Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymas

Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, bendruomeninių organizacijų ir asociacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, atstovai, savivaldybės gyventojai. Į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sudėtį privaloma įtraukti bendruomeninių organizacijų ir asociacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, raštu pareiškusių iniciatyvą dalyvauti komisijos veikloje, atstovus. Bendruomeninių organizacijų ir asociacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę komisijos narių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai šie asmenys raštu neišreiškė iniciatyvos dalyvauti komisijos veikloje. Į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdžius privalo būti kviečiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas nuomonei pateikti, kai komisija rengia išvadą dėl ketinimo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose arba ne savivaldybės valdomoje valstybinėje žemėje kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 20 ar daugiau saugotinų želdinių arba kai viešuosiuose atskiruosiuose želdynuose ketinama kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 10 ar daugiau saugotinų želdinių.

Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos nariams už darbo laiką atliekant komisijos nario pareigas mokamas atlygis, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme.

Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdžiai yra vieši. Asmenų dalyvavimo želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdžiuose tvarką nustato savivaldybės atstovaujamoji institucija.

Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvados, pateiktos savivaldybės vykdomajai institucijai, viešai skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

Asmenys turi teisę:

Bendruomeninės organizacijos, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys turi teisę neatlygintinai vykdyti viešųjų atskirųjų želdynų kūrimo, želdinių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo darbus ar dalį jų ir (ar) neatlygintinai perduoti savivaldybių nuosavybėn želdinius, sudarę sutartį su savivaldybėmis dėl bendradarbiavimo želdynų kūrimo, želdinių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje. Bendruomeninės organizacijos, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys, vykdydami bendradarbiavimo sutartyse nustatytus sutartinius įsipareigojimus, privalo užtikrinti šio įstatymo VII skyriuje nustatytų reikalavimų laikymąsi. Bendruomeninių organizacijų, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų, sodininkų bendrijų, nevyriausybinių organizacijų ar kitų juridinių asmenų savivaldybių nuosavybėn perduodami želdiniai turi atitikti aplinkos ministro nustatytus sodmenų kokybės reikalavimus viešųjų želdynų įrengimui ir želdinių viešosiose erdvėse sodinimui.

Asmenys, lankydamiesi viešuosiuose želdynuose, privalo saugoti želdynus ir želdinius.

Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai privalo:

Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę nustatyti želdynų lankymo sąlygas (laiką, renginių organizavimo tvarką, lankytojų teises ir pareigas).

Viešųjų želdynų savininkai ir (ar) valdytojai turi teisę apriboti ar uždrausti lankymąsi šiuose želdynuose, kai juose vykdomi priežiūros ir tvarkymo darbai. Apie priimtą sprendimą apriboti ar uždrausti viešojo želdyno lankymą viešųjų želdynų savininkai ir (ar) valdytojai privalo paskelbti savivaldybės interneto svetainėje (kai viešojo želdyno savininkas ir (ar) valdytojas yra savivaldybės institucija) ir želdynų informaciniuose stenduose, jeigu tokie įrengti, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatytų apribojimų pradžios.

Viešųjų atskirųjų želdynų kūrimo, želdinių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo darbus ar dalį jų ir savivaldybių vykdomosios institucijos gali suteikti teisę atlikti gyvenamosios vietos bendruomenėms, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, sodininkų bendrijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ar kitiems juridiniams asmenims, taip pat savivaldybių vykdomosios institucijos turi teisę iš šių asmenų priimti savo nuosavybėn neatlygintinai perduodamus sodmenų kokybės reikalavimus viešųjų želdynų įrengimui ir želdinių viešosiose erdvėse sodinimui atitinkančius želdinius, sudarydamos sutartis dėl bendradarbiavimo želdynų kūrimo, želdinių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje. Savivaldybių vykdomosios institucijos, prieš sudarydamos bendradarbiavimo sutartį, privalo įsitikinti, kad gyvenamosios vietos bendruomenės, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys galės užtikrinti šio įstatymo VII skyriuje nustatytų reikalavimų laikymąsi.

Viešųjų želdynų kūrimo, viešųjų želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, būklės stebėsenos, viešųjų želdinių veisimo, privalomos viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimo ir apskaitos darbai finansuojami iš:

Viešųjų želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo finansavimas planuojamas vadovaujantis savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, želdynų projektais, savivaldybės strateginiu plėtros planu ir (ar) savivaldybės strateginiu veiklos planu ir kitais strateginio planavimo dokumentais.

Kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbus finansuoja jų savininkai ir (ar) valdytojai.

Želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų kūrimą, želdinių veisimą, želdynų ir želdinių inventorizavimą kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Želdynų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, apsaugą kontroliuoja Kultūros ministerija ar jos įgaliota institucija.

Istorinių želdynų – kultūros paveldo objektų – konservavimą, restauravimą, atkūrimą, vientisos kultūrinių ansamblių architektūrinės kompozicijos laikymąsi kontroliuoja Kultūros ministerijos įgaliota institucija.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai sunaikinę želdinius ir (ar) padarę žalą želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Pareikšti ieškinius dėl neteisėto želdinių naikinimo ir (ar) neteisėta veikla padarytos žalos želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams atlyginimo turi teisę Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, taip pat savivaldybių vykdomosios institucijos.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos, apskaičiuodamos želdynams ir želdiniams padarytą žalą, vadovaujasi Aplinkos apsaugos įstatymu, aplinkos ministro tvirtinama Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.“