Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo

Paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas; taip pat gali būti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos.“

„479 straipsnis. Nutarimas mokėti atlyginimą (premiją) ar suteikti specialią teisę

Nutarimas mokėti atlyginimą (premiją) ar suteikti specialią teisę turi būti priimamas ir pranešama konkurso dalyviams paskelbiant konkursą nustatytu terminu bei tvarka.“

„481 straipsnis. Pateiktų darbų ar projektų grąžinimas konkurso dalyviams

Paskelbęs konkursą asmuo privalo grąžinti konkurso dalyviams darbus ar projektus, už kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) ar nesuteikta teisė, jei ko kita nenumatyta paskelbiant konkursą.

482 straipsnis.     Nuostolių atlyginimas konkurso dalyviams, konkursą paskelbusiam asmeniui nesilaikius konkurso taisyklių

Jeigu paskelbęs konkursą asmuo nesilaiko paskelbtos darbų ar projektų įvertinimo tvarkos ar terminų, tai pateikto ir atitinkančio kitus konkurso reikalavimus darbo ar projekto autorius įgyja teisę gauti jam padarytų nuostolių atlyginimą.“

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ – „Lietuvos Respublikos“;

2) įrašyti ketvirtąją dalį:

„Įstatymų ar draudimo sutartyje numatytais atvejais žalą atlygina draudimo organizacija (draudikas) arba ją padaręs asmuo ir draudimo organizacija (draudikas).“

„485 straipsnis.   Atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais valstybinių ir kitų organizacijų, taip pat pareigūnų veiksmais administracinio valdymo srityje

Žala, padaryta fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybinių ir kitų organizacijų, taip pat pareigūnų, einančių tarnybines pareigas, veiksmais administracinio valdymo srityje, atlyginama bendraisiais pagrindais (483, 7-1, 484 straipsniai).“

1) vietoj žodžio „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“;

2) įrašyti antrąją dalį:

„Be turtinės žalos, šiais atvejais taip pat atlyginama ir moralinė žala.“

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „TSRS įstatymas“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos įstatymai“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“.

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, o po žodžių „pašaliniai asmenys“ įrašyti žodžius „gydymo išlaidos, išskyrus už nemokamą gydymą“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o po žodžių „stacionariniam gydymui“ įrašyti žodžius „jeigu gydymas buvo nemokamas“.

1) straipsnio pavadinime vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ – žodžius „Lietuvos Respublikos“, o žodį „valstybinio“ išbraukti.

1) pavadinime vietoj žodžių „ir aprūpinimo organų“ įrašyti žodį „organizacijų“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, vietoj žodžio „organo“ – žodį „organizacijos“, o žodį „valstybinio“ ir paskutinįjį sakinį išbraukti.

1) pavadinime vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, o žodį „valstybinio“ išbraukti;

3) antrąją dalį pripažinti netekusia galios, o trečiąją dalį laikyti antrąja dalimi;

4) antrojoje dalyje vietoj žodžio „piliečiai“ įrašyti žodžius „fiziniai asmenys“.

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“;

2) antrojoje dalyje išbraukti žodį „valstybinio“ ir po žodžių „turi būti“ įrašyti žodį „pirmiausia“;

3) įrašyti ketvirtąją dalį:

„Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje numatytas mokėjimų kapitalizavimas ir trečiojoje dalyje numatytas išieškojimas negalimi, tai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus reikalavimus patenkina valstybė.“

„KETVIRTASIS SKYRIUS

AUTORINĖ TEISĖ

KETURIASDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI NUOSTATAI

515 straipsnis. Kūriniai, kuriems taikoma autorinė teisė

Autorinė teisė taikoma mokslo, literatūros ar meno kūriniams nepaisant kūrinio formos, paskirties ir vertės, taip pat jo atgaminimo būdo.

Autorinė teisė taikoma kūriniams, paskelbtiems ar nepaskelbtiems, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, leidžiančia autoriaus kūrybinės veiklos rezultatą atgaminti (rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, fotografija, vieša kalba, pranešimas, viešas atlikimas, filmo juostelė, mechaninis ar magnetinis įrašas ir pan.). Autorinė teisė į kūrinį nesiejama su nuosavybe į materialinį objektą, kuriame šis kūrinys išreikštas.

„Kūriniu“ autorinėje teisėje laikomas asmens intelektualinės veiklos rezultatas. Autorinės teisės dalyku laikoma:

1) žodiniai kūriniai (kalbos, paskaitos, pranešimai, pamokslai ir pan.);

2) rašytiniai kūriniai (literatūros ir mokslo kūriniai, dienoraščiai, laiškai ir pan.);

3) dramos ir muzikos – dramos kūriniai, taip pat muzikos kūriniai su tekstu ar be teksto;

4) vertimai;

5) scenarijai, scenariniai planai;

6) kino filmai, televizijos filmai, videofilmai, kiti kinematografiniai, audiovizualiniai ar radiofoniniai kūriniai, taip pat radijo ir televizijos laidos;

7) choreografijos kūriniai ir pantomimos;

8) tapybos, skulptūros, architektūros, grafikos ir taikomosios dekoratyvinės dailės, dizaino kūriniai, iliustracijos, piešiniai, brėžiniai, modeliai, maketai;

9) planai, eskizai ir plastikos kūriniai, priklausantys mokslui, technikai arba dramos ar muzikos-dramos kūrinio pastatymui scenoje;

10) geografiniai, geologiniai ir pan. žemėlapiai;

11) fotografijos kūriniai ir analogiškais fotografijai būdais gauti kūriniai;

12) kūriniai, išreikšti mechaninio, magnetinio ar kitokio techninio garso ar vaizdo užfiksavimo būdu;

13) kompiuterių programos ir duomenų bazės;

14) kiti kūriniai.

Autorinė teisė į fotografijos kūrinius ir analogiškais fotografijai būdais gautus kūrinius pripažįstama, jeigu kiekviename kūrinio egzemplioriuje nurodytas autoriaus vardas, kūrinio paskelbimo vieta ir metai.

Autorinė teisė taikoma ir kūriniams, kurie yra sukurti pasinaudojus kitais kūriniais (inscenizacijos, muzikinės aranžuotės, kūrinių rinkiniai, enciklopedijos, antologijos, chrestomatijos, žinynai ir pan.).

Autorinė teisė netaikoma:

1) oficialiems dokumentams (įstatymams, teismų sprendimams, nuosprendžiams ir kt.);

2) oficialiems ženklams ir simboliams (vėliavoms, herbams, ordinams, piniginiams ženklams ir pan.);

3) pranešimams apie įvairius įvykius, naujienas, jeigu tokie pranešimai yra įprastinės informacijos pobūdžio.

Autorius arba jo teisių perėmėjas gali visuomenę informuoti apie savo teises, panaudodamas autorinių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: raidė C apskritime arba apvaliuose skliaustuose (C), autoriaus arba jo teisių perėmėjo vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo paskelbimo metai.

516 straipsnis. Paskelbti kūriniai

Kūrinys laikomas paskelbtu, jeigu jis autoriaus sutikimu išleistas, viešai parodytas, perduotas per radiją ar televiziją arba kuriuo nors kitu būdu praneštas neapibrėžtam asmenų ratui.

Kūrinio paskelbimu nelaikoma informacija apie kūrinį, kurioje išdėstomas jo turinys.

517 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinius, paskelbtus

Lietuvos Respublikos teritorijoje

Autorinė teisė į kūrinius, pirmą kartą paskelbtus Lietuvos Respublikos teritorijoje arba nepaskelbtus, bet esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje kuria nors objektyvia forma, pripažįstama autoriui ir jo įpėdiniams nepaisant jų pilietybės, taip pat kitiems autorinių teisių perėmėjams.

518 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinius, paskelbtus užsienyje

Autorinė teisė į kūrinį, pirmą kartą paskelbtą arba esantį kuria nors objektyvia forma užsienyje, pripažįstama pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

519 straipsnis. Autoriaus teisės

Kūrinio autoriui priklauso autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę, teisė disponuoti kūriniu ir teisė į atlyginimą.

Autorystės teisė – tai teisė vadintis kūrinio autoriumi.

Teisė į autoriaus vardą – tai autoriaus teisė spręsti, kaip turi būti nurodomas jo vardas naudojant kūrinį (tikrasis vardas, pseudonimas, vardas nenurodomas – anonimiškai).

Teisė į kūrinio neliečiamybę – tai autoriaus teisė keisti arba leisti keisti kūrinio turinį, jo pavadinimą, autoriaus vardo nurodymą, taip pat išleidžiant kūrinį leisti dėti iliustracijas, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.

Teisė disponuoti kūriniu apima:

1) teisę skelbti ir leisti skelbti kūrinį;

2) teisę atgaminti ir platinti kūrinio egzempliorius;

3) teisę leisti viešai atlikti ir demonstruoti kūrinį;

4) teisę leisti padaryti ir atgaminti garso ir vaizdo įrašus;

5) teisę leisti transliuoti kūrinį radijo, televizijos, kabelinės televizijos ir palydovine technika;

6) teisę versti ir leisti versti bei skelbti kūrinio vertimus kita kalba;

7) teisę perdirbti bei leisti perdirbti kūrinį ir skelbti perdirbtą kūrinį (inscenizacija, adaptacija, aranžuotė ir pan.).

Autorius turi teisę gauti atlyginimą už kitų asmenų pasinaudojimą jo kūriniu. Autoriaus atlyginimo už pasinaudojimą jo kūriniu dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

520 straipsnis.     Kūrinių ir autoriaus vardo neliečiamybės apsauga, autoriui tebesant gyvam

Kūrinį išleidžiant, viešai atliekant ar kitaip pasinaudojant juo, draudžiama be autoriaus sutikimo bet kaip keisti tiek patį kūrinį, tiek ir jo pavadinimą bei autoriaus vardo nurodymą.

Be autoriaus sutikimo draudžiama į išleidžiamą kūrinį dėti iliustracijas, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.

Autoriaus sutikimas, duotas sudarant autorinę sutartį, negali būti vienašališkai atšauktas.

521 straipsnis. Kūrinių neliečiamybės apsauga, autoriui

mirus

Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kuria skiriamas testamento vykdytojas (585 straipsnis), nurodyti fizinį ar juridinį asmenį, kuriam jis paveda saugoti savo kūrinių neliečiamybę po savo mirties. Tas asmuo vykdo įgaliojimus iki savo gyvos galvos.

Jeigu tokių nurodymų nėra, tai autoriui mirus, jo kūrinių neliečiamybę saugo jo įpėdiniai, taip pat valstybės įgaliotos organizacijos, kurioms pavesta saugoti autorių teises. Tos organizacijos saugo kūrinių neliečiamybę taip pat ir tais atvejais, kada įpėdinių nėra arba jų autorinė teisė pasibaigė (536 straipsnis).

522 straipsnis. Bendraautorystė

Autorinė teisė į kūrinį, sukurtą dviejų ar daugiau asmenų (kolektyvinį kūrinį), priklauso bendraautoriams kartu, nepaisant to, ar toks kūrinys sudaro vieną neišardomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena turi taip pat ir savarankišką reikšmę. Kiekvienam iš bendraautorių paliekama autorinė teisė į jo sukurtą kolektyvinio kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę.

Kolektyvinio kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti naudojama be kitų to kūrinio dalių.

Bendraautorių tarpusavio santykiai gali būti nustatomi jų susitarimu. Jeigu tokio susitarimo nėra, autorinę teisę į kolektyvinį kūrinį įgyvendina visi bendraautoriai kartu, o atlyginimas paskirstomas jiems atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Bendraautoris negali be pakankamo pagrindo neleisti kūrinio paskelbti arba panaudoti. Kiekvienas bendraautoris turi teisę pareikšti reikalavimus dėl teisių į kūrinį pažeidimo. Jis gali reikalauti nuostolių atlyginimo tik visiems bendraautoriams.

523 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinį, sukurtą atliekant tarnybinę užduotį

Kūrinio, sukurto atliekant tarnybinę užduotį, autorius turi asmenines neturtines autoriaus teises.

Asmuo, pagal kurio tarnybinę užduotį buvo sukurtas kūrinys, turi teisę panaudoti tokį kūrinį tik tuo būdu, kuris sulygtas sutartyje.

Atlyginimo dydį už kūrinio, sukurto atliekant tarnybinę užduotį, panaudojimą nustato sutartys, kurių pagrindu buvo sukurtas kūrinys (autorinė sutartis, darbo sutartis, papildomos sutartys).

Asmeniui, pagal kurio tarnybinę užduotį buvo sukurtas kūrinys, sutinkant, teisę panaudoti kūrinį gali įgyti autorius. Tokiu atveju autorius turi teisę į atlyginimą pagal jo sudarytas sutartis.

524 straipsnis. Juridinių asmenų autorinė teisė

Juridiniams asmenims autorinė teisė pripažįstama Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais ir tiek, kiek įstatymai leidžia.

525 straipsnis. Autorinė teisė į periodinius ir kitus leidinius

Asmenims, savarankiškai ar per kurią nors leidyklą išleidžiantiems mokslinius rinkinius, enciklopedinius žodynus, žurnalus ar kitus periodinius leidinius, priklauso autorinė teisė į tuos leidinius kaip visumą.

Leidėjams priklauso teisė į jų parengtų spausdinti ir išleistų leidinių (knygų, albumų ir pan.) poligrafinį paruošimą ir apipavidalinimą. Niekas kitas neturi teisės be leidėjų sutikimo atgaminti šiuos leidinius fotografijos ar kitu artimu fotografijai būdu.

Įtrauktų į tokius leidinius kūrinių autoriams priklauso autorinė teisė į savo kūrinius. Jie gali savo nuožiūra disponuoti jiems priklausančiais kūriniais.

526 straipsnis.     Autorinė teisė į kino ir televizijos filmą, kitą audiovizualinį kūrinį bei radijo ir televizijos laidas

Autorinė teisė į kino ir televizijos filmą ar kitą audiovizualinį kūrinį pripažįstama jo autoriui arba bendraautoriams: režisieriui, scenarijaus autoriui, kompozitoriui, operatoriui ir dailininkui. Turtinės teisės pripažįstamos kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio gamintojui, jeigu ko kita neįtvirtinta autoriaus ir gamintojo sutartyje.

„Gamintoju“ šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuris finansavo ir organizavo kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio sukūrimą. Gamintojas turi teisę disponuoti sukurtu kino ir televizijos filmu ar kitu audiovizualiniu kūriniu, jeigu ko kita nenumato sutartis su autoriais, ir, naudodamas šį kūrinį, gali nurodyti savo vardą.

Turinčių savarankišką reikšmę kūrinių, panaudotų kino ir televizijos filme ar kitame audiovizualiniame kūrinyje, taip pat televizijos ar radijo laidoje, autoriai turi autorinę teisę kiekvienas į savo kūrinį ir gali disponuoti šiais kūriniais savo nuožiūra, nepaisydami kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio, taip pat radijo ar televizijos laidos panaudojimo.

Autorinė teisė į radijo ir televizijos laidas kaip į visumą priklauso jas transliuojančioms organizacijoms, o į kūrinius, įtrauktus į šias laidas, – jų autoriams.

527 straipsnis. Rinkinių sudarytojų autorinė teisė

Autorinė teisė į kūrinių, kurie nėra kieno nors autorinės teisės dalykas, rinkinius, kaip antai: į įstatymų, teismų sprendimų, kitokių oficialių dokumentų, liaudies kūrybos kūrinių, kurių autoriai nežinomi, senovės aktų ir paminklų, taip pat kitokių autorinės teisės nesaugomų kūrinių rinkinius, – priklauso rinkinių sudarytojams, jeigu šie į rinkinį įtrauktą medžiagą savarankiškai apdorojo ar susistemino.

Tokia pat teisė priklauso fiziniams asmenims, kurie savarankiškai apdorojo atskirus nurodytosios rūšies kūrinius. Ši teisė nekliudo kitiems fiziniams asmenims išleisti tuos pačius kūrinius, jeigu jie šiuos kūrinius savarankiškai susistemina ar apdoroja.

Rinkinio sudarytojui, apdorojusiam ar susisteminusiam įtrauktus į rinkinį kūrinius, kurie yra kieno nors autorinės teisės dalykas, priklauso autorinė teisė į rinkinį su sąlyga, jeigu laikytasi šių kūrinių autorių teisių.

528 straipsnis. Kitų asmenų naudojimasis autoriaus kūriniu

Kitiems asmenims naudotis autoriaus kūriniu (taip pat ir vertimas į kitą kalbą turint tikslą kūrinį paskelbti) leidžiama tik remiantis sutartimi su autoriumi arba jo teisių perėmėjų, išskyrus įstatymų nurodytus atvejus.

529 straipsnis. Kūrinio vertimas į kitą kalbą

Versti kūrinį į kitą kalbą turint tikslą jį paskelbti leidžiama tik autoriui arba jo teisių perėmėjui sutikus.

Lietuvos Respublikos kompetentingi organai, vadovaudamiesi tarptautinėmis sutartimis, gali leisti versti kūrinius į lietuvių kalbą.

530 straipsnis. Vertėjo autorinė teisė

Vertėjui priklauso autorinė teisė į jo atliktą vertimą.

531 straipsnis.     Autoriaus teisė į atlyginimą už naudojimąsi jo kūriniu, išverstu į kitą kalbą

Teisė į atlyginimą už naudojimąsi kūriniu, išverstu į kitą kalbą, originalo autoriui priklauso visais atvejais, išskyrus įstatymų nurodytuosius.

532 straipsnis.     Naudojimasis kūriniu be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo

Be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo, bet būtinai nurodant šaltinį, iš kurio paimta, ir autoriaus vardą, jeigu jis nurodytas šaltinyje, leidžiama:

1) cituoti mokslo ir kritikos darbuose, mokymo leidiniuose ištraukas iš išleistų mokslo, literatūros ir meno kūrinių tiek originalo kalba, tiek ir išverstas tokios apimties, kuri atitinka citavimo tikslus, taip pat cituoti laikraščių ir žurnalų straipsnius spaudos apžvalgose;

2) panaudoti paskelbtus kūrinius kaip iliustracijas mokymo leidiniuose, radijo ir televizijos mokomosiose laidose, garso ir vaizdo įrašuose pagal mokymo poreikius ir laikantis gerų papročių;

3) spausdinti periodinėje spaudoje, transliuoti per radiją, televiziją ar kitais informacijos perteikimo kanalais paskelbtus laikraščiuose, žurnaluose arba perduotus per radiją ar televiziją straipsnius aktualiais ekonomikos, politikos ir religijos klausimais, jeigu nėra konkretaus draudimo tai daryti;

4) spausdinti laikraščiuose, rodyti kine, transliuoti per radiją ir televiziją viešai pasakytas politines kalbas ir teismo procese pasakytas kalbas;

5) naudoti kūrinius teismo ir administraciniuose procesuose;

6) informuoti periodinėje spaudoje, kine, per radiją ir televiziją apie paskelbtus literatūros, mokslo ir meno kūrinius (anotacija, referatas, apžvalga ir kitos dokumentinio informavimo formos);

7) panaudoti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo ar eksponavimo vietos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius bei dienos įvykių apžvalgas spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos pateikimo medžiaga;

8) negaunant pelno, reprodukuoti bibliotekose mokymo ir mokslo tikslais nedidelius knygų fragmentus ir straipsnius, paskelbtus periodiniuose leidiniuose;

9) išleisti paskelbtus kūrinius Brailio raštu, išskyrus kūrinius, sukurtus specialiai šiam tikslui.

533 straipsnis. Pasinaudojimas kūriniu asmeniniams poreikiams

Leidžiama be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo svetimą paskelbtą kūrinį atgaminti ar kitaip pasinaudoti juo asmeniniams poreikiams.

534 straipsnis. Pasinaudojimas svetimu kūriniu naujam originaliam kūriniui sukurti

Asmeniui, pasinaudojusiam svetimu kūriniu naujam originaliam kūriniui sukurti, priklauso autorinė teisė į jo sukurtą kūrinį.

Ši teisė nekliudo kitiems asmenims naudotis tuo pačiu kūriniu naujam kūriniui sukurti.

536 straipsnis. Autorinės teisės galiojimo laikas

Autorinė teisė galioja visą autoriaus gyvenimą ir 50 metų po jo mirties. Jeigu kūrinys paskelbtas pseudonimu arba anonimiškai (nenurodant autoriaus vardo), tai autorinė teisė į tokį kūrinį galioja 50 metų po kūrinio paskelbimo. Abiem šiais atvejais autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais autorius mirė arba buvo paskelbtas kūrinys.

Jeigu anonimiškai arba pseudonimu paskelbto kūrinio autoriaus asmenybė nekelia abejonių arba tokio kūrinio autorius paskelbia tikrąjį savo vardą per nurodytą terminą, tai autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas 50 metų po autoriaus mirties.

Autorinė teisė paveldima. Pagal paveldėjimą nepereina autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę.

Autorystės, autoriaus vardo ir kūrinio neliečiamybės apsauga neterminuota.

537 straipsnis. Autorinės teisės į kolektyvinį kūrinį galiojimo laikas

Autorinė teisė į kolektyvinį kūrinį galioja visą kiekvieno iš autorių gyvenimą ir pereina pagal paveldėjimą.

Kiekvieno bendraautorio įpėdiniai naudojasi autorine teise 50 metų, kurie skaičiuojami nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais mirė paskutinysis bendraautoris.

538 straipsnis. Juridinių asmenų autorinės teisės galiojimo laikas

Juridinio asmens autorinė teisė galioja 50 metų nuo kūrinio paskelbimo dienos. Juridinį asmenį reorganizavus, jam priklausiusi autorinė teisė pereina jo teisių perėmėjui, o juridinį asmenį likvidavus, turtinės teisės pereina jas įgijusiems asmenims.

539 straipsnis. Asmeninių neturtinių autoriaus teisių gynimas

Jeigu pasinaudojama svetimu kūriniu be sutarties su autoriumi ar jo teisių perėmėju (528 straipsnis) arba nesilaikoma sąlygų naudotis kūriniu be autoriaus sutikimo (532 straipsnis), taip pat jeigu pažeidžiama kūrinio neliečiamybė (520 straipsnis) ar kitos asmeninės neturtinės teisės, autorius, o jam mirus, teisių perėmėjas ir kiti asmenys, nurodyti šio kodekso 521 straipsnyje, turi teisę reikalauti, kad pažeistoji teisė būtų atstatyta (būtų padaryti atitinkami ištaisymai, paskelbta spaudoje ar kitokiu būdu apie pažeidimą) arba būtų uždrausta kūrinį paskelbti, ar būtų nutrauktas jo platinimas.

Autorinių teisių pažeidėjas privalo atlyginti pažeidimu padarytą nematerialinę žalą, kurios dydį, išreikštą pinigais, nustato teismas. Žalos atlyginimo dydis kiekvienu atveju neturi būti mažesnis negu penki šimtai litų ir ne didesnis negu dešimt tūkstančių litų.

Neteisėtai atgaminti kūrinio egzemplioriai gali būti teismo sprendimu konfiskuoti ir sunaikinti. Taip pat gali būti konfiskuotos techninės priemonės, kurios buvo iš esmės naudojamos kūriniams neteisėtai atgaminti.

540 straipsnis. Turtinių autoriaus teisių gynimas

Jeigu autoriaus teisių pažeidimas padaro autoriui arba jo teisių perėmėjui nuostolių (227 straipsnis), tai nepaisant reikalavimų, nurodytų šio kodekso 539 straipsnyje, autorius arba jo teisių perėmėjas turi teisę reikalauti nuostolius atlyginti. Visais atvejais išieškomos autoriaus arba jo teisių perėmėjo naudai visos pajamos, kurias pažeidėjas gavo arba galėjo gauti, neteisėtai naudodamasis kūriniu. Neteisėtai atgaminto kūrinio egzemplioriai gali būti perduoti autoriui arba jo teisių perėmėjui kaip padarytos žalos atlyginimas.

KETURIASDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS

AUTORINĖS SUTARTYS

543 straipsnis. Autorinė sutartis

Kiti asmenys gali naudotis kūriniu jo nekeisdami arba jį perdirbdami, taip pat į kitą kalbą išverstu kūriniu tik sudarę sutartį su autoriumi arba jo teisių perėmėju, išskyrus šio kodekso 529 straipsnio antrojoje dalyje ir 532 straipsnyje nurodytus atvejus.

Autorinės sutartys gali būti dviejų tipų:

1) autorinė sutartis dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti;

2) autorinė licencinė sutartis.

Autorine sutartimi dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius arba jo teisių perėmėjas perduoda arba autorius įsipareigoja sukurti ir sutartyje nurodytu terminu kūrinį perduoti kitam asmeniui (kontrahentui) pasinaudoti juo sutartyje sulygtu būdu, o kontrahentas įsipareigoja kūriniu pasinaudoti ar pradėti juo naudotis sutartyje nustatytu terminu ir sumokėti autoriui arba jo teisių perėmėjui atlyginimą.

Autorine licencine sutartimi autorius arba jo teisių perėmėjas suteikia kitam asmeniui teisę pasinaudoti kūriniu, taip pat išverstu į kitą kalbą arba perdirbtu, tiek, kiek sutartyje sulygta, ir sutartyje nustatytu terminu, o šis įsipareigoja sumokėti atlyginimą už šios teisės suteikimą arba už pasinaudojimą kūriniu sutartyje numatyta forma.

544 straipsnis. Autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti rūšys

Yra šios autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti rūšys:

1) sutartis dėl originalaus kūrinio išleidimo arba pakartotinio išleidimo (leidybos sutartis);

2) sutartis dėl kūrinio viešo atlikimo (pastatymo sutartis);

3) sutartis dėl kūrinio panaudojimo kino filme, televizijos ar videofilme (scenarijaus sutartis), taip pat radijo ar televizijos laidoje;

4) sutartis dėl meno kūrinio sukūrimo (dailės, architektūros, dizaino kūrinio užsakymo sutartis);

5) sutartis dėl dailės kūrinio panaudojimo pramonėje;

6) kitos sutartys dėl literatūros, mokslo ar meno kūrinių perdavimo pasinaudoti kuriuo nors kitu būdu.

545 straipsnis. Autorinės sutarties forma

Autorinė sutartis turi būti rašytinė.

Rašytinė forma neprivaloma sutartims dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose ir enciklopediniuose žodynuose.

546 straipsnis. Autorinės sutarties sąlygos

Autorinėje sutartyje gali būti:

1) aptarti kūrinio panaudojimo būdai ir sąlygos;

2) nustatyti kūrinio perdavimo, jo aprobavimo terminai ir tvarka;

3) nustatytas autorinio atlyginimo dydis, atlyginimo sumokėjimo terminai ir tvarka;

4) kitos sąlygos, lemiančios sutarties šalių tarpusavio santykius.

547 straipsnis. Autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis

Autorinio atlyginimo, mokamo pagal autorinę sutartį, dydis nustatomas šalių susitarimu.

548 straipsnis. Kūrinio perdavimas ir aprobavimas

Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius privalo sukurti jam užsakytą kūrinį pagal sutartyje sulygtas sąlygas ir perduoti jį kontrahentui sutartyje nustatytu terminu ir sulygta tvarka.

Kontrahentas privalo ne vėliau kaip iki autorinėje sutartyje nustatyto termino raštu pranešti autoriui apie perduoto jam kūrinio aprobavimą arba apie atmetimą sutartyje numatytais pagrindais. Kontrahentas gali reikalauti pataisyti kūrinį, tiksliai nurodydamas reikalaujamų pataisymų esmę pagal sutarties sąlygas. Jeigu rašytinis pranešimas autoriui sutartyje nustatytu terminu nepasiųstas, tai kūrinys laikomas kontrahento aprobuotu.

549 straipsnis.     Trečiųjų asmenų naudojimosi kūriniu, dėl kurio sudaryta sutartis, apribojimas

Autorius, sudaręs sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti, be rašytinio antrosios šalies sutikimo neturi teisės perduoti sutartyje nurodyto kūrinio ar jo dalies tretiesiems asmenims panaudoti tuo pačiu būdu, kuris sulygtas sutartyje, ar kitu būdu, jeigu ko kita neaptarta sutartyje. Tokio apribojimo terminas nustatomas sutartyje. Jeigu terminas sutartyje neapibrėžtas, tai laikoma, kad sutartyje dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti tai yra trejų metų terminas, o licencinėje sutartyje – penkerių metų terminas.

550 straipsnis. Kontrahento pareiga pasinaudoti kūriniu

Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti kontrahentas privalo pasinaudoti kūriniu arba pradėti juo naudotis sutartyje sulygtu būdu per toje pačioje sutartyje nustatytą terminą. Jeigu kūrinio panaudojimo terminas sutartyje nenustatytas, tai jis yra dveji metai nuo tos dienos, kurią kontrahentas aprobavo kūrinį.

551 straipsnis. Autoriaus atsakomybė už sutarties pažeidimą

Autorius privalo grąžinti gautą pagal sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorinį atlyginimą, jeigu kita šalis nutraukia sutartį dėl to, kad autorius:

1) dėl savo kaltės neperdavė jai kūrinio sutartyje nustatytu terminu;

2) užsakytą kūrinį sukūrė ne pagal sutarties sąlygas arba nesąžiningai;

3) atsisakė kūrinį pataisyti kontrahento reikalavimu pagal sutarties sąlygas;

4) pažeidė pareigą pačiam sukurti kūrinį;

5) pažeidė taisykles, nustatytas šio kodekso 549 straipsnyje.

Jeigu kita šalis atmetė kūrinį, remdamasi sutartyje numatytais pagrindais (543 straipsnis), ir per teismą neįrodė autoriaus nesąžiningumo kuriant užsakytą kūrinį, tai gautas pagal sutartį atlyginimas autoriui paliekamas visas.

552 straipsnis. Kontrahento atsakomybė už sutarties pažeidimą

Jeigu sutartyje dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti kontrahentas nustatytu terminu nepasinaudoja ar nepradeda naudotis aprobuotu kūriniu, jis autoriaus reikalavimu privalo sumokėti visą sulygtą atlyginimą. Šiuo atveju autorius taip pat turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti perduotus pagal sutartį kūrinio egzempliorius. Kontrahentas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti autoriui atlyginimo dalį, kurią autorius turėtų gauti pradėjus naudotis kūriniu, jeigu kontrahentas įrodo, kad negalėjo pasinaudoti kūriniu dėl aplinkybių, priklausančių nuo autoriaus.

553 straipsnis. Autorinė teisė ir nuosavybės teisė į meno kūrinį ir rankraščio originalą

Autoriui priklauso autorinė teisė į meno kūrinio, rašytojo ar kompozitoriaus rankraščio originalą, į kurį nuosavybės teisę įgijo kitas asmuo. Autorius taip pat turi neperduodamą teisę į dalį pajamų, kurios gaunamos kiekvieną kartą parduodant originalų kūrinį, jeigu sudarant pirkimo-pardavimo sutartį kaip pirkėjas, tarpininkas ar įkainotojas dalyvauja antikvaras arba aukciono vadovas ir pardavimo kaina ne mažesnė negu penki šimtai litų. Kūrinio autoriui priklausanti dalis sudaro 5 procentus kūrinio pardavimo kainos.

Autorius turi teisę reikalauti, kad kūrinio savininkas suteiktų jam teisę atgaminti kūrinį, jeigu ko kita nenumato sudaryta sutartis.

Kūrinio savininkas turi teisę be išankstinio autoriaus sutikimo viešai eksponuoti kūrinį, jeigu toks eksponavimas nebuvo autoriaus uždraustas perduodant kūrinį.

554 straipsnis. Vaizduojamojo meno kūrinyje pavaizduoto asmens interesų apsauga

Paskelbti, atgaminti ir platinti vaizduojamojo meno kūrinį, kuriame pavaizduotas kitas asmuo, leidžiama tik pavaizduotajam asmeniui sutinkant, o jei jis miręs – sutinkant jo vaikams ir tebesančiam gyvam jo sutuoktiniui, o jei ir jų nėra – sutinkant jo tėvams. Tokio sutikimo nereikia, jeigu pavaizduotasis asmuo pozavo autoriui už atlyginimą.

555 straipsnis.     Naudojimosi pagal užsakymus sukurtais architektūros, inžinerijos ar kitokiais techniniais planais tvarka

Pagal užsakymus sukurtais architektūros, inžinerijos ar kitokiais techniniais planais, brėžiniais ir piešiniais užsakovas gali naudotis savo reikalams, jeigu sudaryta su autoriumi sutartis nenumato ko kita.

556 straipsnis.     Autorinė licencinė sutartis dėl suteikimo teisės pasinaudoti kūriniu išverčiant jį į kitą kalbą arba perdirbant

Autorinės licencinės sutarties dėl suteikimo teisės pasinaudoti kūriniu išverčiant jį į kitą kalbą arba perdirbant į kitos rūšies kūrinį (pvz., pasakojamąjį kūrinį perdirbant į dramos kūrinį ar scenarijų ir atvirkščiai) sąlygas nustato šalys, ją sudarydamos.

557 straipsnis. Autoriaus teisių įgyvendinimas

Mokslo, literatūros ir meno kūrinių autoriai savo teises įgyvendina patys, sudarydami sutartis su kūrinių naudotojais. Jie gali taip pat pavedimo sutartimi pavesti realizuoti jiems priklausančias teises autorinių teisių apsaugos organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Autorinių teisių apsaugos organizacijos, laikydamosi savo įstatų ir su autoriais sudarytų sutarčių:

1) sudaro sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl kūrinio panaudojimo;

2) susitaria su kūrinių naudotojais dėl autorinio atlyginimo dydžio, mokėjimo termino ir tvarkos;

3) kaupia ir moka autoriams atlyginimą, kompensacijas ir kitas jiems priklausančias sumas;

4) imasi priemonių pažeistoms autorių teisėms ginti.

Pagal pasirašytas dvišales arba daugiašales sutartis su užsienio autoriams atstovaujančiomis organizacijomis autorinių teisių apsaugos organizacijos įgyvendina užsienio autorių teises Lietuvos Respublikos teritorijoje, imasi priemonių pažeistoms jų teisėms ginti.

PENKTASIS SKYRIUS

KETURIASDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS

SPEKTAKLIŲ REŽISIERIŲ, ARTISTŲ, GARSO IR VAIZDO ĮRAŠŲ GAMINTOJŲ TEISĖS (GRETUTINĖS AUTORINĖMS TEISĖS)

558 straipsnis. Apsaugos subjektai

Šiame skyriuje nurodytos spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės ginamos, jeigu tai nepažeidžia atliekamų kūrinių autorių teisių.

Spektaklio režisierius – tai asmuo, kuris sukuria teatro, baleto, operos, cirko, lėlių, estrados arba kitokį spektaklį.

Artistas – tai aktorius, dirigentas, dainininkas arba kitas asmuo, kuris atlieka literatūros arba meno kūrinį, cirko ar lėlių numerį.

Garso ar vaizdo įrašų gamintojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris techninėmis priemonėmis pirmą kartą fiksuoja spektaklius, atliekamų kūrinių garsą ar vaizdą, garsą ir vaizdą ant materialių objektų, turėdamas tikslą tuos įrašus naudoti, platinti.

559 straipsnis. Spektaklių režisierių ir artistų asmeninės neturtinės teisės

Spektaklių režisieriai ir artistai turi teisę į autoriaus vardą, autorystės teisę į spektaklį ir kūrinių atlikimą.

Šios teisės neatskiriamai susijusios su režisieriaus ir artisto asmenybe, jos neperduodamos kitiems asmenims ir galioja neribotą laiką.

Po režisieriaus ar artisto mirties asmeninių neturtinių teisių apsaugą atlieka įpėdiniai, atitinkamos visuomeninės ir valstybinės organizacijos bei visuomenė.

560 straipsnis.     Spektaklio ar kito kūrinio atlikimo įrašymas, įrašo naudojimas ir transliavimas

Daryti spektaklio ar kito kūrinio atlikimo vaizdo, garso, vaizdo ir garso įrašus techninėmis priemonėmis, turint tikslą juos naudoti, atgaminti ar platinti, taip pat transliuoti spektaklį ar kito kūrinio atlikimą, taip pat ir jų įrašą, per radiją, televiziją, kabelinę ar palydovinę televiziją leidžiama tik, jei sutinka režisierius ar artistas.

Jeigu kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių trupė ir pan.), sutikimą transliuoti, daryti įrašus, juos atgaminti ir platinti duoda spektaklio režisierius, dirigentas, solistas, kolektyvo atstovai arba grupės vadovas. Toks sutikimas įforminamas rašytine sutartimi, kurioje numatomos įrašų panaudojimo sąlygos ir sulygtas atlyginimas.

Jeigu artistas atliko, režisierius režisavo kūrinį, eidami tarnybines pareigas, tai įrašų gaminimo, naudojimo, atgaminimo ir platinimo sąlygas lemia sudaryta darbo sutartis ir kitos papildomos sutartys.

Specialaus leidimo nereikia transliuoti spektaklio arba kito kūrinio atlikimo įrašui, padarytam turint tikslą perduoti per radiją, televiziją, kabelinę ar palydovinę televiziją, jeigu tai numatyta režisieriaus ar artisto sudarytoje sutartyje dėl spektaklio ar kito kūrinio atlikimo įrašymo.

561 straipsnis. Garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės

Garso ir vaizdo įrašų gamintojai turi teisę leisti naudoti jų padarytus įrašus, leisti transliuoti įrašus per radiją, televiziją, kabelinę televiziją, palydovines sistemas, viešai atgaminti įrašus šiems platinti.

Jeigu įrašas teisėtai platinamas per prekybos tinklą, tai tokį įrašą be gamintojo sutikimo leidžiama naudoti viešose vietose, išskyrus spektaklius. Tokiu atveju turi būti mokamas įrašo gamintojui, režisieriui ir artistams atlyginimas. Šio atlyginimo tarifai ir mokėjimo tvarka nustatomi bendru kūrybinių, autorių teisių gynimo organizacijų ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos susitarimu.

Garso ir vaizdo įrašų gamintojas gali informuoti visuomenę apie savo teises, kiekvieną įrašo egzempliorių žymėdamas ženklu P apskritime, nurodydamas pirmojo įrašo paskelbimo metus ir įrašo gamintojo pavadinimą.

562 straipsnis.     Spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisių galiojimo laikas

Spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų turtinės teisės (559 ir 560 straipsniai) galioja 50 metų, kurie skaičiuojami nuo įrašo paskelbimo ar transliacijos metų pabaigos, o teisė į spektaklį ar kito kūrinio atlikimą, nefiksuotus garso ar vaizdo įrašuose, – nuo pabaigos metų, kada pirmą kartą spektaklis ar kitas kūrinys buvo viešai atlikti.

563 straipsnis.     Spektaklių režisierių, artistų ir garso bei vaizdo įrašų gamintojų teisių apribojimas

Leidžiama be spektaklio režisieriaus, artisto, garso ir vaizdo įrašo gamintojo sutikimo naudoti teisėtai pagamintus įrašus arba ištraukas iš jų mokymo, mokslo, informacijos tikslams arba asmeniniams poreikiams.

564 straipsnis. Teisių įgyvendinimas

Spektaklių režisieriai, artistai, garso ir vaizdo gamintojai savo teises gali įgyvendinti 557 straipsnyje numatyta tvarka.

565 straipsnis. Teisių gynimas

Pažeidus spektaklių režisierių, artistų ir garso bei vaizdo įrašų gamintojų teises, taikomos teisių gynimo priemonės, numatytos šio kodekso 539 ir 540 straipsniuose.

566 straipsnis. Užsieniečių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės

Užsieniečių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės į įrašus, padarytus už Lietuvos Respublikos ribų, Lietuvos Respublikos teritorijoje saugomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sudarytomis sutartimis.“

„Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai palikėjas paskelbiamas mirusiu, – diena, nurodyta šio kodekso 21 straipsnio trečiojoje dalyje.“

„573 straipsnis. Įstatyminiai įpėdiniai

Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties;

2) antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Išlaikytiniai nenušalina nuo paveldėjimo trečiosios, ketvirtosios ir penktosios eilės įpėdinių. Jeigu antrosios eilės įpėdiniai yra vien tik išlaikytiniai, jie paveldi kartu bei lygiomis dalimis su šaukiamosios paveldėti trečiosios, ketvirtosios ar penktosios eilės įpėdiniais;

3) trečiosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės iš tėvo ir iš motinos pusės;

4) ketvirtosios eilės – mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės;

5) penktosios eilės – mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) iš tėvo ir iš motinos pusės.

Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai).

Trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra antrosios eilės įpėdinių, ketvirtosios eilės – jei nėra trečiosios eilės įpėdinių, penktosios eilės – jei nėra ketvirtosios eilės įpėdinių.

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio (įmotės) ar jų giminačių mirties, prilyginami įtėvių vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymus po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo seserų pagal kilmę mirties.

Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymus po įvaikio ar jo palikuonių mirties.“

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės“ įrašyti žodžius „įmonės, įstaigos ir“;

2) trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse vietoj žodžių „notarinei kontorai“ įrašyti žodžius „notarų biurui“.

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „notarinei kontorai“ įrašyti žodžius „notarų biurui“;

2) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Teismas gali prailginti šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą terminą, jeigu jis pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.“

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „notarinė kontora“, „notarinės kontoros“ įrašyti žodžius „notarų biuras“, „notarų biuro“, o vietoj žodžių „gyvenvietės, apylinkės ir miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ – žodį „savivaldybė“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinės notarinės kontoros“ įrašyti žodžius „notarų biurai“.

„601 straipsnis. Pramoninės nuosavybės paveldėjimas

Palikėjo teisę gauti išradimo patentą, pramoninio pavyzdžio liudijimą paveldi įpėdiniai. Taip pat paveldimos pramoninės nuosavybės apsaugos dokumentų suteikiamos teisės. Kartu su įmone įpėdiniams pereina teisė į firmos vardą, prekių ženklus. Įpėdiniams pereina teisės ir pareigos pagal palikėjo sudarytas licencines sutartis, jiems pereina teisės į gamybines paslaptis (know-how), teisės ir pareigos pagal gamybinių paslapčių perdavimo sutartis, jeigu šios paslaptys nėra neatskiriamos nuo palikėjo asmenybės.

602 straipsnis. Indėlių paveldėjimas

Fizinių asmenų indėliai bankuose ir kitose kredito įstaigose paveldimi bendrąja tvarka.“

„PENKIASDEŠIMTASIS SKIRSNIS

UŽSIENIO VALSTYBIŲ CIVILINIŲ ĮSTATYMŲ IR TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ TAIKYMAS. UŽSIENIO FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS

603 straipsnis. Užsienio valstybių civilinių įstatymų taikymas

Civiliniams santykiams užsienio valstybių įstatymai yra taikomi, kai tai numato šalių susitarimai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos įstatymai.

604 straipsnis. Užsienio valstybės įstatymų taikymo apribojimas

Užsienio valstybės įstatymai netaikomi, jeigu jų taikymas prieštarautų Lietuvos Respublikos visuomenės interesams. Tokiais atvejais taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

605 straipsnis. Užsienio valstybės įstatymų turinio nustatymas

Visus įrodymus, susijusius su taikomų užsienio valstybės įstatymų normų turiniu, vadovaudamosi tų įstatymų oficialiu aiškinimu, jų taikymo praktika ir doktrina atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalys.

Jeigu šalys neįvykdo pareigos, numatytos šio straipsnio pirmojoje dalyje, teismas, trečiųjų teismas (arbitražas) ar kitas organas, nagrinėjantis ginčą, taiko analogiškus Lietuvos Respublikos įstatymus.

606 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir tarptautiniai papročiai

Jeigu Lietuvos Respublikoje tarptautinėmis sutartimis nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

Tarptautiniai papročiai taikomi tais atvejais, kai tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai, tarptautinės sutartys, šalių susitarimai, taip pat kai atitinkami santykiai nesureguliuoti arba nepakankamai sureguliuoti įstatymuose ar šalių susitarimuose.

607 straipsnis. Atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai į trečiosios valstybės įstatymus

Jeigu taikomi užsienio valstybės įstatymai numato atgalinį nukreipimą į Lietuvos Respublikos įstatymus, taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

Jeigu taikomi užsienio valstybės įstatymai numato nukreipimą į trečiosios valstybės įstatymus, taikomi trečiosios valstybės įstatymai.

608 straipsnis. Užsienio piliečių civilinis teisnumas

Užsienio piliečiai Lietuvos Respublikoje turi tokį pat civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Atskiras išimtis iš šios bendros taisyklės gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Kitai valstybei apribojus Lietuvos Respublikos piliečių civilinį teisnumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti atsakomuosius tos valstybės piliečių, esančių Lietuvos Respublikoje, civilinio teisnumo apribojimus.

609 straipsnis. Asmenų be pilietybės civilinis teisnumas

Asmenys be pilietybės Lietuvos Respublikoje turi tokį pat civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Atskiras išimtis iš šios bendros taisyklės gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.

610 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas

Užsienio piliečio civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurios pilietis jis yra, įstatymus.

Asmens be pilietybės civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje jis nuolat gyvena, įstatymus.

Užsienio piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstami neveiksniais ar ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

611 straipsnis.     Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės pripažinimas nežinia kur esančiais ar paskelbimas mirusiais

Užsienio piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstami nežinia kur esančiais ar paskelbiami mirusiais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

612 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas

Užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurios teritorijoje faktiškai yra juridinio asmens buveinė (valdyba, direkcija ir t. t.), įstatymus.

Kitai valstybei apribojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų civilinį teisnumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti atsakomuosius tos valstybės juridinių asmenų, esančių Lietuvos Respublikoje, civilinio teisnumo apribojimus.

613 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių civilinis teisnumas

Užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurios teritorijoje faktiškai yra juridinio asmens buveinė (valdyba, direkcija ir t. t.), įstatymus.

614 straipsnis. Įstatymai, taikomi valstybei, kaip

civilinių teisinių santykių subjektui

Valstybės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, teisnumas nustatomas pagal tos valstybės įstatymus.

615 straipsnis. Įstatymai, taikomi sandorio formai

Užsienyje sudaromų sandorių formai taikomi jų sudarymo vietos įstatymai. Šalys savo susitarimu gali nustatyti ir kitokią sandorio formą, jeigu toks susitarimas neprieštarauja valstybės, kurioje sudarytas sandoris, įstatymams.

Jeigu šalių susitarime sandorio sudarymo vieta nenurodyta, ji nustatoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Sandorių, sudaromų dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto, formai nepaisant sandorio sudarymo vietos taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

616 straipsnis.     Įstatymai, taikomi prievolėms, atsirandančioms iš sandorių, kurių viena iš šalių yra užsienio kontrahentas

Sandorių, kurių vienas iš dalyvių yra užsienio kontrahentas, šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal sandorio šalių susitarimu pasirinktos valstybės įstatymus.

Jeigu sandorio šalys savo susitarimu nenustatė įstatymo, kuris turi būti taikomas nustatant jų teises ir pareigas, yra taikomi įstatymai tos valstybės, kurios teritorijoje nuolat gyvena ar turi buveinę sandorio šalis, atitinkamai esanti:

1) pirkimo-pardavimo sutartyje – pardavėju;

2) pasaugos sutartyje – saugotoju;

3) pervežimo sutartyje – pervežėju;

4) draudimo sutartyje – draudiku;

5) paskolos sutartyje – kreditoriumi;

6) dovanojimo sutartyje – dovanotoju;

7) įkeitimo sutartyje – įkaito davėju;

8) laidavimo sutartyje – laiduotoju;

9) komiso sutartyje – komisionieriumi;

10) ekspedicijos sutartyje – ekspeditoriumi.

Jeigu yra šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta galimybė, nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal valstybės, kurioje yra nuomojamas turtas, įstatymus, pavedimo sutartyje – pagal valstybės, kurioje išduotas įgaliojimas, įstatymus, rangos sutartyje – pagal valstybės, kurioje atliekami darbai, įstatymus.

Visais kitais atvejais taikomi valstybės, kurioje sudaromas sandoris, įstatymai.

Sandorių, sudarytų aukcione, biržoje ar konkurso būdu, šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal valstybės, kurioje vyko aukcionas, konkursas ar yra birža, įstatymus.

617 straipsnis. Įstatymai, taikomi įgaliojimo formai, ir įgaliojimo galiojimo terminai

Įgaliojimo formą ir galiojimo terminą nustato valstybės, kurioje jis išduotas, įstatymai.

618 straipsnis. Įstatymai, taikomi ieškininei senačiai

Ieškininė senatis nustatoma pagal valstybės, kurios įstatymai taikomi nustatant atitinkamų teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, įstatymus.

619 straipsnis. Įstatymai, taikomi nuosavybės santykiams

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir jos gynimas nustatomi pagal valstybės, kurios teritorijoje tas turtas yra, įstatymus.

Nuosavybės teisė į turtą, kuriam yra privaloma valstybinė registracija, ir jos gynimas nustatomi pagal valstybės, kurioje tas turtas įregistruotas, įstatymus.

Nuosavybės teisė į kitokį turtą ir jos gynimas nustatomi pagal šio kodekso 616 straipsnio taisykles.

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esant valdymo senačiai (įgyjamajai senačiai), nustatoma pagal valstybės, kurios teritorijoje buvo turtas senaties termino pasibaigimo momentu, įstatymus.

620 straipsnis. Įstatymai, taikomi prievolėms, kurios atsiranda dėl padarytos žalos

Šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, kurios atsiranda dėl padarytos žalos, nustatomos pagal valstybės, kurioje yra žalos padarymo vieta, įstatymus.

Žalos padarymo vieta laikoma ta vieta, kurioje buvo padarytas veiksmas ar buvo kitokių aplinkybių, esančių pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Jeigu veiksmo padarymo vietos ar kitokių aplinkybių buvimo vietos nustatyti neįmanoma, taikomi žalingų pasekmių atsiradimo vietos įstatymai.

621 straipsnis. Įstatymai, taikomi paveldėjimui

Paveldėjimo santykiai nustatomi pagal tos valstybės, kurios piliečiu buvo palikėjas savo mirties momentu, įstatymus. Jeigu palikėjas yra asmuo be pilietybės, paveldėjimo santykiai nustatomi pagal valstybės, kurioje buvo paskutinė nuolatinė jo gyvenamoji vieta, įstatymus.

Asmens galėjimas sudaryti, pakeisti ir panaikinti testamentą, taip pat testamento ir jo pakeitimo ar panaikinimo forma nustatoma pagal valstybės, kurioje šie aktai sudaryti, įstatymus.

Užsienyje sudarytas testamentas, taip pat testamento pakeitimas ar panaikinimas Lietuvos Respublikoje turi būti legalizuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus šio kodekso 606 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus atvejus.

Lietuvos Respublikoje esanti žemė, pastatai ir kitoks nekilnojamasis turtas visais atvejais paveldimi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ALGIRDAS BRAZAUSKAS