Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kartu veikiančiais asmenimis laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal šioje dalyje nurodytą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.

Jeigu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi juridinis asmuo, šio juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, nariu negali būti asmuo, atitinkantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą.

Fizinis arba juridinis asmuo ar kartu veikiantys asmenys, nusprendę įsigyti tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus balsavimo teisių ir (arba) įstatinio kapitalo dalį, lygią arba viršijančią 20 procentų, arba tokią dalį, kuri leistų fiziniam arba juridiniam asmeniui ar kartu veikiantiems asmenims daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklai, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją, reikalingą įvertinti, ar šie asmenys atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalies, lygios arba viršijančios 20 procentų, arba tokios dalies, kuri leistų fiziniam arba juridiniam asmeniui ar kartu veikiantiems asmenims daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklai, negali įsigyti fizinis arba juridinis asmuo ar kartu veikiantys asmenys, jeigu jie neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir jeigu negautas priežiūros institucijos pritarimas įsigijimo sandoriui.

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovo pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai skiriamas arba planuojamas rinkti tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovas gali pradėti eiti pareigas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai.

Šio straipsnio 4 ir 41 dalyse nurodyti priežiūros institucijos pritarimai išduodami šio įstatymo 22 straipsnio 51 ir 7 dalyse nustatyta tvarka.

Asmuo gali būti įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus ir pateikia priežiūros institucijai šiuos dokumentus, duomenis ir informaciją:

Paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma negali viršyti 500 eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo laikymąsi tarpusavio skolinimo platformoje privalo užtikrinti tos platformos operatorius.

Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos visos šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas.

Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, jeigu tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra finansų įstaiga, taip pat atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu tarpusavio skolinimo platformos operatorius veikia, asmeniui taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 000 eurų.

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo parengti ir patvirtinti veiklos tęstinumo planą, numatantį priemones ir procedūras, skirtas užtikrinti, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla būtų vykdoma nuolat ir nenutrūkstamai, taip pat užtikrinančias sklandų vartojimo kredito sutarčių administravimą ir nepertraukiamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą nenumatytų aplinkybių atvejais.

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo nuolat laikytis šių reikalavimų:

Ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 61 dalyje nurodytu atveju.

Ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 61 dalyje nurodytu atveju.

Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius savo interneto svetainėje privalo skelbti šią informaciją:

Iki vartojimo kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kitos šiame įstatyme nurodytos informacijos, paskolos davėjui privalo pateikti šią informaciją:

Iki vartojimo kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo supažindinti paskolos davėją su paskolos davėjo prisiimama rizika (operatoriaus nemokumo rizika, pasitraukimo iš veiklos rizika, interesų konflikto rizika, vartojimo kredito gavėjo nemokumo rizika, netinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo rizika ir kitomis konkrečiam tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ir jo veiklai būdingomis rizikos rūšimis).

Iki vartojimo kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kitos šiame įstatyme nurodytos informacijos, vartojimo kredito gavėjui privalo pateikti informaciją apie vartojimo kredito gavėjo, paskolos davėjo ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teises ir pareigas, susijusias su tarpusavio skolinimu.

Priežiūros institucija turi teisę detalizuoti tarpusavio skolinimo, tarpusavio skolinimo platformos ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklos reikalavimus.

Kiekvienas fizinis asmuo (toliau šiame straipsnyje – asmuo) turi teisę priežiūros institucijai pateikti prašymą neleisti jam sudaryti vartojimo kredito sutarčių, pakeisti šį prašymą ar jo atsisakyti. Prašyme neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių turi būti nurodytas terminas, per kurį asmeniui nebūtų leidžiama sudaryti minėtų sutarčių. Prašymų neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių pateikimo, šių prašymų pakeitimo ir atsisakymo tvarką nustato priežiūros institucija.

Prašymą neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių pateikęs asmuo nedelsiant įrašomas į priežiūros institucijos tvarkomą Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Sąrašas). Pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nurodytam terminui, asmuo, kuriam neleidžiama sudaryti minėtų sutarčių, išbraukiamas iš Sąrašo.

Asmenys įrašomi į Sąrašą ir išbraukiami iš jo priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Asmeniui, įrašytam į Sąrašą, neleidžiama sudaryti vartojimo kredito sutarčių jo prašyme nurodytą laikotarpį. Jeigu asmens prašyme neleisti jam sudaryti vartojimo kredito sutarčių nenurodytas terminas, per kurį jam nebūtų leidžiama sudaryti minėtų sutarčių, laikoma, kad šis terminas yra 2 metai nuo asmens įrašymo į Sąrašą dienos.

Asmeniui, piktnaudžiaujančiam teise sudaryti vartojimo kredito sutartis, teismas įstatymų nustatyta tvarka gali uždrausti sudaryti vartojimo kredito sutartis. Prašymą uždrausti asmeniui sudaryti vartojimo kredito sutartis arba prašymą panaikinti draudimą sudaryti vartojimo kredito sutartis turi teisę teismui pateikti asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Kreiptis į teismą dėl draudimo sudaryti vartojimo kredito sutartis panaikinimo turi teisę taip pat ir asmuo, kuriam buvo uždrausta sudaryti vartojimo kredito sutartis. Prašymai uždrausti asmeniui, piktnaudžiaujančiam šia teise, sudaryti vartojimo kredito sutartis arba prašymai panaikinti draudimą sudaryti vartojimo kredito sutartis mutatis mutandis nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXVIII skyriuje nustatyta tvarka. Teismas per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo uždrausti asmeniui, piktnaudžiaujančiam šia teise, sudaryti vartojimo kredito sutartis arba panaikinti draudimą sudaryti vartojimo kredito sutartis įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo kopiją priežiūros institucijai. Priežiūros institucija gauto teismo sprendimo pagrindu asmenis įrašo į Sąrašą teismo sprendime nurodytam laikotarpiui arba išbraukia iš jo.

Vartojimo kredito davėjams ir vartojimo kredito tarpininkams draudžiama sudaryti vartojimo kredito sutartį su įrašytu į Sąrašą asmeniu. Patikra, ar asmuo nėra įrašytas į Sąrašą, atliekama sprendimo dėl vartojimo kredito suteikimo priėmimo momentu. Vartojimo kredito sutartis, sudaryta su į Sąrašą įrašytu asmeniu, laikoma negaliojančia.

Vartojimo kredito davėjai ir vartojimo kredito tarpininkai turi teisę naudotis asmenų, įtrauktų į Sąrašą, duomenimis priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Vartojimo kredito davėjai privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti vartojimo kredito gavėjų skundus (prašymus), susijusius su vartojimo kredito davėjų teikiamomis paslaugomis (toliau – skundai).

Vartojimo kredito davėjas privalo išnagrinėti rašytinį vartojimo kredito gavėjo skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė vartojimo kredito gavėjas ir vartojimo kredito davėjas. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių vartojimo kredito davėjas negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio vartojimo kredito gavėjas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito gavėjų skundus nagrinėja neatlygintinai.

Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai.

Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra numatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.

Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

Vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas (tarpusavio skolinimo atveju) privalo vartojimo kredito gavėjo prašymu, pateiktu raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu vartojimo kredito gavėjui atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą vartojimo kredito gavėjo prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam kaip 3 mėnesių, laikotarpiui, kai vartojimo kredito gavėjas nebetenkina pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį priimtame priežiūros institucijos teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykiu, ir yra bent viena iš šių aplinkybių:

Atidėjus įmokų mokėjimą, bendru vartojimo kredito sutarties šalių sutarimu perskaičiuojamos atidėtos įmokos ir sudaromas atnaujintas įmokų mokėjimo grafikas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu apskaičiuotos palūkanos mokamos vartojimo kredito sutarties šalių susitarimu.

Vartojimo kredito sutarties šalių susitarimu gali būti nustatytas ilgesnis, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas, įmokų mokėjimo atidėjimo laikotarpis.

Vartojimo kredito davėjas, prieš vienašališkai pakeisdamas vartojimo kredito sutarties sąlygas, vartojimo kredito gavėjui turi pateikti patvariojoje laikmenoje šią informaciją:

Kredito davėjas tais atvejais, kai reikalingas kredito gavėjo sutikimas, privalo kredito gavėjui suteikti ne trumpesnį kaip 30 dienų apsvarstymo laikotarpį, skirtą informacija pagrįstam sprendimui dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo priimti.

Apsvarstymo laikotarpis pradedamas skaičiuoti kitą dieną po tos dienos, kai kredito davėjas pateikia kredito gavėjui šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie kredito sutarties sąlygų pakeitimą.