Lietuvos Respublikos teismų įstatymas

@D1=19920206;D2=19921029;D3=19930429

@D1=19920206;D2=19921029;D3=19930429

Pakeitimai:

Įstatymas

Nr. 1-3010,

priimtas 92.10.29, Žin., 1992, Nr. 32-976

DĖL APYGARDŲ

TEISMŲ, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO IR

LIETUVOS

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO ĮSTEIGIMO IR LIETUVOS

RESPUBLIKOS

TEISMŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO

*** Pabaiga **

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ

ĮSTATYMAS

I SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos teismai

Respublikoje teisingumą  vykdo  pagal  įstatymus

įsteigti

apylinkių    teismai,   apygardų   teismai,   Lietuvos

apeliacinis teismas

ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Respublikos teismai yra juridiniai asmenys, turi

herbinį antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu.

2 straipsnis.

Apylinkių teismai

Apylinkės

teismą  sudaro teismo  pirmininkas, jo pavaduotojai

ir teisėjai.

Teismo  pirmininko  pavaduotojai  skiriami  teisme,

kuriame yra ne

mažiau kaip šeši teisėjai.

3 straipsnis.

Apygardų teismai

teismą  sudaro  apygardos  teismo  pirmininkas,

skyrių pirmininkai

ir teisėjai.

teisme yra civilinių bylų skyrius ir baudžiamųjų

bylų skyrius.

teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

4 straipsnis.

Lietuvos apeliacinis teismas

apeliacinį  teismą  sudaro  Apeliacinio  teismo

pirmininkas, skyrių

pirmininkai, teisėjai.

2.

Apeliaciniame   teisme  yra  civilinių  bylų  skyrius  ir

baudžiamųjų bylų

skyrius.

3.

Apeliacinio   teismo  buveinė  yra  Lietuvos  Respublikos

sostinėje Vilniuje.

5 straipsnis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Aukščiausiąjį Teismą  sudaro Teismo pirmininkas,

skyrių pirmininkai,

teisėjai.

2.

Aukščiausiajame   Teisme  yra   civilinių  bylų  skyrius,

baudžiamųjų bylų

skyrius ir Lietuvos teisėjų senatas.

3.

Aukščiausiojo  Teismo  buveinė  yra  Lietuvos  Respublikos

sostinėje Vilniuje.

6 straipsnis.

Teisėjų skaičius

skaičių   apylinkių,    apygardų   teismuose,

Apeliaciniame

teisme  nustato Lietuvos  Respublikos Aukščiausioji

Taryba

Aukščiausiojo  Teismo pirmininko  ir  teisingumo  ministro

teikimu.

skaičių Aukščiausiajame  Teisme nustato  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausioji  Taryba Aukščiausiojo Teismo pirmininko

teikimu.

teisme turi dirbti ne mažiau kaip du teisėjai.

II SKIRSNIS

TEISMŲ

KOMPETENCIJA

7 straipsnis.

Apylinkės teismo kompetencija

Apylinkės

teismas yra pirmoji instancija:

1) civilinėms

byloms;

2)

baudžiamosioms byloms;

3)

administracinėms byloms;

4) byloms,

susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu;

5) byloms dėl

tardymo ir kvotos pareigūnų veiksmų.

8 straipsnis.

Apygardos teismo kompetencija

Apygardos

teismas yra:

1) pirmoji

instancija civilinėms byloms, įstatymo priskirtoms

jo kompetencijai;

2)  pirmoji

instancija  baudžiamosioms   byloms,   įstatymo

priskirtoms jo

kompetencijai;

3)  apeliacinė

instancija  apylinkių   teismų  sprendimams,

nuosprendžiams,

nutartims ir nutarimams;

4)  kasacinė

instancija  įsiteisėjusiems  apylinkių  teismų

sprendimams,

nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams.

9 straipsnis.

Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis

teismas  yra apeliacinė instancija byloms, kurias

išnagrinėjo apygardų

teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

10 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo kompetencija

1.

Aukščiausiasis    Teismas   yra    kasacinė   instancija

įsiteisėjusiems

apygardų   teismų  sprendimams,  nuosprendžiams,

nutartims bei

nutarimams ir Apeliacinio teismo byloms.

2.

Aukščiausiasis  Teismas leidžia periodinį teismų praktikos

biuletenį.

III SKIRSNIS

LIETUVOS TEISĖJŲ SENATAS

11 straipsnis.

Lietuvos teisėjų senato sudėtis

senatą sudaro  Aukščiausiojo Teismo  pirmininkas,

šio teismo  skyrių

pirmininkai  ir teisėjai,  Apeliacinio  teismo

pirmininkas,

apygardų teismų pirmininkai.

senato sekretorių iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų

renka senatas.

senato  pirmininkas  yra  Aukščiausiojo  Teismo

pirmininkas.

12 straipsnis.

Teisėjų senato kompetencija

senatas:

1)  Teisėjų

senato  pirmininko   siūlymu  nagrinėja  teismų

praktiką ir teikia

rekomendacijas teismams dėl įstatymų taikymo;

2) nagrinėja

skundus dėl Teisėjų egzaminų komisijų išvadų ir

Teisėjų garbės

teismo sprendimų.

Teisėjų senato

sprendimai yra galutiniai.

ministras, generalinis  prokuroras turi  teisę

siūlyti Teisėjų

senato pirmininkui  svarstyti  teismų  praktikos

klausimus, dalyvauti

Teisėjų senato  posėdžiuose ir  ten reikšti

nuomonę svarstomais

klausimais.

13 straipsnis.

Teisėjų senato posėdžiai

senato  posėdžius   šaukia     Teisėjų   senato

pirmininkas ne

rečiau kaip kartą per pusę metų.

posėdžio  darbotvarkė pranešama, dokumentų

projektai

išsiunčiami   Teisėjų  senato   teisėjams,  teisingumo

ministrui,

generaliniam   prokurorui  ne   vėliau   kaip   prieš

trisdešimt dienų iki

posėdžio.

senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja

ne mažiau kaip du

trečdaliai Teisėjų senato narių. Teisėjų senato

nutarimai priimami

atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu,

jeigu už  jį

balsavo  dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų senato

narių.

senato  nutarimus  pasirašo  jo  pirmininkas  ir

sekretorius.

IV SKIRSNIS

TEISĖJAI IR TEISMO KANDIDATAI

14 straipsnis.

Apylinkės teismo teisėjas

Apylinkės

teismo  teisėju gali  būti skiriamas  ne  jaunesnis

kaip 25  metų

Lietuvos  Respublikos pilietis,  turintis  aukštąjį

teisinį

išsilavinimą  ir teisėjo  profesijai būtinus  fizinius ir

dvasinius duomenis,

dvejų metų  teisinio arba  teismo  kandidato

darbo stažą ir

išlaikęs apylinkės teismo teisėjo egzaminus.

15

straipsnis.Apygardos teismo ir Apeliacinio  teismo

teisėjas

Apygardos

teismo  ir  Apeliacinio  teismo  teisėju gali būti

skiriamas

apylinkės  teismo  teisėjas,  turintis ne mažesnį kaip

trejų metų  teisėjo

arba  pilietis, turintis  tokį pat prokuroro,

prokuroro

pavaduotojo, advokato, valstybinio arbitro darbo  stažą

ir išlaikęs

apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjų egzaminus.

Straipsnio

pakeitimai:

1-3010, 1992.10.29,

Žin., 1992, Nr. 32-976

16 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo teisėjas

Teismo teisėju gali būti skiriamas apygardos

teismo arba

Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip

penkerių metų

teisėjo arba  tokį  pat  Generalinės  prokuratūros

prokuroro,

advokato   ar  valstybinio  arbitro  darbo  stažą  ir

išlaikęs

Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminus.

2.

Aukščiausiojo   Teismo  teisėju  be  egzaminų  gali  būti

skiriamas Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis teisės mokslinį

laipsnį.

atvejais Aukščiausiojo  Teismo  teisėju  gali

būti skiriamas

apylinkės teismo  teisėjas, turintis  ne  mažesnį

kaip penkerių  metų

teisėjo darbo stažą ir išlaikęs Aukščiausiojo

Teismo teisėjų

egzaminus.

17 straipsnis.

Teismo kandidatas

kandidatu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis,

turintis aukštąjį

teisinį išsilavinimą.

kandidatą ne  daugiau kaip  dvejiems metams dirbti

stažuotoju apylinkės

teisme skiria teisingumo ministras.

kandidatas  neišlaiko apylinkės teismo teisėjų

egzaminų, jis iš

kandidato pareigų atleidžiamas.

kandidatams, kai jie dirba stažuotojais, vadovauja

teismo pirmininkas.

Teismo kandidato stažavimo programą tvirtina

teisingumo ministras

ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

V

SKIRSNIS

TEISĖJŲ EGZAMINAI

18 straipsnis.

Apylinkių teismų teisėjų egzaminų komisijos

Apylinkių

teismų   teisėjų  egzaminų   komisijos   sudaromos

kiekvienoje

apygardoje  iš trijų  tos  apygardos  teismo  teisėjų

teisingumo ministro

įsakymu.

19 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo

ir apygardų teismų teisėjų egzaminų

komisija

Aukščiausiojo

Teismo,  Apeliacinio teismo  ir apygardų teismų

teisėjų egzaminų

komisija sudaroma iš trijų Aukščiausiojo Teismo

teisėjų šio teismo

pirmininko įsakymu.

20 straipsnis.

Teisėjų egzaminų programa ir nuostatai

Teisėjų egzaminų

programą ir nuostatus tvirtina Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas

ir teisingumo ministras.

21 straipsnis.

Teisėjų egzaminai

Teisėjų

egzaminus laiko:

1)  asmenys,

prieš  keliant   juos  kandidatais  į  teisėjo

pareigas;

2)  teisėjai,

prieš  skiriant   juos  į   apygardų  teismų,

Apeliacinio teismo

ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

VI SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKYRIMAS

22 straipsnis.

Apylinkių teismų teisėjų skyrimas

apylinkių teismų teisėjus parenka teisingumo

ministras pirmiausia

iš teismo kandidatų.

teismų teisėjus į šias pareigas skiria Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios   Tarybos  Prezidiumas,   remdamasis

teisingumo ministro

teikimu ir teisėjų egzaminų komisijos išvada.

teismų  teisėjus   į  darbo   vietas  skirsto

teisingumo

ministras.

teismų  pirmininkus,  jų  pavaduotojus  skiria

teisingumo

ministras.

23

straipsnis.Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjų

skyrimas

teismo ir  apygardų teismų  teisėjus  parenka

Aukščiausiojo

Teismo   pirmininkas,  kandidatūras  suderinęs  su

teisingumo ministru.

teismo ir  apygardų  teismų  teisėjus  skiria

Lietuvos

Respublikos   Aukščiausiosios   Tarybos   Prezidiumas,

remdamasis

Aukščiausiojo  Teismo pirmininko  teikimu  ir  teisėjų

egzaminų komisijos

išvada.

3.

Paskirtuosius   Apeliacinio  teismo   teisėjus   tvirtina

Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba.

24 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Aukščiausiojo

Teismo skyrių pirmininkų skyrimas

Aukščiausiojo

Teismo  pirmininką ir skyrių pirmininkus skiria

Lietuvos

Respublikos  Aukščiausioji Taryba  Lietuvos  Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininko siūlymu.

25 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas

Teismo teisėjus parenka Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas.

2.

Aukščiausiojo  Teismo teisėjus skiria Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji

Taryba  Aukščiausiojo Teismo  pirmininko siūlymu ir

remdamasi teisėjų

egzaminų komisijos išvada.

26 straipsnis.

Laikas, kuriam skiriami teisėjai

Lietuvos

Respublikos  teismų  teisėjai  skiriami  penkeriems

metams. Pasibaigus

šiam   laikotarpiui, jie  skiriami: moterys -

iki 60 metų, vyrai -

iki 65 metų amžiaus.

27 straipsnis.

Apylinkių teismų  teisėjų perkėlimas į tokias

pačias pareigas kitame teisme

Apylinkės

teismo  teisėją, jam sutikus, į tas pačias pareigas

kitame tokiame pat

teisme gali perkelti teisingumo ministras.

28 straipsnis.

Apylinkių teismų teisėjų pavadavimas

Apylinkės

teismo  teisėjui susirgus arba dėl kitų jo nebuvimo

priežasčių,

teisingumo  ministras  šias  pareigas  gali  pavesti

laikinai eiti kito

apylinkės teismo teisėjui.

VII

SKIRSNIS

TEISMŲ

PIRMININKAI IR JŲ PAVADUOTOJAI

29 straipsnis.

Teismų pirmininkai

pirmininkai vykdo  teisingumą ir  vadovauja teismų

darbui.

pirmininkas, nagrinėdamas  bylas, turi  tokias pat

teises ir pareigas

kaip kiti teisėjai.

pirmininkas neturi  teisės  daryti  poveikio  kitų

teisėjų darbui, kai

šie vykdo teisingumą.

pirmininkai įstatymo numatytais atvejais turi teisę

nagrinėti skundus

dėl kitų  nutarimų,  kuriuos  teisėjai  priėmė

pagal sumarinį

procesą.

30 straipsnis.

Apylinkės teismo pirmininkas

Apylinkės

teismo  pirmininkas organizuoja teisėjų darbą taip,

kad  šie   turėtų

tolygią   darbo   apimtį,   vadovauja   teismo

kandidatams, priima

į darbą ir atleidžia iš darbo teismo raštinės

tarnautojus ir

kitus  darbuotojus.

31 straipsnis.

Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai

teismo pirmininko pavaduotojas vykdo teisingumą

ir atsako  už tą

teismo darbo  sritį, kurią  tvarkyti jam paveda

teismo pirmininkas.

teismo  pirmininko  pavaduotojas,  nagrinėdamas

bylas, turi tokias

pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai.

teismo pirmininko  pavaduotojas  neturi  teisės

daryti poveikio kitų

teisėjų darbui, kai šie vykdo teisingumą.

32  straipsnis.

Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo

pirmininkai

Apygardų teismų

ir Apeliacinio  teismo pirmininkai  priima į

darbą ir  atleidžia

iš darbo teismo raštinės tarnautojus ir kitus

darbuotojus.

33  straipsnis.

Apygardų teismų, Apeliacinio teismo ir

Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai

Apygardų

teismų,  Apeliacinio teismo  ir Aukščiausiojo Teismo

skyrių pirmininkai

vykdo teisingumą,  skirsto  bylas  teisėjams,

tvarko skyriaus

raštinės darbą.

34 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

Aukščiausiojo

Teismo   pirmininkas  šaukia  Teisėjų  senatą,

priima į  darbą ir

atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus

ir kitus

darbuotojus.

35 straipsnis.

Teismų pirmininkų pavadavimas

apygardos teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo

Teismo

pirmininko,    šias   pareigas    Lietuvos   Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos  Prezidiumas paveda  eiti  vienam  iš  tų

teismų skyriaus

pirmininkų.

teisme, kuriame  nėra  pirmininko  pavaduotojo,

nesant

pirmininko,   šias  pareigas   laikinai  eina  teisingumo

ministro įsakymu

paskirtas to teismo teisėjas.

VIII SKIRSNIS

TEISĖJŲ

SKIRIAMIEJI ŽENKLAI IR PRIESAIKA

36 straipsnis.

Teismų ir teisėjų valdžios simboliai

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos  Prezidiumo

nustatyta  tvarka

teismų  posėdžių  salėse  turi  būti  Lietuvos

valstybinė vėliava

ir Lietuvos valstybės herbas.

Respublikos teismų  teisėjų  valdžios  simboliai

vykdant teisingumą

yra mantija  ir ženklas  - Lietuvos valstybės

herbo atvaizdas.

Respublikos  teismų  teisėjų  valdžios  simbolių

etalonus,  teisėjų

pažymėjimų   pavyzdžius   nustato   Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

posėdžio metu advokatai ir prokuroras dėvi Lietuvos

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo nustatytas mantijas.

37 straipsnis.

Teisėjo priesaika

paskirtas teisėju, prieš pradėdamas eiti pareigas,

šio įstatymo

nustatyta tvarka  jį paskyrusiai  ar patvirtinusiai

Lietuvos

Respublikos   Aukščiausiajai   Tarybai   ar   Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui prisiekia:

"Aš,

teisėjas(a)   (vardas,   pavardė),   prisiekiu    būti

ištikimas(a)

Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos  ir

įstatymų, ginti

žmogaus teises,  laisves ir  teisėtus interesus,

visada  būti

sąžiningas(a),  humaniškas(a)   ir  savo   elgesiu

nepakenkti teisėjo

vardui.

Tepadeda man

Dievas."

Prisiekti galima

ir be paskutiniojo sakinio.

priesaikos tekstą  pasirašo. Šis  jo  priesaikos

tekstas laikomas

teisėjo tarnybos byloje.

galioja per  visą teisėjo  darbo laiką Lietuvos

Respublikos

teismuose.

paskirtas teisėju,  bet neprisiekęs,  eiti teisėjo

pareigų negali.

IX SKIRSNIS

TEISĖJO IR TEISMO NEPRIKLAUSOMUMAS

38 straipsnis.

Teisėjo nepriklausomumas

ir   teismai,   vykdydami   teisingumą,   yra

nepriklausomi,

klauso  tik įstatymo bei savo sąžinės ir atsakingi

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiajai Tarybai.

sprendimą,  teismas   vadovaujasi  tik  tais

įstatymais,

kurie    neprieštarauja    Lietuvos    Respublikos

Konstitucijai,

neprieštaraujančiais    įstatymams   Vyriausybės

nutarimais ir

potvarkiais,  neprieštaraujančiais  įstatymams  ir

Vyriausybės

nutarimams bei potvarkiams kitais norminiais aktais.

valdžios ir  valdymo organų, politinių partijų,

visuomeninių

organizacijų,  visuomeninių judėjimų,  pareigūnų  ir

kitų piliečių

kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir

užtraukia įstatymo

numatytą atsakomybę.

piketai  bei  kitokie  veiksmai  arčiau  negu

įstatyme

leidžiamas  nuotolis  iki  teismo  ir  teisme,  kuriais

siekiama paveikti

teisėją arba  teismą, yra  kišimasis į teisėjo

arba teismo veiklą.

39 straipsnis.

Teisėjo neliečiamumas

negali  būti keliama  baudžiamoji  byla  ir  jo

negalima suimti  be

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos,

o tarp  jos sesijų -

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo sutikimo.

bylą  teisėjui  gali  iškelti  tik  Lietuvos

Respublikos

generalinis prokuroras.

įgaliojimus, pareiškus jam kaltinimą baudžiamojoje

byloje, sustabdo

Lietuvos Respublikos  Aukščiausioji  Taryba,  o

tarp jos  sesijų -

Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas Lietuvos

Respublikos generalinio prokuroro teikimu.

negali   būti   traukiamas   administracinėn

atsakomybėn.

Jeigu   teisėjas  padarė   administracinės   teisės

pažeidimą,

medžiaga    perduodama   teisingumo   ministrui   ar

Aukščiausiojo Teismo

pirmininkui dėl drausminės bylos iškėlimo.

40 straipsnis.

Teisėjo reikalavimų privalomumas

Teisėjo

reikalavimai, kai jis vykdo teisingumą, yra privalomi

visiems  fiziniams

ir  juridiniams  asmenims.  Šių  reikalavimų

nevykdymas yra

įstatymo baudžiamas.

41 straipsnis.

Teisėjų depolitizavimas

partijos, politinio  visuomeninio  judėjimo  ar

kitokios

politinės   organizacijos  narys,   paskirtas  teisėju,

privalo savo narystę

bei veiklą jose nutraukti.

jungtis į teisėjų asociacijas.

42 straipsnis.

Teisėjų darbo ne teisme apribojimas

Teisėjams

neleidžiama  dirbti antraeilėse pareigose, išskyrus

pedagoginį ir

mokslinį tyrimo darbą.

X SKIRSNIS

TEISĖJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

43 straipsnis.

Teisėjų pensijos

Teisėjų

pensinį   aprūpinimą  nustato  Lietuvos  Respublikos

įstatymai.

44 straipsnis.

Teisėjų aprūpinimas butais

gyvenamuoju plotu aprūpinami Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta

tvarka.

paskirtiems  teisėjais  ir  paskyrimo  vietoje

neturintiems

gyvenamojo   ploto,  Vyriausybės  nustatyta  tvarka

suteikiami

tarnybiniai  butai  arba  kompensuojamos  buto  nuomos

išlaidos, jeigu jie

gyvenamąsias patalpas nuomoja ne savivaldybei

priklausančiame

gyvenamajame name.

45 straipsnis.

Teisėjų atostogos

Teisėjų

atostogų   laiką   nustato   Lietuvos   Respublikos

įstatymai.

46 straipsnis.

Teisėjų darbo atlyginimas ir kitos socialinės

garantijos

atlyginimus ir  atlyginimų priedų dydžius nustato

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

draudimą  nuo  nelaimingų  atsitikimų  ir  kitas

socialines

garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

XI SKIRSNIS

TEISĖJO

ATLEIDIMAS, ATŠAUKIMAS IR DRAUSMINĖ

ATSAKOMYBĖ

47 straipsnis.

Teisėjo atleidimas

Teisėją  gali

atleisti  iš   pareigų  Lietuvos  Respublikos

Aukščiausioji

Taryba,  o tarp  jos sesijų  - Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos   Prezidiumas  teisingumo   ministro  ar

Aukščiausiojo Teismo

pirmininko teikimu:

1) dėl sveikatos

būklės;

2) išrinkus į

kitas pareigas arba perkėlus jo sutikimu į kitą

darbą;

3) savo noru;

4) sukakus šio

įstatymo 26 straipsnyje nurodytam amžiui.

48 straipsnis.

Teisėjo atšaukimas

gali būti  atšauktas,  jeigu  jis  savo  poelgiu

pažemino teisėjo

vardą, taip  pat kai  įsiteisėja jį  apkaltinęs

nuosprendis.

atšaukti  Lietuvos Respublikos Aukščiausioji

Taryba, o  tarp jos

sesijų - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas

teisingumo ministro  ar Aukščiausiojo Teismo

pirmininko teikimu.

49 straipsnis.

Teisėjų garbės teismas

garbės  teismą   sudaro  Lietuvos   Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos   Prezidiumas  iš  penkių  Aukščiausiojo

Teismo teisėjų

Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu.

garbės teismo  nariais negali  būti Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas,

šio teismo skyrių pirmininkai.

garbės  teismas  yra  vienas  visiems  Lietuvos

Respublikos teismų

teisėjams.

garbės teismas nagrinėja teisėjų drausmines bylas,

vadovaudamasis šiuo

įstatymu ir Teisėjų garbės teismo nuostatais,

patvirtintais

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos.

50 straipsnis.

Teisėjo drausminė atsakomybė

būti traukiamas drausminėn atsakomybėn:

1) už

apsileidimą darbe;

2) už pareiginį

nusižengimą, kenkiantį teismo autoritetui;

3) už teisėjo

vardą žeminantį elgesį;

4) už

administracinį nusižengimą.

sprendimo,  nuosprendžio,  nutarties  ar  nutarimo

panaikinimas negali

būti pagrindu  patraukti teisėją  drausminėn

atsakomybėn.

Respublikos teismų  teisėjams  už  nusižengimus,

numatytus  šiame

straipsnyje,  drausminę   bylą  gali   iškelti

Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas.

teismų teisėjams drausminę bylą gali iškelti ir

teisingumo

ministras.

51 straipsnis.

Nuobaudos skyrimas teisėjui

garbės teismas,  išnagrinėjęs  teisėjo  drausminę

bylą, gali:

1) pareikšti

teisėjui pastabą;

2) pareikšti jam

papeikimą;

3) pareikšti jam

griežtą papeikimą;

4) pasiūlyti jį

atšaukti.

garbės teismas taip pat gali:

1) išteisinti

teisėją;

2) pasitenkinti

jo drausminės bylos svarstymu;

3) nutraukti  jo

drausminę  bylą, jei  praleistas šios  bylos

iškėlimo terminas.

garbės teismo  sprendimas per dešimt dienų nuo jo

priėmimo gali būti

skundžiamas Teisėjų senatui.

XII SKIRSNIS

PAGRINDINIAI TEISMŲ VEIKLOS PRINCIPAI

52 straipsnis.

Teisingumą vykdo tik teismas

Respublikoje teisingumą  vykdo tik  šio įstatymo

numatyti

teismai,savo  sprendimus  ir  nuosprendžius  priimantys

Lietuvos Respublikos

vardu.

įgaliojimų  teismai   Lietuvoje  negali   būti

steigiami.

53 straipsnis.

Lygybė prieš įstatymą ir teismą

Lietuvos

Respublikoje  visi fiziniai  ir  juridiniai  asmenys

prieš įstatymą ir

teismą yra lygūs, nepriklausomai nuo socialinės

ir turtinės

padėties, pareigų,  priklausymo  partijoms,  kilmės,

rasės ir tautybės,

tikėjimo, įsitikinimų, išsilavinimo, užsiėmimo

ar kitų sąlygų.

54 straipsnis.

Teisė į teisminę gynybą

Respublikoje visi  jos piliečiai  turi  teisę  į

teisminę gynybą  nuo

kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę

laisvę  ir

privatinę   nuosavybę,   garbę   ir   orumą,   kitas

Konstitucijos jiems

garantuotas teises  ir laisves,  taip pat  į

teisminę gynybą  nuo

valstybės  valdžios ir  valdymo įstaigų  bei

pareigūnų neteisėtų

veiksmų.

valstybių piliečiai  ir asmenys  be pilietybės  turi

teisę  į   teisminę

gynybą   lygiai  su   Lietuvos   Respublikos

piliečiais.

teisminę gynybą turi ir juridiniai asmenys.

55 straipsnis.

Nekaltumo prezumpcija

Asmuo

laikomas   nekaltu,  kol   jo  kaltumas  nepripažintas

įsiteisėjusiu teismo

nuosprendžiu.

56 straipsnis.

Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

gynybą  garantuojama  asmeniui,  kuris  įtariamas

padaręs nusikaltimą,

arba kaltinamajam nuo jo pirmosios apklausos

momento, taip pat

teisme.

2.

Baudžiamosiose  bylose gina  advokatai,  o  civilinėse  ir

administracinėse

bylose  teisinę pagalbą teikia advokatai ir kiti

įstatymų numatyti

asmenys.

57 straipsnis.

Teismo proceso rungimosi principas ir viešumas

teismuose bylos  nagrinėjamos laikantis rungimosi

principo ir viešai.

bylas uždarame  teismo posėdyje  leidžiama  tik

įstatymo

nustatytais  atvejais, tačiau šiuose posėdžiuose priimtų

sprendimų ir

nuosprendžių rezoliucinės dalys skelbiamos viešai.

58 straipsnis.

Teismo proceso kalba

proceso kalba yra lietuvių kalba.

2.

Lietuviškai   nemokantiems  proceso   dalyviams   teismas

užtikrina vertėjo

paslaugas.

XIII SKIRSNIS

BYLŲ

NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE

59 straipsnis.

Bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose

Apylinkių

teismuose bylas teisėjas nagrinėja vienas.

60 straipsnis.

Bylų nagrinėjimas apygardų teismuose,

Apeliaciniame teisme ir

Aukščiausiajame Teisme

Apygardų

teismuose,  Apeliaciniame teisme  ir Aukščiausiajame

Teisme visas  bylas,

taip  pat kasacinės bylos iškėlimą nagrinėja

trijų teisėjų

kolegija. Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką

skiria atitinkamo

teismo ar jo skyriaus pirmininkas.

61 straipsnis.

Prokuroro dalyvavimas vykdant teisingumą

Lietuvos

Respublikos  generalinis  prokuroras,  jam  pavaldūs

prokurorai gali

dalyvauti  nagrinėjant  bylas  visuose  Lietuvos

Respublikos

teismuose.   Prokurorų  procesines   teises  nustato

įstatymai.

62 straipsnis.

Teismo posėdžių protokolavimas

posėdžius protokoluoja teismo posėdžių sekretorius,

kuris yra teismo

raštinės pareigūnas.

posėdžių protokolus  pasirašo teisėjas  (kolegijos

pirmininkas) ir

posėdžių sekretorius. Protokolų tikrumą įstatymo

nustatyta tvarka

paliudija davę  parodymus ar paaiškinimus, kiti

dalyvaujantys

teisminiame nagrinėjime asmenys.

posėdžių  sekretorius,   prieš  pradėdamas  eiti

pareigas, pasirašo

tarnybinį pasižadėjimą, kurio turinį ir formą

nustato teisingumo

ministras.

XIV SKIRSNIS

TEISMŲ DARBO SĄLYGOS

63 straipsnis.

Teismų veiklos užtikrinimas

darbo sąlygas užtikrina Valstybė.

apygardų  teismų,  Apeliacinio  teismo  veiklą

užtikrina

teisingumo   ministras,  laikydamasis   šio   įstatymo

nustatytų teismų

veiklos ir  teisėjų  nepriklausomumo  principų.

Teisingumo ministras

organizuoja teisėjų  kvalifikacijos kėlimą,

apylinkių, apygardų

teismų bei  Apeliacinio  teismo  materialinį

techninį aprūpinimą.

3.

Aukščiausiojo   Teismo   veiklą,   materialinį   techninį

aprūpinimą užtikrina

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

atitinkami

padaliniai, laikydamiesi šio įstatymo nustatytų teismų

veiklos ir teisėjų

nepriklausomumo principų.

veiklos statistiką tvarko teisingumo ministras.

64 straipsnis.

Teismo raštinė

teisme  yra  raštinė,  kuri  padeda  tvarkyti

teismo

darbą.Raštinės sudėtinė dalis yra teismo archyvas.

raštinės darbui vadovauja raštinės vedėjas.

teismo, apygardų ir apylinkių teismų raštinių

ir archyvo  darbą,

statistikos  tvarkymą reglamentuoja teisingumo

ministro patvirtinta

raštvedybos instrukcija.

4.

Aukščiausiojo     Teismo    raštvedybą    reglamentuoja

Aukščiausiojo

Teismo    pirmininko   patvirtinta    raštvedybos

instrukcija.

65 straipsnis.

Teismų darbo ir finansinės veiklos kontrolė

Apygardų,

apylinkių   teismų,  Apeliacinio   teismo   darbą,

išskyrus teisingumo

vykdymą, finansinę  veiklą  kontroliuoja  ir

revizuoja tik

Teisingumo ministerija,  o Lietuvos  Aukščiausiojo

Teismo - tik

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

XV SKIRSNIS

TEISMO ANTSTOLIAI

66 straipsnis.

Vykdymo procesas

sprendimus   ir   kitus   įstatymų   nustatytus

vykdomuosius

dokumentus  vykdo teismo  antstoliai,  esantys  prie

apylinkių teismų.

antstolio  reikalavimai   vykdymo  procese   yra

privalomi visiems

Lietuvos Respublikos  fiziniams ir juridiniams

asmenims.

antstoliai vykdymo  procese vadovaujasi įstatymais

ir teisingumo

ministro patvirtinta instrukcija.

67 straipsnis.

Teismo antstoliai

antstoliu gali  būti ne  jaunesnis  kaip  23  metų

Lietuvos

Respublikos  pilietis, paprastai  turintis  aukštąjį  ar

vidurinį  teisinį

išsilavinimą  ir  išlaikęs  teismo  antstolio

egzaminus.

antstolius skiria  į darbą, atleidžia iš darbo, jų

skaičių nustato

teisingumo ministras.

68 straipsnis.

Vyresnysis teismo antstolis

prie kurių yra du ir daugiau teismo antstolių,

vienas iš  jų

teisingumo  ministro skiriamas  vyresniuoju  teismo

antstoliu.

teismo  yra  vienas  teismo  antstolis,  jis

skiriamas ir

vyresniuoju teismo antstoliu.

teismo antstolis  organizuoja ir  kontroliuoja

teismo  antstolių

darbą,  pats  atlieka  vykdomuosius  veiksmus,

vadovauja teismo

antstolių kontoros  veiklai,  priima  į  darbą,

atleidžia iš darbo

raštvedybą tvarkančius darbuotojus.

69 straipsnis.

Teismo antstolių egzaminai

Teismo

antstolių   egzaminų  programą   tvirtina  ir  teismo

antstolių

egzaminų   komisiją  sudaro  teisingumo  ministras  iš

ministerijos

darbuotojų ir teismo antstolių.

70 straipsnis.

Teismo antstolio atsakomybė

antstolis materialiai atsako už visą dėl jo kaltės

padarytą žalą.

Todėl teisingumo  ministerija su teismo antstoliu

sudaro rašytinę

sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės.

antstolių darbą kontroliuoja teisingumo ministras,

o finansinę veiklą -

ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

71 straipsnis.

Teismo antstolio apsauga

antstolį saugo įstatymas.

antstoliui  užtikrinama  policijos  pagalba  tuo

atveju, jei jam

einant pareigas kas priešinasi.

72 straipsnis.

Teismo antstolio veiksmų apskundimas

Skundus dėl

teismo antstolio veiksmų atliekant savo pareigas

įstatymo nustatyta

tvarka nagrinėja teismas.

73 straipsnis.

Teismo antstolio uniforma

antstolis turi uniformą, kurią aprobuoja Teisingumo

ministras.

tarnybines  pareigas,  teismo  antstolis  turi

dėvėti uniformą.

74 straipsnis.

Teismo antstolių kontora

apylinkių teismų  yra teismo antstolių kontora, kuri

yra juridinis asmuo.

antstolių  kontorą  sudaro  vyresnysis  antstolis,

teismo antstoliai ir

raštvedybą tvarkantys darbuotojai.

antstolių kontora  Valstybiniame banke turi teismo

antstolių depozitinę

sąskaitą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m.

vasario 6 d.

Nr.I-2273

_