LegalizeLietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2020-06-20
Įstatymas paskelbtas: TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21410
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. gruodžio 17 d. Nr. XIII-2695
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – fiskalinę drausmę reglamentuojančias nuostatas, kurias vykdant valdomas valdžios sektoriaus struktūrinis balansas ir ribojamas valdžios sektoriaus išlaidų didėjimas, ir į tai, kad fiskalinę drausmę reglamentuojančių nuostatų nesilaikymas keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų ir ekonomikos augimo tvarumui;
įvertindamas tai, kad Lietuva 2018 metais nenukrypo nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) valdžios sektoriaus struktūrinio deficito) ir vidutiniu laikotarpiu numatoma nuo jo nenukrypti;
įvertindamas nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti naujas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo, inovacijų, socialinio draudimo (pensijų) bei mokestinio reguliavimo srityse ir atsižvelgdamas į tai, kad reformų įgyvendinimo kaštai vidutiniu laikotarpiu turės įtakos valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, balanso rodikliams;
atsižvelgdamas į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;
įgyvendindamas 2019 m. birželio 5 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos, kurioje, be kita ko, nurodoma mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį;
įvertindamas tai, kad pagal šio įstatymo, taip pat įstatymų, reglamentuojančių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinius rodiklius, rengimo metu turimus duomenis formuojami valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2020 metais turi atitikti nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles,
p r i i m a šį įstatymą.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžetas – 11 530 292 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 1 982 356 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 12 778 539 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 2 235 621 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 1 248 247 tūkst. eurų) (šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 priedai).
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2020 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas
Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2020 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:
1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 46,21 procento, iš kurios pastovioji dalis – 42,84 procento, kintamoji dalis – 3,1 procento;
2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 6 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;
3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
Vilniaus miesto savivaldybei – 60,88 procento;
Kauno miesto savivaldybei – 86,32 procento;
Klaipėdos miesto savivaldybei – 96,21 procento;
Neringos savivaldybei – 25,21 procento;
Kauno rajono savivaldybei – 85,09 procento;
Klaipėdos rajono savivaldybei – 55,22 procento;
Trakų rajono savivaldybei – 98,87 procento;
Vilniaus rajono savivaldybei – 86,65 procento;
visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;
4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 005 604 tūkst. eurų (šio įstatymo 5 priedas).
Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (šio įstatymo 6 priedas).
Šiuo įstatymu savivaldybės priskiriamos grupėms pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus (šio įstatymo 7 priedas). Savivaldybės šio įstatymo 6 priede nurodytas sumas verslo plėtros sąlygoms gerinti naudoja su infrastruktūros plėtra, žmogiškaisiais ištekliais, prekėmis ir paslaugomis, turto įsigijimu susijusioms priemonėms, kurios prisideda prie geresnių sąlygų plėtoti verslą. Savivaldybės šių priemonių sąrašą, joms skiriamas sumas ir tikslinės naudos gavėjus bei informaciją apie jų panaudojimą skelbia savo interneto svetainėse.
Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o likusių savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas
Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 5 priede:
1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, išskyrus specialias tikslines dotacijas, skirtas mokytojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., kurias paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša iki 2020 m. spalio 1 d., taip pat iki 2020 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2020 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus;
2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.
Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.
Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.
4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą
Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;
2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.
5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
2020 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 47 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio ir sudaro 438 eurus už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti
2020 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 1 918 527 tūkst. eurų, iš jų 7 862 tūkst. eurų – 2018 metų įsiskolinimui padengti.
7 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus
2020 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, padauginto iš 1,289, ir sudaro 18,02 euro per mėnesį. 2020 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 0,6 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, padauginto iš 1,289, ir sudaro 7,21 euro per mėnesį.
8 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti
Šiuo įstatymu patvirtinamos 2020 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 900 166 tūkst. eurų (šio įstatymo 3 priedas).
9 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai
2020 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:
1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 768 000 tūkst. eurų. Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2819, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05700
2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 370 500 tūkst. eurų;
3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 95 000 tūkst. eurų, iš jų per 2020 metus prisiimtų naujų įsipareigojimų suma negali viršyti 16 000 tūkst. Eurų;
4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2819, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05700
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3032, 2020-06-09, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13470
10 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
2020 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 5 401 437 tūkst. eurų, iš jų 1 099 368 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2021 metais išpirkti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2819, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05700
11 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai
2020 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 8 500 tūkst. eurų. 2020 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2020 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 10 500 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas
Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:
1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;
2) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, yra ne daugiau kaip 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o visų savivaldybių bendra metinio grynojo skolinimosi suma šiems projektams yra ne daugiau kaip 0,5 procento šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų visų savivaldybių biudžetų pajamų. Kiekvienos savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradedama naudoti metinio grynojo skolinimosi suma;
3) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.
Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Savivaldybės 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).
13 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą
Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2020–2022 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas; esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2020–2022 metų programoje asignavimų valdytojui paskirstytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas tarp jo investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
2) paskirstyti Finansų ministerijos vykdomai Finansų politikos formavimo ir įgyvendinimo programai skirtus asignavimus, numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms) ir projektams įgyvendinti, pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2020 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir fondams finansuoti;
3) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;
4) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;
5) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;
6) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti tiekiant reikiamas prekes, teikiant paslaugas ar atliekant darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (toliau – priimančiosios šalies parama);
7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;
8) Teisėjų tarybos teikimu vieną kartą per metus perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 4 priede, tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;
9) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją įgyvendinančių veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti.
Valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 5 priede, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 5 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.
Finansų ministerijai suteikiama teisė:
1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3032, 2020-06-09, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13470
2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku;
3) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, t. y. valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti;
4) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
5) kompensuoti nustatyta tvarka 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;
6) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2020 metais priimamų studijuoti pagal pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;
2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu, apmokėti;
3) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas neformaliajam vaikų švietimui, kurias savivaldybės perskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra mokykla, teikianti bendrąjį ugdymą;
4) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybėms išlaikyti;
5) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklo optimizavimui įgyvendinti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu;
6) skirti Lietuvos krepšinio federacijai 1 000 tūkst. eurų teisės organizuoti olimpinį krepšinio atrankos turnyrą Kaune 2020 m. birželio 23–28 d. mokesčio daliai sumokėti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.
Krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė:
1) perskirstyti asignavimus išlaidoms ir juos naudoti turtui įsigyti ir investicijų projektams, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;
2) perskirstyti asignavimus turtui įsigyti ir juos naudoti investicijų projektams, taip pat perskirstyti asignavimus investicijų projektams ir juos naudoti turtui įsigyti, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;
3) naudoti paliekamus 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius 2019 metų lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
4) naudoti 2019 metais planuotas, bet nepanaudotas valstybės biudžeto asignavimų sumas pagal su užsienio tiekėjais sudarytas sutartis dėl investicijų projektų, ginklų ir karinės įrangos bei karinių atsargų įsigijimo, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas toms sutartims vykdyti;
5) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2019 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 19 straipsnio nuostatos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai suteikiama teisė įgalioti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą vykdyti lėšų susigrąžinimą pagal įgyvendintas asignavimų valdytojo programas, kuriose buvo numatytos lėšos 2004–2006 metų Sanglaudos fondo projektams.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų procentinių dydžių.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.
Kultūros ministerijai suteikiama teisė:
1) skirti 500 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti iš Kultūros ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;
2) suderinus su Finansų ministerija, naudoti ankstesniais metais nepanaudotus kino valstybiniam finansavimui skirtų lėšų likučius, esančius Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos sąskaitoje, numatytiems kino valstybinio finansavimo projektams finansuoti, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė:
1) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;
2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą.
Užsienio reikalų ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė naudoti paliekamus vieno mėnesio išlaidų dydžio pereinamuosius 2019 metų lėšų likučius, esančius Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
Energetikos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2019 metų lėšų likutį naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
Asignavimų valdytojams, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
14 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas
Susisiekimo ministerija 2020 metų mokėjimams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gali naudoti 142 034 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais į valstybės biudžetą įmokėta lėšų šiai programai finansuoti. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Susisiekimo ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.
Aplinkos ministerija 2020 metų mokėjimams iš Klimato kaitos programos gali naudoti 18 000 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais ir (arba) ankstesniais metais į valstybės biudžetą įmokėtų lėšų bendra suma, kuri negali viršyti 2020 metais į valstybės biudžetą įmokėtų šios programos pajamų sumos. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Aplinkos ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2020 metų mokėjimams iš Sporto rėmimo fondo gali naudoti 2 700 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais suplanuota lėšų šiam fondui finansuoti. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2020 metų mokėjimams gali naudoti 1 300 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais suplanuota lėšų šiai įstaigai. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.
Nacionalinė teismų administracija iš jai skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų, teismai iš jiems skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras iš jam skirtų asignavimų 1 000 tūkst. eurų turi naudoti įsiskolinimams kreditoriams padengti taip, kad šių asignavimų valdytojų 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos) šioje dalyje nurodytomis sumomis būtų mažesnis už jų 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas). Teisingumo ministerija iš jai skirtų asignavimų 13 000 tūkst. eurų turi naudoti taip, kad 2021 m. sausio 1 d. nebūtų įsiskolinimų kreditoriams (mokėtinų sumų).
Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.
15 straipsnis. Valstybės investicijų 2020–2022 metų programos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2020–2022 metų programa (šio įstatymo 8 priedas).
16 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2020 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 9 priedas).
17 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2020 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 10 priedas).
18 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2020 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 11 priedas).
19 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys
Nustatomas ne blogesnis negu 0,2 procento BVP 2020 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.
Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama perteklinio valdžios sektoriaus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos
2020 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS
Tūkst. Eur
Pajamos
Iš viso
PAJAMOS
9 406 360
MOKESČIAI
8 835 785
Pajamų ir pelno mokesčiai
2 859 184
Gyventojų pajamų mokestis
1 997 875
Pelno mokestis
861 309
Turto mokesčiai
5 400
Nekilnojamojo turto mokestis
5 400
Prekių ir paslaugų mokesčiai
5 848 201
Pridėtinės vertės mokestis
4 148 827
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą
28 000
Akcizai
1 610 804
Loterijų ir lošimų mokesčiai
22 000
Transporto priemonių mokesčiai
31 826
Mokesčiai už aplinkos teršimą
6 744
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai
123 000
KITOS PAJAMOS
570 575
Turto pajamos
268 865
Palūkanos už paskolas
9 178
Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius
252
Lietuvos banko pelno įmokos
12 700
Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos
217 833
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius
21 665
Angliavandenilių išteklių mokestis
2 753
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise
4 484
Pajamos už prekes ir paslaugas
237 681
Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas
94 830
Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą
3 897
Konsulinis mokestis
26 900
Žyminis mokestis
10 189
Rinkliavos
45 811
Kitos pajamos
56 054
Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų
53 537
Kitos neišvardytos pajamos
10 492
SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS
141 576
Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos
134 276
Žemės realizavimo pajamos
38 076
Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos
96 200
Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)
7 300
Akcijos ir kitos gautinos sumos
7 300
IŠ VISO
9 547 936
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
1 982 356
IŠ VISO
11 530 292
Lietuvos Respublikos
2020 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI
Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos
Iš viso
iš jų
asignavimai išlaidoms
asignavimai turtui įsigyti
iš viso
iš jų darbo užmokesčiui
I. RESPUBLIKOS PREZIDENTUI, SEIMUI, VYRIAUSYBEI ATSKAITINGOS INSTITUCIJOS
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
7 208
6 617
4 567
591
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
35 994
34 976
25 338
1 018
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
19 795
19 763
1 135
32
iš jų: asignavimai politinėms partijoms
6 000
6 000
0
0
iš jų: politinėms partijoms pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį
498
498
0
0
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga
1 270
1 260
1 072
10
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
9 645
9 492
8 327
153
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
930
930
363
0
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
2 507
2 427
1 848
80
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba
222
222
171
0
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
1 237
1 117
812
120
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
369
369
319
0
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
900
876
700
24
Nacionalinė sveikatos taryba
64
64
62
0
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
570
570
485
0
Nacionalinė šeimos taryba
62
62
58
0
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
438
438
365
0
Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija
294
294
254
0
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
16 202
15 882
7 268
320
iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą
3 620
3 620
0
0
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
7 200
7 028
5 200
172
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
1 870
1 867
1 723
3
Etninės kultūros globos taryba
265
265
211
0
Viešųjų pirkimų tarnyba
3 008
2 800
2 293
208
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
36 207
31 963
26 148
4 244
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
13 025
12 279
9 053
746
II. MINISTERIJOS
Aplinkos ministerija
365 858
362 987
45 788
2 871
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
274 835
272 073
17 914
2 762
Energetikos ministerija
220 318
206 425
3 390
13 893
Finansų ministerija
1 282 608
1 270 216
121 120
12 392
iš jų:
Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti
118 369
118 369
0
0
Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas
1 448
1 448
0
0
Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms
1 197
1 197
0
0
Krašto apsaugos ministerija
1 017 068
637 641
327 354
379 427
Kultūros ministerija
213 916
201 696
54 504
12 220
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
3 596 506
3 591 049
103 620
5 457
Susisiekimo ministerija
873 032
665 373
19 291
207 659
Sveikatos apsaugos ministerija
865 505
853 062
37 353
12 443
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
1 332 452
1 325 707
155 082
6 745
Teisingumo ministerija
124 859
120 954
79 205
3 905
Užsienio reikalų ministerija
85 714
81 525
25 973
4 189
Vidaus reikalų ministerija
809 865
784 862
392 267
25 003
Žemės ūkio ministerija
958 170
952 829
44 297
5 341
III. MINISTRŲ VALDYMO SRIČIŲ INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS
FINANSŲ MINISTRO VALDYMO SRITIS
Lietuvos statistikos departamentas
9 910
9 139
7 490
771
KULTŪROS MINISTRO VALDYMO SRITIS
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
8 603
7 408
6 327
1 195
Lietuvos nacionalinis muziejus
7 641
4 941
3 996
2 700
Lietuvos dailės muziejus
6 824
6 454
5 331
370
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
3 848
3 003
2 469
845
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
14 351
12 637
9 851
1 714
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
6 961
3 361
2 923
3 600
Nacionalinis Kauno dramos teatras
2 567
2 467
1 980
100
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
5 604
5 560
4 331
44
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
3 420
3 320
2 357
100
Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2 736
2 736
107
0
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
46 306
40 673
14 600
5 633
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
8 916
8 513
5 767
403
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1 164
1 164
314
0
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO VALDYMO SRITIS
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
840
840
721
0
TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRITIS
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
1 201
1 191
919
10
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO VALDYMO SRITIS
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
30 158
29 078
21 019
1 080
IV. KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2 290
2 275
1 905
15
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
36 839
36 661
32 796
178
Nacionalinė teismų administracija
11 823
8 875
1 751
2 948
Teismai
83 444
83 380
75 746
64
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
2 895
2 865
1 997
30
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas
145
145
93
0
Lietuvos administracinių ginčų komisija
1 543
1 523
1 348
20
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
603
594
529
9
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
9 129
6 699
4 915
2 430
V. ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO ORGANIZACIJOS (INSTITUTAI)
Vilniaus universitetas
72 394
72 090
0
304
iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti
2 955
2 651
0
304
Vytauto Didžiojo universitetas
24 875
23 680
0
1 195
Kauno technologijos universitetas
33 396
33 365
0
31
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
26 929
25 858
0
1 071
Klaipėdos universitetas
6 556
6 556
0
0
Mykolo Romerio universitetas
6 190
5 805
0
385
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
27 567
26 840
0
727
Vilniaus dailės akademija
8 084
7 791
0
293
Lietuvos sporto universitetas
3 421
3 421
0
0
Šiaulių universitetas
2 733
2 733
0
0
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
7 908
7 908
0
0
Lietuvos energetikos institutas
5 156
5 111
3 995
45
Nacionalinis vėžio institutas
1 640
1 491
982
149
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
1 613
1 613
1 316
0
Lietuvos istorijos institutas
2 571
2 571
2 161
0
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
1 682
1 682
1 472
0
Lietuvių kalbos institutas
1 349
1 349
1 168
0
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas
478
478
429
0
Lietuvos teisės institutas
362
362
346
0
Lietuvos socialinių tyrimų centras
800
800
594
0
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras
1 349
1 344
1 030
5
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
8 172
7 997
6 238
175
Gamtos tyrimų centras
4 977
4 917
3 913
60
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras
11 587
11 487
8 703
100
Lietuvos mokslų akademija
4 461
3 303
2 727
1 158
Lietuvos mokslo taryba
22 270
22 265
2 283
5
Kauno kunigų seminarija
112
112
0
0
Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija
37
37
0
0
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija
121
121
0
0
IŠ VISO:
12 778 539
12 046 549
1 773 869
731 990
Lietuvos Respublikos
2020 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
3 priedas
2020 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMŲ ĮMOKOS Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ, VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ IŠ MOKESČIŲ DALIS IR KITOS LĖŠOS, ĮSTATYMAIS, NUTARIMAIS IR KITAIS TEISĖS AKTAIS SKIRIAMOS PROGRAMOMS FINANSUOTI, PAGAL ASIGNAVIMŲ VALDYTOJUS
Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas
Iš viso
iš jų:
valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti
biudžetinių įstaigų pajamų įmokos
iš viso
iš jų pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
1
1
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
100
100
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
150
150
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
900
900
900
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
13
13
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
7 200
7 200
7 200
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
30
30
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
5
5
Aplinkos ministerija
113 076
110 972
2 104
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
1 162
675
487
Finansų ministerija
125 869
122 480
3 389
Krašto apsaugos ministerija
512
512
Kultūros ministerija
31 898
20 695
11 203
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
27 519
815
26 704
Susisiekimo ministerija
525 153
524 451
702
Sveikatos apsaugos ministerija
8 360
3 248
5 112
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
22 884
17 533
5 351
Teisingumo ministerija
2 016
500
1 516
Vidaus reikalų ministerija
7 983
7 983
Žemės ūkio ministerija
605
70
535
Lietuvos statistikos departamentas
10
10
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
220
220
Lietuvos nacionalinis muziejus
550
550
Lietuvos dailės muziejus
330
330
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
150
150
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
1 800
1 800
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
500
500
Nacionalinis Kauno dramos teatras
521
521
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
700
700
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
425
425
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
558
558
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
2 500
2 500
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2
2
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
12
12
Nacionalinė teismų administracija
36
36
Teismai
76
76
iš jų:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
5
5
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
1
1
Lietuvos apeliacinis teismas
13
13
Vilniaus apygardos teismas
3
3
Kauno apygardos teismas
1
1
Klaipėdos apygardos teismas
7
7
Šiaulių apygardos teismas
1
1
Panevėžio apygardos teismas
1
1
Vilniaus miesto apylinkės teismas
7
7
Kauno apylinkės teismas
9
9
Klaipėdos apylinkės teismas
3
3
Šiaulių apylinkės teismas
1
1
Panevėžio apylinkės teismas
2
2
Alytaus apylinkės teismas
2
2
Marijampolės apylinkės teismas
1
1
Tauragės apylinkės teismas
1
1
Utenos apylinkės teismas
1
1
Vilniaus regiono apylinkės teismas
1
1
Vilniaus apygardos administracinis teismas
15
15
Regionų apygardos administracinis teismas
1
1
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
200
200
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
7 741
7 741
7 734
Lietuvos energetikos institutas
1 150
1 150
Nacionalinis vėžio institutas
570
570
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
25
25
Lietuvos istorijos institutas
23
23
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
30
30
Lietuvių kalbos institutas
29
29
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas
43
43
Lietuvos teisės institutas
15
15
Lietuvos socialinių tyrimų centras
29
29
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras
270
270
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
3 583
3 583
Gamtos tyrimų centras
600
600
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras
2 000
2 000
Lietuvos mokslų akademija
32
32
IŠ VISO
900 166
801 439
98 727
15 834
Lietuvos Respublikos
2020 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
4 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI TEISMAMS
Tūkst.Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos
Iš viso
iš jų
asignavimai išlaidoms
asignavimai turtui įsigyti
iš viso
iš jų darbo užmokesčiui
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
4 625
4 622
4 252
3
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
2 828
2 826
2 617
2
Lietuvos apeliacinis teismas
4 249
4 234
3 974
15
Vilniaus apygardos teismas
5 881
5 875
5 415
6
Kauno apygardos teismas
4 537
4 535
4 189
2
Klaipėdos apygardos teismas
2 795
2 791
2 609
4
Šiaulių apygardos teismas
2 075
2 074
1 920
1
Panevėžio apygardos teismas
2 063
2 062
1 922
1
Vilniaus miesto apylinkės teismas
9 671
9 668
8 764
3
Kauno apylinkės teismas
8 109
8 106
7 352
3
Klaipėdos apylinkės teismas
3 960
3 955
3 618
5
Šiaulių apylinkės teismas
5 153
5 151
4 378
2
Panevėžio apylinkės teismas
3 913
3 911
3 543
2
Alytaus apylinkės teismas
3 033
3 032
2 727
1
Marijampolės apylinkės teismas
2 759
2 758
2 492
1
Plungės apylinkės teismas
1 775
1 774
1 593
1
Tauragės apylinkės teismas
1 970
1 969
1 781
1
Telšių apylinkės teismas
1 877
1 876
1 700
1
Utenos apylinkės teismas
2 778
2 777
2 520
1
Vilniaus regiono apylinkės teismas
4 061
4 059
3 468
2
Vilniaus apygardos administracinis teismas
2 662
2 656
2 473
6
Regionų apygardos administracinis teismas
2 670
2 669
2 439
1
IŠ VISO
83 444
83 380
75 746
64
Lietuvos Respublikos
2020 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
5 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS
Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas
Dotacijos paskirties pavadinimas
Iš viso
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti
35
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
59
iš jų:
piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti
30
valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti
29
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą
633
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei
571
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
112 162
iš jų:
socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti
14 936
būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti
1 770
socialinei paramai mokiniams
24 555
socialinėms paslaugoms
57 973
jaunimo teisių apsaugai
1 080
savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti
9 698
pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
2 150
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
23 519
iš jų:
visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti
23 269
neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti
250
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
809 925
iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti
788 209
iš jų: mokytojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.
31 454
savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
21 716
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
2 650
iš jų:
civilinės būklės aktams registruoti
2 054
valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti
549
Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti
47
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
32 675
iš jų:
civilinei saugai
1 542
priešgaisrinei saugai
30 459
gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti
674
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
21 815
iš jų:
savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti
32
žemės ūkio funkcijoms atlikti
8 715
valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti
11 568
savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti
1 500
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti
1 560
IŠ VISO
1 005 604
Lietuvos Respublikos
2020 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
6 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2020 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI
Tūkst. Eur
Savivaldybės pavadinimas
Prognozuojamos pajamos
iš jų
Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)
Apskaičiuotos sumos Seimo ar Vyriausybės priimtiems sprendimams įgyvendinti
gyventojų pajamų mokestis
iš jo:
pagal teisės aktus darbo užmokesčiui padidinti
pagal teisės aktus perduotos lėšos funkcijoms vykdyti
pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti
verslo plėtros sąlygoms gerinti
2018 ir 2019 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti
2020 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti
kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti
savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti
Vilniaus miesto
384 686
330 861
11 119
174
19,2804
6 160
–57
Alytaus miesto
34 064
32 266
4 686
77
162
1,8803
717
–8
Birštono
5 939
5 712
2 901
26
25
0,3329
172
–5
Druskininkų
13 164
12 060
932
34
78
0,7028
286
–6
Kauno miesto
200 342
178 537
5 752
292
10,4039
3 547
–39
Klaipėdos miesto
109 873
97 137
4 384
140
5,6604
2 382
–28
Marijampolės
33 363
30 193
1 806
121
262
1,7595
795
–27
Neringos
6 787
6 263
199
138
27
174
23
0,3650
148
–10
Palangos miesto
16 169
12 814
1 005
83
85
0,7467
367
–6
Panevėžio miesto
55 545
50 655
2 039
163
198
546
2,9519
1 356
–25
Šiaulių miesto
64 891
59 044
3 050
424
141
924
3,4406
1 390
–33
370
Visagino
16 070
15 814
3 264
477
40
1 019
115
0,9215
483
–6
Akmenės rajono
14 714
13 913
3 285
54
138
0,8108
346
–20
Alytaus rajono
15 549
15 063
741
62
187
0,8778
229
–23
Anykščių rajono
16 957
16 132
2 640
102
112
0,9401
401
–29
Biržų rajono
15 020
14 038
902
98
55
0,8180
457
–26
Ignalinos rajono
10 894
10 343
1 711
55
0,6027
309
–32
Jonavos rajono
27 742
26 458
3 538
79
123
1,5418
644
–18
Joniškio rajono
14 791
12 981
1 484
64
50
0,7565
327
–30
Jurbarko rajono
17 102
16 059
1 647
72
400
0,9358
446
–26
Kaišiadorių rajono
18 681
16 674
1 274
74
136
0,9717
438
–20
Kauno rajono
61 949
59 344
1 656
106
751
3,4582
1 069
–61
Kėdainių rajono
28 828
26 827
1 283
108
462
1,5633
776
–31
Kelmės rajono
18 111
17 453
2 785
93
115
1,0171
416
–28
Klaipėdos rajono
39 227
36 561
1 376
104
363
2,1305
860
–20
Kretingos rajono
21 796
20 304
848
94
86
1,1832
518
–25
Kupiškio rajono
11 018
10 361
1 128
66
58
0,6038
299
–18
Lazdijų rajono
12 358
11 895
1 481
66
63
0,6932
245
–34
Mažeikių rajono
32 028
30 408
2 363
98
274
1,7720
942
–23
Molėtų rajono
11 359
10 917
947
64
62
0,6362
292
–24
Pakruojo rajono
13 529
11 853
1 332
63
139
0,6907
386
–19
Panevėžio rajono
21 953
20 894
918
102
228
1,2176
584
–27
Pasvalio rajono
15 694
14 322
1 175
96
189
0,8346
431
–26
Plungės rajono
20 083
19 038
830
77
231
1,1094
509
–28
Prienų rajono
15 607
14 706
940
68
96
0,8570
405
–24
Radviliškio rajono
23 136
21 402
2 397
104
59
1,2472
634
–29
Raseinių rajono
19 044
17 939
1 043
87
144
1,0454
410
–35
Rokiškio rajono
18 660
17 508
1 562
100
118
1,0203
564
–25
Skuodo rajono
11 032
10 454
1 171
45
59
0,6092
253
–29
Šakių rajono
17 413
15 898
923
81
93
0,9264
525
–32
Šalčininkų rajono
19 362
18 826
1 949
78
103
1,0971
559
–32
Šiaulių rajono
24 223
22 868
1 071
77
134
1,3326
616
–23
Šilalės rajono
14 750
14 027
1 482
77
163
0,8174
403
–36
Šilutės rajono
24 102
22 792
1 025
76
147
1,3282
595
–32
Širvintų rajono
9 800
9 160
449
56
129
0,5338
244
–23
Švenčionių rajono
14 947
13 890
558
81
202
0,8094
336
–25
338
Tauragės rajono
22 976
21 570
850
97
152
1,2570
484
–24
Telšių rajono
24 280
23 562
1 610
91
135
1,3730
652
–34
Trakų rajono
22 610
21 392
790
64
286
1,2466
464
–21
Ukmergės rajono
21 339
19 974
1 650
92
115
1,1640
539
–33
Utenos rajono
22 881
21 241
1 386
91
162
1,2378
620
–26
Varėnos rajono
14 250
13 846
1 567
88
0,8069
387
–25
Vilkaviškio rajono
22 217
21 050
2 037
90
178
1,2267
526
–33
Vilniaus rajono
66 425
62 400
2 222
155
709
3,6363
1 444
–22
Zarasų rajono
11 320
10 888
1 966
66
37
0,6345
262
–25
Elektrėnų
17 018
15 273
692
70
124
0,8900
415
–23
Kalvarijos
6 464
6 276
756
17
62
0,3657
165
–14
Kazlų Rūdos
6 842
6 377
265
26
143
0,3716
149
–22
Pagėgių
5 786
4 969
425
22
0,2896
178
–9
Rietavo
4 761
4 555
319
21
48
0,2654
147
–17
IŠ VISO
1 881 521
1 716 037
107 586
1 202
5 070
1 193
10 040
100
40 703
–1 511
708
Lietuvos Respublikos
2020 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
7 priedas
SAVIVALDYBIŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL TERITORIJOMS KELIAMUS EKONOMINIO AUGIMO TIKSLUS
Savaiminio ekonominio augimo požymių turinčios savivaldybės
I grupė. Ekonominių centrų savivaldybės
II grupė. Ekonominių centrų funkcinių zonų savivaldybės
III grupė. Savivaldybės, kuriose nėra ekonominių centrų ir lengvai pasiekiamų darbo vietų (nutolusios savivaldybės)
Vilniaus miesto
Alytaus miesto
Alytaus rajono
Visagino
Kauno miesto
Birštono
Kelmės rajono
Akmenės rajono
Klaipėdos miesto
Druskininkų
Kretingos rajono
Anykščių rajono
Marijampolės
Molėtų rajono
Biržų rajono
Neringos
Pakruojo rajono
Ignalinos rajono
Palangos miesto
Panevėžio rajono
Joniškio rajono
Panevėžio miesto
Prienų rajono
Jurbarko rajono
Šiaulių miesto
Šiaulių rajono
Kaišiadorių rajono
Jonavos rajono
Širvintų rajono
Kėdainių rajono
Kauno rajono
Trakų rajono
Kupiškio rajono
Klaipėdos rajono
Vilkaviškio rajono
Lazdijų rajono
Mažeikių rajono
Kalvarijos
Pasvalio rajono
Plungės rajono
Kazlų Rūdos
Raseinių rajono
Radviliškio rajono
Pagėgių
Rokiškio rajono
Šilutės rajono
Rietavo
Skuodo rajono
Tauragės rajono
Šakių rajono
Telšių rajono
Šalčininkų rajono
Ukmergės rajono
Šilalės rajono
Utenos rajono
Švenčionių rajono
Vilniaus rajono
Varėnos rajono
Elektrėnų
Zarasų rajono
Lietuvos Respublikos
2020 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
8 priedas
VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2020–2022 METŲ PROGRAMA
(PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)
Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti 2020–2022 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos:
Tūkst. Eur
Sritis
2020 metams
2021 metams
2022 metams
Valstybės valdymas
21 458
38 174
26 873
Krašto apsauga
101 302
136 884
183 531
Viešoji tvarka
6 791
8 222
8 222
Švietimas
121 453
107 890
146 806
Sveikatos apsauga
47 704
33 412
27 232
Socialinė apsauga
19 319
16 496
19 653
Aplinkos apsauga
115 811
111 385
48 719
Kultūra
84 190
60 163
40 986
Žemės ūkis
38 471
20 411
13 741
Visuomenės apsauga
161 119
139 333
78 805
Transportas ir ryšiai
417 558
465 915
372 758
Kita veikla
25 611
24 511
25 226
IŠ VISO
1 160 787
1 162 796
992 552
Lietuvos Respublikos
2020 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
9 priedas
2020 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
Numatomas lėšų likutis 2020 m. sausio 1 d.
328 403
iš jo:
1.1.
Radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti (25 procentai į valstybės biudžetą pervestų dividendų)
0
2.
Įplaukos 2020 metais
118 369
2.1.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus
3 250
2.2.
50 procentų gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą dividendų
90 497
iš jų:
2.2.1.
Radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti (25 procentai į valstybės biudžetą pervestų dividendų)
45 249
2.3.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus
5 584
2.4.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus
19 038
3.
Išlaidos 2020 metais
1 938
iš jų:
Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos
1 938
4.
Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2022 m. gruodžio 31 d.
300 000
5.
Numatomas lėšų likutis 2021 m. sausio 1 d. (1 + 2 – 3)
444 834
iš jo: Radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
45 249
Lietuvos Respublikos
2020 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
10 priedas
2020 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2020 M. SAUSIO 1 D.
76 621
2.
PAJAMOS IR ĮPLAUKOS
2.1.
Darbdavių įmokos
26 260
2.2.
Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti
1 000
2.3.
Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas
0
2.4.
Kitos teisėtai gautos lėšos
200
3.
Iš viso pajamų ir įplaukų
27 460
4.
IŠLAIDOS
4.1.
Išmokos darbuotojams
8 519
4.2.
Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas
60
4.3.
Garantinio fondo administravimo išlaidos
286
4.4.
Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos
60
5.
IŠ VISO IŠLAIDŲ
8 925
6.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO 1 D.
95 156
Lietuvos Respublikos
2020 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
11 priedas
2020 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2020 M. SAUSIO 1 D.
80 147
2.
PAJAMOS IR ĮPLAUKOS
2.1.
Darbdavių įmokos
26 260
2.2.
Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas
0
2.3.
Kitos teisėtai gautos lėšos
0
3.
Iš viso pajamų ir įplaukų
26 260
4.
IŠLAIDOS
4.1.
Išmokos darbuotojams
10 700
4.2.
Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos
171
4.3.
Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos
25
5.
Iš viso išlaidų
10 896
6.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO 1 D.
95 511
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2819, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05700
Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2695 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3032, 2020-06-09, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13470
Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2695 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).