Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas

Jeigu tiekėjai pagal valstybės narės, kurioje jie registruoti, teisės aktus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, tiekėjo pasiūlymas neturi būti atmestas remiantis vien tik tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra reikalaujama, jog šie tiekėjai turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo atveju iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti už atitinkamos pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.

Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti tiekėjų grupės, įskaitant laikinas tiekėjų grupes. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkantysis subjektas iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajam subjektui priėmus sprendimą su tokia grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jeigu tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi paaiškinti, kaip tiekėjų grupės turi atitikti reikalavimus, keliamus pagal šio įstatymo 59–62 straipsnius, ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 60 straipsnį. Tiekėjų grupei keliami reikalavimai, taip pat pirkimo sutarties vykdymo sąlygos, įskaitant reikalavimus, kad tiekėjų grupė paskirtų bendrą atstovą arba vadovaujantį narį, nurodytų grupės sudėtį, kurios skiriasi nuo atskiriems dalyviams keliamų reikalavimų ir sąlygų, turi būti pagrįsti objektyviomis priežastimis ir proporcingi.

Perkantysis subjektas pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo sudaryti pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Perkantysis subjektas gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai Komisijai. Jeigu perkantysis subjektas atlikti pirkimų procedūras įgalioja kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotasis subjektas. Komisija dirba pagal ją sudariusio subjekto patvirtintą darbo reglamentą, yra jam atskaitinga ir atlieka tik rašytines jo užduotis ir įpareigojimus. Reikalavimo sudaryti Komisiją perkantysis subjektas gali nesilaikyti atlikdamas mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atliekamas atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūras ar šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.

Komisija sudaroma ją sudarančio subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos pirmininku skiriamas perkančiojo subjekto ar bendru pavaldumu susijusio kito perkančiojo subjekto darbuotojas. Kiti asmenys gali būti ir ne Komisiją sudarančio subjekto darbuotojai. Komisiją sudarantis subjektas turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Perkantysis subjektas turi teisę pasiūlyti centrinei perkančiajai organizacijai į sudarytą Komisiją įtraukti perkančiojo subjekto siūlomus ekspertus. Jeigu centrinė perkančioji organizacija atsisako į Komisiją įtraukti siūlomus ekspertus, ji tokį sprendimą pagrindžia. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Valstybės tarnybos įstatyme, negali būti Komisijos nariais ar ekspertais.

Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės pirkimas.

Komisija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).

Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo ją sudariusio subjekto rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti galima tik už arba prieš siūlomą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, Komisijos narių atskirosios nuomonės. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

Komisijos posėdžiai gali vykti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.

Perkantysis subjektas paskiria asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto ir šio įstatymo 97 ir 98 straipsnių nuostatų išmanymą.

Perkantysis subjektas, Komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią.

Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, pavyzdžiui, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:

Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija nėra konfidenciali.

Neteko galios nuo 2023-01-01

Perkantysis subjektas gali nustatyti reikalavimus tiekėjams, siekdamas apsaugoti informacijos, kurią perkantieji subjektai teikia vykdydami pirkimo procesą, konfidencialų pobūdį, įskaitant informaciją apie kvalifikacijos vertinimo sistemą.

Atliekant pirkimus, kylantiems perkančiojo subjekto interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkantieji subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai, ekspertai ar stebėtojai, dalyvaujantys pirkime ar galintys daryti įtaką jo rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu.

Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, siekdamas užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu.

Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.

Atliekant pirkimo procedūras vadovaujantis šio įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktu, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, įskaitant tiekėjų pasiūlymų pateikimą, vyksta naudojantis centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninio katalogo (toliau – centralizuotų pirkimų katalogas) priemonėmis.

Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Šiame straipsnyje elektroninė sąskaita faktūra suprantama kaip sąskaita faktūra, išrašyta, perduota ir gauta tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonės, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos elektroninės priemonės, informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonės ir jų techninės charakteristikos turi nediskriminuoti tiekėjų, būti visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis, neriboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose.

Perkantysis subjektas gali nereikalauti teikiant paraiškas, paraiškas dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymus, sprendinius, projekto konkursų planus ir projektus (toliau – tiekėjo dokumentai) naudoti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemones, jeigu:

Šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais tiekėjo dokumentai gali būti pateikiami per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją arba derinant pašto paslaugos teikėjo ar kito tinkamo vežėjo paslaugas ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemones.

Perkantysis subjektas ir tiekėjas bendrauti ir keistis informacija gali kitomis negu Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, kai dėl pirkimo pobūdžio reikia naudoti specialių informacinių sistemų priemones ir įrangą, kurios nėra visuotinai naudojamos, pavyzdžiui, darbų pirkimo ar projekto konkurso atveju statinio informacinio modeliavimo priemones. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi pasiūlyti alternatyvią prieigą prie šių priemonių ir įrangos. Laikoma, kad perkantysis subjektas pasiūlė tinkamas alternatyvias prieigos galimybes bet kuriuo iš šių atvejų:

Perkantysis subjektas gali nereikalauti iš tiekėjo teikiant dokumentus naudoti elektronines priemones, jeigu kitas negu elektronines priemones (teikiant dokumentus per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) naudoti būtina dėl:

Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius, žodžiu leidžiamas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai ir tiekėjo dokumentai, išreiškiamas tiekėjo susidomėjimas pirkimu.

Neatsižvelgiant į pasirinktą perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdą, turi būti užtikrinama, kad būtų išsaugotas duomenų vientisumas, tiekėjo dokumentų konfidencialumas. Be to, būtina užtikrinti, kad perkantysis subjektas su tiekėjo dokumentais galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui.

Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomoms elektroninėms priemonėms ir kitoms specialių informacinių sistemų priemonėms ir įrangai, skirtai tiekėjo dokumentams perduoti ir priimti, taikomi šio įstatymo 6 priede nustatyti reikalavimai. Naudojant šias priemones ir įrangą taip pat taikomos šios taisyklės:

Jeigu mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atveju yra Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ar informacinės sistemos „E. sąskaita“ pažeidimų, dėl kurių negalimas perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija naudojantis šiomis sistemomis, atliekant pirkimus gali būti naudojamos kitos šiame straipsnyje Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai keliamus reikalavimus atitinkančios elektroninės priemonės, vykdant pirkimo sutartis sąskaitos faktūros gali būti teikiamos ne elektroninėmis priemonėmis.

Informacinė sistema „E. sąskaita“ turi sudaryti galimybes perkantiesiems subjektams priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą.

Institucijos ir kiti subjektai, kompetentingi išduoti vykdant pirkimo procedūras reikalaujamus dokumentus, gali sudaryti kvalifikuoto parašo formatą pagal Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus. Tokiu atveju turi būti parengtos tam formatui techniškai tvarkyti būtinos priemonės ir informacija. Į tokių dokumentų elektroninį parašą arba elektroninio dokumento laikmeną įtraukiama informacija apie esamas kvalifikuoto elektroninio parašo patvirtinimo galimybes, kuriomis naudojantis gautus elektroninius parašus būtų galima patvirtinti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu.

Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.

Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra: 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8, pirkimuose gali dalyvauti tik tiekėjai, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju pirkimo sutarties trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai.

Įmonė, kuri gali dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų rezervuotame pirkime, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, turi būti nurodyta, kad pirkimas vykdomas pagal šį straipsnį, ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiama tiekėjo patvirtinta deklaracija).

Tiekėjas, dalyvaujantis pagal šį straipsnį atliekamuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančius tiekėjus.

Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkantysis subjektas atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Atliekant supaprastintus pirkimus, pažymų, patvirtinančių Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, nereikalaujama, kai tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Pažymų, patvirtinančių tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkantysis subjektas gali reikalauti iš tiekėjų tik turėdamas pagrįstų abejonių dėl šių tiekėjų patikimumo.

Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 44, 47 straipsnių, 50 straipsnio 9 dalies, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyrių ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies nuostatos ir perkančiojo subjekto tvirtinamame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, išskyrus 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiojo subjekto veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkantysis subjektas iš prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto vadovaujantis šiuo įstatymu patvirtintas taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę.

Perkantiesiems subjektams, kurių per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), atliekant šiuos pirkimus, šio įstatymo reikalavimai, išskyrus šio įstatymo 29 ir 102 straipsnius, netaikomi.

Perkantysis subjektas turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka paskelbta planuojamų atlikti pirkimų suvestinė papildomai gali būti paskelbta pirkėjo profilyje. Paskelbtos planuojamų atlikti pirkimų suvestinės turinys visur turi būti tapatus.

Perkantysis subjektas, siekdamas pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimų planus ir reikalavimus, gali:

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kvietimą suteikti konsultacijas arba techninių specifikacijų projektą, šie dokumentai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. To paties dokumento turinys visur turi būti tapatus.

Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis pats arba su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas padėjo pasirengti pirkimui, perkantysis subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję ūkio subjektai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir paskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, taip pat pakankamų pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas.

Jeigu, perkančiojo subjekto nuomone, šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių nepakanka norint užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumo principo laikymąsi, perkantysis subjektas, tikrindamas, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, privalo prašyti kandidato ar dalyvio, padėjusio pasirengti pirkimui, raštu pagrįsti, kad jų išankstinės konsultacijos negalėjo pažeisti konkurencijos. Tokio kandidato ar dalyvio paraiška ar pasiūlymas šiuo pagrindu atmetamas tik tuo atveju, jeigu jis nepateikia perkančiajam subjektui tinkamo pagrindimo.

Neteko galios nuo 2022-04-01.

Perkantysis subjektas, siekdamas didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdamas į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.

Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo:

Pirkimo ar projekto konkurso procedūros prasideda, kai:

Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai:

Perkantysis subjektas privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

Perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

Perkantysis subjektas, norėdamas iš anksto pranešti apie planuojamus pirkimus, gali paskelbti reguliarų orientacinį skelbimą.

Laikotarpis, kuriam skelbiamas reguliarus orientacinis skelbimas, negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo jo išsiuntimo paskelbti dienos.

Perkantysis subjektas reguliariu orientaciniu skelbimu gali pakviesti tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose. Toks skelbimas turi atitikti šiuos reikalavimus:

Paskelbęs reguliarų orientacinį skelbimą apie atvirą konkursą, perkantysis subjektas gali sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje, jeigu šis skelbimas paskelbtas ne mažiau kaip prieš 35 dienas (supaprastintų pirkimų atveju – ne mažiau kaip prieš 15 dienų) ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos ir jame pateikta informacija apie pirkimą, kuri buvo žinoma paskelbimo metu, pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Šios dalies nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai reguliariu orientaciniu skelbimu nebuvo kviečiama dalyvauti pirkime, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.

Perkantysis subjektas, nusprendęs taikyti kvalifikacijos vertinimo sistemą, kaip nustatyta šio įstatymo 61 straipsnyje, privalo paskelbti skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ir jame nurodyti kvalifikacijos vertinimo sistemos tikslą, galiojimo terminą ir kaip galima susipažinti su kvalifikacijos vertinimo sistemos taikymo taisyklėmis.

Skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą perkantysis subjektas gali pakviesti tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse, skelbiamose derybose, konkurenciniame dialoge ar inovacijų partnerystėje.

Perkantysis subjektas turi informuoti Europos Sąjungos leidinių biurą apie kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo termino pasikeitimus naudodamas šias standartines formas:

Perkantysis subjektas tiekėjus dalyvauti pirkime, atliekamame pagal šio įstatymo procedūras, kviečia skelbimu apie pirkimą ar skelbimu apie projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai vyksta neskelbiamos derybos arba taikomos šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalies ar 43 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Perkantysis subjektas, norėdamas pakviesti tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime, skelbia apie pirkimą, išskyrus perkančiojo subjekto taisyklėse nustatytus atvejus.

Tarptautinio pirkimo atveju perkantysis subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti skelbimą apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą, skelbimą apie projekto konkurso rezultatus, skelbimą apie pirkimo sutarties keitimą.

Skelbimas apie pirkimo sutarties sudarymą, preliminariosios sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus skelbiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą atlikus šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimą ar pirkimo sutarties sudarymą preliminariosios sutarties pagrindu, ar pirkimo sutarties sudarymą taikant dinaminę pirkimo sistemą gali būti sugrupuojami ir skelbiami ne vėliau kaip per 30 dienų ketvirčiui pasibaigus.

Jeigu reguliariu orientaciniu skelbimu tiekėjai buvo kviečiami dalyvauti pirkime, kaip nustatyta šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje, ir perkantysis subjektas per jo galiojimo laikotarpį nusprendė nebesudaryti kitų pirkimo sutarčių, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimo sutarties sudarymą.

Skelbimas apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimą skelbiamas šio įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sutarties pakeitimo.

Skelbimuose apie pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus neskelbiama informacija, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

Skelbime apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimo sutarties sudarymą informacija apie paslaugų pobūdį ir apimtį gali būti pateikiama glaustai:

Skelbimuose pateikta informacija, pažymėta kaip ne vieša, skelbiama supaprastinta forma statistikos tikslais.

Šio įstatymo 42–46 straipsniuose nurodyti pirkimo skelbimai skelbiami šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Informacija, kuri turi būti nurodyta pirkimo skelbimuose, skelbimų, įskaitant klaidų ištaisymo skelbimus, standartinės formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti:

Tarptautinio pirkimo skelbimai skelbiami per Europos Sąjungos leidinių biurą ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Reguliarus orientacinis skelbimas, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, gali būti skelbiamas pirkėjo profilyje vietoj jo paskelbimo per Europos Sąjungos leidinių biurą. Tačiau prieš tai Europos Sąjungos leidinių biurui turi būti išsiųstas skelbimas apie reguliaraus orientacinio skelbimo paskelbimą pirkėjo profilyje, o reguliariame orientaciniame skelbime turi būti nurodyta jo išsiuntimo data.

Supaprastinto pirkimo skelbimai skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Visus pirkimo skelbimus, kurie skelbiami per Europos Sąjungos leidinių biurą ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkantysis subjektas parengia ir pateikia elektroninėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka.

Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi perkančiojo subjekto pateiktus pirkimo skelbimus, privalo:

Pirkimo skelbimai turi būti skelbiami lietuvių kalba. Papildomai jie gali būti skelbiami ir kitomis perkančiojo subjekto pasirinktomis oficialiosiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis. Autentišku laikomas tik perkančiojo subjekto parengtas pirkimo skelbimų tekstas.

Pirkimo skelbimai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. Pirkėjo profilyje papildomai gali būti skelbiama ir kita informacija apie pirkimus, įskaitant informaciją apie galiojančius kvietimus teikti pasiūlymus, sudarytas pirkimo sutartis ir preliminariąsias sutartis, nutrauktas pirkimo procedūras ir kitą bendrojo pobūdžio informaciją (įstaigos, kurioje teikiama informacija apie pirkimą, pavadinimas, telefonų ir faksų numeriai, pašto adresai, elektroninio pašto adresai).

Skelbiant tarptautinio pirkimo skelbimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkėjo profilyje, kitur internete ar leidiniuose turi būti laikomasi šių reikalavimų:

Supaprastinto pirkimo skelbimai, prieš skelbiant pirkėjo profilyje, kitur internete ar leidiniuose, turi būti paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir to paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

Perkantysis subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali skelbti apie pirkimus, kuriems šiame įstatyme nenustatytas reikalavimas dėl paskelbimo per Europos Sąjungos leidinių biurą ar paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta:

Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis yra reguliarus orientacinis skelbimas, skelbimas apie pirkimą, skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą. Perkantysis subjektas skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti. Perkantysis subjektas taip pat gali neteikti techninės specifikacijos, kuri pagrįsta tiekėjams nurodytais laisvai, neatlygintinai ir tiesiogiai prieinamais dokumentais ir kurioje yra pateikta nuoroda į tuos dokumentus. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą, reguliariame orientaciniame skelbime, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, kaip nurodyta šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje ir 43 straipsnio 2 dalyje, pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą, reguliariame orientaciniame skelbime, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime.

Perkantysis subjektas pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia.

Pirkimo dokumentai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu.

Perkantysis subjektas pirkimo dokumentus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo ar kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos. Jeigu kaip kvietimas konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, pirkimo dokumentai paskelbiami kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip kvietimo pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose išsiuntimo dieną. Pirkimo dokumentai taip pat gali būti paskelbti ir pirkėjo profilyje, tačiau ne anksčiau, negu jie paskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje turi būti užtikrinta neribota, visapusė, tiesioginė ir neatlygintina prieiga prie paskelbtų pirkimo dokumentų.

Skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, jeigu jis konkurse naudojamas kaip kvietimas, turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo pirkimo dokumentai yra pasiekiami.

Jeigu perkantysis subjektas negali pirkimo dokumentų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nes:

Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkantysis subjektas ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, ir dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos. Jeigu dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju taikomos šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, perkantysis subjektas su tiekėjais gali susiderinti kitą, negu šioje dalyje nurodytas terminas, terminą.

Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo skelbimuose paskelbta informacija, šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka skelbiami klaidų ištaisymo skelbimai.

Jeigu perkantysis subjektas rengia susitikimą su tiekėjais dėl pirkimo dokumentų, jis surašo šio susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Informacija apie planuojamą susitikimą su tiekėjais ir po susitikimo parengtas protokolo išrašas paskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Perkantysis subjektas, gavęs tiekėjo prašymą, pateikia prekių, paslaugų ar darbų technines specifikacijas, kurias jis reguliariai nurodo pirkimo sutartyse, arba technines specifikacijas, jeigu dalyvauti pirkime kviečiama reguliariu orientaciniu skelbimu.

Perkantysis subjektas savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkantysis subjektas privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam laikotarpiui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams, negu iš pradžių atrinktiesiems, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.

Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti intelektinės nuosavybės teises.

Visų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims (visai visuomenei, perkančiojo subjekto darbuotojams), techninės specifikacijos, išskyrus pagrįstus atvejus, turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus ir tinkamumą visiems naudotojams. Jeigu Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės aktu yra nustatyti privalomi neįgaliųjų kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai, perkantysis subjektas, rengdamas technines specifikacijas, privalo jais vadovautis.

Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu:

Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.

Kai perkantysis subjektas nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasis šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais reikalavimais, jis neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis jis rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajam subjektui tinkamomis priemonėmis, įskaitant ir šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytas priemones, įrodo, kad jo pasiūlyti sprendiniai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.