Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2000-05-09

Paskutinį kartą atnaujinta 2024-11-23

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 41

Pakeitimų istorija JSON API

27 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teisės teritorinėje jūroje, vidaus ir pasienio vandenyse

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai teritorinėje jūroje, vidaus ir pasienio vandenyse turi teisę reikalauti:

1) iškelti laivo įregistravimo valstybės vėliavą, jeigu ji neiškelta;

2) pakeisti kursą, jeigu laivas plaukia į rajoną, kuriame uždrausta plaukioti, arba plaukia kursu, kurio laikantis bus pažeistas nustatytas plaukimo režimas;

3) kad laivo kapitonas stabdytų laivą, jeigu laivo kapitonas nevykdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pateiktų teisėtų reikalavimų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę sustabdyti ir patikrinti laivą teritorinėje jūroje, vidaus ir pasienio vandenyse, jeigu:

1) laivas plaukia neiškėlęs laivo įregistravimo valstybės vėliavos arba neturi kitų atpažinimo ženklų, arba neatsako į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų paklausimo signalus, arba atsisako teikti apie save duomenis;

2) nevykdomas reikalavimas pakeisti plaukimo kursą arba pažeidžiami taikiam plaukimui teritorine jūra taikomi tarptautinės teisės reikalavimai;

3) laivas yra rajone, kuriame plaukioti yra uždrausta;

4) laivas neteisėtai žvejoja, vykdo ūkinę, komercinę arba kitą veiklą;

5) išlaipinami arba įlaipinami žmonės, iškraunami arba pakraunami daiktai, kroviniai tam nenustatytose arba nustatytose vietose, bet neleistinu būdu arba be leidimo nuleidžiamos į vandenį plaukiojimo priemonės, pakeliami į orą arba priimami į laivą orlaiviai;

6) įgulos nariai arba laive esantys keleiviai gadina navigacinius ženklus, ryšių kabelius, Lietuvos Respublikai priklausantį turtą bei įrangą, esančius jūros dugne, povandeninėje jos dalyje arba vandens paviršiuje;

7) laivas teršia aplinką atliekomis ir pavojingomis medžiagomis;

8) laivas pažeidžia taikaus plaukimo teritorine jūra, plaukimo ar buvimo joje reikalavimus;

9) asmenys pažeidė šio įstatymo 14 straipsnio 1, 12, 15, 17 ir 18 dalių nuostatas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai teritorinėje jūroje, vidaus ir pasienio vandenyse turi teisę lydėti arba vilkti sulaikytą laivą, jeigu laivo kapitonas nevykdo šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir nėra galimybės patikrinti sustabdytą laivą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę organizuoti laivo sustabdymą siekdami sulaikyti asmenį arba atlikti tyrimą dėl nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, padarytų laivo plaukimo metu, šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais atvejais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę sustabdyti ar sulaikyti laivą šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 ir 3 dalyse nurodytos priemonės negali būti taikomos užsienio valstybėms priklausantiems karo laivams ar laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais.

VIII SKYRIUS

PRIEVARTOS NAUDOJIMAS

28 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, eidamas pareigas, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti prievartą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atveju ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą, individualias pažeidėjo savybes ir (ar) pavojų keliančio objekto savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba neįmanoma arba kai bet koks delsimas kelia pavojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui arba aviacijos saugumui, valstybės sienos apsaugai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno saugomiems objektams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-3134, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20373

Psichinę prievartą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse arba šio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytais atvejais.

Fizinę prievartą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:

1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei, sveikatai ar turtui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-3134, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20373

2) asmenims vengiant vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);

3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias bei ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;

4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;

5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus;

6) stabdydamas transporto priemonę, laivą, orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-3134, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20373

7) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms ar administraciniams nusižengimams;

8) kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, valstybės sienos apsaugai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-3134, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20373

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:

1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;

2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą bėgti linkusius nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas bėgti linkusių asmenų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar vykdydamas šių asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone taranuoti. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, vairuodamas transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmeniui, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.

Kai nėra neišvengiamo pavojaus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) naudoti draudžiama:

1) prieš asmenis, jeigu akivaizdu ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;

2) prieš asmenis, jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-3134, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20373

3) prieš moteris, jeigu akivaizdu arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;

4) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui žinomas jų amžius arba jų išvaizda atitinka amžių.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-3134, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20373

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-3134, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20373

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

10.

Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

29 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų naudojimas

Šaunamieji ginklai ir sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai arba aviacijos saugumui, valstybės sienos apsaugai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno saugomiems objektams arba nusikalstamų veikų užkardymui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-3134, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20373

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:

1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;

2) atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar jų teritorijų ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1016, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01029

3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

4) išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;

5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;

6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno arba kito asmens gyvybei.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą arba transporto priemonę, kai kyla neišvengiamas pavojus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:

1) kai kyla neišvengiamas pavojus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;

2) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, valstybės sienos apsaugai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-3134, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20373

Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.

Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis, taip pat nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas sprogmenis turi teisę panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti keliantys pavojų asmens gyvybei ar sveikatai nusikalstami veiksmai.

Jeigu neišvengiamo pavojaus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą ir sprogmenis panaudoti draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;

2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-3134, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20373

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-3134, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20373

10.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 7 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.

30 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivo ginkluotės naudojimas

Valstybės sienos apsaugos tarnyba laivo ginkluotę prieš persekiojamą laivą gali panaudoti po to, kai visos kitos galimos priemonės panaudotos ir jų nepakako priversti laivo įgulai paklusti ir (ar) sustabdyti laivą.

Naudojant laivo ginkluotę prieš stabdomą laivą, negalima siekti jį paskandinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai prieš persekiojamą laivą gali panaudoti laivo ginkluotę, nesilaikydami šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, jeigu persekiojamas laivas pirmas panaudoja ginklus arba užpuola Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivą arba kai delsimas naudoti laivo ginkluotę kelia neišvengiamą pavojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivui ar jo įgulai arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, arba kai įspėjimas apie ketinimą naudoti laivo ginkluotę yra neįmanomas.

IX SKYRIUS

RĖMĖJŲ VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI

31 straipsnis. Rėmėjų veiklos organizavimas

Rėmėjų veikla organizuojama vadovaujantis šiuo įstatymu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado tvirtinamais Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų nuostatais.

Rėmėjui išduodamas pažymėjimas, atpažinimo ženklas, liemenė su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“. Jų išdavimo, nešiojimo ir grąžinimo tvarką, pažymėjimo blanko ir atpažinimo ženklo pavyzdį bei liemenės su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ formą nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.

Rėmėjų veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Valstybės sienos apsaugos tarnybai skirtų lėšų.

221 straipsnis. Duomenų, informacijos ir dokumentų teikimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, kiti juridiniai asmenys privalo Valstybės sienos apsaugos tarnybos motyvuotu prašymu arba pagal duomenų teikimo sutartis Valstybės sienos apsaugos tarnybai neatlygintinai teikti šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingus tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų ir duomenų rinkinių duomenis, informaciją, dokumentus ar dokumentų nuorašus ir (arba) kopijas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-891, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00748

231 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei visuomene

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytas funkcijas, bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis bei kitais asmenimis.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba bendradarbiauja su viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais. Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali rengti ir leisti visuomenės informavimo priemones, kuriose teikiama informacija apie valstybės sienos apsaugai užtikrinti skirtas priemones, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencijos priemonių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijų įgyvendinimą ir skelbiama kita su Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla susijusi informacija.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba remia ir inicijuoja prevencines ir teisinio švietimo programas, skleidžia teisines, ekspertines, profesines žinias mokymo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1891, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-26, i. k. 2023-08044

VII SKYRIUS

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PAREIGŪNO

TEISINIS STATUSAS

32 straipsnis. Priėmimas į rėmėjus

Rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netarnaujantis ir neatliekantis tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis yra laikomas nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, jeigu jis deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.

Norintis tapti rėmėju asmuo pateikia prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Lietuvos šaulių sąjungos, kitų asociacijų, kurių įstatuose kaip viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, vadovai gali pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybai rekomenduojamų būti rėmėjais asmenų sąrašus kartu su šiuose sąrašuose esančių asmenų prašymais tapti rėmėjais.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus prašymus, tikrina, ar norintis tapti rėmėju asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių. Jeigu norintis tapti rėmėju asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių, jam Valstybės sienos apsaugos tarnyba organizuoja mokymą, kurį baigęs, šis asmuo laiko egzaminą. Reikalavimas dėl mokymo baigimo ir egzamino laikymo netaikomas buvusiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, kitiems einantiems pareigas ir buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, šauliams ir buvusiems tikrosios karo tarnybos kariams. Norintis tapti rėmėju asmuo, išlaikęs šioje dalyje nurodytą egzaminą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu įrašomas į rėmėjų sąrašą. Jeigu norintis tapti rėmėju asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba yra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių, arba neišlaiko šioje dalyje nurodyto egzamino, asmens prašymas tapti rėmėju netenkinamas. Rėmėjų mokymo organizavimo tvarką, mokymo programai taikomus reikalavimus ir egzamino organizavimo, laikymo, vertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.

Rėmėju negali būti:

1) asmuo, turintis teistumą už nusikaltimą, taip pat už baudžiamąjį nusižengimą nuteistas asmuo, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo vieni metai, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;

2) asmuo, kuris anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu, antstoliu ar atliko tikrąją karo tarnybą ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminantį poelgį, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus, antstolio profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančias arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančias veikas ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 5 metai;

3) asmuo, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

Į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo su Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasirašo 3 metų sutartį, kurioje įsipareigoja neatlygintinai padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas (toliau – sutartis). Praėjus 3 metų laikotarpiui, jeigu rėmėjas be pažeidimų vykdė jam keliamas užduotis, sutarties galiojimas šalių sutarimu pratęsiamas tam pačiam laikotarpiui. Sutarties sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.

Apie nepatenkintą asmens prašymą tapti rėmėju, šio sprendimo apskundimo galimybę ir asmens įrašymą į rėmėjų sąrašą Valstybės sienos apsaugos tarnyba informuoja prašymą pateikusį asmenį ir jį rekomendavusią asociaciją Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas netenkinti asmens prašymo tapti rėmėju gali būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui.

33 straipsnis. Išbraukimas iš rėmėjų sąrašo ir sutarties su rėmėju nutraukimas

Rėmėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir su juo nutraukiama sutartis:

1) rėmėjo prašymu;

2) dėl rėmėjo vardo diskreditavimo;

3) jeigu rėmėjas nebeatitinka šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba atsiranda, paaiškėja šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytos aplinkybės;

4) jeigu rėmėjas ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedalyvauja rėmėjų veikloje.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimas gali būti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui.

34 straipsnis. Rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos

Rėmėjai padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas, kurias atlieka kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais.

Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą bei specialiąsias priemones;

2) nustatyti pažeidėjo asmens tapatybę;

3) padėti sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį pažeidimą;

4) padėti stabdyti transporto priemones, kai įtariama, kad yra daroma ar padaryta nusikalstama veika;

5) padėti atlikti asmens apžiūrą ir daiktų, krovinių, dokumentų, patalpų patikrinimą;

6) siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, persekiojant ir sulaikant teisės pažeidėjus, įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims priklausiančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas;

7) padėti pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį šio sutikimu į Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijos patalpas kaimo gyvenamosiose vietovėse;

8) reikalauti, kad asmenys vykdytų teisėtus reikalavimus ir nurodymus.

Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo:

1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves;

2) suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą;

3) imtis priemonių asmenų, valstybės ir savivaldybės turtui gelbėti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais;

4) saugoti jiems patikėtas ar sužinotas valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis;

5) nešioti atpažinimo ženklą, liemenę su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“, prisistatyti, parodyti rėmėjo pažymėjimą;

6) gavę pranešimą apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, pastebėję rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;

7) gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti;

8) vadovautis teisės aktais, pavestas užduotis atlikti laiku ir tiksliai.

35 straipsnis. Rėmėjų įgaliojimai

Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais.

Teisėti rėmėjų reikalavimai ir nurodymai asmenims yra privalomi.

Už rėmėjų teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę, nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Rėmėjų socialinės ir kitos garantijos

Valstybės sienos apsaugos tarnyba išmoka vienkartinę išmoką rėmėjui, jeigu atliekant jam pavestas funkcijas rėmėjas buvo sužalotas ir dėl šio sužalojimo nustatytas:

1) sunkus sveikatos sutrikdymo mastas − 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;

2) nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymo mastas − 40 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinę išmoką lygiomis dalimis išmoka:

1) rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, šeimos nariams – vaikams (įvaikiams) (įskaitant vaikus, gimusius po rėmėjo mirties), ne vyresniems kaip 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ne vyresniems kaip 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui (įtėviui), motinai (įmotei);

2) asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 0–25 procentų dalyvumo lygis arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis, jeigu jie buvo rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1891, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-26, i. k. 2023-08044

Šiame straipsnyje nustatytos išmokos nemokamos, jeigu:

1) rėmėjas žuvo ar susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3) rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;

4) rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) rėmėjo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir tai nesusiję su rėmėjų funkcijų atlikimu.

Šiame straipsnyje nustatytų išmokų mokėjimo rėmėjams tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.

Kai dėl teisės pažeidėjo veikos rėmėjas sužalojamas, Civilinio kodekso nustatyta tvarka jam atlyginama turtinė ir neturtinė žala.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka ir sąlygomis rėmėjams gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas.

37 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos

Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atveju ir tik tiek, kiek to reikia jiems pavestoms funkcijoms atlikti. Rėmėjai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias teisės pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų rėmėjo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

Psichinę ar fizinę prievartą rėmėjas turi teisę panaudoti šiais atvejais:

1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;

2) asmenims vengiant vykdyti rėmėjo ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimus ir nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti);

3) padėdamas sulaikyti asmenis (jeigu jie priešinasi);

4) atremdamas kėsinimąsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias bei ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;

5) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą;

6) padėdamas stabdyti transporto priemonę;

7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms.

Rėmėjas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.

Specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais naudoti draudžiama.

Rėmėjas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie rėmėjo panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

Rėmėjai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Specialiosios priemonės gali būti išduodamos rėmėjams atlikti jiems pavestas funkcijas tik kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Rėmėjų parengimo, tikrinimo bei specialiųjų priemonių išdavimo rėmėjams tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.

38 straipsnis. Rėmėjų skatinimas ir atsakomybė

Rėmėjai, pasižymėję saugant valstybės sieną, gali būti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar kitų institucijų paskatinti (apdovanoti).

Rėmėjai gali būti teikiami valstybiniam apdovanojimui Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo nustatyta tvarka.

Rėmėjai už neteisėtas veikas atsako įstatymų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę, nustatyta tvarka.

Papildyta skyriumi:

Nr. XIV-1891, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-26, i. k. 2023-08044

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-1891, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-26, i. k. 2023-08044

39 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių galiojimas

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-1891, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-26, i. k. 2023-08044

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios nuostatos negu šiame įstatyme, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

valstybės sienos ir jos

apsaugos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2016 L 77, p. 1).

Pakeitimai: