Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinio proceso kodeksas

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu per šioje dalyje nustatytą laiką nepareiškiamas atitinkamas prašymas, teismas ieškovo prašymu grąžina sumokėtą užstatą.

Teismas nusprendžia nedelsiant grąžinti ieškovui sumokėtą užstatą, jeigu iš įsiteisėjusio teismo sprendimo aišku, kad atsakovui nepriklauso turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Nagrinėdami bylas Lietuvos Respublikos teismai su užsienio valstybių teismais dėl teisinės pagalbos susižino tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Lietuvos Respublikos teismai su Europos Sąjungos valstybių narių teismais dėl teisinės pagalbos susižino tiesiogiai Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Tais atvejais, kai galioja Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, sudaryta tarptautinė sutartis, nustatanti tiesioginį bendradarbiavimą (susižinojimą), Lietuvos Respublikos teismai susižino šios tarptautinės sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Jeigu nėra galiojančios Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, sudarytos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos tarptautinės sutarties, tačiau galioja sudaryta tarptautinė sutartis, kuri nenustato tiesioginio bendradarbiavimo (susižinojimo), Lietuvos Respublikos teismai susižino šios sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

Tais atvejais, kai nėra galiojančios Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, sudarytos tarptautinės sutarties, kurios pagrindu Lietuvos Respublikos teismai galėtų susižinoti, susižinojimas vyksta diplomatine tvarka per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

Lietuvos Respublikos teismai atsisako teikti teisinę pagalbą, jeigu:

Užsienio valstybės teismo ar kitos institucijos prašymą suteikti teisinę pagalbą vykdo Lietuvos Respublikos teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teise. Lietuvos Respublikos teismas, kuriam yra perduotas teisinės pagalbos prašymas, prašymą teikiančio užsienio valstybės teismo ar kitos institucijos iniciatyva gali taikyti kitas taisykles, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, jeigu jų nedraudžia Lietuvos Respublikos teisė arba jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Jeigu užsienio valstybės teismas ar kita institucija kreipiasi į Lietuvos Respublikos teismą dėl procesinio dokumento, kuris nėra išverstas į lietuvių kalbą, įteikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims, dokumentas yra įteikiamas, jeigu adresatas išreiškia valią jį priimti. Jeigu asmuo atsisako priimti procesinį dokumentą, jam turi būti išaiškintos galimos tokio atsisakymo pasekmės.

Su prašymu suteikti teisinę pagalbą užsienyje Lietuvos Respublikos teismai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulatus, užsienio teismus ar kitas valstybės institucijas.

Į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulatus teismai teisinės pagalbos kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis užsienyje arba dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulate.

Į užsienio valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo teismas kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba jeigu reikia atlikti kitokį procesinį veiksmą. Lietuvos Respublikos teismai turi teisę prašyti užsienio valstybės teismo leisti naudoti ryšių technologijas (videokonferenciją, telekonferenciją ir kitas) renkant įrodymus.

Šio straipsnio 3 dalis taip pat yra taikoma ir tais atvejais, kai per Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą šio straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų atlikti neįmanoma.

Neteko galios nuo 2008-11-29.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio).

Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę.

Jeigu teismui ar šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Išimtiniais atvejais, kai būtina imtis skubių laikinų asmens teisių ar jo turto apsaugos priemonių, kol bus nustatyta ginčui taikytina teisė ir jos turinys, teismas gali išspręsti neatidėliotinus klausimus taikydamas Lietuvos Respublikos teisę.

Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu:

Šio straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytas sąlygas patikrinti nereikalaujama, jeigu užsienio valstybės teismo sprendimu pagal tos valstybės teisę yra patvirtinama, kad asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, įgyja palikimą, kuris palikėjo mirties momentu buvo tos valstybės teritorijoje.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat nėra taikomos ir byloms, nurodytoms 809 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas gali tik motyvuodamas tuo, kad tas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas.

Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir Komercinio arbitražo įstatymas.

Prašymus dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka. Apie rašytinį procesą arbitražo proceso šalims pranešama pranešimais.

Teismo nutartis dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo priėmimo dienos ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Skundo dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo padavimui ir bylų procesui pagal šį skundą taikomos šio Kodekso XVII skyriaus nuostatos.

Prašymas pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu nustatoma, kad jis pateiktas nesilaikant šiame Kodekse ar Komercinio arbitražo įstatyme nustatytos tvarkos.

Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai gali būti vykdomi, jeigu:

Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai taikomi taip pat ir taikos teisėjo sprendimams, priimtiems užsienyje.

Prie prašymo vykdyti užsienio teismo sprendimą kreditorius turi pridėti dokumentus, nurodytus šio Kodekso 811 straipsnio 2 dalyje, bei patvirtinimą, kad šis sprendimas galėtų būti vykdomas toje valstybėje, kurios teismas jį priėmė.

Pripažinti užsienio arbitražo sprendimai yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi pagal šio Kodekso VI dalies taisykles.

Kasacinis teismas, nagrinėjantis kasacinį skundą dėl leidimo vykdyti užsienio teismo sprendimą, kasatoriaus prašymu turi teisę užsienio teismo sprendimo vykdymą sustabdyti, jeigu valstybėje, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, jis yra apskųstas įprastiniu teismų sprendimų kontrolės būdu arba jeigu terminas šiam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs. Pastaruoju atveju teismas turi teisę nustatyti terminą, per kurį skundas turi būti paduotas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas, leisdamas vykdyti užsienio teismo sprendimą, turi teisę šio Kodekso nustatyta tvarka pareikalauti piniginio užstato.

Užsienio valstybės teisme patvirtinta taikos sutartis gali būti pripažinta ir vykdoma Lietuvos Respublikoje, jeigu ji galėtų būti vykdoma toje valstybėje, kurioje buvo sudaryta, ir jeigu ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

Užsienio valstybės teisme patvirtintos taikos sutarties pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką reglamentuoja šio Kodekso VII dalies LX skyriaus ketvirtasis ir penktasis skirsniai.

Jeigu vykdant savavališkai pastatyto statinio griovimą (ar jo dalies ardymą) paaiškėja, kad statinyje ar jo dalyje yra asmenų, antstolis veikia šio Kodekso 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas.

Jeigu vykdant teismo sprendimus ar privalomuosius nurodymus dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto ir skolininkas jo nepasiima, šis turtas saugomas (aprašomas, įkainojamas, perduodamas) ir realizuojamas šio Kodekso 766 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, ir savininkai turto nepasiima, šis turtas perduodamas saugoti išieškotojui arba išieškotojo pasiūlytam turto saugotojui. Visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina skolininkas. Jeigu išieškotojas atsisako saugoti tretiesiems asmenims priklausantį turtą ir nepasiūlo turto saugotojo, teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdymas gali būti sustabdomas, kol bus išspręstas turto saugojimo klausimas.

Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui šio Kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Jeigu reikalinga skirti vaiko globėją ar rūpintoją ir jeigu vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, teismas išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų ar šeimynos dalyvių teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus.

Ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri  šalis. Ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi, kai teismas išaiškina šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas  šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija), nustatęs (nustačiusi) didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę, gali perduoti ginčą privalomai spręsti teisminės mediacijos būdu.

Teisėjas, nagrinėdamas civilinę bylą, šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius, arba parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgęs į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros, arba pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Mediatorius skiriamas tik gavus jo rašytinį sutikimą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta nutartimi bylos nagrinėjimas atidedamas ir nustatomas tikslus kito teismo posėdžio laikas. Iki jo teisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, gali būti pratęstas civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi. Šiuo atveju nustatomas naujas tikslus kito teismo posėdžio laikas.

Kai yra priimta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta nutartis perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir teisminę mediaciją vykdys ne civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas ir ne kitas mediatorius, kuris yra teisėjas, teismas nedelsdamas praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinkti mediatorių, kuris vykdys teisminę mediaciją konkrečioje byloje. Šiame teismo pranešime nurodoma ginčo esmė, bylos šalys, bylos kategorija. Apie iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktą ir paskirtą mediatorių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praneša  teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos.

Mediatorius, paskirtas vykdyti teisminę mediaciją, per penkias darbo dienas nuo paskyrimo privalo susikurti mediatoriaus paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemėje.

Kol vyksta teisminė mediacija, sustabdomi šiame Kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti skundų padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai.

Mediatorius skiriamas vykdyti teisminę mediaciją Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu teisminę mediaciją vykdys civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas, jo sutikimas vykdyti teisminę mediaciją įforminamas nutartimi. Prieš duodamas sutikimą vykdyti teisminę mediaciją, mediatorius turi teisę gauti šio Kodekso 2311 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją apie ginčo esmę, bylos šalis, bylos kategoriją.

Mediatorius turi nusišalinti nuo ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu, jeigu:

Paskirtam mediatoriui teisminės mediacijos laikotarpiu sudaromos sąlygos susipažinti su civiline byla arba mediatoriaus prašymu civilinė byla jam perduodama pasirašytinai. Mediatorius iki teismo nutartyje nustatyto civilinės bylos posėdžio laiko privalo grąžinti civilinę bylą teisėjui (teisėjų kolegijai).

Jeigu atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

Gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą ir preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos persiunčia jo kopiją ieškovui. Kartu su prašymo kopija teismas ieškovui nusiunčia pranešimą, kuriuo įpareigoja jį ne vėliau kaip per keturiolika dienų raštu pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, taip pat informuoja apie atsikirtimų nepateikimo pasekmes.

Jeigu ieškovas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikia atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateikia įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, arba teismas nustato, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovo pateiktus atsikirtimus teismas turi įvertinti ir priimti nutartį ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo atsikirtimų gavimo teisme dienos arba, kai ieškovas nepateikia atsikirtimų, – nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino ieškovo atsikirtimams pateikti pabaigos dienos. Šioje dalyje nurodytą nutartį teismas priima rašytinio proceso tvarka.

Jeigu teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą ar įvertinęs ieškovo pateiktus atsikirtimus, priima nutartį atmesti atsakovo prašymą kaip nepagrįstą, ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Pritaikius šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, teismui įstatymuose nustatyti bylos išnagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teismo nutarties priėmimo dienos.