Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas skelbtas: Žin., 1991,

Nr. 2-25

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BEDARBIŲ RĖMIMO

Į S T A T Y M A S

Įstatymo pavadinimas

keistas:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Lietuvos

Respublikos gyventojų užimtumo įstatymas kartu su kitais darbo santykius

reglamentuojančiais įstatymais nustato Lietuvos Respublikos piliečių

konstitucinės teisės į darbą ir užsiėmimo pasirinkimo valstybines garantijas.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių užimtumas

Lietuvos

Respublikos piliečiai turi teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti kita

įstatymų nedraudžiama veikla.

Užsienio

valstybėse dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių užimtumo teises ir pareigas

nustato tų valstybių įstatymai, jeigu dvišaliu susitarimu nenumatyta kita

tvarka.

2

straipsnis. Įstatymo taikymas kitų šalių piliečiams bei asmenims be pilietybės

Kitų

šalių piliečiams, taip pat asmenims be pilietybės šis įstatymas taikomas bendra

tvarka, išskyrus atvejus, kuriuos reglamentuoja atskiri įstatymai arba

tarptautinės sutartys.

3

straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m.

balandžio 2 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

5 straipsnis. Neteko

galios nuo 2005 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

II skyrius. PILIEČIŲ UŽIMTUMO TEISĖS IR GARANTIJOS

6 straipsnis. Valstybinės užimtumo garantijos

Šio įstatymo numatytais atvejais valstybė garantuoja piliečiams:nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas;nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant;nemokamą profesinį mokymą nedarbo atveju;galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir Užimtumo fondo remiamus darbus.Teritorinėje darbo biržoje (toliau – darbo birža) įsiregistravusiems bedarbiams darbo biržos sudaro individualius įsidarbinimo planus. Juose nurodomos bedarbio ir darbo biržos sutartos šiame įstatyme numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės bei kituose teisės aktuose bedarbiams numatytos priemonės.

Bedarbių registravimo darbo biržose ir individualių

įsidarbinimo planų sudarymo taisykles tvirtina socialinės apsaugos ir darbo

ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. X-66, 2004-12-22,

Žin., 2004, Nr. 188-6998 (2004-12-31)

12 straipsnis. Užimtumo fondas

Gyventojų užimtumo priemonėms finansuoti sudaromas Užimtumo

fondas.  Užimtumo fondo lėšas sudaro šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytos

lėšos.

Užimtumo fondo lėšos naudojamos šio įstatymo 14

straipsnyje nurodytoms priemonėms finansuoti.

Užimtumo fondo lėšas

administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir viešai skelbia, kaip

jos naudojamos.

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija teikia Lietuvos Respublikos trišalei tarybai svarstyti

Užimtumo fondo lėšų paskirstymo projektą bei informaciją apie lėšų panaudojimą.

Lietuvos Respublikos

trišalė taryba teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl

Užimtumo fondo lėšų paskirstymo projekto bei lėšų panaudojimo.

Užimtumo fondo lėšų sąmatą

tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jis atsako už tinkamą šių lėšų

paskirstymą.

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija pagal patvirtintą Užimtumo fondo lėšų sąmatą perveda lėšas

Lietuvos darbo biržai ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai šio įstatymo 14

straipsnyje nurodytoms priemonėms finansuoti.

Lietuvos darbo birža ir

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba įstatymų ir socialinės apsaugos ir darbo

ministro nustatyta tvarka disponuoja iš Užimtumo fondo gautomis lėšomis ir kas

ketvirtį teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai veiklos ir gautų lėšų

panaudojimo ataskaitas.

Lietuvos darbo birža ir Lietuvos darbo rinkos mokymo

tarnyba atsako už tinkamą iš Užimtumo fondo gautų lėšų panaudojimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

Nr. X-66, 2004-12-22,

Žin., 2004, Nr. 188-6998 (2004-12-31)

14 straipsnis. Užimtumo fondo lėšų naudojimas

Užimtumo fondo lėšos naudojamos:

1) aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms

finansuoti. Šios priemonės yra: bedarbių ir darbuotojų, kurie įspėti apie darbo

sutarties nutraukimą, profesinis mokymas; užimtumo rėmimas, kad būtų įdarbinti

šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyti darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai;

vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; Užimtumo fondo remiamų

darbų, viešųjų darbų finansavimas; paskolos bedarbiams, norintiems organizuoti

savo verslą; kitos priemonės;

2) gyventojų užimtumo

programose numatytoms šio straipsnio 1 punkte nurodytoms aktyvios darbo rinkos

politikos priemonėms finansuoti;

3) nedarbo socialinio

draudimo išmokoms pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

4) Lietuvos darbo

biržos ir jos teritorinių darbo biržų bei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos

ir jos teritorinių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybų išlaikymui ir plėtrai;

5) bendrai finansuojamiems Europos Sąjungos ir

tarptautiniams projektams užimtumo srityje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. VIII-1291,

1999 07 07, Žin., 1999, Nr. 65-2086 (1999 07 28)

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

Nr.

IX-1646,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 68-3072 (2003-07-09)

Nr. X-66, 2004-12-22,

Žin., 2004, Nr. 188-6998 (2004-12-31)

IV skyrius. SOCIALINĖS GARANTIJOS BEDARBIAMS

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

15 straipsnis. Neteko

galios nuo 2005 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

16

straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m.

sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. VIII-1291,

1999 07 07, Žin., 1999, Nr. 65-2086 (1999 07 28)

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

16(1) straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. sausio 1 d.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

Nr.

IX-1830,

2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5118 (2003-12-05)

16 straipsnis. Bedarbio pašalpa

Bedarbio

pašalpą nustatyta tvarka skiria ir moka darbo birža bedarbiams:

1) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio pirmojoje

(išskyrus šio straipsnio 2 punktą) ir antrojoje (išskyrus šio straipsnio 3

punktą) dalyse, – aštuntą dieną nuo užsiregistravimo;

2) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje,

atleistiems iš darbo šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį, darbuotojo

pareiškimu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 2

ir 3 punktus ir 3 dalį, pagal DK 139 straipsnio 1 dalį. Pašalpa mokama praėjus

3 mėnesiams nuo užsiregistravimo darbo biržoje;

3)

nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte profesinių,

aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams – praėjus 3 mėnesiams nuo

užsiregistravimo darbo biržoje;

4)

nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, – kai

jie įvykdo 15 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas sąlygas.

Pašalpa

mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Į

bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį neįskaitomas laikas, kurį bedarbis dirbo

viešuosius darbus, Užimtumo fondo remiamus darbus arba mokėsi pagal profesinio

mokymo programas.

Bedarbiams,

iki senatvės pensijos amžiaus likus ne ilgiau kaip 5 metams, pašalpos mokėjimas

pratęsiamas dar du mėnesius.

Bedarbiams,

iki senatvės pensijos amžiaus likus ne ilgiau kaip 2 metams, turintiems ne

mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, jiems

sutikus, bedarbio pašalpos mokėjimas pratęsiamas, jos negaunantiems – mokama

valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa iki senatvės pensijos amžiaus.

Bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpiu jiems netaikomos aktyvios darbo rinkos

politikos priemonės, įsidarbinus – pašalpos mokėjimas sustabdomas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. VIII-1291,

1999 07 07, Žin., 1999, Nr. 65-2086 (1999 07 28)

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

16(1) straipsnis. Bedarbio pašalpos dydis

Bedarbio pašalpos dydis priklauso nuo bedarbio

valstybinio socialinio draudimo stažo bei darbo netekimo priežasties.

Bedarbiams, turintiems teisę į bedarbio pašalpą pagal

šio įstatymo 15 straipsnio pirmąją dalį, bedarbio pašalpa apskaičiuojama pagal

formulę:

P = RP + (2 * MGL – RP) * (s/S), kurioje:

P – bedarbio pašalpa;

RP – to mėnesio, už kurį mokama bedarbio pašalpa,

Vyriausybės patvirtintos valstybės remiamos pajamos;

MGL – to mėnesio, už kurį mokama bedarbio pašalpa,

Vyriausybės patvirtintas minimalus gyvenimo lygis;

s – bedarbio valstybinio socialinio draudimo stažas;

S – stažo vardiklis. S=25 metai. Tai stažas, kurį

įgijęs bedarbis gauna maksimalią bedarbio pašalpą.

Bedarbio pašalpa visais atvejais negali būti mažesnė

už Vyriausybės patvirtintas valstybės remiamas pajamas ir neturi viršyti dviejų

minimalių gyvenimo lygių.

Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio 2,

3 ir 4 dalyse, mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa.

5 dalies redakcija iki 2004 m.

liepos 1 d.:

Bedarbiams, gaunantiems iš valstybės ar socialinio

draudimo biudžetų pensiją, mažesnę už priklausančią bedarbio (mokymo) pašalpą,

mokamas priklausančios bedarbio pašalpos ir gaunamos pensijos skirtumas.

5 dalies redakcija nuo 2004 m.

liepos 1 d.:

Bedarbiams, gaunantiems iš valstybės ar valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetų pensiją, mažesnę už priklausančią bedarbio

(mokymo) pašalpą, mokamas priklausančios bedarbio pašalpos ir gaunamos pensijos

skirtumas, išskyrus asmenis, gaunančius valstybinę socialinio draudimo senatvės

pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio

mokėjimo įstatymą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

Nr.

IX-1830,

2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5118 (2003-12-05)

susitarimu (Darbo sutarties įstatymo 27 straipsnis), atleistiems iš darbo

darbdavio iniciatyva (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 6–12 punktai),

taip pat pasibaigus darbo sutarčiai pagal 26 straipsnio 14–20 punktus, –

praėjus 3 mėnesiams nuo užsiregistravimo darbo biržoje.

3) nurodytiems šio įstatymo 16(1)

straipsnio penktosios dalies 8 punkte profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų

mokyklų absolventams, – praėjus 3 mėnesiams nuo užsiregistravimo darbo biržoje;

4)

nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, – kai

jie įvykdo 15 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas sąlygas.

Pašalpa

mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Į

bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį neįskaitomas laikas, kurį bedarbis dirbo

viešuosius darbus, Užimtumo fondo remiamus darbus arba mokėsi pagal profesinio

mokymo programas.

Bedarbiams,

iki senatvės pensijos amžiaus likus ne ilgiau kaip 5 metams, pašalpos mokėjimas

pratęsiamas dar du mėnesius.

Bedarbiams,

iki senatvės pensijos amžiaus likus ne ilgiau kaip 2 metams, turintiems ne

mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, jiems

sutikus, bedarbio pašalpos mokėjimas pratęsiamas, jos negaunantiems – mokama

valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa iki senatvės pensijos amžiaus.

Bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpiu jiems netaikomos aktyvios darbo rinkos

politikos priemonės, įsidarbinus – pašalpos mokėjimas sustabdomas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. VIII-1291,

1999 07 07, Žin., 1999, Nr. 65-2086 (1999 07 28)

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

16(1) straipsnis. Bedarbio pašalpos dydis

Bedarbio

pašalpos dydis priklauso nuo bedarbio valstybinio socialinio draudimo stažo bei

darbo netekimo priežasties.

Bedarbiams,

turintiems teisę į bedarbio pašalpą pagal šio įstatymo 15 straipsnio pirmąją

dalį, bedarbio pašalpa apskaičiuojama pagal formulę:

P

= RP + (2 * MGL - RP) * (s/S), kurioje:

P

• bedarbio pašalpa;

RP

• to mėnesio, už kurį mokama bedarbio pašalpa, Vyriausybės patvirtintos

valstybės remiamos pajamos;

MGL

• to mėnesio, už kurį mokama bedarbio pašalpa, Vyriausybės patvirtintas

minimalus gyvenimo lygis;

s

• bedarbio valstybinio socialinio draudimo stažas;

S

• stažo vardiklis. S=25 metai. Tai stažas, kurį įgijęs bedarbis gauna

maksimalią bedarbio pašalpą.

Bedarbio

pašalpa visais atvejais negali būti mažesnė už Vyriausybės patvirtintas

valstybės remiamas pajamas ir neturi viršyti dviejų minimalių gyvenimo lygių.

Pagal

šią formulę apskaičiuota bedarbio pašalpa mokama bedarbiams, atleistiems iš

darbo:

1)

darbdavio iniciatyva (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1-12 punktai);

2)

darbdavio valia (Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnis);

3)

pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 6 punktą, kai teisių atėmimo priežastis

dirbti tam tikrą darbą nebuvo darbuotojo kaltė, ir šio straipsnio 7-11 bei

14-20 punktus;

4)

pagal darbuotojo pareiškimą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (Darbo

sutarties įstatymo 281 straipsnis);

5)

pagal darbuotojo pareiškimą (Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio pirmoji ir

antroji dalys);

6)

17 straipsnis. Neteko

galios nuo 2005 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

18 straipsnis. Neteko

galios nuo 2005 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

19 straipsnis. Bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie

atleidimą iš darbo, profesinis

mokymas

Bedarbiai,

kuriems darbo birža nustatyta tvarka negali pasiūlyti darbo, atitinkančio jų

profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, taip pat bedarbiai, neturintys

profesinio pasirengimo, gali būti siunčiami mokytis profesijos, atitinkančios

vietos darbo rinkos poreikius, arba tobulinti kvalifikacijos.

Mokymosi laikotarpiu bedarbiams mokama 1,5 mokėjimo

mėnesį galiojančio minimalaus gyvenimo lygio dydžio mokymo stipendija.

Bedarbių profesinis mokymas finansuojamas ir mokymo stipendijos iš

Užimtumo fondo lėšų bedarbiams mokamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Kai kuriais

atvejais, jeigu tam tikrai profesijai įgyti reikia daugiau laiko, trišalės

komisijos prie darbo biržos siūlymu

profesinio mokymo finansavimas ir mokymo stipendijos mokėjimas gali būti

pratęstas iki 10 mėnesių.

Profesinis

mokymas, finansuojamas iš Užimtumo fondo, taip pat gali būti organizuojamas

darbuotojams, įspėtiems apie darbo sutarties nutraukimą šio įstatymo 9 ir 10

straipsniuose nustatyta tvarka.

Profesinis mokymas, finansuojamas iš Užimtumo fondo,

taip pat gali būti organizuojamas darbuotojams, įspėtiems apie darbo sutarties

nutraukimą.

Darbo

rinkos profesinio mokymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. X-66, 2004-12-22,

Žin., 2004, Nr. 188-6998 (2004-12-31)

22 straipsnis. Neteko

galios nuo 2003 m. balandžio 2 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. VIII-1291,

1999 07 07, Žin., 1999, Nr. 65-2086 (1999 07 28)

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

23

straipsnis. Trišalių komisijų teisės

Trišalės

komisijos:

svarsto

ir teikia pasiūlymus darbo biržai dėl gyventojų užimtumo politikos, darbo

rinkos reguliavimo, socialinės pagalbos bedarbiams prioritetų bei sistemos

tobulinimo;

teikia

pasiūlymus gyventojų užimtumo programų, nedarbo ribojimo priemonių, papildomų

darbo vietų steigimo ar įdarbinimo kvotų negalintiems lygiomis sąlygomis su

kitais konkuruoti darbo rinkoje piliečiams nustatymo, viešųjų darbų

organizavimo, bedarbių profesinio konsultavimo, mokymo ir permokymo tvarkos

klausimais;

reguliariai

svarsto darbo biržų veiklą ir Užimtumo fondo naudojimą, teikia atitinkamus

pasiūlymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

VI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

25 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai, kilę dėl šio įstatymo taikymo, nagrinėjami

teisme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

26 straipsnis. Neteisėto

pasinaudojimo Užimtumo fondo lėšomis pasekmės

Asmenys, nuslėpę arba pateikę neteisingas žinias ir

dėl to gavę nedarbo socialinio draudimo išmoką arba pasinaudoję kitomis iš

Užimtumo fondo finansuojamomis priemonėmis, privalo per mėnesį nuo

pareikalavimo dienos su tuo susijusias išlaidas grąžinti į Užimtumo fondą.

Kilus ginčui, minėtos išlaidos į Užimtumo fondą išieškomos teismine tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-66, 2004-12-22,

Žin., 2004, Nr. 188-6998 (2004-12-31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS                                                                                                V.

LANDSBERGIS

Vilnius,

1990 m. gruodžio 13 d.

Nr.

I-864

---

Pakeitimai:

Nr. I-1191,

1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ UŽIMTUMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Keistas įstatymo pavadinimas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-608,

1998 01 15, Žin., 1998, Nr. 8-165 (1998 01 25)

BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1291, 1999 07 07, Žin., 1999, Nr.

65-2086 (1999 07 28)

BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMO 10, 14, 16, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-225, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-900 (2001 03 30)

BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

BEDARBIŲ

RĖMIMO ĮSTATYMO 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 16(1), 19, 20(1), 22 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

BEDARBIŲ

RĖMIMO ĮSTATYMO 4, 5, 7, 11, 12, 14, 15, 16, 16(1), 21, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

BEI PAPILDYMO, VI SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 20(2)

STRAIPSNIU IR 3 BEI 22 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1646,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 68-3072 (2003-07-09)

BEDARBIŲ

RĖMIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1830,

2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5118 (2003-12-05)

BEDARBIŲ

RĖMIMO ĮSTATYMO 16(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. liepos 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-66,

2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-6998 (2004-12-31)

BEDARBIŲ

RĖMIMO ĮSTATYMO 6, 12, 13, 14, 19, 20(1), 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO,

5, 9, 10, 15, 16 , 16(1), 17, 18 STRAIPSNIŲ BEI 20 STRAIPSNIO 4 DALIES

PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-255, 2005-06-16,

Žin., 2005, Nr. 81-2941 (2005-06-30)

BEDARBIŲ

RĖMIMO ĮSTATYMO 7 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušra Bodin (2005-07-05)

ausra.bodin@lrs.lt

20 straipsnis. Viešieji darbai

Bedarbiams ir kitiems asmenims, nustatyta tvarka

užsiregistravusiems valstybinėje darbo biržoje, organizuojami laikini viešieji

darbai.

Viešuosius darbus kartu su savivaldybėmis organizuoja

valstybinės darbo biržos.

Asmenims, dirbantiems viešuosius darbus, už darbo

laiką mokamas darbo užmokestis, apskaičiuotas taikant ne mažesnį už valstybės

nustatytą minimalų valandinį atlygį.

Asmenys, dirbantys viešuosius darbus, toliau

registruojami valstybinėje darbo biržoje ir jiems taikomos šio ir kitų įstatymų

nustatytos valstybinės užimtumo ir socialinės garantijos.

Viešųjų darbų atlikimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-608,

1998 01 15, Žin., 1998, Nr. 8-165 (1998 01 25)

20(1) straipsnis. Iš Užimtumo fondo remiami

darbai

Užimtumo fondo remiami darbai

organizuojami bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 7 straipsnyje, taip pat 19

straipsnyje nurodyta tvarka baigusiems profesinį mokymą, kuriems darbo birža

negali pasiūlyti nuolatinio darbo.

Užimtumo

fondo remiamus darbus valstybinė darbo birža organizuoja ne daugiau kaip 6

mėnesiams, sudarydama sutartis su darbdaviais dėl bedarbių, pirmiausia

pradedančių darbo veiklą, įdarbinimo, sudarydama jiems galimybę įgyti pirminių

darbo įgūdžių bei padėdama įsitvirtinti nuolatiniam darbui.Šių darbų trukmė

gali būti pratęsta iki 8 mėnesių, jeigu paaiškėja, kad norint pradėti dirbti

nuolatinį darbą būtinas papildomas profesinis mokymas.

Darbdaviams,

kai jie su darbo biržos siuntimu į Užimtumo fondo remiamus darbus įdarbina

bedarbius, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengiamos minimalios mėnesinės algos

ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidos.

Įdarbinimo į Užimtumo fondo remiamus darbus tvarką

nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. X-66, 2004-12-22,

Žin., 2004, Nr. 188-6998 (2004-12-31)

20(2) straipsnis. Vietinių užimtumo iniciatyvų

projektų įgyvendinimas

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai – tai naujų

darbo vietų kūrimo projektai, padedantys sutelkti vietos bendruomenės, įmonių,

įstaigų ir trišalių socialinių partnerių pastangas didinti savivaldybės

gyventojų užimtumą plėtojant vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą.

Vietinių užimtumo iniciatyvų

projektai gali būti įgyvendinami savivaldybių (seniūnijų) teritorijose, kuriose

nedarbo lygis viršija vidutinį šalies nedarbo lygį arba kuriose dėl grupės

darbuotojų atleidimų numatomas toks nedarbo lygis. Šie projektai skirti

teritorinėse darbo biržose užsiregistravusiems bedarbiams įdarbinti.

Vietinių užimtumo iniciatyvų

projektų įgyvendinimą organizuoja Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijos.

Vietinių užimtumo iniciatyvų

projektų įgyvendinimas iš dalies finansuojamas iš Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei Užimtumo fondo lėšų.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų rengimo,

atrankos, įgyvendinimo finansavimo ir kontrolės tvarką nustato socialinės

apsaugos ir darbo ministras.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

V skyrius. LIETUVOS DARBO BIRŽA

10 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1291,

1999 07 07, Žin., 1999, Nr. 65-2086 (1999 07 28)

7 straipsnis. Darbo rinkoje papildomai remiami

bedarbiai

Bedarbiai, turintys

arba galintys turėti sunkumų susirasti darbą

dėl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar

darbingumo praradimo, gali būti papildomai remiami priimant juos į darbą.

Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai, taikant

jiems šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą užimtumo rėmimą, yra:

1)

asmenys, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos

1 d. – I ir II grupių invalidai), 45–55 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m.

liepos 1 d. – III grupės invalidai) arba vidutinis neįgalumas;

2)

asmenys nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą;

3)

profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, pradedantys darbinę

veiklą pagal specialybę;

4)

ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo darbo biržoje

dienos ilgiau kaip 2 metai;

5)

asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip 5 metai;

6) nėščios moterys, motina arba tėvas bei kiti

asmenys, faktiškai auginantys vaiką iki aštuonerių metų;

7) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai

laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai.

Šio straipsnio antrosios dalies 7 punkte nurodyti

asmenys laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais bedarbiais, kai jie

kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesių laikotarpį, pasibaigus

priežastims, dėl kurių nedirbo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

Nr.

X-255,

2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 81-2941 (2005-06-30)

8 straipsnis. Darbo rinkoje

papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimas

Darbo biržos teikimu

savivaldybės kasmet nustato darbdaviams

asmenų, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos

1 d. – I ir II grupių invalidų) arba vidutinis neįgalumas, įdarbinimo arba

papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas nuo 2 iki 5 procentų nuo įmonės

bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu įmonėje

yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų.

Darbdaviai, nevykdantys

neįgaliųjų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotų, už

kiekvieną neįdarbintą neįgalųjį moka 15 minimalių mėnesinių algų dydžių įmoką į

Užimtumo fondą, išskyrus atvejus, kai darbo birža nesikreipė dėl neįgaliųjų

įdarbinimo. Šios lėšos naudojamos neįgaliųjų darbo vietoms steigti.

Darbdaviams, įdarbinusiems asmenis, kuriems nustatytas

30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ir II grupių

invalidus) arba vidutinis neįgalumas, į papildomas kvotomis nustatytas darbo

vietas, jų darbo laikotarpiu mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų

steigimo arba jų pritaikymo išlaidoms padengti:

1) per pirmuosius 12 mėnesių – vienos minimalios

mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį;

2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios

mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį.

Šių dydžių užimtumo rėmimo subsidijos taip pat mokamos

darbdaviams, įdarbinusiems asmenis, kuriems nustatytas 30–40 procentų

darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ir II grupių invalidus) arba

vidutinis neįgalumas, įmonėse, kuriose yra mažiau kaip 50 darbuotojų.

Tuo atveju, kai darbo birža per 3 mėnesius nustatyta tvarka

nepasiūlo darbo asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis

(iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidams) arba vidutinis neįgalumas, ir

kitiems šio įstatymo 7 straipsnio antrosios dalies 2–7 punktuose nurodytiems

bedarbiams, darbo biržos siuntimu juos įdarbinusiems darbdaviams mokamos

užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo išlaidoms padengti:

1) per pirmuosius 6 mėnesius – vienos minimalios mėnesinės

algos dydžio už kiekvieną mėnesį;

2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės

algos dydžio už kiekvieną mėnesį.

Tuo atveju, kai asmenys įdarbinami ne visam darbo laikui,

nustatytos užimtumo rėmimo subsidijos mažinamos proporcingai už dirbtą laiką.

Pagrindas teikti

darbdaviams užimtumo rėmimo subsidijas yra darbo biržos ir darbdavio sudarytos

sutarties sąlygų vykdymas.

Tuo atveju, kai dėl struktūrinių pokyčių, įmonių

likvidavimo ar reorganizavimo susidariusiai darbo pasiūlos ir paklausos

disproporcijai pašalinti nepakanka šiame įstatyme numatytų užimtumo rėmimo

priemonių, rengiamos paskirų vietovių gyventojų užimtumo programos. Tokios

programos pirmiausia rengiamos šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems

bedarbiams įdarbinti.

Sprendimą dėl gyventojų užimtumo

programų rengimo, atsižvelgiant į jų svarbą, priima Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, apskričių viršininkai arba savivaldybių tarybos.

Užimtumo programų priemonių

įgyvendinimas yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto,

savivaldybių biudžetų, Užimtumo fondo bei kitų teritorinei plėtrai numatytų

lėšų.

Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo

rėmimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr.

X-255,

2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 81-2941 (2005-06-30)

9

straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m.

sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-225, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-900 (2001 03 30)

11 straipsnis. Laisvų darbo vietų registravimas

Ieškantys darbuotojų

darbdaviai turi informuoti teritorines darbo biržas apie laisvas darbo vietas,

darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo

apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus

kvalifikacinius reikalavimus.

Teritorinės darbo

biržos registruoja laisvas darbo vietas, viešai jas skelbia ir siūlo

ieškantiems darbo asmenims.

Laisvų darbo vietų registravimo teritorinėje darbo biržoje

tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

III skyrius. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO EKONOMINĖS PRIELAIDOS

13 straipsnis. Užimtumo fondo lėšos

Užimtumo fondą sudaro:

1) nedarbo socialinio draudimo lėšos, kurias Nedarbo

socialinio draudimo įstatymo nustatytu pereinamuoju laikotarpiu ir tvarka

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos perveda į Užimtumo fondą;

2) juridinių ir fizinių asmenų labdaros įnašai;

3) darbo biržos pajamos;

4) darbdavių papildomos įmokos, nurodytos šio įstatymo

8 straipsnyje;

5) valstybės biudžeto dotacijos;

6) kitos lėšos.

Užimtumo fondo garantas yra Valstybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-687,

2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)

Nr. X-66, 2004-12-22,

Žin., 2004, Nr. 188-6998 (2004-12-31)

4 straipsnis. Tarpininkavimas įsidarbinant

užsienyje

Lietuvos darbo birža dėl Lietuvos Respublikos piliečių

ir nuolat gyvenančių Lietuvoje asmenų įdarbinimo užsienyje tarpininkauja pagal

Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba sutartis, sudarytas su užsienio

valstybės įdarbinimo tarpininkavimo agentūra ar darbdaviu.

Kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos gali

tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje tik turėdamos Vyriausybės

įgaliotos institucijos išduotas licencijas.

Licencijų

tarpininkauti dėl Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo

tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

21 straipsnis. Lietuvos

darbo biržos valdymo organizavimas

Šiuo įstatymu ir jį

įgyvendinančiais teisės aktais nustatytas paslaugas ir paramą bedarbiams bei

ieškantiems darbo asmenims, taip pat darbdaviams, ieškantiems reikiamos

kvalifikacijos darbuotojų, teikia Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) ir jos teritorinės darbo

biržos.

Lietuvos darbo biržą

steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos darbo biržos

nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija.

Lietuvos darbo birža ir jos

teritorinės darbo biržos yra valstybės įstaigos. Jos yra juridiniai asmenys,

turi savo sąskaitas banke, antspaudus ir bendrą simboliką.

Lietuvos darbo birža

koordinuoja, kontroliuoja bei metodiškai vadovauja teritorinių darbo biržų

darbui.

Lietuvos darbo biržai

vadovauja direktorius. Jį skiria ir atleidžia socialinės apsaugos ir darbo

ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos darbo biržos

direktorius atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

Teritorines darbo biržas

steigia ir jų nuostatus tvirtina Lietuvos darbo birža.

Lietuvos darbo birža ir jos

teritorinės darbo biržos yra išlaikomos iš Užimtumo fondo lėšų ir paslaugas

teikia nemokamai.

Darbo rinkos būklės

bei darbo rinkos politikos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo klausimams

nagrinėti prie Lietuvos darbo biržos bei teritorinių darbo biržų steigiamos

visuomeniniais pagrindais veikiančios trišalės komisijos. Jos sudaromos iš

vienodo skaičiaus lygiateisių narių:

darbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų, asociacijų ir kt.), darbdavių

(asociacijų, konfederacijų ir kt.) ir valstybės bei savivaldybių institucijų

atstovų.

Trišalės komisijos prie Lietuvos darbo biržos

nuostatus bei pavyzdinius trišalės komisijos prie teritorinės darbo biržos

nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1191, 1996

02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)

Nr. IX-1366,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)

24 straipsnis. Bedarbių rėmimo įstatymo laikymosi

kontrolė

Bedarbių rėmimo įstatymo laikymąsi kontroliuoja

Valstybinė darbo inspekcija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1366, 2003-03-13,

Žin., 2003, Nr. 32-1313 (2003-04-02)