Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1994, Nr. 3-41
Nauja
įstatymo redakcija skelbta: Žin., 1998, Nr. 32-855
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
ŽEMĖS NUOMOS
ĮSTATYMAS
1993 m. gruodžio
23 d. Nr.I-354
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija:
Nr.
VIII-679,
98.03.24, Žin., 1998, Nr.32-855 (98.04.03)
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato žemės nuomos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams bei
juridiniams asmenims tvarką, reguliuoja žemės nuomotojų ir nuomininkų
santykius.
Žemės nuomos
užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką
nustato Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms ir
konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas.
Laisvųjų
ekonominių zonų teritorijų žemės nuomos santykius reguliuoja šis įstatymas ir
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas.
Valstybinio
jūrų uosto teritorijos žemės nuomos ypatumus nustato Klaipėdos valstybinio jūrų
uosto įstatymas.
Žemės
reformos metu laisvos valstybinės žemės fondo žemė, taip pat asmeninio ūkio ir
tarnybinių žemės dalų žemė išnuomojama laikantis šio įstatymo ir Žemės reformos
įstatymo nuostatų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,
Nr.50-1434 (00.06.21)
2 straipsnis.
Žemės nuomos objektas
Žemės nuomos
objektas yra valstybinės žemės sklypas, suformuotas pagal žemėtvarkos projektą
ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą, arba privačios žemės sklypas (jo
dalis).
3 straipsnis.
Žemės nuomotojas ir žemės nuomininkas, jų pareigos
Privačios
žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas.
Valstybinės
žemės nuomotojas yra:
1) savivaldybės
taryba - išnuomoja valstybinės žemės sklypus, perduotus savivaldybei valdyti,
naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise;
2) apskrities
viršininkas - išnuomoja kitų subjektų valdomą valstybinę žemę bei kitą
valstybinę žemę.
Žemės sklypas,
priklausantis keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, gali būti
išnuomojamas, jeigu bendrasavininkiai sutinka arba nuomos sutartį pasirašo
vienas bendrasavininkis, turintis notaro patvirtintą kitų bendrasavininkių
įgaliojimą.
Nuomotojo ir nuomininko
pareigos apibrėžiamos žemės nuomos sutartyje, šiame ir kituose įstatymuose.
Žemės
nuomininku gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir
juridiniai asmenys.
Žemės
nuomininkas privalo laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,
Nr.50-1434 (00.06.21)
4 straipsnis.
Žemės nuomos sutartis
Žemės nuomos
sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir
sutartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir disponuoti iš jos
gautais produktais bei pajamomis.
Žemės nuomos
sutartis sudaroma raštu. Sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui,
įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.
Privačios
žemės nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tvirtinama
notariškai.
Prie žemės
nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o jeigu žemė
nuomojama iki 3 metų, - žemės sklypo schema.
Kai žemė
išnuomojama užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu jie pageidauja,
sutartis gali būti surašoma dviem kalbomis: lietuvių ir viena iš užsienio
kalbų. Jei dėl sutarties teksto kyla ginčų, jie sprendžiami vadovaujantis
lietuvišku tekstu.
5 straipsnis.
Žemės nuomos sutarties terminas
Privačios
žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
Valstybinės
žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne
ilgiau kaip 99 metams.
Žemės
reformos metu žemė, kurią pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą numatoma perduoti neatlygintinai ar
kitaip perleisti piliečių nuosavybėn, išnuomojama laikotarpiui, ne ilgesniam,
kaip iki bus patvirtintas tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.
Jeigu pagal
teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypas numatytas naudoti visuomenės
poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus
paimtas naudoti pagal paskirtį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,
Nr.50-1434 (00.06.21)
6 straipsnis.
Žemės nuomos sutarties turinys
Žemės nuomos
sutartyje turi būti nurodyta:
1) žemės
nuomotojas;
2) žemės
nuomininkas;
3) žemės nuomos
objektas su žemės kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis;
[1 dalies 3 punkto redakcija nuo 2001
sausio 1 d.:
3) žemės nuomos
objektas su nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro
duomenimis;]
4) žemės nuomos
terminas;
5) pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis;
6) išnuomojamoje
žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise
priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sąlygos bei naujų pastatų,
statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos,
taip pat, kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos
terminui;
7) išnuomojamoje
žemėje esančių požeminio bei paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus
gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios
įstatymams;
8) žemės
naudojimo specialiosios sąlygos;
9) žemės
naudojimo apribojimai;
10) žemės
servitutai;
11) nuompinigiai
(užmokestis už žemės nuomą);
12) kiti su
nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu, pasibaigus žemės
nuomos sutarčiai, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai;
13) atsakomybė
už žemės nuomos sutarties pažeidimus.
Į žemės
nuomos sutartį negali būti įrašytas:
1) įgaliojimas
nuomininkui atstovauti žemės savininkui ir disponuoti šio savininko privačia
žeme bei joje esančiu kitu nekilnojamuoju turtu;
2) įgaliojimas
privačios žemės nuomininkui keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
Žemės nuomos
sutartyje numatytos sąlygos naudoti išsinuomotą žemę neturi prieštarauti
aplinkos apsaugos, visuomenės ir gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų
interesams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,
Nr.50-1434 (00.06.21)
Nr. VIII-1767, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1707 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01
7 straipsnis.
Valstybinės žemės nuoma
Valstybinė žemė, išskyrus šio
straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kurio pasiūlyti
nuompinigiai (užmokestis už žemės nuomą) yra didžiausi.
Be aukciono valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama,
jeigu:
1) ji yra užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise
priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinus);
2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės
gelmių išteklius ir ertmes;
3) ji reikalinga įgyvendinti svarbius visuomenės projektus, kurių
valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė;
4) žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti pageidauja jaunos šeimos, kurių
nė vienas iš sutuoktinių nėra vyresnis kaip 40 metų;
5) žemės sklypą išsinuomoti pageidauja asmenys, kurių iki tol nuomojamas
iš valstybės žemės sklypas jų pastatams ar įrenginiams eksploatuoti ar statyti
įstatymų nustatyta tvarka paimamas visuomenės poreikiams.
Žemės
sklypai, reikalingi privatizuojamiems pagal Valstybės ir savivaldybių turto
privatizavimo įstatymą pastatams ir įrenginiams eksploatuoti, išnuomojami šio
bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-726,
98.05.05, Žin., 1998, Nr.47-1293 (98.05.22)
Nr. VIII-1297,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2074 (99.07.23)
Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,
Nr.50-1434 (00.06.21)
8 straipsnis. Nuompinigiai (užmokestis už žemės nuomą)
Išnuomojant privačią žemę,
nuompinigių (užmokesčio už žemės nuomą) dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi
nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
Nuompinigių
(užmokesčio už žemės nuomą) už valstybinę žemę dydis nustatomas Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,
Nr.50-1434 (00.06.21)
9 straipsnis.
Žemės subnuoma
1.
Subnuomininkais gali būti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti fiziniai ir
juridiniai asmenys.
Žemės
nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą, įgyja teisę išsinuomotą žemę subnuomoti
pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.
Žemės ūkio
paskirties žemės kitai paskirčiai, negu numatyta sutartyje, subnuomoti
negalima.
Žemės
subnuomos sutartis sudaroma laikantis žemės nuomos sutarčiai nustatytų
reikalavimų.
10
straipsnis. Nuomininko lėšų, sunaudotų žemės ūkio paskirties žemei pagerinti,
kompensavimas
Nuomininko
lėšos, sunaudotos žemės ūkio paskirties žemei pagerinti, kompensuojamos
nuomininkui tuomet, kai abi šalys prieš pradedant žemės pagerinimo darbus yra
susitarusios (papildomu rašytiniu susitarimu) dėl šių darbų pobūdžio, masto ir
išlaidų dydžio.
11
straipsnis. Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos įrenginius, kelius,
tiltus ir kitus
inžinerinius
įrenginius
Tais
atvejais, kai įstatymai ar žemės nuomos sutartis nenumato kitaip, žemės
nuomotojas turi remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos
įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius.
Jeigu
nuomotojas nevykdo šio straipsnio 1 dalyje numatyto remonto, kuris atitinkamų
valdymo institucijų pripažintas būtinu ir neatidėliotinu, nuomininkas turi
teisę padaryti remontą ir išieškoti remonto išlaidas, būtinas išnuomoto turto
funkcionavimui užtikrinti, iš nuomotojo teismine tvarka.
12
straipsnis. Nuomininko pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai
išlaikyti
melioracijos
įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius bei
želdinius
Nuomininkas
išsinuomotame žemės sklype negali atlikti veiksmų, kuriais būtų sunaikintas ar
užteršiamas derlingasis dirvožemio sluoksnis, privalo savo lėšomis atlikti
nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių
įrenginių smulkius priežiūros darbus Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka,
saugoti apsauginius, kitus želdinius, taip pat užtikrinti teritorijos
aplinkosaugos reikalavimus, jeigu nuomos sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu
nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti
lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame
straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį.
Jeigu žemės
nuomininkas nenaudoja žemės ūkio naudmenų ilgiau kaip 2 metus iš eilės arba
žemės ūkio naudmenas naudoja netinkamai ir dėl to pablogėja jų kokybė, žemės
nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius.
13
straipsnis. Nuomininko teisė gauti kompensaciją už pastatytus pastatus,
statinius ir
įrenginius
Pasibaigus
žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už
pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius nuomininkui žemės savininkas gali
kompensuoti, o jeigu pastatai lieka buvusio žemės nuomininko nuosavybe,
nuomininkas turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos
sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime.
Ginčai dėl
kompensacijos dydžio sprendžiami teismine tvarka.
10 straipsnis. Nuomininko
lėšų, sunaudotų žemės ūkio paskirties žemei pagerinti, kompensavimas
Nuomininko lėšos, sunaudotos žemės ūkio
paskirties žemei pagerinti, kompensuojamos nuomininkui tuomet, kai abi šalys
prieš pradedant žemės pagerinimo darbus yra susitarusios (papildomu rašytiniu
susitarimu) dėl šių darbų pobūdžio, masto ir išlaidų dydžio.
11 straipsnis. Nuomotojo
pareiga remontuoti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus ir kitus
inžinerinius įrenginius
Tais atvejais, kai įstatymai ar žemės
nuomos sutartis nenumato kitaip, žemės nuomotojas turi remontuoti savo lėšomis
jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius
įrenginius.
Jeigu nuomotojas nevykdo šio straipsnio 1
dalyje numatyto remonto, kuris atitinkamų valdymo institucijų pripažintas
būtinu ir neatidėliotinu, nuomininkas turi teisę padaryti remontą ir išieškoti
remonto išlaidas, būtinas išnuomoto turto funkcionavimui užtikrinti, iš
nuomotojo teismine tvarka.
12 straipsnis. Nuomininko
pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai išlaikyti melioracijos
įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius bei želdinius
Nuomininkas išsinuomotame žemės sklype
negali atlikti veiksmų, kuriais būtų sunaikintas ar užteršiamas derlingasis
dirvožemio sluoksnis, privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių
melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius
priežiūros darbus Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka, saugoti apsauginius,
kitus želdinius, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus,
jeigu nuomos sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu nuomininkas šių pareigų
nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems
darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų
nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį.
Jeigu žemės nuomininkas nenaudoja žemės
ūkio naudmenų ilgiau kaip 2 metus iš eilės arba žemės ūkio naudmenas naudoja
netinkamai ir dėl to pablogėja jų kokybė, žemės nuomininkas privalo atlyginti
nuomotojui atsiradusius nuostolius.
13 straipsnis. Nuomininko
teisė gauti kompensaciją už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius
Pasibaigus žemės nuomos terminui arba
nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius
ir įrenginius nuomininkui žemės savininkas gali kompensuoti, o jeigu pastatai
lieka buvusio žemės nuomininko nuosavybe, nuomininkas turi teisę į žemės
servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame
rašytiniame susitarime.
Ginčai dėl kompensacijos dydžio
sprendžiami teismine tvarka.
14 straipsnis.
Žemės nuomos sutarties galiojimas pasikeitus žemės nuomininkui
Mirus žemės
nuomininkui, su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos, jeigu
nuomotojas sutinka, pereina nuomininko įpėdiniams jų prašymu (sutikimu).
Reorganizavus
juridinį asmenį, ankstesnis nuomininkas gali būti pakeistas kitu, jei tai
numatyta sprendime dėl reorganizavimo ir jeigu nuomotojas sutinka.
Teisių ir
pareigų perėmimas įforminamas nauja nuomos sutartimi.
15
straipsnis. Žemės nuomos sutarties galiojimas pasikeitus žemės nuomotojui
Mirus žemės
savininkui arba perėjus žemės nuosavybės teisei kitam savininkui, taip pat
pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam
žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,
Nr.50-1434 (00.06.21)
15 straipsnis. Žemės nuomos sutarties
galiojimas pasikeitus žemės
nuomotojui
Mirus žemės savininkui arba perėjus žemės
nuosavybės teisei kitam savininkui, taip pat pasikeitus valstybinės žemės
nuomotojui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba
valstybinės žemės nuomotojui. Ji gali būti nutraukta šio įstatymo 21
straipsnyje nurodytais pagrindais.
16 straipsnis.
Nuomotojo pareiga pranešti apie nuomos sutartį
Nuomotojas,
prieš parduodamas ar kitaip perduodamas nuomojamą žemės sklypą ar jį
įkeisdamas, privalo informuoti žemės sklypo įgijėją ir būsimą įkaito turėtoją
apie nuomos sutartį, o nuomininką - apie numatomą žemės sklypo perleidimą ar
įkeitimą.
17 straipsnis.
Draudimas išnuomoti įkeistą žemę
Jeigu įkeistos
žemės savininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo skolinio įsipareigojimo ir
hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą žemę, ši žemė negali būti
išnuomojama.
18 straipsnis.
Žemės nuomos sutarties pasibaigimas
Žemės nuomos
sutartis pasibaigia:
1) pasibaigus
nuomos terminui;
2) mirus žemės
nuomininkui, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir
pareigų arba įpėdinių nėra;
3) likvidavus
įmonę, įstaigą, organizaciją, kurios buvo žemės nuomininkės;
4) nuomojamą
žemę pardavus, dovanojus ar kitaip perleidus nuomininkui;
5) nutraukus
žemės nuomos sutartį šio įstatymo 19, 20 ir 21 straipsniuose numatytais
pagrindais.
19
straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas paimant žemę visuomenės
poreikiams
Kai išnuomota
žemė paimama visuomenės poreikiams, žemės nuomos sutartis nutraukiama ir
nuomotojui bei nuomininkui žala atlyginama įstatymų ir Vyriausybės nustatyta
tvarka.
20
straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo
reikalavimu
Žemės nuomos
sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukiama:
1) įstatymų
numatytais atvejais;
2) jeigu žemės
nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės
naudojimo paskirtį;
3) jeigu žemės
nuomininkas, nuomodamas privačią žemę, ilgiau kaip 3 mėnesius, o nuomodamas
valstybinę žemę, ilgiau kaip 6 mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto
nuompinigių (užmokesčio už žemės nuomą) sumokėjimo termino jų nesumokėjo;
4) jeigu žemės
nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar nuomos sutartyje nustatytų reikalavimų;
5) su užsienio
valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis, jeigu anuliuojamas leidimas
užsienio investicijai;
Apie žemės
nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo pranešti žemės ūkio paskirties
žemės nuomininkams raštu ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius, o kitos paskirties
žemės nuomininkams - prieš 2 mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.
Žemės nuomos
sutartis prieš terminą gali būti nutraukta pasikeitus valstybinės žemės
nuomotojui, privačios žemės nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos
sutartį prieš terminą susiję su Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatomis. Šiuo atveju žemės
nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu žemės
ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš laiką nuomotojo
reikalavimu, tų metų derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina
nuomininkui su tuo susijusius nuostolius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,
Nr.50-1434 (00.06.21)
Nr. VIII-1896, 00.08.22, Žin., 2000,
Nr.75-2263 (00.09.07)
21
straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko
reikalavimu
Žemės nuomos
sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukiama:
1) jeigu žemės
ūkio paskirties žemės nuomininkas apie tai žemės nuomotojui praneša ne vėliau
kaip prieš 3 mėnesius, o kitos paskirties - prieš 2 mėnesius;
2) jeigu žemės
nuomotojas nevykdo šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų pareigų.
22
straipsnis. Valstybinės žemės nuomininko pirmumo teisė pratęsti žemės nuomos
sutartį
Jeigu,
pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, kartu su buvusiuoju
nuomininku tokiomis pat sąlygomis pretenduoja išsinuomoti žemę ir kiti asmenys,
pirmumo teisę turi buvęs tos žemės nuomininkas, jei jis tvarkingai vykdė nuomos
sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
19 straipsnis. Žemės nuomos
sutarties nutraukimas paimant žemę visuomenės poreikiams
Kai išnuomota žemė paimama visuomenės
poreikiams, žemės nuomos sutartis nutraukiama ir nuomotojui bei nuomininkui
žala atlyginama įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
20 straipsnis. Žemės nuomos
sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu
Žemės nuomos sutartis prieš terminą
nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukiama:
1) įstatymų numatytais atvejais;
2) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne
pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;
3) jeigu žemės nuomininkas, nuomodamas
privačią žemę, ilgiau kaip 3 mėnesius, o valstybinę žemę - ilgiau kaip 6
mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio sumokėjimo
termino šio mokesčio nesumokėjo;
4) jeigu žemės nuomininkas nevykdo šiame
įstatyme ar nuomos sutartyje nustatytų reikalavimų;
5) su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais
asmenimis, jeigu anuliuojamas leidimas užsienio investicijai;
Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą
nuomotojas privalo pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams raštu ne
vėliau kaip prieš 3 mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams - prieš 2
mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.
Žemės nuomos sutartis prieš terminą gali
būti nutraukta pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, privačios žemės
nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą susiję
su Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymų nuostatomis. Šiuo atveju žemės ūkio paskirties žemės nuomos
sutartis nutraukiama šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos
sutartis nutraukiama prieš laiką nuomotojo reikalavimu, tų metų derlių nusiima
nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su tuo susijusius nuostolius.
21 straipsnis. Žemės nuomos
sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu
Žemės nuomos sutartis prieš terminą
nuomininko reikalavimu gali būti nutraukiama:
1) jeigu žemės ūkio paskirties žemės
nuomininkas apie tai žemės nuomotojui praneša ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius,
o kitos paskirties - prieš 2 mėnesius;
2) jeigu žemės nuomotojas nevykdo šio
įstatymo 11 straipsnyje nurodytų pareigų.
22 straipsnis. Valstybinės
žemės nuomininko pirmumo teisė pratęsti žemės nuomos sutartį
Jeigu, pasibaigus valstybinės žemės nuomos
sutarties terminui, kartu su buvusiuoju nuomininku tokiomis pat sąlygomis
pretenduoja išsinuomoti žemę ir kiti asmenys, pirmumo teisę turi buvęs tos
žemės nuomininkas, jei jis tvarkingai vykdė nuomos sutartimi prisiimtus
įsipareigojimus.
23 straipsnis.
Žemės nuomotojų ir nuomininkų žemės ginčų nagrinėjimas
Žemės nuomotojų
ir nuomininkų žemės ginčai nagrinėjami teismine tvarka.
24 straipsnis.
Valstybinės žemės nuomos sutarčių laikymosi kontrolė
Valstybinės
žemės nuomos sutarčių laikymąsi kontroliuoja apskrities viršininkas arba vietos
savivaldybės institucija.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-941,
95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1296 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1263,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-870 (96.04.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO IR
PAPILDYMO 16-1 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1342,
96.05.16, Žin., 1996, Nr. 53-1246 (96.06.05)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1541,
96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2263 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-242,
97.06.10, Žin., 1997, Nr.59-1361 (97.06.25)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 3, 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-314,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1597 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 3, 5, 9, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-679,
98.03.24, Žin., 1998, Nr.32-855 (98.04.03)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-726,
98.05.05, Žin., 1998, Nr.47-1293 (98.05.22)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1297,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2074 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1729, 00.06.13, Žin., 2000,
Nr.50-1434 (00.06.21)
ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 1, 3, 5, 6, 7, 8, 15, 20
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1767, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1707 (00.07.19)
ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1896, 00.08.22, Žin., 2000,
Nr.75-2263 (00.09.07)
ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.09.11)
25 straipsnis.
Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš
terminą nuomininko reikalavimu
Žemės nuomos
sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu
gali būti
nutraukiama, jeigu žemės ūkio paskirties žemės
nuomininkas apie
tai žemės nuomotojui praneša ne vėliau kaip
prieš 6 mėnesius, o
kitos paskirties - prieš 3 mėnesius.
Žemės nuomos
sutartis prieš terminą žemės nuomininko
reikalavimu gali
būti nutraukiama, jeigu žemės nuomotojas nevykdo
šio įstatymo 12
straipsnyje nurodytų pareigų.
26 straipsnis.
Žemės nuomininko pirmumo teisė pratęsti žemės
nuomos sutartį
Jeigu
pasibaigus nuomos sutarties terminui kartu su
buvusiuoju
nuomininku tokiomis pat sąlygomis pretenduoja
išsinuomoti žemę ir
kiti asmenys, tai pirmumo teisę turi buvęs
tos žemės
nuomininkas, tvarkingai vykdęs nuomos sutartimi
prisiimtus
įsipareigojimus.
Ginčus dėl
žemės nuomos sutarties pratęsimo sprendžia
teismas.
27 straipsnis.
Žemės ginčų tarp žemės nuomotojų ir
nuomininkų nagrinėjimas
Žemės ginčai
tarp žemės nuomotojų ir nuomininkų, taip pat
ginčai dėl nuomos
sutarties turinio, jos sąlygų laikymosi ir
atsakomybės
nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo
nustatyta tvarka.
Žemės ginčai,
kilę dėl civilinių teisinių santykių, šalių
susitarimu gali
būti perduoti spręsti trečiųjų teismui. Trečiųjų
teismo nuostatus
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
28 straipsnis.
Valstybinės žemės nuomos sutarčių
laikymosi kontrolė
Valstybinės
žemės nuomos sutarčių laikymąsi kontroliuoja
apskričių
valdytojų administracijos ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
atstovai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-941, 95.06.13,
Žin., 1995, Nr. 53-1296 (95.06.28)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).