Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas

@D1=19950418;D2=19960704;D3=19960909

Įstatymas skelbtas: Žin., 1995,

Nr. 36-887

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS

1995 m. balandžio 18 d. Nr. I-856

Vilnius

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTAS

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija,

Lietuvos Respublikos teismų ir kiti įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

statuto paskirtis - sureguliuoti Aukščiausiojo Teismo veiklą, kurios

nereglamentuoja galiojantys įstatymai, ir užtikrinti, kad būtų efektyviai

atliekamos Aukščiausiojo Teismo funkcijos.

I skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUSAS IR SUDĖTIS

1 straipsnis. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija:

1) Apeliacinio

teismo sprendimams, nuosprendžiams ir nutartims, priimtiems apeliacinės

instancijos teisme;

2) apygardų teismų sprendimams,

nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, priimtiems pirmosios instancijos

teisme.

Aukščiausiojo

Teismo senatas pagal Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimą nagrinėja bylas

dėl įsiteisėjusių Aukščiausiojo Teismo kolegijų nutarčių ar Apeliacinio teismo

kasacinių nutarčių, jeigu Senato sprendimas būtų reikšmingas vienodos teismų

praktikos taikant įstatymus formavimui.

Aukščiausiasis

Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Jis:

1)

skelbia Aukščiausiojo Teismo senato sprendimus, priimtus pagal Aukščiausiojo

Teismo pirmininko teikimą išnagrinėtose bylose, ir Senato aprobuotus

Aukščiausiojo Teismo kolegijų ir kitų teismų sprendimus. Į Aukščiausiojo Teismo

senato sprendimuose ir Senato aprobuotuose teismų sprendimuose esančius

įstatymo taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės ir kitos

institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;

2)

analizuoja teismų praktiką įstatymų taikymo klausimais;

3)

susipažindamas su apygardos teismų ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei

kitais būdais konsultuoja teisėjus įstatymų taikymo klausimais. Aukščiausiasis

Teismas gali konsultuoti ir apylinkių teismų teisėjus.

Aukščiausiasis

Teismas, neviršydamas savo įgaliojimų, sprendžia klausimus, kylančius iš

tarptautinių sutarčių.

Aukščiausiasis

Teismas turi teisę pareikšti pastabas ir pasiūlymus dėl rengiamų įstatymų

projektų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

2 straipsnis. Aukščiausiąjį Teismą

sudaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai ir teisėjai.

Aukščiausiajame Teisme yra Baudžiamųjų bylų skyrius, Civilinių bylų skyrius ir

Aukščiausiojo Teismo senatas.

Prie

Aukščiausiojo Teismo veikia Generalinė prokuratūra. Jos veiklą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų, Lietuvos

Respublikos prokuratūros ir kiti įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

3 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo

valdžios simboliai yra Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas.

Jie privalomi Aukščiausiojo Teismo senato ir kitose teismo posėdžių salėse,

taip pat Aukščiausiojo Teismo pirmininko kabinete.

Aukščiausiojo

Teismo teisėjų valdžios simboliai vykdant teisingumą yra mantija ir ženklas -

Lietuvos valstybės herbo atvaizdas.

Aukščiausiojo

Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

II skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATAS

5 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senatas:

1) nagrinėja bylas

pagal Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimus. Į Senato sprendimuose esančius

įstatymų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės, kitos

institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;

2)

aprobuoja teismų sprendimus, į kurių išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės,

kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;

3)

nagrinėja įstatymų taikymo teismų praktikoje apibendrinimo rezultatus;

4)

svarsto Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas šio Teismo skyrių pirmininkų

kandidatūras;

5)

skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisiją ir tvirtina jos

nuostatus;

6)

renka Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą ir tvirtina jo nuostatus;

7)

nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijų išvadų ir Teisėjų garbės teismo

sprendimų.

Aukščiausiojo

Teismo senato posėdžiuose bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksų taisykles. Darbo pasitarimo

kambaryje tvarką nustato Aukščiausiojo Teismo senato patvirtintas reglamentas.

Šio

straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose numatyti klausimai rengiami ir

svarstomi pagal Aukščiausiojo Teismo senato patvirtintų nuostatų reikalavimus.

Aukščiausiojo

Teismo senato sprendimai, Senato aprobuoti teismų sprendimai bei įstatymų

taikymo teismų praktikoje apibendrinimo rezultatai skelbiami Aukščiausiojo

Teismo biuletenyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

13 straipsnis. Lietuvos

Aukščiausiajame Teisme kasaciniams skundams, kasaciniams teikimams ir

kasacinėms byloms rengti bei nagrinėti sudaromi Civilinių bylų ir Baudžiamųjų

bylų skyriai.

Skyrių

darbui vadovauja skyrių pirmininkai.

14 straipsnis. Kasacinių bylų

iškėlimo ir kasacinių bylų nagrinėjimo posėdžius organizuoja skyrių

pirmininkai. Jie paskiria teisėjams bylas ir nustato jų nagrinėjimo posėdžiuose

dieną.

15 straipsnis. Teisėjai skyrių susirinkimuose svarsto:

1) Aukščiausiojo

Teismo senate aprobuotinus teismų sprendimus, į kurių išaiškinimus turės

atsižvelgti teismai, valstybinės bei kitos institucijos, taip pat kiti subjektai

taikydami tuos pačius įstatymus;

2)

įstatymo taikymo teismų praktikoje apibendrinimus;

3)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsiliepimams gauti atsiųstus įstatymų ir kitų

norminių aktų projektus;

4)

bylų nagrinėjimo organizacinius ir kitus klausimus.

Skyrių darbuotojų

susirinkimuose apžvelgiami nauji įstatymai, kiti norminiai aktai ir jų

pakeitimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

V skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PIRMININKO, SKYRIŲ

PIRMININKŲ IR

TEISĖJŲ SKYRIMO BEI ATLEIDIMO AR PAŠALINIMO IŠ PAREIGŲ

TVARKA.

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ ĮGALIOJIMŲ SUSTABDYMAS

21 straipsnis. Teisėjas ir teismas, vykdydamas teisingumą, yra

nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Priimdamas

sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės

nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais

norminiais aktais.

Valstybinės

valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių

partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo

ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Mitingai,

piketai bei kitokie grupių ar pavienių asmenų veiksmai arčiau negu 75 metrai

iki Teismo pastato ir Teisme, jeigu jais siekiama paveikti teisėją arba teismą,

yra baudžiami kaip kišimasis į teisėjų ar teismo veiklą.

22 straipsnis. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon

atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp

Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo.

Baudžiamąją

bylą teisėjui gali iškelti tik generalinis prokuroras.

Jeigu teisėjui

iškeliama baudžiamoji byla, jo įgaliojimus sustabdo Seimas, o tarp Seimo sesijų

• Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki nuosprendžio

baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

Teisėjas

negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jeigu teisėjas padaro

administracinį teisės pažeidimą, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas sprendžia

drausminės bylos iškėlimo klausimą.

23 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininkui skiriama pirmojo

laipsnio valstybinė pensija, jei jis bent dvejus metus ėjo šias pareigas. Ši

pensija yra skiriama asmeniui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus arba

pripažintam I ar II grupės invalidu. Pensija negali būti skiriama, o paskirtoji

turi būti panaikinama, jeigu Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atleistas iš

pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teistas už tyčinės nusikalstamos

veikos padarymą.

Aukščiausiojo

Teismo teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių

pensijų įstatymas ir kiti įstatymai.

Aukščiausiojo

Teismo teisėjų invalidumo pensijos ir pensijos dėl sužeidimo (suluošinimo) ar

profesinio susirgimo skiriamos pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros prie

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1445,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1690 (2003-04-24)

24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjui padaryta žala

sunaikinant arba sužalojant jo arba jo šeimos nariams priklausantį turtą dėl

priežasčių, susijusių su jo tarnybine veikla, atlyginama teisėjui arba jo

šeimos nariams valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo aparatą sudaro Aukščiausiojo

Teismo kancleris, Aukščiausiojo Teismo raštinė, Baudžiamųjų ir Civilinių bylų

skyrių raštinės, Teismų praktikos baudžiamosiose ir civilinėse bylose

apibendrinimo sektoriai, Normatyvinės informacijos centras bei kiti

struktūriniai padaliniai.

Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai turi patarėjus ir

padėjėjus, kurie jiems padeda atlikti pareigines funkcijas.

Aukščiausiojo

Teismo teisėjai turi padėjėjus, kurie padeda jiems parengti bylas, kasacinius

teikimus ir kasacinius skundus nagrinėjimui teismo posėdžiuose, padeda vykdyti

kitas teisėjų pareigas, išskyrus teisingumo vykdymą.

30 straipsnis. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas kas ketvirtį leidžia biuletenį, kuriame skelbia

Aukščiausiojo Teismo senato sprendimus, Senato aprobuotus Aukščiausiojo Teismo

kolegijų ir kitų teismų sprendimus, taip pat metodinę medžiagą apie įstatymų

taikymo praktiką bei teismų praktikos apžvalgas, kurioms pritarė Aukščiausiojo

Teismo senatas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

31 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo atlyginimą už darbą

sudaro pagal koeficientą nustatomas tarnybinis atlyginimas, priemoka už teisėjo

ištarnautus metus ir teisėjo tarnybinio atlyginimo priemoka, kurią

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o

Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkams, teisėjams ir kitiems darbuotojams –

Teismo pirmininkas.

Pradėjus įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės

politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytą

darbo apmokėjimo sistemą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, skyrių

pirmininkams ir teisėjams taikomos tame įstatyme nustatytos darbo apmokėjimo

sąlygos, kitiems darbuotojams taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-265, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1336 (2001 05 09)

32 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjui suteikiamos 40

kalendorinių dienų kasmetinės apmokamos atostogos. Asmenims, turintiems 10 metų

teisėjo darbo stažą, atostogos ilginamos 3 dienomis už kiekvienus po 10 metų

dirbtus metus, tačiau jos negali būti ilgesnės kaip 58 kalendorinės dienos.

33 straipsnis. Aukščiausiasis

Teismas finansuojamas iš valstybės biudžeto. Finansavimo sumą biudžeto įstatymo

atskira eilute tvirtina Seimas Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu.

Aukščiausiojo

Teismo veiklos finansinį ir materialinį- techninį aprūpinimą užtikrina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, laikydamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto nustatytų Teismo veiklos ir teisėjų

nepriklausomumo garantijų.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1395,

96.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1505 (96.07.05)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 20,

30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

statuto 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 20, 30 straipsnių

pakeitimo ir papildymo 1 straipsnio pirmosios dalies nuostatos galioja iki

naujų Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksų priėmimo ir

įsigaliojimo.

Šio įstatymo įgyvendinimą nusako:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1446, 96.07.09, Žin., 1996, Nr. 67-1607 (96.07.17)

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ

ĮSTATYMO 13, 17, 18, 19, 20, 21, 27, 29, 36, 42, 58, 60, 62 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO, LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTO 1, 2, 3, 4, 5, 6,

7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 20, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO,

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, CIVILINIO PROCESO KODEKSO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. IX-265, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1336 (2001 05 09)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO

TEISMO STATUTO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1445,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1690 (2003-04-24)

LIETUVOS

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTO 19 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas,

Nutarimas

2006-05-09,

Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. SAUSIO 24

D. REDAKCIJA), 3 DALIES (2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA), 4, 5, 6 DALIŲ (2002

M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 57 STRAIPSNIO 3 DALIES (2003 M. SAUSIO 28 D.

REDAKCIJA), 63 STRAIPSNIO 4 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 70

STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 71 STRAIPSNIO 2, 3

DALIŲ (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 72 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M.

SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 73 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D.

REDAKCIJA), 74 STRAIPSNIO 1 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 75

STRAIPSNIO 1 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 76 STRAIPSNIO 2 DALIES

(2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA), 77 STRAIPSNIO 3 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D.

REDAKCIJA), 78 STRAIPSNIO 2 DALIES (2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA), 79

STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 81 STRAIPSNIO 3, 7 DALIŲ

(2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 90 STRAIPSNIO 3, 7 DALIŲ (2002 M. SAUSIO 24

D. REDAKCIJA), 119 STRAIPSNIO 2, 5 DALIŲ (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 120

STRAIPSNIO 3, 4 PUNKTŲ (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 128 STRAIPSNIO 2

DALIES (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

"LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTAS" 11 STRAIPSNIO 3 DALIES 13

PUNKTO (1996 M. LIEPOS 4 D. REDAKCIJA), 17 STRAIPSNIO 1, 3 DALIŲ (1995 M. BALANDŽIO

18 D. REDAKCIJA), 4 DALIES (1996 M. LIEPOS 4 D. REDAKCIJA), 18 STRAIPSNIO 3

DALIES (1995 M. BALANDŽIO 18 D. REDAKCIJA) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

2003 M. VASARIO 10 D. DEKRETO NR. 2048 "DĖL APYGARDOS TEISMO TEISĖJO

ATLEIDIMO" 1 STRAIPSNIO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-05-16)

autrap@lrs.lt

19 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininką, skyrių pirmininkus

ir teisėjus už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba

priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padaryta nusikalstama veika,

Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1445,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1690 (2003-04-24)

4 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senatą sudaro Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, taip pat penki Baudžiamųjų bylų

skyriaus ir penki Civilinių bylų skyriaus didesnį Aukščiausiojo Teismo teisėjo

darbo stažą turintieji teisėjai. Kiti Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali

dalyvauti Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamojo balso teise,

išskyrus posėdžius, kuriuose nagrinėjamos bylos.

Aukščiausiojo

Teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Aukščiausiojo

Teismo senatas iš savo narių renka Senato sekretorių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

6 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo

senato pirmininkui aprobuotinus teismų sprendimus paprastai siūlo bylą

nagrinėjusi Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Siūlydama Aukščiausiojo

Teismo senatui aprobuoti teismo sprendimą, teisėjų kolegija kartu pateikia

Senato nutarimo dėl sprendimo aprobavimo projektą.

Teisę

siūlyti Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkui Senate svarstytinus įstatymų

taikymo teismų praktikoje klausimus turi Aukščiausiojo Teismo skyrių

pirmininkai ir teisėjai, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų pirmininkai,

teisingumo ministras, generalinis prokuroras. Pasiūlymai teikiami raštu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

7 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas, gavęs skundų

dėl teisėjų garbės teismų sprendimų, esant reikalui, gali pavesti Aukščiausiojo

Teismo teisėjui atlikti papildomą patikrinimą. Jis turi būti baigtas prieš dvi

savaites iki Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio.

Aukščiausiojo

Teismo senatas, nagrinėdamas skundus dėl egzaminų komisijų išvadų, išklauso

egzaminuotus asmenis, egzaminų komisijų pirmininkus, jeigu reikia, ir kitus

komisijų narius, ir po to priima nutarimą. Nustatęs, kad egzaminuojamojo asmens

skundas yra pagrįstas, Aukščiausiojo Teismo senatas panaikina Aukščiausiojo

Teismo egzaminų komisijos išvadą ir sudaro kitą komisiją pakartotiniams

egzaminams. Panaikinęs kitų Lietuvos teismų teisėjų egzaminų komisijos išvadas,

Aukščiausiojo Teismo senatas pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir

teisingumo ministrui sudaryti kitą komisiją šio asmens pakartotiniams

egzaminams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

8 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo

senato posėdžius, išskyrus tuos, kuriuose nagrinėjamos bylos pagal

Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimą, šaukia Aukščiausiojo Teismo senato

pirmininkas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Senato

posėdžiuose dalyvauja Senato nariai. Aukščiausiojo Teismo teisėjai, nesantys

Senato nariais, kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir

kiti teisėjai Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose gali dalyvauti su

patariamojo balso teise. Senato posėdžiuose taip pat turi teisę dalyvauti ir

pasisakyti svarstomais klausimais teisingumo ministras bei generalinis

prokuroras.

Aukščiausiojo

Teismo senato pirmininkas turi teisę į Aukščiausiojo Teismo senato posėdį

pakviesti ir kitų asmenų bei leisti jiems pasisakyti.

Aukščiausiojo

Teismo senato posėdžio darbotvarkė pranešama, dokumentų projektai išsiunčiami

Aukščiausiojo Teismo senato nariams, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų

pirmininkams, teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui ne vėliau kaip

prieš dešimt dienų iki posėdžio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1433,

96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

9 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas,

jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Aukščiausiojo Teismo senato

narių.

Aukščiausiojo

Teismo senato posėdžiui pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas,

o jo nesant - Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantis skyriaus

pirmininkas.

Pranešimus

dėl aprobuotinų teismų sprendimų ir įstatymų taikymo teismų praktikoje

apibendrinimo rezultatų daro Senato pirmininko paskirti Aukščiausiojo Teismo

skyrių pirmininkai, Senato nariai arba kiti Aukščiausiojo Teismo teisėjai.

Aukščiausiojo

Teismo senato nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu,

jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Aukščiausiojo Teismo senato

narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

Aukščiausiojo

Teismo senato nutarimus pasirašo Senato pirmininkas ir sekretorius.

Aukščiausiojo

Teismo senato nutarimai dėl teisėjų egzaminų komisijos išvadų ir Teisėjų garbės

teismo sprendimų yra galutiniai.

Aukščiausiojo Teismo

senato posėdyje rašomas protokolas. Protokolą pasirašo Senato pirmininkas ir

sekretorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

10 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo

senato sekretorius organizuoja, kad dokumentų projektai būtų laiku parengti posėdžiui,

šių dokumentų projektai ir posėdžio darbotvarkės laiku išsiųstos Teismų

įstatymo 21 straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems pareigūnams, garantuoja

tinkamą Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio protokolavimą, kontroliuoja, kad

Senato sprendimai ir nutarimai būtų laiku perduoti tarnautojams, atsakingiems

už Aukščiausiojo Teismo biuletenio leidimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

III skyrius. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PIRMININKO

IR SKYRIŲ PIRMININKŲ ĮGALIOJIMAI BEI KOMPETENCIJA

11 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas vadovauja

Teismo darbui, tvarko Teismui skirtus biudžeto asignavimus, įstatymų nustatyta

tvarka valdo, naudoja Aukščiausiajam Teismui patikėtą turtą ir juo disponuoja.

Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas, kaip teisėjas, nagrinėja bylas įeidamas į bet kurio

skyriaus kolegiją. Jis teikia kasacinius teikimus dėl įsiteisėjusių teismų

sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų išnagrinėjimo iš naujo kasacine

tvarka, įstatymų nustatytais atvejais atsisako priimti ar priima kasacinius

skundus ir perduoda juos teisėjams, taip pat sudaro teisėjų kolegijas,

sprendžiančias kasacinių bylų iškėlimo ir nagrinėjimo klausimus.

Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas:

1)

paskirsto Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir kitus darbuotojus į skyrius;

2)

organizuoja Aukščiausiojo Teismo teisėjų kvalifikacijos kėlimą seminaruose ar

kitokia forma;

3)

tvirtina Aukščiausiojo Teismo aparato struktūrą ir etatų sąrašą;

4)

tvirtina teismo struktūrinių padalinių nuostatus, darbuotojų pareigines

instrukcijas bei raštvedybos taisykles;

5)

priima ir atleidžia iš darbo Aukščiausiojo Teismo aparato darbuotojus, juos

skatina,o nusižengusiems skiria drausmines nuobaudas;

6)

nagrinėja skundus, prašymus ir kitokius raštus bei skirsto juos Teismo

struktūriniams padaliniams;

7)

šaukia Aukščiausiojo Teismo senatą bei pirmąjį visuotinį teisėjų susirinkimą ir

pirmininkauja jų posėdžiams;

8)

teikia Aukščiausiojo Teismo senatui teikimus dėl bylų nagrinėjimo Senate ir

paskiria bylos pranešėją;

9)

teikia Aukščiausiojo Teismo senatui aprobuoti teismų sprendimus, į kuriuos turi

atsižvelgti teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti

subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus;

10)

teikia Aukščiausiojo Teismo senatui pritarti metodinę medžiagą apie įstatymų

taikymo praktiką;

11)

teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų

skaičiaus;

12)

teikia Respublikos Prezidentui rekomendacijas dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų

paskyrimo ir atleidimo iš pareigų;

*13)

Aukščiausiojo Teismo senatui pritarus, siūlo Respublikos Prezidentui iš

paskirtų teisėjų teikti Seimui Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų

kandidatūras;

14)

skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisijos primininką ir

sekretorių;

15)

tvirtina Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų programą;

16)

kartu su teisingumo ministru sudaro Lietuvos teismų, išskyrus Aukščiausiąjį

Teismą, teisėjų egzaminų komisiją;

17)

kartu su teisingumo ministru tvirtina Teisėjų egzaminų komisijos nuostatus;

18)

kartu su teisingumo ministru tvirtina apylinkių, apygardų, Apeliacinio teismo

teisėjų egzaminų programą;

19)

kartu su teisingumo ministru nustato teisėjų darbo vertinimo dokumentų turinį

ir formą bei užtikrina šių žinių sistemingą kaupimą;

20)

kartu su teisingumo ministru nustato teismo posėdžių sekretoriaus tarnybinio

pasižadėjimo turinį ir formą;

21)

teikia teikimus Teisėjų tarybai dėl Teisėjų tarybos posėdžių sušaukimo, o būdamas

Teisėjų tarybos pirmininku, pats šaukia Teisėjų tarybos posėdžius;

22)

turi teisę iškelti drausminę bylą visiems Aukščiausiojo, Apeliacinio, apygardų

ir apylinkių teismų teisėjams;

23)

turi teisę Seimo statuto ir Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka dalyvauti

Seimo, jo komitetų ir komisijų, taip pat Vyriausybės posėdžiuose ir pareikšti

savo nuomonę svarstomais klausimais;

24)

vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas, spręsdamas aparato darbo ir kitus Teismo vidaus klausimus,

leidžia įsakymus.

Nesant

Aukščiausiojo Teismo pirmininko, jo įsakymu šias pareigas eina didesnį teisėjo

darbo stažą turintis skyriaus pirmininkas.

*Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

statutas“ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktas (1996 m. liepos 4 d.

redakcija; Žin., 1996, Nr. 67-1601), 17 straipsnio 1, 3 dalys (1995 m.

balandžio 18 d. redakcija; Žin., 1995, Nr. 36-887), 4 dalis (1996 m. liepos 4

d. redakcija; Žin., 1996, Nr. 67-1601), 18 straipsnio 3 dalis (1995 m.

balandžio 18 d. redakcija; Žin., 1995, Nr. 36-887) prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 84 straipsnio 11 punktui, 112

straipsnio 5 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam

teisinės valstybės principui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

12 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai vadovauja

skyrių ir atitinkamų Teismo aparato padalinių darbui.

Skyrių

pirmininkai:

1)

nagrinėdami bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai.

Jie teikia kasacinius teikimus dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų,

nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nagrinėjimo kasacine tvarka, įstatymų

nustatytais atvejais atsisako priimti arba priima kasacinius skundus ir

perduoda juos teisėjams;

2)

sudaro teisėjų kolegijas ir skiria jų pirmininkus, jeigu to nebuvo padaręs

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skirsto teisėjams kasacinius skundus,

kasacinius teikimus ir bylas, prižiūri jų nagrinėjimo eigą;

3)

teikia pasiūlymus Teismo pirmininkui dėl tarnybinių atlyginimų priemokų

teisėjams ir kitiems darbuotojams skyrimo ir jų premijavimo;

4)

vadovauja skyrių raštinėms;

5)

organizuoja teismų įstatymų taikymo praktikos analizavimo darbą skyriuose;

6)

tvirtina skyrių veiklos statistines ataskaitas;

7) vykdo kitus

įstatymų suteiktus įgaliojimus bei Aukščiausiojo Teismo pirmininko

organizacinius pavedimus.

Nesant

skyriaus pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko įsakymu šias pareigas eina

didžiausią teisėjo darbo stažą turintis skyriaus teisėjas.

IV skyrius. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SKYRIŲ DARBO

TVARKA

16 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas

išlaikęs Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminus:

1)

apygardos teismo arba Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 10

metų teisėjo darbo stažą;

2)

Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, taip pat ir

buvusios Generalinės prokuratūros prokuroras, turintis ne mažesnį kaip 10 metų

darbo stažą;

3)

socialinių mokslų daktaras, apgynęs teisių mokslo disertaciją.

Aukščiausiojo

Teismo teisėju be Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų gali būti skiriamas:

1)

socialinių mokslų habilituotas daktaras, apgynęs teisių mokslo disertaciją;

2)

buvęs Aukščiausiojo Teismo (taip pat ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. veikusio

Aukščiausiojo Teismo) teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinkus į

kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą.

17 straipsnis. *Aukščiausiojo Teismo

teisėjų kandidatūras parenka Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Aukščiausiojo

Teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką skiria Seimas Respublikos Prezidento

teikimu.

*Aukščiausiojo

Teismo skyrių pirmininkus, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui pasiūlius, iš

paskirtų teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

*Skyriaus

pirmininką atleidus iš pareigų, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas kitą skyriaus

pirmininko kandidatūrą pateikia svarstyti Aukščiausiojo Teismo senatui. Aukščiausiojo

Teismo senatui pritarus, skyriaus pirmininko kandidatūra pateikiama Respublikos

Prezidentui.

Asmuo,

Seimo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku, skyriaus pirmininku,

teisėju, pradeda eiti pareigas tik prisiekęs Seimui.

Aukščiausiojo

Teismo teisėjai skiriami iki 70 metų amžiaus.

Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas ir skyrių pirmininkai skiriami devyneriems metams.

*Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

statutas“ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktas (1996 m. liepos 4 d. redakcija;

Žin., 1996, Nr. 67-1601), 17 straipsnio 1, 3 dalys (1995 m. balandžio 18

d. redakcija; Žin., 1995, Nr. 36-887), 4 dalis (1996 m. liepos 4 d.

redakcija; Žin., 1996, Nr. 67-1601), 18 straipsnio 3 dalis (1995 m. balandžio

18 d. redakcija; Žin., 1995, Nr. 36-887) prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 84 straipsnio 11 punktui, 112 straipsnio 5

daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1395, 96.06.20,

Žin., 1996, Nr. 64-1505 (96.07.05)

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

18 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir skyrių

pirmininkai atleidžiami iš pareigų šiais pagrindais:

1)

savo noru;

2)

sulaukę 70 metų;

3)

dėl sveikatos būklės;

4)

kai išrenkami į kitas pareigas arba pačių sutikimu perkeliami į kitą darbą;

5)

kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą;

6)

kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.

Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas atleidžiamas iš pareigų Seimo nutarimu pagal Respublikos

Prezidento teikimą tais pačiais pagrindais kaip ir Aukščiausiojo Teismo

teisėjai, be to, dar ir pasibaigus įgaliojimų laikui.

*Aukščiausiojo

Teismo teisėjai ir skyrių pirmininkai atleidžiami iš pareigų Seimo nutarimu

pagal Respublikos Prezidento teikimą, pasiūlius Aukščiausiojo Teismo

pirmininkui.

*Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

statutas“ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktas (1996 m. liepos 4 d. redakcija;

Žin., 1996, Nr. 67-1601), 17 straipsnio 1, 3 dalys (1995 m. balandžio 18

d. redakcija; Žin., 1995, Nr. 36-887), 4 dalis (1996 m. liepos 4 d. redakcija;

Žin., 1996, Nr. 67-1601), 18 straipsnio 3 dalis (1995 m. balandžio 18 d.

redakcija; Žin., 1995, Nr. 36-887) prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 84 straipsnio 11 punktui, 112 straipsnio 5

daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

20 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo

teisėjai ir skyrių pirmininkai atsako drausmine tvarka Teisėjų garbės teisme,

kurio tikslai yra saugoti Teismo autoritetą ir teisėjo vardo garbę, užtikrinti

darbo drausmę.

Aukščiausiojo Teismo

teisėjų garbės teismą iš trijų narių renka Aukščiausiojo Teismo senatas

penkeriems metams. Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismas nagrinėja

Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausmines bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

teismų įstatymu ir Aukščiausiojo Teismo senato patvirtintais Aukščiausiojo

Teismo teisėjų garbės teismo nuostatais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1433, 96.07.04,

Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

VI skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS

IR NEPRIKLAUSOMUMO GARANTIJOS

25 straipsnis. Kai Aukščiausiojo Teismo teisėjas atleidžiamas iš

pareigų pasibaigus įgaliojimams, sulaukus įstatymo nustatyto pensinio amžiaus

ar dėl sveikatos būklės, jam išmokama 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio

dydžio išeitinė pašalpa. Aukščiausiojo Teismo teisėjui mirus, tokio pat dydžio

pašalpa išmokama jo šeimai. Kai Aukščiausiojo Teismo teisėjas atleidžiamas iš

pareigų savo noru, išrinkus į kitas pareigas ar jo sutikimu perkėlus į kitą darbą,

jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

Teisėjui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka arba atleistam

įsiteisėjus teisėją apkaltinusiam teismo nuosprendžiui arba pažeminus teisėjo

vardą, išeitinė pašalpa nemokama.

26 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo

teisėjui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, jo šeimai išmokama 10 metų

teisėjo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Žuvusysis laidojamas

valstybės lėšomis.

Teisėjui,

sužeistam dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, taip pat dėl profesinės ligos

tapusiam invalidu, išmokama kompensacija:

I

grupės invalidui - 60 mėnesių teisėjo darbo užmokesčio dydžio;

II

grupės invalidui - 48 mėnesių teisėjo darbo užmokesčio dydžio;

III

grupės invalidui - 36 mėnesių teisėjo darbo užmokesčio dydžio;

sunkaus ar apysunkio

sužeidimo (suluošinimo) atveju - 24 mėnesių teisėjo darbo užmokesčio dydžio;

lengvo

sužeidimo (suluošinimo) atveju - 12 mėnesių teisėjo darbo užmokesčio dydžio.

Teisėjo

žuvimo ar sužeidimo (suluošinimo) dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, taip

pat profesinio susirgimo atvejais kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal

įvykio ar profesinio susirgimo nustatymo metu gautą jo darbo užmokestį.

Teisėjai

valstybės lėšomis apdraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines

pareigas.

VII skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO APARATAS

28 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo vidaus veiklą organizuoja

Aukščiausiojo Teismo kancleris, kurį skiria, atleidžia iš pareigų ir kurio

kompetenciją nustato Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Aukščiausiojo Teismo

kancleris yra atsakingas Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

29 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kancleris, organizuodamas ir

kontroliuodamas Teismo aparato struktūrinių padalinių, išskyrus Aukščiausiojo

Teismo pirmininko sekretoriatą, veiklą, turi šias teises ir pareigas:

1)

atsako už tai, kad Aukščiausiojo Teismo aparato struktūriniai padaliniai

atliktų jiems pavestas funkcijas;

2)

užtikrina tinkamą teismo posėdžių organizavimą, rimtį ir tvarką teisme;

3)

atsako už Aukščiausiojo Teismo raštvedybą;

4)

sprendžia Aukščiausiojo Teismo ūkinius ir finansinius klausimus;

5)

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui sutikus, priima į darbą Aukščiausiojo Teismo

darbuotojus, atliekančius ūkines ir technines funkcijas;

6)

organizuoja lankytojų priėmimą Aukščiausiojo Teismo priimamajame;

7)

atsako už informacinės medžiagos apie Aukščiausiojo Teismo veiklą kaupimą;

8)

vykdo kitus Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavedimus.

Aukščiausiojo

Teismo kancleris savo kompetencijos klausimais leidžia įsakymus.

VIII skyrius. KITI KLAUSIMAI