus ekranus ir terminalus, kurie yra įmontuotos transporto priemonių, orlaivių, laivų arba geležinkelių riedmenų sudedamosios dalys;
4) banko paslaugoms vartotojams;
5) elektroninėms knygoms ir specialiai programinei įrangai;
6) elektroninės prekybos paslaugoms.
Šis įstatymas taip pat taikomas atsakymams į pagalbos prašymus, kurie gaunami skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Šis įstatymas netaikomas šiam interneto svetainių ir mobiliųjų programų turiniui:
1) iš anksto įrašytam apibrėžtos trukmės žiniasklaidos turiniui, paskelbtam iki šio įstatymo įsigaliojimo datos;
2) biuro programinės įrangos rinkmenų formatams, paskelbtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo datos;
3) internetiniams žemėlapiams ir kartografavimo paslaugoms (jeigu žemėlapiuose, skirtuose navigacijai, esminė informacija pateikiama prieinamu skaitmeniniu būdu);
4) trečiosios šalies turiniui, kuris nėra nei finansuojamas, nei parengtas, nei kontroliuojamas atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo;
5) interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms, kurios apibrėžiamos kaip archyvai, t. y. kurių turinys, įsigaliojus šiam įstatymui, nėra atnaujinamas arba redaguojamas.
Paslaugos, kurios atitinka prieinamos informacijos ir informacijos apie prieinamumą teikimo reikalavimus, nustatytus 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru, 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, 2011 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos su visais pakeitimais, 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su visais pakeitimais, 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų, laikomos atitinkančiomis šio įstatymo reikalavimus. Jeigu šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatomi reikalavimai, kuriais papildomi šioje dalyje nurodytų teisės aktų nustatyti reikalavimai, turi būti taikomi ir šie papildomi reikalavimai.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugos – paslaugos, kurios teikiamos elektroninių ryšių tinklais ir kuriomis naudojamasi siekiant identifikuoti, pasirinkti, peržiūrėti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir naudotis visomis teikiamomis funkcijomis, kaip antai subtitrais kurtiesiems ir klausos sutrikimų turintiems asmenims, garsiniu vaizdavimu, įgarsintais subtitrais ir vertimu į gestų kalbą, sukuriamais įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti paslaugų prieinamumą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnyje, ir gauti apie jas informaciją, įskaitant ir elektroninius programų vadovus.
Banko paslaugos vartotojams – šios vartotojams teikiamos bankų ir kitų finansų įstaigų teikiamos finansinės paslaugos:
1) su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, teikimas;
2) vartojimo kredito, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, teikimas;
3) Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose bei 45 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytos paslaugos;
4) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nustatytos su mokėjimo sąskaita susijusios paslaugos ir 5 straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;
5) elektroninių pinigų, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, leidimas.
Ekonominės veiklos vykdytojas – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas, platintojas ar paslaugos teikėjas.
Elektroninė knyga ir speciali programinė įranga – paslauga, kurią sudaro knygos elektroninę versiją perteikiančios skaitmeninės rinkmenos, prie kurių galima prisijungti, kurias galima naršyti, skaityti ir naudoti ir kurių prieigai yra skirta speciali programinė įranga, įskaitant nešiojamaisiais prietaisais teikiamas paslaugas ir mobiliąsias programas, išskyrus elektronines skaitykles.
Elektroninė skaityklė – speciali įranga, įskaitant aparatinę ir programinę įrangą, skirta prieigai prie elektroninių knygų rinkmenų, joms naršyti, skaityti ir kitaip naudoti.
Elektroninės prekybos paslaugos – paslaugos, teikiamos nuotoliniu būdu, naudojant interneto svetaines ir nešiojamuosius prietaisus, elektroninėmis priemonėmis ir individualiu vartotojo prašymu siekiant sudaryti vartojimo sutartį.
Gaminys – gamybos proceso metu pagaminta medžiaga, preparatas ar prekė, išskyrus maistą, pašarus, gyvus augalus ir gyvūnus, žmogaus kilmės gaminius bei augalinės ir gyvūninės kilmės gaminius, tiesiogiai susijusius su jų būsima reprodukcija.
Interaktyvieji kompiuteriniai pajėgumai – funkcinės galimybės palaikyti žmogaus ir įrenginio sąveiką, sudarant galimybes tvarkyti ir perduoti duomenis, balsą ar vaizdo medžiagą arba bet kokį jų derinį.
Labai maža įmonė – suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Maža įmonė – suprantama taip, kaip apibrėžiama Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Mokėjimo terminalas – prietaisas, kurio pagrindinė paskirtis yra sudaryti galimybę atlikti mokėjimus fizinėje pardavimo vietoje, naudojant mokėjimo priemones, apibrėžtas Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje.
Operacinė sistema – programinė įranga, kuria, be kita ko, valdoma sąsaja su išorine aparatine įranga, numatomos užduotys, priskiriama atmintinės talpa ir vartotojui pateikiama numatytoji sąsaja, kai nėra paleista jokia taikomoji programa, įskaitant grafinę vartotojo sąsają, nepriklausomai nuo to, ar tokia programinė įranga yra integruota į vartotojų bendrosios paskirties kompiuterių aparatinę įrangą, ar ji yra savarankiška programinė įranga, skirta naudoti bendrosios paskirties vartotojų kompiuterių aparatinėje įrangoje, bet neįskaitant operacinės sistemos paleidyklės, BIOS sistemos ar kitos programinės aparatinės įrangos, reikalingos paleidžiant arba diegiant operacinę sistemą.
Pašalinimas iš rinkos – priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią tiekimo grandinėje esančio gaminio tiekimui rinkai.
Prieinamumo reikalavimai – šio įstatymo 1 priede nustatyti reikalavimai gaminių ir (ar) paslaugų savybėms, elementams ir (ar) funkcijoms, siekiant, kad gaminiai ir (ar) paslaugos atitiktų universalaus dizaino principus ir kad atitinkamais gaminiais ir (ar) paslaugomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia.
Realiuoju laiku perduodamas tekstas – tekstinis dviejų ar daugiau asmenų pokalbis, kai įvedamo teksto ženklai siunčiami taip, kad pokalbis suvokiamas kaip nenutrūkstamas.
Rinkos priežiūros institucija – viena iš šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytų institucijų, vykdančių gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų laikymosi priežiūrą.
Vartotojų bendrosios paskirties kompiuterių aparatinės įrangos sistema – vartotojams naudoti skirtas įvairios paskirties aparatinės įrangos derinys – sukomplektuotas kompiuteris (įskaitant asmeninius, stalinius, knyginius ir planšetinius kompiuterius bei išmaniuosius telefonus), kuris kartu su atitinkama programine įranga yra pajėgus atlikti bendriausias kompiuterines užduotis.
Vartotojų prieigos prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų interaktyvusis įrenginys – įrenginys, kurio pagrindinė paskirtis yra suteikti vartotojui prieigą prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų.
Vidutinė įmonė – suprantama taip, kaip apibrėžiama Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (EB) Nr. 1107/2006, 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame akreditavimo reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, su visais pakeitimais, 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011, Reglamente (ES) Nr. 1177/2010, Reglamente (ES) Nr. 181/2011, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, Reglamente (ES) 2021/782, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
II SKYRIUS
GAMINIŲ IR PASLAUGŲ PRIEINAMUMO INSTITUCINĖ SISTEMA
4 straipsnis. Gaminių ir paslaugų prieinamumo politikos formavimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos gaminių ir paslaugų prieinamumo skatinimo priemonės.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
1) formuoja valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų pateiktą gaminių ir paslaugų prieinamumo srities informaciją ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo politikos valdymo tobulinimo.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija:
1) dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje konkurencijos politikos, ES vidaus rinkos politikos, viešųjų pirkimų politikos, verslo ir rinkos priežiūros atžvilgiu;
2) analizuoja verslo sąlygas, rinkos priežiūros institucijų veiklą gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje Lietuvos Respublikoje, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl jų veiklos gerinimo priemonių.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija:
1) dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje fizinės aplinkos prieinamumo atžvilgiu;
2) atsako už fizinės aplinkos pritaikymą asmenų su negalia poreikiams, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl fizinės aplinkos pritaikymo asmenų su negalia poreikiams priemonių.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija:
1) dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje vartotojų teisių užtikrinimo atžvilgiu;
2) analizuoja vartotojų teisių užtikrinimą gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje Lietuvos Respublikoje, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl vartotojų teisių užtikrinimo gerinimo priemonių.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje finansų rinkos ir finansinių paslaugų prieinamumo atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija:
1) dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje visuomenės informavimo ir leidybos prieinamumo atžvilgiu;
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.