Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas

Šis įstatymas nustato su gamtinių dujų perdavimu, skirstymu, laikymu, skystinimu, tiekimu, suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) pakartotiniu dujinimu ir SGD perkrova susijusius santykius. Šiame įstatyme įtvirtinamos taisyklės, susijusios su gamtinių dujų sektoriaus organizavimu ir funkcionavimu, gamtinių dujų patekimu į rinką, taip pat gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, SGD pakartotinio dujinimo ir tiekimo licencijų, licencijų verstis rinkos operatoriaus veikla išdavimo kriterijai ir tvarka. Šis įstatymas taip pat nustato priemones, skirtas tinkamam gamtinių dujų tiekimo patikimumo lygiui užtikrinti ir bendrajai Europos Sąjungos vidaus rinkai kurti. Šio įstatymo nuostatos, taikomos veiklai, susijusiai su gamtinėmis dujomis, įskaitant SGD, taip pat nediskriminuojant taikomos ir veiklai, susijusiai su biodujomis, iš biomasės pagamintomis dujomis ar kitų rūšių dujomis, jeigu tik šias dujas galima techniškai ir saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą ir ja transportuoti. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su įrenginių prijungimo išlaidomis, netaikomos biodujų gamybos įrenginiams. Apmokėjimai už biodujų gamybos įrenginių prijungimą atliekami Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka.

Šio įstatymo tikslas – sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją ir garantuojančią veiksmingą vartotojų ir rinkos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Buitinis gamtinių dujų vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla.

Didmeninis gamtinių dujų vartotojas (toliau – didmeninis vartotojas) – asmuo, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, regioninės gamtinių dujų rinkos zonos operatorių ar skirstymo sistemos operatorių, perkantis gamtines dujas perparduoti.

Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – agentūra, kurios veiklą reglamentuoja 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra).

Gamtinės dujos – iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat SGD, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitos nustatytus reikalavimus atitinkančios dujos, kurios gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos.

Gamtinių dujų birža – centralizuota prekybos gamtinėmis dujomis sistema.

Gamtinių dujų biržos operatorius (toliau – biržos operatorius) – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka organizuojantis prekybą gamtinėmis dujomis gamtinių dujų biržoje.

Gamtinių dujų gavybos tinklas (toliau – gavybos tinklas) – vamzdynas ar vamzdynų tinklas, eksploatuojamas ir (arba) įrengtas kaip naftos ar gamtinių dujų gavybos objekto dalis arba naudojamas gamtinėms dujoms perduoti iš vieno ar kelių tokių objektų į perdirbimo gamyklą, galutinį pakrantės terminalą arba kitą terminalą.

Gamtinių dujų išleidimo taškas (toliau – išleidimo taškas) – vieta, kurioje gamtinės dujos išleidžiamos iš perdavimo sistemos į kitą perdavimo sistemą, požeminę gamtinių dujų saugyklą, skirstymo sistemą ar tiesiogiai prie perdavimo sistemos prijungtą gamtinių dujų vartotojo sistemą.

Gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo taškų sistema (toliau – įleidimo ir išleidimo taškų sistema) – visus gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo taškus regioninės gamtinių dujų rinkos zonoje apimanti sistema, suteikianti teisę sistemos naudotojams, turintiems sutartis su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi (operatoriais), laisvai rezervuoti gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo pajėgumus kiekvienam įleidimo į sistemą ir išleidimo iš sistemos taškui ir taip užtikrinti gamtinių dujų transportavimą per regioninės gamtinių dujų rinkos zoną.

Gamtinių dujų įleidimo taškas (toliau – įleidimo taškas) – vieta, kurioje gamtinės dujos įleidžiamos į perdavimo sistemą iš gretimos perdavimo sistemos, SGD terminalo ar požeminės gamtinių dujų saugyklos.

Gamtinių dujų įmonė – asmuo, kuris verčiasi bent viena iš šių rūšių veikla: gamtinių dujų gavyba, perdavimu, skirstymu, skystinimu, tiekimu, laikymu, SGD pakartotiniu dujinimu ir SGD perkrova, ir yra atsakingas už susijusius su šių rūšių veikla komercinius, techninius ir (arba) eksploatavimo įpareigojimus.

Gamtinių dujų įmonių paslaugos – gamtinių dujų įmonių teikiamos paslaugos sistemos naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams: gamtinių dujų perdavimas, skirstymas, skystinimas, laikymas, tiekimas, garantinis tiekimas, SGD pakartotinis dujinimas, vartotojų sistemų prijungimas, balansavimas ar kitos su gamtinėmis dujomis susijusios papildomos paslaugos, būtinos naudojantis perdavimo sistema, skirstymo sistema, SGD saugyklomis ir (arba) SGD sistema (išskyrus įrenginius, skirtus vien tik perdavimo sistemos operatoriams, atliekantiems savo funkcijas) ir jas eksploatuojant, įskaitant apkrovos balansavimo, gamtinių dujų maišymo, inertinių gamtinių dujų įleidimo paslaugas ir SGD perkrovą.

Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas – penkerių metų laikotarpis, kuriam yra nustatoma reguliuojamos gamtinių dujų kainos ir (ar) reguliuojamų gamtinių dujų paslaugų pajamų viršutinė riba ir principai, kuriais remiantis šios kainos ir (ar) šių paslaugų pajamų viršutinė riba gali būti koreguojama iki reguliavimo periodo pabaigos.

Gamtinių dujų laikymas – gamtinių dujų sandėliavimas gamtinių dujų saugykloje.

Gamtinių dujų laikymas vamzdyne – suslėgtų gamtinių dujų laikymas jų perdavimo ir skirstymo sistemoje, išskyrus laikymą įrenginiuose, skirtuose perdavimo sistemos operatoriams, atliekantiems savo funkcijas.

Gamtinių dujų laikymo sistemos operatorius (toliau – laikymo sistemos operatorius) – asmuo, kuris verčiasi gamtinių dujų laikymo veikla ir yra atsakingas už gamtinių dujų saugyklos eksploatavimą.

Gamtinių dujų perdavimas (toliau – perdavimas) – gamtinių dujų transportavimas, išskyrus tiekimą, sistema, kurią paprastai sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos tinklą ir aukšto slėgio vamzdynų dalį, daugiausia naudojamą gamtinėms dujoms paskirstyti vietoje, siekiant pristatyti jas gamtinių dujų vartotojams.

Gamtinių dujų perdavimo sistema (toliau – perdavimo sistema) – aukšto slėgio vamzdynai ir įrenginiai, įskaitant gamtinių dujų skirstymo stotis, dujoms iš įmonių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. Perdavimo sistema taip pat vadinama magistraliniu dujotiekiu.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius) – asmuo, kuris licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi gamtinių dujų perdavimo veikla ir yra atsakingas už šių dujų perdavimo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą, prireikus – už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir sujungimą su kitomis sistemomis, taip pat už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas patenkinti pagrįstus gamtinių dujų transportavimo poreikius.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gamtinių dujų perdavimo sistema (magistralinis dujotiekis).

Gamtinių dujų perdavimo sistemos valdytojas – asmuo, kuris valdo gamtinių dujų perdavimo sistemą (magistralinį dujotiekį) kitais negu nuosavybės teisė teisėtais pagrindais.

Gamtinių dujų pristatymo vieta – vieta, kurioje baigiasi gamtinių dujų perdavimas perdavimo sistema (magistraliniu dujotiekiu) ar skirstymas skirstomuoju dujotiekiu ir kurioje perdavimo ar skirstymo sistemos operatorius pateikia gamtines dujas sistemos naudotojui ar gamtinių dujų vartotojui.

Gamtinių dujų rinka – asmenų, vykdančių gamtinių dujų gavybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, skystinimą, laikymą, SGD pakartotinį dujinimą ir SGD perkrovą, santykių visuma, apimanti didmeninę ir mažmeninę prekybą gamtinėmis dujomis, paslaugų teikimą ir pagrįsta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais bei trečiųjų šalių prieigos principu.

Gamtinių dujų rinkos finansinė priemonė – finansinė priemonė, nurodyta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 5, 6, 7 punktuose, jeigu ta priemonė susijusi su gamtinėmis dujomis.

Neteko galios nuo 2019-01-01

Gamtinių dujų saugykla (toliau – saugykla) – gamtinių dujų įmonei nuosavybės teise priklausantis ir (arba) jos eksploatuojamas įrenginys gamtinėms dujoms laikyti, įskaitant įrenginius SGD laikyti, išskyrus tuos įrenginius ar įrenginių dalį, kurie naudojami gamtinių dujų gavybos operacijoms, SGD pakartotiniam dujinimui, mažos apimties SGD pakartotiniam dujinimui ir (arba) SGD perkrovai vykdyti, ir įrenginius, skirtus vien tik perdavimo sistemos operatoriams, atliekantiems savo funkcijas.

Gamtinių dujų sektorius – energetikos sritis, apimanti gamtinių dujų gavybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, skystinimą, laikymą, tranzitą, SGD pakartotinį dujinimą ir SGD perkrovą.

Gamtinių dujų sistema – gamtinių dujų įmonei nuosavybės teise priklausantys ir (ar) gamtinių dujų įmonės valdomi magistraliniai dujotiekiai, skirstomieji dujotiekiai, SGD sistema ir (arba) gamtinių dujų saugyklos, gamtinių dujų laikymo vamzdyne įrenginiai ir įrenginiai papildomoms paslaugoms teikti bei susijusių įmonių įrenginiai, kurie reikalingi suteikiant teisę naudotis perdavimo, skirstymo ir SGD sistema.

Gamtinių dujų sistemos balansavimas (toliau – sistemos balansavimas) – įleidžiamo ir išleidžiamo gamtinių dujų kiekio perdavimo ir (ar) skirstymo sistemose išlyginimas.

Gamtinių dujų sistemos naudotojas (toliau – sistemos naudotojas) – su gamtinių dujų sistemos operatoriumi sudaręs sutartį asmuo, kuris tiekia gamtines dujas į sistemą arba kuriam jos tiekiamos iš sistemos.

Gamtinių dujų sistemos pajėgumai (toliau – sistemos pajėgumai) – didžiausias gamtinių dujų srautas, kuris išreiškiamas kubiniais metrais per laiko vienetą arba energijos vienetu per laiko vienetą ir kuriuo gamtinių dujų sistemos naudotojas turi teisę naudotis pagal gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sutarties nuostatas.

Gamtinių dujų skirstymas (toliau – skirstymas) – gamtinių dujų transportavimas skirstomuoju dujotiekiu siekiant pristatyti jas gamtinių dujų vartotojams, išskyrus tiekimą.

Gamtinių dujų skirstymo sistema (toliau – skirstymo sistema) – vamzdynai gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio gamtinių dujų skirstymo stočių arba iš mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginių pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai, mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. Gamtinių dujų skirstymo sistema taip pat vadinama skirstomuoju dujotiekiu.

Gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius (toliau – skirstymo sistemos operatorius) – asmuo, kuris licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi gamtinių dujų skirstymo veikla ir yra atsakingas už gamtinių dujų skirstymo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą, prireikus – už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje, sujungimą su kitomis sistemomis, taip pat už ilgalaikio sistemos pajėgumo užtikrinimą, pagrįstą gamtinių dujų skirstymo paklausa.

Gamtinių dujų skystinimas (toliau – skystinimas) – procesas, kai gamtinės dujos priimamos, laikomos ir verčiamos į skystą formą.

Gamtinių dujų tiekimas (toliau – tiekimas) – gamtinių dujų pardavimas ir (ar) perpardavimas gamtinių dujų vartotojams.

Gamtinių dujų tiekimo įmonė (toliau – tiekimo įmonė) – asmuo, kuris verčiasi gamtinių dujų tiekimo veikla.

Gamtinių dujų tiekimo rinkos dalis – asmens ar susijusių asmenų grupės perkamo ar parduodamo gamtinių dujų kiekio procentinis santykis su bendru perkamu ar parduodamu gamtinių dujų kiekiu atitinkamoje rinkoje.

Gamtinių dujų tiekimo saugumas (toliau – tiekimo saugumas) – gamtinių dujų tiekimo patikimumas ir techninis saugumas.

Gamtinių dujų tiekimo sutartis (toliau – tiekimo sutartis) – sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo, išskyrus sutartis dėl gamtinių dujų rinkos finansinių priemonių.

Gamtinių dujų tranzitas – gamtinių dujų, kilusių iš trečiosios valstybės ir skirtų tai ir (ar) kitai trečiajai valstybei, transportavimas per Lietuvos Respublikos teritoriją.

Gamtinių dujų vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, perkantis gamtines dujas.

Garantinis gamtinių dujų tiekimas (toliau – garantinis tiekimas) – vartotojams užtikrinamas gamtinių dujų tiekimas, garantuojantis saugų, patikimą ir nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą, kai gamtinių dujų tiekimo įmonė nebegali užtikrinti šios pareigos įgyvendinimo.

Horizontaliai integruota gamtinių dujų įmonė – įmonė ar įmonių grupė, kuri verčiasi bent viena iš šių rūšių veikla: gamtinių dujų gavybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo ar laikymo, ir kartu verčiasi kuria nors kita, su gamtinėmis dujomis nesusijusia veikla.

Įmonės kontrolė – teisės, susitarimai ar kitos priemonės, kurios kiekviena atskirai ar visos kartu, atsižvelgiant į atitinkamas faktines ir (ar) teisines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą poveikį įmonei, visų pirma naudojantis:

Integruota gamtinių dujų įmonė – vertikaliai ar horizontaliai integruota įmonė ar įmonių grupė.

Įsipareigojimo mokėti už nepaimtą gamtinių dujų kiekį sutartis – gamtinių dujų tiekimo sutartis, kurios viena pagrindinių sąlygų yra įsipareigojimas mokėti už numatytas pirkti, bet nepaimtas gamtines dujas. Įsipareigojimo mokėti už nepaimtą gamtinių dujų kiekį sutartis dar vadinama sutartimi „imk arba mokėk“.

Jungiamasis gamtinių dujų vamzdynas (toliau – jungiamasis vamzdynas) – valstybių narių sienas kertantis ar tarp valstybių narių nutiestas gamtinių dujų perdavimo vamzdynas, kurio paskirtis – sujungti tų valstybių narių nacionalines gamtinių dujų perdavimo sistemas, arba gamtinių dujų perdavimo vamzdynas tarp valstybės narės ir trečiosios šalies iki šios valstybės narės teritorijos arba jos teritorinės jūros.

Jungtinė gamtinių dujų sistema (toliau – jungtinė sistema) – keletas viena su kita sujungtų gamtinių dujų sistemų.

Magistralinio dujotiekio vietovės klasė (toliau – vietovės klasė) – saugos kriterijus, kuriuo apibūdinamas magistralinio dujotiekio vamzdynas ir išilgai šio vamzdyno besitęsianti teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies, ir pagal kurį nustatomi šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai (didžiausias leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius, mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus).

Magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienetas (toliau – vietovės klasės vienetas) – bet kuri išilgai magistralinio dujotiekio vamzdyno besitęsiančios teritorijos atkarpa, esanti po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies ir besitęsianti 1 600 metrų išilgai magistralinio dujotiekio vamzdyno.

Mažo ar vidutinio slėgio dujotiekio gyvavimo ciklas – visuma procesų, sudarančių mažo ar vidutinio slėgio dujotiekio raidos ciklą (planavimas, projektavimas, įrengimas, naudojimas ir išmontavimas) per šio dujotiekio gyvavimo laiką.

Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektas – visuma teisės aktų nustatytų dokumentų, kuriuose pateikiami mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių ir jų įrengimo sprendiniai.

Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo rangovas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys šiame įstatyme nustatytą teisę įrengti mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekius.

Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių projektuotojas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys šiame įstatyme nustatytą teisę projektuoti mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekius.

Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių užsakovas (toliau – užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, taip pat trečiosios šalies fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, užsakantys mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių projektavimo ir (ar) įrengimo paslaugas.

Mažo slėgio dujotiekis – ne didesnio kaip 0,1 bar didžiausiojo darbinio dujų slėgio skirstymo sistemos, vartotojo sistemos vamzdynai, taip pat įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti.

Mažos apimties suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo įrenginys (toliau – mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginys) – skirstymo sistemos įrenginys, skirtas SGD priimti, laikyti ir mažos apimties SGD pakartotiniam dujinimui atlikti.

Mažos apimties suskystintų gamtinių dujų pakartotinis dujinimas (toliau – mažos apimties SGD pakartotinis dujinimas) – procesas, kai suskystintos gamtinės dujos verčiamos į dujinę formą mažos apimties suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo įrenginyje.

Nacionalinis gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (toliau – ekstremaliųjų situacijų valdymo planas) – valstybės institucijų, gamtinių dujų įmonių, nebuitinių gamtinių dujų vartotojų pagrindinių funkcijų, priemonių ir veiksmų, kurių reikia imtis siekiant sumažinti galimą gamtinių dujų trūkumo poveikį sutrikus gamtinių dujų tiekimui, planas.

Nacionalinis gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų valdymo planas (toliau – prevencinių veiksmų valdymo planas) – iš anksto numatytų valstybės institucijų, gamtinių dujų įmonių ir nebuitinių gamtinių dujų vartotojų funkcijų ir įpareigojimų, švelninančių gamtinių dujų tiekimo sutrikimų poveikį, planas.

Nebuitinis gamtinių dujų vartotojas (toliau – nebuitinis vartotojas) – vartotojas, perkantis gamtines dujas naudoti ne savo namų ūkio reikmėms.

Nedujofikuota teritorija – šalies teritorija, kurioje nėra įrengtų sistemų ir nė vienai gamtinių dujų įmonei nustatyta tvarka nėra išduota licencija verstis gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo veikla.

Prekyba gamtinėmis dujomis gamtinių dujų biržoje (toliau – prekyba gamtinių dujų biržoje) – gamtinių dujų įsigijimas ir (ar) pardavimas gamtinių dujų biržoje.

Prijungimo prie gamtinių dujų sistemos taškas – vieta, kurioje vartotojo, biodujų gamintojo ar kito gamtinių dujų sistemos operatoriaus sistema prijungiama prie gamtinių dujų sistemos.

Regioninės gamtinių dujų rinkos zona (toliau – regioninės rinkos zona) –prekybos gamtinėmis dujomis zona, apimanti kelių valstybių narių perdavimo sistemų operatorių veiklos teritorijas ir turinti bendrą gamtinių dujų perdavimo sistemų balansavimo zoną, biržos operatorių, bendrus kainodaros elementus ir priežiūros sistemą.

Regioninės gamtinių dujų rinkos zonos operatorius (toliau – regioninės rinkos zonos operatorius) – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis juridinis asmuo, įsteigtas regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo funkcijoms atlikti ir valdomas regioninės rinkos zonoje veikiančių perdavimo sistemos operatorių.

Susijusi įmonė – bet kokios teisinės formos įmonė, kurią su gamtinių dujų įmone sieja bendri dalyviai (dalyvavimas), kontrolė (kai turima 20 procentų ar daugiau akcijų arba balsavimo teisė, arba teisė skirti valdymo organų narius) ar vadovai, taip pat įmonė, priklausanti tiems patiems akcininkams.

Suskystintų gamtinių dujų pakartotinis dujinimas (toliau – SGD pakartotinis dujinimas) – procesas, kai SGD priimamos, laikomos ir verčiamos į dujinę formą SGD terminale vėlesniam pateikimui į perdavimo sistemą.

Suskystintų gamtinių dujų perkrova (toliau – SGD perkrova) – procesas, apimantis SGD krovą į SGD terminalą, jų laikiną laikymą SGD terminale ir SGD iškrovimą iš SGD terminalo į laivus, gabenančius SGD.

Suskystintų gamtinių dujų sistema (toliau – SGD sistema) – SGD terminalas gamtinėms dujoms skystinti arba SGD importuoti, priimti ir pakartotinai dujinti, įskaitant paslaugas ir SGD laikiną laikymą, būtinus pakartotinio dujinimo ir vėlesnio pateikimo į perdavimo sistemą procesui vykti, išskyrus bet kurią SGD terminalų dalį, naudojamą gamtinėms dujoms laikyti.

Suskystintų gamtinių dujų sistemos operatorius (toliau – SGD sistemos operatorius) – asmuo, kuris atlieka gamtinių dujų skystinimo arba SGD importo, priėmimo ir pakartotinio jų dujinimo funkciją ir yra atsakingas už SGD sistemos eksploatavimą.

Tiesioginis gamtinių dujų vamzdynas (toliau – tiesioginis vamzdynas) – gamtinių dujų vamzdynas, papildantis jungtinę gamtinių dujų sistemą.

Trečiosios šalies teisė naudotis sistema – prieigos suteikimas gamtinių dujų sistemos naudotojui.

Vartotojo gamtinių dujų sistema (toliau – vartotojo sistema) – vartotojo žemės sklype ar nekilnojamajame daikte įrengti vamzdynai ir įrenginiai, skirti gamtinėms dujoms iš magistralinio ar skirstomojo dujotiekio priimti ir saugiai naudoti vartotojo reikmėms.

Vertikaliai integruota gamtinių dujų įmonė (toliau – vertikaliai integruota įmonė) – gamtinių dujų įmonė ar jų grupė, kai tas pats asmuo ar tie patys asmenys turi teisę tiesiogiai arba netiesiogiai vykdyti gamtinių dujų įmonės ar jų grupės kontrolę ir kai gamtinių dujų įmonė ar jų grupė atlieka bent vieną iš gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ar SGD pakartotinio dujinimo funkcijų ir bent vieną iš gamtinių dujų gavybos ar tiekimo funkcijų.

Vidutinio slėgio dujotiekis – didesnio kaip 0,1 bar, bet ne didesnio kaip 5 bar didžiausiojo darbinio dujų slėgio skirstymo sistemos, vartotojo sistemos vamzdynai, taip pat įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti.

Vietinė gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema (toliau – vietinė bendrojo naudojimo sistema) – asmeniui (asmenims) nuosavybės teise priklausanti arba jo (jų) valdoma ribotoje teritorijoje įrengta gamtinių dujų skirstymo sistemos dalis, kuria gamtinės dujos tiekiamos ne mažiau kaip dviem vartotojams.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija, įgyvendindama šį įstatymą ir laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, formuoja ir įgyvendina valstybės politiką gamtinių dujų sektoriuje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip įgyvendinama valstybės politika gamtinių dujų sektoriuje, nustato veiklos rūšių Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriuje teisinius pagrindus ir sąlygas, taip pat prižiūri ir kontroliuoja tokią veiklą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) atlieka veiklos rūšių Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas ir užtikrina reguliuojamos veiklos vykdymo bei gamtinių dujų sektoriaus dalyvių ir vartotojų teisių bei pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Tarybos funkcijos, veiklos tikslai, teisės ir pareigos gamtinių dujų sektoriuje ir finansavimo šaltiniai nustatomi Energetikos įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose, taip pat Tarybos nuostatuose.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, taip pat buitinių vartotojų skundus ir ginčus dėl gamtinių dujų tiekimo įmonių nesąžiningos komercinės veiklos.

Taryba gamtinių dujų sektoriuje, be kitų šiame įstatyme, Energetikos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų funkcijų, prižiūri:

Taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi pareigą:

Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas, Taryba reguliuoja perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainas.

Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama konkrečias paslaugų kainas, Taryba reguliuoja buitinių vartotojų sistemų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos, SGD perkrovos paslaugų kainas ir tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį (toliau – papildoma dedamoji).

Taryba rengia ir tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų paslaugų kainų nustatymo metodikas.

Taryba, nustatydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas kainas:

Nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas ar konkrečias paslaugų kainas, turi būti numatytos būtinos investicijos, užtikrinančios efektyvią gamtinių dujų įmonės veiklą.

Gamtinių dujų tiekimo kaina yra reguliuojama, kai Tarybos pagal šio įstatymo 11 straipsnį atliekamo rinkos tyrimo metu yra nustatoma, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo asmuo taiko pernelyg dideles kainas, tai yra palyginamosios analizės metodu įvertintas vidutines kainas, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba naudoja kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams.

Taryba, pagal šio straipsnio 6 dalį reguliuodama gamtinių dujų tiekimo kainas, turi teisę dujų įmonei taikyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones.

Kol asmuo per Tarybos nurodytą terminą įgyvendina šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, Taryba turi teisę nustatyti laikiną tiekimo kainą, atsižvelgdama į tiesioginiais ir netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas. Nustatydama laikiną tiekimo kainą, Taryba lygina atitinkamų paslaugų kainų rodiklius, atsižvelgdama į kitų valstybių narių, panašaus išsivystymo užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos praktiką. Taryba, nustatydama tiekimo kainą, be šioje dalyje išvardytų kriterijų, vertina atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

Taryba, motyvuotai nusprendusi, kad, net ir įgyvendinus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, veiksminga konkurencija gamtinių dujų tiekimo rinkoje nebus užtikrinta, didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo rinkoje turinčiam asmeniui gali nustatyti pagrįstus ir proporcingus įpareigojimus, įskaitant įpareigojimą nesudaryti kliūčių kitiems rinkos dalyviams patekti į rinką ar neriboti konkurencijos nustatant nepagrįstas kainas, nedaryti geresnių sąlygų atskiriems vartotojams ar nepagrįstai neteikti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Tarybos nustatytą paslaugų kokybę. Taryba, siekdama apsaugoti vartotojų interesus ir skatinti veiksmingą konkurenciją, turi teisę didelę įtaką dujų tiekimo rinkoje turinčiam asmeniui taikyti individualias kainų kontrolės priemones ir įpareigojimus kainas grįsti sąnaudomis ar kainomis, nustatomomis palyginamose rinkose.

Gamtinių dujų įmonės, vykdydamos Tarybos joms nustatytą šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą, privalo Tarybos patvirtintomis sąlygomis, tvarka ir terminais parengti sąnaudų apskaitos sistemą, jos aprašymą pateikti Tarybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Tarybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles.

Gamtinių dujų įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir (ar) kurioms šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies pagrindu nustatyti Tarybos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrinti, kad būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra vadovaujantis Energetikos įstatymo 161 straipsnio nuostatomis.

Gamtinių dujų įmonės viešai savo interneto svetainėse skelbia šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Tarybos patikrintas ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Tarybos nustatytas kainas.

Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos neatsižvelgiant į gamtinių dujų transportavimo atstumą. Vartotojams (sistemos naudotojams) gamtinių dujų skirstymo kainos nustatomos atsižvelgiant į tai, koks gamtinių dujų kiekis yra tiekiamas į gamtinių dujų pristatymo vietą per vienų metų laikotarpį. Buitiniams vartotojams perdavimo ir skirstymo sistemų balansavimo paslauga teikiama gamtinių dujų įmonės lėšomis. Nebuitiniams vartotojams gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos ir diferencijuojamos pagal gamtinių dujų kiekį ir sistemos pajėgumus. Buitiniams vartotojams gamtinių dujų skirstymo kainos diferencijuojamos pagal suvartojamą gamtinių dujų kiekį. Gamtinių dujų kiekio ir sistemos pajėgumų diferencijavimo principai nustatomi kainų nustatymo metodikose. Siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo tarp vartotojų grupių, reguliuojamos kainos ir jų diferencijavimo taisyklės skelbiamos viešai gamtinių dujų įmonių interneto svetainėse, o jų nustatymo principai privalo būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys.

Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui. Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos Tarybos sprendimu kartą per metus gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui (išskyrus atvejus, kai nustatoma pajamų viršutinė riba), gamtinių dujų įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Taryba suderintas investicijas, nepasiekus nustatytos pajamų viršutinės ribos arba ją viršijus, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Tarybos patvirtintose kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių. Gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinės ribos nustatomos įvertinus gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų paskirstymą, atliktą pagal perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką. Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas gali būti keičiamas motyvuotu Tarybos sprendimu. Apie sprendimą dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo Taryba privalo informuoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją. Tarybos sprendimas dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau kaip pasibaigus ankstesniajam gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui.

Konkrečias perdavimo, laikymo, skirstymo, SGD pakartotinio dujinimo kainas, neviršijančias nustatytų kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato gamtinių dujų įmonės. Konkrečios perdavimo, SGD pakartotinio dujinimo, laikymo, skirstymo kainos gali būti nustatomos du kartus per metus. Taryba, patikrinusi ir nustačiusi, kad kainos ir (ar) buitiniams vartotojams nustatyti tarifai apskaičiuoti nesilaikant kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, kad jos diskriminuoja vartotojus ir (ar) yra klaidingos, gamtinių dujų įmonėms pateikia nurodymus dėl konkrečių kainų ir tarifų skaičiavimo. Gamtinių dujų įmonės kainas ir (ar) tarifus privalo pakoreguoti per 15 dienų nuo Tarybos nurodymų gavimo. Jeigu gamtinių dujų įmonės nevykdo Tarybos reikalavimo, Taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas ir (ar) tarifus.

Gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus nustato kas pusę metų. Buitiniams vartotojams nustatytą tarifą sudaro prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), įskaitant SGD pakartotinį dujinimą, SGD perkrovą ir gamtinių dujų pristatymą iki mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio, konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, papildomos dedamosios kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų suma, sumažinus ją Energetikos įstatymo 192 straipsnyje nurodytais suvartotų gamtinių dujų kainos dalies kompensavimo buitiniams vartotojams dydžiais, jeigu tokie dydžiai nustatomi. Gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurios aptarnauja daugiau kaip 100 tūkstančių vartotojų, kartą per metus arba Tarybai pareikalavus pateikia Tarybai analizę ir siūlymus dėl dujų portfelio diversifikavimo tarp tiekėjų, sutarčių terminų, kainodaros formulių, taip pat galimybes naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones ir kitas galimas priemones, padedančias valdyti tiekimo ir dujų kainų rizikas. Tiekimo įmonės Tarybos nustatyta tvarka gali naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones, kurios įskaičiuojamos į gamtinių dujų įmonių aptarnaujamų buitinių vartotojų tarifus. Tarybos nustatyta tvarka yra įvertinamos patirtos sąnaudos ir gauta nauda, atsirandanti dėl naudojimosi gamtinių dujų rinkos finansinėmis priemonėmis. Gamtinių dujų įmonės konkrečius tarifus pateikia tvirtinti Tarybai, kuri šiuos tarifus tikrina ir priima sprendimus dėl jų šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Kai gamtinių dujų tarifai tvirtinami 6 kalendoriniams mėnesiams patvirtinus Energetikos įstatymo 192 straipsnyje nurodytus suvartotų gamtinių dujų kainos dalies kompensavimo buitiniams vartotojams dydžius arba perskaičiuojami pakeitus gamtinių dujų kainos dalies kompensavimo buitiniams vartotojams dydžius, Energetikos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostata netaikoma. Patvirtinti gamtinių dujų tarifai taikomi nuo prasidedančio kalendorinio pusmečio pirmo mėnesio pirmos dienos, o perskaičiuoti gamtinių dujų tarifai – nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo priimtas Tarybos sprendimas dėl gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams patvirtinimo, pirmos dienos, jeigu Tarybos sprendime nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

Gamtinių dujų įmonės, atsižvelgdamos į pokyčius gamtinių dujų rinkoje, kai skirtumas tarp į Tarybos patvirtintus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams įtrauktų ir einamojo pusmečio mėnesių prognozuojamų gamtinių dujų įsigijimo kainų yra 20 procentų ar didesnis, Tarybos nustatyta tvarka teikia Tarybai pasiūlymą perskaičiuoti gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Taryba per 15 darbo dienų nuo pasiūlymo įregistravimo Taryboje dienos patvirtina gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams gali būti perskaičiuojami kartą per kalendorinių metų ketvirtį. Jeigu skirtumas tarp į Tarybos patvirtintus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams įtrauktų ir einamojo pusmečio mėnesių prognozuojamų gamtinių dujų įsigijimo kainų yra 20 procentų ar didesnis ir gamtinių dujų įmonės Tarybai nepateikia pasiūlymo perskaičiuoti gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, Taryba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Tarybos informacijos gamtinių dujų įmonėms dėl pasiūlymo perskaičiuoti gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams pateikimo raštu dienos vienašališkai perskaičiuoja gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams.

Taryba suderina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktą perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką, parengtą pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/460 10 straipsnyje nurodytas gaires.

Tiekimo įmonės gali siūlyti Tarybai priimti sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo ir dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusio skirtumo dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų išdėstymo per Tarybos nustatytą laikotarpį. Tiekimo įmonės tokį pasiūlymą Tarybai gali teikti, kai skirtumas tarp tiekimo įmonės planuojamo pateikti tarifo buitiniams vartotojams ir tuo metu galiojančio tarifo buitiniams vartotojams yra didesnis kaip 40 procentų. Taryba kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo ir dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusio skirtumo dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų išdėstymo per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį. Tarybai priėmus sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo, skirtumas, susidaręs tarp to laikotarpio sumažintos prognozuotos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos, taip pat skirtumas tarp Tarybos nustatytos ir prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos likusiam laikotarpiui, kuriam galioja nustatyti gamtinių dujų tarifai, išdėstomas per Tarybos nustatytą laikotarpį ir įvertinamas nustatant papildomą dedamąją prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos, taikomos buitiniams vartotojams, arba gamtinių dujų tiekimo įmonės prašymu gamtinių dujų tiekimo kainoje. Jeigu ankstesniais laikotarpiais yra susidarę skirtumai tarp prognozuotos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos, tiekimo įmonės siūlymu toks skirtumas taip pat gali būti įvertinamas nustatant papildomą dedamąją prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos, taikomos buitiniams vartotojams. Gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius papildomą dedamąją prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos perveda gamtinių dujų tiekėjui, kurio vartotojų gamtinių dujų suvartojimas lėmė dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos, taip pat Tarybos nustatytos ir prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos likusiam laikotarpiui, kuriam galioja nustatyti gamtinių dujų tarifai, susidariusį skirtumą dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų. Šios papildomos dedamosios administravimas negali turėti neigiamos finansinės įtakos skirstymo sistemos operatoriui. Tarybos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka skaičiuojant gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams per Tarybos nustatytą laikotarpį įvertinamos skirtumo tarp prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos, taip pat Tarybos nustatytos ir prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos likusiam laikotarpiui, kuriam galioja nustatyti gamtinių dujų tarifai, ir (arba) tiekimo įmonės faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų skolinimosi sąnaudos.

Taryba prižiūri, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai energetinių išteklių rinkoje ir sąlygos, užkertančios kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka gamtinių dujų rinkoje.

Konkurencijos priežiūrą energetinių išteklių rinkoje pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.

Taryba, atlikdama šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją gamtinių dujų sektoriuje ir užkirsti kelią didelę įtaką turintiems asmenims ja piktnaudžiauti.

Taryba nustato rinkos tyrimo taisykles.

Taryba atlieka rinkos tyrimą:

Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:

Rinkos tyrimas atliekamas Tarybos patvirtintose rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Rinkos tyrimas pradedamas Tarybos sprendimu. Taryba turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad nepasikeitus ankstesnių tyrimų duomenims kitas dalis atlikti nėra tikslinga.

Taryba, tirdama rinką, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos nuorodas ir rekomendacijas.

Taryba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti rinkos tyrimą priėmimo, neįskaitant šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų konsultacijų dėl rinkos tyrimo trukmės. Motyvuotu Tarybos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Taryba siekia, kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas baigiamas Tarybos sprendimu dėl rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.

Taryba, prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka arba nustatyti ar nenustatyti asmenys, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti įpareigojimai, privalo atlikti viešąją konsultaciją pagal šio įstatymo 17 straipsnį.

Taryba, prieš priimdama galutinį sprendimą, įvertina viešųjų konsultacijų metu gautas pastabas ir nuomones ir savo interneto svetainėje paskelbia jų suvestinę. Priimtą galutinį sprendimą Taryba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys asmenys, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių asmenų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Taryba skelbia savo interneto svetainėje.

Atlikdama rinkos tyrimą, spręsdama, ar asmuo turi didelę įtaką rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims, Taryba atsižvelgia į tarptautinių sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina, kad šių sutarčių ir (ar) susitarimų būtų laikomasi ir jie būtų įgyvendinami Lietuvos Respublikoje.

Taryba, atlikdama rinkos tyrimą, konsultuojasi su Konkurencijos taryba.

Asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje, jeigu jis vienas ar kartu su kitais susijusiais asmenimis užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, tai yra tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis nepriklausomai nuo konkurentų ir paslaugų gavėjų (vartotojų).

Kai asmuo, veikiantis gamtinių dujų sektoriuje, turi didelę įtaką vienoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką susijusioje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje, jeigu sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje ir taip sustiprinti savo įtaką susijusioje gamtinių dujų tiekimo rinkoje.

Asmuo, veikiantis gamtinių dujų sektoriuje, laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai nustatoma Tarybos sprendimu. Toks sprendimas galioja tol, kol kito gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo metu Tarybos sprendimu nustatoma, kad šis asmuo didelės įtakos atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje neturi.

Tuo atveju, jeigu siekiant plėtoti tinkamos kokybės ir patikimą gamtinių dujų sistemą dalis gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo vamzdyno arba bet koks kitas įrenginys, būtinas gamtinėms dujoms perduoti ar skirstyti, turi būti įrengiamas gamtinių dujų sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

Nuostoliai, kuriuos dėl naujų gamtinių dujų sistemų įrengimo, servitutų nustatymo ir asmenų veiklos aptarnaujant šias sistemas patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Vienkartinė kompensacija nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose, atlyginti apskaičiuojama atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą metodiką.

Apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Mažiausi leistini atstumai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus nustatomi energetikos ministro patvirtintose gamtinių dujų vamzdynų ir kitų įrenginių apsaugos ir (ar) įrengimo taisyklėse.

Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose teritorijose nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Didžiausią leistiną pastatų ir jų aukštų skaičių vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete, atsižvelgdama į magistralinio dujotiekio vamzdyno pavojingumo ir rizikos laipsnį, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Gamtinių dujų sistema, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus, statoma Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti objektai projektuojami, įrengiami ir informacija apie įrengtus objektus (techniniai ir buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai energetikos ministro nustatyta tvarka.

Mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktais.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais gamtinių dujų sistemos duomenys, taip pat mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių gyvavimo ciklą apibūdinantys duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato gamtinių dujų sistemos duomenų, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių gyvavimo ciklą apibūdinančių duomenų kūrimo, tvarkymo, valdymo, viešinimo, duomenų struktūros reikalavimus. Nustatydama šiuos reikalavimus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nurodo atvejus ir nustato tvarką, kada skaitmeniniai duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi taikant statinio informacinį modeliavimą ir Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių, kaip jie apibrėžiami Statybos įstatyme.

Būti mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių projektuotoju turi teisę:

Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių projektuotojas privalo:

Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių projektuotojas turi teisę mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių ir įrenginių įrengimo metu įrengimo vietoje patikrinti, kaip laikomasi mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projekto sprendinių.

Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių projektuotojas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) ir kituose įstatymuose.

Būti mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo rangovu turi teisę:

Įrengti mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias vartotojo sistemas, išskyrus mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias vartotojo sistemas ypatinguosiuose statiniuose, turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys ir Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fiziniai asmenys, turintys Energetikos įstatymo nustatyta tvarka Tarybos išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą.

Įrengti mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias dujų sistemas statiniuose turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti asmenys, kuriems suteikta teisė būti ypatingųjų statinių statybos rangovais ir vykdyti statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimo darbus.

Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo rangovas privalo:

Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo rangovas turi teisę:

Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo rangovas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.

Gamtinių dujų įmonių santykiai su vartotojais ir sistemos naudotojais grindžiami sutartimis. Perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys ir su buitiniais vartotojais sudaromos gamtinių dujų tiekimo sutartys yra viešosios sutartys. Bendrosios sutarčių sąlygos turi būti sąžiningos ir skaidrios, aiškiai ir suprantamai apibrėžtos, jose neturi būti kliūčių, trukdančių vartotojui naudotis savo teisėmis. Gamtinių dujų įmonėms draudžiama taikyti vartotojams nesąžiningus ar klaidinančius pardavimo metodus.

Gamtinių dujų įmonių sutartyse su vartotojais nurodoma: gamtinių dujų įmonės pavadinimas, adresas, kodas, gamtinių dujų kiekis, kokybė, kaina, tiekimo, transportavimo tvarka, gamtinių dujų tiekimo, perdavimo, skirstymo ribojimo ar nutraukimo sąlygos, informacijos apie gamtinių dujų, teikiamų paslaugų kainas pateikimo tvarka, paslaugų teikimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, atsakomybė, atsiskaitymo tvarka, sutarties terminas, pakeitimo ir nutraukimo sąlygos, ginčų nagrinėjimo tvarka.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustato sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo, skirstymo ir naujų buitinių vartotojų gamtinių dujų įrenginių prijungimo standartines sąlygas, kurias gamtinių dujų įmonės paskelbia įmonių interneto svetainėse ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sutarčių sudarymo ar sutarčių sąlygų pakeitimo.

Draudžiama perduoti, skirstyti, tiekti ir vartoti gamtines dujas be gamtinių dujų tiekimo sutarties arba nesilaikant sutarties sąlygų.

Vartotojas ar sistemos naudotojas, neteisėtai vartojantys gamtines dujas, privalo atlyginti gamtinių dujų įmonei padarytus nuostolius (žalą).

Vartotojai ir sistemos naudotojai, kurie yra sudarę sutartis su perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatoriumi, privalo laiku atsiskaityti už dujų transportavimo, perdavimo ir (ar) skirstymo sistema paslaugas. Sistemos naudotojai, pažeidę su perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatoriumi sudarytą sutartį dėl atsiskaitymo už sistemos naudotojui suteiktas perdavimo arba skirstymo paslaugas, privalo perdavimo arba skirstymo sistemos operatoriaus reikalavimu pateikti visų savo prievolių, kurios atsiranda iš su perdavimo arba skirstymo sistemos operatoriumi sudarytų sutarčių, tinkamo įvykdymo užtikrinimą.

Vartotojai turi teisę pakeisti gamtinių dujų tiekimo įmonę. Prie gamtinių dujų sistemos prisijungę vartotojai turi teisę pirkti gamtines dujas iš bet kurioje valstybėje narėje registruotų gamtinių dujų tiekimo įmonių, kurios turi galimybę patiekti dujas vartotojui ir laikosi Lietuvos Respublikoje nustatytų Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių, balansavimo taisyklių ir tiekimo saugumo reikalavimų.

Gamtinių dujų įmonės optimizuoja gamtinių dujų vartojimą, teikdamos energijos valdymo paslaugas, kurdamos naujoviškas kainodaros formules, taikydamos pažangias matavimo sistemas, diegdamos pažangiuosius tinklus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikdamos kitus gamtinių dujų vartojimo ekonomiškumą skatinančius veiksmus.

Taryba šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimdama gamtinių dujų rinkoje veiklą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, kuriais sprendžiamas ginčas, viešai paskelbia šių teisės aktų projektus ir nustato protingumo kriterijų atitinkantį terminą suinteresuotiems asmenims pateikti pastabas.

Taryba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis Tarybos interneto svetainėje paskelbia Tarybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su visomis gamtinių dujų sektoriaus dalyvių teisėmis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį gamtinių dujų rinkai, projektus ir suteikia gamtinių dujų sektoriaus dalyviams protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.

Taryba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Tarybos interneto svetainėje. Taryba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis.

Taryba, atlikdama šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jai nustatytas funkcijas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytose konsultavimosi taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis konsultuojasi su sistemų operatoriais, nepažeisdama jų nepriklausomumo ir nedarydama įtakos jų kompetencijai, taip pat su kitomis kompetentingomis institucijomis, įstaigomis ir (ar) sistemų naudotojais.

Gamtinės dujos transportuojamos tranzitu asmenų tarpusavio susitarimu, pagal sutartis ir atsižvelgiant į esamų perdavimo sistemų pajėgumą bei prioritetinį šalies sistemos naudotojų poreikių tenkinimą.

Pasinaudojimo perdavimo sistema gamtinėms dujoms transportuoti tranzitu tvarka nustatoma šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriaus saugumui ir patikimumui užtikrinti būtinas priemones, susijusias su gamtinių dujų transportavimo tranzitu per Lietuvos Respubliką. Dujų tiekimo sutrikimo atveju tranzitu transportuojamų dujų kiekiai ribojami proporcingai šalies vartotojams ribojamiems dujų kiekiams. Dujų tiekimo nutraukimo atveju dujų transportavimas tranzitu nutraukiamas nedelsiant.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir teisės aktų nustatyta tvarka skelbia techninius saugos kriterijus ir nediskriminacines technines taisykles, užtikrinančias sistemų sąveiką ir nustatančias būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus prijungiant prie gamtinių dujų sistemos SGD sistemą, saugyklas, kitas perdavimo ar skirstymo sistemas ir tiesioginius vamzdynus.

Taryba, priimdama šį įstatymą įgyvendinančias taisykles, kriterijus ar metodikas, vadovaujasi šiais kriterijais:

Gamtinių dujų sektoriuje licencijuojama ši veikla:

Gamtinių dujų sektoriuje leidimais reguliuojama tiekimo, išskyrus prekybą gamtinių dujų biržoje ir degalinėse, veikla.