Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2013-06-18

Paskutinį kartą atnaujinta 2024-01-01

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 66

Pakeitimų istorija JSON API

Gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, priežiūros institucija nagrinėja ir vertina:

1) investicinio fondo taisyklių atitiktį šio įstatymo nustatytiems reikalavimams;

2) investicinio fondo atitiktį šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytiems reikalavimams;

3) prospektą, jeigu jis privalo būti parengtas vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymu ir Reglamentu (ES) 2017/1129.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2361, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11983

Investicinis fondas laikomas įsteigtu pagal šį įstatymą, kai priežiūros institucija pritaria investicinio fondo taisyklėms.

Priežiūros institucija turi teisę nepritarti investicinio fondo taisyklėms, jeigu:

1) nepateikti arba pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) informacija;

2) investicinis fondas arba šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) informacija neatitinka šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimų;

3) yra duomenų, kad valdymo įmonė nesugebės užtikrinti patikimo ir skaidraus investicinio fondo valdymo arba užtikrinti, kad būtų nuolat laikomasi visų šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, ir (ar) investicinio fondo taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Apie pritarimą arba nepritarimą investicinio fondo taisyklėms priežiūros institucija praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytai valdymo įmonei per 2 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo priežiūros institucijai.

29 straipsnis. Investicinio fondo taisyklės

Investicinio fondo taisyklės tvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu.

Investicinio fondo taisyklėse nustatomi valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių santykiai. Jose turi būti nurodyta:

1) investicinio fondo pavadinimas, iš kurio būtų galima nustatyti jo veiklos tipą (atvirojo ar uždarojo tipo fondas), ir informacija, leidžianti nustatyti, kad šis fondas yra pagal šį įstatymą veikiantis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriuos investicinis fondas atitinka;

3) investicinio fondo valdymo įmonės ir turto saugotojo pavadinimai ir buveinės;

4) investicinio fondo veiklos trukmė, jeigu veikla terminuota;

5) investicinį fondą sudarančio turto investavimo strategija ir jos keitimo tvarka;

6) investicinio fondo dalyvių teisės ir pareigos;

7) valdymo įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą; sandoriai, kuriuos valdymo įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;

8) investicinių vienetų įsigijimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;

9) investicinių vienetų išpirkimo sustabdymo ir atnaujinimo pagrindai ir tvarka;

10) investicinio fondo pajamų skirstymo dažnumas, metodai ir išmokėjimo tvarka;

11) atlygio valdymo įmonei apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;

12) kitų išlaidų, dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, sąrašas ir apskaičiavimo metodika;

13) informacijos apie investicinį fondą skelbimo tvarka;

14) investicinio fondo turto įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;

15) investicinių vienetų išpirkimo ir pardavimo kainos nustatymo tvarka;

16) investicinio fondo panaikinimo pagrindai ir procedūra;

17) investicinio fondo taisyklių pakeitimo tvarka;

18) investicinių vienetų klasės ir (ar) serijos (jeigu yra), jų suteikiamų teisių ir pareigų apimtis ir taikomi apribojimai;

19) investicinio fondo valdymo įmonės ir turto saugotojo pakeitimo sąlygos ir tvarka.

Investicinio fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančių nuostatų.

Prireikus investicinio fondo taisyklės turi būti keičiamos.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tvarkų, taisyklių ir procedūrų investicinio fondo taisyklėse nurodyti nebūtina, jeigu jos nesiskiria nuo šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytųjų ir tai aiškiai nurodoma investicinio fondo taisyklėse, pateikiant nuorodas į konkrečius taikomus teisės aktus ir apibrėžiant jų taikymo apimtį.

30 straipsnis. Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimas ir kai kurie ypatumai

Valdymo įmonė, ketinanti steigti investicinę bendrovę, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, privalo gauti priežiūros institucijos pritarimą tokios investicinės bendrovės steigimo dokumentams. Priežiūros institucijos pritarimas investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams būtinas prieš pradedant akcijų platinimą arba prieš pradedant siūlyti įnešti įnašus.

Norėdama gauti pritarimą investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams, valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti:

1) investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentus, kuriems teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, nustatyta tvarka yra pritarę tos bendrovės steigėjai;

2) prospektą;

3) informaciją apie investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, turto saugotoją, sąskaitų tvarkytoją, administravimo paslaugas teiksiantį asmenį ir kitus paslaugų teikėjus, kurių paslaugos darys esminę įtaką šios investicinės bendrovės valdymui;

4) patvirtinimo dokumentą, kad valdymo įmonė yra parengusi ir patvirtinusi investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, investavimo rizikos valdymo politikos aprašą;

5) patvirtinimo dokumentą, kad valdymo įmonė yra parengusi pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, išskyrus atvejus, kai investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įstatuose ir prospekte yra nurodyta, kad šios investicinės bendrovės akcijas gali įgyti tik profesionalieji investuotojai.

Gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, priežiūros institucija nagrinėja ir vertina:

1) steigimo dokumentų atitiktį šio įstatymo nustatytiems reikalavimams;

2) investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, atitiktį šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytiems reikalavimams;

3) prospektą, jeigu jis privalo būti parengtas vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymu ir Reglamentu (ES) 2017/1129.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2361, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11983

Investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, laikoma įsteigta pagal šį įstatymą, kai valdymo įmonė ją įregistruoja Juridinių asmenų registre ir priežiūros institucija pritaria šios investicinės bendrovės steigimo dokumentams.

Priežiūros institucija turi teisę nepritarti investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams, jeigu:

1) nepateikti arba pateikti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) informacija;

2) investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, arba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) informacija neatitinka šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimų;

3) yra duomenų, kad valdymo įmonė nesugebės užtikrinti patikimo ir skaidraus investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo arba nesugebės užtikrinti, kad būtų nuolat laikomasi visų šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir (ar) šios investicinės bendrovės steigimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Apie pritarimą arba nepritarimą investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams priežiūros institucija praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytai valdymo įmonei per 2 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo priežiūros institucijai.

Investicinėje bendrovėje, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas tokios investicinės bendrovės valdymas, atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.

Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, kapitalui taikomi atitinkamą teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, turi teisę šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis dėl investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo suteikimo. Investicinės bendrovės sutartis su valdymo įmone pasibaigia priežiūros institucijos sprendimo suteikti investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimą dieną.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

INVESTICINĖS BENDROVĖS YPATUMAI

31 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

Investicinės bendrovės, kurios teisinė forma akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė ir kuri yra atvirojo tipo, kapitalas gali būti kintamas, jeigu tai numatyta šios bendrovės įstatuose.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės bendrovės kapitalo dydis yra lygus jos grynųjų aktyvų vertei, o akcijos vertė kinta priklausomai nuo grynųjų aktyvų vertės pokyčio. Akcijų skaičiaus ir akcijos nominaliosios vertės, jeigu nustatyta, kintamumui netaikomi Akcinių bendrovių įstatyme nustatyti bendrovės įstatų keitimo ir jų paskelbimo Juridinių asmenų registre reikalavimai.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų investicinių bendrovių įstatuose nustatyta ir taikoma tvarka gali skirtis nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos:

1) akcijų išleidimo, pasirašymo, apmokėjimo ir (ar) išpirkimo tvarkos;

2) dividendų, dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį išmokėjimo bendrovės akcininkams tvarkos;

3) akcininkų pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamas akcijas nustatymo tvarkos;

4) rezervų sudarymo tvarkos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų investicinių bendrovių pavadinime ir dokumentuose, kuriuos jos naudoja turėdamos santykių su kitais subjektais, turi būti nurodyta, kad ši bendrovė yra investicinė kintamojo kapitalo bendrovė.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės bendrovės įstatuose nereikalaujama nurodyti įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus bei akcijų nominaliosios vertės. Investicinės bendrovės įstatuose gali būti nurodomas maksimalus kapitalo dydis (didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų) ir minimalus kapitalo dydis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės bendrovės įstatuose taip pat turi būti nurodyta, kad ši bendrovė gali bet kuriuo metu, neperžengdama maksimalaus ir minimalaus kapitalo dydžio ribų, išleisti, išpirkti ar vėl parduoti savo akcijas. Tik visiškai apmokėtos šių investicinių bendrovių akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą.

Jeigu investicinės bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų, dokumentas, kuriuo patvirtinamas šios bendrovės pasirašytojo kapitalo dydis (pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma arba grynųjų aktyvų vertė, kai akcijos neturi nominaliosios vertės), apskaičiuotas ataskaitinių finansinių metų pabaigos dieną, per 30 dienų nuo bendrovės ataskaitinių finansinių metų pabaigos turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Išleidžiant papildomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės bendrovės akcijas, siūlant įnešti įnašus, nebūtina atsižvelgti į akcijos vertę, nustatytą pagal išleidimo metu esančią grynųjų aktyvų vertę.

Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių įstatų turiniui šio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 5 dalys taikomos mutatis mutandis. Šių bendrovių įstatai pateikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui po to, kai jiems pritaria priežiūros institucija, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms akcinėms bendrovėms, kurių akcijos platinamos arba siūlymas įnešti įnašą teikiamas iš anksto nustatytai ir žinomai asmenų grupei, arba tai atliekama investuotojo iniciatyva be ankstesnio valdymo įmonės arba investicinės bendrovės-valdytojos kreipimosi į šiuos asmenis:

1) šio straipsnio 2–6 dalys netaikomos;

2) taikomos šio įstatymo 32 straipsnio 1–9 dalys.

32 straipsnis. Investicinės bendrovės, kurios kapitalas nekintamas, ypatumai

Investicinės bendrovės, kurios teisinė forma akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė ir kurios kapitalas nekintamas, įstatuose gali būti nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

1) nustatyti didžiausią sumą, už kurią gali būti pasirašytos bendrovės akcijos, ir

2) įgalioti valdymo įmonę arba investicinės bendrovės-valdytojos valdybą visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nurodytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos, priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo neviršijant šios dalies 1 punkte nurodytos sumos.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju investicinės bendrovės įstatuose nurodoma:

1) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu nustatyta didžiausia suma, už kurią gali būti pasirašytos bendrovės akcijos, ir

2) įstatinio kapitalo dydis, kuris atitinka pasirašytojo kapitalo dydį (pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių sumą arba grynųjų aktyvų vertę, jeigu akcijos neturi nominaliosios vertės) vėliausiu iš šių terminų: bendrovės įregistravimo, leidimo vykdyti veiklą gavimo arba šios dalies 1 punkte nurodyto visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dieną.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje investicinėje bendrovėje, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai priimami, jeigu jiems balsuodami atskirai pritaria kiekvienos tų klasių akcijų savininkai, su kurių teisėmis yra susiję šie sprendimai.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliojimo terminui pasibaigus, toks įgaliojimas gali būti suteiktas naujam, ne ilgesniam kaip 5 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių.

Dokumentas, kuriuo patvirtinamas šio straipsnio 1 dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Jeigu taikoma šio straipsnio 2 dalis, dokumentas, rodantis investicinės bendrovės pasirašytojo kapitalo dydį (pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių sumą arba grynųjų aktyvų vertę, kai akcijos neturi nominaliosios vertės), apskaičiuotą ataskaitinių finansinių metų pabaigos dieną, per 30 dienų nuo bendrovės ataskaitinių finansinių metų pabaigos turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Informacija apie valdymo įmonės arba investicinės bendrovės-valdytojos valdybos sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo neviršijant investicinės bendrovės įstatuose nurodytos didžiausios sumos, už kurią gali būti pasirašytos akcijos, investicinės bendrovės akcininkams atskleidžiama bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai taikoma šio straipsnio 2 dalis ir investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, neperžengiant įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnio 11 dalis netaikoma. Investicinės bendrovės įstatinis kapitalas laikomas sumažintu investicinei bendrovei tinkamai įvykdžius Akcinių bendrovių įstatymo 53 straipsnyje nustatytas pareigas dėl akcininkų ir kreditorių informavimo bei investicinės bendrovės prievolių vykdymo užtikrinimo ir išsprendus ginčus dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, jeigu tokių buvo, ir valdymo įmonei arba investicinės bendrovės-valdytojos valdybai paskelbus apie sumažintą investicinės bendrovės įstatinį kapitalą valdymo įmonės ir (arba) investicinės bendrovės interneto svetainėje. Akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnio 9 dalis ir 53 straipsnio 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis, įstatų pateikimą ir įregistravimą Juridinių asmenų registre pakeičiant informacijos apie sumažintą investicinės bendrovės įstatinį kapitalą paskelbimu investicinės bendrovės ir (arba) valdymo įmonės interneto svetainėje.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės bendrovės, kurios akcijos platinamos viešai, visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, esant Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytoms aplinkybėms, išskyrus atvejus, kai investicinės bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose nurodytas bendrovės turtas yra arba išmokėjus dividendus tampa bent 1,5 karto mažesnis negu šiose ataskaitose nurodytų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams suma ir (ar) grynųjų aktyvų vertės dydis nebeatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Apie tai, kad išmokėjus dividendus investicinės bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, nurodoma bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose.

Tuo atveju, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta investicinė bendrovė akcininko reikalavimu išperka jam priklausančias akcijas, šiam išpirkimui (savų akcijų įgijimui arba kai šias akcijas įgyja patronuojamoji bendrovė) netaikomi Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio 1–5, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyti reikalavimai, jeigu savų akcijų įgijimo šioje dalyje nurodytu atveju tvarka nustatyta investicinės bendrovės įstatuose. Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio 14 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis. Įsigijus šias akcijas, investicinės bendrovės nuosavas kapitalas negali tapti mažesnis už įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.

10.

11.

Šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms bendrovėms.

12.

Investicinių bendrovių, kurių kapitalas nekintamas, įstatų turiniui šio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis.

33 straipsnis. Papildomi investicinės bendrovės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, ypatumai

34 straipsnis. Investicinės bendrovės, kurios teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, ypatumai

Investicinių bendrovių, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, steigimo dokumentuose nustatyta ir taikoma tvarka gali skirtis nuo Ūkinių bendrijų įstatyme nustatytos:

1) įnašų įnešimo ir (ar) grąžinimo tvarkos;

2) pelno paskirstymo tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams tvarkos.

Siūlant įnešti įnašus į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą investicinę bendrovę, nebūtina atsižvelgti į dalyvio įnašo vertę, nustatytą pagal išleidimo metu esančią grynųjų aktyvų vertę.

Investicinių bendrovių, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, steigimo dokumentų turiniui šio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ IŠLEIDIMO, ĮSIGIJIMO IR IŠPIRKIMO, ĮNAŠŲ ĮNEŠIMO IR GRĄŽINIMO TVARKA

35 straipsnis. Investicinių vienetų, akcijų išleidimas ir įsigijimas, įnašų įnešimas

Kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai, akcijos išleidžiami, įsigyjami, įnašai įnešami steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Investicinių vienetų, akcijų apmokėjimas nepiniginiu įnašu, investuotojui priklausančio nepiniginio įnašo įnešimas

Kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai, akcijos gali būti apmokami apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu. Į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją gali būti įnešamas investuotojui nuosavybės teise priklausantis nepiniginis įnašas, jeigu valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja užtikrina nuolatinį aktyvų tokio nepiniginio įnašo valdymą ir apmokėjimo nepiniginiu įnašu ar nepiniginio įnašo įnešimo galimybė numatyta steigimo dokumentuose.

Nepiniginiu įnašu gali būti kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją atitinkantis turtas. Nepiniginiu įnašu negali būti iš civilinės apyvartos išimtas turtas, taip pat darbai ir paslaugos.

Nepiniginis įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitoje, be kitos informacijos, turi būti nurodyti Akcinių bendrovių įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nustatyti duomenys ir informacija.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei iki investicinių vienetų, akcijų įsigijimo ar nepiniginio įnašo įnešimo. Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę su turto vertinimo ataskaita susipažinti visiems to pareikalavusiems kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.

Į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją gali būti įnešamas nepiniginis įnašas tik tuo atveju, jeigu tokio nepiniginio įnašo vertė yra patvirtinta rašytiniu valdymo įmonės ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, jeigu valdymas neperduotas valdymo įmonei, tikrųjų narių sprendimu.

Investicinių vienetų ar akcijų, kurie apmokami nepiniginiu įnašu, vertė arba į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją įnešamo nepiniginio įnašo vertė negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.

Investiciniai vienetai, akcijos laikomi apmokėtais nepiniginiu įnašu, nepiniginis įnašas į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją laikomas įneštu, kai investuotojas perduoda visą investicinių vienetų, akcijų pasirašymo sutartyje ar sutartyje, kurioje aptariamas įnašo įnešimas, nurodytą turtą (paskutinę turto dalį) kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybėn.

37 straipsnis. Investicinių vienetų, akcijų išpirkimas, įnašų grąžinimas

Atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos privalo būti išperkami arba dalyvio įnašas grąžinamas dalyviui pareikalavus. Už išpirktus investicinius vienetus ar akcijas atsiskaitoma arba dalyvio įnašas grąžinamas steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos išperkami ir už juos atsiskaitoma arba dalyvio įnašas grąžinamas steigimo dokumentuose nustatyta tvarka arba atsiradus įstatymuose nustatytoms aplinkybėms.

Paraišką išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių, turėdamas kito sutuoktinio įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos rašytinės formos.

38 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų kaina

Investicinių vienetų ar akcijų kaina nustatoma steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo, įnašų grąžinimo sustabdymas

Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą turi valdymo įmonė, investicinė bendrovė-valdytoja ir priežiūros institucija, jeigu tai būtina visuomenės ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams apsaugoti.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą gali sustabdyti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą nedelsiant turi būti pranešama priežiūros institucijai.

Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą priėmimo momento draudžiama:

1) priimti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo paraiškas arba prašymus grąžinti įnašus;

2) atsiskaityti už investicinius vienetus ar akcijas arba grąžinti įnašus, kuriuos išpirkti arba grąžinti buvo pareikalauta iki sprendimo sustabdyti išpirkimą arba įnašų grąžinimą priėmimo.

Apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja nedelsdama turi pranešti asmenims, per kuriuos vykdomas investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas arba įnašų grąžinimas. Kai sprendimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą priima valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja, jos apie tai turi pranešti taip pat ir priežiūros institucijai. Tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos siūlomi kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse, priežiūros institucija apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą turi pranešti ir kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms. Apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja turi paskelbti per visuomenės informavimo priemones, išskyrus atvejus, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami arba siūlymas įnešti įnašą teikiamas iš anksto nustatytai ir žinomai asmenų grupei arba tai atliekama investuotojo iniciatyva be ankstesnio valdymo įmonės arba investicinės bendrovės-valdytojos kreipimosi į šiuos asmenis. Šiais atvejais apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą dalyviai informuojami steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo, įnašų grąžinimo atnaujinimas

Jeigu sprendimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą priėmė priežiūros institucija, teisę atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą turi tik priežiūros institucija arba teismas, panaikinęs tokį priežiūros institucijos sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja, priėmusios sprendimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą.

Apie sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą arba įnašų grąžinimą turi būti pranešama tokia pačia tvarka kaip ir apie investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo arba įnašų grąžinimo sustabdymą.

DEVINTASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ TURTO INVESTAVIMO YPATUMAI IR TURTO VERTĖS NUSTATYMAS

41 straipsnis. Turto investavimas

Kolektyvinio investavimo subjekto turtas turi būti investuojamas į steigimo dokumentuose nurodytus investavimo objektus, laikantis investavimo rizikos valdymo politikos, pagal kurią nustatoma visa svarbi rizika, kurią patiria arba gali patirti šis kolektyvinio investavimo subjektas.

Kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuojant į paskolas, turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų investavimo į paskolas veiklai taikomų papildomų reikalavimų.

Priežiūros institucija parengia taisykles, kuriose nustatomi išsamūs investavimo rizikos valdymo politikai keliami reikalavimai.

Kolektyvinio investavimo subjekto turtą draudžiama skolinti jo dalyviams, išskyrus tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikruosius narius, jeigu tokia galimybė numatyta tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos steigimo dokumentuose.

42 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis steigimo dokumentuose nurodytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis ir rinkoje pripažintų valdytojų asocijuotų struktūrų rekomenduojamais turto vertinimo principais ir metodais.

Kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

Kolektyvinio investavimo subjektas gali turėti skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. Kai kolektyvinio investavimo subjektas turi skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 43 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas arba akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas išpirkti.

44 straipsnis. Pareiga parengti prospektą

Valdymo įmonė (kiekvienam savo valdomam kolektyvinio investavimo subjektui) ar investicinė bendrovė-valdytoja privalo parengti prospektą. Prospektas rengiamas ir investuotojams teikiamas šio įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai kolektyvinio investavimo subjektui taikoma Vertybinių popierių įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/1129 nustatyta pareiga parengti prospektą. Tokiu atveju šiame skyriuje nustatyti reikalavimai taikomi tiek, kiek Vertybinių popierių įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/1129 nenustatyta kitaip.

Jeigu kolektyvinio investavimo subjektui taikoma Vertybinių popierių įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/1129 nustatyta pareiga parengti prospektą, prospektas rengiamas ir investuotojams teikiamas Vertybinių popierių įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/1129 nustatyta tvarka. Tokiu atveju investicinių vienetų ar akcijų platinimui, siūlymui įnešti įnašą arba įtraukiant investicinius vienetus, akcijas arba teises į prekybą reguliuojamoje rinkoje taikomos Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 nuostatos dėl vertybinių popierių viešo siūlymo ir įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2361, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11983

45 straipsnis. Prospekto reikalavimai

Prospekte turi būti pateikta visa reikalinga informacija, kurios pagrindu investuotojas galėtų suprasti ir tinkamai įvertinti jam siūlomos investicijos esmę bei jai būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Siekiant šio tikslo, prospekte turi būti aprašyta kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija, nurodyti galimi investicijų objektai, jeigu taikoma, – investicinių priemonių portfelio diversifikavimo principai, aptarta investavimo rizikos valdymo politika, paaiškinti rizikos veiksniai ir pateikta kita su siūlomomis investicijomis susijusi esminė informacija. Kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į paskolas, prospekte turi būti pateikta ir šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta informacija.

Esminė prospekto informacija turi būti atnaujinama išleidžiant naują investicinių vienetų ar akcijų emisiją arba iš naujo siūlant įnešti įnašą.

46 straipsnis. Prospekto skelbimo ir pateikimo investuotojui tvarka

Prospektas privalo būti skelbiamas viešai tik tais atvejais, kai jis turi būti parengtas pagal Vertybinių popierių įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/1129 nustatytus reikalavimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2361, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11983

Prospekto kopija privalo būti nemokamai pateikiama investuotojui prieš investicinių vienetų, akcijų įsigijimo sutarties sudarymą, įnašo įnešimą arba įsipareigojimo tai padaryti ateityje pasirašymą, taip pat prospekto kopiją gauti pageidaujančiam investuotojui.

Steigimo dokumentai privalo būti pateikiami investuotojui kaip prospekto priedai. Steigimo dokumentų pridėti nebūtina, jeigu investuotojui pranešama, kad šie dokumentai bus pateikti jo pageidavimu, arba nurodoma, kur galima su jais susipažinti.

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis investicinėms bendrovėms, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, netaikomas tuo atveju, kai šios bendrovės akcijų pardavimo tvarka yra nustatyta jos įstatuose.

48 straipsnis. Metų veiklos ataskaitos pateikimo dalyviui tvarka

Kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės metų veiklos ataskaita kartu su auditoriaus išvada turi būti prieinama visiems kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.

Kolektyvinio investavimo subjekto metų veiklos ataskaitos kopija privalo būti nemokamai pateikiama investuotojui prieš investicinių vienetų, akcijų įsigijimo sutarties sudarymą, įnašo įnešimą arba įsipareigojimo tai padaryti ateityje pasirašymą, taip pat kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės metų veiklos ataskaitą gauti pageidaujančiam dalyviui.

49 straipsnis. Informacija apie investicinio vieneto, akcijos ar įnašo vertę

Informacija apie kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui priklausančių investicinių vienetų, akcijų ar įnašo vertę turi būti pateikiama dalyvio pageidavimu, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

50 straipsnis. Investicinių vienetų, akcijų siūlymas, siūlymas įnešti įnašus ir reklama

Investuotojams skirta reklaminio pobūdžio informacija turi būti lengvai atpažįstama. Ji turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.

Rengiant investuotojams reklaminio pobūdžio informaciją ir ją viešinant, turi būti vadovaujamasi šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/1129 nustatytais apribojimais ir nuostatomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2361, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11983

Reklaminio pobūdžio informacijoje apie vykdomą viešą investicinių vienetų, akcijų siūlymą ar viešą siūlymą įnešti įnašą turi būti nurodoma, kad yra parengtas prospektas, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, jeigu reikalaujama jį parengti, taip pat vietos, kuriose galima jį gauti arba su juo susipažinti.

Kolektyvinio investavimo subjekto reklamoje turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad įsigyti jo investicinius vienetus ar akcijas arba įnešti įnašą gali tik šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys informuotieji investuotojai.

51 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės-valdytojos buhalterinė apskaita ir auditas

Valdymo įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinių atskaitų rinkinys rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, tarptautiniais apskaitos standartais.

Kolektyvinio investavimo subjektų buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka.

Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės-valdytojos finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio auditui (toliau – auditas) taikomi Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituotas. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjektų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Finansinių ataskaitų audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal steigimo dokumentus, ar įvertintas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos patvirtintų pagrindinių funkcijų atlikimo kontrolės ir investavimo rizikos išskaidymo priemonių veiksmingumas, taip pat nurodyti visus nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus.

Priežiūros institucijos reikalavimu valdymo įmonė privalo pateikti savo ar savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, o investicinė bendrovė-valdytoja – savo finansinių ataskaitų rinkinio paaiškinimus ir auditorius – su atliktu auditu bei nustatytais šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimais susijusius paaiškinimus.

Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės, jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar investicinės bendrovės-valdytojos auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai aplinkybes ar faktus, kurie gali:

1) iš esmės pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, kuriais nustatomos veiklos leidimų išdavimą ar priežiūros institucijos pritarimo suteikimą reguliuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja valdymo įmonių arba kolektyvinio investavimo subjektų veiklą;

2) trukdyti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą;

3) sudaryti pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų rinkinį ar formuoti sąlyginę nuomonę.

Auditorius taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai šio straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus faktus ir aplinkybes, paaiškėjusias atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su valdymo įmone ar investicine bendrove-valdytoja, auditą.

Šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų padarinių.

52 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės metų veiklos ataskaita

Valdymo įmonė (kiekvienam savo valdomam kolektyvinio investavimo subjektui) ar investicinė bendrovė-valdytoja privalo parengti metų veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama informacija, leidžianti investuotojams daryti pagrįstas išvadas apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą, finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Investicinio fondo metų veiklos ataskaitoje privalo būti pateikiama:

1) grynųjų aktyvų ataskaita;

2) grynųjų aktyvų pokyčio ataskaita;

3) aiškinamasis raštas;

4) veiklos apžvalga;

41) informacija, nurodyta Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose;

TAR pastaba. 52 straipsnio 2 dalies 41 punkto nuostatos taikomos rengiant 2022 ir vėlesnių metų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų metų veiklos ataskaitas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-803, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27381

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-803, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27381

5) kita svarbi informacija, iš kurios investuotojai galėtų daryti pagrįstas išvadas dėl investicinio fondo veiklos ir jos rezultatų.

Investicinės bendrovės metų veiklos ataskaitoje privalo būti pateikiama:

1) finansinių ataskaitų rinkinys (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiškinamasis raštas);

2) metinis pranešimas;

21) informacija, nurodyta Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose;

TAR pastaba. 52 straipsnio 3 dalies 21 punkto nuostatos taikomos rengiant 2022 ir vėlesnių metų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų metų veiklos ataskaitas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-803, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27381

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-803, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27381

3) kita svarbi informacija, iš kurios investuotojai galėtų daryti pagrįstas išvadas dėl investicinės bendrovės veiklos ir jos rezultatų.

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto metų veiklos ataskaitoje informacija turi būti išsamiai pateikiama pagal kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto subfondą.

Kolektyvinio investavimo subjekto ir jo valdymo įmonės metų veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada priežiūros institucijai turi būti pateikiamos per 6 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos. Metų veiklos ataskaitos gali būti pateikiamos vėliau tik dėl svarbių priežasčių, apie kurias priežiūros institucija turi būti raštu informuojama iš anksto. Priežiūros institucijai skirtame pranešime apie vėlavimą pateikti metų veiklos ataskaitas turi būti nurodoma, kada dokumentai bus pateikti.

Pagal šį įstatymą veikiančiam kolektyvinio investavimo subjektui neprivaloma rengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio su įmonėmis, kurias investavimo tikslais yra įsigijęs kolektyvinio investavimo subjektas.

53 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto pusmečio veiklos ataskaita

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja kartą per pusmetį privalo parengti ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos priežiūros institucijai pateikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto:

1) bendrą dalyvių pasirašytų įsipareigojimų vertę ir kartu nurodyti išleisto ir apmokėto kapitalo dydį;

2) įsiskolinimo dydį;

3) dalyvių skaičių pagal kiekvieną šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą informuotųjų investuotojų kategoriją;

4) investicinių priemonių portfelio sudėtį.

Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kolektyvinio investavimo subjekto pusmečio veiklos ataskaitos formą.

54 straipsnis. Pareiga teikti informaciją

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti jai visą valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto priežiūrai būtiną informaciją, įskaitant asmens duomenis.

V SKYRIUS

VALDYMO ĮMONĖS IR INVESTICINĖS BENDROVĖS BANKROTAS, REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS, ATSKYRIMAS IR LIKVIDAVIMAS

55 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto proceso ypatumai

Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės bankroto procesas vykdomas laikantis bankrotą ir atitinkamą juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procesas gali būti vykdomas tik teismo tvarka.

Be kitų bankrotą ir jo procedūras reglamentuojančiame įstatyme nurodytų asmenų, teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei turi ir priežiūros institucija.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas apie tai turi nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto administratorius grąžina kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams priklausančias lėšas arba perduoda kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei. Priimdamas atitinkamą sprendimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto administratorius turi veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams sąlygomis ir jų interesais.

56 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės reorganizavimo, atskyrimo ir pertvarkymo procesų ypatumai

Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė reorganizuojama, atskiriama ir pertvarkoma laikantis šio įstatymo ir atitinkamą teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali būti reorganizuojama ar pertvarkoma į bendrovę, kuriai netaikomas šis įstatymas.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės reorganizavimo sąlygose, be kitos Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo, Ūkinių bendrijų įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų bei jų dalyvių skaičius (investicinės bendrovės dalyvių skaičius), pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti kolektyvinio investavimo subjektus ir jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotoją, taip pat turi būti nurodomos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos bei terminai, turtinės ir neturtinės kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.

Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Reorganizuojamos ar pertvarkomos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams (investicinės bendrovės dalyviams) turi būti pateikta pakankama ir tiksli informacija apie vykdomą reorganizavimą ar pertvarkymą, būtina šio reorganizavimo ar pertvarkymo poveikiui dalyvių investicijoms tinkamai įvertinti. Šioje dalyje nurodyta informacija kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams pateikiama steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

Informacija apie reorganizavimo ar pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui ir priežiūros institucijai.

Veiklos leidimas po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai panaikinamas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos prašymu arba, jeigu toks prašymas nepateikiamas, priežiūros institucijos iniciatyva. Pritarimas po reorganizavimo pasibaigusios investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams pripažįstamas netekusiu galios valdymo įmonės prašymu arba, jeigu toks prašymas nepateikiamas, priežiūros institucijos iniciatyva.

Jeigu reorganizavus valdymo įmonę ar investicinę bendrovę-valdytoją sukuriama nauja įmonė, ji, prieš pradėdama veikti kaip valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja, šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti veiklos leidimą. Jeigu reorganizavus investicinę bendrovę, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, sukuriama nauja investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, prieš pradedant tos investicinės bendrovės veiklą šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi būti gautas priežiūros institucijos pritarimas šios bendrovės steigimo dokumentams.

Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos valdymo įmonės. Investicinės bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos investicinės bendrovės. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.

57 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidavimo proceso ypatumai

Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė likviduojamos laikantis šio įstatymo, atitinkamą teisinę formą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu valdymo įmonė gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba jeigu yra panaikinusi visus jos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikintas valdymo įmonės veiklos leidimas.

Likviduojamos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidatorius yra atsakingas už tai, kad valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiksmai likvidavimo proceso metu atitiktų šio įstatymo reikalavimus.

Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas investicinės bendrovės investicinių vienetų ar akcijų pardavimas ir išpirkimas, įnašų įnešimas ir grąžinimas.

Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti įvertinamas ir parduodamas šiame įstatyme, kituose teisės aktuose bei steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Su likviduojamos investicinės bendrovės dalyviais atsiskaitoma pinigais arba kitu steigimo dokumentuose nustatytu būdu.

Jeigu investicinės bendrovės likvidavimo metu nėra galimybių jos turtą realizuoti laikantis šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto kriterijaus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja gali kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu leisti atitinkamai investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, arba investicinės bendrovės-valdytojos turtą realizuoti nesilaikant šio kriterijaus. Spręsdama dėl šioje dalyje nurodyto leidimo išdavimo, priežiūros institucija atsižvelgia į investicinės bendrovės tikslus, investavimo strategiją ir rinkos situaciją.

Likviduojamos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidatorius priežiūros institucijai privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą.

Sudėtinė investicinė bendrovė laikoma likviduota tik panaikinus visus ją sudarančius kolektyvinio investavimo subjekto subfondus ir išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro.

VI SKYRIUS

INVESTICINIŲ FONDŲ JUNGIMAS IR PANAIKINIMAS

58 straipsnis. Investicinių fondų jungimas

Pagal šį įstatymą veikiantys investiciniai fondai tarpusavyje gali būti jungiami sujungimo ar prijungimo būdu, gavus išankstinį priežiūros institucijos pritarimą.

Investicinių fondų sujungimas – dviejų ar daugiau investicinių fondų suvienijimas į naują investicinį fondą, kuriam perleidžiamas visas tų investicinių fondų turtas ir įsipareigojimai.

Investicinių fondų prijungimas – vieno ar daugiau investicinių fondų jungimas prie kito investicinio fondo, kuriam perleidžiamas visas prijungiamų investicinių fondų turtas ir įsipareigojimai.

Jungime dalyvaujančių investicinių fondų dalyviams turi būti pateikta pakankama ir tiksli informacija apie jungimą, būtina šio jungimo poveikiui dalyvių investicijoms tinkamai įvertinti. Šioje dalyje nurodyta informacija investicinio fondo dalyviams pateikiama investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka.

Su prašymu pritarti investicinių fondų jungimui priežiūros institucijai turi būti pateikiama:

1) informacija apie jungimo priežastis;

2) informacija apie laikotarpį, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo investiciniai vienetai;

3) po jungimo veiksiančio investicinio fondo prospektas arba dokumentas, kuriame nurodoma po jungimo veiksiančio investicinio fondo investavimo strategija (jeigu prospektas neparengtas), pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, jeigu reikalaujama jį parengti;

4) planuojamas jungimo užbaigimo laikas.

Kai investiciniai fondai prijungiami, kartu su šio straipsnio 5 dalyje nurodytais dokumentais papildomai pateikiamos po jungimo veiksiančio investicinio fondo taisyklės.

Investicinių fondų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo investicinius vienetus į po jungimo veiksiančio investicinio fondo investicinius vienetus, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų sąskaitose.

Po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo investicinių vienetų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus santykis turi būti nustatytas šio straipsnio 7 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

Informacija apie investicinių fondų jungimo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam jungime dalyvaujančių investicinių fondų dalyviui ir priežiūros institucijai.

10.

Apie investicinių fondų jungimo užbaigimą valdymo įmonė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu informuoti priežiūros instituciją ir apie tai pranešti jungime dalyvavusių fondų dalyviams po jungimo veiksiančio investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka.

11.

Po jungimo pasibaigusio (pasibaigusių) investicinio fondo (fondų) taisyklės pripažįstamos netekusiomis galios valdymo įmonės prašymu, pateiktu kartu su šio straipsnio 10 dalyje nurodytu pranešimu priežiūros institucijai, arba, jeigu toks prašymas nepateikiamas, priežiūros institucijos iniciatyva.

59 straipsnis. Investicinio fondo panaikinimas

Investicinis fondas panaikinamas jį sudarantį turtą padalijus investicinio fondo taisyklėse ir šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimą panaikinti investicinį fondą gali priimti valdymo įmonės valdyba arba priežiūros institucija šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytais pagrindais.

Naikinamo investicinio fondo dalyviams ir kreditoriams turi būti pateikta pakankama ir tiksli informacija apie investicinio fondo naikinimo priežastis, turto padalijimo ir atsiskaitymo su fondo dalyviais bei kreditoriais tvarką. Šioje dalyje nurodyta informacija investicinio fondo dalyviams ir kreditoriams pateikiama investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.

Jeigu investicinio fondo naikinimo metu nėra galimybių jo turtą realizuoti laikantis šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto kriterijaus, valdymo įmonė gali kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu leisti investicinio fondo turtą realizuoti nesilaikant šio kriterijaus. Spręsdama dėl šioje dalyje nustatyto leidimo suteikimo, priežiūros institucija atsižvelgia į investicinio fondo tikslus, investavimo strategiją ir rinkos situaciją.

Priėmus sprendimą dėl investicinio fondo panaikinimo, investicinių vienetų pardavimas ir išpirkimas nutraukiami.

Investicinio fondo naikinimo metu paaiškėjus, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, valdymo įmonė neprivalo vykdyti likusių prievolių, jeigu priežiūros institucija patvirtina, kad nėra duomenų apie tai, kad valdymo įmonė netinkamai vykdė šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse jai numatytas pareigas.

Patenkinus kreditorių reikalavimus, lėšos, gautos už parduotą investicinio fondo turtą, arba likęs neparduotas turtas turi būti padalytas investicinio fondo dalyviams proporcingai jiems priklausantiems investiciniams vienetams arba pagal investicinio fondo taisyklėse nustatytas sąlygas ir tvarką.

Jeigu teisme nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti naikinamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose.

Valdymo įmonei panaikinus investicinį fondą, ji privalo nedelsdama pateikti priežiūros institucijai tokio investicinio fondo taisykles kartu su prašymu pripažinti jas netekusiomis galios.

Priežiūros institucija panaikinto investicinio fondo taisykles pripažįsta netekusiomis galios valdymo įmonės prašymu arba, jeigu toks prašymas nepateikiamas, savo iniciatyva.

10.

Sudėtinis investicinis fondas laikomas panaikintu tik panaikinus paskutinį jį sudarantį kolektyvinio investavimo subjekto subfondą ir jo taisykles pripažinus netekusiomis galios.

VII SKYRIUS

VALDYMO ĮMONIŲ IR KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ PRIEŽIŪRA

PIRMASIS SKIRSNIS

VALDYMO ĮMONIŲ IR KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

131 straipsnis. Investuotojų (klientų) skundų nagrinėjimas

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti investuotojų (klientų) skundus (prašymus), susijusius su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teikiamomis paslaugomis (toliau – skundai).

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo išnagrinėti rašytinį investuotojo (kliento) skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė investuotojas (klientas) ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio investuotojas (klientas) gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė investuotojų (klientų) skundus nagrinėja neatlygintinai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1246, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09861

60 straipsnis. Priežiūros institucija

Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių-valdytojų veiklą, kolektyvinio investavimo subjektų atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams prižiūri priežiūros institucija.

Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai.

61 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos ir teisės

Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:

1) išduoda veiklos leidimus valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms-valdytojoms ir panaikina jų galiojimą, taiko šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones;

2) pritaria kolektyvinio investavimo subjektų, kurių valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams ir kitiems šiame įstatyme nustatytiems dokumentams ir veiksmams, pripažįsta netekusiu galios priežiūros institucijos pritarimą investicinės bendrovės steigimo dokumentams, taip pat pripažįsta netekusiomis galios investicinio fondo taisykles;

3) tikrina kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotojų veiklą;

4) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamente (ES) 2020/852 kompetentingai institucijai nustatytas funkcijas.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-803, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27381

Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) reikalauti, kad valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditoriai pateiktų informaciją apie šių subjektų auditą;

2) imtis visų reikalingų teisės aktuose nustatytų priemonių, kad investicinės bendrovės ir valdymo įmonės laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų reikalavimų.

62 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga

Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.

63 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai.

Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.

Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) dalyvių interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka valdymo įmonei arba investicinei bendrovei duoda šiuos privalomus nurodymus:

1) sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų pardavimą ir išpirkimą, įnašo įnešimą arba jo grąžinimą;

2) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus arba veiklos trūkumus;

3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;

4) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį;

5) nutraukti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei jo teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;

6) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, teikti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;

7) viešai atskleisti papildomą informaciją;

8) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.

Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus arba valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) dalyvių interesams, turi teisę mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, prašyti teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja pirmosios instancijos administracinis teismas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1591, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25163

Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

ANTRASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

64 straipsnis. Poveikio priemonės

Priežiūros institucija taiko asmenims šias poveikio priemones:

1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;

2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų ir nurodo per priežiūros institucijos nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;

3) skiria šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas;

4) įpareigoja valdymo įmonę ar investicinę bendrovę-valdytoją pakeisti vadovą ir (arba) investicinius sprendimus priimantį asmenį;

5) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) valdymo įmonės akcininko balsavimo teisę;

6) laikinai sustabdo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo galiojimą tol, kol yra pagrindas jį sustabdyti; išnykus veiklos leidimo galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina veiklos leidimo galiojimą;

7) panaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo galiojimą.

Priežiūros institucija turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotojui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas poveikio priemones.

65 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) verčiamasi šio įstatymo reglamentuojama veikla, jeigu neturima tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteikto leidimo ar kitokio priežiūros institucijos sutikimo, kai šis leidimas ar sutikimas yra būtinas, ar subjektui suteikta teisė verstis tam tikra veikla apribota pagal šį įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;

2) šio įstatymo nustatyti leidimai ar pritarimai gauti priežiūros institucijai pateikus klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;

3) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, klaidinga arba netiksli informacija;

4) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis buvo išduotas veiklos leidimas;

5) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;

6) nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 63 straipsnį duoti privalomi nurodymai;

7) pažeidžiami Reglamente (ES) Nr. 1286/2014, Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-803, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27381

8) valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovais, investicinius sprendimus priimančiais asmenimis išrenkami arba vadovų, investicinius sprendimus priimančių asmenų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų;

9) trukdoma priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;

10) padaromi kiti šio įstatymo ar kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai.

Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

Jeigu valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos pažeidžia Vertybinių popierių įstatyme ir (arba) Reglamente (ES) 2017/1129 nustatytus prospekto rengimo, tvirtinimo ir skelbimo reikalavimus (išskyrus Vertybinių popierių įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/1129 numatytas prospektų skelbimo išimtis), priežiūros institucija taiko poveikio priemones vadovaudamasi Vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko įstatymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2361, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11983

66 straipsnis. Baudos

Priežiūros institucija skiria baudas:

1) juridiniams asmenims, kai netaikoma šio straipsnio 7 dalis, – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, kai netaikoma šio straipsnio 7 dalis, – iki 50 000 eurų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2361, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11983

Už Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 24 straipsnyje.

Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

Jeigu dėl šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 2 arba 5 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą.

Šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

Už Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 pažeidimus asmenims taikomos Vertybinių popierių įstatyme nustatytos baudos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2361, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11983

Baudos apskaičiuojamos Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2361, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11983

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ

Lietuvos Respublikos

informuotiesiems investuotojams

skirtų kolektyvinio investavimo

subjektų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162.

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2259.

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1035, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08781

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852.

2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.

Papildyta punktu:

Nr. XIV-803, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27381

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-803, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27381

Pakeitimai: