LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas
63 versijos
· 1994-07-07
2022-04-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2022-02-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 58,
2021-05-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 88,
2021-01-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 65,
2020-07-02
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 36
2020-07-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 34
2020-06-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2020-02-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2020-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 34,
2019-12-31
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 77,
2019-12-21
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2019-10-08
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2019-07-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 9
2019-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2018-11-17
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 56,
2018-11-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2018-11-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 58,
2018-09-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2018-06-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 9
2016-07-16
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 88,
2015-10-29
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 2
2015-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 6, 9
2014-12-16
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2014-11-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-07-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-07-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2012-10-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2011-11-22
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 89
2011-05-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2010-12-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2010-09-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2010-07-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2010-06-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2010-05-31
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2010-01-05
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2009-04-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 54,
2008-02-05
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2007-02-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2007-01-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2006-12-30
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2005-12-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2005-11-17
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2004-08-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2004-07-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2004-05-11
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2004-03-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2004-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2003-12-09
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 49,
2003-05-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2003-05-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 89,
2003-01-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 89,
2002-09-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2002-06-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2001-04-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2001-02-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2000-09-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
1999-10-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
1999-02-09
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1997-06-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1997-05-29
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1996-12-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
Pakeitimai 1996-12-23
@@ -1,4437 +1,8545 @@
# Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas
@D1=19940707;19940818;19950223
@D1=19940707;19940818;19950223.
Redaguota: 1995 03
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.01.09)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.1-578, 94.07.21, Žin., 1994, Nr.63-1234
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.1-646, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1719
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-757, 95.01.12, Žin., 1995, Nr.7-143
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.1-795, 95.02.15, Žin., 1995, Nr.18-405
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-57, 96.12.23, Žin., 1996, Nr.126-2944
(96.12.31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
(nauja įstatymo redakcija)
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. liepos 7 d. Nr.I-532
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindai
Lietuvos
Respublikos savivaldybių tarybų (toliau - tarybų) nariai renkami trejiems
metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų
teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų
sistemą.
2
straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
1. Rinkimų
teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18
metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.
2. Tarybos
nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra
ne jaunesnis kaip 21 metų.
3. Tarybos
nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra
nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys,
teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.
4. Tarybos
nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo
arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki
rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus
tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo
tarnybų apmokami pareigūnai.
5. Kiti
tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės
apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties,
nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su
religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.
3
straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas
turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos pilietis rinkimuose turi vieną balsą
toje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, o šis
balsas yra lygiavertis kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje
rinkimų apygardoje piliečio balsui.
4
straipsnis. Tiesioginiai rinkimai
Tarybos narius
rinkėjai renka be tarpininkų.
5
straipsnis. Slaptas balsavimas
1. Rinkėjai
balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti
kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali
pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip
tai nustatyta šio įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma
kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.
2. Kontroliuoti
rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo
valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą.
Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti
biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų
atskleisti balsavimo paslaptį.
6
straipsnis. Tarybų rinkimų datos paskelbimas
1. Visų tarybų
nariai renkami vienu metu.
2. Tarybų
rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams
iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus 4 mėnesiams iki tarybų narių
įgaliojimų pabaigos, Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų
datos, tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų
narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami
ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų
narių įgaliojimų pabaigos.
3. Jeigu tarybų
rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas dėl rinkimų rengimo
priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus teisės aktus.
4. Tarybų
rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose.
Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kt.) vyksta iki balsavimo
dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šio įstatymo. Terminas,
kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik esant
paskelbtiems rinkimų rezultatams, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų
paskelbimo dienos.
5. Pakartotinių
rinkimų apygardoje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15
dienų nuo dienos, kurią atsirado reikalas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko
nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat
skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.
[ Straipsnis
įsigalioja pasibaigus tarybų narių, išrinktų 1995 metais, įgaliojimų laikui]
7
straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
1. Apie rinkimų
komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos
būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama
asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Vyriausioji
rinkimų komisija apie savo posėdžius, kuriuose sprendžiama dėl rinkimų datų,
tarybų narių skaičiaus nustatymo, rinkimų apygardų komisijų sudarymo ir
sudėties keitimo, kandidatų į tarybos narius registravimo, burtais sprendžiamų
klausimų, rinkimų rezultatų ir galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, tarybos
nario įgaliojimų nutraukimo prieš terminą, naujo tarybos nario įgaliojimų
pripažinimo, taip pat nagrinėjami ginčai dėl rinkimų agitacijos bei šio
įstatymo pažeidimų, papildomai praneša visuomenės informavimo priemonėms per
Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).
2. Rinkimų
komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti partijų,
politinių organizacijų atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos
pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių organizacijų antspaudu patvirtintas
pažymas, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar
darbo pažymėjimus. Kandidatas į tarybos narius rinkimų komisijos posėdyje gali
dalyvauti, jeigu priimamas sprendimas dėl jo asmeninės veikos ar dėl tiesiogiai
su jo asmeniu susijusių aplinkybių arba jei jį dalyvauti posėdyje pakvietė
rinkimų komisijos pirmininkas.
3. Posėdžių
salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar
užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti
ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar
naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti
posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos
pirmininkui.
4. Rinkimų
komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija gali
uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo,
dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų
darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.
5. Jei yra
pagrindo manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio
dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas gali pavesti policijai tikrinti
įeinančių į salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.
6. Rinkimų
komisija gali pašalinti iš posėdžio salės asmenis, kliudančius komisijai
normaliai dirbti.
8
straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Tarybų rinkimų
rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų
apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei už
rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių
lėšų apmokama už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių
patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir
išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus
rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas
balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji
rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.
ANTRASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ APYGARDOS IR
APYLINKĖS
9
straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas
1. Rinkimams
organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė
rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys
Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.
2. Rinkimų
apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:
1) daugiau kaip
500000 gyventojų - 51 tarybos narį;
2) nuo 300000
iki 500000 gyventojų - 41 tarybos narį;
3) nuo 100000
iki 300000 gyventojų - 31 tarybos narį;
4) nuo 50000
iki 100000 gyventojų - 27 tarybos narius;
5) nuo 20000
iki 50000 gyventojų - 25 tarybos narius;
6) iki 20000
gyventojų - 21 tarybos narį.
3. Rinkimų
apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų
komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.
10
straipsnis. Rinkimų
apylinkių sudarymas
1.
Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų
skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.
2. Miesto,
rajono teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant
įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir
prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių
sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“.
3. Rinkimų
apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.
4. Rinkimų
apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau
kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti
savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų
apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių
sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti
savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi
pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai
rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, pakeistų
pavadinimų arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo patalpų adresus ir
telefonus. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti
balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu
gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki
rinkimų ir trumpesniam kaip šiame straipsnyje nustatyta terminui.
TREČIASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
11
straipsnis. Rinkimų komisijos
1. Rinkimus į
savivaldybių tarybas organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji
rinkimų komisija;
2) apygardų
rinkimų komisijos;
3) apylinkių
rinkimų komisijos.
2. Į rinkimų
komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę
būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius
nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir
nebuvo per paskutinius 3 Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų
rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už
rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.
3. Vienu metu
tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į tarybos
narius, kandidatu į tarybos narius ir partijos, politinės organizacijos atstovu
rinkimams (toliau - atstovas rinkimams), atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos
nariu, kandidatu į tarybos narius ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu
ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu
į tarybos narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau
kaip prieš 10 dienų raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu
rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio
įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu į tarybos narius ar iš jų
išbraukiamas.
12
straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai tarybų rinkimuose
1. Vyriausioji
rinkimų komisija garantuoja vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tam ji leidžia šių Lietuvos
Respublikos įstatymų įgyvendinimo instrukcijas, kurių vykdymas yra privalomas
visoms institucijoms ir pareigūnams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus
gali pakeisti tik ji pati arba įsigaliojęs teismo sprendimas. Valstybės
valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo, savivaldybių tarybų nariams ir
kitiems pareigūnams, partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar
piliečiams draudžiama kištis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą
organizuojant rinkimus ar referendumą.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija, vykdydama tarybų rinkimus pagal šio įstatymo reikalavimus:
1) nustato
savivaldybių tarybų narių skaičių;
2) sudaro
apygardų rinkimų komisijas;
3) priima
partijų, politinių organizacijų pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus
dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja partijas ir politines
organizacijas dalyvauti tarybų rinkimuose, registruoja jų atstovus rinkimams ir
išduoda jiems pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų
sąrašus, jiems suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų į
tarybos narius pareiškinių dokumentų atšaukimo;
4) nustato
balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų
pavyzdžius bei formas, jų pildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo
tvarką;
5) tvarko
rinkimams skirtas valstybės lėšas;
6) prižiūri,
kaip vykdomas šis įstatymas;
7) nagrinėja
skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, o prireikus - ir
dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų;
8) tvirtina ir
skelbia galutinius rinkimų rezultatus;
9) pripažįsta
rinkimus negaliojančiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų dokumentai ar
padaryti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams;
10) išrinktam
kandidatui išrašo savivaldybės tarybos nario pažymėjimą ir perduoda jį
apygardos rinkimų komisijai, kad ši įteiktų savivaldybės tarybos nariui;
11) perduoda
valstybės archyvui saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų
protokolus;
12) vykdo kitus
šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
3. Laikotarpiu
tarp tarybų rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija atlieka savivaldybių tarybų
mandatų komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus tarybos
nario įgaliojimams, pripažįsta naujų tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje
rinkimų apygardoje, įgaliojimus.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės
institucijomis propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę,
rūpinasi rinkėjų lavinimu, taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių
institucijomis, kurios tose valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus.
5. Vyriausioji
rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti,
Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos
skubos tvarka.
13
straipsnis. Apygardų
rinkimų komisijų sudarymas
1. Apygardų
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų.
2. Apygardų
rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) dviejų tame
mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą
turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo teisingumo ministras;
2) dviejų tame
mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą
turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) vieno tame
mieste, rajone dirbančio “B” lygio valdininko, kurį pasiūlo to miesto, rajono
meras;
4) partijų,
politinių organizacijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų
daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų;
5) partijų,
politinių organizacijų, jų koalicijų, kurios per paskutinius savivaldybės
tarybos rinkimus gavo ne mažiau kaip 3 šios tarybos narių mandatus, pasiūlytų
asmenų.
3. Teisingumo
ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir
daugiau asmenų.
4. Partijos,
politinės organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo Seimo narių mandatų
daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų
apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į
apygardų rinkimų komisijas po 2 savo atstovus (toliau - kandidatūra). Partijos,
politinės organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo šios savivaldybės tarybos
narių mandatų per paskutinius tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą
(jungtinį sąrašą), nuo vieno šio rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo
(jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną
kandidatūrą. Jeigu partija, politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir
pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji
kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai.
Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų
nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip
buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje
dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.
Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų
komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji
rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis,
pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto,
rajono mero.
5. Visais
atvejais asmenys, paskirti į apygardų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro,
Lietuvos teisininkų draugijos ir miesto, rajono mero pasiūlytųjų, turi sudaryti
ne mažiau kaip 1/4 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija
padidinama iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto,
rajono mero pasiūlytų asmenų.
6. Jeigu tą
pačią dieną vyksta arba Seimo, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba
referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos.
Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro
vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo - komisiją ir
nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.
7. Apygardos
rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Bendras
pirmininkų, atstovaujančių partijoms, politinėms organizacijoms, skaičius
proporcingas partijų, politinių organizacijų atstovavimui Seime.
8. Apygardos
rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją
ir sekretorių.
14
straipsnis. Apygardos
rinkimų komisijos įgaliojimai
Apygardos
rinkimų komisija:
1)
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja rinkimų apygardoje
gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir
balsavimo patalpas;
2) prižiūri,
kaip rinkimų apygardoje vykdomas šis įstatymas;
3) sudaro
apylinkių rinkimų komisijas;
4) paskirsto
rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų
panaudojimą ir apie rinkimams panaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų
komisijai;
5) registruoja
rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;
6) priima
partijų, politinių organizacijų kandidatų į tarybos narius iškėlimo
pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų į tarybos narius
sąrašus, kandidatus į tarybos narius, įregistruotiems kandidatams išduoda
pažymėjimus, registruoja sudaromas ar atšaukiamas koalicijas, nustato koalicijų
kandidatų sąrašų numerius;
7) sudaro
rinkimų apygardos teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos
įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto
vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu;
8) surašo
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir
perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, po Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimo spaudoje paskelbia išrinktų savivaldybės tarybos
narių sąrašą;
9) svarsto
skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima
sprendimus;
10) vykdo kitus
šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
15
straipsnis. Apylinkių
rinkimų komisijų sudarymas
1. Ne vėliau
kaip likus 75 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos
rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų
ir politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu
nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta,
trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra
rinkimų apylinkė, meras.
2. Po vienodą
skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
1) kiekviena
partija, politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus
gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija,
politinė organizacija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai
kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis
organizacijomis;
2) partija,
politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos
rinkimus gavusi tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį
sąrašą). Jeigu partija, politinė organizacija tarybos narių mandatų gavo būdama
koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje
dalyvavusiomis organizacijomis.
3. Jeigu
partija, politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir
pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik
pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš
organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba
atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta
koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios
organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.
4. Partijos,
politinės organizacijos kandidatūrų sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia
ne vėliau kaip likus 62 dienoms iki rinkimų.
5. Apylinkių
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne
vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų. Jeigu partijos, politinės organizacijos
siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos rinkimų
komisija negali jos atmesti.
6. Jeigu kandidatūrų
nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba
jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisija gali
sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba
kreiptis į merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas
kandidatūras. Mero siūlomi asmenys negali būti partijų, politinių organizacijų
nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne
mažiau kaip 3 apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės
rinkimų komisijos narį prieštarauja mero siūlomo asmens paskyrimui apylinkės
rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.
7. Apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkus skiria apygardų rinkimų komisijos.
8. Apylinkės
rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją
ir sekretorių.
16
straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės
rinkimų komisija:
1) iš apygardos
rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais
susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda
rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie
apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;
2) nagrinėja
skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
3) gali
stebėti, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu ir
kontroliuoti, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų
apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose,
kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose;
4) kartu su
savivaldybės tarybos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus
laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir
balsadėžės;
5) rinkimų
dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;
6) suskaičiuoja
balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;
7) svarsto savo
apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo
organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima
sprendimus;
8) vykdo kitus
šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
17
straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytinis pasižadėjimas
1. Rinkimų
komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs
rašytinį pasižadėjimą.
2. Apygardų ir
apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo
tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos
nario, pirmininko pasižadėjimo tekstas:
“Aš, rinkimų
komisijos narys, pirmininkas (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas
Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir
garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių,
pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises.
Tepadeda man
Dievas.”
3. Pasižadėti
galima ir be paskutiniojo sakinio. Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po
pasižadėjimo tekstu pasirašo. Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti
rinkimų komisijoje laiką. Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario
pareigas nepasižadėjus.
4. Rinkimų
komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusi
rinkimų komisija.
5. Vyriausioji
ar apygardos rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką,
kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio
pasižadėjimo ilgiau kaip 15 dienų nuo paskyrimo arba davęs rašytinį
pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje.
18
straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
1. Rinkimų
komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5
komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje
dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai,
lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su
sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie
protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.
2. Pasibaigus
rinkimams, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai
nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi
komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal
įstatymą jiems pavestus darbus.
3. Rinkimų
komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet
kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo,
pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi
būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn
įstatymų nustatyta tvarka.
19
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos
1. Partija,
politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į tarybos narius, kandidatas į
tarybos narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos
sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:
1) apylinkės
rinkimų komisijos - apygardos rinkimų komisijai;
2) apygardos
rinkimų komisijos - Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3)
Vyriausiosios rinkimų komisijos - Vilniaus apygardos teismui.
2. Skundas turi
būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą
įskaitomos ir ne darbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo. Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos
tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos
nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, apygardos rinkimų komisija negali
persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms žinybingų ir
neišnagrinėtų skundų.
20
straipsnis. Parama rinkimų komisijoms
1. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai
privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti joms
reikalingas žinias.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne
vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus
prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.
3. Pagalbiniams
darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.
4. Miestų,
rajonų savivaldybės, valstybinės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti
rinkimų komisijoms tinkamas patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.
21
straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų
komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą
pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus
tarifus.
22
straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas
1. Rinkimų
komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti rinkimų komisija,
patvirtinusi šios komisijos sudėtį, arba Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Rinkimų
komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės organizacijos
siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
3. Prireikus
naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo
nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje
nustatytiems terminams.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
RINKĖJŲ
SĄRAŠAI IR RINKĖJO PAŽYMĖJIMAS
23
straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams
organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas;
2) rinkimų
apygardų rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąrašai.
2. Rinkėjų
sąrašai sudaromi 2 kartus - išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti
naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
3. Rinkimų
sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis
Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali
būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.
4. Rinkimų
agitacijai organizuoti kandidatų arba kandidatus iškėlusių partijų, politinių
organizacijų prašymu gali būti sudaromi apibendrinti rinkėjų sąrašai (be
rinkėjų pavardžių, be gimimo datų, be tikslaus gyvenamosios vietos adreso). Šių
sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija, politinė
organizacija ar kandidatas.
5. Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas ir rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro
ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi magnetinėse laikmenose.
Sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
24
straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji
tvarka
1. Į Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos
Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo
duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Valstybės institucijos,
išduodančios Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus,
tvarkančios piliečių dokumentuose gyvenamosios vietos įrašus, registruojančios
piliečių mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos
Respublikos gyventojų registre laiku ir kokybiškai būtų padaromi atitinkami
pakeitimai ir patikslinimai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro
duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
2. Rinkėjų
sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų
komisija, remdamasi valstybės, savivaldybių institucijų ir apygardų rinkimų
komisijų teikiama informacija.
3. Iš Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:
1) miręs
Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo,
netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;
3) Lietuvos
Respublikos pilietis, dėl kurio įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį
neveiksniu.
4. Likus ne
daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose
padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais
pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai
galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios rinkimų
komisijos sutikimu.
25
straipsnis. Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai
Rinkimų
apygardos rinkėjų sąrašą magnetinėse laikmenose pagal Lietuvos Respublikos
rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą
rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip
likus 65 dienoms iki rinkimų perduoda apygardos rinkimų komisijai. Kartu
sudaromi užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių sąrašai ir
piliečių, kurių gyvenamoji vieta nežinoma, sąrašai.
26
straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas
Rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą
rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip
likus 55 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat
sudaromas piliečių, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nežinoma, sąrašas. Rinkėjai
- laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų
dieną negali sugrįžti į Lietuvą, - Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo
uostas ar laivo savininko administracija, rinkėjų sąrašą.
27
straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais
Likus ne mažiau
kaip 55 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas
rinkėjams susipažinti su apylinkės rinkėjų sąrašu. Prie įėjimo į rinkimų
komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip
pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra
įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui
rinkėjo pažymėjimams įteikti, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos
kontaktiniai telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų
laiptinėse.
28
straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas
1. Rinkėjo
pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Be
šio pažymėjimo balsuoti paštu negalima.
2. Rinkėjo
pažymėjime nurodoma:
1) rinkėjo
vardas ir pavardė;
2) rinkėjo
gimimo data (metai, mėnuo, diena);
3) rinkėjo
adresas;
4) rinkimų
apygardos, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris;
5) rinkimų
apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir
balsavimo patalpos adresas;
6) rinkėjo
eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;
7) rinkimų
data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, taip pat
nurodoma, kad šis pažymėjimas yra būtinas balsuojant paštu, ir gali būti
įrašoma kita rinkėjui reikšminga informacija.
29
straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas
1. Rinkėjo
pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje
esančiam rinkėjui, pranešusiam savo adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei
atstovybei, rinkėjo pažymėjimą įteikia arba siunčia paštu diplomatinė
atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive, rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.
2. Apie rinkėjo
pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše.
Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su
rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir
įsipareigoja perduoti šiam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas
rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.
3. Rinkėjas,
kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo
pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės
rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti
rinkimų komisijai savo pasą arba kitą asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu
rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų
komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį
išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet
rinkėjo pase nurodytas adresas yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės
teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų
apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į
šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės
rinkimų komisijos narys pats) ir apie tai nedelsdama praneša apygardos rinkimų
komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į
šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas
rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.
4. Apygardos
rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti
rinkėjo pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui,
jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti
rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos
Respublikos piliečio pasą su gyvenamosios vietos įrašu.
30
straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo
1. Išankstiniai
rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos
rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos
rinkėjų sąrašą.
2. Rinkėjas
perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame
sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas arba jis
pasikeitė po sąrašo sudarymo.
3. Rinkėjo
perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą toje pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų
komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus
praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų
apygardos rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus
pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti
iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija
šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.
31
straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Užsienyje
esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gyvena Lietuvoje, įrašomi į
rinkimų apygardos, kurios teritorijoje dirba Lietuvos Respublikos Seimas,
rinkėjų sąrašą.
2. Lietuvos
Respublikos diplomatinė atstovybė, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų,
perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą
rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Šis sąrašas gali būti
papildomas rinkėjais, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali
sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje.
32
straipsnis. Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei bausmės atlikimo
vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Rinkėjai,
atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į
rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti
atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rinkėjų
sąrašą.
2. Krašto
apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai
įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų
sąrašus.
3. Laivuose
esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali
sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios rinkėjų sąraše yra
įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.
4. Rinkėjai,
esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą, rinkėjų
sąrašą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis
įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta,
rinkėjų sąrašą.
33
straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus,
taip pat rinkimų dieną
Jeigu į
apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne
vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio
pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų
apylinkės teritorijai, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso
numerį ir pase įrašytą adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai.
Apygardos rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos
rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas negalėtų 2 kartus
balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu
rinkėjas yra balsavęs 2 kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į
rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba
balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.
34
straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
1. Rinkėjas
arba atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba
įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai
likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2
dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
2. Apylinkės
rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas apylinkės
teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra
galutinis.
3. Praleidus
nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai
nenagrinėjami.
4. Apie gautus
skundus ir pagal teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus
apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši -
Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau
kaip per 12 valandų.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KANDIDATŲ
Į TARYBOS NARIUS KĖLIMAS
35
straipsnis. Kandidatų į tarybos narius kėlimas
1. Kandidatus į
tarybos narius gali kelti partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal
Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne vėliau kaip likus 65
dienoms iki rinkimų.
2. Partija,
politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų
sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše
negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų
skaičius pridėjus dar 5. Kandidatai turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio
reikalavimus.
36
straipsnis. Kandidatų į tarybos narius iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija,
politinė organizacija turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos
pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą
dalyvauti rinkimuose;
2) savo įstatų,
jų pakeitimų ir registracijos dokumentų kopijas, taip pat gali pateikti
partijos, politinės organizacijos programą, rinkimų programą;
3) rinkimų
apygardų, kuriose partija, politinė organizacija numato kelti kandidatus,
sąrašą;
4) įgaliojimą
atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat
įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti jai ir jos keliamiems kandidatams
apygardų rinkimų komisijose;
5) dokumentą,
patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;
6) praėjusių
metų finansinės veiklos deklaracijos, kuri vykdant Politinių partijų ir
politinių organizacijų įstatymą turėjo būti pateikta mokesčių inspekcijai,
kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, taip pat gali pateikti ataskaitos
(pranešimo), kuri turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių partijų ir
politinių organizacijų įstatymą, apie savo biudžeto pajamas ir jų šaltinius,
išlaidas ir jų paskirtį, kopiją.
2. Jeigu
partija, politinė organizacija paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų
rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę
pateikti spaudoje paskelbtos ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta vykdant
Seimo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, apie lėšų šaltinius ir naudojimą
rinkimų agitacijai kopiją.
3. Partija, politinė
organizacija turi įteikti apygardos rinkimų komisijai šiuos pareiškinius
dokumentus:
1) kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų
sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš eilės;
2) iškeltų
kandidatų raštiškus sutikimus būti šios partijos, politinės organizacijos
iškeltais kandidatais šioje rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą
kandidato į tarybos narius anketą ir jo pajamų bei turto deklaracijos,
pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašą,
patvirtintą mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracija buvo pateikta;
3)
Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos
rinkimuose.
4. Kandidato į
tarybos narius anketoje pilietis, keliamas kandidatu į tarybos narius, pats
turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso numerį, asmens kodą, gimimo
datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo
arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos
sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis,
kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas, ar jis turi kitos
valstybės pilietybę, - ir pasirašyti. Asmenys, kurie yra davę kitos valstybės
piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir
kada tai padarė. Kandidato į tarybos narius anketoje taip pat gali būti
pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų
klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.
5. Pareiškinių
dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas likus 35 dienoms
iki rinkimų.
37
straipsnis. Kandidatų į tarybos narius registravimas
1. Prasidėjus
kandidatų registravimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną
Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios
partijos, politinės organizacijos yra įregistruotos, kokių partijų, politinių
organizacijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi
partijos, politinės organizacijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų
komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją
dėl partijos, politinės organizacijos registracijos fakto ir pateiktų įstatų
galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija turi duoti raštišką atsakymą per
2 dienas. Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių dokumentų
gavimo kandidatų sąrašus keliančios organizacijos atstovui rinkimams išduoda
pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios organizacijos įregistravimą dalyvauti
rinkimuose.
3. Tikrindama
kandidato į tarybos narius užpildytus pareiškinius dokumentus, apygardos
rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio
reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali kreiptis pagalbos į
Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės
institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui duomenis. Toks
Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos
skubos tvarka, o raštiškas atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne
vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.
4. Patikrinusi
pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo turi
priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip
likus 31 dienai iki rinkimų.
5. Jeigu yra
pareiškinių dokumentų trūkumų, rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama
pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.
38
straipsnis. Atstovas rinkimams
1.
Vyriausiojoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai, politinei organizacijai.
Rinkimų komisijos posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę
pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams
rinkimų apygardos, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti,
teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus tarybų rinkimų
datą, partijų, politinių organizacijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų
komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to,
kai buvo sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams
kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip per 3 dienas registruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams
pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių
rinkimų rezultatų paskelbimo.
2. Iki rinkimų
dienos partija, politinė organizacija įgaliojimą atstovauti gali bet kada
atšaukti ir įgalioti būti atstovu rinkimams kitą asmenį. Šiuo atveju atstovas
rinkimams turi būti įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo
atstovo rinkimams registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.
39
straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų
užstatas vienam kandidatų į tarybos narius sąrašui įregistruoti rinkimų
apygardoje - vienas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU).
2. Rinkimų
užstatas pakeisti vieno kandidato vietą sąraše, įrašyti į sąrašą naują
kandidatą - pusė VMDU, sujungti kandidatų sąrašus - po 0,3 VMDU už kiekvieną
sujungiamą sąrašą.
3. Rinkimų
užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi 2 kartus didesni tai partijai,
politinei organizacijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų
rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir
nepateikė spaudoje paskelbtos ataskaitos apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų
agitacijai kopijos.
4. Per 40 dienų
po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija grąžina
rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, politinei organizacijai, jei jos
iškeltų kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir spaudoje yra paskelbta
ataskaita, skelbtina pagal šį įstatymą, apie lėšų šaltinius ir naudojimą
rinkimų agitacijai.
5. Negrąžintini
užstatai pervedami į valstybės biudžetą.
40
straipsnis. Draudimai vienam asmeniui būti kandidatu keliose rinkimų apygardose
arba keliuose kandidatų sąrašuose
1. Kiekvienas
kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas tik į vienos partijos, politinės
organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą rinkimų apygardoje.
2. Jeigu asmuo
yra įrašytas daugiau kaip į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų
kandidatų sąrašą arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje rinkimų apygardoje,
Vyriausioji rinkimų komisija pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų
kandidatų sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu, likus 35 dienoms iki rinkimų,
kandidatas raštu nepraneša savo pasirinkimo, jis išbraukiamas iš visų kandidatų
sąrašų.
41
straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
Likus ne mažiau
kaip 35 dienoms iki rinkimų, kelios partijos, politinės organizacijos gali
sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo apygardos rinkimų komisijai
pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos
pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti
pagal naujai sudarytą eilę, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas
rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik
asmenys, įrašyti sujungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis
“koalicija” ir negali būti nuorodų į partijų, politinių organizacijų,
nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu
sąrašu. Ta pati partija, politinė organizacija negali dalyvauti daugiau kaip
vienoje koalicijoje.
1 straipsnis.
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
narių
rinkimų pagrindai
Lietuvos
Respublikos savivaldybių tarybų (toliau - tarybų)
nariai renkami
dvejiems metams daugiamandatėse rinkimų
apygardose,
remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu
balsavimu
tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų
sistemą.
Visų tarybų
narių rinkimai rengiami vienu metu. Juos skiria
Lietuvos
Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki
rinkimų dienos.
2 straipsnis.
Visuotinė rinkimų teisė
Rinkimų teisę
turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems
rinkimų dieną
yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja
piliečiai, kurie
teismo yra pripažinti neveiksniais.
Tarybos nariu
gali būti renkamas Lietuvos Respublikos
pilietis, kuris
rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų.
Tarybos
nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną
atliekantys tikrąją
karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat
iki rinkimų
paskyrimo dienos neišėję į atsargą krašto apsaugos
sistemos, policijos
ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai
ir liktiniai,
kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami
pareigūnai.
Tarybos
nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos
Seimo nariai, jeigu
iki jų kadencijos pabaigos liko daugiau kaip
trys mėnesiai.
Tarybos nariais
negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti
bausmės pagal
teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys,
teismo pripažinti
neveiksniais.
Kiti
tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos
piliečių rinkimų
teisės apribojimai dėl lyties, tautybės, kalbos,
kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų
draudžiami.
3 straipsnis.
Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas
turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos
pilietis rinkimuose
turi vieną balsą rinkimų apygardoje ir šis
balsas yra
lygiavertis kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti,
piliečio balsui.
Visi
piliečiai taryboje atstovaujami lygiais pagrindais
pagal atstovavimo
normą.
4 straipsnis.
Tiesioginiai rinkimai
Tarybų narius
rinkėjai renka be tarpininkų.
5 straipsnis.
Slaptas balsavimas
Rinkėjai
balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti
rinkėjų valią
rinkimuose draudžiama.
6 straipsnis.
Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Rinkimų
komisijos rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie
visus rinkimų
organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius)
turi būti
pranešama ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki
renginio pradžios.
Rinkimų
komisijos praneša piliečiams apie savo darbą,
rinkimų apygardų ir
apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį,
buvimo vietą ir
darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į
tarybos narius
sąrašus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.
Masinės
informacijos priemonių atstovai turi teisę
nekliudomi
dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja
rinkimų komisijos,
taip pat gauti informaciją apie rinkimų
rengimą ir vykdymą.
7 straipsnis.
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Tarybų narių
rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka
valstybė.
II.
RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS
8 straipsnis.
Rinkimų apygardų sudarymas
Rinkimams
organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje
sudaroma viena daugiamandatė
rinkimų apygarda, kurioje balsuoja
visi aktyviąją
rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos
piliečiai, nuolat
gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.
Rinkimų
apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:
daugiau kaip
500000 gyventojų - 51 tarybos narį;
nuo 300000 iki
500000 gyventojų - 41 tarybos narį;
nuo 100000 iki
300000 gyventojų - 31 tarybos narį;
nuo 50000 iki
100000 gyventojų - 27 tarybos narius;
nuo 20000 iki
50000 gyventojų - 25 tarybos narius;
iki 20000
gyventojų - 21 tarybos narį.
Rinkimų
apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia
Vyriausioji rinkimų
komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki
rinkimų.
9 straipsnis.
Rinkimų apylinkių sudarymas
Rinkimų
apygardos dalijamos į rinkimų apylinkes. Kiekvienos
rinkimų
apygardos suskirstymą į rinkimų apylinkes, rinkimų
apylinkių skaičių
ir dydį nustato apygardos rinkimų komisija
likus ne mažiau kaip
70 dienų iki rinkimų.
Rinkimų
apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip
5000 rinkėjų.
Apygardos rinkimų komisija per 7 dienas nuo rinkimų
apylinkių sąrašo
patvirtinimo praneša rinkėjams, kokios yra
kiekvienos
apylinkės ribos, nurodo, kur yra jos buveinė ir
balsavimo patalpos.
III. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
10 straipsnis.
Rinkimų komisijos
Rinkimus į
savivaldybių tarybas organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji
rinkimų komisija;
2) apygardų
rinkimų komisijos;
3) apylinkių
rinkimų komisijos.
Rinkimų
komisijų nariai, politinių partijų, politinių
organizacijų
atstovai prie rinkimų komisijų ir stebėtojai negali
būti kandidatais į
tarybų narius.
Į rinkimų
komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos
pilietis, jeigu jis
turi teisę būti renkamas savivaldybės tarybos
nariu ir nebuvo
anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už
rinkimų įstatymo
pažeidimus.
Pakeitimai:
1. Parlamentas,
Įstatymas
Nr.1-578, priimtas
Nr.1-757;
1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
11 straipsnis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos
įgaliojimai
Vyriausioji
rinkimų komisija yra aukščiausioji rinkimų
organizavimo
institucija.
Vyriausioji
rinkimų komisija:
1) prižiūri,
kaip vykdomas šis įstatymas, užtikrina vienodą
jo taikymą,
remdamasi šiuo įstatymu, leidžia instrukcijas ir
paaiškinimus dėl
rinkimų organizavimo;
2) sudaro
apygardų rinkimų komisijas ir skiria jų
pirmininkus;
3) pagal
organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, teikimą
registruoja jų
atstovus prie Vyriausiosios rinkimų komisijos ir
išduoda jiems
pažymėjimus;
4) nustato
balsavimo pažymėjimų, rinkimų biuletenių, tarybos
nario pažymėjimų,
vidinių ir išorinių vokų balsavimui paštu, kitų
rinkimuose
naudojamų oficialių vokų, paketų, dokumentų,
antspaudų,
balsadėžių pavyzdžius bei formas, jų pildymo
pavyzdžius,
biuletenių antspaudavimo tvarką;
5) renka
informaciją apie rinkimų apylinkių, rinkimų
komisijų sudarymą,
paskirsto rinkimams skirtas valstybės lėšas
apygardų rinkimų
komisijoms, svarsto materialinio techninio
rinkimų aprūpinimo
klausimus;
6) tvirtina
visų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
narių rinkimų
rezultatus ir skelbia spaudoje pranešimus apie
rinkimų rezultatų
patvirtinimą;
7) nagrinėja
skundus ir priima dėl jų sprendimus šio
įstatymo numatytais
atvejais;
8) panaikina
rinkimų komisijų sprendimus, jeigu jie
prieštarauja šiam
įstatymui;
9) pripažįsta
rinkimus negaliojančiais, jei jų metu buvo
suklastoti
rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti neteisėti
veiksmai, turėję
esminės įtakos rinkimų rezultatams;
10) vykdo kitus
šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
Jeigu tą pačią
dieną kartu vyksta arba Seimo, arba
savivaldybės
tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių
rinkimų ar
referendumo komisijos sudaromos tos pačios.
Vyriausioji
rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo
teritorijoje
sudaro vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų
arba referendumo
- komisiją ir nustato jos funkcijas
organizuojant ir
vykdant kitus rinkimus arba referendumą.
Pakeitimai:
Nr.1-757;
1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
12 straipsnis.
Apygardos rinkimų komisijos sudarymas
Apygardų
rinkimų komisijas iki rinkimų dienos likus ne
mažiau kaip 80
dienų sudaro ir jų pirmininkus skiria Vyriausioji
rinkimų komisija.
Apygardų
rinkimų komisijos sudaromos savivaldybių tarybų
rinkimų laikui iš:
dviejų tos
apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir
aukštąjį teisinį
išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras
pasiūlo teisingumo
ministras;
dviejų tos
apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir
aukštąjį teisinį
išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras
pasiūlo Lietuvos
teisininkų draugija.
Teisingumo
ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali
siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Politinės
partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo
narių mandatų
daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų
kandidatų sąrašą
(jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje
apygardoje iškeltų
kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę
pasiūlyti į
apygardos rinkimų komisiją po du savo atstovus.
Vyriausioji rinkimų
komisija šių kandidatūrų atmesti negali. Jei
kandidatūrų nebuvo
pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj
jų gali
papildomai patvirtinti komisijos nariais kandidatūras,
pasiūlytas
teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų
draugijos.
Apygardos
rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos pirmininko
pavaduotoją ir sekretorių.
13 straipsnis.
Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai
Apygardos
rinkimų komisija:
1) prižiūri,
kaip apygardos teritorijoje vykdomas šis
įstatymas;
2) suskirsto
apygardos teritoriją į rinkimų apylinkes,
nustato jų ribas, jų
buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas,
sudaro apylinkių
rinkimų komisijas ir skiria jų pirmininkus;
3) koordinuoja
apylinkių rinkimų komisijų veiklą;
4) paskirsto
rinkimams skirtas valstybės lėšas apylinkių
rinkimų
komisijoms, svarsto materialinio techninio rinkimų
aprūpinimo
klausimus;
5)išklauso
apylinkių rinkimų komisijų pranešimus apie
rinkimų rengimą ir
vykdymą;
6) tvirtina
rinkimų biuletenio duomenis ir perduoda juos
Vyriausiajai
rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka ir laiku,
organizuoja
biuletenių pateikimą apylinkių rinkimų komisijoms;
7) pagal
organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, teikimą
registruoja jų
atstovus prie apygardos rinkimų komisijos ir
rinkimų stebėtojus,
išduoda jiems pažymėjimus;
8) nustato
rinkimų rezultatus apygardoje, surašo balsų
skaičiavimo
apygardoje protokolą;
9) nustato
tarybos narių rinkimų rezultatus, išrinktus
tarybos narius,
perduoda rinkimų medžiagą Vyriausiajai rinkimų
komisijai
galutiniams rinkimų rezultatams tvirtinti, po
Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimo skelbia spaudoje
išrinktų
savivaldybės tarybos narių sąrašą;
10) svarsto
pareiškimus ir skundus dėl apylinkių rinkimų
komisijų veiksmų ir
priima sprendimus;
11) vykdo kitus
šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
14 straipsnis.
Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Apylinkių
rinkimų komisijas iki rinkimų likus ne mažiau kaip
60 dienų sudaro
ir jų pirmininkus skiria apygardos rinkimų
komisija.
Apylinkių
rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias
pasiūlo politinės
partijos, politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės
partijos bei
politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į
apylinkės
rinkimų komisiją iki trijų savo atstovų. Jeigu
kandidatūrų nebuvo
pasiūlyta, apygardos rinkimų komisija gali
proporcingai
padidinti politinių partijų, politinių organizacijų
atstovavimo normą.
Apylinkės
rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos pirmininko
pavaduotoją ir sekretorių.
15 straipsnis.
Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės
rinkimų komisija:
1) iš
savivaldybės vykdomojo organo gauna rinkėjų sąrašus,
juos patikslina ir
tvirtina;
2) nagrinėja skundus
dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
3) likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 30 dienų pateikia
apylinkės rinkėjų
sąrašą apygardos rinkimų komisijai;
4) įteikia
ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo
pažymėjimus;
5) garantuoja,
kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų
įrengtos balsavimo
patalpos ir balsadėžės;
6) rinkimų
dieną organizuoja apylinkėje balsavimą;
7)
suskaičiuoja balsus apylinkėje, surašo apylinkės balsų
skaičiavimo
protokolą;
8) svarsto apylinkės
rinkėjų, politinių partijų, politinių
organizacijų ir
visuomeninių organizacijų atstovų prie rinkimų
komisijų ir rinkimų
stebėtojų skundus rinkimų rengimo, balsavimo
organizavimo,
balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų
surašymo klausimais
ir priima dėl jų sprendimus;
9) vykdo kitus
šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
16 straipsnis.
Rinkimų komisijų darbo organizavimas
Rinkimų
komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose
dalyvauja ne mažiau
kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai
priimami atviru
balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių
balsų dauguma.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos
pirmininko balsas.
Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu,
turi teisę raštu
pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie
protokolo.
Pasibaigus balsavimui, apylinkės rinkimų komisijos
gali priimti
sprendimus tik dėl balsų skaičiavimo protokolų
surašymo.
Rinkimų
komisijų posėdžiai yra vieši. Juose turi teisę
dalyvauti
politinių partijų, politinių organizacijų ir
visuomeninių
organizacijų atstovai prie rinkimų komisijų ir
rinkimų stebėtojai,
visų masinės informacijos priemonių atstovai.
Nuo rinkimų
komisijų sudarymo jų pirmininkams ir nariams
draudžiama bet
kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti
rinkėjų valią.
Asmenys, pažeidę šį reikalavimą, gali būti
atleisti iš rinkimų
komisijos.
17 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų iki balsavimo pabaigos
Politinių
partijų, politinių organizacijų ir visuomeninių
organizacijų
atstovai prie rinkimų komisijų, rinkimų stebėtojai
ir rinkėjai
rinkimų komisijų sprendimus, priimtus iki balsavimo
pabaigos, gali
apskųsti aukštesniajai rinkimų komisijai šia
tvarka:
1) apylinkių
rinkimų komisijos sprendimus - apygardos
rinkimų komisijai;
2) apygardos
rinkimų komisijos sprendimus - Vyriausiajai
rinkimų komisijai;
3)
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus - Vilniaus
apygardos teismui;
Skundai turi
būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas
nuo skundo
padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Vilniaus apygardos
teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Pakeitimai:
Nr.1-646;
1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719
18 straipsnis.
Parama rinkimų komisijoms
Valstybės ir
savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų bei
organizacijų
vadovai ir pareigūnai privalo padėti rinkimų
komisijoms
vykdyti šių įgaliojimus, teikti joms reikalingas
žinias.
Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir
organizacijos,
vadovai ir pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas
privalo apsvarstyti
rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti
motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams
darbams rinkimų komisija gali samdyti reikiamą
skaičių personalo.
Savivaldybės,
valstybės įstaigos ir organizacijos privalo
suteikti rinkimų
komisijoms patalpas bei įrengimus rinkimams
rengti ir vykdyti.
19 straipsnis.
Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų
komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų
komisijoje gauna
atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos
pateiktus ir
Vyriausybės patvirtintus tarifus.
20 straipsnis.
Rinkimų komisijos sudėties keitimas
Rinkimų
komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje
gali atleisti
institucija, patvirtinusi komisijos sudėtį.
Prireikus
naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys
skiriamas šio
įstatymo nustatyta tvarka.
IV. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
21 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų sudarymas
Rinkimams
vykdyti sudaromi kiekvienos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašai.
Juos sudaro atitinkamų savivaldybių vykdomieji
organai ir jų
vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų
komisijoms likus
ne mažiau kaip 40 dienų iki rinkimų dienos.
Patvirtintą rinkėjų
sąrašą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir
sekretorius.
22 straipsnis.
Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus
bendroji tvarka
Į rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą įrašomi rinkimų teisę
turintys Lietuvos
Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo
metu gyvena tos
rinkimų apylinkės teritorijoje.
Po sąrašų
sudarymo rinkėjui pakeitus savo nuolatinę
gyvenamąją vietą,
jis gali būti įrašomas į apylinkės rinkėjų
sąrašus pagal naują
nuolatinę gyvenamąją vietą, jei likus ne
mažiau kaip 25
dienoms iki rinkimų, šios apylinkės komisijai jis
padavė pareiškimą
dėl įrašymo į rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų
komisija turi
pasirūpinti, kad jis būtų išbrauktas iš tos
apylinkės, kur buvo
jo ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta,
rinkėjų sąrašo.
23 straipsnis.
Krašto apsaugos karių įrašymas į rinkėjų
sąrašus
Asmenys,
atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją
tarnybą, įrašomi į
rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie
gyveno iki
pašaukimo atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją
tarnybą, rinkėjų
sąrašą.
Krašto apsaugos
sistemos ir vidaus tarnybos karininkai,
puskarininkiai ir
liktiniai įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie
nuolat gyvena, rinkėjų sąrašus.
24 straipsnis.
Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų
įrašymas į rinkėjų sąrašus
Asmenys,
esantys laisvės atėmimo vietose, įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios
teritorijoje jie gyveno iki laisvės atėmimo,
rinkėjų sąrašą.
25 straipsnis.
Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą
Kiekvienas
rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų
sąrašą. Tai tikrina
apygardos rinkimų komisija. Nustačiusi, kad
rinkėjas yra
įrašytas į kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne
mažiau kaip 20 dienų
iki rinkimų, ji kreipiasi į rinkėją, kad šis
per 10 dienų
praneštų, į kurios apylinkės rinkėjų sąrašą jis
norėtų būti
įrašytas. Jei per nustatytą terminą rinkėjas
neapsisprendžia,
apygardos rinkimų komisija jį įrašo į tos
rinkimų
apylinkės, kurioje, jos nuomone, rinkėjui patogiau
balsuoti, rinkėjų
sąrašą ir apie tai per 3 dienas praneša
rinkėjui. Toks
apygardos rinkimų komisijos sprendimas negali būti
apskųstas.
26 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau
kaip 30 dienų iki rinkimų, apylinkės rinkimų
komisija viešai
paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti ir sudaro
sąlygas rinkėjams
su jais susipažinti, nurodydama laiką ir vietą
šiai rinkėjų teisei
įgyvendinti.
27 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų patikslinimas
Pastabas dėl
netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas,
politinės
partijos, politinės organizacijos ir visuomeninės
organizacijos
atstovas prie rinkimų komisijos gali pateikti
apylinkės rinkimų
komisijai likus ne mažiau kaip 10 dienų iki
rinkimų. Apylinkės
rinkimų komisija pastabas privalo išnagrinėti
ir sprendimą
priimti per 48 valandas nuo jų gavimo. Apylinkės
rinkimų komisijos
sprendimas gali būti apskųstas apygardos
rinkimų komisijai
per 48 valandas. Apygardos rinkimų komisija per
48 valandas nuo
skundo gavimo privalo priimti sprendimą.
Apygardos rinkimų
komisijos sprendimas yra galutinis.
28 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo
Skundus dėl
rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas negali
realizuoti savo rinkimų teisės, rinkėjas,
politinės partijos,
politinės organizacijos ir visuomeninės
organizacijos
atstovas prie rinkimų komisijos ar rinkimų
stebėtojas
pateikia apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės
rinkimų komisija
skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti
ne vėliau kaip per
24 valandas nuo jo gavimo.
Apylinkės
rinkimų komisijos sprendimas per 48 valandas gali
būti apskųstas
apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24
valanadas, o jo
sprendimas yra galutinis.
Apie gautus
skundus ir rinkėjų sąrašuose padarytus
pataisymus
apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų
komisijai per kiek
įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip
per 24 valandas.
Pastabos ir
skundai, pareikšti likus mažiau kaip 24
valandoms iki
rinkimų pradžios, nenagrinėjami.
29 straipsnis.
Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas
Apygardos
rinkėjų sąrašą sudaro apygardos rinkimų komisija
pagal apylinkių
rinkimų komisijų pateiktus apylinkės rinkėjų
sąrašus likus ne
mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos.
V.
KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS KĖLIMAS
30 straipsnis.
Kandidatų į tarybos narius kėlimas
rinkimų apygardoje
Kandidatus į
tarybos narius turi teisę kelti politinės
partijos,
politinės organizacijos (toliau - kandidatų sąrašus
keliančios
organizacijos), įregistruotos Teisingumo ministerijoje
pagal Politinių
partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne
vėliau kaip prieš 35
dienas iki rinkimų.
Kandidatų sąrašus
kelianti organizacija savo kandidatus į
tarybų narius
rinkimų apygardoje kelia pateikdama kandidatų
sąrašą. Sąraše
negali būti įrašyta mažiau kaip 5 kandidatai ir ne
daugiau kaip
nustatytas mandatų skaičius pridėjus dar 5.
Kandidatai
turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio
reikalavimus.
Kiekvienas
kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas
tik į vieną
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos sąrašą ir
tik vienoje rinkimų
apygardoje. Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau
kaip į vieną
sąrašą, rinkimų komisija pareikalauja pasirinkti,
kuriame kandidatų
sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu likus 30
dienų iki
rinkimų kandidatas nėra pasirinkęs sąrašo, jis
išbraukiamas iš visų
kandidatų sąrašų.
Pakeitimai:
Nr.1-578;
1994.07.21.; Žin., 1994, Nr.63-1234
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO
PAKEITIMO
2. Parlamentas,
Įstatymas
Nr.1-646, priimtas
31 straipsnis.
Kandidatų į savivaldybės tarybos narius
pareiškiniai dokumentai
Kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos turi pateikti
Vyriausiajai rinkimų
komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) įstatus bei
registracijos dokumentus;
2) pareiškimą
apie dalyvavimą rinkimuose;
3)
apygardų, kuriose kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos numato
kelti kandidatus, sąrašą;
4) dokumentus,
patvirtinančius, kad yra sumokėtas rinkimų
sąrašo užstatas,
lygus vienam vidutiniam mėnesiniam darbo
užmokesčiui (VMDU),
padaugintam iš apygardų, kuriose bus keliami
kandidatai,
skaičiaus;
5) kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos atstovo prie
Vyriausiosios
rinkimų komisijos ir atstovų prie apygardos rinkimų
komisijų sąrašus.
Kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos turi pateikti
apygardos rinkimų
komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos atstovo prie
apygardos rinkimų
komisijos pasirašytą keliamų kandidatų sąrašą,
kuriame kandidatai
surašyti iš eilės;
2) iškeltų
kandidatų raštiškus sutikimus būti iškeltiems
šioje rinkimų
apygardoje;
3)
Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos registravimą dalyvauti
šios savivaldybės
tarybos rinkimuose.
Keliamų
kandidatų sąraše turi būti kandidato vardas,
pavardė, gimimo
data, gyvenamoji vieta ir turi būti pateiktas
dokumentas,
patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę.
Pareiškinių
dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms
ir baigiamas likus
35 dienoms iki rinkimų.
Gavusi
sąrašus keliančios organizacijos pareiškinius
dokumentus,
Vyriausioji rinkimų komisija per 2 dienas kreipiasi į
Teisingumo
ministeriją, kad ši patvirtintų faktą, jog kandidatų
sąrašus
kelianti organizacija registruota, jos veikla
nesustabdyta ar
nenutraukta ir pateikti įstatai galioja.
Teisingumo
ministerija turi duoti raštišką atsakymą per 2 dienas.
Gavusi pranešimą
apie kokius nors registracijos ar kitus
trūkumus,
Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama
pranešti kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos atstovui prie
Vyriausiosios
rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija per
7 dienas po
pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus
keliančios
organizacijos atstovui išduoda pažymą apie kandidatų
sąrašus
keliančios organizacijos registravimą dalyvauti
savivaldybės tarybos
rinkimuose.
Pakeitimai:
Nr.1-757;
1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
32 straipsnis.
Kandidatų sąrašų sujungimas
Likus ne
mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos, kelios
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos gali sujungti savo
iškeltų kandidatų
sąrašus. Tam jos privalo pateikti apygardos
rinkimų komisijai
pareiškimus dėl kandidatų sąrašų sujungimo,
pasirašytus
sudarančių koaliciją kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų
atstovų prie apygardos rinkimų komisijos. Jungtinis
sąrašas laikomas
vienu sąrašu. Viena kandidatų sąrašus kelianti
organizacija
apygardoje gali dalyvauti tik viename jungtiniame
kandidatų sąraše.
33 straipsnis.
Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos
atstovas prie rinkimų komisijos
Kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos, pateikdamos
pareiškinius
dokumentus, turi nurodyti savo atstovų prie rinkimų
komisijų vardus,
pavardes ir adresus. Organizacijos atstovą prie
rinkimų komisijos
gali pakeisti bet kuriuo metu ta pačia tvarka,
kuria jis buvo
paskirtas.
34 straipsnis.
Teisė atsiimti rinkimų pareiškinius
dokumentus
Kandidatų
sąrašus kelianti organizacija per savo atstovą
prie rinkimų
komisijos, taip pat asmuo, įrašytas iškeltų
kandidatų sąraše,
bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip likus 17
dienų iki rinkimų
gali atsiimti savo pareiškinius dokumentus. Dėl
to reikia kreiptis
į apygardos rinkimų komisiją, o asmeniui,
iškeltam
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos, dar ir
pranešti jos
atstovui.
Jei
pareiškinius dokumentus atsiima kandidatų sąrašus
kelianti
organizacija,įeinanti į koaliciją, tai kandidatai
išbraukiami iš jungtinio
kandidatų sąrašo ir gali būti keičiamas
koalicijos
pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu pranešti
koalicijos
partnerių atstovams. Jeigu atsiėmus pareiškinius
dokumentus
jungtiniame kandidatų sąraše lieka tik vienos
organizacijos
kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos kandidatai.
35 straipsnis.
Kandidatų sąrašų paskelbimas
Likus ne
mažiau kaip 32 dienoms iki rinkimų, Vyriausioji
rinkimų komisija
burtais nustato ir paskelbia visose rinkimų
apygardose
kandidatų sąrašus keliančių organizacijų rinkimų
numerius.
Likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, apygardų rinkimų
komisijos skelbia
kandidatų sąrašus keliančių organizacijų ar
koalicijų iškeltų
kandidatų sąrašus ir jiems suteiktus numerius.
Likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 15 dienų, apygardos rinkimų
komisija
perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai galutinius
kandidatų sąrašus
keliančių organizacijų ar koalicijų iškeltų
kandidatų sąrašus.
VI.
KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS
36 straipsnis.
Kandidato į tarybos narius teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai į
tarybos narius, prasidėjus rinkimų kampanijai,
turi lygias
teises pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose
susirinkimuose,
pasitarimuose, posėdžiuose, per vietos masinės
informacijos
priemones ir skelbti jį iškėlusios organizacijos
programą.
Savivaldybės
vadovai privalo padėti kandidatams į
savivaldybės tarybos
narius organizuoti susitikimus su rinkėjais,
gauti
informaciją, išskyrus neskelbtiną, pagal Lietuvos
Respublikos
įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimus.
37 straipsnis.
Atsakomybė už Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys
rinkėjams
įgyvendinti rinkimų teisę ar būti išrinktais į tarybą,
organizuoti rinkimų
agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,
kiti pareigūnai,
suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę
balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip
pažeidę šį įstatymą,
atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsakomybėn taip
pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip
skleidę melagingus
duomenis apie kandidatą į tarybos narius ar
trukdę kandidatui
susitikti su rinkėjais.
38 straipsnis.
Kandidato į tarybos narius neliečiamybė
Kandidatas į
tarybos narius rinkimų kampanijos metu, taip
pat po rinkimų iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio negali
būti be
apygardos rinkimų komisijos sutikimo patrauktas
baudžiamojon
atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos
administracinės
nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus
rinkimų kampanijos
metu.
39 straipsnis.
Rinkimų stebėtojai
Kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos rinkimų
stebėtojas yra
asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos
pažymėjimą.
Rinkimų
stebėtojai turi teisę reikalauti, kad rinkimų
komisijos
pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje
esantys asmenys
laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos
įstatymų.
VII. RINKIMŲ AGITACIJA
40 straipsnis.
Rinkimų agitacijos pagrindai
Rinkimų
agitacijos pradžią skelbia Vyriausioji rinkimų
komisija likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų.
Kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos ar jų koalicijos
nuo šios dienos
gali pradėti rinkimų agitaciją, kuriai taikomos
šio skirsnio
nuostatos.
Rinkimų
agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų,
išskyrus tuos,
kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją
ir įstatymus.
Krašto
apsaugos ir vidaus tarnybos dalinių vadai, laisvės
atėmimo vietų
vadovai sudaro sąlygas kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų
atstovams prie Vyriausiosios rinkimų komisijos, kai
jie pateikia
pažymėjimą, lankytis daliniuose ir laisvės atėmimo
vietose rinkimų
klausimais.
41 straipsnis.
Naudojimosi masinės informacijos
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatų
sąrašus iškėlusioms organizacijoms suteikiama
teisė nemokamai
naudotis valstybinėmis ir savivaldybių masinės
informacijos
priemonėmis. Konkrečią respublikinio radijo ir
televizijos laidų
apimtį ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija,
suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos vadovais,
ir paskirsto taip,
kad būtų išlaikyti kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų ir
kandidatų sąrašų lygybės principai. Kiekvienai
kandidatų sąrašus
keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau
kaip po 30 minučių
radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko
proporcingai iškeltų
kandidatų sąrašų skaičiui.
Kiekvienai
kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai
savivaldybės
radijo ir televizijos laidose skiriama vienodai
laiko.
Agitaciją
per komercines masinės informacijos priemones
riboja tik rinkimų sąskaitų
dydis.
Jeigu masinės
informacijos priemonė paskelbia
kompromituojančius
duomenis apie kandidatą į tarybos narius
(tokius duomenis
galima skelbti vėliausiai likus 10 dienų iki
rinkimų), tai ji
ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki rinkimų
privalo pati
paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę. Ginčus dėl
rinkimų agitacijos
rinkimų komisijos sprendžia, vadovaudamosi
kandidatų
sąrašus keliančių organizacijų iškeltų kandidatų
lygiateisiškumo
principu.
Pakeitimai:
Nr.1-795;
1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.
42 straipsnis. Teisė atšaukti
ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus
1. Partija,
politinė organizacija, taip pat pilietis, iškeltas kandidatu į tarybos narius,
bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar
iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų.
Partija, politinė organizacija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų
komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis - pareiškimu, patvirtintu notarine
tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali
būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta
šio įstatymo 39 straipsnyje. Papildomai galima teikti naujus pareiškinius
dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus.
2. Jeigu
pareiškinius dokumentus atšaukia partija, politinė organizacija, esanti
koalicijoje, tai jos iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų
sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas
koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu informuoti koalicijos
partnerių atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus
rinkimų pareiškinius dokumentus, koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos
partijos, politinės organizacijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja
tik kaip šios partijos, politinės organizacijos kandidatai.
3. Jeigu,
atšaukus pareiškinius dokumentus ar anuliavus kandidatų įregistravimą,
kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 5 kandidatai, anuliuojamas visų šio sąrašo
kandidatų registravimas.
43
straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas, rinkimų agitacijos kampanijos
pradžia
1. Likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia
rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašą ir partijoms,
politinėms organizacijoms burtais suteiktus rinkimų numerius. Nuo šio
paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Kandidatų į tarybos
narius pažymėjimus apygardos rinkimų komisijos perduoda atitinkamam atstovui
rinkimams.
2. Likus ne
mažiau kaip 18 dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija paskelbia
rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų kandidatų sąrašus.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KANDIDATŲ Į TARYBŲ NARIUS
VEIKLOS GARANTIJOS
44
straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis
visuomenės informavimo priemonėmis
1. Prasidėjus
rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į tarybų narius rinkimų apygardose
turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose,
pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių visuomenės informavimo
priemonėse ir skelbti savo ar jį iškėlusios partijos, politinės organizacijos
rinkimų programą.
2. Valstybės
valdžios ir valdymo institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti
kandidatams į tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti
reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus
ir Vyriausybės nutarimus.
45
straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais, papirkinėjimais arba kitaip kliudantys rinkėjams
įgyvendinti teisę rinkti ir būti išrinktais į tarybas, organizuoti rinkimų
agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję
rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą
arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus
duomenis apie kandidatą į tarybos narius ar trukdę kandidatui susitikti su
rinkėjais.
46
straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių
pareigų rinkimų agitacijos kampanijos laiku
Kandidatas į
tarybos narius rinkimų organizavimo ir vykdymo laiku, bet ne ilgiau kaip 14
dienų jo prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.
43 straipsnis.
Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų
agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat
kandidatų
sąrašus keliančių organizacijų gautų lėšų, kurios
kaupiamos
specialiose rinkimų sąskaitose.
Maksimalus
leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai lėšų dydis
kiekvienam rinkimų
sąrašui yra 20 VMDU ir 200 VMDU kandidatų
sąrašus
keliančiai organizacijai. Jei pervestų į atitinkamą
sąskaitą lėšų
dydis viršija nustatytą sumą, bankas perteklių
perveda į
valstybės biudžetą. Apmokėti rinkimų agitacijos
išlaidas ne iš šių
sąskaitų draudžiama. Nustačius, kad už rinkimų
agitaciją buvo
apmokėta ne iš specialios rinkimų sąskaitos,
sumokėtoji suma ne
ginčo tvarka išieškoma iš jos gavėjo ir
pervedama į
valstybės biudžetą.
Iš valstybės
lėšų apmokama už pagal šį įstatymą skirtą
respublikinio bei
savivaldybės radijo ir televizijos laiką, už
rinkimų programos
kiekvienam rinkimų sąrašui atspausdinimą.
Kaip
naudojamos rinkimų agitacijai skirtos lėšos,
kontroliuoja
finansų institucijos, Vyriausioji rinkimų komisija
ir apygardų
rinkimų komisijos. Suvestines ataskaitas apie lėšų
šaltinius ir
naudojimą rinkimų agitacijai kandidatų sąrašus
iškėlusios
organizacijos turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip
per 30 dienų po
rinkimų. Ataskaitoje taip pat nurodoma kiekvienam
sąrašui, kandidatų
sąrašus iškėlusiai organizacijai gautų lėšų
suma ir jų
likučiai. Rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip
per 25 dienas po
rinkimų. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas
kandidatų sąrašus
iškėlusios organizacijos naudoja savo nuožiūra.
Laiku neuždarytų
sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės
biudžetą.
44 straipsnis.
Rinkimų agitacijos draudimas
Rinkimų
agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų
pradžios ir
rinkimų dieną. Jokių vaizdinių rinkimų agitacijos
priemonių negali
būti balsavimo pastate ir 50 metrų atstumu
aplink jį.
VIII.
PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
45 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
Rinkimams į
tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas
rinkimų
biuletenis, kuriame nurodomos kandidatų sąrašus
keliančios
organizacijos ar koalicijos rinkimų eilės numeris,
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos ar koalicijos
pavadinimas,
pirmųjų penkių kandidatų sąraše vardai ir
pavardės.
Kandidatų
sąrašus keliančių organizacijų pavadinimai
surašomi pagal joms
suteiktus eilės numerius didėjančia tvarka.
Koalicijos įrašomos
pagal į koaliciją įeinančių organizacijų
atstovų bendru
sutarimu pasirinktą vieną iš šią koaliciją
sudarančių
organizacijų rinkimų numerį, o jeigu iki rinkimų
likus 30 dienų
koaliciją sudarančios organizacijos tokio
susitarimo
apygardos rinkimų komisijai nepateikia, koalicijos
įrašomos pagal
mažiausią į koaliciją įeinančios kandidatų sąrašus
keliančios
organizacijos rinkimų numerį.
Pakeitimai:
Nr.1-795;
1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.18-405
46 straipsnis.
Rinkimų biuletenių pristatymas
Rinkimų
biuleteniai ir vokai rinkimų apylinkėms ir pašto
skyriams pristatomi
likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų.
Laivuose
rinkimų biuletenių tekstai turi būti laisvai
prieinami rinkėjams
likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.
Vyriausioji
rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir
vokų balsavimui
paštu išleidimą ir pristatymą nepažeidžiant
nurodytų terminų.
Pakeitimai:
Nr.1-757;
1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
47 straipsnis. Kandidato į tarybos narius neliečiamybė
Kandidatas į
tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai
išrinktos tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo
negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti
taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus
rinkimų agitacijos kampanijos metu.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
AGITACIJA
48
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Pradėti
rinkimų agitaciją partijoms, politinėms organizacijoms ir kandidatams sudaromos
šio įstatymo nustatytos sąlygos nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų
agitacijos kampanija.
2. Rinkimų
agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia
Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.
48 straipsnis.
Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta
rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos
apylinkės rinkimų
komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas
balsuoja toje
rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašą jis yra
įtrauktas. Paštu
gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apygardoje, į kurios
rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įtrauktas.
49 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos
ir tvarka
1. Kandidatų
sąrašus iškėlusioms organizacijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis
valstybinėmis ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečią
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus
iškėlusių organizacijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.
Kiekvienai kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau kaip
po 20 minučių radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai
iškeltų kandidatų sąrašų skaičiui.
2. Konkrečią
savivaldybių radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai,
nustato apygardos rinkimų komisija, suderinusi su radijo ir televizijos
vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašų
lygiateisiškumo principai.
3. Kandidatų
sąrašo rinkimų programą paskelbia apygardos rinkimų komisija per 20 dienų nuo
jos pateikimo.
4. Agitaciją
komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik specialių rinkimų
sąskaitų dydis.
5. Visus ginčus
dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi
šiame įstatyme nurodytais pagrindais.
50
straipsnis. Kandidatą į tarybos narius kompromituojančios medžiagos skelbimas
ir kandidato atsakomoji nuomonė
1. Jeigu
rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė
paskelbia kandidatą į tarybos narius kompromituojančią medžiagą (vėliausiai
tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri
leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę - likus 5 dienoms iki rinkimų,
kitose visuomenės informavimo priemonėse - likus 10 dienų iki rinkimų, bet
visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne
vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės
leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę kandidatui pareikšti atsakomąją
nuomonę, kurią sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas
išdėstymas ir kandidato atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti
daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės
informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip
per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms
iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo
priemonė negali šio įstatymo nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato atsakomosios
nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją
nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.
2.
Kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria
siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir
kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės
informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios nuomonei
netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi,
nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės
reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato reikalavimas paskelbti
atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta
ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti;
kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame
pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios partijos, politinės
organizacijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių kandidatą
apibūdinančių žinių; kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3. Jeigu
kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę,
bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir
už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės
informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą
šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu
kompromituojanti medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji
pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, kandidato atsakomoji nuomonė
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį
radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo
atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai
sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.
5. Visais
atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Kai
kandidato atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš
tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą
paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė kandidato
atsakomosios nuomonės.
51
straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
1. Bet kam
draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose,
įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės
informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti
kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti
paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudotis
tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos
sąlygas.
2. Jeigu asmuo
yra kandidatas į tarybos narius, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės
informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 49 straipsnyje
nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti
visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik
spaudos konferencijoje. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo
priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų
agitacijos.
52
straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas
1. Rinkimų
agitacija finansuojama iš partijos, politinės organizacijos ar kandidato į
tarybos narius gautų lėšų, kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje,
atidarytoje pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą.
2. Specialios
rinkimų sąskaitos maksimalus leistinas dydis yra 100 VMDU kiekvienam kandidatų
sąrašui ir 500 VMDU kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai. Jei pervestos į
atitinkamą sąskaitą lėšos viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į
valstybės biudžetą.
3. Rinkimų agitacijos
išlaidas sudaro renginių, publikacijų, radijo ar televizijos laidų, taip pat
gaminių ar paslaugų, kuriomis siekiama paveikti rinkėjų valią balsuoti arba
nebalsuoti už kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar teikimo
kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų sąskaitų
draudžiama. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos, kurių vertė didesnė kaip
0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijos gaminiai ir
paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas. Norintysis
paremti kandidatų sąrašą ar kandidatą privalo tai daryti pervesdamas lėšas į
specialias rinkimų sąskaitas. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijos gaminiams buvo
padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija, politinė
organizacija ar kandidatas praneša apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai,
kuri, įvertinusi rinkimų agitacijos gaminius, šių išlaidų suma sumažina
specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leistiną dydį ir išduoda pažymą, kad šie
gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu.
Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybės ar savivaldybių kapitalo,
gali nurodyti, kurį kandidatų sąrašą (sąrašus) ar kandidatą (kandidatus) ji
remia, ir po to jų rinkimų agitaciją skelbti nemokamai. Šiuo atveju visuomenės
informavimo priemonei už tokios rinkimų agitacijos skelbimą negali būti
atlyginama bet kokiais kitais būdais. Jeigu vienkartines rinkimų agitacijos
paslaugas, kurių vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU, nemokamai teikia kandidato,
kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama asmenims, nurodytiems 51 straipsnyje),
jos nevertinamos ir specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio
nekeičia.
4. Mokesčių
inspekcija, nustačiusi, kad rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu už
rinkimų agitacijos gaminius ar paslaugas buvo sumokėta ne iš specialios rinkimų
sąskaitos, taip pat grynaisiais pinigais arba netiesiogiai, sumokėtą sumą ar
atlyginimą (sumą ar atlyginimą, kurie turėjo būti sumokėti) už rinkimų
agitacijos gaminius, paslaugas ne ginčo tvarka išieško iš jų gavėjo ir perveda
į valstybės biudžetą.
5. Rinkimų
agitacija taip pat finansuojama iš valstybės lėšų. Kandidatas, partija,
politinė organizacija nemoka už pagal šį įstatymą skirtą laiką valstybiniame,
savivaldybės radijuje ir televizijoje, už kandidatų sąrašų rinkimų programų
atspausdinimą ir šios išlaidos nekeičia specialios rinkimų sąskaitos
maksimalaus leistino dydžio.
6. Rinkimų
agitacijai skirtų lėšų panaudojimą kontroliuoja mokesčių inspekcijos ir
Vyriausioji rinkimų komisija. Partijos, politinės organizacijos ataskaitas,
kurių formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija, apie lėšų šaltinius ir
panaudojimą rinkimų agitacijai turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne
vėliau kaip per 25 dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
Vyriausioji rinkimų komisija šias ataskaitas paskelbia “Valstybės žiniose”.
7. Specialios
rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip per 20 dienų po galutinių rinkimų
rezultatų paskelbimo. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatai,
kandidatų sąrašą iškėlusios partijos, politinės organizacijos naudoja savo
nuožiūra. Laiku neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.
53
straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų
agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną,
išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta
likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos
draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus
tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo
patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
2. Asmenys,
pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, baudžiami įstatymų
nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
54
straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo
pažymėjimų, balsavimo biuletenių, kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų
apygardoje, plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir
išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų,
paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų
pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
55
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimuose į
tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis - balsuoti dėl
kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
2. Į rinkimų
biuletenį kandidatų sąrašai įrašomi pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų
didėjimo tvarka tokiame pat plote ir tuo pačiu šriftu (šriftais). Šriftas
parenkamas tokio dydžio, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą.
Biuletenyje įrašomi partijos, politinės organizacijos ar koalicijos pavadinimai
ir ne mažiau kaip 5 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės.
56
straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Apygardų
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams
pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, balsavimo
biuletenius rinkimų apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo
pradžios.
2. Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir balsavimo paštu vokai turi
būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų,
laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne
mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami
pagal radiograma perduotą jų aprašymą.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų
išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.
57
straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų
apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau
kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija
turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų
biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas
galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti
iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar
rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų šioje
rinkimų apygardoje, sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas
kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų
(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,
turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido
Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų
komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa
uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.
2. Kitus
balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku
ir tinkamai. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų įrengti balsavimo
patalpai arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų
komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam
inventoriui įsigyti.
58
straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos,
politinės organizacijos, taip pat atstovas rinkimams turi teisę skirti rinkimų
stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų
apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo
pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji
rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje
arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio reikalų
ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms arba
tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo
nuožiūra;
2) apygardos
rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje,
vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos
Respublikos piliečiams pagal partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus
arba atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas,
pavardė, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.
2. Stebėtojo
pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas
komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti
stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų
būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus
išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos posėdyje
ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Rinkimų
stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,
taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų
stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos
sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia
šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas
apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart
pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BALSAVIMAS
59
straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos apylinkės rinkimų komisijos
nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios
rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
60
straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
Balsavimo
patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir
balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose
(koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.
61
straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams
joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas.
Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra
tuščia ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad
balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės
rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių,
antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų
biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų
biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir
atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.
62
straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
1. Prie įėjimo
į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui
rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę ar
pilietybę. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų
apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų
apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas
rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo
biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba
išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą,
neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio
neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar
jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.
2. Komisijos
narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus
nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas
pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai,
rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir
atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų
biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas
vienas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui
negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių
išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti
rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį
reikalavimą, atsako pagal įstatymus.
63
straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs
rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo.
Pildyti biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2. Biuletenyje
rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja “už”.
3. Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu
rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų
komisijos narys jį perbraukia ir ant jo pasirašo.
5. Rinkėjas,
kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į
balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką
ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas,
neturintis fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį,
turi balsuoti pats.
64
straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti
paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 12 diena iki rinkimų
ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų
apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2
dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame
mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.
2. Už balsavimo
organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų
biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu
metu.
3. Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto
viršininkas, pritarus apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus
(pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus.
Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo
nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto
darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų
komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų
stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs
rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į
šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša
apygardos rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi
teisės išduoti rinkimų dokumentų.
4. Pašto skyriuose
turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti
rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką.
5. Pašto
darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo
paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai
apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6. Rinkėjas
balsuoja slaptai:
1) užpildo
rinkimų biuletenį;
2) užpildytą
rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja
vidinį voką;
4) vidinį voką
kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką;
5) užklijuoja
išorinį voką.
7. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenį paštininkas atneša į namus negalintiems
vaikščioti rinkėjams likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Negalinčių
vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro
apylinkės rinkimų komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų
duomenis, pateiktus raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos
formos piliečių asmeniškai užpildytus prašymus atvykti paštininkui į namus.
Piliečių prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir
rūpybos įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto,
rajono globos ir rūpybos įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės
rinkimų komisijos sudaryto negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašo. Pašto
darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu
vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, kurie neįrašyti į negalinčių
vaikščioti rinkėjų sąrašą.
8. Užklijuotą
išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku
ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali:
1) įteikti pašto
skyriaus darbuotojui ;
2) įteikti
paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į
pašto dėžutę;
4) perduoti
balsavimo biuletenį, įdėtą į vokus, plaukiančio į uostą laivo kapitonui, ir
pavesti jam persiųsti biuletenį paštu.
9. Pašto
darbuotojas, atnešęs rinkėjui balsavimo dokumentus, voką iš rinkėjo gali
priimti tik kitą dieną.
10. Draudžiama
priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
50 straipsnis.
Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
balsavimo patalpa atidaroma, tik kai joje
susirenka ne mažiau
kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių.
Tada apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas, su komisijos
nariais patikrinęs,
ar balsadėžė yra tuščia, ją užantspauduoja.
Įsitikinęs, kad
balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų
reikalavimų,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą
apylinkės gautų
biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą,
išdalija rinkimų
biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos
nariams, kiekvienam
komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių
skaičių įrašo į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir
atidaro balsavimo
patalpą, tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
51 straipsnis.
Rinkėjo asmenybės nustatymas
Atvykęs į
balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės
rinkimų komisijos
nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą
dokumentą,
patvirtinantį jo asmenybę, ir pasirašo rinkėjų sąraše.
Balsavimo
pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Jeigu rinkėjas
balsavimo
pažymėjimo nėra gavęs, jį gali gauti pateikęs pasą ar
kitą dokumentą,
patvirtinantį jo asmenybę. Po to, kai rinkėjas
pasirašė, jam
išduodamas rinkimų biuletenis. Balsuojant paštu,
balsavimo
pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir
balsavimo
pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
Rinkėjui
išduodamas tik vienas rinkimų biuletenis. Komisijos
narys, pažeidęs šį
reikalavimą, rinkimų komisijos nutarimu gali
būti nušalintas nuo
rinkimų biuletenių išdavimo arba pašalintas
iš komisijos narių.
52 straipsnis.
Balsavimo tvarka
Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,
kurioje pats
biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali
įeiti ir būti joje
tik vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio
penktojoje dalyje
numatytu atveju.
Rinkimų
biuletenyje rinkėjas pažymi tos kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos
ar koalicijos sąrašo pavadinimą, už kurį
jis balsuoja.
Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui
prašant, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas
nauju. Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs
naują biuletenį
rinkimų komisijos narys jį perbraukė ir ant jo
pasirašė.
Rinkėjas,
kuris dėl fizinių trūkumų negali pats užpildyti
rinkimų
biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą
asmenį (išskyrus
rinkimų komisijos pirmininką ar narį), kuris
vietoj jo atliktų
šiuos veiksmus.
53 straipsnis.
Balsavimas paštu
Balsuoti
paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis
pradedant 7 - ąja
diena iki rinkimų ir baigiant likus 1 dienai
iki rinkimų, kada
rinkėjas balsuoja savo rinkimų apygardos
teritorijoje, bei
baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, kada
rinkėjas balsuoja
centriniame arba specialiame pašte, esančiame
kitos rinkimų
apygardos teritorijoje. Balsavimo paštu išlaidas
apmoka valstybė.
Už balsavimo
organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas.
Jis yra
atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų
išdavimą ir priėmimą
balsavimo paštu metu.
Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo
paštu laikui skiriamas
atsakingas pareigūnas (pareigūnai).
Pašto
skyriuose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas
galėtų netrukdomas
užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į
balsavimo voką.
Balsavimas
paštu vyksta šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose
nustatyta tvarka,
išskyrus biuletenio įmetimą į balsadėžę. Kartu
su rinkimų
biuleteniu rinkėjui išduodamas balsavimo paštu vokas.
Rinkėjas
užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį
balsavimo voką, jį
užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu
įdeda į išorinį
voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas
antspauduojamas
ryšių skyriaus antspaudu.
Balsavimo
paštu vokas adresuojamas apylinkės, į kurios
rinkėjų sąrašą
rinkėjas yra įtrauktas, rinkimų komisijai.
Išorinius vokus,
balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius
paštininkas gali
atnešti į namus negalintiems vaikščioti
rinkėjams likus
iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 2 dienoms.
Negalinčių
vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 7
dienas iki rinkimų
sudaro apylinkių rinkimų komisijos pagal
duomenis, kuriuos
raštu pateikia savivaldybės globos ir rūpybos
įstaigos.
Rinkėjams, kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti
rinkėjų sąrašą,
balsuoti paštu namuose neleidžiama.
Užklijuotą išorinį
voką (su jame esančiu balsavimo
pažymėjimu,
balsavimo voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas
gali:
1) įteikti
pašto skyriaus pareigūnui;
2) įteikti
paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į
pašto dėžutę.
54 straipsnis.
Balsavimas laive
Balsavimas
laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6
dienas iki rinkimų
išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir
negrįžta iki
rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl
kurių turintis teisę
rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali
balsuoti savo
rinkimų apylinkėje ar paštu.
Laivų,
kuriuose vyksta balsavimas, sąrašą ir balsavimo
kiekviename laive
laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija,
suderinusi su
Užsienio reikalų ministerija taip, kad kiekvienam
laive esančiam
rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už
balsavimo laive
organizavimą atsako laivo kapitonas ar jo
padėjėjas.
55 straipsnis.
Balsavimo diplomatinėse atstovybėse ir
laivuose
tvarka
Balsavimo
tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
56 straipsnis.
Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
Gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigose sudaromi
specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Galintys
judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys
balsavimo patalpoje
šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Negalinčius
judėti gydymo bei globos įstaigų globotinius
lanko specialaus
pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos tvirtina
apylinkių rinkimų
komisijos. Balsuojantis asmuo turi pats jam
sudarytomis
slaptumo sąlygomis užpildyti biuletenį ir įdėti jį į
balsavimo voką.
Esant reikalui, jam gali padėti asmuo, kuriuo
rinkėjas pasitiki.
Gydymo,
socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo
nurodymu gali būti
draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,
kurių būklė yra
sunki. Šis nurodymas specialiems pašto skyriams
yra privalomas.
Draudžiama dėl
balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos
apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė
išvadą, kad jis
balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos,
silpnaprotystės ar
trumpalaikio psichikos sutrikimo negali
suprasti savo
veiksmų esmės ir jų valdyti.
57 straipsnis.
Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto
apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose
sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai.
Pagal galimybę
dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti
jų nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
58 straipsnis.
Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės
atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto
skyriai.
X. BALSŲ
SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
59 straipsnis.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita
pašto
skyriuose
Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas
grąžina
nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius apygardos
rinkimų komisijai.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus
viršininkas tam
specialiai skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta
tvarka.
Paštas vokus
su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia
apylinkių rinkimų
komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki
rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija.
60 straipsnis.
Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų
apylinkėje
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos
narių, užklijuoja
ir antspauduoja balsadėžės plyšį, atskirai iš
kiekvieno apylinkės
rinkimų komisijos nario surenka nepanaudotus
rinkimų biuletenius,
viešai juos suskaičiuoja, jų skaičių įrašo į
balsų skaičiavimo
protokolą ir pagal parašus rinkėjų sąraše bei
balsavimo
pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų
biuletenių.
Nepanaudotus
ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų
komisija viešai
suskaičiuoja, anuliuoja, nukirpdama dešinįjį
viršutinį kampą,
sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir
antspauduoja.
Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą.
61 straipsnis.
Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir
balsavusių rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
jos narių,
apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti
antspaudai ir ar
nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo
būti atidaryta ar
kitaip buvo įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Ar
balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija,
dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija
priima sprendimą,
kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas
aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5
komisijos narių, ji atidaroma, visi rinkimų
biuleteniai
sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo
priemonių, ir pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad per šią procedūrą rinkėjų
pažymėtus
balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų
skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų
skaičiavimo tvarką
nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašą nustatomas rinkimų apylinkės
rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai,
skaičius
nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad
biuleteniai gauti.
Balsavusiųjų rinkimų apylinkėje rinkėjų
skaičius nustatomas
pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų
biuletenių
skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius
nustatomas pagal
apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių
skaičių ir paštu
gautų biuletenių skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota
rinkėjams, komisija
imasi priemonių priežastims išsiaiškinti.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą.
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus biuletenius, skaičiuojami
paštu gauti
biuleteniai:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus visus
paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš
išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir
tikrinami pagal
apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo
vokai antspauduojami
rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo
pažymėjime
įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše
yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje,
arba yra gautas kitas to paties rinkėjo
balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo
pažymėjimo, arba
išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas
vidinis balsavimo
vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantys
rinkimų biuleteniai negalioja. Šį faktą būtina
pažymėti ant vidinio
balsavimo voko;
4) apylinkės
rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas
gautas paštu,
pavardės įrašoma "balsavo paštu";
5)
antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į
balsadėžę, įrengtą
pagal nustatytus reikalavimus;
6)taip
peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė
atidaroma ir,
atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus,
skaičiuojami
paštu gauti balsai pagal šio straipsnio
reikalavimus.
Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas
balsavimo
biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei rinkimų
apylinkėje yra tik vienas antspauduotas vidinis
vokas, jis,
kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas,
neatplėšiamas, o
perduodamas apygardos rinkimų komisijai, kuri
balsavimo rezultatus
įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
62
straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje
protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas vienas balsų
skaičiavimo
protokolas.
Jame įrašoma:
1) rinkimų
apylinkės rinkėjų skaičius;
2) iš apygardos
rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų
skaičius, balsavimo
pažymėjimų skaičius, nepanaudotų ir sugadintų
biuletenių skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
9) atskirai už
kiekvienos kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar
koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius;
10) paštu
gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų
skaičius;
11) paštu gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu
gautų už kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar
koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius;
14) iš viso
dalyvavusių rinkimuose rinkimų apylinkės rinkėjų
skaičius;
15) iš viso
negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių
skaičius;
16) iš viso
už kiekvieną kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar
koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių, negu jų
buvo išduota
rinkėjams, apie tai įrašoma balsų skaičiavimo
protokole ir
nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo
apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolą pasirašo
rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos
narių atskirosios
nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra
neatskiriama jo
dalis.
63 straipsnis.
Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
neantspauduoti arba ne tos rinkimų apylinkės antspaudu
antspauduoti
biuleteniai;
3) ne tos
rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4) tie,
kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų
kandidatų sąrašą ar
nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo.
Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu
priima apylinkės
rinkimų komisija.
64
straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas apygardos rinkimų komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, tarp
jų negaliojančius
ir nepanaudotus, balsų skaičiavimo protokolą,
rinkėjų sąrašą ir
kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta
tvarka sudeda į paketą ir jį antspauduoja.
Paketas apygardos
rinkimų komisijai pristatomas ne vėliau kaip
per 6 valandas
pasibaigus balsavimui.
Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija
privalo užtikrinti
rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių
asmenų saugumą.
65 straipsnis. Balsavimas
diplomatinėje atstovybėje (konsulate)
1. Balsuoti
Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (konsulate) galima jos darbo
valandomis tam skiriant ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjai
prašo, diplomatinė atstovybė (konsulatas) gali jiems rinkimų dokumentus siųsti
ir priimti paštu.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija Užsienio reikalų ministerijos teikimu sudaro diplomatinių
atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai
diplomatinei atstovybei (konsulatui) nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip
10).
3. Už balsavimo
organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato) vadovas.
66
straipsnis. Balsavimas laive
1. Jeigu laivas
ne vėliau kaip prieš 25 dienas iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos
uosto ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių
turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo
rinkimų apylinkėje ar diplomatinėje atstovybėje, jie balsuoja laive paštu šio
įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka, tik šiame straipsnyje nustatytas
pašto viršininko funkcijas atlieka laivo kapitonas - Lietuvos Respublikos
pilietis, kuris yra atsakingas už balsavimo surengimą.
2. Laivuose,
kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų,
balsavimas neorganizuojamas.
67
straipsnis. Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose
tvarka
Balsavimo
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
68
straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Gydymo,
socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti
pašto skyriai. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki
rinkimų gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro
specialių pašto skyrių sąrašą, pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių
darbo laiką. Įstaigos vadovas skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra
atsakingas, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo
vietą bei laiką ir būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti rinkėjams.
2. Galintys
judėti šių įstaigų pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje
šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Pas
negalinčius judėti gydymo, socialinės rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir
globotinius atvyksta specialaus pašto skyriaus pareigūnai.
4. Balsuojantis
asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį
ir įdėti jį į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens
(išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar
rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, paslaugomis.
5. Gydymo,
socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl
balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams
privalomas.
6. Taip pat
draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl
chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo
negali suprasti savo veiksmų esmės.
69
straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose
1. Krašto
apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 68 straipsnyje.
2. Pagal
galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti šių nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
70
straipsnis. Balsavimas bausmės atlikimo vietose
1. Bausmės
atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip
nustatyta 68 straipsnyje.
2. Įkalinimo
įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti
šių nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
71
straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
1. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas, apskaitos
duomenis nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka.
2. Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.
3. Paštas vokus
su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms
rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
4. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija.
72
straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų
skaičiavimą komisijoje organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir turi būti vykdomi
visų balsavimo patalpoje esančių asmenų. Jis turi užtikrinti, kad balsai būtų
skaičiuojami pagal nustatytą tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet
kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti
ar netinkamai atlieka savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas
paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir
pasirašomas komisijos pirmininko. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant,
o prireikus rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas
balsų skaičiavimo protokolas.
2. Visi į
protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų
visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo
ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį pateikia
komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių
biuletenių yra keletas, pateikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi
ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
73
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės
plyšį.
2. Atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų
biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo
protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo
lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius
patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus
ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,
anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus
vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
74
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas
1. Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad
balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos
rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo
priima apygardos rinkimų komisija.
2. Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų
komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami
ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių
(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija pradeda skaičiuoti balsus.
Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys
biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena
biuletenių grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai 2 kartus. Antrą kartą
biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai.
3. Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas balsavimo biuleteniuose
galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti,
kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
4. Konkrečią
balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
likus 20 dienų iki rinkimų.
75
straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti
rinkimų biuleteniai:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius
balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo
protokolą;
2) išoriniai
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio
voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji
sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas
antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas
asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas,
liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties
rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo,
arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu
vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis
negalioja. Šį faktą būtina pažymėti ant vidinio (vidinių) balsavimo voko
(vokų);
4) apylinkės
rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės įrašoma
“balsavo paštu” ir balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir
antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
5) baigus
peržiūrėti visus paštu gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir
atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke
yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai
pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 74
straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu
rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo
paštu vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir
perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai, kuri balsavimo
rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
76
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
1. Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas vienas balsų skaičiavimo protokolas, kuriame
įrašoma:
1) rinkėjų
skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš
apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų
biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų skaičius,
atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7) balsadėžėje
rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje
rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje
rastų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų
vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
11) paštu gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų
už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) iš viso
negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16) iš viso už
kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.
2. Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
3. Jeigu
balsadėžėje randama biuletenių daugiau negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija
imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų skaičiavimo
protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
4. Kai į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys ir visi
biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolus pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolus pasirašo stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios
nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
77
straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
1.
Negaliojančiais biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti
ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (biuleteniai gauti
paštu - neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);
3) ne tos
rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4) biuleteniai,
kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo
nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo
valios.
2. Sprendimą
dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų
komisija balsavimu.
78
straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai
1. Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir
nepanaudotus, kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka sudeda į paketus, juos aprašo ir antspauduoja. Paketai kartu
su balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės
rinkimų komisijos protokolu ir viso komisijos darbo laikotarpio finansine
dokumentacija apygardos rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12
valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė
kitaip.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų
dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.
79
straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
1. Apygardos
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra
pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai);
2) paketų
antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į balsų
skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni
kitiems; ar atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės
rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų
išorinių balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie
protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės,
stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
2. Apygardos
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų
saugumu.
3. Apylinkių
rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai,
apygardos rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik apygardos rinkimų
komisijos sprendimu.
4. Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų
komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų
komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Apygardos
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų
pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus,
kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.
80
straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai
rinkimų komisijai
Apygardos
rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus
finansinę dokumentaciją), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir
kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai
per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai
rinkimų komisijai.
81
straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus
apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo
priemonių atstovai.
2. Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų
Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms
dirbti. Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti
protestą, kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu
su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų
komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas
prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų
komisija, kuriai jie pareikšti.
82
straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
apygardos rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse
išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti
pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia
perduodamas Lietuvos telegramų agentūrai (ELTA).
2. Iki
Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių
atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip
skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
83
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1. Partijos,
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai
rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne
vėliau kaip per 24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti
ne vėliau kaip per 24 valandas.
2. Apygardos
rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti
apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų
surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo.
3. Apygardų
komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos
narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o
nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus
galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.
Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės
rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo
dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti
apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi
protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar
negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.
5. Partijos,
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo
pažeidimų ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai oficialiai paskelbiami
galutiniai rinkimų rezultatai, gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
Vilniaus apygardos teismas skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba
neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo išnagrinėja per 5 dienas. Vilniaus
apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
84
straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal
rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų
biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1) apygardoje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) apygardoje
negaliojančių biuletenių skaičių;
3) apygardoje
galiojančių biuletenių skaičių;
4) už kiekvieną
kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių.
2. Apygardos
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų
komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus
apygardoje negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
85
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2. Partijos,
politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų
(dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4
procentai, o koalicijos kandidatų sąrašas - jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip
6 procentai visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus,
dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas
lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo
vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu
kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius
didinamas iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius
skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose
dalyvavusių rinkėjų.
3. Mandatai
kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas iš jų,
taikant kvotų ir liekanų metodą.
4. Pirmiausiai
apskaičiuojama kvota - tai yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji
lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus,
sumai, padalytai iš renkamų į savivaldybės tarybą narių skaičiaus. Jei dalijant
gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
5. Už kiekvieną
sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra
mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo
liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų
sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina
pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas pradedant didžiausiąja. Jei
dviejų sąrašų liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų
numeriu. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams
pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
6. Jeigu kuriam
nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie
mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų
metodu.
7. Viename sąraše
kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri buvo nurodyta kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos ar koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.
86
straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas
1. Galutinius
rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų
rezultatus šioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau
kaip per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl
kurių per 3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios
organizacijos atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio
esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be
svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus
jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia
apygardos rinkimų rezultatus.
2. Jeigu
Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą
arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos, tai
rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir savivaldybės tarybos
narių pažymėjimus pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau
kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms
paskirstant mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus
tose apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.
Užstatas grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda
valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų
balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo
lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir
rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali
nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
87
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji
rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje
negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti
rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, dokumentų suklastojimas ar jų
praradimas turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams ir pagal balsų
skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių
rezultatų: kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų
sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno
mandato tikslumu.
88
straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1.
Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame
įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.
2.
Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai
pripažinti negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą
dėl apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus
pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai
rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje
apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.
89
straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą
Tarybos nario
įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija,
išskyrus atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka
Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne
vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) tarybos
nariui atsistatydinus - pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą
atsistatydinti. Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas
notariškai arba pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos
vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai
rinkimų komisijai;
2) tarybos
nariui nedalyvavus iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties -
pagal įsigaliojusį savivaldybės tarybos nutarimą;
3) teismui
pripažinus tarybos narį neveiksniu - pagal įsigaliojusį teismo sprendimą;
4) įsiteisėjus
teismo apkaltinamajam nuosprendžiui - pagal įsigaliojusį teismo nuosprendį;
5) tarybos
nariui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės - pagal įsigaliojusį teisės aktą
dėl pilietybės netekimo;
6) paaiškėjus,
kad tarybos narys yra pažeidęs šios įstatymo 91 straipsnį - pagal įsigaliojusį
teismo sprendimą arba nuosprendį;
7) tarybos
nariui mirus - pagal notariškai patvirtintą mirties liudijimo kopiją.
90
straipsnis. Laisvos tarybos nario vietos užėmimas
1. Tarybos
nario įgaliojimus pripažinus nutrūkusiais, taryboje atsiranda laisva tarybos
nario vieta. Ji užimama taip: tarybos nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį
buvo išrinktas buvęs tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs
kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše tarybos nario mandatų negavusių
kandidatų nėra, tarybos nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal
kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų
metodu, t.y. tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo
mandatą pagal šią eilę, ir tarybos nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo
pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija
sprendimą dėl tarybos nario mandato pripažinimo naujam tarybos nariui turi
priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva tarybos nario
vieta.
2. Jeigu asmuo,
kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas,
negali tapti tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus
tarybos nariu iš karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 89 straipsnio
nuostatos, tai šis asmuo kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.
91
straipsnis. Tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbto bendradarbiavimo
su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir turėtos
teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės
1. Kiekvienas
kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos
Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių
specialiosiomis tarnybomis. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius
anketoje. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie
kandidato pavardės turi būti pažymėta: “Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis
yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis”.
2. Jeigu
kandidatas to nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę
reikšmę turintis faktas, kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis
sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis,
Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į tarybos narius, o jei
buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos
narius. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų įstatymų nustatyta
tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai
bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos
nutraukiami jo tarybos nario įgaliojimai.
3. Kiekvienas
kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11
d. Lietuvos Respublikos teismo įsigaliojusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu
dėl nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje.
Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato
pavardės turi būti pažymėta: “Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl
nusikaltimo”.
4. Jeigu
kandidatas to nenurodė ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsigaliojęs teismo
nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, rinkimų komisija
jo neregistruoja kandidatu į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi,
Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į
tarybos narius. Jei kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų nustatoma, kad
yra Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis pripažinti šį asmenį kaltu dėl
nusikaltimo, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nutraukia jo tarybos
nario įgaliojimus.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
66 straipsnis.
Apygardos rinkimų komisijos balsų
skaičiavimo protokolai
Pagal
rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus,
rinkimų biuletenius
ir kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų
komisija nustato:
1) rinkimuose
dalyvavusių apygardos rinkėjų skaičių, kuris
lygus apygardos
rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;
2) apygardoje
negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus
apygardos rinkimų
apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiui;
3) apygardoje
galiojančių biuletenių skaičių, kuris lygus
apygardos rinkimų
apylinkėse galiojančių biuletenių skaičiui;
4) atskirai už
kiekvienos kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar
koalicijos iškeltų kandidatų sąrašąpaduotų
balsų skaičių,
kuris lygus rinkimų apylinkėse už kiekvienos
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų
kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičiui.
67
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas rinkimų
apygardoje
Kandidatų
sąrašus kelianti organizacija ar koalicija gali
gauti tarybos narių
mandatų tik tuomet, jei už jos iškeltų
kandidatų sąrašą
balsavo ne mažiau kaip 4% rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų.
Mandatai
kandidatų sąrašus keliančioms organizacijoms ar
koalicijoms
paskirstomi proporcingai pagal tai, kokį balsų
skaičių gavo
kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą.
Pirmiausia
apskaičiuojama kvota, t.y. kiek balsų reikia 1
mandatui gauti. Ji
lygi visų apygardoje paduotų balsų už sąrašus,
dalyvaujančius
paskirstant mandatus, skaičiui, padalintam iš
renkamų į
savivaldybės tarybą narių skaičiaus. Jei dalijant
gaunamas dalmuo su
liekana, liekana atmetama, o prie dalmens
pridedamas 1.
Tada už
kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalinamas
iš kvotos. Gautas
sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius,
tenkantis
kiekvienam sąrašui, o šio dalinimo liekanos naudojamos
likusiems
mandatams paskirstyti. Dėl to visos kandidatų sąrašus
keliančios
organizacijos ar koalicijos yra surašomos iš eilės -
pagal joms
tekusių dalinimo liekanų dydį pradedant nuo
didžiausiosios.
Jei dviejų kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų ar
koalicijų liekanos yra lygios, pirmąja įrašoma
ta, kuri gavo
daugiau rinkėjų balsų. Jeigu ir rinkėjų balsų gauta
po lygiai,
pirmąja įrašoma ta kandidatų sąrašus kelianti
organizacija ar
koalicija, kurios rinkimų numeris mažesnis.
Jei kuriai
nors kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai
ar koalicijai tektų
didesnis mandatų skaičius, negu yra jos
sąraše kandidatų, tai
atliekantis mandatų skaičius padalijamas
kitiems sąrašams
taikant liekanų metodą.
Viename sąraše
esantys kandidatai mandatus gauna ta eilės
tvarka, kuri
buvo nurodyta kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar
koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.
68 straipsnis.
Tarybos narių rinkimų rezultatų pateikimas
Vyriausiajai rinkimų komisijai
Apygardos
rinkimų komisija pateikia tarybos narių rinkimų
rezultatus
Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka
ir laiku.
69 straipsnis.
Kandidatų sąrašus keliančių organizacijų
atstovų prie
rinkimų komisijų ir rinkimų stebėtojų dalyvavimas
skaičiuojant balsus
ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse, taip pat nustatant
rinkimų rezultatus
apygardose, gali dalyvauti kandidatų sąrašus
keliančių
organizacijų atstovai prie rinkimų komisijų ir rinkimų
stebėtojai, taip pat
masinės informacijos priemonių atstovai.
Atstovai ir
stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir
pretenzijas
rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos
Respublikos
įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų
komisijoms
dirbti. Atstovai ir stebėtojai turi teisę raštu
pareikšti protestą,
kuris kartu su kitais apylinkės rinkimų
dokumentais
pateikiamas atitinkamai apygardos rinkimų komisijai.
70
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų pasibaigus balsavimui
Kandidatų
sąrašus keliančių organizacijų atstovai prie
rinkimų komisijų,
rinkimų stebėtojai apylinkės rinkimų komisijos
sprendimus dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti
apygardos rinkimų
komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų
priėmimo. Šie
skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
Nagrinėjant
skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimų
dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau
kaip 3/5 komisijos
narių, galima perskaičiuoti apylinkės rinkimų
komisijos pateiktus
biuletenius, o nustačius protokoluose
aritmetinę klaidą,
neteisingai suskaičiuotus galiojančius bei
negaliojančius
biuletenius, surašomas papildomas apylinkės balsų
skaičiavimo
protokolas ir pridedamas prie apylinkės balsų
skaičiavimo
protokolo. Apygardos rinkimų komisija neturi teisės
pripažinti
negaliojančiais apylinkių rinkimų komisijų balsų
skaičiavimo
protokolų.
Apygardos
rinkimų komisijos sprendimas dėl skundo ne vėliau
kaip per 24
valandas nuo sprendimo priėmimo gali būti apskųstas
Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl
apygardų rinkimų
komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo
protokolų
surašymo apygardoje, gali perskaičiuoti rinkimų
komisijos
pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi
protokoluose
aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus
galiojančius ir
negaliojančius biuletenius, surašo papildomus
apygardos, apylinkės
balsų skaičiavimo protokolus ir prideda juos
prie apygardos balsų
skaičiavimo protokolų.
Vyriausioji
rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų
rezultatus rinkimų
apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad
šiurkštūs šio
įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar
dokumentų
suklastojimas turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams.
71 straipsnis.
Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Rinkimai
pripažįstami negaliojančiais, jei jų metu buvo
šiurkščiai
pažeistas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymas,
suklastoti rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti
neteisėti veiksmai,
turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Skundus dėl
rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba
neteisingo
rinkimų rezultatų nustatymo Vilniaus apygardos
teismuigali
pateikti rinkimuose dalyvavusi kandidatų sąrašus
iškėlusi
organizacija per 5 dienas nuo rinkimų rezultatų
paskelbimo.
Vilniaus
apygardos teismas skundus dėl rinkimų pripažinimo
negaliojančiais
arba neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo
išnagrinėja per 5
dienas. Vilniaus apygardos teismo sprendimas
įsiteisėja nuo
paskelbimo.
Pakeitimai:
Nr.1-646;
1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO
PAKEITIMO
3. Parlamentas,
Įstatymas
Nr. 1-757, priimtas
1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO 10,
11, 31 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4. Paralamentas,
Įstatymas
Nr.1-795, priimtas
1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.18-405
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 41 IR 45
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. liepos 7 d. Nr.I-532
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis.
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
narių
rinkimų pagrindai
Lietuvos
Respublikos savivaldybių tarybų (toliau - tarybų)
nariai renkami
dvejiems metams daugiamandatėse rinkimų
apygardose,
remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu
balsavimu
tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų
sistemą.
Visų tarybų
narių rinkimai rengiami vienu metu. Juos skiria
Lietuvos
Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki
rinkimų dienos.
2 straipsnis.
Visuotinė rinkimų teisė
Rinkimų teisę
turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems
rinkimų dieną
yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja
piliečiai, kurie
teismo yra pripažinti neveiksniais.
Tarybos nariu
gali būti renkamas Lietuvos Respublikos
pilietis, kuris
rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų.
Tarybos
nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną
atliekantys tikrąją
karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat
iki rinkimų
paskyrimo dienos neišėję į atsargą krašto apsaugos
sistemos, policijos
ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai
ir liktiniai,
kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami
pareigūnai.
Tarybos
nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos
Seimo nariai, jeigu
iki jų kadencijos pabaigos liko daugiau kaip
trys mėnesiai.
Tarybos nariais
negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti
bausmės pagal
teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys,
teismo pripažinti
neveiksniais.
Kiti
tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos
piliečių rinkimų
teisės apribojimai dėl lyties, tautybės, kalbos,
kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų
draudžiami.
3 straipsnis.
Lygi rinkimų teisė
72 straipsnis.
Rinkimų rezultatų tvirtinimas ir
paskelbimas
Vyriausioji
rinkimų komisija galutinius rinkimų rezultatus
tvirtina ne
vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų
rinkimų komisijų
sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po rinkimų
nėra gauta nė vieno
kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos
atstovo prie
rinkimų komisijos skundo dėl Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo
pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų
rezultatams,
Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo.
Apygardos
rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai
patvirtinus jos
sprendimą, ne vėliau kaip per dvi dienas po
sprendimo
patvirtinimo paskelbia rinkimų apygardos rinkimų
rezultatus.
Jei
Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų
komisijos
sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio
savivaldybės tarybos
nario vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia
Vyriausioji rinkimų
komisija ir savivaldybės tarybos narių
pažymėjimus
pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne
vėliau kaip po 10
dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo
paskelbimo.
Vyriausioji
rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms
organizacijoms,
dalyvavusioms paskirstant mandatus, grąžina
rinkimų sąrašų
užstatus, išskyrus skaičių apygardų, kuriose jos
per rinkimus
nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas grąžinamas
per 15 dienų po
galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
73 straipsnis.
Savivaldybės tarybos nario pažymėjimas
Po rinkimų
rezultatų paskelbimo rinkimų komisijos
išrinktiems
kandidatams įteikia savivaldybės tarybos nario
pažymėjimus. Ginčus
dėl tarybos nario pažymėjimo neįteikimo per 3
darbo dienas po
skundo gavimo sprendžia apylinkės teismas, kurio
sprendimas yra
galutinis.
74 straipsnis.
Pakartotiniai rinkimai
Pakartotiniai
rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į
savivaldybės tarybą
pripažinti negaliojančiais.
Pakartotiniai
rinkimai rengiami ne vėliau kaip po trijų
mėnesių po to,
kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais.
Konkrečią
pakartotinių rinkimų dieną nustato Vyriausioji rinkimų
komisija, kuri
priima sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos
įgaliojimų
pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš
naujo. Apygardos
rinkimų komisija apylinkių rinkimų komisijas
sudaro iš naujo.
Toliau pakartotiniai rinkimai vykdomi šio
įstatymo
nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų, prieš
tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose
šioje apygardoje,
rinkimų užstatai užskaitomi.
75 straipsnis.
Nebesančių tarybos narių vietų užėmimas
Jei nutrūkus
tarybos nario įgaliojimams savivaldybės
taryboje lieka
laisva vieta, Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimu, priimtu
ne vėliau kaip per 10 dienų po nebesančio
savivaldybės tarybos
nario vietos atsiradimo, tarybos nariu tampa
tos kandidatų
sąrašus iškėlusios organizacijos ar koalicijos
sąrašo, pagal
kurį buvo išrinktas nebesantis tarybos narys,
pirmas neišrinktasis
kandidatas.
Jeigu rinkimų
sąraše neišrinktų kandidatų nėra, atliekamų
mandatų skaičius
paskirstomas kitiems sąrašams taikant liekanų
metodą.
76 straipsnis.
Tarybos nario mandato netekimas
Kiekvienas
turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos
pilietis rinkimuose
turi vieną balsą rinkimų apygardoje ir šis
balsas yra
lygiavertis kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti,
piliečio balsui.
Visi
piliečiai taryboje atstovaujami lygiais pagrindais
pagal atstovavimo
normą.
4 straipsnis.
Tiesioginiai rinkimai
Tarybų narius
rinkėjai renka be tarpininkų.
5 straipsnis.
Slaptas balsavimas
Rinkėjai
balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti
rinkėjų valią
rinkimuose draudžiama.
6 straipsnis.
Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Rinkimų
komisijos rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie
visus rinkimų
organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius)
turi būti
pranešama ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki
renginio pradžios.
Rinkimų
komisijos praneša piliečiams apie savo darbą,
rinkimų apygardų ir
apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį,
buvimo vietą ir
darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į
tarybos narius
sąrašus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.
Masinės
informacijos priemonių atstovai turi teisę
nekliudomi
dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja
rinkimų komisijos,
taip pat gauti informaciją apie rinkimų
rengimą ir vykdymą.
7 straipsnis.
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Tarybų narių
rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka
valstybė.
II.
RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS
8 straipsnis.
Rinkimų apygardų sudarymas
Rinkimams
organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje
sudaroma viena daugiamandatė
rinkimų apygarda, kurioje balsuoja
visi aktyviąją
rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos
piliečiai, nuolat
gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.
Rinkimų
apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:
daugiau kaip
500000 gyventojų - 51 tarybos narį;
nuo 300000 iki
500000 gyventojų - 41 tarybos narį;
nuo 100000 iki
300000 gyventojų - 31 tarybos narį;
nuo 50000 iki
100000 gyventojų - 27 tarybos narius;
nuo 20000 iki
50000 gyventojų - 25 tarybos narius;
iki 20000
gyventojų - 21 tarybos narį.
Rinkimų
apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia
Vyriausioji rinkimų
komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki
rinkimų.
9 straipsnis.
Rinkimų apylinkių sudarymas
Rinkimų
apygardos dalijamos į rinkimų apylinkes. Kiekvienos
rinkimų
apygardos suskirstymą į rinkimų apylinkes, rinkimų
apylinkių skaičių
ir dydį nustato apygardos rinkimų komisija
likus ne mažiau kaip
70 dienų iki rinkimų.
Rinkimų
apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip
5000 rinkėjų.
Apygardos rinkimų komisija per 7 dienas nuo rinkimų
apylinkių sąrašo
patvirtinimo praneša rinkėjams, kokios yra
kiekvienos
apylinkės ribos, nurodo, kur yra jos buveinė ir
balsavimo patalpos.
III. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
10 straipsnis.
Rinkimų komisijos
Rinkimus į
savivaldybių tarybas organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji
rinkimų komisija;
2) apygardų
rinkimų komisijos;
3) apylinkių
rinkimų komisijos.
Rinkimų
komisijų nariai, politinių partijų, politinių
organizacijų
atstovai prie rinkimų komisijų ir stebėtojai negali
būti kandidatais į
tarybų narius.
Į rinkimų
komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos
pilietis, jeigu jis
turi teisę būti renkamas savivaldybės tarybos
nariu ir nebuvo
anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už
rinkimų įstatymo
pažeidimus.
Pakeitimai:
Nr.1-757;
1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
11 straipsnis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos
įgaliojimai
Vyriausioji
rinkimų komisija yra aukščiausioji rinkimų
organizavimo
institucija.
Vyriausioji
rinkimų komisija:
1) prižiūri,
kaip vykdomas šis įstatymas, užtikrina vienodą
jo taikymą,
remdamasi šiuo įstatymu, leidžia instrukcijas ir
paaiškinimus dėl
rinkimų organizavimo;
2) sudaro
apygardų rinkimų komisijas ir skiria jų
pirmininkus;
3) pagal
organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, teikimą
registruoja jų
atstovus prie Vyriausiosios rinkimų komisijos ir
išduoda jiems
pažymėjimus;
4) nustato
balsavimo pažymėjimų, rinkimų biuletenių, tarybos
nario pažymėjimų,
vidinių ir išorinių vokų balsavimui paštu, kitų
rinkimuose
naudojamų oficialių vokų, paketų, dokumentų,
antspaudų,
balsadėžių pavyzdžius bei formas, jų pildymo
pavyzdžius,
biuletenių antspaudavimo tvarką;
5) renka
informaciją apie rinkimų apylinkių, rinkimų
komisijų sudarymą,
paskirsto rinkimams skirtas valstybės lėšas
apygardų rinkimų
komisijoms, svarsto materialinio techninio
rinkimų aprūpinimo
klausimus;
6) tvirtina
visų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
narių rinkimų
rezultatus ir skelbia spaudoje pranešimus apie
rinkimų rezultatų
patvirtinimą;
7) nagrinėja
skundus ir priima dėl jų sprendimus šio
įstatymo numatytais
atvejais;
8) panaikina
rinkimų komisijų sprendimus, jeigu jie
prieštarauja šiam
įstatymui;
9) pripažįsta
rinkimus negaliojančiais, jei jų metu buvo
suklastoti
rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti neteisėti
veiksmai, turėję
esminės įtakos rinkimų rezultatams;
10) vykdo kitus
šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
Jeigu tą pačią
dieną kartu vyksta arba Seimo, arba
savivaldybės
tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių
rinkimų ar
referendumo komisijos sudaromos tos pačios.
Vyriausioji
rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo
teritorijoje
sudaro vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų
arba referendumo
- komisiją ir nustato jos funkcijas
organizuojant ir
vykdant kitus rinkimus arba referendumą.
Pakeitimai:
Nr.1-757;
1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
12 straipsnis.
Apygardos rinkimų komisijos sudarymas
Apygardų
rinkimų komisijas iki rinkimų dienos likus ne
mažiau kaip 80
dienų sudaro ir jų pirmininkus skiria Vyriausioji
rinkimų komisija.
Apygardų
rinkimų komisijos sudaromos savivaldybių tarybų
rinkimų laikui iš:
dviejų tos
apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir
aukštąjį teisinį
išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras
pasiūlo teisingumo
ministras;
dviejų tos
apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir
aukštąjį teisinį
išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras
pasiūlo Lietuvos
teisininkų draugija.
Teisingumo
ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali
siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Politinės
partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo
narių mandatų
daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų
kandidatų sąrašą
(jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje
apygardoje iškeltų
kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę
pasiūlyti į
apygardos rinkimų komisiją po du savo atstovus.
Vyriausioji rinkimų
komisija šių kandidatūrų atmesti negali. Jei
kandidatūrų nebuvo
pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj
jų gali
papildomai patvirtinti komisijos nariais kandidatūras,
pasiūlytas
teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų
draugijos.
Apygardos
rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos pirmininko
pavaduotoją ir sekretorių.
13 straipsnis.
Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai
Apygardos
rinkimų komisija:
1) prižiūri,
kaip apygardos teritorijoje vykdomas šis
įstatymas;
2) suskirsto
apygardos teritoriją į rinkimų apylinkes,
nustato jų ribas, jų
buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas,
sudaro apylinkių
rinkimų komisijas ir skiria jų pirmininkus;
3) koordinuoja
apylinkių rinkimų komisijų veiklą;
4) paskirsto
rinkimams skirtas valstybės lėšas apylinkių
rinkimų
komisijoms, svarsto materialinio techninio rinkimų
aprūpinimo
klausimus;
5)išklauso
apylinkių rinkimų komisijų pranešimus apie
rinkimų rengimą ir
vykdymą;
6) tvirtina
rinkimų biuletenio duomenis ir perduoda juos
Vyriausiajai
rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka ir laiku,
organizuoja
biuletenių pateikimą apylinkių rinkimų komisijoms;
7) pagal
organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, teikimą
registruoja jų
atstovus prie apygardos rinkimų komisijos ir
rinkimų stebėtojus,
išduoda jiems pažymėjimus;
8) nustato
rinkimų rezultatus apygardoje, surašo balsų
skaičiavimo
apygardoje protokolą;
9) nustato
tarybos narių rinkimų rezultatus, išrinktus
tarybos narius,
perduoda rinkimų medžiagą Vyriausiajai rinkimų
komisijai
galutiniams rinkimų rezultatams tvirtinti, po
Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimo skelbia spaudoje
išrinktų
savivaldybės tarybos narių sąrašą;
10) svarsto
pareiškimus ir skundus dėl apylinkių rinkimų
komisijų veiksmų ir
priima sprendimus;
11) vykdo kitus
šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
14 straipsnis.
Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Apylinkių
rinkimų komisijas iki rinkimų likus ne mažiau kaip
60 dienų sudaro
ir jų pirmininkus skiria apygardos rinkimų
komisija.
Apylinkių
rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias
pasiūlo politinės
partijos, politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės
partijos bei
politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į
apylinkės
rinkimų komisiją iki trijų savo atstovų. Jeigu
kandidatūrų nebuvo
pasiūlyta, apygardos rinkimų komisija gali
proporcingai
padidinti politinių partijų, politinių organizacijų
atstovavimo normą.
Apylinkės
rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos pirmininko
pavaduotoją ir sekretorių.
15 straipsnis.
Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės
rinkimų komisija:
1) iš
savivaldybės vykdomojo organo gauna rinkėjų sąrašus,
juos patikslina ir
tvirtina;
2) nagrinėja skundus
dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
3) likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 30 dienų pateikia
apylinkės rinkėjų
sąrašą apygardos rinkimų komisijai;
4) įteikia
ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo
pažymėjimus;
5) garantuoja,
kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų
įrengtos balsavimo
patalpos ir balsadėžės;
6) rinkimų
dieną organizuoja apylinkėje balsavimą;
7)
suskaičiuoja balsus apylinkėje, surašo apylinkės balsų
skaičiavimo
protokolą;
8) svarsto apylinkės
rinkėjų, politinių partijų, politinių
organizacijų ir
visuomeninių organizacijų atstovų prie rinkimų
komisijų ir rinkimų
stebėtojų skundus rinkimų rengimo, balsavimo
organizavimo,
balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų
surašymo klausimais
ir priima dėl jų sprendimus;
9) vykdo kitus
šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
16 straipsnis.
Rinkimų komisijų darbo organizavimas
Rinkimų
komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose
dalyvauja ne mažiau
kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai
priimami atviru
balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių
balsų dauguma.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos
pirmininko balsas.
Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu,
turi teisę raštu
pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie
protokolo.
Pasibaigus balsavimui, apylinkės rinkimų komisijos
gali priimti
sprendimus tik dėl balsų skaičiavimo protokolų
surašymo.
Rinkimų
komisijų posėdžiai yra vieši. Juose turi teisę
dalyvauti
politinių partijų, politinių organizacijų ir
visuomeninių
organizacijų atstovai prie rinkimų komisijų ir
rinkimų stebėtojai,
visų masinės informacijos priemonių atstovai.
Nuo rinkimų
komisijų sudarymo jų pirmininkams ir nariams
draudžiama bet
kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti
rinkėjų valią.
Asmenys, pažeidę šį reikalavimą, gali būti
atleisti iš rinkimų
komisijos.
17 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų iki balsavimo pabaigos
Politinių
partijų, politinių organizacijų ir visuomeninių
organizacijų
atstovai prie rinkimų komisijų, rinkimų stebėtojai
ir rinkėjai
rinkimų komisijų sprendimus, priimtus iki balsavimo
pabaigos, gali
apskųsti aukštesniajai rinkimų komisijai šia
tvarka:
1) apylinkių
rinkimų komisijos sprendimus - apygardos
rinkimų komisijai;
2) apygardos
rinkimų komisijos sprendimus - Vyriausiajai
rinkimų komisijai;
3)
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus - Vilniaus
apygardos teismui;
Skundai turi
būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas
nuo skundo
padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Vilniaus apygardos
teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Pakeitimai:
Nr.1-646;
1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719
18 straipsnis.
Parama rinkimų komisijoms
Valstybės ir
savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų bei
organizacijų
vadovai ir pareigūnai privalo padėti rinkimų
komisijoms
vykdyti šių įgaliojimus, teikti joms reikalingas
žinias.
Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir
organizacijos,
vadovai ir pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas
privalo apsvarstyti
rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti
motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams
darbams rinkimų komisija gali samdyti reikiamą
skaičių personalo.
Savivaldybės,
valstybės įstaigos ir organizacijos privalo
suteikti rinkimų
komisijoms patalpas bei įrengimus rinkimams
rengti ir vykdyti.
19 straipsnis.
Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų
komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų
komisijoje gauna
atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos
pateiktus ir
Vyriausybės patvirtintus tarifus.
20 straipsnis.
Rinkimų komisijos sudėties keitimas
Rinkimų
komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje
gali atleisti
institucija, patvirtinusi komisijos sudėtį.
Prireikus
naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys
skiriamas šio
įstatymo nustatyta tvarka.
IV. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
21 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų sudarymas
Rinkimams
vykdyti sudaromi kiekvienos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašai.
Juos sudaro atitinkamų savivaldybių vykdomieji
organai ir jų
vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų
komisijoms likus
ne mažiau kaip 40 dienų iki rinkimų dienos.
Patvirtintą rinkėjų
sąrašą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir
sekretorius.
22 straipsnis.
Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus
bendroji tvarka
Į rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą įrašomi rinkimų teisę
turintys Lietuvos
Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo
metu gyvena tos
rinkimų apylinkės teritorijoje.
Po sąrašų
sudarymo rinkėjui pakeitus savo nuolatinę
gyvenamąją vietą,
jis gali būti įrašomas į apylinkės rinkėjų
sąrašus pagal naują
nuolatinę gyvenamąją vietą, jei likus ne
mažiau kaip 25
dienoms iki rinkimų, šios apylinkės komisijai jis
padavė pareiškimą
dėl įrašymo į rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų
komisija turi
pasirūpinti, kad jis būtų išbrauktas iš tos
apylinkės, kur buvo
jo ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta,
rinkėjų sąrašo.
23 straipsnis.
Krašto apsaugos karių įrašymas į rinkėjų
sąrašus
Asmenys,
atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją
tarnybą, įrašomi į
rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie
gyveno iki
pašaukimo atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją
tarnybą, rinkėjų
sąrašą.
Krašto apsaugos
sistemos ir vidaus tarnybos karininkai,
puskarininkiai ir
liktiniai įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie
nuolat gyvena, rinkėjų sąrašus.
24 straipsnis.
Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų
įrašymas į rinkėjų sąrašus
Asmenys,
esantys laisvės atėmimo vietose, įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios
teritorijoje jie gyveno iki laisvės atėmimo,
rinkėjų sąrašą.
25 straipsnis.
Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą
Kiekvienas
rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų
sąrašą. Tai tikrina
apygardos rinkimų komisija. Nustačiusi, kad
rinkėjas yra
įrašytas į kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne
mažiau kaip 20 dienų
iki rinkimų, ji kreipiasi į rinkėją, kad šis
per 10 dienų
praneštų, į kurios apylinkės rinkėjų sąrašą jis
norėtų būti
įrašytas. Jei per nustatytą terminą rinkėjas
neapsisprendžia,
apygardos rinkimų komisija jį įrašo į tos
rinkimų
apylinkės, kurioje, jos nuomone, rinkėjui patogiau
balsuoti, rinkėjų
sąrašą ir apie tai per 3 dienas praneša
rinkėjui. Toks
apygardos rinkimų komisijos sprendimas negali būti
apskųstas.
26 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau
kaip 30 dienų iki rinkimų, apylinkės rinkimų
komisija viešai
paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti ir sudaro
sąlygas rinkėjams
su jais susipažinti, nurodydama laiką ir vietą
šiai rinkėjų teisei
įgyvendinti.
27 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų patikslinimas
Pastabas dėl
netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas,
politinės
partijos, politinės organizacijos ir visuomeninės
organizacijos
atstovas prie rinkimų komisijos gali pateikti
apylinkės rinkimų
komisijai likus ne mažiau kaip 10 dienų iki
rinkimų. Apylinkės
rinkimų komisija pastabas privalo išnagrinėti
ir sprendimą
priimti per 48 valandas nuo jų gavimo. Apylinkės
rinkimų komisijos
sprendimas gali būti apskųstas apygardos
rinkimų komisijai
per 48 valandas. Apygardos rinkimų komisija per
48 valandas nuo
skundo gavimo privalo priimti sprendimą.
Apygardos rinkimų
komisijos sprendimas yra galutinis.
28 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo
Skundus dėl
rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas negali
realizuoti savo rinkimų teisės, rinkėjas,
politinės partijos,
politinės organizacijos ir visuomeninės
organizacijos
atstovas prie rinkimų komisijos ar rinkimų
stebėtojas
pateikia apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės
rinkimų komisija
skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti
ne vėliau kaip per
24 valandas nuo jo gavimo.
Apylinkės
rinkimų komisijos sprendimas per 48 valandas gali
būti apskųstas
apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24
valanadas, o jo
sprendimas yra galutinis.
Apie gautus
skundus ir rinkėjų sąrašuose padarytus
pataisymus
apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų
komisijai per kiek
įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip
per 24 valandas.
Pastabos ir
skundai, pareikšti likus mažiau kaip 24
valandoms iki
rinkimų pradžios, nenagrinėjami.
29 straipsnis.
Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas
Apygardos
rinkėjų sąrašą sudaro apygardos rinkimų komisija
pagal apylinkių
rinkimų komisijų pateiktus apylinkės rinkėjų
sąrašus likus ne
mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos.
V.
KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS KĖLIMAS
30 straipsnis.
Kandidatų į tarybos narius kėlimas
rinkimų apygardoje
Kandidatus į
tarybos narius turi teisę kelti politinės
partijos,
politinės organizacijos (toliau - kandidatų sąrašus
keliančios
organizacijos), įregistruotos Teisingumo ministerijoje
pagal Politinių
partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne
vėliau kaip prieš 35
dienas iki rinkimų.
Kandidatų sąrašus
kelianti organizacija savo kandidatus į
tarybų narius
rinkimų apygardoje kelia pateikdama kandidatų
sąrašą. Sąraše
negali būti įrašyta mažiau kaip 5 kandidatai ir ne
daugiau kaip
nustatytas mandatų skaičius pridėjus dar 5.
Kandidatai
turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio
reikalavimus.
Kiekvienas
kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas
tik į vieną
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos sąrašą ir
tik vienoje rinkimų
apygardoje. Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau
kaip į vieną
sąrašą, rinkimų komisija pareikalauja pasirinkti,
kuriame kandidatų
sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu likus 30
dienų iki
rinkimų kandidatas nėra pasirinkęs sąrašo, jis
išbraukiamas iš visų
kandidatų sąrašų.
Pakeitimai:
Nr.1-578;
1994.07.21.; Žin., 1994, Nr.63-1234
31 straipsnis.
Kandidatų į savivaldybės tarybos narius
pareiškiniai dokumentai
Kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos turi pateikti
Vyriausiajai rinkimų
komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) įstatus bei
registracijos dokumentus;
2) pareiškimą
apie dalyvavimą rinkimuose;
3)
apygardų, kuriose kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos numato
kelti kandidatus, sąrašą;
4) dokumentus,
patvirtinančius, kad yra sumokėtas rinkimų
sąrašo užstatas,
lygus vienam vidutiniam mėnesiniam darbo
užmokesčiui (VMDU),
padaugintam iš apygardų, kuriose bus keliami
kandidatai,
skaičiaus;
5) kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos atstovo prie
Vyriausiosios
rinkimų komisijos ir atstovų prie apygardos rinkimų
komisijų sąrašus.
Kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos turi pateikti
apygardos rinkimų
komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos atstovo prie
apygardos rinkimų
komisijos pasirašytą keliamų kandidatų sąrašą,
kuriame kandidatai
surašyti iš eilės;
2) iškeltų
kandidatų raštiškus sutikimus būti iškeltiems
šioje rinkimų
apygardoje;
3)
Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos registravimą dalyvauti
šios savivaldybės
tarybos rinkimuose.
Keliamų
kandidatų sąraše turi būti kandidato vardas,
pavardė, gimimo
data, gyvenamoji vieta ir turi būti pateiktas
dokumentas,
patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę.
Pareiškinių
dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms
ir baigiamas likus
35 dienoms iki rinkimų.
Gavusi
sąrašus keliančios organizacijos pareiškinius
dokumentus,
Vyriausioji rinkimų komisija per 2 dienas kreipiasi į
Teisingumo
ministeriją, kad ši patvirtintų faktą, jog kandidatų
sąrašus
kelianti organizacija registruota, jos veikla
nesustabdyta ar
nenutraukta ir pateikti įstatai galioja.
Teisingumo
ministerija turi duoti raštišką atsakymą per 2 dienas.
Gavusi pranešimą
apie kokius nors registracijos ar kitus
trūkumus,
Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama
pranešti kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos atstovui prie
Vyriausiosios
rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija per
7 dienas po
pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus
keliančios
organizacijos atstovui išduoda pažymą apie kandidatų
sąrašus
keliančios organizacijos registravimą dalyvauti
savivaldybės tarybos
rinkimuose.
Pakeitimai:
Nr.1-757;
1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
32 straipsnis.
Kandidatų sąrašų sujungimas
Likus ne
mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos, kelios
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos gali sujungti savo
iškeltų kandidatų
sąrašus. Tam jos privalo pateikti apygardos
rinkimų komisijai
pareiškimus dėl kandidatų sąrašų sujungimo,
pasirašytus
sudarančių koaliciją kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų
atstovų prie apygardos rinkimų komisijos. Jungtinis
sąrašas laikomas
vienu sąrašu. Viena kandidatų sąrašus kelianti
organizacija
apygardoje gali dalyvauti tik viename jungtiniame
kandidatų sąraše.
33 straipsnis.
Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos
atstovas prie rinkimų komisijos
Kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos, pateikdamos
pareiškinius
dokumentus, turi nurodyti savo atstovų prie rinkimų
komisijų vardus,
pavardes ir adresus. Organizacijos atstovą prie
rinkimų komisijos
gali pakeisti bet kuriuo metu ta pačia tvarka,
kuria jis buvo
paskirtas.
34 straipsnis.
Teisė atsiimti rinkimų pareiškinius
dokumentus
Kandidatų
sąrašus kelianti organizacija per savo atstovą
prie rinkimų
komisijos, taip pat asmuo, įrašytas iškeltų
kandidatų sąraše,
bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip likus 17
dienų iki rinkimų
gali atsiimti savo pareiškinius dokumentus. Dėl
to reikia kreiptis
į apygardos rinkimų komisiją, o asmeniui,
iškeltam
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos, dar ir
pranešti jos
atstovui.
Jei
pareiškinius dokumentus atsiima kandidatų sąrašus
kelianti
organizacija,įeinanti į koaliciją, tai kandidatai
išbraukiami iš jungtinio
kandidatų sąrašo ir gali būti keičiamas
kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti
apie savo
sąmoningą bendradarbiavimą ne pagal Lietuvos
Respublikos
užduotis su kitų užsienio valstybių specialiosiomis
tarnybomis, o
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar
koalicijos
pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu pranešti
koalicijos
partnerių atstovams. Jeigu atsiėmus pareiškinius
dokumentus
jungtiniame kandidatų sąraše lieka tik vienos
organizacijos
kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos kandidatai.
35 straipsnis.
Kandidatų sąrašų paskelbimas
Likus ne
mažiau kaip 32 dienoms iki rinkimų, Vyriausioji
rinkimų komisija
burtais nustato ir paskelbia visose rinkimų
apygardose
kandidatų sąrašus keliančių organizacijų rinkimų
numerius.
Likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, apygardų rinkimų
komisijos skelbia
kandidatų sąrašus keliančių organizacijų ar
koalicijų iškeltų
kandidatų sąrašus ir jiems suteiktus numerius.
Likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 15 dienų, apygardos rinkimų
komisija
perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai galutinius
kandidatų sąrašus
keliančių organizacijų ar koalicijų iškeltų
kandidatų sąrašus.
VI.
KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS
36 straipsnis.
Kandidato į tarybos narius teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai į
tarybos narius, prasidėjus rinkimų kampanijai,
turi lygias
teises pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose
susirinkimuose,
pasitarimuose, posėdžiuose, per vietos masinės
informacijos
priemones ir skelbti jį iškėlusios organizacijos
programą.
Savivaldybės
vadovai privalo padėti kandidatams į
savivaldybės tarybos
narius organizuoti susitikimus su rinkėjais,
gauti
informaciją, išskyrus neskelbtiną, pagal Lietuvos
Respublikos
įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimus.
37 straipsnis.
Atsakomybė už Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys
rinkėjams
įgyvendinti rinkimų teisę ar būti išrinktais į tarybą,
organizuoti rinkimų
agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,
kiti pareigūnai,
suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę
balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip
pažeidę šį įstatymą,
atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsakomybėn taip
pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip
skleidę melagingus
duomenis apie kandidatą į tarybos narius ar
trukdę kandidatui
susitikti su rinkėjais.
38 straipsnis.
Kandidato į tarybos narius neliečiamybė
Kandidatas į
tarybos narius rinkimų kampanijos metu, taip
pat po rinkimų iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio negali
būti be
apygardos rinkimų komisijos sutikimo patrauktas
baudžiamojon
atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos
administracinės
nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus
rinkimų kampanijos
metu.
39 straipsnis.
Rinkimų stebėtojai
Kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos rinkimų
stebėtojas yra
asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos
pažymėjimą.
Rinkimų
stebėtojai turi teisę reikalauti, kad rinkimų
komisijos
pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje
esantys asmenys
laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos
įstatymų.
VII. RINKIMŲ AGITACIJA
40 straipsnis.
Rinkimų agitacijos pagrindai
Rinkimų
agitacijos pradžią skelbia Vyriausioji rinkimų
komisija likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų.
Kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos ar jų koalicijos
nuo šios dienos
gali pradėti rinkimų agitaciją, kuriai taikomos
šio skirsnio
nuostatos.
Rinkimų
agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų,
išskyrus tuos,
kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją
ir įstatymus.
Krašto
apsaugos ir vidaus tarnybos dalinių vadai, laisvės
atėmimo vietų
vadovai sudaro sąlygas kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų
atstovams prie Vyriausiosios rinkimų komisijos, kai
jie pateikia
pažymėjimą, lankytis daliniuose ir laisvės atėmimo
vietose rinkimų
klausimais.
41 straipsnis.
Naudojimosi masinės informacijos
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatų
sąrašus iškėlusioms organizacijoms suteikiama
teisė nemokamai
naudotis valstybinėmis ir savivaldybių masinės
informacijos
priemonėmis. Konkrečią respublikinio radijo ir
televizijos laidų
apimtį ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija,
suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos vadovais,
ir paskirsto taip,
kad būtų išlaikyti kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų ir
kandidatų sąrašų lygybės principai. Kiekvienai
kandidatų sąrašus
keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau
kaip po 30 minučių
radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko
proporcingai iškeltų
kandidatų sąrašų skaičiui.
Kiekvienai
kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai
savivaldybės
radijo ir televizijos laidose skiriama vienodai
laiko.
Agitaciją
per komercines masinės informacijos priemones
riboja tik rinkimų sąskaitų
dydis.
Jeigu masinės
informacijos priemonė paskelbia
kompromituojančius
duomenis apie kandidatą į tarybos narius
(tokius duomenis
galima skelbti vėliausiai likus 10 dienų iki
rinkimų), tai ji
ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki rinkimų
privalo pati
paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę. Ginčus dėl
rinkimų agitacijos
rinkimų komisijos sprendžia, vadovaudamosi
kandidatų
sąrašus keliančių organizacijų iškeltų kandidatų
lygiateisiškumo
principu.
Pakeitimai:
Nr.1-795;
1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.
42 straipsnis.
Draudimas valstybės ir savivaldybės
institucijų pareigūnams daryti poveikį
rinkėjų valiai
Rinkimų
kampanijos metu valstybės ir savivaldybės
pareigūnams,
taip pat valstybinių bei savivaldybių masinės
informacijos
priemonių darbuotojams draudžiama naudotis tarnybine
padėtimi ir bet
kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip
bandyti paveikti
rinkėjų valią.
Jeigu tokie
asmenys yra kandidatai į tarybos narius, per
masinės
informacijos priemones jie gali pasisakyti tik
nepažeisdami šio
straipsnio pirmosios dalies nuostatų. Jeigu jų
pareigos reikalauja
pranešti masinės informacijos priemonėms
svarbias žinias, tą
jie gali padaryti tik spaudos konferencijoje.
43 straipsnis.
Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų
agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat
kandidatų
sąrašus keliančių organizacijų gautų lėšų, kurios
kaupiamos
specialiose rinkimų sąskaitose.
Maksimalus
leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai lėšų dydis
kiekvienam rinkimų
sąrašui yra 20 VMDU ir 200 VMDU kandidatų
sąrašus
keliančiai organizacijai. Jei pervestų į atitinkamą
sąskaitą lėšų
dydis viršija nustatytą sumą, bankas perteklių
perveda į
valstybės biudžetą. Apmokėti rinkimų agitacijos
išlaidas ne iš šių
sąskaitų draudžiama. Nustačius, kad už rinkimų
agitaciją buvo
apmokėta ne iš specialios rinkimų sąskaitos,
sumokėtoji suma ne
ginčo tvarka išieškoma iš jos gavėjo ir
pervedama į
valstybės biudžetą.
Iš valstybės
lėšų apmokama už pagal šį įstatymą skirtą
respublikinio bei
savivaldybės radijo ir televizijos laiką, už
rinkimų programos
kiekvienam rinkimų sąrašui atspausdinimą.
Kaip
naudojamos rinkimų agitacijai skirtos lėšos,
kontroliuoja
finansų institucijos, Vyriausioji rinkimų komisija
ir apygardų
rinkimų komisijos. Suvestines ataskaitas apie lėšų
šaltinius ir
naudojimą rinkimų agitacijai kandidatų sąrašus
iškėlusios
organizacijos turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip
per 30 dienų po
rinkimų. Ataskaitoje taip pat nurodoma kiekvienam
sąrašui, kandidatų
sąrašus iškėlusiai organizacijai gautų lėšų
suma ir jų
likučiai. Rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip
per 25 dienas po
rinkimų. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas
kandidatų sąrašus
iškėlusios organizacijos naudoja savo nuožiūra.
Laiku neuždarytų
sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės
biudžetą.
44 straipsnis.
Rinkimų agitacijos draudimas
Rinkimų
agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų
pradžios ir
rinkimų dieną. Jokių vaizdinių rinkimų agitacijos
priemonių negali
būti balsavimo pastate ir 50 metrų atstumu
aplink jį.
VIII.
PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
45 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
Rinkimams į
tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas
rinkimų
biuletenis, kuriame nurodomos kandidatų sąrašus
keliančios
organizacijos ar koalicijos rinkimų eilės numeris,
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos ar koalicijos
pavadinimas,
pirmųjų penkių kandidatų sąraše vardai ir
pavardės.
Kandidatų
sąrašus keliančių organizacijų pavadinimai
surašomi pagal joms
suteiktus eilės numerius didėjančia tvarka.
Koalicijos įrašomos
pagal į koaliciją įeinančių organizacijų
atstovų bendru
sutarimu pasirinktą vieną iš šią koaliciją
sudarančių
organizacijų rinkimų numerį, o jeigu iki rinkimų
likus 30 dienų
koaliciją sudarančios organizacijos tokio
susitarimo
apygardos rinkimų komisijai nepateikia, koalicijos
įrašomos pagal
mažiausią į koaliciją įeinančios kandidatų sąrašus
keliančios
organizacijos rinkimų numerį.
Pakeitimai:
Nr.1-795;
1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.18-405
46 straipsnis.
Rinkimų biuletenių pristatymas
Rinkimų
biuleteniai ir vokai rinkimų apylinkėms ir pašto
skyriams pristatomi
likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų.
Laivuose
rinkimų biuletenių tekstai turi būti laisvai
prieinami rinkėjams
likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.
Vyriausioji
rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir
vokų balsavimui
paštu išleidimą ir pristatymą nepažeidžiant
nurodytų terminų.
Pakeitimai:
Nr.1-757;
1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
47 straipsnis.
Balsavimo pažymėjimas
Balsavimo
pažymėjimai įteikiami rinkėjams likus ne mažiau
kaip 10 dienų
iki rinkimų dienos. Jei dėl rinkimų komisijos
kaltės balsavimo
pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti
išduodamas tuoj pat
rinkėjui pareikalavus.
Rinkėjui,
kuriam buvo išduotas balsavimo pažymėjimas su
netikslumais
arba dėl klaidos rinkėjų sąraše nebuvo visai
išduotas, teisingas
balsavimo pažymėjimas išduodamas tuoj pat po
klaidos ištaisymo.
Rinkėjo
raštišku prašymu jam gali būti išduotas balsavimo
pažymėjimo
dublikatas.
Balsavimo
pažymėjime nurodoma:
1) apygardos
pavadinimas;
2) apylinkės
rinkimų komisijos numeris;
3) rinkėjo numeris
apylinkės rinkėjų sąraše;
4) rinkėjo
vardas ir pavardė;
5) rinkėjo
nuolatinė gyvenamoji vieta;
6) balsavimo
patalpos adresas.
IX. BALSAVIMAS
48 straipsnis.
Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta
rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos
apylinkės rinkimų
komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas
balsuoja toje
rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašą jis yra
įtrauktas. Paštu
gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apygardoje, į kurios
rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įtrauktas.
49 straipsnis.
Balsavimo patalpos įrengimas
Balsavimo
patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji
rinkimų komisija.
Balsavimo
kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų
matyti joje esančio
rinkėjo.
Šio įstatymo
tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje
rinkimų apylinkėje.
Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti
kandidatų sąrašus
keliančių organizacijų iškeltų kandidatų
sąrašai.
Balsavimo
pastate ir 50 metrų nuo jo negalima rengti jokių
kitų renginių,
išskyrus rinkimus ir balsavimą.
50 straipsnis.
Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
balsavimo patalpa atidaroma, tik kai joje
susirenka ne mažiau
kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių.
Tada apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas, su komisijos
nariais patikrinęs,
ar balsadėžė yra tuščia, ją užantspauduoja.
Įsitikinęs, kad
balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų
reikalavimų,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą
apylinkės gautų
biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą,
išdalija rinkimų
biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos
nariams, kiekvienam
komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių
skaičių įrašo į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir
atidaro balsavimo
patalpą, tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
51 straipsnis.
Rinkėjo asmenybės nustatymas
Atvykęs į
balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės
rinkimų komisijos
nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą
dokumentą,
patvirtinantį jo asmenybę, ir pasirašo rinkėjų sąraše.
Balsavimo
pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Jeigu rinkėjas
balsavimo
pažymėjimo nėra gavęs, jį gali gauti pateikęs pasą ar
kitą dokumentą,
patvirtinantį jo asmenybę. Po to, kai rinkėjas
pasirašė, jam
išduodamas rinkimų biuletenis. Balsuojant paštu,
balsavimo
pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir
balsavimo
pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
Rinkėjui
išduodamas tik vienas rinkimų biuletenis. Komisijos
narys, pažeidęs šį
reikalavimą, rinkimų komisijos nutarimu gali
būti nušalintas nuo
rinkimų biuletenių išdavimo arba pašalintas
iš komisijos narių.
52 straipsnis.
Balsavimo tvarka
Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,
kurioje pats
biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali
įeiti ir būti joje
tik vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio
penktojoje dalyje
numatytu atveju.
Rinkimų
biuletenyje rinkėjas pažymi tos kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos
ar koalicijos sąrašo pavadinimą, už kurį
jis balsuoja.
Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui
prašant, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas
nauju. Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs
naują biuletenį
rinkimų komisijos narys jį perbraukė ir ant jo
pasirašė.
Rinkėjas,
kuris dėl fizinių trūkumų negali pats užpildyti
rinkimų
biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą
asmenį (išskyrus
rinkimų komisijos pirmininką ar narį), kuris
vietoj jo atliktų
šiuos veiksmus.
53 straipsnis.
Balsavimas paštu
Balsuoti
paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis
pradedant 7 - ąja
diena iki rinkimų ir baigiant likus 1 dienai
iki rinkimų, kada
rinkėjas balsuoja savo rinkimų apygardos
teritorijoje, bei
baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, kada
rinkėjas balsuoja
centriniame arba specialiame pašte, esančiame
kitos rinkimų
apygardos teritorijoje. Balsavimo paštu išlaidas
apmoka valstybė.
Už balsavimo
organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas.
Jis yra
atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų
išdavimą ir priėmimą
balsavimo paštu metu.
Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo
paštu laikui skiriamas
atsakingas pareigūnas (pareigūnai).
Pašto
skyriuose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas
galėtų netrukdomas
užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į
balsavimo voką.
Balsavimas
paštu vyksta šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose
nustatyta tvarka,
išskyrus biuletenio įmetimą į balsadėžę. Kartu
su rinkimų
biuleteniu rinkėjui išduodamas balsavimo paštu vokas.
Rinkėjas
užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį
balsavimo voką, jį
užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu
įdeda į išorinį
voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas
antspauduojamas
ryšių skyriaus antspaudu.
Balsavimo
paštu vokas adresuojamas apylinkės, į kurios
rinkėjų sąrašą
rinkėjas yra įtrauktas, rinkimų komisijai.
Išorinius vokus,
balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius
paštininkas gali
atnešti į namus negalintiems vaikščioti
rinkėjams likus
iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 2 dienoms.
Negalinčių
vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 7
dienas iki rinkimų
sudaro apylinkių rinkimų komisijos pagal
duomenis, kuriuos
raštu pateikia savivaldybės globos ir rūpybos
įstaigos.
Rinkėjams, kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti
rinkėjų sąrašą,
balsuoti paštu namuose neleidžiama.
Užklijuotą išorinį
voką (su jame esančiu balsavimo
pažymėjimu,
balsavimo voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas
gali:
1) įteikti
pašto skyriaus pareigūnui;
2) įteikti
paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į
pašto dėžutę.
54 straipsnis.
Balsavimas laive
Balsavimas
laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6
dienas iki rinkimų
išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir
negrįžta iki
rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl
kurių turintis teisę
rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali
balsuoti savo
rinkimų apylinkėje ar paštu.
Laivų,
kuriuose vyksta balsavimas, sąrašą ir balsavimo
kiekviename laive
laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija,
suderinusi su
Užsienio reikalų ministerija taip, kad kiekvienam
laive esančiam
rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už
balsavimo laive
organizavimą atsako laivo kapitonas ar jo
padėjėjas.
55 straipsnis.
Balsavimo diplomatinėse atstovybėse ir
laivuose
tvarka
Balsavimo
tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
56 straipsnis.
Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
Gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigose sudaromi
specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Galintys
judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys
balsavimo patalpoje
šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Negalinčius
judėti gydymo bei globos įstaigų globotinius
lanko specialaus
pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos tvirtina
apylinkių rinkimų
komisijos. Balsuojantis asmuo turi pats jam
sudarytomis
slaptumo sąlygomis užpildyti biuletenį ir įdėti jį į
balsavimo voką.
Esant reikalui, jam gali padėti asmuo, kuriuo
rinkėjas pasitiki.
Gydymo,
socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo
nurodymu gali būti
draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,
kurių būklė yra
sunki. Šis nurodymas specialiems pašto skyriams
yra privalomas.
Draudžiama dėl
balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos
apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė
išvadą, kad jis
balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos,
silpnaprotystės ar
trumpalaikio psichikos sutrikimo negali
suprasti savo
veiksmų esmės ir jų valdyti.
57 straipsnis.
Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto
apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose
sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai.
Pagal galimybę
dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti
jų nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
58 straipsnis.
Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės
atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto
skyriai.
X. BALSŲ
SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
59 straipsnis.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita
pašto
skyriuose
Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas
grąžina
nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius apygardos
rinkimų komisijai.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus
viršininkas tam
specialiai skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta
tvarka.
Paštas vokus
su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia
apylinkių rinkimų
komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki
rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija.
60 straipsnis.
Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų
apylinkėje
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos
narių, užklijuoja
ir antspauduoja balsadėžės plyšį, atskirai iš
kiekvieno apylinkės
rinkimų komisijos nario surenka nepanaudotus
rinkimų biuletenius,
viešai juos suskaičiuoja, jų skaičių įrašo į
balsų skaičiavimo
protokolą ir pagal parašus rinkėjų sąraše bei
balsavimo
pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų
biuletenių.
Nepanaudotus
ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų
komisija viešai
suskaičiuoja, anuliuoja, nukirpdama dešinįjį
viršutinį kampą,
sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir
antspauduoja.
Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą.
61 straipsnis.
Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir
balsavusių rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
jos narių,
apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti
antspaudai ir ar
nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo
būti atidaryta ar
kitaip buvo įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Ar
balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija,
dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija
priima sprendimą,
kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas
aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5
komisijos narių, ji atidaroma, visi rinkimų
biuleteniai
sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo
priemonių, ir pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad per šią procedūrą rinkėjų
pažymėtus
balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų
skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų
skaičiavimo tvarką
nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašą nustatomas rinkimų apylinkės
rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai,
skaičius
nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad
biuleteniai gauti.
Balsavusiųjų rinkimų apylinkėje rinkėjų
skaičius nustatomas
pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų
biuletenių
skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius
nustatomas pagal
apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių
skaičių ir paštu
gautų biuletenių skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota
rinkėjams, komisija
imasi priemonių priežastims išsiaiškinti.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą.
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus biuletenius, skaičiuojami
paštu gauti
biuleteniai:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus visus
paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš
išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir
tikrinami pagal
apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo
vokai antspauduojami
rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo
pažymėjime
įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše
yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje,
arba yra gautas kitas to paties rinkėjo
balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo
pažymėjimo, arba
išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas
vidinis balsavimo
vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantys
rinkimų biuleteniai negalioja. Šį faktą būtina
pažymėti ant vidinio
balsavimo voko;
4) apylinkės
rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas
gautas paštu,
pavardės įrašoma "balsavo paštu";
5)
antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į
balsadėžę, įrengtą
pagal nustatytus reikalavimus;
6)taip
peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė
atidaroma ir,
atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus,
skaičiuojami
paštu gauti balsai pagal šio straipsnio
reikalavimus.
Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas
balsavimo
biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei rinkimų
apylinkėje yra tik vienas antspauduotas vidinis
vokas, jis,
kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas,
neatplėšiamas, o
perduodamas apygardos rinkimų komisijai, kuri
balsavimo rezultatus
įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
62
straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje
protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas vienas balsų
skaičiavimo
protokolas.
Jame įrašoma:
1) rinkimų
apylinkės rinkėjų skaičius;
2) iš apygardos
rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų
skaičius, balsavimo
pažymėjimų skaičius, nepanaudotų ir sugadintų
biuletenių skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
9) atskirai už
kiekvienos kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar
koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius;
10) paštu
gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų
skaičius;
11) paštu gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu
gautų už kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar
koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius;
14) iš viso
dalyvavusių rinkimuose rinkimų apylinkės rinkėjų
skaičius;
15) iš viso
negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių
skaičius;
16) iš viso
už kiekvieną kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar
koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių, negu jų
buvo išduota
rinkėjams, apie tai įrašoma balsų skaičiavimo
protokole ir
nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo
apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolą pasirašo
rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos
narių atskirosios
nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra
neatskiriama jo
dalis.
63 straipsnis.
Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
neantspauduoti arba ne tos rinkimų apylinkės antspaudu
antspauduoti
biuleteniai;
3) ne tos
rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4) tie,
kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų
kandidatų sąrašą ar
nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo.
Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu
priima apylinkės
rinkimų komisija.
64
straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas apygardos rinkimų komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, tarp
jų negaliojančius
ir nepanaudotus, balsų skaičiavimo protokolą,
rinkėjų sąrašą ir
kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta
tvarka sudeda į paketą ir jį antspauduoja.
Paketas apygardos
rinkimų komisijai pristatomas ne vėliau kaip
per 6 valandas
pasibaigus balsavimui.
Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija
privalo užtikrinti
rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių
asmenų saugumą.
65 straipsnis.
Balsų skaičiavimo duomenų sumavimas apygardos
rinkimų komisijoje
Apygardos
rinkimų komisija balsų skaičiavimo duomenis
pradeda sumuoti,
kai gauna visus balsų skaičiavimo dokumentus iš
rinkimų apylinkių.
66 straipsnis.
Apygardos rinkimų komisijos balsų
skaičiavimo protokolai
Pagal
rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus,
rinkimų biuletenius
ir kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų
komisija nustato:
1) rinkimuose
dalyvavusių apygardos rinkėjų skaičių, kuris
lygus apygardos
rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;
2) apygardoje
negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus
apygardos rinkimų
apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiui;
3) apygardoje
galiojančių biuletenių skaičių, kuris lygus
apygardos rinkimų
apylinkėse galiojančių biuletenių skaičiui;
4) atskirai už
kiekvienos kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar
koalicijos iškeltų kandidatų sąrašąpaduotų
balsų skaičių,
kuris lygus rinkimų apylinkėse už kiekvienos
kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų
kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičiui.
67
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas rinkimų
apygardoje
Kandidatų
sąrašus kelianti organizacija ar koalicija gali
gauti tarybos narių
mandatų tik tuomet, jei už jos iškeltų
kandidatų sąrašą
balsavo ne mažiau kaip 4% rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų.
Mandatai
kandidatų sąrašus keliančioms organizacijoms ar
koalicijoms
paskirstomi proporcingai pagal tai, kokį balsų
skaičių gavo
kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą.
Pirmiausia
apskaičiuojama kvota, t.y. kiek balsų reikia 1
mandatui gauti. Ji
lygi visų apygardoje paduotų balsų už sąrašus,
dalyvaujančius
paskirstant mandatus, skaičiui, padalintam iš
renkamų į
savivaldybės tarybą narių skaičiaus. Jei dalijant
gaunamas dalmuo su
liekana, liekana atmetama, o prie dalmens
pridedamas 1.
Tada už
kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalinamas
iš kvotos. Gautas
sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius,
tenkantis
kiekvienam sąrašui, o šio dalinimo liekanos naudojamos
likusiems
mandatams paskirstyti. Dėl to visos kandidatų sąrašus
keliančios
organizacijos ar koalicijos yra surašomos iš eilės -
pagal joms
tekusių dalinimo liekanų dydį pradedant nuo
didžiausiosios.
Jei dviejų kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų ar
koalicijų liekanos yra lygios, pirmąja įrašoma
ta, kuri gavo
daugiau rinkėjų balsų. Jeigu ir rinkėjų balsų gauta
po lygiai,
pirmąja įrašoma ta kandidatų sąrašus kelianti
organizacija ar
koalicija, kurios rinkimų numeris mažesnis.
Jei kuriai
nors kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai
ar koalicijai tektų
didesnis mandatų skaičius, negu yra jos
sąraše kandidatų, tai
atliekantis mandatų skaičius padalijamas
kitiems sąrašams
taikant liekanų metodą.
Viename sąraše
esantys kandidatai mandatus gauna ta eilės
tvarka, kuri
buvo nurodyta kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar
koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.
68 straipsnis.
Tarybos narių rinkimų rezultatų pateikimas
Vyriausiajai rinkimų komisijai
Apygardos
rinkimų komisija pateikia tarybos narių rinkimų
rezultatus
Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka
ir laiku.
69 straipsnis.
Kandidatų sąrašus keliančių organizacijų
atstovų prie
rinkimų komisijų ir rinkimų stebėtojų dalyvavimas
skaičiuojant balsus
ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse, taip pat nustatant
rinkimų rezultatus
apygardose, gali dalyvauti kandidatų sąrašus
keliančių
organizacijų atstovai prie rinkimų komisijų ir rinkimų
stebėtojai, taip pat
masinės informacijos priemonių atstovai.
Atstovai ir
stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir
pretenzijas
rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos
Respublikos
įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų
komisijoms
dirbti. Atstovai ir stebėtojai turi teisę raštu
pareikšti protestą,
kuris kartu su kitais apylinkės rinkimų
dokumentais
pateikiamas atitinkamai apygardos rinkimų komisijai.
70
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų pasibaigus balsavimui
Kandidatų
sąrašus keliančių organizacijų atstovai prie
rinkimų komisijų,
rinkimų stebėtojai apylinkės rinkimų komisijos
sprendimus dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti
apygardos rinkimų
komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų
priėmimo. Šie
skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
Nagrinėjant
skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimų
dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau
kaip 3/5 komisijos
narių, galima perskaičiuoti apylinkės rinkimų
komisijos pateiktus
biuletenius, o nustačius protokoluose
aritmetinę klaidą,
neteisingai suskaičiuotus galiojančius bei
negaliojančius
biuletenius, surašomas papildomas apylinkės balsų
skaičiavimo
protokolas ir pridedamas prie apylinkės balsų
skaičiavimo
protokolo. Apygardos rinkimų komisija neturi teisės
pripažinti
negaliojančiais apylinkių rinkimų komisijų balsų
skaičiavimo
protokolų.
Apygardos
rinkimų komisijos sprendimas dėl skundo ne vėliau
kaip per 24
valandas nuo sprendimo priėmimo gali būti apskųstas
Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl
apygardų rinkimų
komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo
protokolų
surašymo apygardoje, gali perskaičiuoti rinkimų
komisijos
pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi
protokoluose
aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus
galiojančius ir
negaliojančius biuletenius, surašo papildomus
apygardos, apylinkės
balsų skaičiavimo protokolus ir prideda juos
prie apygardos balsų
skaičiavimo protokolų.
Vyriausioji
rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų
rezultatus rinkimų
apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad
šiurkštūs šio
įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar
dokumentų
suklastojimas turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams.
71 straipsnis.
Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Rinkimai
pripažįstami negaliojančiais, jei jų metu buvo
šiurkščiai
pažeistas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymas,
suklastoti rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti
neteisėti veiksmai,
turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Skundus dėl
rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba
neteisingo
rinkimų rezultatų nustatymo Vilniaus apygardos
teismuigali
pateikti rinkimuose dalyvavusi kandidatų sąrašus
iškėlusi
organizacija per 5 dienas nuo rinkimų rezultatų
paskelbimo.
Vilniaus
apygardos teismas skundus dėl rinkimų pripažinimo
negaliojančiais
arba neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo
išnagrinėja per 5
dienas. Vilniaus apygardos teismo sprendimas
įsiteisėja nuo
paskelbimo.
Pakeitimai:
Nr.1-646;
1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719
72 straipsnis.
Rinkimų rezultatų tvirtinimas ir
paskelbimas
Vyriausioji
rinkimų komisija galutinius rinkimų rezultatus
tvirtina ne
vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų
rinkimų komisijų
sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po rinkimų
nėra gauta nė vieno
kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos
atstovo prie
rinkimų komisijos skundo dėl Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo
pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų
rezultatams,
Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo.
Apygardos
rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai
patvirtinus jos
sprendimą, ne vėliau kaip per dvi dienas po
sprendimo
patvirtinimo paskelbia rinkimų apygardos rinkimų
rezultatus.
Jei
Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų
komisijos
sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio
savivaldybės tarybos
nario vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia
Vyriausioji rinkimų
komisija ir savivaldybės tarybos narių
pažymėjimus
pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne
vėliau kaip po 10
dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo
paskelbimo.
Vyriausioji
rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms
organizacijoms,
dalyvavusioms paskirstant mandatus, grąžina
rinkimų sąrašų
užstatus, išskyrus skaičių apygardų, kuriose jos
per rinkimus
nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas grąžinamas
per 15 dienų po
galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
73 straipsnis.
Savivaldybės tarybos nario pažymėjimas
Po rinkimų
rezultatų paskelbimo rinkimų komisijos
išrinktiems
kandidatams įteikia savivaldybės tarybos nario
pažymėjimus. Ginčus
dėl tarybos nario pažymėjimo neįteikimo per 3
darbo dienas po
skundo gavimo sprendžia apylinkės teismas, kurio
sprendimas yra
galutinis.
74 straipsnis.
Pakartotiniai rinkimai
Pakartotiniai
rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į
savivaldybės tarybą
pripažinti negaliojančiais.
Pakartotiniai
rinkimai rengiami ne vėliau kaip po trijų
mėnesių po to,
kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais.
Konkrečią
pakartotinių rinkimų dieną nustato Vyriausioji rinkimų
komisija, kuri
priima sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos
įgaliojimų
pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš
naujo. Apygardos
rinkimų komisija apylinkių rinkimų komisijas
sudaro iš naujo.
Toliau pakartotiniai rinkimai vykdomi šio
įstatymo
nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų, prieš
tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose
šioje apygardoje,
rinkimų užstatai užskaitomi.
75 straipsnis.
Nebesančių tarybos narių vietų užėmimas
Jei nutrūkus
tarybos nario įgaliojimams savivaldybės
taryboje lieka
laisva vieta, Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimu, priimtu
ne vėliau kaip per 10 dienų po nebesančio
savivaldybės tarybos
nario vietos atsiradimo, tarybos nariu tampa
tos kandidatų
sąrašus iškėlusios organizacijos ar koalicijos
sąrašo, pagal
kurį buvo išrinktas nebesantis tarybos narys,
pirmas neišrinktasis
kandidatas.
Jeigu rinkimų
sąraše neišrinktų kandidatų nėra, atliekamų
mandatų skaičius
paskirstomas kitiems sąrašams taikant liekanų
metodą.
76 straipsnis.
Tarybos nario mandato netekimas
Kiekvienas
kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti
apie savo
sąmoningą bendradarbiavimą ne pagal Lietuvos
Respublikos
užduotis su kitų užsienio valstybių specialiosiomis
tarnybomis, o
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar
koalicijos
plakatuose turi būti pažymėta, jeigu jos iškeltų
kandidatų sąraše
@@ -4474,2647 +8582,3 @@
_
62 straipsnis.
Rinkėjo asmenybės nustatymas
1. Prie įėjimo į balsavimo
patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo
pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę ar pilietybę.
Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios
rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu
antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko
balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio.
Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam
rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi
reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda,
įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją
išsiaiškinti dėl balsavimo.
2. Komisijos narys, kuriam
pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad
atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, arba
jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše
suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį.
Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius,
pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų
biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.
Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir
rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti rinkėjui kito asmens
rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako
pagal įstatymus.
64 straipsnis.
Balsavimas paštu
1. Balsuoti paštu galima pašto
skyriuose jų darbo valandomis pradedant 12 diena iki rinkimų ir baigiant likus
vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra
tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų,
jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone,
rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.
2. Už balsavimo organizavimą
atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir
balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.
3. Rinkimų biuleteniams ir
vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto viršininkas, pritarus
apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus (pareigūnus), kuriems
patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus. Jeigu apygardos
rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo nušalinti pašto
darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie
įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda
nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,
pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo
pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią
pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša apygardos
rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės
išduoti rinkimų dokumentų.
4. Pašto skyriuose turi būti
patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų
biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką.
5. Pašto darbuotojas rinkimų
dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį
balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų
komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6. Rinkėjas balsuoja slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
2) užpildytą rinkimų biuletenį
įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį voką;
4) vidinį voką kartu su rinkėjo
pažymėjimu įdeda į išorinį voką;
5) užklijuoja išorinį voką.
7. Balsavimo paštu vokus ir
rinkimų biuletenį paštininkas atneša į namus negalintiems vaikščioti rinkėjams
likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Negalinčių vaikščioti rinkėjų
sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų
komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų duomenis, pateiktus
raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos piliečių
asmeniškai užpildytus prašymus atvykti paštininkui į namus. Piliečių prašymai
taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų vadovų
arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto, rajono globos ir rūpybos
įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto
negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų
nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų
biuletenių į namus rinkėjams, kurie neįrašyti į negalinčių vaikščioti rinkėjų
sąrašą.
8. Užklijuotą išorinį voką (su
jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu
biuleteniu) rinkėjas gali:
1) įteikti pašto skyriaus
darbuotojui ;
2) įteikti paštininkui,
atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į pašto dėžutę;
4) perduoti balsavimo
biuletenį, įdėtą į vokus, plaukiančio į uostą laivo kapitonui, ir pavesti jam
persiųsti biuletenį paštu.
9. Pašto darbuotojas, atnešęs
rinkėjui balsavimo dokumentus, voką iš rinkėjo gali priimti tik kitą dieną.
10. Draudžiama priimti iš
rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
70 straipsnis.
Balsavimas bausmės atlikimo vietose
1. Bausmės atlikimo vietose
sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 68
straipsnyje.
2. Įkalinimo įstaigų vadovai
įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti šių nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
77 straipsnis.
Negaliojantys biuleteniai
1. Negaliojančiais biuleteniais
pripažįstami:
1) nenustatyto pavyzdžio
rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti ne tos rinkimų
apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (biuleteniai gauti paštu -
neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);
3) ne tos rinkimų apygardos
rinkimų biuleteniai;
4) biuleteniai, kuriuose
rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo nė vieno
kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.
2. Sprendimą dėl rinkimų
biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija
balsavimu.
78
straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija
visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, kitus
rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į
paketus, juos aprašo ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų skaičiavimo
protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų komisijos protokolu
ir viso komisijos darbo laikotarpio finansine dokumentacija apygardos rinkimų
komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei
Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo
bei juos gabenančių asmenų saugumą.
79 straipsnis.
Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
1. Apygardos rinkimų komisija
priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:
1) ar yra pristatyti visi
privalomi pateikti dokumentai (paketai);
2) paketų antspaudavimą ir
užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į balsų skaičiavimo
protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar
atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų
komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių
balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo
pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų
pastabos;
4) ar visos pastabos ir rinkėjų
skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
2. Apygardos rinkimų komisija
nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka balsų
skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos
pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.
3. Apylinkių rinkimų komisijų
antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai, apygardos rinkimų
komisijoje gali būti atidaromi tik apygardos rinkimų komisijos sprendimu.
4. Nustačiusi apylinkės rinkimų
komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų komisija imasi
priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos
pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Apygardos rinkimų komisija
balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis
ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo
suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.
80
straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas
Vyriausiajai rinkimų komisijai
Apygardos rinkimų komisija
visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinę
dokumentaciją), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą,
apygardos rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų
dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai per
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
81
straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų
rezultatus
1. Skaičiuojant balsus rinkimų
apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus apygardose,
gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo priemonių
atstovai.
2. Stebėtojai turi teisę
reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms dirbti.
Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti protestą,
kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais
rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai.
Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas prie
apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija,
kuriai jie pareikšti.
82 straipsnis.
Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius rinkimų
rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos
rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse
išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti
pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia perduodamas
Lietuvos telegramų agentūrai (ELTA).
2. Iki Vyriausiosios rinkimų
komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama
vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją
apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
83
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus
balsavimui
1. Partijos, politinės
organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai rinkimams,
rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo
protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per
24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip
per 24 valandas.
2. Apygardos rinkimų komisijos
sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti apskųsti
Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų surašymo
ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo.
3. Apygardų komisijos,
nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,
gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o
nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus
galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.
Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės
rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji rinkimų
komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo dėl
apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti apygardos
rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokole
aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius
biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų skaičiavimo protokolą
ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.
5. Partijos, politinės
organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų ne
vėliau kaip per 5 dienas po to, kai oficialiai paskelbiami galutiniai rinkimų
rezultatai, gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos
teismas skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba neteisingo rinkimų
rezultatų nustatymo išnagrinėja per 5 dienas. Vilniaus apygardos teismo
sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
84 straipsnis.
Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal rinkimų apylinkių
balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei
kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1) apygardoje rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų skaičių;
2) apygardoje negaliojančių
biuletenių skaičių;
3) apygardoje galiojančių
biuletenių skaičių;
4) už kiekvieną kandidatų
sąrašą paduotų balsų skaičių.
2. Apygardos rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą pasirašo po
to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones,
stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų komisija gali
pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus apygardoje
negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
85 straipsnis.
Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius rinkimų
rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų
apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2. Partijos, politinės
organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja
skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai,
o koalicijos kandidatų sąrašas - jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai
visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant
mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant
mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų
skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų
sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki
tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant
mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų.
3. Mandatai kandidatų sąrašams
paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas iš jų, taikant kvotų ir
liekanų metodą.
4. Pirmiausiai apskaičiuojama
kvota - tai yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų
balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai
iš renkamų į savivaldybės tarybą narių skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana,
dalmuo padidinamas vienetu.
5. Už kiekvieną sąrašą paduotų
balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų
skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos
naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų
pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis,
pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas pradedant didžiausiąja. Jei dviejų
sąrašų liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.
Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal
eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
6. Jeigu kuriam nors sąrašui
tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai
padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu.
7. Viename sąraše kandidatai
gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri buvo nurodyta kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.
86 straipsnis.
Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas
1. Galutinius rinkimų
rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus
šioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7
dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3
dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios
organizacijos atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio
esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be
svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai
patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo
patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų rezultatus.
2. Jeigu Vyriausioji rinkimų
komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą arba priima sprendimą
dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos, tai rinkimų rezultatus
skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir savivaldybės tarybos narių pažymėjimus
pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po
rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.
3. Vyriausioji rinkimų komisija
kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms paskirstant
mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus tose
apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas
grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
4. Vyriausioji rinkimų komisija
ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo
išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda valstybės
archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų
skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo
lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir
rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali
nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
87 straipsnis.
Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji rinkimų komisija
gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu
nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje
arba rinkimų apygardoje, dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo
lemiamos įtakos rinkimų rezultatams ir pagal balsų skaičiavimo protokolus ar
kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: kandidatų
sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių
mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
88 straipsnis.
Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai rinkimai
rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame įstatyme nustatyta tvarka
pripažinti negaliojančiais.
2. Pakartotiniai rinkimai
rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti
negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl
apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus pratęsimo,
sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai
vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje
apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.
3. Vyriausiajai rinkimų
komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje rezultatus
negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valdymo reformų ir
savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo ir
nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-231,
97.05.29, Žin., 1997, Nr.50-1191 (97.06.06)
89
straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą
Tarybos nario įgaliojimus
nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus
atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos
Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne vėliau
kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) tarybos nariui
atsistatydinus - pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą atsistatydinti.
Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas notariškai arba
pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos vadovo, arba
savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) tarybos nariui nedalyvavus
iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties - pagal įsigaliojusį
savivaldybės tarybos nutarimą;
3) teismui pripažinus tarybos
narį neveiksniu - pagal įsigaliojusį teismo sprendimą;
4) įsiteisėjus teismo apkaltinamajam
nuosprendžiui - pagal įsigaliojusį teismo nuosprendį;
5) tarybos nariui netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės - pagal įsigaliojusį teisės aktą dėl pilietybės
netekimo;
6) paaiškėjus, kad tarybos
narys yra pažeidęs šios įstatymo 91 straipsnį - pagal įsigaliojusį teismo
sprendimą arba nuosprendį;
7) tarybos nariui mirus - pagal
notariškai patvirtintą mirties liudijimo kopiją.
90 straipsnis.
Laisvos tarybos nario vietos užėmimas
1. Tarybos nario įgaliojimus
pripažinus nutrūkusiais, taryboje atsiranda laisva tarybos nario vieta. Ji
užimama taip: tarybos nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas
buvęs tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu
šiame kandidatų sąraše tarybos nario mandatų negavusių kandidatų nėra, tarybos
nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą
po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t.y. tam sąrašui, kuris yra
pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos
nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato
negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario
mandato pripažinimo naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7
dienas po to, kai atsirado laisva tarybos nario vieta.
2. Jeigu asmuo, kuriam pagal
šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas, negali tapti
tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus tarybos nariu iš
karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 89 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo
kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.
91
straipsnis. Tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbto
bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir turėtos teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės
1. Kiekvienas kandidatas į
tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos
užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis
tarnybomis. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų
komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi
būti pažymėta: “Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai
bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis”.
2. Jeigu kandidatas to nenurodė
ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis
faktas, kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai
bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji
rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į tarybos narius, o jei buvo
įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius.
Jeigu kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka
įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai
bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos
nutraukiami jo tarybos nario įgaliojimai.
3. Kiekvienas kandidatas į
tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos
Respublikos teismo įsigaliojusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl
nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų
komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi
būti pažymėta: “Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo”.
4. Jeigu kandidatas to nenurodė
ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsigaliojęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu
į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama
panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius. Jei kandidatas to
nenurodė ir po tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos teismo
nuosprendis pripažinti šį asmenį kaltu dėl nusikaltimo, Vyriausioji rinkimų
komisija per 15 dienų nutraukia jo tarybos nario įgaliojimus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
67 straipsnis.
Balsavimas bausmės atlikimo vietose
1. Bausmės
atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip
nustatyta 65 straipsnyje.
2. Įkalinimo
įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti
šių nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
78 straipsnis.
Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus
apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo
priemonių atstovai.
2. Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų
Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms
dirbti. Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti
protestą, kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu
su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų
komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas
prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų
komisija, kuriai jie pareikšti.
81 straipsnis.
Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų
skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus
rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1) apygardoje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) apygardoje
negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo
suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3) už kiekvieną
kandidatų sąrašą ir už visus kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.
2. Pagal už
kiekvieną kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui
atskirai sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminiame sąraše
pirmesniu įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų
kandidatai yra gavę po lygiai arba mažiau negu šioje rinkimų apygardoje renkama
tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas pareiškinių
dokumentų eilėje.
3. Apygardos
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų
komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus
apygardoje negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
82
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius rinkimų
rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų
apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2. Mandatai
kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas
sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Partijos, politinės organizacijos
kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant
mandatus) tik tuomet, jeigu jis gavo ne mažiau kaip 4 procentus, o koalicijos
kandidatų sąrašas - ne mažiau kaip 6 procentus rinkėjų balsų. Jeigu už sąrašus,
dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų
balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus
nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už
kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų,
turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio
skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų
paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
3.
Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo
sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų
skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4. Už kiekvieną
sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal sąrašus
kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam
sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos
likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai
surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems
atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų
liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.
Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal
eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam
nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie
mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų
metodu.
6. Sąraše
kandidatai gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.
83 straipsnis.
Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas
1. Galutinius rinkimų rezultatus,
išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus šioje
apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas
po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po
rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos atstovo
rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų
rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos
rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne
vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų
rezultatus.
2. Jeigu
Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą
arba priima sprendimą dėl nebesančio tarybos nario vietos, tai rinkimų
rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir tarybos narių pažymėjimus
pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po
rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms
paskirstant mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus
tose apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.
Užstatas grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda
valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų
balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo
lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir
rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali
nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
89 straipsnis. Baigiamosios
nuostatos
Šio Įstatymo 2
straipsnio nuostatos dėl kitų nuolatinių administracinio vieneto gyventojų,
turinčių leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, dalyvavimo savivaldybių
rinkimuose ir
24 straipsnio nuostatos dėl šių asmenų įrašymo į rinkėjų sąrašus taikomos nuo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo
tvarkos konstitucinio įstatymo 1 straipsnyje nustatytos dienos.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999
10 19, Žin., 1999, Nr. 93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000
09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02
20, Žin., 2001, Nr. 21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-10-02)
autrap@lrs.lt
80 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų
sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1. Partijos,
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai
rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo
protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per
24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip
per 24 valandas.
2. Apygardos
rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti
apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų
surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo.
3. Apygardų
komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos
narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o
nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Apygardos
rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų
komisijos balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo
dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti
apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi
protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar
negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.
5. Partijos,
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai į tarybos
narius, tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo bet
kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas
po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo ar po to, kai paaiškėjo
apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus
išnagrinėja per 5 dienas. Jo sprendimai įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1939,
2000 09 19, Žin., 2000, Nr.84-2532 (2000 10 06), įsigalioja nuo 2001 01 01
81
straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų
skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus
rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1) apygardoje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) apygardoje
negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo
suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3) už kiekvieną
kandidatų sąrašą ir už visus kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.
2. Pagal už kiekvieną
kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui atskirai
sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminiame sąraše pirmesniu
įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų
kandidatai yra gavę po lygiai arba mažiau negu šioje rinkimų apygardoje renkama
tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas pareiškinių
dokumentų eilėje.
3. Apygardos
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų
komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus
apygardoje negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
91 straipsnis.
Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir išrinkto
savivaldybės tarybos nario mandato netekimas
1.
Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Respublikos
Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario
pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio
veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su
Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo
pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra
nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės
kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo
pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo
pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir
darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos savivaldybės
tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio
pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas
ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios
įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio
vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su tos savivaldybės
įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su
tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo
(valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės
bendrovės vadovo pareigomis.
2.
Jeigu asmuo, kuris eina pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus
nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės
tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir atsisakyti tų pareigų arba išrinkto
savivaldybės tarybos nario mandato. Išrinktas savivaldybės tarybos narys,
apsisprendęs atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, ne vėliau kaip
likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos paduoda
Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą
pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi
šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne
vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos
priima sprendimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir
mandato naujam savivaldybės tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų
sąrašo kandidatai į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą,
apsisprendę atsisakyti išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat
turi paduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės
tarybos nario mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės
tarybos narys ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo
posėdžio dienos nustatyta tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad
jis atsisako pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis,
Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7
dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl
šio savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.
3.
Šio straipsnio 2 dalies nuostata dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario prievolės
apsispręsti ir atsisakyti pareigų, nesuderinamų su tarybos nario mandatu, arba
išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato ne vėliau kaip likus 10 dienų iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos netaikomi asmenims, kurių einamų
pareigų įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero
įgaliojimams: savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės
administracijos direktoriaus pavaduotojui, savivaldybės mero politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir savivaldybės tarybos
sekretoriui.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
savivaldybių
tarybų rinkimų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1.
1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias
priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos
piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos
rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas,
p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos
direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409) ir 2013 m. gegužės 13 d.
Tarybos direktyva 2013/19/ES (OL 2013 L 158, p. 231).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.
93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. vasario 25 d.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių
papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal
priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1
daliai.
Pakeitimai:
16.1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.2.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289
(2005-01-22)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881
STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2079,
2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2235,
2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87
straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų
savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2373,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-399, 2005-11-17,
Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-462, 2005-12-20,
Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1001,
2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1423,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-222,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-615,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.
Šis
įstatymas neteko galios 2010 rugsėjo 23 d.
Įstatymo
galiojimo pakeitimai:
31.1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1006,
2010-09-14, Žin., 2010, Nr. 112-5688 (2010-09-23)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
32.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-848,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
33.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-968,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4523 (2010-07-20)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2010 m. liepos 20 d.
Šio
įstatymo atitaisymas
skelbtas:
Žin., 2010, Nr. 141 (2010-12-02)
34.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1225,
2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7792 (2010-12-28)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
35.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-2267,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5976 (2012-10-13)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 35, 36, 87, 89, 90 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
36.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-689,
2013-12-17, Žin., 2013, Nr. 140-7066 (2013-12-30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. kovo 1 d.
37.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-966,
2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-11, i. k. 2014-10139
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2014-07-12.
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-02-09,
Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006
M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI
2.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-05-11, Žin., 2011, Nr.
58-2771 (2011-05-14)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO (2010 M. BIRŽELIO 30 D. REDAKCIJA) 34
STRAIPSNIO, 83 STRAIPSNIO 2, 3, 4, 5 DALIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ
PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO BEI FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO
(2010 M. GEGUŽĖS 18 D. REDAKCIJA) 3 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
3.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-11-17,
Žin., 2011, Nr. 141-6634 (2011-11-22)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO (2010 M. BIRŽELIO 30
D. REDAKCIJA) 89 STRAIPSNIO 1 DALIES, 90 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2014-07-14)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
371 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija apie kandidatą:
1) informacija apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius, kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėje partijoje ir asociacijose; šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodyti duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; turima pilietybė; taip pat ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra; šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodyti duomenys;
2) kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos;
4) privačių interesų deklaracija;
5) ar kandidatas dalyvauja visuomeninėje veikloje;
6) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti.
2. Informacija apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus gimimo vietą, pilietybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.
3. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija arba iškėlęs rinkimų komitetas, arba kad išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai, savivaldybės pavadinimas) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami neterminuotai.
4. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2786, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02278
1995-02-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — versión
originali versija
Tekstas šią datą