Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2020-11-10

Paskutinį kartą atnaujinta 2020-11-21

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 56

Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m. lapkričio 10 d. Nr. XIII-3412

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 171 dalį ir ją išdėstyti taip:

„171. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.“

Pakeisti 2 straipsnio 181 dalį ir ją išdėstyti taip:

„181. Paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.“

Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:

„22. Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos arba šio Įstatymo IV skyriaus antrojo skirsnio įgyvendinimo tikslais – kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.“

Pakeisti 2 straipsnio 271 dalį ir ją išdėstyti taip:

„271. Šengeno teisynas – teisės aktų visuma, kurią sudaro 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, Šengeno konvencija, valstybių narių prisijungimo prie Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos protokolai ir susitarimai, Šengeno vykdomojo komiteto sprendimai ir deklaracijos, kiti teisės aktai, priimti Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos pagrindu.“

Pakeisti 2 straipsnio 273 dalį ir ją išdėstyti taip:

„273. Šengeno valstybė – prie Šengeno konvencijos prisijungusi valstybė arba valstybė, kurioje taikomas visas Šengeno teisynas.“

Pakeisti 2 straipsnio 274 dalį ir ją išdėstyti taip:

„274. Šengeno viza – Šengeno valstybės viza, išduodama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 (toliau – Vizų kodeksas) ir Šengeno teisyno nuostatomis.“

Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:

„34. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Vizų kodekse ir 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB.“

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“

Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką

Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos.

Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Užsieniečiai, sulaikyti neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kurie nedelsdami kreipiasi su prašymu suteikti prieglobstį, nelaikomi atvykusiais į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.

Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytina šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalis arba 77 straipsnio 1 dalis.

Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Šio straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai užsieniečio, išskyrus prieglobsčio prašytoją, buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba visuomenei. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, šio straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui.

Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.

Kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

10.

Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir kuri atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsieniečiui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.

11.

Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, išskyrus leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalį, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje į priimančiąją įmonę užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.

12.

Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 ar 13 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko tęsti dalį studijų arba vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu tapo negaliojančiu arba buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsienietį įpareigojo išvykti, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.“

4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Bevizis režimas ir reikalavimas turėti vizą

Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.

Užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą (išskyrus oro uosto tranzitinę vizą ir riboto teritorinio galiojimo vizą, kuri negalioja Lietuvos Respublikos teritorijoje), gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje Šengeno vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu užsienietis turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi būti raštu pranešusi Migracijos departamentui apie šio užsieniečio perkėlimą įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, trukmę ir priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresą (adresus).

Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir kuriam taikoma Europos Sąjungos arba jos valstybių narių finansuojama programa, kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų. Šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.

Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, gali atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį, kad vykdytų dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir studijų institucijoje. Šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti ir kaip dėstytojas.

Užsieniečio, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir užsienietis.

10.

Vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką.

11.

Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų civiliams įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentus, išduotus vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis – 1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr. 108 dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų arba 2003 m. birželio 16 d. Konvencija Nr. 185 dėl jūrininkų nacionalinių asmens pažymėjimų (pataisyta) – arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, taip pat civiliams jūrininkams, kurie atvyko į laivą vizos galiojimo laiku ir yra įtraukti į laivo įgulos sąrašą ir kurie turi šioje dalyje nurodytus jūrininko tapatybės dokumentus, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje tol, kol laivas stovi uoste, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius.“

„17 straipsnis. Nacionalinė viza

Nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį, kuris negali viršyti 12 mėnesių.

Iš užsieniečio, pateikiančio prašymą išduoti nacionalinę vizą, paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus atvejus, kai šis reikalavimas netaikomas pateikiant prašymą išduoti Šengeno vizą pagal Vizų kodeksą arba užsieniečiui, turinčiam diplomatinį pasą, taikant abipusiškumo principą.

Nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Be kitų šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatytų užsieniečio sveikatos draudimo reikalavimų, užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų. Reikalavimas turėti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą netaikomas paskirtiems užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių nariams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką akreditacijai, ir jų šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, turintiems diplomatinius pasus.“

6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Dokumentai vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.“

Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai vizų išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo.“

Pakeisti 21 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, užsienio reikalų ministro įgaliotą garbės konsulą arba per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją.“

7 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja į Lietuvos Respubliką atvykę užsieniečiai, kurie yra:

1) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;

2) prieglobsčio prašytojai.“

8 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką;“.

9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai;“.

10 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui, laikydamasis šio Įstatymo 442 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui.“

Pripažinti netekusia galios 28 straipsnio 5 dalį.

12 straipsnis. 341 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 341 straipsnio 5 dalį.

13 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) jis nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą;“.

Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:

„a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“.

Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:

„17) jis nesilaikė perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui taikomų judėjimo tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje ir 442 straipsnio 6 dalyje;“.

Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo.“

14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio Įstatymo 451 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės įsteigimo ar tapimo įmonės dalyviu dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą arba tapimą įmonės dalyviu.“

Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris per šio Įstatymo 451 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos arba kuris per šio Įstatymo 451 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą netapo įmonės dalyviu, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;“.

15 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 2 dalį.

16 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:

1) atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas ir Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;

2) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;

3) atitinka šias sąlygas:

pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus;

Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį.

Jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, kurio sudarymas ir taikymas nustatytas šio Įstatymo 631 straipsnyje (toliau – patvirtintų įmonių sąrašas), pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus.

Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.

Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nustatytas sąlygas.

Kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.“

„441 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:

1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU) dydžio;

2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai;

3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir atvejus, kai:

pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;

pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;

užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai;

4) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu, turi teisę pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis sąlygomis, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu, nuo Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo arba, jeigu šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo.

Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija.

Profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai patvirtinančio dokumento išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši tvarka taikoma tik nereglamentuojamoms Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtoms profesijoms, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija.

Užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams.

Jeigu užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 3 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pakeičiamos darbo sutarties sąlygos, dėl ko numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkto a ar c papunktyje nustatytas sąlygas.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatos.“

18 straipsnis. 442 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 442 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu, turi teisę pradėti dirbti priimančiojoje įmonėje prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo.“

Pakeisti 442 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu vienerius metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Naujas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, jeigu jo perkėlimas įmonės viduje truko šioje dalyje nurodytą ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje laikotarpį.“

19 straipsnis. 451 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 451 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„451 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai.

Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru.

Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu.

Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jeigu pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę negu 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.

Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“

20 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį toje pačioje srityje kaip ir studijos. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas toje pačioje srityje kaip ir numatoma stažuotė ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos;“.

Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.“

Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų, studijų arba mokymosi laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpį. Šioje dalyje nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems magistrantūroje ir doktorantūroje, taip pat užsieniečiams, užbaigusiems studijas arba mokymąsi Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.“

21 straipsnis. 491 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 491 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Užsienietis, kuriam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.“

22 straipsnis. 492 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 492 straipsnio 2 dalį.

Pakeisti 492 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Užsienietis, nutraukęs dėstytojo arba tyrėjo darbą arba pasibaigus užsieniečio darbo sutarčiai, sudarytai su mokslo ir studijų institucija, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.“

23 straipsnis. 494 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 494 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Užsieniečiui, užbaigusiam studijas, arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškoti darbo ir pradėti dirbti arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų užbaigimo nepraėjo vieneri metai, arba patvirtinimą, kad nuo aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo nepraėjo vieneri metai.“

24 straipsnis. 495 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 495 straipsnio 4 dalį.

25 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) panaikinamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;“.

Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

„18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 441 straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, arba tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą;“.

Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:

„a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“.

26 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Papildyti 52 straipsnį 9 punktu:

„9) leidimas laikinai gyventi neatsiimamas per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ar keitimo priėmimo dienos.“

27 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I grupės invalidai), ir asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti specialieji poreikiai, taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims, vaikams ir užsieniečiams, kurių anksčiau turėtas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 53 straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi.“

28 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„57 straipsnis. Užsieniečio pareiga įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje

Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu:

1) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;

2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį;

3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų;

4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo;

5) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas;

6) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.

Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu:

1) Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus;

2) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, o jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus. Šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties netaikomos užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.

Leidimo dirbti išdavimas šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytam užsieniečiui, ketinančiam pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 11 dalyje nustatyta teise dirbti, nesuteikia teisės užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būti ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse.

Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba.“

29 straipsnis. 571 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 571 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.“

30 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 41, 42, 5, 51, 13, 14, 15 ar 16 punktus;“.

Pakeisti 58 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu vienerius metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Jeigu užsienietis dirbs priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“.

Pakeisti 58 straipsnio 51 punktą ir jį išdėstyti taip:

„51) jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas užsienietis;“.

Pakeisti 58 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) jis yra įgijęs šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą teisę;“.

Papildyti 58 straipsnį 15 punktu:

„15) jis yra užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą arba kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai. Jeigu užsienietis dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“.

Papildyti 58 straipsnį 16 punktu:

„16) atvyksta į Lietuvos Respubliką pagal tarptautinėse sutartyse numatytas jaunimo mainų programas;“.

Papildyti 58 straipsnį 17 punktu:

„17) neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje.“

31 straipsnis. Įstatymo papildymas 611 straipsniu

Papildyti Įstatymą 611 straipsniu:

„611 straipsnis. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams

Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinusi, ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą arba 441 straipsnio 3 dalį, darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar 3 punkto c papunktyje arba 441 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:

1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;

2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte arba 441 straipsnio 1 dalyje;

3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio;

4) darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;

5) darbdavys yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;

6) darbdavys turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);

7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;

8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;

9) nustatoma, kad darbdavys ilgiau negu 3 mėnesius per pastarųjų 6 mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.

Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinamas, jeigu:

1) darbo sutartis nutraukta;

2) darbdavys yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;

3) paaiškėja, kad sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimtas užsieniečiui pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;

4) darbdavys nevykdo įsipareigojimo aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbančiam užsieniečiui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;

5) darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo;

6) pateiktas darbdavio arba užsieniečio prašymas panaikinti sprendimą;

7) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi.

Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pripažįstamas netekusiu galios, jeigu užsienietis, laikydamasis šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ir 441 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, pakeičia darbdavį ir darbdavys pateikė informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.“

32 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas.“

Pakeisti 62 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:

„22. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.“

Pakeisti 62 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Darbo kodekso reikalavimus gali būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi arba nacionalinę vizą.“

Pakeisti 62 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“

Papildyti 62 straipsnį 8 dalimi:

„8. Kai užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 611 straipsnio 2 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo dienos.“

33 straipsnis. 621 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 621 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą. Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Užimtumo įstatyme;“.

34 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje ar 621 straipsnio 1 dalyje;“.

Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“.

Papildyti 63 straipsnio 1 dalį 9 punktu:

„9) nustatoma, kad darbdavys ilgiau negu 3 mėnesius per pastarųjų 6 mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“

Pripažinti netekusiu galios 63 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) nustatoma, kad užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje ar 621 straipsnio 1 dalyje;“.

Papildyti 63 straipsnio 2 dalį 9 punktu:

„9) pasibaigus teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis negavo dokumento, patvirtinančio jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje;“.

Papildyti 63 straipsnio 2 dalį 10 punktu:

„10) pateiktas darbdavio arba užsieniečio prašymas panaikinti leidimą dirbti.“

35 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 67 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Įgyvendinant šio Įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.“

36 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„71 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje

Prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi šias teises:

1) gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;

2) nemokamai jam suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;

3) tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;

4) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;

5) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;

6) nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;

7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje;

8) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos ir kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis;

9) priskyrus pažeidžiamiems asmenims, naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis;

10) dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;

11) naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnametis, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės.

Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turintiems prieglobsčio prašytojams, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.

Prieglobsčio prašytojo pareigos:

1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

2) vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas;

3) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;

4) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais;

5) valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, atliekamos apklausos metu deklaruoti turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą ir Migracijos departamentui laisva forma raštu deklaruoti gautas lėšas teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos;

6) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, jeigu Migracijos departamento sprendimu leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;

7) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu be Migracijos departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.

Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato vidaus reikalų ministras.

Prieglobsčio prašytojo gaunamos su darbo santykiais Lietuvos Respublikoje susijusios pajamos, kurios yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai, nelaikomos finansinės būklės pagerėjimu.

Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui, gyvenančiam Lietuvos Respublikos institucijų paskirtoje apgyvendinimo arba sulaikymo vietoje, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio straipsnio 4 dalies 4, 5 ir 6 punktuose, ir (ar) nesilaikančiam apgyvendinimo Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose tvarkos, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas, o nustačius šio straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, – turi būti nutrauktas šio straipsnio 3 dalyje numatytos piniginės pašalpos mokėjimas.

Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą teisę įgijęs prieglobsčio prašytojas, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą teisę įgijo, šio prieglobsčio prašytojo užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti.“

37 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„72 straipsnis. Valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymas

Užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 604/2013, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją.“

38 straipsnis. 73 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 73 straipsnį.

39 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„75 straipsnis. Kelionės dokumento išdavimas prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei

Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas išduoda kelionės dokumentą (Laissez-passer), skirtą vienai kelionei į šią Europos Sąjungos valstybę narę.“

40 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„76 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės

Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

Nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus.

Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:

1) atvyko iš saugios kilmės valstybės;

2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;

3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;

4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;

5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus;

6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;

7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus;

8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos.

Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.“

41 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„77 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas

Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu:

1) prieglobsčio prašytojui prieglobstį yra suteikusi kita Europos Sąjungos valstybė narė ar saugi trečioji valstybė ir prieglobsčio prašytojas gali grįžti į šią valstybę ir toliau naudotis prieglobsčiu;

2) prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės;

3) prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų.

Sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, priimamas per 3 darbo dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims.“

42 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„78 straipsnis. Užsieniečio registracijos pažymėjimas

Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimą. Užsieniečio registracijos pažymėjimo formą tvirtina vidaus reikalų ministras.

Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus prieglobsčio prašytojui.

Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas 6 mėnesių laikotarpiui ir galioja iki jame nurodyto termino, bet ne ilgiau, negu prieglobsčio prašytojas arba nelydimas nepilnametis užsienietis turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

43 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, laikinai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“

Pakeisti 79 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

„81 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai

Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Tokiu atveju prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos.

Jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka išnyksta pagrindai, nurodyti šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės taikomas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.“

45 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„82 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apklausa ir supažindinimas su sprendimais

Atliekant šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimą, taip pat nustatant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, arba nustatant valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, atliekama prieglobsčio prašytojo apklausa. Apklausa atliekama nedalyvaujant jo šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šeimos narių dalyvavimas yra būtinas tyrimui atlikti. Apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją žodžiu ir teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu jis to pageidauja. Prieglobsčio prašytojo pageidavimu apklausoje gali dalyvauti teisines paslaugas jam teikiantis atstovas. Apklausiant nepilnametį prieglobsčio prašytoją, turi dalyvauti teisėtas atstovas ar atstovas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta apklausa gali būti neatliekama, kai:

1) sprendimas suteikti pabėgėlio statusą gali būti priimtas remiantis surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis;

2) dėl sveikatos būklės arba ilgalaikių nuo prieglobsčio prašytojo nepriklausančių aplinkybių pokalbio vykdyti neįmanoma.

Prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas.

Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju apklausa neatliekama, prieglobsčio prašytojas, jo atstovas ar teisėtas atstovas gali pateikti Migracijos departamentui papildomą informaciją. Tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais apklausa neatliekama, nedraudžia Migracijos departamentui priimti sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį, o apklausos neatlikimas neturi neigiamos įtakos sprendimui dėl prašymo suteikti prieglobstį priimti.

Kai prieglobsčio prašytojas kviečiamas neatvyko į apklausą arba neatsakė į prašymą pateikti informaciją, būtiną jo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti, ir nėra tam pateisinamų priežasčių, Migracijos departamentas gali priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, jeigu pagal šio Įstatymo 85 straipsnio 1 dalį prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nenutrauktas.“

46 straipsnis. 84 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 84 straipsnį.

47 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 85 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„85 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimas ir atnaujinimas

Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu:

1) prieglobsčio prašytojas raštu pareiškia norą nutraukti prašymo nagrinėjimą;

2) prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyko iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Pabėgėlių priėmimo centro ar kitos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtos apgyvendinimo vietos arba negrįžo į šias apgyvendinimo vietas ilgiau kaip 72 valandas;

3) su prieglobsčio prašytoju, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, nėra galimybės susisiekti ilgiau kaip 72 valandas;

4) prieglobsčio prašytojas mirė, išskyrus atvejus, kai jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį kitų šeimos narių vardu.

Jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir nuo šio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo 9 mėnesiai, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas gali būti atnaujinamas prieglobsčio prašytojo prašymu. Nutraukus prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminas sustabdomas, o atnaujinto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminas tęsiamas toliau. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas gali būti atnaujinamas tik vieną kartą.

Sprendimą nutraukti arba atnaujinti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas.

Jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, nutraukiamas ir paslaugų bei paramos, įgyvendinant šio Įstatymo 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises, teikimas ir šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje nurodytos piniginės pašalpos mokėjimas. Paslaugų ir paramos teikimas atnaujinamas atnaujinus prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.“

48 straipsnis. 871 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 871 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį, pradeda šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimą arba priima sprendimą suteikti prieglobstį.“

49 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 101 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).