Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2001, Nr. 55-1947

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO

PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2001 m. birželio 21 d. Nr. IX-390

Vilnius

(Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr.

33-238; 1981, Nr. 18-183; 1991, Nr. 33-891;

1994, Nr. 51-949,

Nr.58-1134, Nr. 93-1809; 1995, Nr. 51-1244, Nr. 55-1353,

Nr. 59-1482, Nr.

104-2325, Nr. 106-2354, Nr. 107-2397, 2412; 1996, Nr. 4-90,

Nr. 67-1606, Nr.

73-1744, Nr. 110-2506; 1997, Nr.

39-952, Nr. 99-2503, Nr. 104-2619, 2624, Nr. 108-2730, Nr. 118-3044; 1998, Nr.

55-1517, Nr. 112-3106; 1999, Nr.

13-312, Nr. 36-1065, Nr. 43-1360, Nr. 101-2900, Nr. 113-3287; 2000, Nr.

54-1555,

Nr. 113-3604;

2001, Nr. 31-1013)

1

straipsnis. 33 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas

ir ją išdėstyti taip:

„Galėjimas įgyvendinti savo

teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas)

priklauso fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę, tai yra aštuoniolika

metų, arba nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, ir

juridiniams asmenims. Nepilnamečiai, įstatymų nustatyta tvarka teismo

pripažinti visiškai veiksniais (emancipuoti), turi teisę kreiptis į teismą

patys, jeigu ginčas yra kilęs iš santykių, kuriuose dalyvaudami jie turi

visišką civilinį veiksnumą.“

žodžio „penkiolikos“ įrašyti žodį „keturiolikos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Nepilnamečių nuo keturiolikos

iki aštuoniolikos metų, taip pat pripažintų ribotai veiksniais asmenų teises ir

įstatymo saugomus interesus gina teisme atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar

rūpintojai. Tačiau teismas privalo įtraukti dalyvauti tokiose bylose pačius

nepilnamečius ar pripažintus ribotai veiksniais asmenis.“

vietoj žodžio „penkiolikos“ įrašyti žodį „keturiolikos“, vietoj žodžių

„įstatyminiai jų atstovai“ įrašyti žodžius „jų atstovai pagal įstatymą“ ir šią

dalį išdėstyti taip:

„Nepilnamečių iki keturiolikos

metų, taip pat asmenų, pripažintų neveiksniais dėl psichinės ligos ar

silpnaprotystės, teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme jų atstovai

pagal įstatymą – tėvai, įtėviai, globėjai.“

2

straipsnis. 73 straipsnio papildymas 2 dalimi

Papildyti 73 straipsnį 2 dalimi:

„Dokumentai, išduoti valstybinės

valdžios ar valdymo įstaigų, dokumentai, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų

asmenų, neperžengiant jų kompetencijos ribų bei nepažeidžiant atitinkamų

dokumentų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi

didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose

įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, kol jos nepaneigtos kitais byloje

esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Oficialių rašytinių įrodymų

įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.“

3

straipsnis. 102 straipsnio 1 dalies 30 punkto pakeitimas ir 1 dalies

papildymas 47

bei 48 punktais

dalies 30 punktą ir jį išdėstyti taip:

„30) šalys – už pareiškimus dėl

asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, taip pat už pareiškimus

dėl nepilnamečio pripažinimo visiškai veiksniu;“.

punktais:

„47) pareiškėjai – už

pareiškimus, paduodamus šio kodekso trisdešimt trečiojo(4) skirsnio

nustatyta tvarka;

48) sutuoktiniai – už pareiškimus

nutraukti santuoką jų bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis).“

4

straipsnis. 104 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktų pakeitimas ir 1 dalies

papildymas 12

punktu

dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) gyvenimo skyrium

(separacijos) bylose – 50 litų, santuokos nutraukimo bylose, išskyrus atvejus,

nurodytus šio kodekso 102 straipsnio 48 punkte ir šio straipsnio 1 dalies 5

punkte, – 100 litų;“.

dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) gyvenimo skyrium

(separacijos) bylose, kai abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų gyvenimas skyrium

nustatomas pakartotinai, – 150 litų, santuokos nutraukimo bylose, kai abu

sutuoktiniai ar vienas iš jų santuoką nutraukia pakartotinai, – 200 litų;“.

dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) santuokos nutraukimo vieno

sutuoktinio pareiškimu bylose (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis) – 20 litų;“.

dalį 12 punktu:

„12) už kreipimąsi dėl turto

apyrašo sudarymo, kai palikimas priimamas pagal apyrašą, – 20 litų.“

5

straipsnis. 146 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 146 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip:

„Ieškinio pareiškime dėl

santuokos nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia, taip pat dėl gyvenimo

skyrium (separacijos), be duomenų, išvardytų šio straipsnio antrojoje dalyje,

turi būti nurodoma:

1) ieškovo ir atsakovo gimimo

metai;

2) motyvai, dėl kurių

paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar

nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją);

3) jeigu sutuoktiniai

turi nepilnamečių vaikų, – duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data)

ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo,

jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu

vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su

ieškinio pareiškimu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas;

4) duomenys apie bendrą

sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai

sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi, taip pat

reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo

nereikalaujama, arba jis nustatytas šalių susitarimu;

5) duomenys apie

sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs

jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126

straipsnis);

6) nurodymas, kuo

pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas

Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu;

7) reikalavimas dėl to,

kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.“

6

straipsnis. 150 straipsnio papildymas 6 dalimi

Papildyti 150 straipsnį 6

dalimi:

„Teisėjas, nutartimi priėmęs pareiškimą apie

civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių

į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša viešojo registro

tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.“

7

straipsnis. Dvyliktojo skirsnio pavadinimo papildymas

Dvyliktojo skirsnio pavadinime po

žodžio „užtikrinimas“ įrašyti žodžius „ir laikinosios apsaugos priemonės“ ir šį

pavadinimą išdėstyti taip:

„Dvyliktasis skirsnis

IEŠKINIO

UŽTIKRINIMAS ir laikinosios apsaugos priemonės“.

8

straipsnis. 155 straipsnio papildymas 2 ir 3 dalimis

„Civilinio kodekso ir kitų

įstatymų numatytais atvejais pagal suinteresuoto asmens pagrįstą raštišką

prašymą gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės tiek nepareiškus

ieškinio pareiškimo, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šio

skirsnio nustatyta tvarka. Jeigu teismas pritaiko laikinąsias apsaugos

priemones iki ieškinio pareiškimo teismui padavimo dienos, tai jis turi

nustatyti terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškinio pareiškimas. Šis

terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepateikus per teismo

nustatytą terminą ieškinio pareiškimo, laikinosios apsaugos priemonės

panaikinamos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodamas

teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės patį ieškinį. Asmuo,

prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio pareiškimo

padavimo dienos privalo teismui nurodyti, dėl kokių priežasčių ieškinio

pareiškimas nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam

tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams.“

dalimi:

„Taikant laikinąsias apsaugos

priemones mutatis mutandis, taikomos šio kodekso 156–163 straipsniuose

nustatytos taisyklės.“

9 straipsnis 217 straipsnio

4 dalies 4 punkto pripažinimas netekusiu galios

217 straipsnio 4 dalies 4 punktą

pripažinti netekusiu galios.

10

straipsnis. 229 straipsnio pavadinimo pakeitimas ir straipsnio papildymas

2 dalimi

pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„229

straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas šalims, tretiesiems

asmenims ir

kitiems asmenims“.

2.

Papildyti 229 straipsnį 2 dalimi:

„Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas

registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat jeigu teismo sprendimas turi

įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį,

įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per tris dienas turi

nusiųsti viešojo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar

daiktinės teisės į jį.“

11

straipsnis. 239 straipsnio papildymas 8 punktu

Papildyti 239 straipsnį 8 punktu:

„8) kitais šio kodekso numatytais

atvejais.“

12

straipsnis. 243 straipsnio papildymas 8 punktu

Papildyti 243 straipsnį 8 punktu:

„8) kitais šio kodekso numatytais

atvejais.“

13

straipsnis. 245 straipsnio papildymas 10 punktu

Papildyti 245 straipsnį 10

punktu:

„10) kitais šio kodekso

numatytais atvejais.“

14

straipsnis. Kodekso papildymas dvidešimtuoju(2) skirsniu

Papildyti Kodeksą dvidešimtuoju(2)

skirsniu:

„Dvidešimtasis(2)

skirsnis

bylų dėl santuokos nutraukimo ir

pripažinimo negaliojančia

nagrinėjimo

ypatumai

256(11)

straipsnis. Ieškinio pareiškimo padavimas

Ieškinys dėl santuokos nutraukimo

pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Ieškinys dėl santuokos

pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų gyvenamąją

vietą.

Ieškinį dėl santuokos pripažinimo

negaliojančia turi teisę pareikšti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso

3.38–3.40 straipsniuose, taip pat prokuroras Civilinio kodekso numatytais

atvejais.

Pareiškimas nutraukti santuoką

„277 straipsnis. Pareiškimo

padavimas

Pareiškimą dėl asmens pripažinimo

nežinia kur esančiu arba dėl asmens paskelbimo mirusiu suinteresuoti asmenys ar

prokuroras paduoda pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.“

21

straipsnis. 279 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 279 straipsnio 2 dalį ir

ją išdėstyti taip:

„Priėmęs pareiškimą, teisėjas

pareiškimą padavusio asmens prašymu ar savo iniciatyva skiria nesančio asmens

turto laikinąjį administratorių arba imasi kitų priemonių nesančiojo turtui

apsaugoti bei tvarkyti, taip pat duoti iš to turto lėšų išlaikyti nesančiojo

išlaikytiniams, kuriuos jis pagal įstatymą privalėjo išlaikyti. Nesančio asmens

turto laikinasis administravimas skiriamas iki teismo sprendimo šioje byloje

įsiteisėjimo.“

22

straipsnis. 281 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 281 straipsnio 1 dalį ir

ją išdėstyti taip:

„Teismas, pripažinęs fizinį

asmenį nežinia kur esančiu, savo sprendimu paskiria to asmens turto

administratorių. Jeigu teismo nutartimi buvo paskirtas laikinasis turto

administratorius, tai teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur

esančiu, nauja nutartimi paskiria nuolatinį turto administratorių.“

23

straipsnis. 282 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 282 straipsnį ir jį

išdėstyti taip:

„282

straipsnis. Pripažinto nežinia kur esančiu arba paskelbto mirusiu asmens

atvykimo

ar jo buvimo vietos paaiškėjimo pasekmės

Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu arba

paskelbtas mirusiu asmuo atvyksta ar paaiškėja jo buvimo vieta, teismas, kuris

buvo priėmęs sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu arba paskelbti

mirusiu, nauju sprendimu panaikina pirmiau priimtą sprendimą ir nustatytą

asmens turto administravimą.

Įsiteisėjus naujam teismo

sprendimui, jo nuorašas pasiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai mirties

įrašui anuliuoti.“

24

straipsnis. 283 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

dalį ir ją išdėstyti taip:

„Byla dėl fizinio asmens

pripažinimo neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės gali būti

pradedama pagal jo sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos)

institucijos arba prokuroro pareiškimą.“

dalį ir ją išdėstyti taip:

„Byla dėl fizinio asmens,

piktnaudžiaujančio alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar

toksinėmis medžiagomis, pripažinimo ribotai veiksniu gali būti pradėta pagal jo

sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos ar prokuroro

pareiškimą.“

25

straipsnis. 284 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 284 straipsnio 2 dalį

ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškime dėl fizinio asmens

pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios, kad

asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar

toksinėmis medžiagomis.“

26

straipsnis. 287 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 287 straipsnį ir jį

išdėstyti taip:

„287 straipsnis. Teismo

sprendimas

Teismas, priėmęs sprendimą

pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, savo iniciatyva privalo

pradėti bylos dėl globos (rūpybos) šiam asmeniui nustatymo, globėjo (rūpintojo)

paskyrimo nagrinėjimą šio kodekso 312(25)–312(29)

straipsnių nustatyta tvarka. Teismas, pripažinęs asmenį ribotai veiksniu, savo

sprendime gali nustatyti, kad rūpintojo sutikimas reikalingas sudaryti ir

sandoriams, kurie nenumatyti Civilinio kodekso 2.11 straipsnio 2 dalyje.“

27

straipsnis. 288 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 288 straipsnio 2 dalį ir

ją išdėstyti taip:

„Jeigu asmuo nustoja

piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis

medžiagomis, teismas pagal paties asmens, taip pat šio kodekso 283 straipsnio

antrojoje dalyje numatytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti asmens

veiksnumo apribojimą ir jam paskirtą rūpybą.“

28

straipsnis. 306(1) straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306(1)

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„306(1)

straipsnis. Prašymo padavimas

Lietuvos Respublikos pilietis,

turintis gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, prašymą dėl įvaikinimo paduoda

apylinkės teismui pagal savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos pilietis,

nuolat gyvenantis užsienyje, užsienio valstybės pilietis arba asmuo, turintis

ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, prašymą dėl

įvaikinimo paduoda Vilniaus apygardos teismui.“

29

straipsnis. 306(2) straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų papildymas ir 2

dalies

pripažinimas

netekusia galios

straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė,

asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir

materialinė padėtis, sveikatos būklė, įtraukimas į norinčių įvaikinti asmenų

sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje

turi gyvenamąją vietą, institucijų išvada, ar šis asmuo gali būti tarptautiniu

įvaikintoju);“.

punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) duomenys apie įvaikinamąjį (vardas, pavardė,

asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai); vaiko

buvimo vieta, sveikatos būklė, įtraukimas į įvaikintinų vaikų sąrašą);“.

dalį pripažinti netekusia galios.

straipsnio 3 dalį laikyti 2 dalimi.

30

straipsnis. 306(3) straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306(3)

straipsnio 1 ir 2 dalis, pripažinti netekusia galios 3 dalį ir visą straipsnį

išdėstyti taip:

„306(3) straipsnis.

Įrodymų pateikimas

Prie prašymo įvaikinti turi būti

pridėta:

1) įvaikintojų ir įvaikinamojo

sveikatos būklės pažymos, išduotos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka;

2) teismo nutartis, patvirtinanti

vaiko tėvų, o jei vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, – jų tėvų arba

globėjų (rūpintojų) sutikimą įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;

3) jeigu vaikas turi įstatymų

nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos

instituciją), teismo nutartis, patvirtinanti globėjo (rūpintojo) sutikimą

įvaikinti;

4) jeigu įvaikinti prašo vienas

iš sutuoktinių, kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus

įstatymų numatytus atvejus;

5) duomenys apie įvaikintojo

įtraukimą į norinčiųjų įvaikinti sąrašą ir apie įvaikinamojo įtraukimą į

įvaikintinų vaikų sąrašą;

6) valstybinės įvaikinimo institucijos

atestuoto socialinio darbuotojo išvada dėl pasirengimo įvaikinti.

Užsienio valstybės piliečiai,

paduodami prašymą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka

įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus

vaiko įvaikinimą ir kad vaikui yra ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti

į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų

vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti notaro ar vertėjo parašu ir antspaudu.“

31

straipsnis. 306(4) straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306(4)

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„306(4) straipsnis.

Pasiruošimas bylai

Teisėjas, ruošdamasis nagrinėti

bylą:

1) paveda valstybinei įvaikinimo

institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį

konkretų vaiką, duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti

tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose

sąrašuose;

2) išreikalauja iš valstybinės

įvaikinimo institucijos duomenis apie įvaikinamojo vaiko kilmę, vystymąsi,

sveikatos būklę ir šeimą;

3) jeigu įvaikinti prašo užsienio

valstybės pilietis, – paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti

išvadą, ar teisės aktų nustatyta tvarka įvykdyta įvaikinimo procedūra iki

teismo.“

32

straipsnis. 306(5) straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306(5)

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„306(5) straipsnis.

Bylos nagrinėjimas

Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama uždarame teismo

posėdyje.

Apie bylos nagrinėjimą pranešama

pareiškėjui, valstybinei įvaikinimo institucijai, valstybinei vaiko teisių

apsaugos tarnybai, kitiems asmenims, pareiškusiems norą įvaikinti tą patį

vaiką, ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Kiti asmenys, pareiškę norą

įvaikinti tą patį vaiką, gali pateikti bylą nagrinėjančiam teismui prašymus su

savarankiškais reikalavimais dėl įvaikinimo. Prašymus teismui priėmus, šie

asmenys dalyvauja byloje kaip pareiškėjai.

Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama

būtinai dalyvaujant pareiškėjams, valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui

bei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, kurie pareiškia

savo išvadą dėl įvaikinimo teisme.

Teismas patikrina, ar

įvaikintojai turi tinkamas sąlygas ir ar yra deramai pasirengę įvaikinti.

Jeigu įvaikinti prašo užsienio

valstybės pilietis, teismas privalo atsižvelgti į vaiko auklėjimo paveldimumą,

etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, taip pat ar

valstybės, į kurią vaiką prašoma įvaikinti, teisė atitinka 1993 metų Hagos

konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo

srityje reikalavimus.

Sutikimas įvaikinti vaiką gali

būti atšauktas iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo priėmimo. Padavus pareiškimą

dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, bylos dėl įvaikinimo nagrinėjimas

sustabdomas, kol bus išspręstas sutikimo atšaukimo klausimas.“

33

straipsnis. 306(6) straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306(6)

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„306(6) straipsnis.

Teismo sprendimas

Teismo sprendimu vaikas

įvaikinamas arba prašymas įvaikinti atmetamas.

Patenkinus prašymą, teismo

sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikinamieji – įvaikintojų

vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo, tai

įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties

perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai pažymi sprendime.

Teismo sprendimo įvaikinti

rezoliucinėje dalyje paliekami duomenys, išsaugantys vaiko individualybę:

gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar) pavardė, jeigu jie

nekeičiami.

Kai įvaikina užsienio valstybės

piliečiai, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma valstybė, kurioje

įvaikintas vaikas gyvens.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo

įvaikinti nuorašas per tris dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos

įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Teismo sprendimas įvaikinti yra

pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir

išduoti naują gimimo liudijimą.

Visas teismo sprendimas

skelbiamas uždarame teismo posėdyje.“

34

straipsnis. Kodekso papildymas 306(7 )straipsniu

Papildyti Kodeksą 306(7)

straipsniu:

„306(7) straipsnis.

Įvaikinamo vaiko sutikimas

Įvaikinamasis, kuriam yra suėję

dešimt metų, dėl įvaikinimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Jo sutikimas

būti įvaikintam duodamas teismui žodžiu ir raštu. Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis

sutinka būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikiu, ar sutinka, kad

įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais, o jis – įvaikintojų vaiku, taip pat ar

sutinka, kad būtų pakeistas jo vardas, pavardė. Be įvaikinamojo, kuriam yra

suėję dešimt metų, sutikimo įvaikinti negalima.

Įvaikinamasis, kuriam nėra suėję

dešimt metų, dėl įvaikinimo, vardo ir pavardės pakeitimo turi būti išklausytas

teismo posėdyje, jeigu jis sugeba išreikšti savo nuomonę. Nuomonė gali būti

išreikšta žodine, rašytine forma ar kitais vaiko pasirinktais būdais. Teismas,

priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jeigu jis neprieštarauja

paties vaiko interesams.

Nustatyti, ar vaikas sugeba

išreikšti savo nuomonę, bei išreikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti

kviečiamas ekspertas psichologas.

Išklausant jaunesnį kaip

šešiolikos metų vaiką, o teismo nuožiūra ir jaunesnį kaip aštuoniolikos metų,

gali būti kviečiamas pedagogas ar (ir) psichologas.

Išimtiniais atvejais teismo

nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali būti

pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Kai

šis asmuo grįžta į posėdžių salę, jam turi būti pranešama vaiko išreikšta

nuomonė.

Teismo leidimu teismo posėdyje

dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys

gali užduoti vaikui klausimus.

Teismas privalo įvaikinamajam

išaiškinti sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes. Teismas atsisako priimti

įvaikinamo vaiko sutikimą būti įvaikintam, jeigu yra pagrindas manyti, kad šis

sutikimas buvo išgautas prievartos ar apgaulės būdu ar siekiant gauti neteisėtą

finansinę naudą.“

35

straipsnis. Kodekso papildymas 306(8 )straipsniu

Papildyti Kodeksą 306(8)

straipsniu:

„306(8) straipsnis.

Vaiko perkėlimas į šeimą iki įvaikinimo

Jei atsižvelgiant į būsimų

įtėvių ir vaiko psichologinį pasirengimą įvaikinti, būsimų įtėvių ir įvaikio

bendravimo trukmę iki prašymo įvaikinti ir kitas aplinkybes gali kilti

abejonių, ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje, ir yra pagrindas manyti, kad

kitų kliūčių įvaikinti nėra, bylą nagrinėjantis teismas valstybinės įvaikinimo

institucijos prašymu ar savo iniciatyva gali nutartimi pareiškėjui nustatyti

nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laikotarpį ir perkelti vaiką gyventi į

pareiškėjo šeimą, jį auklėti ir išlaikyti. Šiuo atveju bylos dėl įvaikinimo

nagrinėjimas sustabdomas.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą,

valstybinė įvaikinimo institucija pateikia teismui išvadą apie įvaikintojų

pasirengimą įvaikinti šį konkretų vaiką, įvaikintojų ir vaiko psichologinį

suderinamumą.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą,

teismas iš naujo įvykdo įstatymo reikalavimus dėl įvaikinamo vaiko sutikimo.“

36

straipsnis. Kodekso papildymas 306(9 )straipsniu

Papildyti Kodeksą 306(9 )straipsniu:

„306(9) straipsnis. Sutikimas įvaikinti

Vaiko tėvai, o jeigu jie yra

nepilnamečiai ar neveiksnūs, – jų tėvai arba globėjai (rūpintojai), vaiko

globėjas (rūpintojas) rašytinį sutikimą įvaikinti, įformintą pareiškimu,

paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal vaiko, dėl

kurio duodamas sutikimas, gyvenamąją vietą.

Pareiškime dėl sutikimo įvaikinti

patvirtinimo turi būti nurodyta:

1) duomenys apie sutikimą

duodantį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta,

gyvenamoji vieta);

2) duomenys apie vaiko tėvų amžių

ar sveikatos būklę, jeigu tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs;

3) duomenys apie vaiką (vardas,

pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai),

vaiko gyvenamoji ir buvimo vieta).

Prie sutikimo įvaikinti turi būti

pridedami įrodymai, patvirtinantys jame išdėstytas aplinkybes.

Sutikimas įvaikinti nagrinėjamas

žodinio nagrinėjimo būdu. Apie nagrinėjimą pranešama sutikimą duodančiam

asmeniui.

Teismas privalo sutikimą

duodančiam asmeniui išaiškinti tokio sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes.

Sutikimo įvaikinti patvirtinimo

klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Teismas patvirtina sutikimą, jei

nustato, kad sutikimas įvaikinti duodamas sąmoningai, be poveikio sutikimą

duodančio asmens valiai, nėra išgautas prievartos būdu arba siekiant neteisėtos

materialinės naudos. Tvirtindamas sutikimą, nutartyje teismas išaiškina

įvaikinimo pasekmes ir teisę atšaukti duotą sutikimą. Ši nutartis gali būti

skundžiama atskiruoju skundu.

Nutarties, patvirtinančios

sutikimą įvaikinti, įsiteisėjusį nuorašą teismas per tris darbo dienas

išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai.“

37

straipsnis. Kodekso papildymas 306(10) straipsniu

Papildyti Kodeksą 306(10 )straipsniu:

„306(10)

straipsnis. Sutikimo įvaikinti atšaukimas

Tėvai, globėjai (rūpintojai) gali atšaukti duotą

sutikimą įvaikinti. Jei sutikimas įvaikinti vaiką, jo tėvams esant

nepilnamečiams ar neveiksniems, buvo duotas jų tėvų ar globėjų (rūpintojų),

tai, vaiko tėvams tapus pilnamečiais ar veiksniais, sutikimas įvaikinti netenka

galios.

Pareiškime dėl sutikimo įvaikinti

vaiką atšaukimo turi būti nurodyta:

1) duomenys apie sutikimą

įvaikinti atšaukiantį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir

vieta, gyvenamoji vieta);

2) duomenys apie vaiką, dėl kurio

įvaikinimo duotas sutikimas atšaukiamas (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo

data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaiko gyvenamoji ir buvimo

vieta);

3) duomenys apie sutikimo

įvaikinti patvirtinimą.

Valstybinė įvaikinimo

institucija, gavusi pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, tą pačią dieną

pareiškimą pasiunčia šį sutikimą patvirtinusiam teismui ir, jei byla dėl

įvaikinimo nagrinėjama teisme, tuoj pat raštu arba žodžiu informuoja teismą,

nagrinėjantį bylą dėl įvaikinimo. Pareiškimo padavimas, jei teismo sprendimas dėl

įvaikinimo nėra priimtas, sustabdo įvaikinimo procedūrų vykdymą.

Pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti

atšaukimo nagrinėja tą sutikimą patvirtinęs apylinkės teismas.

Pareiškimas nagrinėjamas

žodinio nagrinėjimo būdu. Apie jo nagrinėjimą pranešama asmeniui, atšaukiančiam

sutikimą įvaikinti, ir valstybinei įvaikinimo institucijai.

Teismas patikrina, ar nuo tėvų

valdžios apribojimo yra praėję vieneri metai, ar tėvų valdžios apribojimas nėra

panaikintas, ar sutikimas įvaikinti nėra atšaukiamas tik siekiant materialinės

naudos.

Sutikimo įvaikinti atšaukimo

klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama

atskiruoju skundu.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai,

kuria patvirtintas sutikimo įvaikinti atšaukimas, teismas apie sutikimo

įvaikinti atšaukimą pažymi nutartyje, kuria buvo patvirtintas sutikimas

įvaikinti.

Įsiteisėjusią nutartį teismas per

tris darbo dienas išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai ir įvaikinimo

bylą sustabdžiusiam teismui.“

38

straipsnis. Kodekso papildymas 306(11) straipsniu

Papildyti Kodeksą 306(11 )straipsniu:

„306(11)

straipsnis. Valstybinės įvaikinimo institucijos išvados apskundimas

Asmuo, nesutinkantis su

valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada apie

jo pasirengimą įvaikinti, per vieną mėnesį nuo išvados surašymo dienos gali

paduoti apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą pareiškimą dėl išvados

panaikinimo. Asmuo, ketinantis įvaikinti vaiką užsienyje, pareiškimą paduoda

Vilniaus apygardos teismui.

Prie pareiškimo dėl išvados

panaikinimo turi būti pridėta skundžiama valstybinės įvaikinimo institucijos

atestuoto socialinio darbuotojo išvada.

Pareiškimas nagrinėjamas

žodinio nagrinėjimo būdu. Apie jo nagrinėjimą pranešama pareiškėjui,

valstybinei įvaikinimo institucijai, išvadą surašiusiam socialiniam

darbuotojui.

Išvados panaikinimo klausimas

išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju

skundu.“

39

straipsnis. Kodekso papildymas trisdešimt trečiuoju(2) skirsniu

Papildyti Kodeksą trisdešimt

trečiuoju(2) skirsniu:

„Trisdešimt trečiasis(2)

skirsnis

NEPILNAMEČIO PRIPAŽINIMAS

VEIKSNIU (EMANCIPACIJA)

312(5)

straipsnis. Pareiškimo padavimas

Byla dėl nepilnamečio, sulaukusio

šešiolikos metų, pripažinimo visiškai veiksniu gali būti pradedama pagal jo

tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimą.

Pareiškimas dėl nepilnamečio

pripažinimo veiksniu paduodamas nepilnamečio gyvenamosios vietos apylinkės

teismui.

312(6)

straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl nepilnamečio

pripažinimo visiškai veiksniu turi būti nurodyta:

1) duomenys apie nepilnametį

(vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, tėvai

ar rūpintojas, darbovietė, mokymosi įstaiga);

2) duomenys apie nepilnamečio

tėvus arba rūpintoją (vardas, pavardė, asmens kodas);

3) motyvai, kuriais remiantis

prašoma nepilnametį pripažinti veiksniu;

4) įrodymai, patvirtinantys

nepilnamečio galėjimą savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar

vykdyti pareigas (charakteristikos iš gyvenamosios, darbo, mokymosi vietos,

duomenys apie nepilnamečio šeiminę ir materialinę padėtį, sveikatos būklės

pažyma, išduota Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, ir

kt.).

Prie pareiškimo pridedamas

nepilnamečio rašytinis sutikimas, jeigu pareiškimą teismui paduoda ne pats

nepilnametis.

312(7)

straipsnis. Pasiruošimas bylai

Teisėjas, ruošdamasis nagrinėti

bylą:

1) paveda

nepilnamečio gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai

duoti išvadą dėl nepilnamečio pasirengimo savarankiškai įgyvendinti visas

civilines teises ar vykdyti pareigas;

2) išreikalauja duomenis, ar

nepilnametis nėra teistas ar įvykdęs administracinių ir kitų teisės pažeidimų;

3) prireikus nustatyti nepilnamečio fizinio,

dorovinio, dvasinio, psichinio išsivystymo lygį, skiria teismo

pedagogikos-psichologijos ekspertizę ir išreikalauja šiai ekspertizei atlikti

nepilnamečio medicininę dokumentaciją bei kitą reikiamą medžiagą;

4) atlieka kitus būtinus

pasiruošimo bylos nagrinėjimui veiksmus.

312(8)

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Apie bylos nagrinėjimą pranešama

pareiškėjui, nepilnamečiui, kurio byla nagrinėjama, jo tėvams (rūpintojui),

valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, globos (rūpybos) institucijai

(jeigu nepilnametis neturi tėvų).

Byla nagrinėjama būtinai

dalyvaujant nepilnamečiui, jo tėvams (rūpintojui), taip pat globos (rūpybos)

institucijos atstovui (jeigu nepilnametis neturi tėvų).

Nepilnamečio rašytinį sutikimą

pripažinti jį visiškai veiksniu teismas patvirtina teismo posėdžio metu, prieš

tai išklausęs jo paaiškinimų. Jeigu nepilnamečio sutikimas nebuvo pridėtas prie

pareiškimo, rašytinį sutikimą nepilnametis gali duoti bylos nagrinėjimo metu.

Apie tai įrašoma teismo posėdžio protokole ir nepilnametis protokole pasirašo.

Teismas turi nepilnamečiui išaiškinti tokio sutikimo davimo pasekmes.

Nepilnametis savo duotą sutikimą

būti pripažintas visiškai veiksniu gali atšaukti iki teismo sprendimo priėmimo.

312(9)

straipsnis. Teismo sprendimas

Išnagrinėjęs bylą posėdyje,

teismas priima sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu arba pareiškimą

atmeta.

Teismo išlaidos, susijusios su

bylos pripažinti nepilnametį veiksniu nagrinėjimu, padengiamos iš valstybės

lėšų.

Teismo sprendimas pripažinti

nepilnametį veiksniu yra pagrindas panaikinti nepilnamečiui rūpybą, jeigu ji

buvo nustatyta.

Teismo sprendimą turi teisę

apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys.

312(10)

straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas

Jeigu nustatomos aplinkybės, kad

veiksniu pripažintas nepilnametis, savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar

vykdydamas pareigas, daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems

interesams, teismas nepilnamečio tėvų ar globos (rūpybos) institucijų

pareiškimu gali panaikinti savo sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu.

Teismo sprendimas panaikinti ankstesnį sprendimą,

kuriuo nepilnametis buvo pripažintas veiksniu, yra pagrindas nepilnamečiui

nustatyti rūpybą, jeigu jis neturi tėvų.“

40

straipsnis. Kodekso papildymas trisdešimt trečiuoju(3) skirsniu

Papildyti Kodeksą trisdešimt

trečiuoju(3) skirsniu:

„Trisdešimt trečiasis(3)

skirsnis

GLOBA IR RŪPYBA

312(11)

straipsnis. Leistinumas

Šio skirsnio nustatyta tvarka

nagrinėjamos bylos dėl globos (rūpybos) nustatymo nepilnamečiams asmenims bei

pilnamečiams asmenims, kurie teismo sprendimu yra pripažinti neveiksniais ar

ribotai veiksniais, taip pat dėl rūpybos nustatymo veiksniems asmenims.

312(12) straipsnis. Globėjo (rūpintojo)

būtinų išlaidų, susijusių su globėjo

(rūpintojo)

pareigų atlikimu, atlyginimas

Įstatymo numatytais atvejais

globėjo (rūpintojo) turėtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo (rūpintojo)

pareigų atlikimu, dydį, jų atlyginimo tvarką pagal globėjo (rūpintojo)

pareiškimą nustato teismas, paskyręs globėją (rūpintoją).

Išlaidų atlyginimo klausimas

išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju

skundu.

312(13)

straipsnis. Turto administratoriaus paskyrimas

Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi

nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra

(įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos (rūpybos) institucijos

prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Juo gali būti

skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.

Turto administratoriaus paskyrimo

klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Paskirtam turto administratoriui

teismas išaiškina jo teises ir pareigas.

Teismas, paskyręs turto

administratorių, gali pagal globos (rūpybos) institucijos pareiškimą nutartimi

nušalinti turto administratorių nuo pareigų atlikimo ar jį pakeisti kitu

asmeniu.

312(14)

straipsnis. Globėjo (rūpintojo) atleidimas arba nušalinimas nuo

pareigų

Pagal globėjo (rūpintojo), globos (rūpybos)

institucijos pareiškimą globėjas (rūpintojas) gali būti jį paskyrusio teismo

nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali vykdyti dėl savo ar artimų

giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių

priežasčių.

Pagal globos (rūpybos)

institucijos arba prokuroro pareiškimą globėjas (rūpintojas) gali būti jį

paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai

atlieka globėjo (rūpintojo) pareigas, neužtikrina globotinio (rūpintinio)

teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Pareiškimą dėl veiksniam asmeniui

paskirto rūpintojo atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų taip pat gali paduoti

rūpintinis.

Globėją (rūpintoją) atleidus arba

nušalinus nuo pareigų, dėl kito globėjo (rūpintojo) paskyrimo sprendžiama

atitinkamai pagal šio skyriaus antrojo ar trečiojo skirsnių nuostatas.

Pagal globėjo (rūpintojo), globos

(rūpybos) institucijos, vaiko tėvų arba įtėvių pareiškimą vaiko globėjas

(rūpintojas) gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų,

jeigu vaikas grąžinamas tėvams arba įtėviams.

312(15)

straipsnis. Globos (rūpybos) panaikinimas

Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl

kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, tai pagal šio

asmens, globėjo (rūpintojo), globos (rūpybos) institucijos arba prokuroro

pareiškimą teismas, nustatęs globą (rūpybą), nutartimi panaikina globą

(rūpybą).

Veiksnaus asmens rūpyba

panaikinama pagal šio asmens pareiškimą teismo, nustačiusio rūpybą, nutartimi.

312(16)

straipsnis. Teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas

Teismo nutartys dėl globos (rūpybos) nustatymo ir

panaikinimo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų

vykdomos skubiai. Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo.

312(17)

straipsnis. Pareiškimo padavimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos)

Pareiškimą dėl vaiko nuolatinės

globos (rūpybos) nustatymo gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos

institucija arba prokuroras.

Pareiškimą dėl globėjo

(rūpintojo) skyrimo vaikui, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), gali

paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija

pareiškimus dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo

(rūpintojo) paskyrimo gali sujungti į vieną.

Pareiškimas paduodamas pagal

vaiko, kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą (rūpybą) ir (ar) skirti globėją

(rūpintoją), gyvenamąją vietą, o jeigu tokios nėra, – pagal šio vaiko buvimo

vietą.

312(18)

straipsnis. Pareiškimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo

turinys

Pareiškime dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos)

nustatymo turi būti nurodyta:

1) duomenys apie vaiką (vardas,

pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji ar (ir) buvimo vieta,

sveikatos būklė, duomenys apie tėvus);

2) duomenys apie laikinosios

globos (rūpybos) nustatymą;

3) nuolatinės globos (rūpybos)

nustatymo pagrindimas;

4) duomenys apie vaiko turtą.

312(19)

straipsnis. Pareiškimo dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo turinys

Pareiškime dėl globėjo

(rūpintojo) skyrimo turi būti šio kodekso 312(18) straipsnio 1

punkte nurodyti duomenys apie vaiką, taip pat:

1) prašoma taikyti globos

(rūpybos) forma ir jos pagrindimas;

2) duomenys apie asmenį, kurį

rekomenduojama skirti globėju (rūpintoju) (fizinio asmens – vardas, pavardė,

asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir

materialinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su globos (rūpybos)

reikalingu vaiku, moralinės ir kitokios savybės, jo galimybė būti globėju

(rūpintoju) ir įgyvendinti globėjo (rūpintojo) pareigas; juridinio asmens –

kodas, banko rekvizitai, buveinė, finansinė būklė);

3) duomenys apie kitus asmenis,

pareiškusius sutikimą tapti šio vaiko globėjais (rūpintojais);

4) kai vaikas turi nekilnojamųjų

ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė,

pastatas ir kt.), tai turi būti nurodoma ir rekomenduojama paskirti šio turto

administratorių.

312(20)

straipsnis. Įrodymų pateikimas

Prie pareiškimo dėl globos

(rūpybos) nustatymo turi būti pridėta:

1) įrodymai, pagrindžiantys vaiko

nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo reikalingumą;

2) vaiko ir fizinio asmens,

rekomenduojamo skirti globėju (rūpintoju), sveikatos būklės pažymos, išduotos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka;

3) dokumentai, patvirtinantys šio straipsnio 2

punkte nurodytus duomenis apie asmenį, rekomenduojamą skirti globėju

(rūpintoju);

4) asmens, rekomenduojamo skirti

globėju (rūpintoju), rašytinis sutikimas;

5) jei globėju (rūpintoju) rekomenduojama skirti

fizinį asmenį ar šeimyną, pateikiamas kartu gyvenančių asmenų sąrašas, vyresnių

kaip 16 metų asmenų rašytinis sutikimas;

6) jei pareiškimą paduoda

valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prie pareiškimo turi būti pridėta

išvada dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo reikalingumo ir globėjo

(rūpintojo) paskyrimo.

312(21)

straipsnis. Pasiruošimas nagrinėti bylą

Priėmęs prokuroro pareiškimą dėl

vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, teismas paveda valstybinei vaiko

teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl globėjo (rūpintojo)

skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo reikalingumo

ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Priėmęs valstybinės vaiko teisių apsaugos

institucijos pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir (ar)

globėjo (rūpintojo) paskyrimo, teismas, jeigu globėju (rūpintoju)

rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, išreikalauja duomenis apie

šio fizinio asmens, kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos narių

teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.

312(22)

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Byla dėl vaiko nuolatinės globos

(rūpybos) nustatymo ir (ar) globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjama žodinio

nagrinėjimo būdu.

Apie bylos nagrinėjimą pranešama valstybinei vaiko

teisių apsaugos institucijai, prokurorui, jeigu jis yra pareiškėjas, asmeniui,

rekomenduojamam skirti globėju (rūpintoju), kitiems asmenims, pareiškusiems

sutikimą tapti to paties vaiko globėjais (rūpintojais), kitiems

suinteresuotiems asmenims.

Nagrinėjant bylą privalo

dalyvauti prokuroras, jeigu jis yra pareiškėjas, valstybinės vaiko teisių

apsaugos institucijos atstovas, kuris duoda išvadą teisme, ir asmuo, kurį

rekomenduojama skirti globėju (rūpintoju).

Skiriant globėją (rūpintoją),

atsižvelgiama į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju

(rūpintoju), jo santykius su vaiku, vaiko nuomonę ir interesus bei į kitas turinčias

reikšmės aplinkybes.

312(23)

straipsnis. Vaiko nuomonė

Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę, dėl

nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir (ar) globėjo (rūpintojo) skyrimo turi

būti išklausytas teismo posėdyje. Nustatyti, ar vaikas sugeba išreikšti savo

nuomonę, bei pareikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas

ekspertas psichologas. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodine, rašytine forma

ar kitais vaiko pasirinktais būdais.

Išklausant jaunesnį kaip

šešiolikos metų vaiką, o teismo nuožiūra ir jaunesnį kaip aštuoniolikos metų,

kviečiamas pedagogas ar (ir) psichologas.

Išimtiniais atvejais teismo

nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali būti

pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Kai

šis asmuo grįžta į posėdžių salę, jam turi būti pranešama vaiko išreikšta

nuomonė.

Teismo leidimu teismo posėdyje

dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys

gali užduoti vaikui klausimų.

Teismas privalo vaikui išaiškinti

globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo pasekmes.

Priimdamas sprendimą, teismas turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji

neprieštarauja paties vaiko interesams.

312(24)

straipsnis. Teismo nutartis

Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir (ar)

globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi.

Tenkinant pareiškimą, nutartyje

nurodomi duomenys apie globotinį (rūpintinį), globėją (rūpintoją), taip pat

nurodoma globos (rūpybos) vieta.

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų

ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria

šio turto administratorių.

Paskirtam globėjui (rūpintojui),

turto administratoriui teismas išaiškina jo teises ir pareigas.

312(25) straipsnis. Teismo pareiga

inicijuoti bylos dėl globos (rūpybos)

nustatymo,

globėjo (rūpintojo) paskyrimo neveiksniam ar

ribotai

veiksniam asmeniui nagrinėjimą

Teismas, priėmęs sprendimą

pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo savo

iniciatyva pradėti bylos dėl globos (rūpybos) šiam asmeniui nustatymo, globėjo

(rūpintojo) paskyrimo nagrinėjimą.

Teismas, priėmęs sprendimą

pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, jeigu šis asmuo yra

gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijoje, privalo savo iniciatyva

nustatyti šiam asmeniui globą (rūpybą).

Teismas, priėmęs sprendimą

pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, jeigu šis asmuo

nėra gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijoje, privalo savo

iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą (rūpybą) ir paskirti globėją

(rūpintoją).

312(26) straipsnis. Pasiruošimas nagrinėti

bylą dėl globos (rūpybos) nustatymo,

globėjo

(rūpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai

veiksniam

asmeniui

Teismas, priėmęs sprendimą

pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, tą pačią dieną

nutartimi paveda globos (rūpybos) institucijai per dešimt dienų pateikti

teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti.

Globos (rūpybos) institucija

raštu pateikia teismui išvadą, kurioje nurodo:

1) duomenis apie asmens, dėl

kurio nagrinėjama byla, buvimo vietą ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo

reikalingumą;

2) jeigu reikia skirti globėją

(rūpintoją), pateikiama globėjo (rūpintojo) kandidatūra; nurodomi duomenys apie

jį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, darbovietė, šeiminė ir

materialinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su

pripažintu neveiksniu ar ribotai veiksniu asmeniu, moralinės ir kitokios

savybės, jo galimybė įgyvendinti globėjo (rūpintojo) pareigas), taip pat kitos

turinčios reikšmės aplinkybės; nurodoma neveiksniu ar ribotai veiksniu

pripažinto asmens nuomonė dėl globėjo (rūpintojo) kandidatūros;

3) jeigu pateikiama globėjo

(rūpintojo) kandidatūra, pridedamas rašytinis šio asmens sutikimas ir sveikatos

būklės pažyma, išduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

4) kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi

nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra

(įmonė, žemė, pastatas ir kt.), globos (rūpybos) institucijos rašte tai turi

būti nurodoma bei rekomenduojama paskirti šio turto administratorių.

Jeigu reikia skirti globėją

(rūpintoją), teismas išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti

globėju (rūpintoju), teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.

Pasiruošimas nagrinėti bylą turi

būti užbaigtas iki teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu ar

ribotai veiksniu, įsiteisėjimo.

312(27) straipsnis. Bylos dėl globos

(rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo)

paskyrimo

neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui

nagrinėjimas

Byla dėl globos (rūpybos)

nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam

asmeniui teismo posėdyje nagrinėjama nedelsiant po sprendimo, kuriuo asmuo

pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, įsiteisėjimo.

Byla dėl globos (rūpybos)

nustatymo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas

pripažįsta būtinu žodinį bylos nagrinėjimą.

Byla dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo

(rūpintojo) paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apie bylos

nagrinėjimą pranešama globos (rūpybos) institucijai, asmeniui, pripažintam

neveiksniu ar ribotai veiksniu, asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju

(rūpintoju), kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Byla nagrinėjama

būtinai dalyvaujant globos (rūpybos) institucijos atstovui, kuris duoda išvadą

teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju (rūpintoju). Neveiksniu

ar ribotai veiksniu pripažintas asmuo, jeigu įmanoma, atsižvelgiant į jo

sveikatos būklę, turi teisę teismo posėdyje išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo

(rūpintojo) kandidatūros. Teismas gali pripažinti būtinu asmens, pripažinto

neveiksniu ar ribotai veiksniu, dalyvavimą teismo posėdyje.

Skiriant globėją (rūpintoją), turi

būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti

globėjo (rūpintojo) funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam reikalinga globa

(rūpyba), taip pat, jeigu galima, į globos (rūpybos) reikalingo asmens

pageidavimą.

312(28)

straipsnis. Teismo nutartis

Globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo)

paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui klausimas išsprendžiamas

teismo nutartimi.

Tenkinant pareiškimą, nutartyje

nurodomi duomenys apie globotinį (rūpintinį), globėją (rūpintoją).

Jei neveiksnus ar ribotai

veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga

nuolatinė priežiūra, teismas gali paskirti šio turto administratorių.

Paskirtam globėjui (rūpintojui),

turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas.

312(29)

straipsnis. Veiksnaus asmens rūpyba

Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės

negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal

šio asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą gali nustatyti

rūpybą ir paskirti rūpintoją.

Pareiškimas dėl rūpybos nustatymo

ir rūpintojo paskyrimo paduodamas apylinkės teismui pagal asmens, kuriam

reikalinga rūpyba, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios vietos nėra, – pagal šio

asmens buvimo vietą.

Veiksnaus asmens pareiškime turi

būti nurodyti rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai.

Teismas, ruošdamasis nagrinėti bylą, paveda globos (rūpybos) institucijai

pateikti teismui duomenis, būtinus išnagrinėti bylą. Globos (rūpybos) institucija

pateikia teismui išvadą, kurios turiniui taikomi šio kodekso 312(26)

straipsnio antrosios dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimai.

Globos (rūpybos) institucijos

pareiškime turi būti nurodyti duomenys apie veiksnų asmenį, kuriam prašoma

nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat išdėstytas rūpybos nustatymo

ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas. Prie pareiškimo turi būti

pridėta globos (rūpybos) institucijos išvada, kurios turiniui taikomi šio

kodekso 312(26) straipsnio antrosios dalies 1, 2 ir 3 punktų

reikalavimai.

Teismas, ruošdamasis nagrinėti

bylą, išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti rūpintoju,

teistumą ir ar jam nebuvo taikyta atsakomybė už administracinės teisės

pažeidimus.

Byla dėl rūpybos nustatymo ir

rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui nagrinėjama žodinio nagrinėjimo būdu.

Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos (rūpybos) institucijai, asmeniui, kuris

prašo ar kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat

asmeniui, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju, bei kitiems suinteresuotiems

bylos baigtimi asmenims. Nagrinėjant bylą privalo dalyvauti globos (rūpybos)

institucijos atstovas, kuris duoda išvadą teisme, asmuo, kuriam prašoma

nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, bei asmuo, kurį rekomenduojama skirti

rūpintoju.

Rūpintojas veiksniam asmeniui

skiriamas tik rūpintinio sutikimu.

Rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas

išsprendžiamas teismo nutartimi. Tenkinant pareiškimą, nutartyje nurodomi

duomenys apie rūpintinį ir rūpintoją.

Paskirtam rūpintojui teismas

išaiškina jo teises ir pareigas.“

41

straipsnis. Kodekso papildymas trisdešimt trečiuoju(4) skirsniu

Papildyti Kodeksą trisdešimt

trečiuoju(4) skirsniu:

„Trisdešimt trečiasis(4)

skirsnis

TEISMO LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR FAKTŲ

PATVIRTINIMAS

312(30)

straipsnis. Leistinumas

Civiliniame kodekse numatytais

atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar

faktų patvirtinimo bei kiti klausimai, kurie pagal Civilinį kodeksą turi būti

nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šio skirsnio nustatyta

tvarka, jeigu šis kodeksas nenumato kitos tokių pareiškimų nagrinėjimo tvarkos.

312(31)

straipsnis. Prašymo padavimas

Prašymas dėl teismo leidimo

išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo paduodamas pareiškėjo

gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

312(32 )straipsnis.

Prašymo turinys

Prašymo turiniui mutatis

mutandis taikomi šio kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti

reikalavimai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant

klausimą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.

312(33)

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Byla nagrinėjama rašytinio

proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytus atvejus,

bei atvejus, kai pats teisėjas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia

nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka,

teismo posėdžio protokolas nerašomas.

Prašymai, paduoti šio skirsnio

nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias dienas

nuo jų priėmimo dienos.

Teismas gali įpareigoti

pareiškėją pateikti papildomus bylai išspręsti reikalingus įrodymus arba rinkti

juos savo iniciatyva.

Kai sprendžiamas klausimas,

susijęs su vaiko teisėmis, vaikas, sugebantis suformuluoti savo požiūrį, turi

būti išklausytas, o leidimo išdavimo klausimą teisėjas turi spręsti

atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Kai sprendžiamas klausimas dėl

leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, jį įkeisti ar kitaip

suvaržyti teises į jį, teisėjas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę

reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę

padėtį, taip pat būsimo sandorio projektą, jo sąlygas, sandorio įvykdymo

galimybes, vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kt.

Byla

nagrinėjama šio skirsnio nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad kyla

ginčas dėl teisės, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus.

Byla išnagrinėjama priimant

teismo nutartį, o Civilinio kodekso numatytais atvejais – sprendimą. Teismo

nutartis (sprendimas) gali būti skundžiama tik apeliacine tvarka, o apeliacinės

instancijos teismo nutartis (sprendimas) neskundžiama, tačiau teismo

atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš

pareiškėjo teisės pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl

leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.

Šio skirsnio nustatyta tvarka

nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos teismo išlaidos

neatlyginamos.“

42

straipsnis. Kodekso papildymas trisdešimt trečiuoju(5) skirsniu

Papildyti Kodeksą trisdešimt

trečiuoju(5) skirsniu:

„Trisdešimt trečiasis(5)

skirsnis

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS ABIEJŲ SUTUOKTINIŲ BENDRU

SUTIKIMU IR VIENO SUTUOKTINIO

PAREIŠKIMU

312(34)

straipsnis. Leistinumas

Šio skirsnio nustatyta tvarka

nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu