Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas

Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija zoologijos sodo patikrinimo metu visame zoologijos sode arba jo dalyje nustatytiems pažeidimams dėl šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų nevykdymo pašalinti ir, atsižvelgdama į keliamą grėsmę gyvūnų gerovei ir zoologijos sodų lankytojų saugumo užtikrinimą, priima sprendimą ir įpareigoja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus visame zoologijos sode arba jo dalyje per ne ilgesnį kaip 2 metų laikotarpį. Terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Kai leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas zoologijos sodų patikrinimų metu nepateikia teisėtą laukinių gyvūnų rūšių įsigijimą ir (ar) jų kilmę patvirtinančių dokumentų arba visame zoologijos sode arba jo dalyje nustatomi pažeidimai dėl šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų ir privalomų įgyvendinti priemonių nevykdymo, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimus dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį, iki bus pašalinti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Prieš priimdama sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatytų pažeidimų dėl šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų nevykdymo nustatymo dienos įspėja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.

Nepašalinus šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimų šio straipsnio 14 dalyje nurodytais terminais, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį ir nustato ne ilgesnį kaip 2 metų terminą pažeidimams pašalinti. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimų nustatymo dienos.

Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, atsižvelgdama į zoologijos sodų patikrinimų metu nustatytus pažeidimus dėl šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų ir privalomų įgyvendinti priemonių, užtikrinančių lankytojų saugumą, nevykdymo, sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį gali priimti nedelsdama. Priėmusi sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nustato ne ilgesnį kaip 2 metų terminą pažeidimams pašalinti. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimų nustatymo dienos.

Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį panaikina, jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį per šio straipsnio 14 ir (ar) 15, ir (ar) 16 dalyse nurodytus terminus.

Jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas nepašalina patikrinimo metu zoologijos sodo dalyje nustatytų pažeidimų dėl šio straipsnio 12 dalies 2, 7 ir 8 punktuose nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų nevykdymo per nustatytą ne ilgesnį kaip 2 metų terminą skaičiuojant nuo pažeidimo nustatymo dienos arba jeigu per šio straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytus terminus zoologijos sodo dalyje nepašalinami šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą dėl zoologijos sodo dalies uždarymo ir įpareigoja zoologijos sodo dalį uždaryti per nustatytą ne ilgesnį kaip 8 mėnesių terminą. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimą panaikina, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

Prieš panaikindama leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimą dėl šio straipsnio 19 dalies 5 punkte nurodytos priežasties, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija prieš 30 kalendorinių dienų įspėja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją dėl leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją.

Panaikinus leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimą, buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas įpareigojamas uždaryti zoologijos sodą per nustatytą ne ilgesnį kaip 8 mėnesių terminą nuo leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo dienos ir pašalinti esančius miško žemėje aptvarus, voljerus (arba jų dalį) ar kitus statinius, dėl kurių priimtas Miškų įstatyme nustatytas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje.

Uždarius zoologijos sodą ar jo teritorijos dalį, leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) privalo laukinius gyvūnus įkurdinti tokiomis sąlygomis, kurios atitinka šių gyvūnų rūšių įkurdinimo reikalavimus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (arba buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) per nustatytą laiką neįkurdina gyvūnų atitinkamomis sąlygomis, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos siūlymu sveiki gyvūnai turi būti perkelti į turinčius leidimus įkurti zoologijos sodą kitus zoologijos sodus, į aptvarus, voljerus ar kitus statinius, kuriems yra išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir kuriuose yra sąlygos įkurdinti laukinius gyvūnus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, į gyvūnų globos įstaigas arba nugaišinti ar nužudyti laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, įvertinusios komisijos siūlymą, priima sprendimą dėl gyvūnų perkėlimo, gydymo ar nužudymo, kai leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (arba buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) neįkurdina laukinių gyvūnų tinkamomis sąlygomis. Gyvūnų perkėlimą, gydymą ar nužudymą organizuoja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas). Sergantys gyvūnai perkeliami į veterinarijos gydyklas, iki pasveiks. Gyvūnų perkėlimas, gydymas ir nužudymas atliekamas leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvusio leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo) lėšomis. Leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) prisiima visą riziką ir atsakomybę dėl gyvūnų laikymo, naudojimo, perkėlimo, gydymo ar nužudymo.

Išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, teisėtai naudojantis aptvarus, voljerus ar kitus statinius, arba kai išduotame leidime įkurti zoologijos sodą įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo sąlygos nesikeičia.

Keičiant leidimą įkurti zoologijos sodą, leidimus išduodančiai Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pateikiamas prašymas pakeisti leidimą įkurti zoologijos sodą. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pakeičia leidimą įkurti zoologijos sodą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimą įkurti zoologijos sodą pakeisti, gavimo dienos.

Zoologijos sodų veiklos priežiūrą pagal kompetenciją vykdo už laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, už valstybinę veterinarinę kontrolę ir valstybinę veterinarinę priežiūrą atsakingos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Zoologijos sodas, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, veiklą vykdo bendradarbiaudamas su šio sodo taryba, kuri yra kolegialus patariamasis organas. Šios tarybos sudarymo tvarką nustato ir jos nuostatus tvirtina aplinkos ministras.

Invazinių rūšių kontrolės taryba teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai, Aplinkos ministerijos įgaliotoms institucijoms, koordinuojančioms ir įgyvendinančioms invazinių rūšių valdymą ir kontrolę, laukinių gyvūnų bei jų hibridų naudojimą ir kontrolę, dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, šių rūšių valdymo ir veiksmų planų, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių ir programų kūrimo ir įgyvendinimo, dėl teisės aktų, susijusių su invazinėmis rūšimis, rengimo, pakeitimo ar papildymo, teikia rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl laukinių gyvūnų bei jų hibridų perkėlimo, introdukcijos ir reintrodukcijos, taip pat teikia pasiūlymus dėl invazinių rūšių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų naudojimo.

Invazinių rūšių kontrolės tarybą sudaro Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijų atstovai.

Introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus leidžiama turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos leidimą laukinių gyvūnų introdukcijai ar reintrodukcijai, išduotą vadovaujantis šiuo įstatymu ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu (toliau – leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti).

Leidžiama reintrodukuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje natūraliai gyvenusių ir išnykusių laukinių gyvūnų rūšis prieš tai ištiriant, ar tikslinga jas reintrodukuoti, ar reintrodukcija padės atkurti palankią rūšies apsaugos būklę, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį ir atlikus mokslinius tyrimus, jeigu ši reintrodukcija nekelia pavojaus ekosistemų stabilumui, yra įvertintos rūšies perspektyvos, galimas jų poveikis kitoms rūšims, jų populiacijoms ir buveinėms, ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo. Jeigu ketinama reintrodukuoti vietines laukinių gyvūnų rūšis, kurios įrašytos į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro, reintrodukcija gali būti vykdoma tik atitinkamai pasitarus su visuomene dėl šių rūšių reintrodukcijos. Pasitarimo su visuomene tvarką ir terminus nustato Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašas.

Sprendimas nepritarti rūšies introdukcijai ar reintrodukcijai priimamas ir leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti neišduodamas:

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba pateikia atsakymą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti neišdavimo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nurodyto prašymo, laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti, gavimo dienos. Prašyme pateikiama informacija, nurodyta Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.

Reikalavimai, taikomi laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui, nustatomi šiame įstatyme ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše. Laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte turi būti:

Priimdama sprendimą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įvertina laukinio gyvūno rūšies biologines savybes ir šios rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos galimą poveikį aplinkos komponentams, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu, ir konsultuojasi su Invazinių rūšių kontrolės taryba Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Invazinių rūšių kontrolės taryba pritaria, pritaria su pastabomis arba nepritaria parengtam laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus aspektus ir į šiame įstatyme, ir į Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nurodytus reikalavimus laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto gavimo dienos priima sprendimą dėl pritarimo laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui ir išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba informuoja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytoją dėl projekto patikslinimo pagal pateiktas pastabas (dėl introdukcijos ar reintrodukcijos vietos, laiko, rūšių kilmės, skaičiaus, amžiaus, stebėsenos programos), arba pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl nepritarimo laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui.

Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo siūlymo patikslinti laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektą gavimo dienos pateikia Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai patikslintą projektą.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, konsultuodamasi su Invazinių rūšių kontrolės taryba Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo pataisyto pagal pateiktas pastabas laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto gavimo dienos leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba pateikia jam atsakymą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti neišdavimo.

Jeigu ketinama introdukuoti natūraliai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose nepaplitusių rūšių paukščius, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, prieš priimdama galutinį sprendimą, privalo gauti Europos Komisijos pritarimą introdukcijai. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti išduoda arba rašytinį atsisakymą išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti, gavimo dienos, neįskaičiuojant termino nuo kreipimosi į Europos Komisiją iki atsakymo dėl Europos Komisijos pritarimo (nepritarimo) introdukcijai gavimo dienos.

Jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai sprendimui dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) priimti būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją: ar laukinio gyvūno rūšis nekels grėsmės vietinėms laukinių gyvūnų rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, ar netaps invazine rūšimi ir nepadarys žalos vietinei biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai, ar ši laukinio gyvūno rūšis nebus ligų ir parazitų, pavojingų gyvūnams ir žmonėms, pernešėja, ir dėl numatomos laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos įvertinimo reikia kreiptis į mokslo ir studijų institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) terminas gali būti pratęsiamas vieną kartą iki 30 kalendorinių dienų. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo. Į šį terminą neįskaičiuojamas terminas, per kurį leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas pateikia patikslintą laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, ir terminas, per kurį Aplinkos ministerijos įgaliota institucija po patikslinto pagal pateiktas pastabas laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto gavimo dienos išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba pateikia atsakymą dėl leidimo neišdavimo.

Prašymas išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti nebenagrinėjamas, jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas:

Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti dėl šio straipsnio 13 dalyje nurodytų priežasčių, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai, duomenys ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus, duomenis ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą sustabdo, jeigu:

Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas gali būti sustabdomas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.

Prieš sustabdydama leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą dėl šio straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pažeidimų nustatymo dienos įspėja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas sustabdomas. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.

Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos priimto sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo priėmimo dienos.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymą panaikina, jeigu:

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą panaikina, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

Prieš panaikindama leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą dėl šio straipsnio 20 dalies 4, 6 ir 8 punktuose nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija prieš 10 darbo dienų įspėja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją apie leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo panaikinimą. Jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per 10 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalina šio straipsnio 20 dalies 4, 6 ir 8 punktuose nurodytas priežastis, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas nenaikinamas.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją.

Leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, vykdantis introdukciją ar reintrodukciją, arba kai išduotame leidime introdukuoti ar reintrodukuoti įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti sąlygos nesikeičia. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, gavusi asmens prašymą, per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti pakeisti, gavimo dienos pakeičia prašymą pateikusiam asmeniui leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti.

Draudžiama laukinius gyvūnus perkelti, išleisti į laisvę, jeigu Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato, kad yra hibridizacijos, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas ar kilti grėsmė žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Nelaisvėje laikyti ir tyčia ar netyčia išleisti į laisvę ar ištrūkę į laisvę laukiniai gyvūnai turi būti skubiai paimami iš aplinkos (sugauti, nužudomi arba sumedžiojami) laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų lėšomis per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą.

Draudžiama išleisti į laisvę ar perkelti invazinių ir svetimžemių rūšių (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) gyvūnus, sąmoningai ar nesąmoningai nelaisvėje išveistus hibridus. Nelaisvėje laikyti ir tyčia ar netyčia išleisti į laisvę ar ištrūkę į laisvę hibridai, svetimžemių (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) ir invazinių rūšių gyvūnai privalo būti skubiai paimami iš aplinkos (sugauti, nužudomi arba sumedžiojami) laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų lėšomis: hibridai ir svetimžemės gyvūnų rūšys – per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą, invazinės rūšys – per Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatytą terminą.

Leidžiama išleisti į laisvę arba perkelti sveikus Lietuvos Respublikos teritorijoje natūraliai gyvenančių rūšių laukinius gyvūnus ir svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, į jiems būdingas buveines, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai išgyvens, ir įsitikinus, kad laukinių gyvūnų perkėlimas arba išleidimas į laisvę nekels grėsmės ekosistemų stabilumui, buveinių pakitimui, nedarys neigiamo poveikio vietinei tos rūšies populiacijai ir nekels grėsmės žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Svetimžemių gyvūnų rūšys įtraukiamos į leidžiamų išleisti į laisvę arba perkelti svetimžemių gyvūnų rūšių sąrašą, nurodytą Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus kriterijus.

Asmuo, planuojantis perkelti arba išleisti į laisvę nelaisvėje laikomus gyvūnus (taikoma tik žinduoliams ir paukščiams), apie numatomą laukinių gyvūnų perkėlimą arba išleidimą į laisvę privalo pranešti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir gauti jos pritarimą. Asmuo pranešime turi pateikti informaciją apie planuojamus perkelti ar išleisti į laisvę laukinius gyvūnus, jų skaičių, perkėlimo ar išleidimo į laisvę vietą, laiką ir pateikti visą informaciją ir dokumentus, nurodytus Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo ir visos informacijos, nurodytos Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše, gavimo dienos priima sprendimą pritarti be pastabų ar su pastabomis (dėl vietos, laiko, gyvūnų skaičiaus) laukinių gyvūnų perkėlimui arba išleidimui į laisvę arba pateikia atsisakymą pritarti laukinių gyvūnų perkėlimui arba išleidimui į laisvę.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą nepritarti laukinių gyvūnų perkėlimui arba išleidimui į laisvę šiais atvejais, kai:

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, priimdama sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) laukinių gyvūnų perkėlimui ar išleidimui į laisvę, gali konsultuotis su Invazinių rūšių kontrolės taryba, Aplinkos ministerija ar kitomis institucijomis, nurodytomis Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.

Asmenys, perkeldami ar išleisdami į laisvę laukinius gyvūnus, turi laikytis pateiktame pranešime ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pateiktose pastabose nustatytų sąlygų.

Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešti ir gauti jos pritarimą nereikia šiais atvejais (taikoma dėl visų laukinių gyvūnų), kai:

Kai laukiniams gyvūnams (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis ir invazines rūšis, hibridus) gresia neišvengiama žūtis ar sunaikinimas dėl stichinių nelaimių, laukinius gyvūnus perkelti ar išleisti į laisvę į jiems būdingas buveines leidžiama pranešus Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir negavus jos pritarimo.

Žuvų perkėlimas vykdomas vadovaujantis Žuvininkystės įstatymu.

Paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos ir laikyti juos nelaisvėje globos ir gydymo tikslais leidžiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.

Išgijusius laukinius gyvūnus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie paimti, arba į jiems būdingas buveines, arba būtina perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens. Globos tikslais paimtų iš aplinkos ir nuolat nelaisvėje laikomų laukinių rūšių žinduolių ir paukščių laikytojas privalo turėti privataus veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad šiam gyvūnui reikalinga nuolatinė globa.

Nuolat nelaisvėje globos tikslais laikant paimtus iš aplinkos laukinių rūšių žinduolius ir paukščius, turint privataus veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad gyvūnui reikalinga nuolatinė globa, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodytas šio įstatymo 7 straipsnyje, nereikalingas. Nelaisvėje globos tikslais laikomi paimti iš aplinkos laukiniai gyvūnai turi būti laikomi pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.

Laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais ir būdais, išskyrus medžiojamuosius gyvūnus, kurių šėrimas ir jaukinimas nustatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

Atskirų rūšių laukinių gyvūnų gausa reguliuojama siekiant apsaugoti laukinius augalus, grybus, laukinę gyvūniją ir natūralias jų buveines, apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, ūkinius gyvūnus, miškus, žuvininkystės ūkius, vandenis ir kitą nuosavybę, atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir saugą arba į kitas įpareigojančias ir svarbias visuomenės intereso priežastis, tarp jų socialinio ar ekonominio pobūdžio svarbias ir palankias pasekmes aplinkai, švietimo ir mokslo tikslais. Laikoma, kad įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, esama, kai įrodyta, kad planuojama ūkinė veikla būtina dėl veiksmų ar planų, kurių tikslas yra apginti pamatines žmonių gyvenimo vertybes (sveikatą, saugumą, aplinką), arba dėl pagrindinių valstybės ir visuomenės politikos programų, arba dėl ekonominės ar socialinės veiklos vykdymo ir viešųjų paslaugų teikimo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato ir kartu su Aplinkos ministerija ar jos įgaliotomis institucijomis įgyvendina gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo laukinių gyvūnų populiacijoje priemones.

Privalomus nurodymus dėl priemonių laukinių gyvūnų gausai reguliuoti laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą kompetenciją gali duoti atitinkamų savivaldybių administracijų direktoriai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinių padalinių ar aplinkos apsaugos institucijų vadovais.

Laukinių gyvūnų gausa reguliuojama humaniškais būdais, išsaugant jų buveines ir nedarant žalos kitų rūšių laukiniams gyvūnams.

Laukinių gyvūnų gausos reguliavimo būdus ir priemones nustato Medžioklės įstatymas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašas, aplinkos ministro tvirtinami laukinių gyvūnų rūšių gausos reguliavimo tvarkos aprašai, programos, planai ir metodikos.

Saugomų laukinių gyvūnų rūšių gausos reguliavimo sąlygas ir būdus nustato Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.

Žuvų, nėgių, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų rūšių vandens bestuburių gausa reguliuojama vadovaujantis Žuvininkystės įstatymu, Mėgėjų žvejybos įstatymu.

Invazinių rūšių valdymas ir naikinimas, gausos reguliavimo ir naikinimo būdai nustatomi Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše.

Invazines rūšis draudžiama tyčia paleisti į laisvę, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti ir įkurdinti aplinkoje.

Kai remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais nustatoma, kad tam tikrų svetimžemių rūšių gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių sveikatai, kitiems gyvūnams ar augalams, tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų laikymas, veisimas, platinimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, pateikimas rinkai, mainymas, prekiavimas jomis ir kitoks naudojimas gali būti ribojamas arba draudžiamas. Invazinių rūšių naudojimo ribojimai ir draudimai bei draudimams taikomos išimtys nurodytos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše. Šias rūšis veisti, laikyti, platinti, pateikti rinkai, prekiauti jomis ir naudoti leidžiama laikantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 ir Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos aprašo reikalavimų.

Visuomenės ir atskirų subjektų informavimą apie tam tikrų svetimžemių gyvūnų rūšių laikymo, veisimo, platinimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją, pateikimo rinkai, mainymo, prekiavimo jomis ir kitokio naudojimo ribojimus ar draudimus organizuoja ir koordinuoja Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliotos institucijos.

Jeigu invazinė rūšis įtraukta ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, ir į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas), taikomos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 ir šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios į Sąjungos sąrašą įtrauktų invazinių rūšių naudojimą.

Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių, kurios nurodomos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše, naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius, įgyvendinimo. Įpareigojimai dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo nustatomi atsižvelgiant į šių rūšių daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą.

Naudoti invazines rūšis (gyvus gyvūnus), kurios įrašytos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir neįtrauktos į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungos sąrašą, leidžiama:

Invazinių rūšių gyvūnai, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse priskirti medžiojamiesiems gyvūnams, medžiojami vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir Medžioklės įstatymu.

Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos praneša Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms apie rūšių, įtrauktų į Sąjungos sąrašą, ankstyvą aptikimą ir likvidavimą, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, ir organizuoja šių rūšių likvidavimo priemonių taikymą Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Uždaroje valdoje laikyti ir paplitę aplinkoje invazinių rūšių gyvūnai turi būti skubiai paimami iš aplinkos (sugauti, nužudomi arba sumedžiojami) laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų lėšomis per Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatytą terminą.

Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šiuos Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytus leidimus naudoti invazines rūšis, įrašytas į Sąjungos sąrašą (taip pat sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir panaikina jų galiojimą) (toliau – leidimas naudoti invazines rūšis):

Leidimai naudoti invazines rūšis išduodami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas panaikinamas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1143/2014 ir šio straipsnio nuostatomis.

Vyriausybės įgaliota institucija prie išduotų Leidimų naudoti invazines rūšis prideda 2016 m. vasario 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 2016/145, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 patvirtinamas formatas dokumento, laikomo įrodymu, kad kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos išdavė leidimą įstaigoms vykdyti tam tikrą veiklą, susijusią su Sąjungai susirūpinimą keliančiomis invazinėmis svetimomis rūšimis, nurodytą dokumentą (toliau – leidimo įrodymas). Leidimo įrodymas visais atvejais pridedamas prie leidimo naudoti invazines rūšis ir prie šiame leidime naudoti invazines rūšis, nurodytas Sąjungos sąraše, egzempliorių ir yra neatsiejamas nuo leidimo naudoti invazines rūšis.

Vyriausybės įgaliota institucija prireikus kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją ar jos įgaliotas institucijas ar į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad šios pagal kompetenciją įvertintų leidimo naudoti invazines rūšis prašytojo pateiktą informaciją ir teiktų kitą informaciją, reikalingą pateikiant Europos Komisijai paraišką išduoti žemės ūkio veiklos subjektams leidimą naudoti invazines rūšis žemės ūkyje su socialinio ar ekonominio pobūdžio interesais susijusiais tikslais.

Kartu su prašymu gauti leidimą naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, pateikiami visi dokumentai ir informacija, nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014. Kartu su prašymu gauti leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikiami visi dokumentai ir informacija, nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingais teikti paraišką Europos Komisijai.

Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išduodamas arba atsisakymas jį išduoti leidimo prašytojui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingų leidimui išduoti, gavimo dienos.

Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi visus dokumentus ar informaciją, nurodytus Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingus išduoti leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja prašymą ir pateikia paraišką Europos Komisijai arba pateikia leidimo prašytojui neigiamą atsakymą dėl paraiškos Europos Komisijai neteikimo. Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Vyriausybės įgaliota institucija per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos išduoda leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, arba leidimo prašytojui pateikia rašytinį atsisakymą išduoti šį leidimą.

Prašymo išduoti leidimą naudoti invazines rūšis nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu leidimo naudoti invazines rūšis prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą naudoti invazines rūšis ir (ar) pateikti paraišką Europos Komisijai.

Nutraukus prašymo išduoti leidimą naudoti invazines rūšis nagrinėjimą, leidimo naudoti invazines rūšis prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

Jeigu Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo Europos Komisijai būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją: ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą, ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo ir studijų institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, prašytojui atsakymą dėl prašymo leidimui gauti nagrinėjimo termino pratęsimo ar leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, prašytojui atsakymą dėl paraiškos Europos Komisijai pateikimo termino pratęsimo.

Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama sprendimą dėl leidimo naudoti invazines rūšis išdavimo (neišdavimo), jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, gali konsultuotis su Invazinių rūšių kontrolės taryba.

Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas sustabdomas, jeigu leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas:

Jeigu leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas nesilaikė išduotame leidime naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų ir pažeidė šio įstatymo ar Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 reikalavimus, prieš sustabdydama leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie nustatytus pažeidimus gavimo dienos įspėja leidimo naudoti invazines rūšis turėtoją dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo naudoti invazines rūšis turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimui pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo naudoti invazines rūšis turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas sustabdomas ir draudžiama vykdyti visas leidime naudoti invazines rūšis nurodytas veiklas, išskyrus laikymą ir auginimą, užtikrinant, kad invazinės rūšys nesidaugintų ir neištrūktų į laisvę.

Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos priimto sprendimo sustabdyti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą dienos arba nuo šio straipsnio 12 dalies 4 punkte nurodytame prašyme pateiktos datos.

Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymas panaikinamas:

Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas panaikinamas, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

Vyriausybės įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo naudoti invazines rūšis turėtoją.

Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, galiojimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į Europos Komisijos išduoto leidimo galiojimo trukmę.

Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, naudojantis invazines rūšis, arba kai šiame leidime įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidimo sąlygos nesikeičia. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi asmens prašymą, per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimui pakeisti, gavimo dienos pakeičia prašymą pateikusiam asmeniui leidimą naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje.

Prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuoja šis įstatymas ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės.

Atsižvelgiant į laukinių gyvūnų rūšių apsaugos būklę, į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau laukinių gyvūnų paimti iš aplinkos, arba jeigu kai kurių rūšių laukiniai gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, kitiems gyvūnams ar augalams, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikrų rūšių laukiniais gyvūnais. Ribojamų ir draudžiamų prekiauti laukinių gyvūnų rūšys ir draudimams taikomos išimtys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse.

Aplinkos ministerijai uždraudus prekiauti tam tikrų rūšių gyvais laukiniais gyvūnais, asmenims, įsigijusiems šiuos laukinius gyvūnus iki draudimo prekiauti įsigaliojimo, leidžiama šiuos gyvūnus laikyti ir viešai eksponuoti iki jų natūralios mirties, laikantis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, ir užtikrinant, kad šie gyvūnai toliau nesiveistų ir būtų užkirstas kelias jiems ištrūkti į laisvę. Asmenims, turintiems leidimą prekiauti šiais laukiniais gyvūnais (jeigu toks leidimas buvo reikalingas), leidimo galiojimas nenaikinamas.

Prekiauti laukinių gyvūnų rūšių, nurodytų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse, egzemplioriais leidžiama asmenims, teisėtai įgijusiems ir (ar) išveisusiems nelaisvėje laukinius gyvūnus ir teisėtą jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus turintiems asmenims, jeigu tam neprieštarauja kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys ar konvencijos.

Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinių gyvūnų rūšis, kurioms taikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97, išdavimo, keitimo sąlygos, galiojimo terminai nustatomi vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 338/97, Reglamentu (EB) Nr. 865/2006, kitais Reglamento (EB) Nr. 338/97 įgyvendinimo taisykles nustatančiais reglamentais ir šiuo įstatymu.

Atsižvelgiant į laukinių gyvūnų rūšių apsaugos būklę, į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant, kad kuo mažiau laukinių gyvūnų būtų paimta iš aplinkos, arba, jeigu kai kurių rūšių laukiniai gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, kitiems gyvūnams, dėl kitų priežasčių, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų įvežimą į Lietuvos Respubliką ar išvežimą iš jos. Ribojamų ir draudžiamų įvežti į Lietuvos Respubliką ar išvežti iš jos laukinių gyvūnų rūšys ir draudimams taikomos išimtys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse.

Įvežant Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse nurodytų rūšių laukinius gyvūnus ir (ar) jų dalis ir gaminius iš jų į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis ar juos išvežant iš jų, reikalingi teisėtą jų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai nurodomi Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse.

Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ar iš jos išvežti į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis laukinių gyvūnų rūšis, kurioms netaikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97 (toliau – leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus), reikalingas šiais atvejais:

Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus nereikalingas, kai į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis įvežami ar iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių išvežami saugomoms rūšims nepriskiriami medžiojamieji gyvūnai, nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėse, kuriems šiose taisyklėse nustatytas medžioklės terminas.

Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į numatomą įvežimo ar išvežimo datą. Leidimo galiojimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus išdavimo dienos.

Kartu su prašymu išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus pateikiama informacija apie leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytoją ir teisėtą laukinių gyvūnų įsigijimą patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus išduoda arba rašytinį atsisakymą išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus pateikia leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytojui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimui įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus gauti, gavimo dienos.

Prašymo išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus.

Nutraukus prašymo išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus nagrinėjimą, leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus turėtoją.

Jeigu leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimas panaikintas dėl priežasties, nurodytos šio straipsnio 10 dalies 5 punkte, naujas leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus šiam asmeniui gali būti išduotas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių. 12 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo dienos.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriai ir asmenys, kurie verčiasi ūkine veikla, privalo laikytis miškotvarkos, žemėtvarkos ir vandentvarkos projektų reikalavimų ir užtikrinti, kad dėl jų plėtojamos ūkinės veiklos, galinčios neigiamai veikti laukinius gyvūnus, jų buveines, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo, trumpalaikio apsistojimo migracijų metu sąlygas ar migracijos kelius, nebus neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba jis bus minimalus.

Ar planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį laukiniams gyvūnams, jų buveinėms, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo, trumpalaikio apsistojimo migracijų metu sąlygoms ar migracijos keliams, vertinama Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Kai planuojama ūkinė veikla gali neigiamai paveikti laukinę gyvūniją, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose turi būti numatytos priemonės neigiamam poveikiui išvengti, jam sumažinti ar kompensuoti.

Laukinės gyvūnijos, jos išteklių apskaitai ir racionaliam naudojimui užtikrinti Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos organizuoja duomenų apie laukinę gyvūniją kaupimą ir tvarkymą.

Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos kaupia ir tvarko duomenis ir informaciją apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus, laukinių gyvūnų introdukciją ir reintrodukciją, laukinių gyvūnų rūšių paplitimą, gausą ir būklę, jiems gyventi reikalingas buveines ir jų būklę, invazinių rūšių paplitimą ir plitimo kelius, laukinės gyvūnijos stebėseną, laukinės gyvūnijos išteklių naudojimą ir pokyčius, kitus su laukine gyvūnija ir jos ištekliais susijusius duomenis.

Invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje.