Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso ĮSTATYMAS

Redaguota:1994

Redaguota:1994.04.06

g

Pakeitimai:

1.Parlamentas.

Įstatymas

I-620;

1990.09.27; Žin., 1990, Nr.29-695

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS TEISMŲ SANTVARKOS

IR TEISĖJŲ

STATUSO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

2.Parlamentas.

Įstatymas.

Nr. I-725,

priimtas 1990.10.31; Žin., 1990, Nr.32-772

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS TEISMŲ SANTVARKOS IR TEISĖJŲ

STATUSO

ĮSTATYMO 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO

LIETUVOS  RESPUBLIKOS

TEISMŲ

SANTVARKOS IR TEISĖJŲ STATUSO

Į S T A T Y M A S

I skyrius

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Teisingumą vykdo tik teismas

Sutinkamai su

Lietuvos Respublikos Konstitucija teisingumą

Lietuvos  Respublikoje

vykdo tik teismas.

2 straipsnis.

Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir

teisėjų statuso įstatymai

Lietuvos

Respublikos   teismų santvarką  ir teisėjų  statusą

nustato Lietuvos

Respublikos   Konstitucija, šis   įstatymas  ir

kiti Lietuvos

Respublikos įstatymai.

3 straipsnis.

Teismo uždaviniai

teisingumą, teismas gina piliečių socialines,

ekonomines,

politines  ir asmenines  teises bei  laisves, siekia,

kad  visi

piliečiai  tiksliai   vykdytų  Lietuvos   Respublikos

Konstitucijos ir

įstatymų reikalavimus,   gerbtų  kitų  piliečių

teises,  garbę  ir

orumą, būtų ištikimi Respublikai.

savo kompetencijos  ribose gina įmonių, įstaigų,

organizacijų,

kooperatinių  ir  kitų  visuomeninių  organizacijų

teises ir teisėtus

interesus.

4 straipsnis.

Teisingumo vykdymas

1.

Teisingumas    Lietuvos  Respublikoje  vykdomas  tiksliai

laikantis Lietuvos

Respublikos įstatymų.

vykdomas:

1) nagrinėjant

ir išsprendžiant teismo posėdžiuose civilines

bylas  dėl   ginčų,

susijusių   su  piliečių,  įmonių,  įstaigų,

organizacijų,

kooperatinių,   kitų   visuomeninių   organizacijų

teisėmis;

2) nagrinėjant

teismo posėdžiuose  baudžiamąsias  bylas  ir

skiriant bausmes

asmenims, kurie teismo nuosprendžiu pripažįstami

padarę

nusikaltimus,  arba  išteisinant  nepagrįstai  kaltinamus

asmenis.

5 straispnis.

Administracinių teisės pažeidimų bylų

nagrinėjimas

Rajonų

(miestų)  teismai, teisėjai,  administracinio proceso

teisėjai,

laikydamiesi  įstatymų  nustatytos  tvarkos,  nagrinėja

Lietuvos

Respublikos   įstatymų  jų   kompetencijai   priskirtas

administracinių

teisės pažeidimų bylas.

6 straipsnis.

Piliečių lygybė prieš įstatymą ir teismą

Respublikoje  visi piliečiai prieš įstatymą ir

teismą lygūs.

2.

Teisingumas   Lietuvos   Respublikoje  vykdomas  tiksliai

laikantis

piliečių     lygybės    prieš   įstatymą    ir   teismą

principo,

nepriklausomai nuo  socialinės  ir  turtinės  padėties,

pareigų,

partiškumo,  kilmės,   rasės   ir   tautybės,    kalbos,

išsilavinimo,

santykio su religija, užsiėmimo ir kitų aplinkybių.

7 straipsnis.

Piliečių teisė į teisminę gynybą

Respublikos  piliečiai sutinkamai  su įstatymu

turi teisę į

teisminę  gynybą  nuo  kėsinimosi  į  jų  gyvybę  ir

sveikatą, asmeninę

laisvę   it turtą,   garbę ir  orumą ir  kitų

Lietuvos

Respublikos  Konstitucijos jiems    numatytų  teisių  ir

laisvių apsaugą,

taip pat gynybą  nuo  valstybės  valdymo  organų

ir  pareigūnų

neteisėtų veiksmų.

valstybių  piliečiai  ir  asmenys  be  pilietybės

Lietuvos

Respublikos  teritorijoje naudojasi   teise  į  teisminę

gynybą lygiai su

Lietuvos Respublikos piliečiais.

8 straipsnis.

Teismų sudarymas

Lietuvos

Respublikos   teismai  sudaromi  iš renkamų teisėjų

ir teismo tarėjų.

9 straipsnis.

Kolegialus civilinių ir baudžiamųjų bylų

nagrinėjimas

ir baudžiamąsias  bylas visi teismai nagrinėja

kolegialiai,

išskyrus įstatymo numatytas išimtis.

instancijos teismas civilines ir baudžiamąsias

bylas nagrinėja

dalyvaujant teisėjui ir dviem teismo tarėjams.

3.

Įstatymo     numatytais  atvejais  Lietuvos  Respublikos

aukščiausiasis

teismas   kaip    pirmosios  instancijos   teismas

civilines    ir

baudžiamąsias bylas  nagrinėja dalyvaujant trims

teisėjams.

Respublikos    įstatymų    nustatyta    tvarka

baudžiamąsias

bylas     dėl padarytų   nusikaltimų,  už   kuriuos

įstatyme

numatyta  mirties  bausmė,  nagrinėja  prisiekusiųjų

teismas.

Respublikos aukščiausiojo  teismo  kolegijose

bylas kasacine ir

priežiūros tvarka nagrinėja trys teisėjai.

Respublikos  aukščiausiojo  teismo  prezidiumas

bylas nagrinėja

dalyvaujant daugumai Prezidiumo narių.

Respublikos  aukščiausiojo   teismo  plenumas

bylas narginėja

dalyvaujant      ne    mažiau    kaip    dviem

trečdaliams  jo

sudėties.

10 straipsnis.

Vienasmeniškas bylų nagrinėjimas

nustatytais  atvejais  bylas  teismuose  gali

nagrinėti teisėjas

vienasmeniškai.

bylas vienasmeniškai, teisėjas veikia teismo

vardu.

11 straipsnis.

Teisminio proceso kalba

Teisminis

procesas    Lietuvos    Respublikoje    vyksta

lietuvių   kalba.

Byloje  dalyvaujantiems  asmenims, nemokantiems

lietuvių  kalbos,

užtikrinama teisė  visapusiškai susipažinti  su

bylos   medžiaga,

dalyvauti teisminiuose  veiksmuose per  vertėją

ir   teisė kalbėti

teisme gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis

moka.

12 straipsnis.

Bylų nagrinėjimo viešumas

teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

bylas uždarame teismo posėdyje  leidžiama tik

įstatymo nustatytais

atvejais.

sprendimai  ir  nuosprendžiai  visada  skelbiami

viešai.

13 straipsnis.

Nekaltumo prezumcija

Asmuo laikomas

nekaltu,  kol  jo  kaltumas  nebus  įrodytas

įstatymo nustatyta

tvarka ir  pripažintas  įsiteisėjusiu  teismo

nuosprendžiu.

14 straipsnis.

Teisės į gynybą užtikrinimas

Įtariamasis,

kaltinamasis   ir  teisiamasis  turi  teisę  į

gynybą. Gynėjas

kviečiamas nuo  sulaikymo, suėmimo  ar kaltinimo

pareiškimo momento.

15 straipsnis.

Teisinė pagalba piliečiams ir

organizacijoms

1.

Civilinių,   baudžiamųjų   ir   administracinių   teisės

pažeidimų   bylų

procese   teisinę   pagalbą   piliečiams   ir

organizacijoms

teikia advokatų kolegijos.

teikimo  tvarką, dalyvaujančių procese

asmenų teises ir

pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

16 straipsnis.

Prokuroro dalyvavimas nagrinėjant bylas

teismuose

Lietuvos

Respublikos  prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai,

remdamiesi

Lietuvos   Respublikos  įstatymais ir  laikydamiesi jų

nustatytos tvarkos,

dalyvauja nagrinėjant bylas teismuose.

17 straipsnis.

Organizacinis rajonų (miestų) teismų

veiklos užtikrinimas

1.

Organizacinę  rajonų  (miestų)  teismų  veiklą  užtikrina

Lietuvos

Respublikos  teisingumo ministerija griežtai laikydamasi

teisėjų

nepriklausomumo ir jų klausymo tik įstatymo principo.

Respublikos teisingumo ministerija:

1) rengia   ir

teikia  Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiajai

Tarybai pasiūlymus

rajonų  (miestų) teismų  organizavimo, rajonų

(miestų) teismų

teisėjų rinkimų klausimais;

2) rengia  ir

teikia  Liaudies deputatų  taryboms pasiūlymus

rajonų (miestų)

teismų tarėjų rinkimų klausimais;

3) rengia

kandidatus į  rajonų  (miestų)  teismų  teisėjus,

organizuoja šių

teismų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;

4) organizuoja

rajonų (miestų)  teismų materialinį-techninį

aprūpinimą ir sudaro

jiems tinkamas sąlygas teisingumui vykdyti;

5) organizuoja

teisminės  statistikos  tvarkymą  ir  teismų

sprendimų vykdymą;

6) rengia  ir

įgyvendina  priemones rajonų  (miestų)  teismų

teisėjų

nepriklausomumui stiprinti.

II skyrius

TEISMŲ SISTEMA

Pirmasis skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI

18 straipsnis.

Lietuvos Respublikos teismai

Respublikos teismai  yra  Lietuvos  Respublikos

aukščiausiasis

teismas, rajonų (miestų) teismai.

su   ypatingais      įgaliojimais    Lietuvos

Respublikoje negali

būti.

Antrasis skirsnis

RAJONŲ (MIESTŲ) TEISMAI

19 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo sudarymas

(miesto)  teismas   sudaromas  rajone,   mieste

(išskyrus rajono

pavaldumo miestus), miesto rajone.

Respublikos  Aukščiausioji  Taryba  Lietuvos

Respublikos

teisingumo  ministro  teikimu  gali  sudaryti  vieną

rajono (miesto)  teismą

rajonui  ir miestui  arba rajonui  ir šio

rajono teritorijoje

esantiems miestams, arba vieną teismą keliems

miestams, arba kelis

teismus  vienam miestui.

(miesto) teisme gali būti sudaryta teismo sudėtis,

nagrinėjanti bylas,

kylančias iš šeimos santykių, nepilnamečių ir

kitas bylas.

Pakeitimai:I-620; 1990.09.27;

Žin.,Nr.29-695

20 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo sudėtis

(miestų) teismai  sudaromi iš  teismo pirmininko,

teisėjų,

administracinio proceso teisėjų ir teismo tarėjų.

(miestų) teismų  sudėtyje gali  būti  šių  teismų

pirmininkų

pavaduotojai.

(miesto)  teismo   pirmininką   ir   pirmininko

pavaduotoją  iš

teisėjų  tarpo  tvirtina  Lietuvos  Republikos

Aukščiausioji

Taryba  remdamasi Lietuvos  Respublikos  teisingumo

ministro teikimu.

21 straipsnis.

Rajonų (miestų) teismų teisėjų ir tarėjų

skaičius

Kiekvieno

rajono  (miesto) teismo  teisėjų,  administracinio

proceso teisėjų   ir

teismo   tarėjų skaičių   nustato  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausioji  Taryba Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro teikimu.

22 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo įgaliojimai

(miesto)  teismas  nagrinėja  visas  civilines,

baudžiamąsias ir

administracinių teisės pažeidimų bylas, išskyrus

bylas, kurias

įstatymas    priskiria    Lietuvos    Respublikos

aukščiausiojo teismo

kompetencijai.

(miesto)  teismas   analizuoja  ir  apibendrina

teisminę praktiką,

vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus.

23 straipsnis.

Administracinio proceso teisėjo

įgaliojimai

Administracinio

proceso  teisėjai nagrinėja  administracinių

teisės  pažeidimų

bylas,  rajono  (miesto)  teismo  pirmininkui

pavedus,

organizuoja  teismo vykdytojų  darbą ir jį kontroliuoja,

Lietuvos

Respublikos   įstatymų  numatytais   atvejais  nagrinėja

klausimus,

susijusius su teismų ir kitų organų sprendimų vykdymu.

24 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo pirmininkas

(miesto) teismo pirmininkas:

1) paskirsto

darbą teisėjams;

2) organizuoja

teismo tarėjų mokymą;

3) priima

piliečius, organizuoja  piliečių priėmimą  ir  jų

pasiūlymų,

pareiškimų bei skundų svarstymą;

4) vadovauja

teisminės praktikos  apibendrinimui, teisminės

statistikos

tvarkymui,      teikia     valstybiniams    organams,

visuomeninėms

organizacijoms  ir pareigūnams bei jų priežastis ir

sąlygas;

5) siūlo

paskirti teismo  vykdytojus, priima ir atledžia iš

darbo kitus teismo

aparato darbuotojus;

6) vadovauja

teismo aparato darbui;

7)

organizuoja  teismo  darbuotojų  kvalifikacijos  kėlimą,

teisėjų profesinių

žinių gilinimą.

kuriuose yra  vienas teisėjas, jis yra ir šio

teismo pirmininkas.

25 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo pirmininko

pavaduotojas

Rajono (miesto)

teismo pirmininko pavaduotojas:

1) pagal darbo

pasiskirstymą vykdo jam pavestas funkcijas;

2) rajono

(miesto) teismo pirmininkui laikinai nesant, eina

teismo pirmininko

pareigas.

26 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo pirmininko

pavadavimas

(miesto)  teismuose,   kuriuose   nėra   teismo

pirmininko

pavaduotojo,   teismo  pirmininkui  laikinai  nesant,

Lietuvos

Respublikos  teisingumo ministras eiti teismo pirmininko

pareigas paveda

vienam iš šio teismo teisėjų.

laikinai  nesant,  taip  pat  jį  atšaukus  ar

atleidus prieš

terminą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

teikimu   Lietuvos

Respublikos       Aukščiausiosios   Tarybos

Prezidiumas   eiti

teisėjo pareigas  paveda   vienam  iš    šio

teismo  tarėjų,  o

kai  kuriais atvejais ir kito rajono (miesto)

teismo teisėjui.

Trečiasis skirsnis

LIETUVOS

RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

27 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiasis

teismas - aukščiausioji teisminė valdžia

Respublikos  aukščiausiasis    teismas    yra

aukščiausioji

teisminė  valdžia   Lietuvos    Respublikoje,  kuri

Lietuvos

Respublikos įstatymų  nustatoma tvarka vykdo teisingumą

ir prižiūri Lietuvos

Respublikos teismų teisminę veiklą.

2.

Lietuvos     Respublikos    aukščiausiasis      teismas

susideda    iš

pirmininko, pirmininko  pavaduotojų,  teisėjų  ir

teismo tarėjų.

28 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo įgaliojimai

Respublikos aukščiausiasis teismas:

1) savo

įgaliojimų ribose  bylas nagrinėja  kaip  pirmosios

instancijos

teismas,   kasacine  tvarka,  priežiūros  tvarka  ar

paaiškėjus naujomis

aplinkybėmis;

2) analizuoja

ir apibendrina  teisminę  praktiką,  teisminę

statistiką  ir

duoda  vadovaujamuosius   išaiškinimus  teismams

Lietuvos

Respublikos      įstatymų     taikymo     klausimais,

iškylančiais

nagrinėjant  teismines  bylas. Lietuvos  Respublikos

aukščiausiojo

teismo plenumo  vadovaujamieji   išaiškinimai  yra

privalomi  teismams,

kitiems organams ir pareigūnams, taikantiems

įstatymą;

3) savo

įgaliojimų ribose sprendžia klausimus, kylančius iš

Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių;

4) vykdo kitus

įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.

2.

Sutinkamai    su  Lietuvos    Respublikos    Konstitucija

Lietuvos

Respublikos  aukščiausiasis  teismas    turi  įstatymų

leidybos

iniciatyvos  teisę Lietuvos  Respublikos Aukščiausiojoje

Taryboje.

29 straipsnis.

Lietuvos Reapublikos aukščiausiojo

teismo sudėtis

Lietuvos

Respublikos  aukščiausiasis  teismas  veikia  šios

sudėties:

1)

Aukščiausiojo teismo plenumas;

2)

Aukščiausiojo teismo prezidiumas;

3) Civilinių

bylų kolegija;

4) Baudžiamųjų

bylų kolegija.

30 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo plenumas

Respublikos  aukščiausiojo    teismo  plenumas

veikia  šios

sudėties:  Lietuvos  Respublikos      aukščiausiojo

teismo

pirmininkas,  pirmininko    pavaduotojai,    Lietuvos

Respublikos

aukščiausiojo  teismo teisėjai.

Respublikos  aukščiausiojo    teismo    plenumo

posėdžiuose

dalyvauja   Lietuvos  Respublikos   prokuroras    ir

Lietuvos

Respublikos   teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos

prokuroro

dalyvavimas plenumo darbe yra būtinas.

plenumo posėdžiuose  bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus

naujoms  aplinkybėms,  įstatymo  nustatyta  tvarka

dalyvauja advokatai.

posėdžiuose Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo

teismo pirmininko

kvietimu   gali  dalyvauti   rajonų  (miestų)

teismų

pirmininkas   ir    teisėjai,  Mokslinės    konsultacinės

tarybos   prie

Lietuvos     Respublikos    aukščiausiojo   teismo

nariai,

ministerijų,  valstybinių komitetų,    žinybų,  mokslo

įstaigų  ir   kitų

valstybinių   bei  visuomeninių  organizacijų

atstovai.

31 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo plenumo įgaliojimai

Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo plenumas:

1) savo

įgaliojimų ribose nagrinėja bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus

naujoms aplinkybėms;

2) nagrinėja

teisminės praktikos  ir teisminės  statistikos

apibendrinimo

medžiagą,   taip   pat    Lietuvos    Respublikos

prokuroro   ir

Lietuvos     Respublikos     teisingumo   ministro

teikimus    ir

duoda vadovaujamuosius išaiškinimus  teismams

Lietuvos

Respublikos   įstatymų taikymo  klausimais;   išklauso

rajonų (miestų)

teismų arba  teisėjų  pranešimus  apie  teisminę

įstatymų taikymo

praktiką;

3) Lietuvos

Respublikos  aukščiausiojo  teismo  pirmininko

teikimu sudaro

Lietuvos  Respublikos   aukščiausiojo     teismo

kolegijas   ir   iš

Aukščiausiojo  teismo teisėjų  renka  plenumo

sekretorių;

4) Lietuvos

Respublikos  aukščiausiojo  teismo  pirmininko

teikimu sudaro

Mokslinę    konsultacinę      tarybą      prie

Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo;

5)

įgyvendindamas įstatymų leidybos iniciatyvą, nagrinėja ir

sprendžia

klausimus   dėl    teikimų    Lietuvos    Respublikos

Aukščiausiajai

Tarybai     priimti     naujus,    pakeisti    ar

panaikinti

galiojančius  įstatymus  kreipiasi    į    Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiąją   Tarybą   dėl  Lietuvos  Respublikos

įstatymų aiškinimo;

6) išklauso

informacijas  apie    Lietuvos    Respublikos

aukščiausiojo

teismo  prezidiumo  darbą ir  Lietuvos  Respublikos

aukščiausiojo

teismo  kolegijų   pirmininkų  ataskaitas  apie

kolegijų veiklą;

7) nagrinėja

Lietuvos  Respublikos   aukščiausiojo  teismo

pirmininko

teikimus   dėl     to,  kad     Lietuvos  Respublikos

aukščiausiojo

teismo    plenumo   vadovaujamieji   išaiškinimai

nebeatitinka

Lietuvos Respublikos įstatymų;

8)   renka

Lietuvos  Respublikos   aukščiausiojo   teismo

teisėjų

kvalifikacinę kolegiją.

32 straipsnis.

Klausimų, nesusijusių su teisminių bylų

nagrinėjimu, svarstymas plenume

1.

Klausimai,   nesusiję  su  teisminių  bylų  nagrinėjimu,

kuriuos sutinkamai

su šiuo  įstatymu plenumui  svarstyti pateikė

Lietuvos

Respublikos     aukščiausiojo    teismo    pirmininkas,

Lietuvos

Respublikos   prokuroras  ar     Lietuvos   Respublikos

teisingumo

ministras,  svarstomi pagal jų arba jų įgaliotų asmenų

pranešimus.

klausimus, kuriuos  plenumui pateikia Lietuvos

Respublikos

aukščiausiojo    teismo  pirmininkas    ar  Lietuvos

Respublikos

teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos prokuroras

pateikia išvada.

kuriame   yra   vadovaujamųjų   išaiškinimų,

projektui parengti

plenumas gali  sudaryti redakcinę komisiją iš

plenumo narių.

33 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo plenumo darbo tvarka

Respublikos   aukščiausiojo   teismo  plenumas

šaukiamas nerečiau

kaip  du kartus  per metus.  Plenumo data  ir

pateikiami

svarstyti   klausimai   pranešami   plenumo   nariams,

Lietuvos

Respublikos  prokurorui,   Lietuvos      Respublikos

teisingumo

ministrui   ne   vėliau   kaip trisdešimt  dienų iki

posėdžio.

nutarimų projektai,  protestų  arba  išvadų  dėl

teisminių bylų

nuorašai  siunčiami   plenumo nariams,  Lietuvos

Respublikos

prokurorui  ir    Lietuvos  Respublikos    teisingumo

ministrui  ne vėliau

kaip dešimt dienų iki posėdžio.

Respublikos  aukščiausiojo    teismo  plenumo

posėdis   yra teisėtas,

jeigu  jame dalyvauja  ne mažiau  kaip du

trečdaliai jo

narių.  Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo  teismo

plenumo

nutarimai  priimami   balsuojant  atvirai.  Nutarimas

laikomas priimtu,

jeigu už jį balsavo dauguma plenumo narių.

nutarimus pasirašo plenumo pirmininkas ir plenumo

sekretorius.

Respublikos  aukščiausiojo    teismo  plenumo

sekretorius

organizuoja  plenumo   posėdžius,   užtikrina,    kad

būtų  surašomas

plenumo posėdžio protokolas.

34 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo prezidiumas

Respublikos  Aukščiausioji    Taryba  sudaro

Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo   teismo   prezidiumą   šios

sidėties:

Lietuvos     Respublikos  aukščiausiojo      teismo

pirmininkas,

pirmininko   pavaduotojai  ir Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo

teismo   teisėjai.   Prezidiumo    narių  skaičių

nustato Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba.

2.

Lietuvos    Respublikos    prokuroro      dalyvavimas

Lietuvos

Respublikos  aukščiausiojo      teismo     prezidiumo

posėdžiuose,

kuriuose nagrinėjamos teisminės  bylos, būtinas.

Įstatymo

nustatyta   tvarka  posėdžiuose   taip  pat   dalyvauja

advokatai.

Respublikos  aukščiausiojo   teismo prezidiumo

posėdžiai rengiami

ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

Respublikos  aukščiausiojo   teismo prezidiumo

posėdžiai yra

teisėti, jeigu  juose dalyvauja  prezidiumo  narių

dauguma.

Respublikos  aukščiausiojo   teismo prezidiumo

nutarimai priimami,

jei   už juos  balsavo posėdyje  dalyvavusių

prezidiumo   narių

dauguma.   Nutarimus   pasirašo   prezidiumo

pirmininkas.

35 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo

prezidiumo įgaliojimai

Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo prezidiumas:

1) savo

įgaliojimų ribose nagrinėja bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus

naujoms aplinkybėms;

2) nagrinėja

teisminės  praktikos  apibendrinimo  medžiagą,

analizuoja teisminę

statistiką;

3) nagrinėja

Lietuvos  Respublikos   aukščiausiojo  teismo

kolegijų ir tesimo

aparato darbo organizavimo problemas.

36 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo kolegijos

Lietuvos

Respublikos  aukščiausiojo  teismo  Civilinių  bylų

kolegiją  ir

baudžiamųjų  bylų    kolegiją  tvirtina    Lietuvos

Respublikos

aukščiausiojo   teismo   plenumas   iš   Lietuvos

Respublikos

aukščiausiojo teismo teisėjų.

37 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo kolegijų įgaliojimai

Lietuvos

Respublikos  aukščiausiojo  teismo  Civilinių  bylų

kolegija ir

Baudžiamųjų bylų   kolegija  savo įgaliojimų  ribose

bylas nagrinėja

kaip pirmosios   instancijos teismas,  kasacine,

priežiūros tvarka ar

paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

38 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo pirmininkas

Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo pirmininkas:

1) savo

įgaliojimų  ribose  ir  įstatymo  nustatyta  tvarka

paduoda  protestus

dėl  teisminėse  bylose  priimtų  sprendimų,

nuosprendžių,

nutarčių ir nutarimų;

2)  įstatymo

nustatytais  atvejais   ir  laikydamasis   jų

nustatytos

tvarkos   turi  teisę  sustabdyti  teisminėse  bylose

priimtų sprendimų,

nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų vykdymą;

3) organizuoja

teisminės praktikos ir teisminės statistikos

analitinį darbą,

teikia  valstybiniams  organams,  visuomeninėms

organizacijoms

teikimus,  kad būtų  pašalinti įstatymo pažeidimai

ir jų priežastys;

4) šaukia

Lietuvos   Respublikos   aukščiausiojo    teismo

plenumą  ir

pirmininkauja jo posėdžiams;

5)  šaukia

Lietuvos  Respublikos    aukščiausiojo  teismo

prezidiumą  ir

pateikia     jam       svarstyti      klausimus,

pirmininkauja

prezidiumo  posėdžiams,   gali    pirmininkauti

Lietuvos

Respublikos   aukščiausiojo  teismo   kolegijų   teismo

posėdžiams

nagrinėjant bet kokią bylą;

6) pateikia

Lietuvos  Respublikos   Aukščiausiajai Tarybai

ataskaitas apie

Lietuvos    Respublikos  aukščiausiojo    teismo

veiklą     ir

teikimus     dėl   Lietuvos  Respublikos  įstatymų

išaiškinimo;

7)   pateikia

Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo  teismo

plenumui teikimus

dėl  Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo teismo

plenumo  nutarimų

pateikimo,  jei   jų  nuostatos  nebeatitinka

įstatymo;

8) paskirsto

pareigas  Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo

teismo pirmininko

pavaduotojams;

9) priima

piliečius ir organizuoja teisme piliečių priėmimą,

pasiūlymų,

pareiškimų ir skundų svarstymą.

39 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo

teismo pirmininko pavaduotojai

1.

Lietuvos      Respublikos     aukščiausiojo     teismo

pirmininko

pavaduotojai:

1) gali  pirmininkauti

Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo

teismo kolegijų

teisminiams posėdžiams;

2)  įstatymo

nustatytuose  ribose   ir   laikydamiesi   jo

nustatytos

tvarklos  paduoda  protestus  dėl  teisminėse  bylose

priimtų sprendimų,

nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų;

3)  įstatymo

nustatytais  atvejais   ir  laikydamiesi   jo

nustatytos

tvarkos   turi  teisę  sustabdyti  teisminėse  bylose

priimtų sprendimų,

nutarčių ir nutarimų vykdymą;

4) pagal

pasiskirstymą  pareigomis   vadovauja    Lietuvos

Respublikos

aukščiausiojo  teismo  kolegijų  ir  teismo  aparato

padalinių darbui;

5)  sudaro

teismo  sudėtis   byloms   nagrinėti   kolegijų

posėdžiuose;

6)   pateikia

Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo  teismo

plenumo kolegijų

veiklos ataskaitas;

7) organizuoja

atitinkamos kolegijos teisėjų kvalifikacijos

kėlimą.

Respublikos aukščiausiojo  teismo  pirmininkui

nesant,  Lietuvos

Respublikos  aukščiausiojo  teismo  pirmininko

pareigas jo

pavedimu eina  Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo

teismo pirmininko

pavaduotojas. Eidamas pirmininko pareigas, jis

turi visas

pirmininko teises.

3.

Lietuvos    Respublikos      Aukščiausioji      Taryba

Lietuvos

Reapublikos  aukščiausiojo    teismo      pirmininko

teikimu    iš

Lietuvos     Respublikos  aukščiausiojo  teismo

pirmininko

pavaduotojų     tvirtina    Lietuvos    Respublikos

aukščiausiojo teismo

kolegijų pirmininkus.

40 straipsnis.

Procesiniai Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo

teismo pirmininko ir jo

pavaduotojų apribojimai

Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo  teismo   pirmininkas  ir

jo pavaduotojai,

jeigu    jie   paduoda   protestą   Lietuvos

Respublikos

aukščiausiojo   teismo      kolegijai,    prezidiumui

arba   plenumui

konkrečiojoje byloje, negali balsuoti sprendžiant

šią bylą.

III skyrius

TEISĖJŲ STATUSAS

Pirmasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

41 straipsnis.

Teisėjai ir teismo tarėjai

ir  teismo   tarėjai yra  Lietuvos Respublikos

piliečiai, įstatymo

nustatyta    tvarka  išrinkti    į  Lietuvos

Respublikos

aukščiausiąjį teismą, rajonų (miestų) teismus.

teismo  tarėjai atsakingi  juos išrinkusiems

valstybės valdžios

organams.

tarėjai, vykdydami teisingumą, turi visas teisėjo

teises.

Antrasis skirsnis

PAGRINDINĖS TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ

NEPRIKLAUSMUMO GARANTIJOS

42 straipsnis.

Teisėjų ir teismo tarėjų

nepriklausomumas

teismo  tarėjai yra  nepriklausomi ir klauso

tik įstatymo.

ir  teismo  tarėjų  nepriklausomumą  užtikrina

įstatymo

nystatyta   jų  išrinkimo   ir  atleidimo   tvarka,  jų

neliečiamumas,

griežtai    reglamentuota   teisingumo   vykdymo

procedūra,

teisėjų   pasitarimo   slaptumas   priimant   teismo

sprendimus  ir

draudimas   reikalauti   atskleisti   pasitarimo

paslaptį,

atsakomybė  už teismo negerbimą ir kišimąsi į konkrečių

bylų nagrinėjimą,

reikiamų  organizacinių  ir  techninių  sąlygų

teismų  veiklai

sudarymas,  taip  pat  teisėjų  materialinis  ir

socialinis

aprūpinimas.

negali būti  jokios politinės  partijos  nariu,

visuomeninio

politinio judėjimo dalyviu.

43 straipsnis.

Atsakomybė už teismo negerbimą

Dalyvaujančių

byloje  asmenų arba  esančių  teismo  posėdyje

piliečių  parodyta

nepagarba  teismui,   taip   pat   veiksmai,

liudijantys aiškų

teismo niekinimą,  nepaisant kas  juos padarė,

užtraukia

atsakomybę   sutinkamai   su   Lietuvos   Respublikos

įstatymais.

44 straipsnis.

Draudimas kištis į teisminių bylų

sprendimą

valdžios ir valdymo organų, politinių partijų,

visuomeninių

organizacijų,  visuomeninių judėjimų,  pareigūnų  ir

kitų piliečių

kišimasis  į  teisėjų  ir  teismo  tarėjų  veiklą,

vykdant teisingumą,

draudžiamas.

poveikis  teisėjams arba teismo tarėjams turint

tikslą  kliudyti

teisingai  išnagrinėti   konkrečią  bylą  arba

pasiekti,  kad

būtų  priimtas   neteisėtas  teismo  sprendimas,

užtraukia

baudžiamąją atsakomybę.

informacijos  priemonės   neturi  teisės  savo

pranešimuose iš

anksto skelbti žinių, darančių poveikį teisminio

nagrinėjimo

rezultatams ar pažeidančių nekaltumo prezumpciją.

45 straipsnis.

Teisėjų ir teismo tarėjų neliečiamumas

negali būti iškelta baudžiamoji byla, jis negali

būti suimtas   be

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, o

tarp jos  sesijų -

be   Lietuvos   Respublikos  Aukščiausiosios

Tarybos   Prezidiumo

sutikimo.  Teismo  tarėjams šios  garantijos

galioja, kai jie

eina tarėjo pareigas teisme.

teisėjo sulaikyti, atvesdinti ar taikyti jam

administracines

nuobaudas  teismine tvarka.  Teismo tarėjams šios

garantijos galioja,

kai jie eina tarėjo pareigas teisme.

bylą teisėjams  arba  teismo  tarėjams  gali

iškelti tik

Lietuvos  Respublikos   prokuroras. Tuo   pat  metu

sprendžiamas

teisėjo  įgaliojimų   sustabdymo klausimas.    Bylos

tyrimo priežiūrą

vykdo Lietuvos Respublikos prokuroras.

teismo  tarėjų baudžiamosios bylos teismingos

Lietuvos Respublikos

aukščiausiajam teismui.

46 straipsnis.

Teismo tarėjų darbo teisių garantijos

Administracijos

iniciatyva  atleisti iš  darbo teismo tarėją

jo įgaliojimų

laikotarpių arba  drausminės nuobaudos  tvarka  ir

perkelti į  mažiau apmokamą

darbą  leidžiama  laikantis  bendros

atleidimo tvarkos,

tik sutikus  jį išrinkusiai Liaudies deputatų

tarybai.

Trečiasis skirsnis

TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ RINKIMAI

47 straipsnis.

Reikalavimai, keliami kandidatams į

teisėjus ir teismo tarėjus

(miesto)  teisėju gali  būti išrinktas  Lietuvos

Respublikos

pilietis, kuriam  rinkimų dieną  yra ne  mažiau  kaip

25   metai, turintis

aukštąjį  juridinį išsilavinimą,  ne mažesnį

kaip dvejų  metų

teisinio  darbo stažą  ir išlaikęs kvalifikacinį

egzaminą.

(miesto) teismo  adminisracinio  proceso  teisėju

gali būti

išrinktas  Lietuvos    Respublikos  pilietis,  kuriam

rinkimų dieną  yra

ne    mažiau   kaip     23  metai,  turintis

aukštąjį

juridinįišsilavinimą   ir   išlaikęs   kvalifikacinį

egzaminą.

Respublikos  aukščiausiojo  teismo  teisėju,

Aukščiausiojo

teismo  pirmininko   pavaduotoju  ar  Aukščiausoijo

teismo pirmininku

gali būti   išrinktas  Lietuvos    Respublikos

pilietis,

turintis   aukštąjį  juridinį  išsilavinimą    ir  ne

mažesnį kaip

penkerių metų teisėjo, prokuroro arba advokato darbo

stažą.

tarėju  gali būti išrinktas Lietuvos Respublikos

pilietis, kuriam

rinkimų dieną yra ne mažiau kaip 25 metai.

48 straipsnis.

Kandidatų į teisėjus parinkimas

1.

Kandidatus    į   rajonų   (miestų)   teismų   tarėjus,

administracinio

proceso   teisėjus  parenka Lietuvos  Respublikos

teisingumo

ministerija, remdamasi  kolektyvų, kuriuose jie dirba,

nuomone ir teisėjų

kvalifikacinės kolegijos išvada.

į  Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo

teisėjus,

laikantis   šio     įstatymo   reikalavimų,     parenka

Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo teismo  plenumas, remdamasis

teisėjų

kvalifikacinės kolegijos išvada.

pirmą  kartą   rekomenduojami  kandidatais  į

teisėjus, atlieka

profesinį  pasirengimą   Lietuvos Respublikos

teisingumo

ministerijos  ir   Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo

teismo  nustatomais

atvejais ir tvarka.

4.

Kandidatus   į   rajonų   (miestų)   teismų   teisėjus,

administracinio

proceso    teisėjus    Lietuvos    Respublikos

Aukščiausiajai

Tarybai   pristato   kartu   Lietuvos  Respublikos

tesingumo

ministras    ir  Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo

teismo pirmininkas.

į Lietuvos  Respublikos aukščiausiojo teismo

teisėjus

Lietuvos     Respublikos      Aukščiausiajai    Tarybai

pristato

Lietuvos     Respublikos   Aukščiausiosios   Tarybos

Prezidiumas.

49 straipsnis.

Kandidatų į teismo tarėjus iškėlimas

į teismo tarėjus kelia piliečių susirinkimai

(ne mažiau kaip 25

žmonės) pagal darbo arba gyvenamąją vietą.

į  rajonų  (miestų)  teismų  tarėjus  kėlimą

organizuoja rajonų,

miestų Liaudies deputatų tarybų prezidiumai,

o kandidatų į

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo tarėjus -

Lietuos

Respublikos   Aukščiausiosios      Tarybos    Prezidiumas

sutinkamai  su  šio

įstatymo reikalavimais.

į  rajonų  (miestų)  teismų  tarėjus  rajono

(miesto)  Liaudies

deputatų  tarybai   pristato  šios   tarybos

prezidiumas.

į Lietuvos  Respublikos aukščiausiojo  teismo

tarėjus

Lietuvos     Respublikos       Aukščiausiajai    Tarybai

pristato

Lietuvos     Respublikos   Aukščiausiosios   Tarybos

Prezidumas.

Pakeitimai :

Nr. I-725, priimtas 1990.10.31;

Žin.,

1990, Nr.32-772

50 straipsnis.

Teisėjų ir teismo tarėjų rinkimo tvarka

bei

įgaliojimų laikas

(miestų) teismų teisėjus, administracinio proceso

teisėjus  ir

Lietuvos  Respublikos    aukščiausiojo    teismo

teisėjus  renka

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

(miestų)  teismų tarėjus renka Liaudies deputatų

tarybos, o

Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo teismo tarėjus -

Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba.

teisėjai renkami dešimčiai metų, o teismų tarėjai

• penkeriems metams.

teisėjų ir teismo tarėjų įgaliojimų laikas baigiasi

tuo  metu,  kai

jie  nagrinėja  teisminę  bylą,  jų  įgaliojimai

išlieka, kol bus

baigta nagrinėti ši byla.

pareigų teismuose tarėjai šaukiami iš eilės ne

daugiau kaip  dviem

savaitėms per metus, išskyrus atvejus, kai šį

laiką būtina

prailginti teisminės  bylos nagrinėjimui,  pradėtam

jiems dalyvaujant,

užbaigti.

51 straipsnis.

Teisėjo ir teismo tarėjo priesaika

teismo tarėjai duoda priesaiką.

teismo tarėjo priesaikos tekstą, taip pat jos

davimo   tvarką

nustato  Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas.

Ketvirtasis skirsnis

TEISĖJŲ

IR TEISMO TARĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

52 straipsnis.

Teisėjų ir teismo tarėjų teisės

teismo  tarėjai turi  valdingus įgaliojimus,

reikalingus

teisingumui   vykdyti.  Šiuos   įgaliojimus  nustato

Lietuvos Respublikos

įstatymai.

to, turi teisę:

1)  reikalauti,

kad  pareigūnai  ir  piliečiai  vykdytų  jo

nurodymus,

susijusius su įstatymo jam pavestų pareigų vykdymu;

2)

teikti     valstybiniams    organams,    visuomeninėms

organizacijoms ir

pareigūnams teikimus dėl įstatymų pažeidimų, jų

priežasčių ir sąlygų

pašalinimo;

3)

išreikalauti   žinias  iš  valstybinių  ir  visuomeninių

organų, mokslo

įstaigų ir informacijos centrų.

3.

Valstybiniai   organai,  visuomeninės  organizacijos  ir

pareigūnai privalo

vykdyti teisėjų  reikalavimus  ir  nurodymus,

susijusius su

teismine veikla,  laiku atsakyti  į jų teikimus ir

paklausimus.

gali pateikti  teisėjų konferencijai,  Lietuvos

Respublikos

aukščiausiajam   teismui  svarstyti  pasiūlymus  dėl

vadovaujamųjų

išaiškinimų įstatymų taikymo klausimais.

tarėjas, turintis aukštąjį juridinį išsilavinimą,

gali  pavaduoti

rajono  (miesto)  teismo  teisėją  jam  laikinai

nesant, taip pat jį

atšaukus arba atleidus prieš terminą.

53 straipsnis.

Teisėjų ir teismo tarėjų pareigos

ir  teismo  tarėjai,  nagrinėdami  civilines,

baudžiamąsias ir

administracinių teisės pažeidimų bylas, privalo

tiksliai  vykdyti

įstatymo  reikalavimus,  užtikrinti  piliečių

teisių ir  laisvių,

jų  garbės  ir  orumo,  visuomenės  interesų

gynybą,  aukštą

teisminės  veiklos  kultūrą,  būti  teisingi  ir

humaniški.

privalo  ugdyti   savo   profesines   žinias,

analizuoti ir

apibendrinti teisminę praktiką.

teismo tarėjai, eidami savo pareigas teisme,

taip pat  ir

netarnybiniuose  santykiuose, turi  vengti  poelgių,

kurie galėtų

menkinti teisingumo  autoritetą, teisėjo orumą arba

kelti abejonę dėl jo

objektyvumo.

tarėjai privalo  gilinti teisės  žinias,  rengtis

kiekvienos bylos

teisminiam nagrinėjimui.

turi iš  anksto supažindinti  teismo tarėjus su

nagrinėtinomis

bylomis, įstatymais ir jų taikymo praktika, teikti

kitą pagalbą,

susijusią su tarėjo įgaliojimų vykdymu.

ir  teismo  tarėjai  neturi  teisės  atskleisti

teisėjų

pasitarimo   paslapties  ir   žinių,   gautų   uždaruose

posėdžiuose.

tarėjai privalo  laiku atvykti  į teismą  vykdyti

teisingumą. Teismo

tarėjo iškvietimas  į teismą  yra  privalomas

įmonės, įstaigos,

organizacijos administracijai.

Penktasis skirsnis

TEISĖJŲ

KONFERENCIJOS, TEISĖJŲ KVALIFIKACINĖS KOLEGIJOS

54 straipsnis.

Teisėjų konferencijos

1.

Lietuvos    Respublikos   teismų     teisėjai    kasmet

šaukiami   į

konferencijas.

2.Teisėjų

konferencijas     šaukia    Lietuvos  Respublikos

teisingumo

ministerija  ir  Lietuvos  Respublikos  aukščiausiasis

teismas.

konferencijos  svarsto  teisminėje  praktikoje

iškilusius

įstatymo   taikymo  klausimus,   kreipiasi į  Lietuvos

Respublikos

aukščiausiąjį  teismą dėl  vadovaujamųjų  išaiškinimų

davimo.

konferencijų šaukimo  ir jų darbo tvarką nustato

Lietuvos

Respublikos      teisingumo     ministerija        ir

Lietuvos  Respublikos

aukščiausiasis teismas.

55 straipsnis.

Teisėjų kvalifikacinės kolegijos

kvalifikacinės kolegijos sudaromos siekiant, kad

į  teisminį   darbą

būtų  iškelti  tinkami  kandidatai  ir  būtų

užtikrinamas teisėjų

nepriklausomumas.

(miestų) teismų  teisėjų  kvalifikacinę  kolegiją

renka teisėjų

konferencija iš šių teismų teisėjų.

Respublikos  aukščiausiojo    teismo  teisėjų

kvalifikacinę

kolegiją renka  Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo

teismo  plenumas  iš

Aukščiausiojo teismo teisėjų.

kvalifikacinės   kolegijos   narių   skaičius

nustatomas   ją

renkant.  Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo

teismo pirmininkas

ir jo  pavaduotojai į  teisėjų kvalifikacinės

kolegijos sudėtį

neįeina.

kvalifikacinės  kolegijos  renkamos  penkeriems

metams.  Jos

atsiskaito  atitinkamai   teisėjų   konferencijai,

Lietuvos Respublikos

aukščiausiojo teismo plenumui.

kvalifikacinių kolegijų  rinkimų ir  jų  veiklos

tvarką nustato

Lietuvos  Respublikos   Aukščiausiosios  Tarybos

Prezidiumo

tvirtinami nuostatai.

56 straipsnis.

Teisėjų kvalifikacinių kolegijų

įgaliojimai

kvalifikacinės kolegijos:

1) įvertina

kiekvieno  kandidato,  pirmą  kartą  keliamo  į

teisėjus, tinkamumą

teisėjo darbui ir rengia kandidatų į teisėjus

kvalifikacinį

egzaminą;

2) pateikia

išvadą, ar asmuo tinka dirbti teisėjo darbą;

3) rengia

teisėjų kvalifikacinį atestavimą;

4) pateikia

išvadą dėl teisėjo atšaukimo;

5) nagrinėja

teisėjų drausminės atsakomybės bylas.

Respublikos  aukščiausiojo    teismo  teisėjų

kvalifikacinė

kolegija  nagrinėja   skundus dėl   rajonų (miestų)

teismų   teisėjų

kvalifikacinės   kolegijos   sprendimų   teisėjų

atšaukimo   ir

drausminės atsakomybės klausimais.

Šeštasis skirsnis

TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ ATŠAUKIMAS

IR

JŲ ATLEIDIMAS PRIEŠ TERMINĄ.

TEISĖJŲ DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

57 straipsnis.

Teisėjų ir teismo tarėjų atšaukimas ir

atleidimas prieš terminą

ir  teismo  tarėjas  gali  būti  prieš  terminą

atšaukti  už

tyčinį  šiurkštų   įstatymo  pažeidimą,  jų  vardą

žeminantį  poelgį,

taip  pat   kai  jų   atžvilgiu   įsiteisėja

apkaltinamasis

teismo nuosprendis.

ir  teismo  tarėjas  prieš  terminą  gali  būti

atleistas iš

pareigų:

1) dėl

sveikatos būklės, kliudančios dirbti;

2) išrinkus  į

kitas  pareigas arba  perkėlus jo  sutikimu į

kitą darbą;

3) savo noru.

teismo  tarėjų atšaukimo  ir atleidimo  prieš

terminą   tvarką

nustato   šis   įstatymas   ir  kiti  Lietuvos

Respublikos

įstatymai.

atšaukimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į

teisėjų

kvalifikacinės kolegijos išvadas.

58 straipsnis.

Teisėjų atsakomybė

gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn:

1)  už

tyčinį  šiurkštų   įstatymo  pažeidimą  nagrinėjant

teismines bylas;

2) už kitokį

tarnybinį nusižengimą;

3) už teisėjo

vardą žeminantį poelgį.

sprendimo panaikinimas  arba  pakeitimas  savaime

neužtraukia

teisėjo,   dalyvavusio   priimant   šį   sprendimą,

drausminės

atsakomybės  jeigu jis  sąmoningai nepažeidė  įstatymo

arba nenusikalto

nesąžiningumu, kuris sukėlė esminių pasekmių.

patraukimo drausminėn atsakomybėn tvarką nustato

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Septintasis skirsnis

KITOKIE

TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ STATUSO KLAUSIMAI

59 straipsnis.

Kvalifikacinis teisėjų atestavimas

Teisėjai

Lietuvos   Respublikos   Aukščiausiosios    Tarybos

Prezidiumo nustatoma

tvarka  yra atestuojami ir pagal atestacijos

rezultatus jiems,

atsižvelgus  į kvalifikaciją ir darbo patirtį,

suteikiamos

kvalifikacinės klasės.

60 straipsnis.

Teisėjų materialinis ir socialinis

aprūpinimas

Teisėjų darbo

užmokiestį, tarnybinių atlyginimų priemokų už

kvalifikaciją

skyrimo tvarką ir dydžius, atostogų trukmę, pensinį

ir kitokį

materialinį bei  socialinį aprūpinimą nustato Lietuvos

Respublikos

įstatymai.

61 straipsnis.

Teisėjų antraeilis darbas

Teisėjams

dirbti   antraeilį  darbą  neleidžiama,  išskyrus

pedagoginę ir

mokslinio tyrimo veiklą.

62 straipsnis.

Darbo užmokesčio, kitokių išmokų ir

lengvatų palikimas teismo tarėjams už

laiką, kai jie eina pareigas teisme

tarėjams už  laiką, kai jie eina pareigas teisme,

nuolatinėje

darbovietėje paliekamas vidutinis uždarbis.

kitokių išmokų ir lengvatų klausimą, laikas,

kurį teismo tarėjas

ėjo pareigas teisme, prilyginamas pagrindinio

darbo atlikimo

laikui.

3.

Materialinio  skatinimo ir  išlaidų, susijusių  su teismo

tarėjų pareigų

ėjimu teisme,  atlyginimo tvarką  ir dydį nustato

Lietuvos Respublikos

įstatymai.

63 straipsnis.

Teismo valdžios simbolis. Teisėjo ir

teismo tarėjo pažymėjimai

valdžios    simbolis    Lietuvos    Respublikos

teismuose     yra

teisėjo   mantija  su   Lietuvos   Respublikos

valstybinio herbo

atvaizdu.

Respublikos   teismų   teisėjams  ir  tarėjams

išduodami

pažymėjimai,      kurių       pavyzdžius        nustato

Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

IV skyrius

TEISMO VYKDYTOJAI

64 straipsnis.

Teismo vykdytojų skyrimas

vykdytojai yra  prie rajonų (miestų) teismų. Juos

skiria Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras.

kuriuose yra  du ar daugiau teismo vykdytojų,

vienas jų skiriamas

vyresniuoju teismo vykdytoju.

kuriuose yra vienas teismo vykdytojas, jis yra

šio teismo

vyresnysis teismo vykdytojas.

65 straipsnis.

Teismo vykdytojų įgaliojimai

Teismo

vykdytojai vykdo:

1) sprendimus,

nutartis ir nutarimus cilivinėse bylose;

2)

nuosprendžių,  nutarčių ir  nutarimų  dalis,  numatančias

turtines išieškas

baudžiamosiose bylose;

3)  kitus

sprendimus  ir   nutarimus  įstatymo  numatytais

atvejais.

66 straipsnis.

Teismo vykdytojų reikalavimų

privalomumas

Teismo

vykdytojų   reikalavimai   dėl   teismų   sprendimų,

nuosprendžių,

nutarčių  ir nutarimų,  kitų vykdytinų sprendimų ir

nutarimų vykdymo

yra  privalomi  visoms  įmonėms,  įstaigoms  ir

organiacijoms,

pareigūnams ir piliečiams.

V skyrius

KITOKIE LIETUVOS

RESPUBLIKOS TEISMŲ ORGANIZAVIMO KLAUSIMAI

67 straipsnis.

Lietuvos Respublikos teismų aparatų

struktūra ir etatų skaičius

teismų darbą  vykdant  teisingumą,  teisminei

praktikai

apibendrinti  ir kitokiai  veiklai Lietuvos Respublikos

teismuose yra teismų

aparatas.

(miesto) teismo aparato struktūrą ir etatų skaičių

nustato

Lietuvos     Respublikos   teisingumo          ministras

patvirtintų   etatų

skaičiaus  ir metinio  darbo apmokėjimo fondo

ribose.

praktikai analizuoti ir apibendrinti, teisminei

statistikai

analizuoti,   įstatymams   sisteminti   ir   kitoms

funkcijoms,

susijusioms  su  Lietuvos  Respublikos  aukščiausiojo

teismo veikla,

vykdyti    Lietuvos  Respublikos   aukščiausiojo

teismo  aparate

sudaromi skyriai ir kiti padaliniai.

Respublikos  aukščiausiojo    teismo  aparato

struktūrą, jo  etatų

skaičių   ir  metinį darbo  apmokėjimo fondą

tvirtina Lietuvos

Respublikos     Aukščiausiosios        Tarybos

Prezidiumas

Lietuvos      Respublikos  aukščiausiojo  teismo

pirmininko teikimu.

Respublikos aukščiausiojo  teismo etatų  sąrašą

ir kitų  padalinių

nuostatus    tvirtina  Lietuvos    Respublikos

aukščiausiojo

teismo pirmininkas.

68 straipsnis.

Lietuvos Respublikos teismų antspaudas

Lietuvos

Respublikos aukščiausiasis teismas, rajonų (miestų)

teismai turi

antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybinio herbo

atvaizdu ir savo

pavadinimu.

Lietuvos TSR

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas

A.BRAZAUSKAS

Lietuvos TSR

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius

L.SABUTIS

Vilnius, 1990 m.

vasario 13 d.

Nr. XI-3684

_