Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2012-06-26

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 177

5) vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus investicinius vienetus ar akcijas iki platinimo nutraukimo nepasinaudoję investuotojai galės susipažinti su kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės skelbiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą.

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo vykdyti šio įstatymo 122 straipsnyje nustatytą pareigą skelbti ir investuotojams teikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos tinkamo įvykdymo.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

122 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės skelbiama informacija

Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal jo buveinės valstybės narės teisės aktų reikalavimus turi pateikti investuotojams savo buveinės valstybėje narėje. Trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus pagal šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai investuotojams turi būti pateikiami laikantis šių reikalavimų:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka, nepažeidžiant šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio nuostatų;

2) pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti pateikiamas lietuvių kalba;

3) kita informacija ir dokumentai kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pasirinkimu turi būti pateikiami lietuvių ar anglų kalbomis.

Už šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų vertimo parengimą atsakinga kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, o jeigu valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto originalo kalba parengtos informacijos turinį.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.

Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo, pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, gali nurodyti tokią pačią veiklos formą (investicinė bendrovė, investicinis fondas ar kita) kaip ir savo buveinės valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

123 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licencijuotų valdymo įmonių teisė valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą

Lietuvos Respublikoje įsteigtas suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas gali būti valdomas arba pavestas valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei tik tuo atveju, jeigu tokia valdymo įmonė laikosi šiame straipsnyje, taip pat šio įstatymo 118, 119, 124 ir 125 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:

1) imtis šio įstatymo 120 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių ir turėti tinkamas procedūras bei priemones, užtikrinančias tinkamą investuotojų skundų nagrinėjimą ir investuotojų galimybę be apribojimų naudotis savo teisėmis. Investuotojams turi būti sudaryta galimybė teikti skundus lietuvių kalba;

2) turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias, kad priežiūros institucijos ar investuotojų prašymu galėtų pateikti reikalaujamą informaciją;

3) užtikrinti, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemonės ir procedūros sudarytų sąlygas priežiūros institucijai tiesiogiai iš valdymo įmonės gauti jai reikalingą informaciją.

124 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės prašymas leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, norinti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, privalo šiame straipsnyje nustatyta tvarka gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, nepažeisdama šio įstatymo 6 ir 7 straipsniuose bei 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucijai kartu su prašymu leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą pateikia šio įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje nurodytą rašytinį susitarimą su depozitoriumu dėl keitimosi informacija ir, jeigu taikoma, informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo funkcijų perdavimo tvarką.

Jeigu kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė jau valdo bent vieną Lietuvos Respublikoje įsteigtą tokios pačios rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, ji priežiūros institucijai turi pateikti nuorodą į jau pateiktus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją.

Priežiūros institucija, kiek tai būtina siekiant užtikrinti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų laikymąsi, turi teisę prašyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją pateikti paaiškinimus ir informaciją dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų bei informaciją apie tai, ar valdymo įmonė turi teisę valdyti atitinkamos rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

Priežiūros institucija netenkina valdymo įmonės prašymo leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:

1) valdymo įmonė nesilaiko šio įstatymo 125 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) valdymo įmonės veiklos licencija nesuteikia įmonei teisės valdyti atitinkamos rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, dėl kurio valdymo yra kreiptasi;

3) valdymo įmonė nepateikė šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos.

Priežiūros institucija, prieš atsisakydama patenkinti valdymo įmonės prašymą, konsultuojasi su valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija.

Valdymo įmonė apie visus esminius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos pasikeitimus turi nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai.

125 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licencijuotų valdymo įmonių, valdančių Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, veiklai keliami reikalavimai ir šių subjektų priežiūra

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kuri Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla (toliau šiame straipsnyje – valdymo įmonė), privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų steigimui ir veiklai Lietuvos Respublikoje, įskaitant reikalavimus, keliamus suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų:

1) investicinių vienetų ar akcijų išleidimui ir išpirkimui;

2) investavimo strategijai ir investavimo apribojimams, įskaitant bendros rizikos apimties ir naudojamo finansinio sverto apskaičiavimą;

3) skolinimosi, skolinimo ir perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas neturi, pardavimo apribojimams;

4) turto vertinimui ir apskaitai;

5) investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo kainos apskaičiavimui, grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo klaidoms ir kompensavimui investuotojams;

6) pajamų paskirstymui ir reinvestavimui;

7) informacijos atskleidimui ir finansinei atskaitomybei, įskaitant prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir periodines ataskaitas;

8) investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarkai;

9) santykiams su dalyviais;

10) jungimui ir kitokiam pertvarkymui;

11) veiklos nutraukimui ir panaikinimui ar likvidavimui;

12) dalyvių registro tvarkymui;

13) leidimų suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams išdavimo ir su jų steigimo dokumentų ir prospektų tvirtinimu susijusiems mokesčiams;

14) dalyvių naudojimuisi balsavimo teisėmis ir kitomis jų teisėmis, susijusiomis su šios dalies 1–13 punktais.

Valdymo įmonė taip pat privalo laikytis suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytų reikalavimų.

Valdymo įmonė privalo turėti ir naudoti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinkamą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų laikymąsi.

Priežiūros institucija prižiūri, kaip valdymo įmonė laikosi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.

Jeigu valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija nurodo jai pašalinti pažeidimus ir apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė atsisako pateikti priežiūros institucijai šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ar nenutraukia pažeidimų per nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama jos buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis šio įstatymo 119 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, taip pat reikalauti, kad valdymo įmonė nutrauktų atitinkamo suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymą.

Apie priemones, kurių ėmėsi šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija apie tai gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

Priežiūros institucija nedelsdama praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai apie nustatytus visus su jos valdomu Lietuvos Respublikoje įsteigtu suderintuoju kolektyvinio investavimo subjektu susijusius veiklos trūkumus, sutrikimus ir pažeidimus, priežiūros institucijos nuomone, galinčius turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui tinkamai atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu susijusias pareigas ar laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Tuo atveju, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija, prieš panaikindama valdymo įmonės licencijos galiojimą, konsultuojasi su priežiūros institucija, priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, būtinų investuotojų interesams apsaugoti, įskaitant teisę uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje.

VIII SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

SPECIALIEJI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

126 straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų steigimo dokumentams taikomos nuostatos

Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

Specialiųjų investicinių fondų taisyklėse, be šio įstatymo 66 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:

1) investavimo į specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike rizika;

2) kolektyvinio investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti pasinaudojant šio įstatymo 147 straipsnio 7 dalyje nustatyta teise, pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių išlaidų dydžiai;

3) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai (nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir kita), nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) keitimo principai.

Specialiųjų investicinių bendrovių įstatuose, be šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija.

Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams netaikomas šio įstatymo VI skyriaus trečiasis skirsnis ir VII skyrius. Kitos šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

127 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklės

Suėjus 6 mėnesiams nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, tą subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

Valdymo įmonė jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

Valdymo įmonė jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo raštu pranešti apie jį priežiūros institucijai. Kartu su pranešimu priežiūros institucijai turi būti pateikiama:

1) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto įsigijimo kaina;

2) įsigijimo motyvai;

3) kai įsigyjami šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardyti investavimo objektai, – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.

Specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.

128 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimas ir išpirkimas

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami šio įstatymo 42, 44 straipsniuose ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 129 straipsnyje nurodytus atvejus.

Šio įstatymo 42 straipsnio 2, 3 dalyse ir 44 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ir alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektams. Šių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospektuose nustatyta tvarka ir terminais.

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami ir už juos su investuotojais atsiskaitoma kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos. Jeigu specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo diena, 30 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytos dienos. Investuotojų pateiktos paraiškos išpirkti atvirojo tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas privalo būti vykdomos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

Nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi teisę atidėti šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą, kai išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė negu 10 procentų subjekto grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai nepakanka lėšų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investavimo objektų pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali būti atidedamas tik tuo atveju, kai tokia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teisė nustatyta subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

129 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų apmokėjimas nepiniginiu įnašu

Tik profesionaliesiems investuotojams skirto specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti apmokami apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu.

Nepiniginiu įnašu gali būti tik specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją atitinkantis turtas. Nepiniginiu įnašu negali būti iš civilinės apyvartos išimtas turtas, taip pat darbai ir paslaugos.

Įsigyjamus investicinius vienetus ar akcijas apmokant nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitoje, be kitos informacijos, turi būti:

1) nurodytas asmuo, kurio turtas įvertintas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė);

2) kiekvieno iš įvertinto turto elementų aprašymas;

3) panaudotų vertinimo metodų aprašymas;

4) nurodytas už nepiniginį įnašą numatomų įsigyti investicinių vienetų ar akcijų skaičius;

5) išvada, ar nustatyta nepiniginio įnašo vertė atitinka investicinių vienetų ar akcijų, numatomų išleisti už šį įnašą, skaičių pagal jų verčių sumą.

Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei iki investicinių vienetų ar akcijų įsigijimo. Nepiniginio įnašo įvertinimo suma turi būti patvirtinta valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, valdybos.

Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo nepiniginio įnašo vertinimo metu tinkamai informuoti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvius apie tai, kad yra vertinamas nepiniginis įnašas, ir sudaryti galimybę visiems to pareikalavusiems kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams susipažinti su turto vertinimo ataskaita.

Investicinių vienetų ar akcijų, kurie apmokami nepiniginiu įnašu, verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.

Investiciniai vienetai ar akcijos laikomi apmokėtais, kai juos įsigyjantis asmuo perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybėn.

130 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbimas

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai jas parduoda ar išperka.

Atvirojo tipo nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

131 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinys

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente, be šiame įstatyme nustatytos informacijos, turi būti aiškiai įvardytas su investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų atveju – ilgalaike rizika, atsižvelgiant į numatomą subjekto veiklos laikotarpį.

132 straipsnis. Laikinas specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo sustabdymas

Teisę laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei.

Investicinių vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju, jeigu tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, kai specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai pasiekia jo steigimo dokumentuose nustatytą didžiausią dydį.

Apie laikiną platinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu pranešti priežiūros institucijai.

antrasis skirsnis

Kolektyvinio investavimo Į PERLEIDŽIAMUOSIUS VERTYBINIUS POPIERIUS subjektai

133 straipsnis. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ypatumai

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi visi šiame įstatyme suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams su šiame straipsnyje nustatytais apribojimais netaikomos šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalys, 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skolinti ar įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, 76 straipsnio 1 ir 2 dalys, 115 straipsnis, 127 straipsnio 2, 3, 4 dalys ir 132 straipsnis. Draudžiama kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtu garantuoti ar laiduoti už kitų asmenų įsipareigojimus.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali investuoti iki 20 procentų grynųjų aktyvų, išskyrus šio įstatymo 76 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas gali investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, įtrauktus į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje ir neįtrauktus į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiose rinkose, iki 30 procentų grynųjų aktyvų.

Tik profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti tokį kolektyvinio investavimo subjektą, gali skolintis iki 50 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui. Kitos šios dalies pirmajame sakinyje neįvardytos kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinės bendrovės ar valdymo įmonės, valdančios kolektyvinio investavimo subjektą, gali skolintis iki 15 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto turto vertė negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto grynųjų aktyvų vertės. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjektą, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje nustatyto ilgiausio skolinimo termino reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, kai pagal sudarytą paskolos sutartį valdymo įmonė ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.

trečiasis SKIRSNIS

NEKILNOJAMOJO TURTO Kolektyvinio investavimo subjektai

134 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie pateiktų atskiras išvadas. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo steigimo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus gali vertinti vienas nepriklausomas, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis nekilnojamojo turto vertintojas.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.

Pareiga įrodyti, kad kitos valstybės narės ar trečiosios šalies nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei.

Nekilnojamojo turto vertintoju negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio depozitoriumo vadovai ar darbuotojai. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės.

Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo:

1) atlikti kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2) ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą atlikusiam (atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:

1) atliktas turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimų;

2) yra pagrindas manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo gali būti pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.

135 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 75 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą, 76 ir 77 straipsniuose, 82 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 115 straipsnis, 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Šioje dalyje nustatytas draudimas skolinti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą netaikomas tais atvejais, kai šis turtas skolinamas bendrovei, kurią nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas kontroliuoja, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, ir jeigu tokios bendrovės turtas investuojamas į šio įstatymo 127 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.

Nekilnojamojo turto objekto įsigijimo kaina negali būti daug didesnė, o pardavimo kaina – daug mažesnė už tą, kurią nustatė šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys nekilnojamojo turto vertintojai. Dideliu kainos skirtumu laikytina kaina, kuri daugiau negu 15 procentų skiriasi nuo turto vertintojo (vertintojų) nustatytos nekilnojamojo turto objekto vertės. Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektą, išskirtiniais atvejais, kai tai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesų, sudariusi nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorį, kurio kaina viršija šioje dalyje nustatytą didžiausią leistiną kainų skirtumą, privalo apie sandorį nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo dienos, raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodyta sudaryto sandorio kaina, nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) nustatyta nekilnojamojo turto objekto vertė ir sandorio sudarymo motyvai.

Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjektą, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita gali skolintis iki 50 procentų nekilnojamojo turto vertės kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.

136 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:

1) atskirą nekilnojamojo turto objektą sudaranti žemė, pastatai ir (ar) patalpos;

2) statomi nekilnojamojo turto objektai, kuriuos numatoma pastatyti per priimtiną laikotarpį;

3) bendrovių, kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas, nuoma, prekyba ir (ar) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės), vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jeigu tokių bendrovių turtas investuotas į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą;

4) kitose valstybėse narėse įsteigtų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Lietuvos Respublikoje, investiciniai vienetai ar akcijos;

5) kilnojamasis turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti;

6) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje;

7) kitos šio įstatymo 75, 79, 80 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės.

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtu draudžiama įsigyti šio straipsnio 1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:

1) nuosavybės teisė į objektą yra apribota ir tai gali lemti nuosavybės teisės praradimą;

2) objektas neįregistruotas viešajame registre.

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 137 straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai.

137 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investicijų portfelio diversifikavimas

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias leistinas investavimo ribas, viename pastate esančios patalpos laikytinos vienu nekilnojamojo turto objektu.

Ne daugiau kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 75 straipsnyje ir 133 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 76, 77, 79 ir 80 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Į vieną nekilnojamojo turto objektą ir (ar) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šis investavimo apribojimas netaikomas investicijoms į specialiai įsteigtas bendroves, kurias, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas (toliau šiame straipsnyje – kontroliuojama bendrovė), jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į nekilnojamojo turto objektus, su sąlyga, kad:

1) kontroliuojama bendrovė laikosi visų šiame skirsnyje nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektams keliamų turto investavimo reikalavimų, kai nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas į tokią bendrovę investuoja 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;

2) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas kartu su kontroliuojamąja bendrove laikosi visų šiame skirsnyje nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektams keliamų turto investavimo reikalavimų, kai nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas į kontroliuojamąją bendrovę investuoja daugiau kaip 30 procentų, tačiau mažiau kaip 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;

3) depozitoriumui pateikiami visi su investicijomis į kontroliuojamąją bendrovę susiję dokumentai ir informacija, reikalingi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytoms depozitoriumo funkcijoms tinkamai atlikti.

Bendra investicijų į šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus nekilnojamojo turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną kilnojamąjį turtą ir (ar) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio investavimo subjektui dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių su ta bendrove, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Įsteigto naujo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pareigos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 127 ir 136 straipsnių reikalavimų.

10.

Pasibaigus šio straipsnio 8 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

138 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra laikomi įvertintais, jeigu jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jeigu nebuvo esminių ekonominių ar nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, dėl kurių reikia atlikti naują vertinimą.

139 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:

1) informacija apie pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus kiekvieną nekilnojamojo turto objektą;

2) informacija apie nekilnojamojo turto agentūras, kurių paslaugomis valdydama subjekto turtą naudojasi kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė;

3) paskutinė nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto investicinį portfelį sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertė;

4) informacija apie šio įstatymo 137 straipsnio 3 dalyje numatytas kontroliuojamąsias bendroves pagal priežiūros institucijos nustatytą tvarką.

ketvirtasis SKIRSNIS

PRIVATAUS KAPITALO Kolektyvinio investavimo subjektai

140 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 75 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 76, 77 straipsniuose, 82 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 115 straipsnis ir 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Draudimas skolinti turtą netaikomas tik profesionaliesiems investuotojams skirtam kolektyvinio investavimo subjektui, tačiau paskolinto turto vertė negali viršyti 100 procentų privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.

Tik profesionaliesiems investuotojams skirta privataus kapitalo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti tokį kolektyvinio investavimo subjektą, gali skolintis kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 100 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui. Kitos privataus kapitalo investicinės bendrovės ar valdymo įmonės, valdančios kolektyvinio investavimo subjektą, gali skolintis kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 80 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.

141 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai

Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:

1) steigiamų naujų įmonių vertybiniai popieriai ir (ar) veikiančių įmonių išleisti vertybiniai popieriai, kurie nėra įtraukti į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose išvardytose rinkose;

2) šio straipsnio 1 punkte nurodytų įmonių, kurių vertybinių popierių yra įsigijęs privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, išleistos pinigų rinkos priemonės, jeigu jos nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose išvardytose rinkose;

3) šio įstatymo 75, 79 ir 80 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės ir finansinės priemonės, kurios įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, tačiau nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus reikalavimus atitinkančiose rinkose;

4) kiti privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto esmei neprieštaraujantys kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nurodyti investavimo objektai.

142 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicijų portfelio diversifikavimas

Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

Į šio įstatymo 141 straipsnyje nurodytus investavimo objektus gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šis investavimo apribojimas netaikomas investicijoms į specialiai įsteigtas bendroves, kurias, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas (toliau šiame straipsnyje – kontroliuojama bendrovė), jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į šio įstatymo 141 straipsnyje nurodytus objektus, su sąlyga, kad:

1) kontroliuojama bendrovė laikosi visų šiame skirsnyje privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams nustatytų turto investavimo reikalavimų, kai privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas į tokią bendrovę investuoja 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;

2) privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas kartu su kontroliuojamąja bendrove laikosi visų šiame skirsnyje privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams nustatytų turto investavimo reikalavimų, kai privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas į kontroliuojamąją bendrovę investuoja daugiau kaip 30 procentų, tačiau mažiau kaip 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;

Įsteigto naujo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pareigos privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 127 ir 141 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus. Šis terminas gali būti ilgesnis tik išskirtiniais atvejais, kai valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali ištaisyti padėties dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Tokiu atveju, pasibaigus vienų metų terminui, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama raštu apie susidariusią padėtį ir jos priežastis pranešti priežiūros institucijai. Pranešime taip pat turi būti nurodytas planuojamas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, visais atvejais privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pagrįstą pažeidimo ištaisymo terminą.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi tik profesionaliesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams. Pastarieji privalo valdyti investicijų portfelio riziką. Šių kolektyvinio investavimo subjektų taisyklėse ir, jeigu taikoma, prospektuose turi būti nurodyta, kad šiems subjektams netaikomi investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai, kurie yra taikomi kitiems privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams, ir kad investavimas į profesionaliesiems investuotojams skirtą privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė rizika.

143 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

Tik profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

144 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:

1) informacija apie kiekvienos šio įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės, į kurios vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra investuotas subjekto turtas, veiklos rezultatus;

2) informacija apie pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus atskirų šio įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones;

3) informacija apie šio įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje numatytas kontroliuojamąsias bendroves pagal priežiūros institucijos nustatytą tvarką.

penktasis SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI, INVESTUOJANTYS Į KITUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS

145 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, pagrindinės turto investavimo taisyklės ir ypatumai

Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turto investavimui netaikomi šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 75 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 76 ir 79 straipsniuose nustatyti apribojimai, 115 straipsnis ir 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti šių kolektyvinio investavimo subjektų turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektai neprivalo naudoti lyginamojo indekso.

Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali skolintis tokio kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 15 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusios grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

146 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investavimo objektai

Kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtą gali sudaryti:

1) kitose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos;

2) kitoje valstybėje narėje ir (ar) trečiojoje šalyje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, neatitinkančių Europos Sąjungos teisės reikalavimų, investiciniai vienetai ar akcijos, jeigu tokie subjektai ir (ar) jų valdymo įmonės investuotojų interesų apsaugos tikslais yra licencijuojami ir (ar) prižiūrimi, o priežiūros institucija ir kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija yra sudariusios susitarimą, užtikrinantį tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą;

3) kitos šio įstatymo 75 ir 80 straipsniuose išvardytos investavimo priemonės;

4) kitos finansinės priemonės, kurios įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, tačiau nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiose rinkose.

Pareiga įrodyti, kad kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti, atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei.

147 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicijų portfelio diversifikavimas

Kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

Iki 50 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

Iki 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

Ne daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 75 straipsnyje ir 146 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 76, 77, 79 ir 80 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Ne daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į šio įstatymo 146 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančių alternatyvaus kolektyvinio investavimo ar jiems analogiškų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

Bendra investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos investavimo ribos gali būti išplėstos atitinkamai iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte, atskleidžiant jo investavimo strategiją ir visų su investavimu į jį susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu atveju, siekiant gauti priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, steigimo dokumentus arba šių dokumentų pakeitimus, priežiūros institucijai turi būti pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų dalis, steigimo dokumentai ir prospektas.

Visais atvejais investicinė bendrovė ar šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 77 straipsnyje nustatytų apribojimų.

Skolinių įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

10.

Investicijų į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nustatytų leistinų ribų.

11.

Įsteigto naujo šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio įstatymo 82 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.

148 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaitos turinys

Kartu su kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaita, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:

1) informacija apie pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus subjekto turtu įsigijus ar pardavus kiekvieno šio įstatymo 147 straipsnio 7 dalyje nustatyto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

2) informacija apie kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar akcijos finansinių metų pabaigoje sudarė subjekto investicijų portfelį, veiklos rezultatus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ALTERNATYVAUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

149 straipsnis. Pagrindinės alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų veiklos taisyklės

Lietuvos Respublikoje remiantis šiuo įstatymu gali būti steigiami tik tokie alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai, kurių dalyviais pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas privalo atspindėti jo investavimo strategiją. Jo pavadinime privalo būti žodis „alternatyvus“.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų turtas gali būti investuojamas į visus šiame įstatyme nustatytus suderintiesiems ir specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams leistinus investuoti investavimo objektus, laikantis šiame skirsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektams, jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 18 straipsnio 3, 4, 5 dalys, investavimo apribojimai, nustatyti šio įstatymo 75, 76, 77 straipsniuose, ir šio įstatymo VIII skyriaus antrojo, trečiojo, ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.

Valdymo įmonei, valdančiai alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinį fondą, ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinei bendrovei, kurių turtas numatomas investuoti į nekilnojamąjį turtą, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 126 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 134 straipsnyje nurodyti reikalavimai. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarantys ar ketinami įsigyti nekilnojamojo turto objektai turi būti įvertinti bent vieno nekilnojamojo turto vertintojo.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto turtas būtų investuojamas griežtai laikantis jo steigimo dokumentuose apibrėžtos investavimo strategijos.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis privalo visais atvejais būti diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos išskaidymą.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektą, gali skolintis alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytais dydžiais, tvarka ir terminais.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto paskolinto turto vertė negali viršyti 100 procentų alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Alternatyvių kolektyvinio investavimo subjektų turto skolinimo tvarka ir terminai nurodomi jų steigimo dokumentuose ir prospekte.

10.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto reklaminio pobūdžio informacijoje privalo būti aiškiai pateikta informacija apie investuotojams pagal šį įstatymą taikomus apribojimus tokių subjektų vienetų ar akcijų įsigijimui.

11.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektas gali nesilaikyti šio įstatymo 82 straipsnyje nustatytų laikinų investavimo apribojimų nesilaikymo terminų, jeigu šie terminai ir jų nesilaikymo sąlygos numatyti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.

150 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentams taikomos nuostatos

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose privalo būti išsamiai atskleista subjekto investavimo strategija, pateiktas baigtinis galimų investavimo objektų sąrašas ir nurodytos investavimo ribos.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose privalo būti nurodyta, kad jo dalyviais gali būti tik profesionalieji investuotojai.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinio fondo taisyklėms šio įstatymo 126 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinės bendrovės įstatams taikomi šio įstatymo 72 straipsnio reikalavimai.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose taip pat turi būti nurodytos su investavimu į šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos ir jų aprašymas.

151 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

uždaroJO tipo kolektyvinio investavimo subjektai

152 straipsnis. Uždarojo tipo investicinės bendrovės ypatumai

Uždarojo tipo investicinei bendrovei taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo kapitalo bendrovei, jeigu šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:

1) bendrovės tipas (uždarojo tipo investicinė bendrovė) ir terminas, kuriam ji įsteigiama;

2) kad bendrovės akcijos nėra išperkamos akcininkui pareikalavus;

3) dividendų paskyrimo bendrovės akcininkams procedūra;

4) naujų bendrovės akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai;

5) informacija, ar naujų bendrovės akcijų emisijų akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams, jeigu esami bendrovės akcininkai per šiame straipsnyje nustatytą akcijoms pasirašyti skirtą terminą nepasirašys visų numatytų išleisti bendrovės akcijų.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti akcijas, nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų.

Visų uždarojo tipo investicinės bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų nominalioji vertė turi būti vienoda.

Uždarojo tipo investicinei bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik akcijų priedais ar papildomais įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Didinant įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti gali tik esami uždarojo tipo investicinės bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo atveju, jeigu esami bendrovės akcininkai per uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose numatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašė visų numatytų išleisti bendrovės akcijų. Naujos akcijų emisijos akcijos privalo būti apmokamos pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 darbo dienų.

Jeigu nors viena uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo platinama šio įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos pačios bendrovės akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti vykdomas ta pačia tvarka.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospektas privalo būti parengtas laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų.

10.

Ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo paskirti dividendus priėmimo privalo būti sudarytas ir auditoriaus patikrintas uždarojo tipo investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu sprendimas išmokėti dividendus priimamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai bendrovės akcininkams išmokami uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytais terminais ir tvarka.

11.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės investicijų portfelį sudarantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, pinigų rinkos ir išvestinės finansinės priemonės turi būti vertinami ne rečiau kaip kartą per 2 savaites. Kitas turtas turi būti vertinamas reguliariai, uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Bendrovė privalo atlikti naują investicijų portfelį sudarančio turto vertinimą kiekvieną kartą išleisdama naują akcijų emisiją.

12.

uždarojo tipo investicinės bendrovės grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus.

13.

Pasibaigus uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams proporcingai turimų akcijų skaičiui.

153 straipsnis. Uždarojo tipo investicinio fondo ypatumai

Uždarojo tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir atvirojo tipo specialiesiems investiciniams fondams, jeigu šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.

Uždarojo tipo investicinio fondo pavadinime turi būti žodžių junginys „uždarojo tipo“.

Uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 66 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas, terminas, kuriam jis įsteigtas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai vienetai nėra išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme nustatytų investicinių vienetų arba akcijų siūlymui taikomų reikalavimų, uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse gali būti nustatytas ribotas dalyvių ir (ar) fondo investicinių vienetų skaičius.

Uždarojo tipo investiciniam fondui, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.

Uždarojo tipo investicinis fondas panaikinamas valdymo įmonės sprendimu tik išpirkus visus fondo dalyviams priklausančius investicinius vienetus ir atsiskaičius su fondo dalyviais pinigais.

154 straipsnis. Esminiai uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimai

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (ar) prospekto esminiai pakeitimai, turintys įtakos dalyvių interesams, gali būti atliekami tik tuo atveju, jeigu tam neprieštarauja nė vienas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis. Minėtų pakeitimų atveju uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai turi teisę priežiūros institucijos nustatyta tvarka reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti be jokių atskaitymų.

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (ar) prospekto pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą nustato priežiūros institucija.

155 straipsnis. Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų siūlymas ir reklama

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų reklaminio pobūdžio informacijoje, be šiame įstatyme nustatytų reklaminio pobūdžio informacijai taikomų reikalavimų, turi būti aiškiai ir suprantamai įvardijama, kad investuotojo teisė pareikalauti išpirkti jam priklausančius investicinius vienetus ar akcijas yra apribota.

IX SKYRIUS

INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ LIETUVOS RESPUBLIKOJE VEIKIANČIOJE REGULIUOJAMOJE RINKOJE IR (AR) DAUGIAŠALĖJE PREKYBOS SISTEMOJE

156 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje

Remiantis šiuo įstatymu įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukiami į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, laikantis šiame įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų taisyklių, reglamentuojančių finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, reikalavimų. Reguliuojamos rinkos operatorius ir daugiašalės prekybos sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad sandorius dėl alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų galėtų sudaryti tik profesionalieji investuotojai.

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

Valdymo įmonės valdymo organo ar investicinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės bendrovės akcijas ar investicinio fondo investicinius vienetus į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje išleistiems) kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams ar akcijoms.

157 straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje

Prekyba kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje vyksta pagal reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos taisykles.

158 straipsnis. Informacijos atskleidimas

Informacija apie tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte, nurodant atitinkamos reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos pavadinimą.

Kolektyvinio investavimo subjekto, išskyrus uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, prospektas ir vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti šioje dalyje įtvirtintos pareigos papildomai skelbti prospektą išimtis.

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, prospekto ir uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospekto rengimui, tvirtinimui ir paskelbimui šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriui privalo pranešti:

1) investicinių vienetų ar akcijų kainą, apskaičiuotą laikantis šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytos tvarkos;

2) išleistų, išpirktų ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje įtrauktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių jam pasikeitus;

3) visus indeksą atkartojančio kolektyvinio investavimo subjekto finansinių priemonių portfelio sudėties pasikeitimus;

4) kitą reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse nurodytą informaciją.

Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pranešimai turi būti pateikiami kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.

Siekiant užtikrinti investuotojo galimybę tinkamai ir laiku palyginti investicinių vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje su šio įstatymo 44 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatorius privalo viešai skelbti kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.

Papildomi šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos pranešimo ir skelbimo reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje reikalavimai nurodyti reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus nustatytose taisyklėse.

159 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų apskaita

Kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, kurie yra įtraukti į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje arba platinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis, turi būti traukiami į apskaitą pagal priežiūros institucijos patvirtintas taisykles.

x skyrius

PIRMASIS SKIRSNIS

valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ bendroviŲ IR DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA

160 straipsnis. Priežiūros institucija

Valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą prižiūri priežiūros institucija.

Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Finansinių priemonių rinkų įstatymu ir turi šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises ir pareigas.

Priežiūros institucijos sprendimai turi būti motyvuoti.

Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

161 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos

Priežiūros institucija:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai priskirtus teisės aktus;

2) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų taikymo klausimais, taip pat konsultacijas ir kitą metodinę pagalbą jos kompetencijos klausimais;

3) išduoda valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms licencijas ir panaikina jų galiojimą, taiko kitas poveikio priemones;

4) išduoda leidimus patvirtinti investicinių fondų taisykles, investicinių bendrovių įstatus ir jų pakeitimus bei kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus;

5) tikrina valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą;

6) duoda valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumams privalomus vykdyti nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;

7) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą privalo būti nepriekaištingos reputacijos;

8) bendradarbiauja su kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija;

9) vykdo jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka;

10) nuolat atnaujina ir savo interneto svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis skelbia kolektyvinio investavimo subjektų steigimą ir veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus;

11) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

162 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės įgyvendinant jai pavestas funkcijas

Priežiūros institucija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatas;

2) reikalauti, kad investicinė bendrovė, valdymo įmonė ar depozitoriumas pateiktų informaciją dėl šių subjektų veiklos;

3) imtis kitų teisės aktuose nustatytų priemonių, užtikrinančių, kad investicinės bendrovės, valdymo įmonės ar depozitoriumai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

4) reikalauti sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą investicinių vienetų ar akcijų savininkų arba visuomenės interesais;

5) panaikinti kolektyvinio investavimo subjektui pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius išduotą leidimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos licencijos galiojimą ar leidimą pasirinkti depozitoriumą;

6) leisti auditoriams ir ekspertams atlikti tyrimus ir patikrinimus;

7) imtis visų reikalingų teisės aktuose nustatytų priemonių dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės ir Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto, jeigu jie pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežiūros institucijos teisių, priežiūros institucija turi Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytas teises.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka.

163 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos narių ir tarnautojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją

Priežiūros institucijos valdybos nariai ir tarnautojai privalo Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami šio įstatymo nustatytas funkcijas.

Priežiūros institucijos teisė perduoti konfidencialią informaciją Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai atliekant šio įstatymo nustatytas funkcijas.

164 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

Priežiūros institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimus.

Atlikdami kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.

Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo. Priežiūros institucijos sprendimas įpareigoti nutraukti veiklą gali būti priimtas tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.

Jeigu priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu valdymo įmonės veikla kelia grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyti nurodymai neatima iš priežiūros institucijos teisės taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS

165 straipsnis. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

Priežiūros institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010) – su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.

Priežiūros institucija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriami veiksmai nėra laikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimu.

Jeigu yra pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje pažeidžia šio įstatymo priedo 4 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, priežiūros institucija apie tai praneša atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.

Jeigu kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus toje valstybėje, priežiūros institucija nedelsdama imasi reikiamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.

166 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdant priežiūrą, atliekant tyrimus ir patikrinimus vietoje

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).