LegalizeLietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas
Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal šiame Įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras.
Ekonominės piniginės sankcijos, baudos už nusikalstamas veikas, teismų priteistos sumos ir procesinės baudos priverstinai išieškomos pagal šiame Įstatyme, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose priverstinį išieškojimą, nustatytas procedūras.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai.
Mokesčių administratorius išieškojimo teisę gali perduoti kitai valstybei įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais.
Mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, vykdo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Jeigu mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ir perduoda sprendimą vykdyti antstoliui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, kai mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui. Mokesčių administratorius, pradėjęs vykdyti išieškojimą iš asmens šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais, privalo kas 30 dienų patikrinti, ar antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš to asmens turto arba atsirado kitų šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų, kuriais mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui.
Mokesčių administratoriui nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens turto, mokesčių administratorius šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Dėl su mokesčių administravimo procedūromis susijusių svarbių priežasčių mokesčių administratorius šioje dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 45 dienoms. Nemokestinės nepriemokos atveju terminas negali būti pratęsiamas.
Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius priima sprendimą, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Vertindamas, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia į aplinkybes, ar asmuo turi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą. Detalią mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, kuriems esant mokesčių administratorius priima sprendimą, mokestinių nepriemokų rūšis ir (arba) atvejus, kuriais mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui, ir šio sprendimo priėmimo terminus nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Jeigu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius nustato, kad asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, arba asmens turimas turtas ir (ar) pajamos neatitinka kriterijų, kuriems esant turi būti priimamas sprendimas, mokesčių administratorius vykdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, iki gauna informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą. Gavęs informacijos, kad asmuo įgijo turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius per 20 dienų po to, kai sužinojo apie šias aplinkybes, priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Perdavęs sprendimą vykdyti antstoliui, mokesčių administratorius nutraukia sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais tik tada, kai gauna iš antstolio informaciją apie tai, kad jis pradėjo vykdyti sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos išieškojimą.
Jeigu per ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos šio Įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymą, nustatyta tvarka buvo sustabdytas išieškojimas arba nebuvo vykdomas išieškojimas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, šio straipsnio 6 dalyje nustatytas ne ilgesnis kaip 180 dienų terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo dienos, kurią mokesčių administratorius nustatė, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių nebuvo atliekami išieškojimo veiksmai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2805, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12622
113 straipsnis. Beviltiška mokestinė nepriemoka ir baudos pripažinimas beviltiška
Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai:
1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus);
2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką;
3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.
Jeigu vykdant priverstinį išieškojimą nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda už administracinį nusižengimą, neišieškota bauda ar jos dalis pripažįstama beviltiška, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas.
TAR pastaba. 2 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas).
Tais atvejais, kai bauda paskirta už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taikomos iki įstatymo Nr. XII-2312 įsigaliojimo (2017-01-01) galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2312, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10422
Mokestinei nepriemokai, pripažintai beviltiška šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, ir neišieškotai baudai už administracinį nusižengimą ar jos daliai, pripažintai beviltiška šio straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į jas neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas. Nustačius, kad yra galimybė ir tikslinga šioje dalyje nurodytas mokestinę nepriemoką ir neišieškotą baudą ar jos dalį priverstinai išieškoti, jos išieškomos.
TAR pastaba. 3 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas).
Tais atvejais, kai bauda paskirta už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taikomos iki įstatymo Nr. XII-2312 įsigaliojimo (2017-01-01) galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2312, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10422
Mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos tvarką ir mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.
Nesumokėta bauda ar jos dalis pakartotinai gali būti perduota antstoliui priverstinai išieškoti Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.
TAR pastaba. 5 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas).
Tais atvejais, kai bauda paskirta už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taikomos iki įstatymo Nr. XII-2312 įsigaliojimo (2017-01-01) galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2312, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10422
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)
Nr. XII-602, 2013-11-19, Žin., 2013, Nr. 124-6281 (2013-12-05)
VI SKYRIUS
MOKESTINIS PATIKRINIMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo, nemokestinių prievolių administravimo ir mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2805, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12622
Šis Įstatymas taip pat skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, įgyvendinimą.
3 straipsnis. Mokesčių teisinis reglamentavimas
Mokesčių teisės aktų sistemą sudaro mokesčių įstatymai ir šių įstatymų pagrindu priimti įstatymų lydimieji teisės aktai.
Atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu.
Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Šio straipsnio 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jeigu šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis, teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kai šie mokesčių įstatymai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3086, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14361
Nr. XIII-3238, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15875
Nr. KT67-N6/2021, 2021-05-13, paskelbta TAR 2022-07-01, i. k. 2022-14281
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
Visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.
4 straipsnis. Mokesčio lengvatos
Mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai, reglamentuojantys tų mokesčių apskaičiavimo tvarką. Šis Įstatymas gali nustatyti mokesčio, baudų ar delspinigių mokėjimo lengvatas, nesusijusias su mokesčio apskaičiavimo tvarka arba mokesčio tarifu. Laikinos mokesčių lengvatos, kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomos ir specialiuose Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose mokesčių lengvatų įstatymuose.
Specialiu mokesčių lengvatų įstatymu laikomas įstatymas, kuris nustato apmokestinimo tvarkos išimtis, nenumatytas šio Įstatymo 13 straipsnyje išvardytų mokesčių įstatymuose, ir priimtas išimtinai šių lengvatų nustatymo tikslais.
6 straipsnis. Apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai
Apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindiniai principai yra šie: mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą.
7 straipsnis. Mokesčių mokėtojų lygybės principas
Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs.
8 straipsnis. Teisingumo ir visuotinio privalomumo principas
Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.
Mokesčių lengvatos, kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, negali būti individualaus pobūdžio, pažeidžiančios proporcingą mokesčių naštos paskirstymą.
Mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.
9 straipsnis. Apmokestinimo aiškumo principas
Mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti.
11 straipsnis. Mokesčių įstatymų įgyvendinimas
Mokesčių įstatymus įgyvendinančius lydimuosius teisės aktus leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas, – Finansų ministerija. Spręsdamos klausimus, priskirtus jų kompetencijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Finansų ministerija gali pavesti centriniam mokesčių administratoriui priimti lydimuosius teisės aktus, nustatančius atitinkamas mokesčių įstatymų įgyvendinimo taisykles. Kitoms institucijoms įgyvendinti mokesčio įstatymą gali būti pavesta tik įsakmiai mokesčių įstatymuose nurodytais atvejais.
12 straipsnis. Mokesčio įstatymo aiškinimas
Apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus, pasikonsultavusi su visuomene, teikia ir skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos muitinės ir Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos administruojamų mokesčių įstatymų apibendrintus paaiškinimus, pasikonsultavę su visuomene, teikia ir skelbia atitinkamai Aplinkos ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir Žemės ūkio ministerija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
Apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais.
Mokesčių administratorius, šviesdamas, konsultuodamas ir kontroliuodamas mokesčių mokėtojus mokesčių mokėjimo klausimais, turi atsižvelgti į atitinkamo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo turinį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)
III SKYRIUS
MOKESČIAI
15 straipsnis. Mokesčių administratorius
Valstybės institucija, atsakinga už šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija.
Už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – muitinė). Šio Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 punktuose išvardytus mokesčius muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus. Administruojanti muitus ir šioje dalyje nurodytus mokesčius muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas – centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga (jeigu šios nuostatuose yra numatytas mokesčių administravimo funkcijų atlikimas) – vietos mokesčių administratoriais, jeigu šis Įstatymas ar kiti teisės aktai nenustato kitaip.
Jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus šiame Įstatyme arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)
17 straipsnis. Valstybinė mokesčių inspekcija
Valstybinė mokesčių inspekcija – prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsteigta institucija.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose vadinama Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos yra biudžetinės įstaigos, turinčios savo sąskaitų banke, antspaudus ir bendrą simboliką.
Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais įstatymais, įstatymų lydimaisiais teisės aktais bei savo nuostatais. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatus tvirtina finansų ministras, o teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas.
18 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra
Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro:
1) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos – centrinis mokesčių administratorius;
2) teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai.
19 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai
Pagrindiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai yra:
1) padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas;
2) įgyvendinti mokesčių įstatymus;
3) užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai įgyvendindami, kai centrinis ir vietos mokesčių administratoriai atlieka įstatymų jiems pavestas funkcijas.
23 straipsnis. Muitinė
Muitinės ir jos pareigūnų teisinį statusą reglamentuoja Muitinės įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1390, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12060
24 straipsnis. Mokesčių administratoriaus pareigūnų mokymo organizavimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos privalomai organizuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų mokymą (kvalifikacijos kėlimą) pagal tam tikslui parengtas mokymo programas.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos privalo užtikrinti visų Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.
Priimti dirbti nauji Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai privalo išklausyti įvadinį kursą bendrais mokesčių ir jų administravimo klausimais.
Muitinės pareigūnų mokymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1390, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12060
25 straipsnis. Centrinio mokesčių administratoriaus funkcijos
Centrinis mokesčių administratorius pagal kompetenciją atlieka tokias pagrindines funkcijas:
1) organizuoja mokesčių mokėtojų švietimą ir konsultavimą;
2) teikia apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
3) nustato mokesčių mokėtojų aptarnavimo prioritetus ir procedūras;
4) vietos mokesčių administratoriui nustato mokestinių prievolių bei sumokėtų mokesčių apskaitos procedūras ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
5) nustato mokesčių permokų (skirtumų) ir nepagrįstai (neteisingai) išieškotų mokesčių, baudų bei delspinigių grąžinimo (įskaitymo) procedūras;
6) nustato mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolės prioritetus bei procedūras;
7) kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai;
8) nustato mokestinių nepriemokų išieškojimo prioritetus ir procedūras;
9) nagrinėja mokestinius ginčus;
10) sprendžia dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikavimo“ (toliau – Daugiašalė konvencija), taikymo klausimus. Šią funkciją kaip centrinis mokesčių administratorius atlieka tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2352, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12442
11) atstovauja valstybės interesams teismuose ir kitose institucijose;
12) kaupia ir apibendrina geriausią įvairių procedūrų mokesčių administravimo srityje atlikimo praktiką ir su ja supažindina vietos mokesčių administratorius;
13) Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos pavedimu priima mokesčių įstatymų lydimuosius teisės aktus bei rengia jų projektus;
14) priima įstatymų lydimuosius teisės aktus, kurių leidimas priklauso centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai;
15) teikia Finansų ministerijai pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų mokesčių klausimais įgyvendinimo, mokesčių administravimo gerinimo;
16) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybinėmis, visuomeninėmis, tarptautinėmis bei kitomis įstaigomis ir institucijomis;
17) kaip kompetentinga institucija bendradarbiauja su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis);
18) koordinuoja, kontroliuoja ir metodiškai vadovauja vietos mokesčių administratoriaus darbui bei periodiškai įvertina jo darbo rezultatus;
19) valdo mokesčių mokėtojų registrą. Šią funkciją kaip centrinis mokesčių administratorius vykdo tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos;
20) nustato į biudžetą mokamų mokesčių apskaitos politiką ir tvarko į biudžetą mokamų mokesčių apskaitą;
21) analizuoja mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, įgyvendina mokestinių prievolių nevykdymo prevenciją.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
Kitos centrinio mokesčių administratoriaus funkcijos nurodytos jo nuostatuose, šiame bei kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose. Centrinis mokesčių administratorius gali atlikti visas pagal šį Įstatymą vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, jeigu tai yra nustatyta centrinio mokesčių administratoriaus nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)
Nr. XI-1159, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7416 (2010-12-11)
31 straipsnis. Bendradarbiavimas su kitais asmenimis
Mokesčių administratorius, siekdamas efektyviau atlikti savo funkcijas, su asmenimis, nenurodytais šio Įstatymo 27–30 straipsniuose, gali sudaryti tam tikrų funkcijų atlikimo perdavimo, paslaugų gavimo ar kitas sutartis, pasirašyti tarpusavio susitarimų memorandumus.
33 straipsnis. Mokesčių administratoriaus teisės
Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:
1) gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, mokesčių administravimo ir kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kitų konkrečiai įvardytų asmenų, įskaitant naudos gavėjus, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1441, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11753
Nr. XIII-2586, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20554
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
2) šio Įstatymo nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo teritoriją, pastatus ir patalpas;
3) laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo finansinės apskaitos (toliau – apskaita), sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
4) užantspauduoti ir (ar) užplombuoti mokesčių mokėtojo dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas, patalpas, įrengimus; uždaryti teritoriją ar jos dalis;
5) paimti produkcijos (prekių) mėginius ar pavyzdžius, atlikti kontrolinius pirkimus;
6) daryti žymas mokesčių mokėtojo dokumentuose, kad būtų išvengta jų klastojimo;
7) duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais;
8) priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas;
9) Neteko galios nuo 2017-01-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XII-2312, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10422
10) atlikti pats arba pareikalauti iš kitų kompetentingų institucijų atlikti kontrolinius matavimus, kompiuterinių programų bei jų duomenų patikrinimus, materialinių vertybių inventorizaciją ir kitus faktinius tikrinimus;
11) įrengti skaitiklius bei matavimo prietaisus mokesčių mokėtojo saugyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudojamuose įrenginiuose;
12) kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakingas mokesčių administratorius, centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarka stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus;
13) kai kyla pagrįstas įtarimas, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas, nurodyti asmenims pateikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta forma ir tvarka paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti;
14) kreiptis į mokesčių mokėtoją, kitus fizinius ir juridinius asmenis (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) ir duoti nurodymus pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas;
15) taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus;
16) finansų ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidžiant reikalavimo teisę mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui;
17) pagal savo kompetenciją pareikšti ieškinį teismui dėl sandorio ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu; būti ieškovu ar atsakovu teisme kitose bylose;
18) atlikti mokestinį tyrimą;
19) nepažeisdamas įstatymų garantuojamo asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
20) atleisti mokesčių mokėtoją ar trečiąjį asmenį nuo mokesčių administratoriaus kompetencijai priklausančiuose įgyvendinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymo, jeigu tinkamas mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės įvykdymas užtikrinamas centrinio mokesčių administratoriaus pripažintomis lygiavertėmis alternatyviomis priemonėmis;
21) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka priimti automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamus sprendimus;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2104, 2019-05-07, paskelbta TAR 2019-05-13, i. k. 2019-07640
22) užkardydamas galimai neteisėtus asmenų veiksmus ir saugodamas valstybės finansų sistemą nuo galimos žalos, analizuodamas mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, nustatydamas kontrolės prioritetus ir vykdydamas pridėtinės vertės mokesčio skirtumo grąžinimo kontrolę, atlikdamas mokestinį tyrimą ir (ar) mokestinį patikrinimą, vykdydamas susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio procedūrą, taip pat administruodamas jo kompetencijai priskirtinus mokesčius, gauti, atsižvelgiant į konkretų asmens duomenų gavimo poreikį, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie mokesčių mokėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims) pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamų veikų finansų sistemai, taip pat apie mokesčių mokėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims) priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius dėl šių nusikalstamų veikų;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
23) naudotis kitomis mokesčių ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2104, 2019-05-07, paskelbta TAR 2019-05-13, i. k. 2019-07640
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)
Nr. XI-1875, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7766 (2011-12-31)
Nr. XI-2078, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 76-3927 (2012-06-30)
Nr. XII-795, 2014-03-20, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04029
34 straipsnis. Mokesčių administratoriaus veiksmų įforminimas
Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.
35 straipsnis. Mokesčių administratoriaus atsakomybė
Mokesčių administratorius, savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu padaręs žalos mokesčių mokėtojui, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Mokesčių administratoriaus pareigūnai, kurių tiesioginiais veiksmais ar neveikimu buvo padaryta žalos, atsako Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Mokesčių administratoriaus pareigūnas, atlikęs neteisėtus veiksmus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKESČIŲ MOKĖTOJAS. JO TEISĖS IR PAREIGOS
36 straipsnis. Mokesčių mokėtojo teisės
Mokesčių mokėtojas turi teisę:
1) iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti;
2) gauti konsultacijas mokesčių mokėjimo klausimais;
3) reikalauti laiku grąžinti (įskaityti) mokesčio permokas;
4) asmeniškai dalyvauti arba būti atstovaujamas (jei įstatymai tokio atstovavimo tiesiogiai nedraudžia) savo atstovo pagal įstatymą ar įgalioto atstovo esant santykių su mokesčių administratoriumi, taip pat mokestinį ginčą nagrinėjančiose institucijose;
5) dalyvauti mokestinio patikrinimo procese;
6) teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto;
7) gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu;
8) nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo;
9) reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų;
10) reikalauti užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą;
11) reikalauti atlyginti neteisėta mokesčių administratoriaus veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą;
12) įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar jo neatlikimą;
13) tvarkyti mokesčių apskaičiavimo teisingumui pagrįsti reikalingus asmens duomenis;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2104, 2019-05-07, paskelbta TAR 2019-05-13, i. k. 2019-07640
14) pareikšti savo požiūrį dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų, kurie grindžiami automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, ir reikalauti, kad tokius sprendimus peržiūrėtų ir motyvuotus paaiškinimus dėl jų pateiktų ar juos pakeistų tam įgaliotas mokesčių administratoriaus pareigūnas;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2104, 2019-05-07, paskelbta TAR 2019-05-13, i. k. 2019-07640
15) naudotis kitomis šio ir kitų įstatymų bei jų lydimųjų teisės aktų suteiktomis teisėmis.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2104, 2019-05-07, paskelbta TAR 2019-05-13, i. k. 2019-07640
37 straipsnis. Mokesčių mokėtojų konsultavimas
Konsultacijas konkrečiais mokesčių mokėjimo klausimais mokesčių mokėtojams teikia mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir būdais.
Mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis jam pateikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)
38 straipsnis. Informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumas, asmens duomenų apsauga ir viešinimas
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
Informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams.
Paslaptyje nelaikoma tokia informacija:
1) mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (išskyrus fizinio asmens kodą), taip pat atskiruose registruose ar informacinėse sistemose suteikti asmens, kuris yra mokesčių mokėtojas, identifikaciniai numeriai (išskyrus fizinio asmens kodą);
2) įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą ir į kitus registrus ar informacines sistemas, kuriose suteikiami identifikaciniai numeriai, datos, taip pat išregistravimo datos;
3) mokesčių mokėtojo (išskyrus fizinį asmenį) sumokėtų (įskaitytų) mokesčių sumos. Mokesčių mokėtojo – fizinio asmens sumokėtų (įskaitytų) mokesčių sumos nelaikomos paslaptyje įstatymų nustatytais atvejais;
4) mokesčių mokėtojo (išskyrus fizinį asmenį) mokestinės nepriemokos sumos. Mokesčių mokėtojo – fizinio asmens mokestinės nepriemokos sumos nelaikomos paslaptyje įstatymų nustatytais atvejais;
5) informacija, susijusi su mokesčių teisės aktų pažeidimais, kai mokesčių mokėtojo kaltė už mokesčio įstatymo pažeidimus įrodyta. Mokesčių mokėtojo kaltė laikoma įrodyta, kai mokesčių mokėtojas per įstatymų nustatytus terminus ir įstatymų nustatyta tvarka neapskundė mokesčių administratoriaus veiksmų arba kai apskundus mokesčių administratoriaus veiksmus skundą nagrinėjanti institucija savo sprendimu jų nepripažįsta neteisėtais ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas įstatymų nustatytais terminais ir tvarka neapskundė, arba kai skundą nagrinėjančios institucijos sprendimas, kuriuo mokesčių administratoriaus veiksmai nepripažįstami neteisėtais, yra galutinis;
6) mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo, mokesčių teisės pažeidimų prevencijos, trečiųjų asmenų informavimo ir jų teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo tikslais centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka skelbiami šie asmenų duomenys (fizinių asmenų atveju duomenys skelbiami atlikus paiešką pagal mokesčių mokėtojo identifikacinius duomenis, leidžiančius vienareikšmiškai identifikuoti asmenį):
juridinių asmenų duomenys: juridinio asmens teisinė forma ir jo pavadinimas, juridinio asmens teisinis statusas ir šio teisinio statuso galiojimo pradžios data, juridinio asmens identifikacinis numeris, juridinio asmens interneto svetainės adresas (jeigu juridinis asmuo turi interneto svetainę). Šie juridinių asmenų duomenys gaunami iš Juridinių asmenų registro ir skelbiami tol, kol juridinis asmuo išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro. Kai mokesčių mokėtojas yra investicinis fondas ar pensijų fondas, kuriam mokesčių įstatymuose nustatytos atitinkamos mokestinės prievolės, mutatis mutandis taikomos šio papunkčio nuostatos;
informacija apie mokesčių mokėtoją – juridinį asmenį arba individualia veikla užsiimantį fizinį asmenį, kuris neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų: minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančio juridinio asmens identifikacinis kodas, juridinio asmens pavadinimas, minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančio individualia veikla užsiimančio fizinio asmens vardas ir pavardė, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento numeris, informacija apie veiklos vykdymo teritoriją (vietą), laikotarpis, kuriuo mokesčių mokėtojas bus laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Duomenų skelbimo laikotarpis – terminas, iki kada asmuo laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų;
duomenys apie visus asmenis, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, ir fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą: visais atvejais skelbiama informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi juridinis asmuo, papildomai skelbiamas juridinio asmens – pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir šio kodo galiojimo pradžios data; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi fizinis asmuo, papildomai skelbiami šie fizinio asmens duomenys: fizinio asmens, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, vardas ir pavardė, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir data, nuo kada mokesčių mokėtojas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas; jeigu vykdoma individuali veikla, papildomai skelbiami šie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos pažymos numeris, informacija apie individualios veiklos rūšį, o jeigu išduotas verslo liudijimas, papildomai skelbiami šie duomenys: verslo liudijimo galiojimo data, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kodas, verslo liudijimo numeris, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, pavadinimas ir vykdymo teritorija. Šie duomenys skelbiami tol, kol asmuo, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, netenka pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statuso, o kai vykdoma individuali veikla, ‒ kol asmuo nutraukia individualią veiklą;
7) mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo, trečiųjų asmenų teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo, mokesčių teisės pažeidimų prevencijos tikslais centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka skelbiami šie duomenys apie paramos gavėjo statusą įgijusius asmenis (turinčius paramos gavėjo ar meno kūrėjo, turinčio paramos gavėjo statusą, teisinį statusą): juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens vardas ir pavardė, paramos gavėjo statuso suteikimo data, paramos gavėjo identifikacinis numeris (išskyrus fizinio asmens kodą) ir savivaldybė, kurioje yra (veikia) šis paramos gavėjas, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento (individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo) numeris, informacija apie tai, ar fizinis asmuo turi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą, informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas. Fizinių asmenų atveju duomenys skelbiami atlikus paiešką pagal mokesčių mokėtojo identifikacinius duomenis, leidžiančius vienareikšmiškai identifikuoti asmenį. Šie duomenys skelbiami tol, kol asmuo netenka paramos gavėjo statuso;
8) kita pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paslaptimi nelaikoma informacija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją mokesčių administratorius gali paskleisti be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios. Jei įstatymai nenustato ko kita, mokesčių administratoriaus turimos nelaikomos paslaptimi informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims atvejus, būdus, mastą ir tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)
40 straipsnis. Mokesčių mokėtojo pareigos
Mokesčių mokėtojas privalo:
1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę;
2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių;
3) teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis;
4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais;
5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus;
6) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus;
7) sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją;
8) pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją;
9) šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitos užsienio kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoje atidarymą;
10) šio Įstatymo 421 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie šio Įstatymo 421 straipsnyje nurodytus sandorius;
11) šio Įstatymo 422 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenis;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2038, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18853
12) šio Įstatymo 423 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai važtaraščių ir kitų prekių gabenimo dokumentų duomenis;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2038, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18853
13) Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, būdais ir tvarka fiksuoti atsiskaitymų už parduodamas prekes (kai prekės superkamos, – superkamas prekes) ir teikiamas paslaugas duomenis;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-293, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11761
14) šio Įstatymo 424 straipsnyje nustatyta tvarka teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai šio straipsnio 13 punkte nurodytus duomenis;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-293, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11761
15) atlikti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2038, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18853
Nr. XIV-293, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11761
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1875, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7766 (2011-12-31)
Nr. XI-2078, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 76-3927 (2012-06-30)(papildyta nauju 10 punktu)
43 straipsnis. Mokesčių mokėtojų registras
Mokesčių mokėtojų apskaitai tvarkyti bei mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir išskaičiavimo teisingumo kontrolei sudaromas bendras mokesčių mokėtojų registras.
Mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga) registruoja visus asmenis, kurių registravimas yra privalomas pagal šio Įstatymo 45 straipsnį.
44 straipsnis. Mokesčių mokėtojų registro tvarkymas
Mokesčių mokėtojų duomenų rinkimo, kaupimo, apdorojimo, sisteminimo, saugojimo, naudojimo ir teikimo tvarka nustatoma Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
45 straipsnis. Mokesčių mokėtojų registravimas
Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis.
Fiziniai asmenys, gaunantys su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, mokesčių mokėtojais registruojasi per savo darbdavį – mokestį išskaičiuojantį asmenį.
Tam tikro turto mokesčių mokėtojus registruoja atitinkamas mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis šio turto teisinį registravimą atliekančios institucijos pateikta informacija.
Mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Apie nurodytus veiksmus, jei asmens adresas yra žinomas, informuojamas atitinkamai mokesčių mokėtoju įregistruotas asmuo arba mokesčių mokėtojas, kurio duomenys yra patikslinami.
47 straipsnis. Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris
Kiekvienam asmeniui, įregistruotam mokesčių mokėtoju, suteikiamas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris.
Juridiniams asmenims identifikuoti naudojamas juridinių asmenų registro identifikacinis kodas, fiziniams asmenims – gyventojų registro asmenų kodas.
Mokesčių mokėtojams, kuriems dėl kokių nors priežasčių negalima naudoti juridinių asmenų kodo ar gyventojų asmenų kodo, priskiriamas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, kurio taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga).
Mokesčių mokėtojai savo pateikiamose mokesčių deklaracijose bei mokėjimų į biudžetą dokumentuose privalo nurodyti savo mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį.
TREČIASIS SKIRSNIS
TRETIEJI ASMENYS IR JŲ PAREIGOS
50 straipsnis. Antstolių ir notarų teikiama informacija
Antstoliai ir notarai privalo mokesčių administratoriui teikti duomenis apie juridinius faktus, dėl kurių asmenims gali atsirasti prievolė mokėti mokestį, taip pat kitokią informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti.
Finansų ministras, suderinęs su teisingumo ministru, nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų ir informacijos rūšis, mastą, jų teikimo terminus ir būdus, taip pat šių duomenų ir informacijos teikimo mokesčių administratoriui tvarką.
51 straipsnis. Licencijas išduodančių institucijų teikiama informacija
Licencijas išduodanti institucija informaciją apie licencijų verstis tam tikra veikla atitinkamiems asmenims išdavimą, licencijų galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimą arba licencijos panaikinimą mokesčių administratoriui teikia licencijas išduodančios institucijos ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais.
53 straipsnis. Gyventojų registrą tvarkančios įstaigos teikiama informacija
Gyventojų registrą tvarkanti įstaiga gyventojų registro duomenis mokesčių administratoriui teikia vadovaujančios gyventojų registrą tvarkančios įstaigos ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais.
85 straipsnis. Mokesčių paskirstymas
Mokesčiai paskirstomi taip, kaip nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme bei atitinkamų mokesčių įstatymuose. Jeigu įstatymuose nėra nurodyta, kur paskirstomi mokesčiai, jie įskaitomi į valstybės biudžetą.
Jeigu atskiro mokesčio įstatymas nenustato kitaip, delspinigių, baudų, palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį, šių palūkanų delspinigių sumos paskirstomos tokia pat tvarka kaip ir mokestis, su kuriuo jos susijusios.
97 straipsnis. Delspinigių skaičiavimo pradžia
Šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą.
Šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.
Šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kai tokia permoka buvo grąžinta (įskaityta).
Neteko galios nuo 2017-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-2695, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26858
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)
98 straipsnis. Delspinigių skaičiavimo trukmė
Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti:
1) mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba
2) tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.
Teisės aktai, kuriuose nustatomas trumpesnis delspinigių skaičiavimo laikotarpis, taikomi po jų įsigaliojimo pradėtiems skaičiuoti delspinigiams. Iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo pradėtų skaičiuoti delspinigių skaičiavimas tęsiamas ne ilgiau, negu šiuose teisės aktuose nustatytas delspinigių skaičiavimo terminas. Jeigu delspinigiai iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ilgiau, negu nustatyta šiuose teisės aktuose, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas.
Neteko galios nuo 2017-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-2695, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26858
99 straipsnis. Delspinigių dydis
Delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje. Delspinigių dydis nustatomas minėtąjį dydį padidinus 7 procentiniais punktais. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1137, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13606
Nr. XII-2695, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26858
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
100 straipsnis. Atleidimas nuo delspinigių
Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu:
1) (neteko galios nuo 2007-07-19);
2) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-1329, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10972
3) yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1329, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10972
4) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1329, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10972
Nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.
Atsisakymą atleisti nuo delspinigių mokesčių mokėtojas gali apskųsti šio Įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka.
Neteko galios nuo 2017-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-2695, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26858
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)
Už administracinius nusižengimus Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtoms baudoms (toliau – bauda už administracinius nusižengimus) administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 88 straipsnio 11 dalis, 93 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai, 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 110 straipsnio 4 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis yra taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3–5, 9–11 punktai, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 88 straipsnio 2 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 2 dalies 2 ir 4 punktai, 109 straipsnis, 110 straipsnio 2 ir 3 dalys, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias baudas pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2312, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10422
Nr. XIII-3010, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12618
Nr. XIV-1948, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09689
Nr. XIV-2805, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12622
1041 straipsnis. Mokestinės prievolės nustatymas mokesčių mokėtojui nepateikus deklaracijos
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XII-1897, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11087
Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1897, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11087
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka mokesčių administratoriaus nustatytai mokestinei prievolei taikomos mokesčių mokėtojo deklaruotos mokestinės prievolės vykdymo taisyklės ir laikoma, kad ši mokestinė prievolė deklaruota paskutinę mokesčio įstatyme nustatyto mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną.
Šio straipsnio nuostatos nepanaikina mokesčių mokėtojo pareigos mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčio deklaraciją. Jeigu, pasibaigus mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją, mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė prievolė patikslinama pagal tos pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis.
Šio straipsnio nuostatos neriboja mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokestinį patikrinimą to mokestinio laikotarpio, dėl kurio mokesčių administratorius nustatė mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, ir šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį.
Skundai dėl mokesčių administratoriaus sprendimo šio straipsnio nustatyta tvarka nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę nagrinėjami šio Įstatymo 146 straipsnyje nustatyta tvarka.
Papildytas straipsniu:
Nr. XI-2078, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 76-3927 (2012-06-30)
1042 straipsnis. Nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais
Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai (iki vienų metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais (toliau šiame straipsnyje – nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais). Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas tik juridiniams asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims.
Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdami to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažinti kaltais arba jiems buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo, lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai, taip pat kai mokesčių administratorius vykdo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1897, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11087
Nr. XII-2312, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10422
Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362
Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais taip pat gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, mokestinio tyrimo, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1897, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11087
Tuo atveju, kai nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, mokesčių mokėtojas nedelsdamas privalo apie tai pranešti mokesčių administratoriui, nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.
Papildytas straipsniu:
Nr. XI-2078, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 76-3927 (2012-06-30)
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS PRIVERSTINIS IŠIEŠKOJIMAS
107 straipsnis. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis
Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai.
Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.
Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti.
Šio Įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Baudų už administracinius nusižengimus priverstinio išieškojimo senaties terminas nustatytas Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnyje.
TAR pastaba. 6 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas).
Tais atvejais, kai bauda paskirta už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taikomos iki įstatymo Nr. XII-2312 įsigaliojimo (2017-01-01) galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2312, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10422
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-602, 2013-11-19, Žin., 2013, Nr. 124-6281 (2013-12-05)
111 straipsnis. Nepagrįstai priverstinai išieškotų sumų grąžinimas
Paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.
115 straipsnis. Mokestinio patikrinimo rūšys
Mokestinio patikrinimo rūšys yra:
1) kompleksinis patikrinimas – mokestinės prievolės įvykdymo patikrinimas, kuris apima visų mokesčių mokėtojo mokamų mokesčių, administruojamų atitinkamo mokesčių administratoriaus, per tam tikrą laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą;
2) teminis patikrinimas – mokestinės prievolės įvykdymo patikrinimas, kuris apima mokesčių mokėtojo mokamo tam tikro mokesčio (mokesčių), administruojamo (administruojamų) atitinkamo mokesčių administratoriaus, per tam tikrą laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą;
3) operatyvus patikrinimas – įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Operatyvus patikrinimas atliekamas vadovaujantis šiuo Įstatymu, taip pat Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais.
TAR pastaba. 3 punkto nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas).
Tais atvejais, kai bauda paskirta už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taikomos iki įstatymo Nr. XII-2312 įsigaliojimo (2017-01-01) galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2312, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10422
116 straipsnis. Mokestinio patikrinimo atlikimo vieta
Mokestinis patikrinimas gali būti atliekamas mokesčių administratoriaus buveinėje arba (ir) nuvykus pas mokesčių mokėtoją.
117 straipsnis. Mokestinių patikrinimų periodiškumas
Kompleksinis patikrinimas gali būti atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus.
Teminis patikrinimas gali būti atliekamas ne dažniau kaip kartą per pusę metų.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti apribojimai netaikomi:
1) juridinio asmens likvidavimo arba reorganizavimo (bankroto arba restruktūrizavimo bylos iškėlimo) atveju;
2) mokesčių mokėtojo išsiregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojo atveju;
3) mokesčių mokėtojui padavus prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą);
4) operatyvaus patikrinimo atveju;
5) šio Įstatymo nustatyta tvarka atliekant pakartotinį patikrinimą;
6) mokesčių mokėtojui paprašius išduoti pažymą apie atsiskaitymą su biudžetu;
7) atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimą kompetentingos valstybės įstaigos ar institucijos pavedimu arba pagal užsienio valstybės mokesčių administracijos (kompetentingos institucijos) kreipimąsi;
8) atliekant bendrą patikrinimą su kitomis valstybės įstaigomis ir institucijomis, taip pat užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis);
9) atliekant patikrinimą šio Įstatymo 72 straipsnio nustatytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)
118 straipsnis. Apribojimai atlikti pakartotinį patikrinimą
Mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Ši nuostata netaikoma:
1) operatyvaus patikrinimo atveju;
2) atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimą pagal užsienio valstybės mokesčių administracijos (kompetentingos institucijos) kreipimąsi arba su minėta institucija atliekant bendrą patikrinimą; atliekant mokestinį patikrinimą dėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2352, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12442
3) kitais šio Įstatymo nustatytais atvejais;
4) paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Šiuo atveju prieš pradedant pakartotinį patikrinimą būtinas centrinio mokesčių administratoriaus leidimas minėtą patikrinimą atlikti. Reikalavimas turėti leidimą atlikti pakartotinį patikrinimą netaikomas tais atvejais, kai atliekamo pakartotinio patikrinimo metu paaiškėja, kad vieno arba kelių mokesčių apskaičiavimas (perskaičiavimas) turi įtakos atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos išimtys netaikomos, jei nuo pirminio patikrinimo pabaigos (jei sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, buvo apskųstas – nuo paskutinio sprendimo šiame mokestiniame ginče priėmimo dienos) praėjo daugiau kaip 10 metų.
Pakartotinis patikrinimas atliekamas tik neviršijant atitinkamų pavedimų ir (arba) tik tiek, kiek tai susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais.
Tais atvejais, kai tikrinamas atskiras mokesčių mokėtojo padalinys arba veiklos vykdymo vieta, pakartotinio patikrinimo atlikimo apribojimai taikomi tik dėl jau patikrintos mokesčių mokėtojo mokamo mokesčio dalies.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)
149 straipsnis. Mokesčių mokėtojo pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą
Mokesčių mokėtojas privalo pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijos žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs.
151 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos nagrinėjami mokestiniai ginčai
Mokestinių ginčų komisija nagrinėja:
1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus;
2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų;
3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo.
152 straipsnis. Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminas
Skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.
Skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.
Mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą.
Priėmus sprendimą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai skaičiuojami nuo minėto sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui.
Kai priimamas sprendimas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, sustabdomas ginčijamų ir iki šio sprendimo priėmimo dienos dar neišieškotų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas. Išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis paskirti bet kokią mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, nustatytą šio Įstatymo 95 straipsnyje, ar pagrindas ją naikinti.
Ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, kuriuo nepatenkinamas prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
153 straipsnis. Reikalavimai skundo mokestiniame ginče turiniui
Skunde, paduodamame mokestiniame ginče, turi būti nurodyta:
1) mokesčių mokėtojo pavadinimas (vardas, pavardė), identifikacinis numeris (kodas), adresas;
2) skundžiamas sprendimas, jo surašymo data;
3) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai;
4) skundo pareiškėjo reikalavimas.
Skundas turi būti pasirašytas mokesčių mokėtojo (jo atstovo).
Mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.
Skundą gavusi ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo patikrinti, ar skundas atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus.
Nustačiusi, kad skundas neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčių mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai mokesčių mokėtojui minėtas sprendimas buvo įteiktas.
Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą 15 dienų terminą įvykdo sprendime nurodytus reikalavimus, skundas nagrinėjamas ir laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, o skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo reikalavimų įvykdymo dienos. Nurodytų reikalavimų laiku neįvykdžius, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam mokesčių mokėtojui.
Tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas nepašalina trūkumų, atsiradusių dėl šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nevykdymo, tačiau jo skunde yra kitų reikalavimų, pagrįstų skunde nurodytomis aplinkybėmis ir įrodymais, skundas mokesčių mokėtojui negrąžinamas ir ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą dėl nurodytų reikalavimų. Šiuo atveju skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai skaičiuojami nuo kitos dienos, kai pasibaigia nustatytas trūkumų pašalinimo terminas.
Klaidingas ar kitoks skundo pavadinimas nėra trūkumas, dėl kurio skundas būtų nenagrinėjamas.
Šio straipsnio nuostatos taikomos tik skundams, pateikiamiems ikiteisminėms mokestinius ginčus nagrinėjančioms institucijoms. Skundo dėl mokestinio ginčo, kai jis paduodamas teismui, turinio reikalavimus nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas.
156 straipsnis. Skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas
Ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.
Skundo nagrinėjimas mokestiniame ginče taip pat sustabdomas, jei dėl ginčijamų sumų pradedamos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje. Nagrinėjimas sustabdomas iki šioje dalyje nurodytų procedūrų užbaigimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2352, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12442
157 straipsnis. Sprendimo dėl mokestinio ginčo įteikimas
Ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija priimtą sprendimą dėl mokestinio ginčo įteikia mokesčių mokėtojui, o Mokestinių ginčų komisija – ir centriniam mokesčių administratoriui.
158 straipsnis. Sprendimo dėl mokestinio ginčo privalomumas
Praėjus šiame Įstatyme nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo vykdymo privalomumo netaikomos, kai pradedamos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2352, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12442
159 straipsnis. Apskundimas teismui
Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui.
Apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.
Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.
Skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami pirmosios instancijos administraciniame teisme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1598, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25172
Centrinis mokesčių administratorius Mokestinių ginčų komisijos sprendimą teismui, taip pat teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui skundžia atsižvelgdamas į finansų ministro patvirtintus sprendimų dėl mokestinių ginčų apskundimo ekonominio tikslingumo kriterijus.
160 straipsnis. Mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimas
Mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Procesas gali būti atnaujinamas, kai:
1) naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos asmenų veikos nagrinėjant mokestinį ginčą;
4) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas ar nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti skundžiamą sprendimą;
5) mokesčių mokėtojas buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymą;
6) mokestinį ginčą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Mokestinių ginčų komisija;
7) pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą;
8) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas;
9) būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką.
Prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti mokesčių mokėtojas.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas centriniam mokesčių administratoriui (kai jo arba vietos mokesčių administratoriaus sprendimas mokestinio ginčo byloje buvo galutinis) ar Mokestinių ginčų komisijai, kai galutinį sprendimą mokestinio ginčo byloje priėmė ši institucija.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma:
1) mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos pavadinimas;
2) mokesčių mokėtojo pavadinimas (vardas, pavardė), identifikacinis numeris (kodas), adresas;
3) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;
4) nustatytu terminu neapskųsto institucijos sprendimo esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;
5) proceso atnaujinimo motyvai;
6) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas;
7) prašymo esmė;
8) prašymo surašymo vieta, data, mokesčių mokėtojo parašas.
Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, taip pat nustatytu terminu neapskųsto mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašas.
Tais atvejais, kai centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymų nustatyti terminai paduoti prašymą arba prašymas nepagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija sprendimu atsisako atnaujinti procesą.
Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymų nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą, mokestinis ginčas nagrinėjamas iš naujo sprendimą dėl proceso atnaujinimo priėmusioje institucijoje pagal šiame skyriuje nustatytas taisykles.
162 straipsnis. Terminų skaičiavimas
Mokesčių įstatymuose nustatytas metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamas terminas prasideda nuo kitos dienos nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).