Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2000, Nr. 91-2832

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2018

Vilnius

(Žin., 1994, Nr. 55-1049; 1995, Nr. 30-683, Nr. 59-1486, Nr. 79-1820;

1996, Nr. 33-804,

Nr. 35-869,

Nr. 50-1196;

1997, Nr. 11-206,

Nr. 20-446,

Nr. 53-1228, Nr.

62-1465, Nr. 106-2669; 1998, Nr.

51-1393,

Nr. 105-2900,

Nr. 108-2955)

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VIETOS

SAVIVALDOS

Į S T A T Y M A

S

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo tikslas

Šio įstatymo

tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės

raidos pagrindą.

2

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos

Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas,

apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų

įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės

ir finansinės veiklos pagrindus.

3

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

– valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens

statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę,

įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.

savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės

teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos

Konstituciją ir įstatymus per gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų

savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas.

institucijos – atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir

vykdomosios institucijos – savivaldybės valdyba (toliau – valdyba),

savivaldybės meras (toliau – meras), turinčios vietos valdžios ir viešojo

administravimo teises bei pareigas. Savivaldybės institucijos yra

atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės

interesais.

kontrolės institucija – savivaldybės kontrolierius, kontroliuojantis

savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekantis savivaldybės vidaus audito

funkcijas.

kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės

ir savivaldybės įmonių įstatymą, ir akcinės bendrovės, kurių akcijos,

suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime,

nuosavybės teise priklauso savivaldybei.

administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir joms pavaldžios

įstaigos bei kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys

jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų

įgyvendinimą.

tarnautojai – asmenys, pagal Valstybės tarnybos įstatymą įgiję valstybės

tarnautojo statusą ir savivaldybės institucijose ar įstaigose atliekantys

viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias

paslaugas visuomenei.

8.

Savivaldybių funkcijos – šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos

viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos.

– atitinkamoje teritorijoje gyvenantys žmonės, susieti bendrais viešaisiais

poreikiais ir interesais.

4

straipsnis. Vietos savivaldos principai

Pagrindiniai

principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:

1) atsakingumas

rinkėjams. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo

veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams;

2) gyventojų

dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės

institucijos sudaro sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų

projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų

nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės

institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose

įstaigose, remia visuomeninių organizacijų iniciatyvas, susijusias su

viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu;

3) savivaldybių

ir valstybės interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;

4) savivaldybės

institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos, įgyvendindamos

įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima

sprendimus;

5) veiklos

skaidrumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo

administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama gyventojams, kurie

tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;

6) bendruomenės

ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas. Savivaldybės institucijų

priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų

atskirų gyventojų teisių;

7)

viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę. Gyventojai ar jų atstovai turi

teisę susipažinti su savivaldybės institucijų priimtais sprendimais, gauti

viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų bei atskirų

tarnautojų darbą. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla gali būti

slapta ar konfidenciali tik įstatymų nustatytais atvejais;

8) savivaldybės

veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei

visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų

teisės aktų reikalavimus;

9) žmogaus

teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas. Savivaldybės institucijų ar

tarnautojų priimami sprendimai neturi pažeisti žmogaus orumo, jo teisių

ir laisvių.

ANTRASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

FUNKCIJOS

5

straipsnis.

Savivaldybių funkcijos

funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:

1)

savarankiškąsias. Jas savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą

kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais.

Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų

priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą;

2) priskirtąsias

(ribotai savarankiškas). Įgyvendindamos šį ir kitus įstatymus ir jų pagrindu

priimtus kitus teisės aktus, savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos

į vietos sąlygas ir aplinkybes;

3)

valstybines (perduotas savivaldybėms). Tai yra valstybės funkcijos, perduotos

savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Šios funkcijos perduodamos

įstatymais ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais. Savivaldybės,

įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo

laisvę;

4) sutartines.

Šių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis.

funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų

paslaugų teikimo. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka

atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, valdyba, meras,

savivaldybės administracija, kitos įstaigos, tarnybos, savivaldybės

tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia

viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas

teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis

sudarytas sutartis – kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

6

straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

Nustatomos šios

savarankiškosios savivaldybių funkcijos:

1) ikimokyklinis vaikų ugdymas;

2) vaikų ir

jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;

3) suaugusiųjų

neformalusis švietimas;

4) maitinimo

paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;

5)

socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su

visuomeninėmis organizacijomis;

6) savivaldybės

gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;

7) gyventojų

užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei

sezoninių darbų organizavimas;

8) dalyvavimas

užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir

prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybių

teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią veiklą

visuomenines organizacijas ir gyventojus);

9) kūno kultūros

ir sporto plėtojimas;

10) turizmo ir

gyventojų poilsio organizavimas;

11) savivaldybės

saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo

objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;

12) sąlygų

verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;

13)

kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms.

7

straipsnis. Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos

Priskirtosios

(ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos yra:

1) vaikų,

jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;

2) kaimo

bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo

pavežėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

3) vaikų ir

jaunimo teisių apsauga, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų

mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje švietimo sistemos mokykloje

užtikrinimas;

4) socialinių paslaugų

ir kitos socialinės paramos teikimas;

5)

sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam

integravimui į bendruomenę sudarymas;

6) savivaldybių

sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas;

7) pirminė

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;

8) alkoholio ir

tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių

kontrolė;

9)

teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų

planų sprendinių įgyvendinimas;

10) gyventojų bendrosios

kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (muziejų, teatrų bei kitų

kultūros įstaigų steigimas ir jų veiklos priežiūra), savivaldybių viešųjų

bibliotekų steigimas ir jų veiklos priežiūra;

11) statybos ir

architektūros reikalavimų užtikrinimas;

12)

kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų

saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga;

13) statinių

naudojimo priežiūra, leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti

statinius išdavimas pagal kompetenciją;

14)

infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto,

smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;

15) savivaldybei

nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo;

16) šilumos ir geriamojo

vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas;

17) valstybės

paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas;

18) aplinkos

kokybės gerinimas ir apsauga;

19) sanitarijos

ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas,

švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas;

20) komunalinių

atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo

organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas;

21) vietinės

reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų

užtikrinimas;

22) keleivių

vežimo vietiniais maršrutais organizavimas;

23) adresų

(gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai

nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų bei gyvenamųjų namų

ir butų numerių) suteikimas ir keitimas;

24) ritualinių

paslaugų teikimo užtikrinimas bei kapinių priežiūros organizavimas;

25) dalyvavimas

formuojant ir įgyvendinant regionų plėtros programas;

26) prekybos ir

kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas;

27) leidimų

(licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

8( )straipsnis.

Valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos

Valstybinės

(perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:

1) civilinės būklės aktų registravimas;

2) įstatymų

priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;

3) civilinės

saugos organizavimas;

4) savivaldybės priešgaisrinių tarnybų

organizavimas;

5) dalyvavimas

valdant valstybinius parkus;

6) kompensacijų

(šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui, lengvatinio keleivių

vežimo ir kt.) skaičiavimas ir mokėjimas;

7) mažas pajamas

turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas visų tipų bendrojo

lavinimo mokyklose;

8) socialinių

išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;

9) savivaldybei

priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo patikėjimo teise;

10)

piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis,

butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas bei sprendimų dėl

nuosavybės teisės atkūrimo priėmimas;

11) valstybės

garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų

ar jų dalių ir butų, vykdymas;

12) dokumentų

pilietybei suteikti rengimas;

13) valstybinės

kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;

14)

savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų

tvarkymas;

15) dalyvavimas

atrenkant šauktinius į karo tarnybą;

16) statistikos

duomenų teikimas;

17) dalyvavimas

rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų

užimtumo programas;

18) dalyvavimas

organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus;

19) dalyvavimas

rengiant gyventojų apklausas ir referendumus;

20) dalyvavimas

atliekant gyventojų ir būstų bei kitus visuotinius surašymus;

21)

kitos įstatymų perduotos funkcijos.

9

straipsnis. Sutartinės savivaldybių funkcijos

gali atlikti kitas šiame įstatyme nenumatytas valstybės funkcijas (viešojo

administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo) pagal su valstybės institucijomis

ar įstaigomis sudarytas sutartis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik

tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos

vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis. Sutartinės

funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.

tikslams savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų

viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis

savivaldybėmis.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ

TEIKIMAS

10

straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo pagrindinės nuostatos

yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.

paslaugos gyventojams teikiamos už užmokestį ir nemokamai.

3.

Savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų

teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines

bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus

(viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų

teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, tiekėjai privalo vadovautis

įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.

steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai

viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir

geros kokybės.

naujus viešųjų paslaugų teikėjus, savivaldybė turi siekti, kad už

užmokestį teikiamos viešosios paslaugos būtų ekonomiškai racionalios ir kad

nustatytas užmokestis už jas padengtų tų paslaugų teikimo bei kitas su jų

teikimu susijusias teikėjo išlaidas, bet šių paslaugų teikimas nevirstų pelno

siekiančia veikla.

turi siekti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės

gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

INSTITUCIJOS, JŲ SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI

11

straipsnis. Bendrosios nuostatos

įgyvendinanti savivaldos teisę, yra savivaldybės taryba.

2.

Savivaldybės tarybos priimtus norminius administracinius teisės aktus gali

sustabdyti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Valdybos priimtus norminius

administracinius teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati valdyba arba

savivaldybės taryba. Mero priimtus norminius administracinius teisės aktus gali

sustabdyti ar panaikinti meras arba savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės

viešojo administravimo subjektų priimtus norminius administracinius teisės

aktus gali sustabdyti ar panaikinti meras arba valdyba, arba taryba.

Savivaldybių institucijų ar kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų

priimtus norminius administracinius teisės aktus gali sustabdyti Vyriausybės

atstovas apskrityje. Be to, jis gali kreiptis į teismą dėl tokių aktų

panaikinimo.

straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, panaikinusi kito savivaldybės

administravimo subjekto norminį administracinį teisės aktą, prireikus perduoda

klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam administravimo subjektui, kurios aktas

panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir priima tuo klausimu norminį

administracinį teisės aktą, arba pripažįsta, kad tokio akto priimti nereikia.

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti

individualūs administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui.

12

straipsnis. Savivaldybės taryba

taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų

savivaldybės bendruomenės atstovų.

tarybos veiklos tvarką ir formas nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos

veiklos reglamentas.

tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tarybos

nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti

tarybos nariai.

mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo

dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras ir sudaryta valdyba.

išrinktos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais,

esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi iki savivaldybės tarybos, kuri

bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio

valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.

savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės

taryba netenka įgaliojimų.

13

straipsnis. Tarybos veiklos formos

taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos

posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės

tarybos komitetai (toliau – komitetai) bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos

narių frakcijos ir grupės pasitarimuose ir savivaldybės administracija.

Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų

įgyvendinimą.

taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus tarybos veiklos reglamente

nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės gyventojams viešą atlikto darbo

ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia meras.

tarybos veikla tarp tarybos posėdžių tęsiama savivaldybės tarybos komitetuose

bei tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.

14

straipsnis. Savivaldybės tarybos posėdžiai

tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių

dauguma.

naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos

pirmininkas ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo.

Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos

pirmininkas ne vėliau kaip prieš 3 dienas paskelbia per visuomenės informavimo

priemones. Pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje, kuriam pirmininkauja

apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, svarstomas tik vienas klausimas –

renkamas savivaldybės meras. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas,

savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti

ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat

pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Jeigu apygardos rinkimų

komisijos pirmininkas posėdžio nešaukia, tarybos nariai renkasi patys kitą

dieną pasibaigus dviejų savaičių terminui po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiuo

atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias tarybos narys.

savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai,

šaukia meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Posėdžiams pirmininkauja meras,

o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas

privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų

tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne

vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per

nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne

mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje

nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus

pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.

laiką bei svarstyti parengtus klausimus meras, o kai jo nėra,– mero

pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys

raštu praneša visiems tarybos nariams ir savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka gyventojams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki

posėdžio pradžios.

taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia

komitetai, komisijos, tarybos nariai, valdyba, savivaldybės kontrolierius,

savivaldybės administratorius. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro

meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu

komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių

siūlymu.

tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.

Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas.

Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais

ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba

kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų

konfliktą. Savivaldybės tarybos sprendimai įsigalioja nuo priėmimo, jeigu juose

nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, o sprendimai, kuriuose nustatomos,

keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, – kitą dieną po

jų viešo paskelbimo, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo

data.

tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos

sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo

pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir

tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – administratoriaus paskirtas už

protokolus atsakingas tarnautojas. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo

apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs savivaldybės tarybos

posėdžiui.

tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje

pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims

leidžiama pasisakyti savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas,

savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

10.

Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių

savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų

projektai. Ekstremalių situacijų atvejais meras turi teisę pateikti

savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal

nustatytą tvarką.

15

straipsnis. Savivaldybės tarybos komitetai

tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams

preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip

laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, valdybos, mero sprendimai.

savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti

Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės

taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius.

Kontrolės komiteto narių skaičius neturi viršyti ketvirtadalio išrinktų tarybos

narių. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcingo daugumos ir mažumos

atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių bei įgaliojimus, išskyrus

Kontrolės komiteto, nustato taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus taryba

nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma

savivaldybės tarybos veiklos reglamente.

išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų

nariai. Kontrolės komiteto pirmininką renka, o jo pavaduotoją Kontrolės

komiteto pirmininko teikimu skiria savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto

pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu už

tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma.

komitetas:

1) siūlo

savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra Valstybės

tarnybos įstatyme nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

2) teikia

savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos) veiklos rezultatų;

3) svarsto

savivaldybės kontrolieriaus veiksmų plano projektą ir teikia jį savivaldybės

tarybai tvirtinti, teikia pasiūlymus dėl šio plano papildymo ar keitimo;

4) svarsto

savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos) veiksmų plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia

savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos veiklos;

5) siūlo

savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

6) periodiškai

(kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planas, savivaldybės

kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių

vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

atliktų patikrinimų metu nustatytų trūkumų ar pažeidimų pašalinimo, prireikus

kreipiasi į savivaldybės administratorių dėl savivaldybės kontrolieriaus

reikalavimų įvykdymo;

7) dirba pagal

savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje

už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.

pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. savivaldybės

institucijos su jų veikla susijusius komitetų sprendimus privalo apsvarstyti ir

pranešti komitetams apie priimtus sprendimus. Savivaldybės administracija, jos

padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos bei savivaldybės

kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi

apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

komisijų darbe patariamojo balso teise savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai, ekspertai ir

savivaldybės tarnautojai.

16

straipsnis. Savivaldybės tarybos komisijos

taryba savo įgaliojimų laikui prie tarybos sudaro Administracinę komisiją. Ši

komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai

priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Savivaldybės taryba šios

komisijos pirmininku mero teikimu skiria tarybos narį. Komisijos atsakingojo

sekretoriaus pareigas atlieka savivaldybės administratoriaus paskirtas

savivaldybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomas į jo pareigybės aprašymą.

nustatytais atvejais ar savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir

kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems

klausimams nagrinėti) komisijos. Šių komisijų sudarymo tvarką nustato

savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, jų veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės

taryba.

tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti tarybos nariai, savivaldybės

tarnautojai bei gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai.

17

straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai

Savivaldybės

taryba:

1) tvirtina

savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi

būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, kurie

garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės

interesais;

2) renka bei

prieš terminą iš pareigų atleidžia merą;

3) mero teikimu

skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus),

vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį;

4) mero teikimu

nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis;

5) sudaro

savivaldybės valdybą;

6) sudaro

savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas bei įstatymų numatytas visuomenines

komisijas ir tarybas;

7) renka

Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko

pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą;

8) sudaro

pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima

sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir

atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu

steigia savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, tvirtina savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planą ir kartą

per metus išklauso savivaldybės kontrolieriaus ataskaitą bei priima dėl jos

sprendimą;

9) mero teikimu

tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir

darbo užmokesčio fondą;

10) mero teikimu

priima sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria seniūnijoms

savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia;

11) tvirtina savivaldybės

kontrolieriaus bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus;

12)

Biudžetinės sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą

ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą;

13) priima

sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir

kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;

14) skirsto

biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus;

15) kasmet

nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus;

16) nustato

kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių,

savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas

bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų numatyta tvarka

nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas,

nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas;

17) Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka laikydamasi įstatymų nustatytų

skolinimosi limitų priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų

ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės

kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;

18)

priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas

lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų

skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką,

atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo

numatyta;

19) tvirtina

savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas;

20)

deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas

ir suteikia jiems įgaliojimus;

21) priima

sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu,

nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus

atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose;

22) priima

sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės

turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;

23) priima

sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių steigimo, dėl viešųjų

įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies

steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų

ir įmonių reorganizavimo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant ir

likviduojant;

24) priima

sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo;

25) įstatymų

nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir

detaliuosius planus gali pavesti tvirtinti valdybai;

26) Saugomų

teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas,

skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo

objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti;

27) teikia siūlymus

dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir

keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo

ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir

kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus;

28) tvirtina

želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, sanitarijos ir

higienos, atliekų tvarkymo, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas

taisykles;

29) teikia

siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus,

tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka

gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios

vietovės) piliečio garbės vardą;

30) savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso savivaldybės tarybai

atskaitingų institucijų ataskaitas bei mero, savivaldybės administratoriaus,

savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir

organizacijų vadovų atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų

sprendimus;

31) teikia

valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų

padalinių veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta

tvarka išklauso šių padalinių vadovus;

32) priima

sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės

teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;

33) priima

sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą

kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;

34) priima

sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo

ir atlyginimo dydžio nustatymo;

35) priima

sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo;

36) nustato

savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką;

37) gali priimti

sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių

tam tikros veiklos nepriklausomą auditą;

38) tvirtina

sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali

būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo;

39)

priima sprendimą išieškoti iš valdybos narių (mero) žalą, atsiradusią dėl jų

(jo) tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo

atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo

sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų (jo) paskutinių šešių

mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

40) priima

sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su

užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos

organizacijų.

18

straipsnis. Valdyba

taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių sudaro valdybą ir

nustato jos narių skaičių.

nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų

(neetatinių) valdybos narių kandidatūras iš tarybos narių savivaldybės tarybai

tvirtinti teikia meras. Valdybos nariais negali būti Kontrolės komiteto

pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolės komiteto nariai. Valdybos narių

tvirtinimo ir valdybos nario statuso praradimo procedūrą nustato savivaldybės

tarybos veiklos reglamentas.

sprendimus priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne

mažiau kaip 2/3 visų jos narių.

posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista valdybos

sprendimu savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo to posėdžio pirmininkas

– meras ar posėdžiui pirmininkavęs valdybos narys ir administratoriaus

paskirtas atsakingas už protokolus savivaldybės tarnautojas.

sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kai valdybos

narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba kito posėdžiui

pirmininkaujančio valdybos nario balsas. Valdybos sprendimai įsigalioja nuo jų

priėmimo, o sprendimai, kuriuose nustatomi, keičiami ar pripažįstami

netekusiais galios norminiai administraciniai teisės aktai, – kitą dieną po jų

viešo paskelbimo savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatytu būdu,

jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Valdybos

sprendimus pasirašo posėdžio pirmininkas – meras arba kitas posėdžiui

pirmininkavęs valdybos narys.

nepasitikėjimą valdybos nariais, išskyrus nepasitikėjimą meru ir mero

pavaduotoju (pavaduotojais), gali 1/3 išrinktų tarybos narių. Valdybos nariai

iš valdybos atleidžiami, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja visų tarybos

narių dauguma. Jeigu sprendimas atleisti atskirus valdybos narius iš pareigų

dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šis klausimas pakartotinai svarstomas

savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos tarybos

nariai. Iki naujos valdybos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.

19

straipsnis. Valdybos įgaliojimai

1) organizuoja

savivaldybės biudžeto projekto rengimą, teikia jį ir biudžeto įvykdymo

apyskaitą tvirtinti savivaldybės tarybai;

2) priima

sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų

kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų

rengimo;

3) priima

sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir

kitų valstybės fondų lėšų paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;

4) vadovaudamasi

įstatymais ir Vyriausybės nutarimais priima sprendimus dėl savivaldybės

gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio;

5) nagrinėja

piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis,

butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus;

6) priima

sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo už valstybės išperkamus grąžintinus

pastatus ar jų dalis ir kitus statinius;

7) savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka skirsto gautą labdarą, jeigu labdaros davėjas

nenurodė konkretaus labdaros gavėjo;

8) priima

savivaldybės gyventojams privalomus sprendimus sanitarijos, visuomenės

sveikatos bei aplinkos apsaugos klausimais ir skelbia juos spaudoje;

9) atlieka

įstatymų nustatytas teritorijų planavimo funkcijas, savivaldybės tarybos

pavedimu tvirtina specialiuosius ir detaliuosius planus;

10) vadovaudamasi

atitinkamais savivaldybės biudžeto straipsniais priima sprendimus dėl

socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos,

paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas,

nustato šių objektų eksploatavimo tvarką;

11) pagal

patvirtintą biudžetą priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo

(statybos, pirkimo ir t. t.) bei būsto suteikimo;

12) priima

sprendimus dėl piliečių, turinčių teisę į valstybės paramą gyvenamajam būstui

įsigyti, eilių sudarymo bei tvarkymo ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų

nuomos savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka;

13) teikia

savivaldybės tarybai pasiūlymus steigti įmones ir iš savivaldybės

biudžeto išlaikomas įstaigas, jas reorganizuoti ir likviduoti;

14) savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka priskiria savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms bei

įstaigoms valdyti patikėjimo teise savivaldybės nekilnojamąjį turtą, prireikus

perduoda šį turtą iš vienų savivaldybės įstaigų bei įmonių kitoms;

15) mero

siūlymu ir atsižvelgdama į įstatymų patvirtintą sąrašą sprendžia politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo klausimą,

nustato jų skaičių;

16) nustato

savivaldybės tarnautojų skaičių ir atlieka kitas personalo valdymo funkcijas,

priskirtas valdybai pagal Valstybės tarnybos įstatymą;

17) ne

rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą

savivaldybės tarybai.

darbo tvarką reglamentuoja savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

20

straipsnis. Meras, mero pavaduotojas

taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka merą ir mero siūlymu

skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Savivaldybės taryba gali nuspręsti,

kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras

renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras

išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų

tarybos narių dauguma. Su meru darbo sutartis nesudaroma.

pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos

sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma:

1) Vyriausybės

arba valstybės kontrolės institucijos siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų

pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės

interesams bei nuosavybei;

2) kai dėl

laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš

eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika

mėnesių;

3)

kai pateikia atsistatydinimo prašymą.

pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau

kaip 1/3 visų tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba

priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo

ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero

pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti

galima tik po pusės metų.

pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už tai

balsuoja visų tarybos narių dauguma.

pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka tarybos nario mandato.

savivaldybės tarybos įgaliojimams, šios tarybos išrinkto mero įgaliojimai

baigiasi, kai naujai išrinkta savivaldybės taryba išrenka merą. Jeigu meras

atsisako eiti pareigas iki to laiko, kol naujai išrinkta savivaldybės taryba

išrinks merą, laikoma, kad jis atsistatydino savo noru, ir jam išeitinė pašalpa

nemokama. Šiuo atveju savivaldybės taryba mero pareigas laikinai eiti paveda

vienam naujai išrinktos tarybos nariui.

kadencijos pabaigos meras bei mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar

nepaskiriamas mero pavaduotoju, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti

į iki išrinkimo tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, –

į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal

teisės aktus priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms. Jeigu šie

asmenys iki išrinkimo tarybos nariais tokių pareigų nėjo, jiems išmokama 3 mėnesių

jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ji išmokama per 3 mėnesius

lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės

tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta kompensacijos dalis

nemokama.

darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės

taryba.

pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir

organizacijose bei gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę,

pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

pavaduotojas pirmininkauja savivaldybės tarybos ar valdybos posėdžiui,

kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.

pavaduotojui Darbo sutarties įstatymas, taip pat darbo įstatymų nuostatos, reglamentuojančios

drausminių nuobaudų skyrimą, netaikomi.

įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojų. Jų skaičių nustato valdyba.

21

straipsnis. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai

savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą. Meras:

1) nustato ir

sudaro savivaldybės tarybos bei valdybos posėdžių darbotvarkes bei teikia

sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems

pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą,

pasirašo savivaldybės tarybos, valdybos sprendimus ir posėdžių, kuriems

pirmininkavo, protokolus;

2) atstovauja

pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme,

bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio valstybių

institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

3) atstovauja

savivaldybei Regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę

sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

4) siūlo

savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), valdybos narių ir komisijų

pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų;

5)

atsižvelgdamas į savivaldybės administratoriaus teikimą, tvirtina savivaldybės

administracijos padalinių nuostatus, padalinių etatus, neviršydamas darbo

užmokesčiui skirtų lėšų ir valdybos nustatyto savivaldybės administracijos

tarnautojų skaičiaus;

6)

administruoja savivaldybės asignavimus arba įgalioja tai daryti savivaldybės

administratorių;

7)

per savivaldybės administratorių vadovauja savivaldybės administracijos

struktūriniams ir struktūriniams teritoriniams padaliniams;

8) Valstybės

tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia turimus politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;

9) kartu

su atitinkamomis valstybės institucijomis ir įstaigomis rengia bei įgyvendina

prevencines priemones ir gelbėja gyventojus įvykusių katastrofų, stichinių

nelaimių, epidemijų, užkrečiamųjų ligų atvejais, likviduoja jų padarinius,

rūpinasi nusikaltimų kontrolės ir prevencijos programų įgyvendinimu bei

aplinkos būkle savivaldybės teritorijoje;

10) gavęs

savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su

valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis

sutartis;

11) rūpinasi

viešąja tvarka ir gyventojų rimtimi;

12) organizuoja

migracijos procesų tyrimą ir analizę, kartu su teritorinėmis darbo biržomis

rūpinasi gyventojų užimtumu, jų kvalifikacijos kėlimu ir perkvalifikavimu bei

viešųjų darbų organizavimu;

13) atsako už valstybinės kalbos

vartojimo kontrolę;

14) įstatymų

nustatyta tvarka išduoda statinių projektavimo sąlygų sąvadus, organizuoja

statinių projektų derinimą ir išduoda leidimus statyti, rekonstruoti,

remontuoti ar griauti statinius arba nustatyta tvarka įgalioja tai daryti

savivaldybės administratorių ar kitą savivaldybės administracijos tarnautoją;

15)

organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, ligonių, invalidų

ir senelių slaugą ir rūpybą, išduoda rekomendacijas pirminės sveikatos

priežiūros įstaigoms dėl farmacinės veiklos;

16) sudaro

ir tvirtina naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas;

17) organizuoja

vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrąjį lavinimą, ikimokyklinį vaikų ugdymą,

vaikų ir jaunimo papildomą ugdymą;

18) organizuoja

socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimą, atsako už neįgalių

gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialinę integraciją;

19) rūpinasi

gyventojų bendrosios kultūros ugdymu, etnokultūros puoselėjimu, nekilnojamųjų

kultūros vertybių apsauga;

20) atlieka

įstatymų jam priskirtas funkcijas ir įgaliojimus;

21) ne

rečiau kaip kartą per metus atsiskaito rinkėjams už savivaldybės tarybos ir

valdybos veiklą.

sprendimai įforminami potvarkiais.

pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero

pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo

pareigas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose numatytus

įgaliojimus. Mero veiklą ir jo pavadavimo procedūrą reglamentuoja savivaldybės

tarybos veiklos reglamentas.

PENKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

TARYBOS NARIAI

22

straipsnis. Tarybos nario statusas

yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka gyventojų išrinktas

savivaldybės bendruomenės atstovas. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai

prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos

dienos, kurią naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

turi savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą įteikia apygardos

rinkimų komisijos pirmininkas, o jeigu asmuo tarybos nariu tampa vietoj

netekusio mandato tarybos nario, – meras.

tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos

ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir

orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos

narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

pareigas ir teises nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos

reglamentas.

23

straipsnis. Tarybos nario pareigos

Tarybos narys

privalo:

1) dalyvauti

savivaldybės tarybos posėdžiuose;

2) būti vieno

(be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;

3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis

yra, posėdžiuose;

4) nebalsuoti

savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu

klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymui;

5) ne rečiau

kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka.

24

straipsnis. Tarybos nario teisės

Tarybos narys

turi teisę:

1)

šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės

institucijose;

2) savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai

svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš

savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų ir organizacijų gauti

su savivaldybės taryboje nagrinėjamais klausimais susijusią informaciją,

dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas

dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo

tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus,

pasisakyti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės

institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir

organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės

teritorijoje, vadovus ir tarnautojus;

3) dalyvauti ir

pasisakyti komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat valdybos posėdžiuose,

kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai;

4) jungtis į frakcijas savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka;

5) gauti iš

savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones

tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

25

straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų netekimas prieš terminą

Tarybos narys

įgaliojimų netenka prieš terminą:

1)

jeigu pagal įstatymą savivaldybės teritorijoje laikinai įvestas tiesioginis

valdymas;

2) Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimu pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą.

26

straipsnis. Kompensacijos tarybos nariams

pirmininkams, valdybos ir tarybos nariams už laiką, praleistą savivaldybės

tarybos, komitetų, komisijų, valdybos posėdžiuose, taip pat laiką, praleistą

vykdant savivaldybės tarybos nario pareigas, mokama kompensacija. Ši

kompensacija apskaičiuojama pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio

darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai sugaištą laiką, kurio

trukmė patvirtinama savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka.

Tarybos nariai negali gauti kompensacijos už savivaldybės taryboje sugaištą

laiką, jeigu už tą patį laiką jie gavo atlyginimą pagrindinėje darbovietėje.

mero potvarkį tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų,

savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam

komandiruotės išlaidas.

komitetų ir valdybos posėdžių laiku, taip pat kitais savivaldybės tarybos

veiklos reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo

tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje,

įmonėje ar organizacijoje.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

KONTROLĖS INSTITUCIJA

27

straipsnis. Savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnyba

kontrolierius yra savivaldybės kontrolės institucija, tiesiogiai

kontroliuojanti savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekanti vidaus audito

funkcijas savivaldybėje. Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir

nesusijusi su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.

kontrolės institucijos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės kontrolieriaus teikimu

savivaldybės taryba gali steigti (o kai savivaldybės gyventojų skaičius viršija

30 tūkstančių gyventojų, privalo steigti) savivaldybės kontrolieriaus tarnybą.

Jai vadovauja savivaldybės kontrolierius.

3.

Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo

nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5 metams. Pasibaigus kadencijai,

savivaldybės kontrolierius gali pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias

pareigas naujam terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, į kurią savo atstovą

deleguoja Finansų ministerija, tvirtina savivaldybės taryba. Priėmimo į

savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkursą teisės aktų nustatyta tvarka

organizuoja meras arba savivaldybės tarybos įgaliotas kitas asmuo, o sprendimą

dėl savivaldybės kontrolieriaus paskyrimo į pareigas priima savivaldybės

taryba.

taryba gali nepripažinti konkurso rezultatų, jeigu konkursas vyko pažeidžiant

teisės aktų nustatytą tvarką. Tokiu atveju konkursas organizuojamas iš naujo.

kontrolierius privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų

metų darbo stažą finansų, ekonomikos, kontrolės arba viešojo administravimo

srityse.

kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos nuostatus

tvirtina savivaldybės taryba. Be to, taryba nustato savivaldybės kontrolieriaus

tarnybos (jeigu ji steigiama) darbo užmokesčio fondą ir, vadovaudamasi įstatymų

nustatytais koeficientais, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus atlyginimą.

kontrolierius gali būti savivaldybės tarybos sprendimu atleistas iš pareigų iki

kadencijos pabaigos Valstybės tarnybos įstatymo numatytais pagrindais.

kontrolieriaus, taip pat savivaldybės kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji

steigiama) finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės

administracija. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus

tarnyba) turi savo antspaudą.

kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) savo veikloje vadovaujasi

įstatymais, Vyriausybės patvirtintais Vidaus audito nuostatais, Valstybės

kontrolės metodiniais nurodymais ir savivaldybės tarybos patvirtintais

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos

nuostatais.

kontrolieriaus, taip pat savivaldybės kontrolieriaus tarnybos tarnautojų

statusą nustato Valstybės tarnybos ir šis įstatymas.

kontrolierius, taip pat savivaldybės kontrolieriaus tarnybos tarnautojai negali

būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

28 straipsnis.

Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) kompetencija

kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) prižiūri, ar teisėtai,

tikslingai ir efektyviai naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, kitas

savivaldybės turtas ir savivaldybei perduotas valstybės turtas.

kontrolierius:

1) tvirtina

savivaldybės kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) pareigybių sąrašą,

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į tarnybą ir atleidžia iš

jos tarnautojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo jam, kaip įstaigos

vadovui, priskirtas funkcijas;

2) organizuoja

savivaldybės tarybos patvirtinto metinio savivaldybės kontrolės tarnybos

patikrinimų plano vykdymą;

3) savo

iniciatyva, savivaldybės tarybos ar mero rašytiniu pavedimu atlieka arba organizuoja

tikslinius patikrinimus bei revizijas savivaldybės administracijoje

(struktūriniuose ir struktūriniuose teritoriniuose padaliniuose),

savivaldybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose bei savivaldybės

kontroliuojamose įmonėse;

4) valstybės

kontrolieriaus, jo pavaduotojų arba Valstybės kontrolės skyrių vadovų prašymu

dalyvauja arba paveda tarnybos tarnautojams dalyvauti Valstybės

kontrolės organizuojamuose tiksliniuose patikrinimuose bei revizijose

savivaldybės institucijose ir įstaigose bei savivaldybės kontroliuojamose

įmonėse;

5) nustato

tarnybos tarnautojų užduotis ir jų atlikimo metodus;

6) teikia savivaldybės

administratoriui bei tikrinamų įstaigų ir įmonių vadovams išvadas bei

pasiūlymus dėl patikrinimų metu konstatuotų trūkumų pašalinimo ir reikalauja iš

jų informacijos apie pasiūlymų vykdymą;

7) tikrinimų

išvadas teikia savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui ir merui, o išvadas dėl

savivaldybės biudžeto vykdymo, dėl kitų savivaldybės lėšų ir turto naudojimo –

ir savivaldybės tarybai;

8) yra

atsakingas už savivaldybės finansinių išteklių bei turto naudojimo patikrinimų

atlikimą arba organizavimą;

9) patikrinimo

metu nustatęs nusikaltimo požymių, medžiagą perduoda teisėsaugos institucijoms;

10) priima

sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos gaunamų gyventojų skundų ar

pareiškimų nagrinėjimo;

11)

pagal Seimo kontrolierių prašymus teikia jiems reikalingą informaciją;

12) pagal

kompetenciją leidžia įsakymus;

13) kiekvienais

metais iki savivaldybės biudžeto patvirtinimo pateikia savivaldybės tarybai

veiklos ataskaitą, o kai savivaldybės taryba ar Kontrolės komitetas reikalauja,

– teikia prašomą informaciją nustatytais terminais;

14) ne rečiau

kaip 2 kartus per metus pateikia Finansų ministerijai (jos nustatytais

terminais ir tvarka) informaciją apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei

kitų lėšų, skiriamų iš Europos Sąjungos, naudojimą savivaldybėje.

kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) tarnautojai:

1)

kontrolieriaus pavedimu atlieka planinius ir tikslinius patikrinimus bei

revizijas savivaldybės administracijoje, jos padaliniuose, savivaldybės

biudžetinėse ir viešosiose įstaigose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;

2) tikrina

savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo teisėtumą visose, nepaisant jų

statuso, įstaigose, įmonėse bei organizacijose, kurioms tos lėšos skirtos;

3) pagal

kompetenciją Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja

gyventojų skundus ir pareiškimus. Anoniminiai skundai ar pareiškimai

nagrinėjami, jeigu taip nusprendžia savivaldybės kontrolierius;

4)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo administracinių

teisės pažeidimų protokolus ir juos teikia nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka

savivaldybės Administracinei komisijai.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGOS,

JŲ

SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI

29

straipsnis. Savivaldybės administracija, administratorius

administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai,

struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos ir į struktūrinius

padalinius neįeinantys viešojo administravimo bei paslaugų valstybės tarnautojai

(išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus). Savivaldybės

administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą mero

teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės taryba, o etatus, didžiausią leistiną

darbuotojų skaičių savivaldybės administratoriaus teikimu tvirtina valdyba.

Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su savivaldybės tarybos

įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracija turi sąskaitų bankuose ir

antspaudą su savivaldybės herbu. Savivaldybės administracijos struktūriniai ir

struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos taip pat gali turėti

sąskaitų bankuose.

administratorius yra savivaldybės administracijos vadovas – karjeros valstybės

tarnautojas, atsakingas ir atskaitingas savivaldybės merui.

Savivaldybės administratoriaus skyrimo ir atleidimo tvarką nustato Valstybės

tarnybos įstatymas.

3.

Savivaldybės administracija:

1) savivaldybės

teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų

įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) įgyvendina

įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės institucijų

sprendimų;

3)

įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų

bei kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir

kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;

4)

administruoja viešųjų paslaugų teikimą;

5)

rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;

6) techniškai

aptarnauja merą, kitas savivaldybės institucijas ir tarybos narius, kai šie

vykdo savo įgaliojimus.

4.

Savivaldybės administratorius:

1) atsako už

vidaus administravimą savivaldybės administracijoje;

2) administruoja

asignavimus, tarybos skirtus savivaldybės administracijai;

3) atsako už

savivaldybės biudžeto vykdymą ir savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą;

4) organizuoja

savivaldybės administracijos darbą;

5) padeda merui

rengti savivaldybės institucijų posėdžius, juose dalyvauja ir,

kai posėdžio pirmininkas leidžia, gali pasisakyti, rūpinasi, kad būtų rašomi ir

saugomi posėdžių protokolai, nustatyta tvarka skelbiami ir išsiuntinėjami

savivaldybės institucijų sprendimai, mero potvarkiai;

6) atsako

už savivaldybės tarybos, valdybos sprendimų ir mero potvarkių

įgyvendinimą;

7) Valstybės

tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia valstybės viešojo

administravimo ir paslaugų tarnautojus ir viešąsias paslaugas teikiančių

įstaigų vadovus, koordinuoja ir kontroliuoja jų darbą, atlieka kitas Valstybės

tarnybos įstatymo jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;

8) organizuoja

savivaldybės viešojo administravimo institucijų tarnautojų mokymą bei

tobulinimąsi;

9) pagal

įgaliojimus savivaldybės reikalais gali kreiptis į valstybinio administravimo

subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos

struktūriniams bei struktūriniams teritoriniams padaliniams ir į struktūrinius

padalinius neįeinantiems viešojo administravimo bei paslaugų valstybės

tarnautojams.

tarnautojų teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Savivaldybės administracijos karjeros ir paslaugų valstybės tarnautojai

atskaitingi savivaldybės administratoriui, o politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojai – merui.

savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės

administratorius yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės įgaliotiniui.

administracijos tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba,

tarybos nariais.

30

straipsnis. Seniūnija ir seniūnas

1.

Seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys,

veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijos

aptarnaujamos teritorijos ribas savo sprendimu nustato savivaldybės taryba.

Seniūnijų skaičių taip pat nustato savivaldybės taryba.

vadovauja seniūnas. Jį konkurso būdu (palanki gyventojų nuomonė laikoma

kandidato privalumu) skiria ir atleidžia

savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu.

3.

Seniūnija gali turėti sąskaitą banke.

iš gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovų gali būti sudaroma patariamoji

visuomeniniais pagrindais dirbanti seniūnijos taryba. Jos nuostatus tvirtina

meras pagal Vyriausybės patvirtintus pavyzdinius nuostatus.

31

straipsnis. Seniūnijos ir seniūno funkcijos

veiklą reglamentuoja savivaldybės mero patvirtinti seniūnijos veiklos

nuostatai.

2.

Seniūnija:

1) administruoja jai priskirtų viešųjų

paslaugų teikimą;

2) prireikus

įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas ir praneša atitinkamiems

savivaldybės administravimo subjektams bei administratoriui dėl socialinės

paramos teikimo joms (jiems) reikalingumo;

3) gali organizuoti

socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;

4) organizuoja

seniūnijai priskirtų teritorijų ir kapinių priežiūrą;

5) organizuoja

viešuosius darbus;

6) tvarko namų

ūkio knygas kaimo vietovėse;

7) neviršydama

įgaliojimų, renka statistinius duomenis ir teikia juos teritorinėms statistikos

įstaigoms;

8) renka ir

nustatyta tvarka teikia savivaldybės administracijos padaliniams duomenis,

reikalingus mokyklinio amžiaus (iki 16 metų) vaikų apskaitai;

9) išduoda

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą

ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas, išskyrus atvejus, kai tai

pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;

10) kaimo

gyvenamosiose vietovėse – išduoda leidimus laidoti;

11) teikia merui

ir savivaldybės administratoriui pasiūlymus dėl savivaldybės struktūrinių

padalinių tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai

priskirtoje teritorijoje tobulinimo, vietinės reikšmės kelių, gyvenviečių

gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto

organizavimo, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių

remonto, paminklų priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams

organizavimo;

12) mero

pavedimu rengia ir teikia savivaldybės tarybos bei valdybos sprendimų ir mero

potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, kontroliuoja jų vykdymą;

13) šaukia

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų

susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;

14) apibendrina

gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikia juos

savivaldybės institucijoms bei savivaldybės administratoriui. Konsultuoja

gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovus ir teikia jiems informaciją apie

savivaldybės institucijų ir savivaldybės administracijos bei valstybės

institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje. Seniūnas ar jo įgaliotas asmuo

dalyvauja savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai

priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai.

1) atsako už seniūnijos vidaus vadybą;

2) administruoja

asignavimus, skirtus seniūnijai;

3) kaimo

gyvenamųjų vietovių seniūnijose ir miestuose, kuriuose nėra civilinės

metrikacijos skyrių bei notaro biurų, registruoja gimimus bei mirtis, įstatymų

nustatyta tvarka atlieka notarinius ir kitus veiksmus;

4)

pagal kompetenciją sudaro sutartis.

veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms pavestos ir kitos funkcijos,

nepriskirtos kitiems savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams

seniūnijai priskirtoje teritorijoje.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ATSTOVAVIMAS

GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖMS

32

straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo statusas(

)1. Gyvenamosios

vietovės ar kelių gyvenamųjų vietovių (kaimo ar kelių kaimų, miesto arba

miestelio) bendruomenės gyventojai gali išsirinkti bendruomenės atstovą

(atstovus).

vietovės bendruomenės atstovas renkamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo uždavinys – rūpintis bendruomenės

interesais ir atstovauti bendruomenei seniūnijoje, prireikus – ir savivaldybės

institucijose bei savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose,

taip pat supažindinti seniūnijos, kuriai priskirta bendruomenės teritorija,

seniūną apie viešus bendruomenės reikalus. Jeigu reikalai susiję su seniūno

veikla, gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas gali apie juos pranešti

merui.

vietovės bendruomenės atstovas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

33

straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo teisės ir pareigos

vietovės bendruomenės atstovas:

1) atstovauja

bendruomenės interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės

teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;

2) teikia

informaciją atstovaujamos bendruomenės gyventojams apie savivaldybės

institucijų, savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės

viešojo administravimo subjektų, apskrities viršininko administracijos ir jos

padalinių bei Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo tvarką;

3) skatina

bendruomenę prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius, gatves,

aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti bei organizuoti

kaimo (miesto, miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą;

4) prireikus

organizuoja gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos nariais,

seniūnu, savivaldybės administratoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais

savivaldybės bei valstybės institucijų atstovais.

2.

Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas turi teisę gauti informaciją apie

savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių

padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, apskrities

viršininko administracijos ir jos padalinių, Vyriausybės atstovo funkcijas ir

darbo laiką. Šią informaciją gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui teikia

seniūnijos, kuriai priskirta bendruomenės teritorija, seniūnas.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

TURTAS IR

FINANSAI

34

straipsnis. Savivaldybių nuosavybė

turto sandarą ir įsigijimo būdus, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo

juo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, Vyriausybės

nutarimai ir savivaldybių tarybų sprendimai.

nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais

įgyvendina savivaldybės taryba.

turtą savivaldybės įstaigos, organizacijos bei įmonės valdo ir

naudoja patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių,

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir

kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir

disponuoja juo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

35

straipsnis. Turtiniai santykiai, kai keičiamos savivaldybių teritorijų ribos

1.

Kai steigiama, likviduojama savivaldybė ar keičiamos jos teritorijos ribos,

kitai savivaldybei perduodama ta savivaldybės nekilnojamojo turto dalis, kuri

yra priskiriamoje teritorijoje. Kartu su perduodamu nekilnojamuoju turtu

perduodamas ir su juo susijęs turtas, finansiniai ir kitokie įsipareigojimai

bei teisės. Kitas turtas ir skolos, įvertinus faktinę būklę bei savivaldybių

siūlymus, paskirstomos savivaldybėms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

sprendimu.

straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymų kilusius savivaldybių turtinius ginčus

sprendžia teismas.

36

straipsnis. Savivaldybių finansiniai ištekliai ir jų panaudojimas

Savivaldybių

finansinius išteklius sudaro:

1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių gaunamos

savivaldybių biudžetų pajamos;

2) pajamos iš savivaldybių turto (nuosavybės);

3) baudos, gautos įstatymų nustatyta tvarka;

4) vietinės rinkliavos;

5) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;

6) pajamos už

savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

7) pajamos, gautos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už

parduotus ir išnuomotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;

8) valstybės biudžeto dotacijos;

9) kitos įstatymų nustatytos pajamos;

10) negrąžintina

finansinė parama (piniginės lėšos);

11)

paskolos.

2.

Savivaldybės dalį pajamų gauna iš mokesčių, kurių tarifus neviršydamos įstatymų

numatytų dydžių, didina ar mažina savivaldybių tarybos.

biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių

tarybų patvirtintoms socialinėms ir ekonominėms bei kitoms programoms

įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų

teikimui organizuoti.

arba jų vardu Lietuvos savivaldybių asociacija derina teisės akto, pagal kurį

numatomas savivaldybių funkcijų ir (ar) išlaidų pasikeitimas, projektą kartu su

prie jo pridėtais finansiniais skaičiavimais.

savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų

aktų keičiasi, pasikeitusios sumos kompensuojamos atitinkamai iš Lietuvos

valstybės ar savivaldybių biudžetų. Kompensuojamos sumos nustatomos

Savivaldybių biudžeto pajamų metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu kyla

ginčas, galutinį sprendimą priima teismas.

6.

Papildomos ir planą viršijančios biudžeto pajamos, gautos vykdant biudžetą,

taip pat sutaupytos lėšos (išlaidos) lieka savivaldybėms.

7.

Lėšos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos iš

valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos

savivaldybėms kaip specialioji dotacija.

37

straipsnis. Savivaldybės biudžeto rengimas ir kontrolė

1.

Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės biudžetas

sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų

rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūrą nustato Biudžetinės sandaros

įstatymas ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės.

metais savivaldybės taryba biudžetą gali tikslinti.

biudžeto sudarymo pagrindas yra savivaldybės tarybos patvirtintos

socialinės, ekonominės ir kitos programos bei savivaldybių funkcijoms

įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai.

4.

Savivaldybės turi sudaryti sąlygas gyventojams savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka svarstyti biudžeto projektą.

5.

Savivaldybės finansų vidaus kontrolę atlieka savivaldybės kontrolierius.

biudžetiniams metams, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti

atliekamas nepriklausomas finansų ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas

auditas atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta savivaldybės

tarybos posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo

1 d.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

SANTYKIAI SU VALSTYBĖS

INSTITUCIJOMIS

IR ATSTOVAVIMAS

38

straipsnis. Savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis

santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Lietuvos

Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

nėra pavaldžios valstybės institucijoms.

3.

Centriniai ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, svarstydami su

vienos savivaldybės ar visų savivaldybių interesais susijusius klausimus,

praneša apie tai atitinkamos savivaldybės merui ar Lietuvos savivaldybių

asociacijai. Savivaldybės tarybos ar Lietuvos savivaldybių asociacijos valdymo

organų raštu pateiktus siūlymus valstybinio administravimo subjektai

išnagrinėja (įvertina) ir pateikia atsakymą.

4.

Sprendimų dėl valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų

pakeitimo projektai svarstomi su savivaldybėmis teisės aktų

nustatyta tvarka.

remia savivaldybių tarnautojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą

prireikus gali gauti konsultacijų iš valstybės institucijų, planuodamos ir

spręsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius klausimus.

svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai

aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija

Seimo statuto ir Vyriausybės darbo reglamento bei kitų valstybinio

administravimo subjektų nustatyta tvarka.

tvarka kasmet Vyriausybė ir Lietuvos savivaldybių asociacija svarsto ir derina

savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir jų išlyginimą lemiančius rodiklius.

9.

Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos interesams bei pozicijoms

derinti šalių susitarimu sudaroma dvišalė komisija.

39

straipsnis. Savivaldybių atstovavimas

Vyriausybėje,

kitose valstybės institucijose ir tarptautinėse organizacijose bendriems

savivaldybių interesams atstovauja Lietuvos savivaldybių asociacija.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

TEISINĖS GARANTIJOS

IR ADMINISTRACINĖ PRIEŽIŪRA

40

straipsnis. Savivaldybių teisės ir jų apsauga

dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į

teismą. Savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal šiame ir

kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus.

tarybos, valdybos sprendimai ir mero potvarkiai, neviršijantys šių institucijų

kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms

savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms,

gyventojams.

administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises

suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat tarybos sprendimais

patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę

atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo

visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai bei į savivaldybės

teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi savivaldybės

teritorijos bendrojo plano ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų.

turi teisę pačios ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją dalyvauti

rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą

ar nustatančius savivaldybių funkcijas, dėl parengtų projektų pareikšti savo

pasiūlymus ir pastabas.

41

straipsnis. Savivaldybių veiklos priežiūra

savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, kaip vykdo

Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės

atstovai.

skundus dėl savivaldybės tarnautojų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria

Seimo kontrolieriai.

institucijų bei savivaldybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys