Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas

Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

Tarybos nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų.

Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.

Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.

Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.

Visų tarybų nariai renkami vienu metu.

Tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus 4 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos, Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų datos, tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos.

Jeigu tarybų rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas dėl rinkimų rengimo priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus teisės aktus.

Tarybų rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kt.) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šio įstatymo. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik esant paskelbtiems rinkimų rezultatams, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

Pakartotinių rinkimų apygardoje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado reikalas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Vyriausioji rinkimų komisija apie savo posėdžius, kuriuose sprendžiama dėl rinkimų datų, tarybų narių skaičiaus nustatymo, rinkimų apygardų komisijų sudarymo ir sudėties keitimo, kandidatų į tarybos narius registravimo, burtais sprendžiamų klausimų, rinkimų rezultatų ir galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, tarybos nario įgaliojimų nutraukimo prieš terminą, naujo tarybos nario įgaliojimų pripažinimo, taip pat nagrinėjami ginčai dėl rinkimų agitacijos bei šio įstatymo pažeidimų, papildomai praneša visuomenės informavimo priemonėms Internete.

Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijų), politinių organizacijų atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių organizacijų antspaudu patvirtintas pažymas, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kandidatas į tarybos narius rinkimų komisijos posėdyje gali dalyvauti, jeigu priimamas sprendimas dėl jo asmeninės veikos ar dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių aplinkybių arba jei jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.

Posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui.

Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

Jei yra pagrindo manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas gali pavesti policijai tikrinti įeinančių į salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.

Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžio salės asmenis, kliudančius komisijai normaliai dirbti.

Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.

Rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:

Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.

Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

Miesto, rajono teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia „Valstybės žiniose“.

Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam kaip šiame straipsnyje nustatyta terminui.

Rinkimus į tarybas organizuoja ir vykdo:

Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius 3 Seimo, Respublikos Prezidento, tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.

Vienu metu tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į tarybos narius, kandidatu į tarybos narius ir partijos, politinės organizacijos atstovu rinkimams (toliau – atstovas rinkimams), atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu, kandidatu į tarybos narius ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu į tarybos narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu į tarybos narius ar iš jų išbraukiamas.

Vyriausioji rinkimų komisija garantuoja vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tam ji leidžia šių Lietuvos Respublikos įstatymų įgyvendinimo instrukcijas, kurių vykdymas yra privalomas visoms institucijoms ir pareigūnams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus gali pakeisti tik ji pati arba įsigaliojęs teismo sprendimas. Valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo, tarybų nariams ir kitiems pareigūnams, partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar piliečiams draudžiama kištis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą organizuojant rinkimus ar referendumą.

Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama tarybų rinkimus pagal šio įstatymo reikalavimus:

Laikotarpiu tarp tarybų rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija atlieka tarybų mandatų komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus tarybos nario įgaliojimams, pripažįsta naujų tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus.

Vyriausioji rinkimų komisija apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės institucijomis propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę, rūpinasi rinkėjų lavinimu, taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių institucijomis, kurios tose valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus.

Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka.

Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:

Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir daugiau asmenų.

Partijos, politinės organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po 2 savo atstovus (toliau – kandidatūra). Partijos, politinės organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo šios tarybos narių mandatų per paskutinius tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną kandidatūrą. Jeigu partija, politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. Partijos, politinės organizacijos, jų koalicijos kandidatūrų sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 81 dienai iki rinkimų. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero.

Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir miesto, rajono mero pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba miesto, rajono mero pasiūlytų asmenų.

Jeigu tą pačią dieną vyksta arba Seimo, arba tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

Apygardos rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras.

Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

Jeigu partija, politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

Partijos, politinės organizacijos kandidatūrų sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos, politinės organizacijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos rinkimų komisija negali jos atmesti.

Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero siūlomi asmenys negali būti partijų, politinių organizacijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja mero siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.

Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijų narių skiria apygardų rinkimų komisijos.

Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą.

Apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario, pirmininko pasižadėjimo tekstas:

Pasižadėti galima ir be paskutiniojo sakinio. Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo. Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką. Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario pareigas nepasižadėjus.

Rinkimų komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusi rinkimų komisija.

Vyriausioji ar apygardos rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 15 dienų nuo paskyrimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje.

Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.

Pasibaigus rinkimams, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymą jiems pavestus darbus.

Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Partija, politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į tarybos narius, kandidatas į tarybos narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:

Rinkėjas, politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, apygardos rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms žinybingų ir neišnagrinėtų skundų.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti joms reikalingas žinias.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.

Pagalbiniams darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.

Miestų, rajonų savivaldybės, valstybinės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.

Rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti rinkimų komisija, patvirtinusi šios komisijos sudėtį, arba Vyriausioji rinkimų komisija.

Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės organizacijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

Rinkėjų sąrašai sudaromi 2 kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

Kandidatus iškėlusių partijų, politinių organizacijų prašymu gali būti sudaromi bendrieji rinkėjų sąrašai. Šiuose sąrašuose apie rinkimų apygardos ar apylinkės rinkėjus pateikiama informacija (vardas, pavardė, adresas, amžius), kuri reikalinga rinkimų agitacijai organizuoti. Sąrašų sudarymo formą ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija, politinė organizacija ar kandidatas.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi magnetinėse laikmenose. Sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Valstybės institucijos, išduodančios Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios piliečių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre laiku ir kokybiškai būtų padaromi atitinkami pakeitimai ir patikslinimai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės, savivaldybių institucijų ir apygardų rinkimų komisijų teikiama informacija.

Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:

Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu.

Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Be šio pažymėjimo balsuoti paštu negalima.

Rinkėjo pažymėjime nurodoma:

Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti šiam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti rinkimų komisijai savo pasą arba kitą asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės rinkimų komisijos narys pats) ir apie tai nedelsdama praneša apygardos rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

Apygardos rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.

Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo.

Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą toje pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.

Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rinkėjų sąrašą.

Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų sąrašus.

Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą, rinkėjų sąrašą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, rinkėjų sąrašą.

Rinkėjas arba atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.

Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami.

Apie gautus skundus ir pagal teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

Kandidatus į tarybos narius gali kelti partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų.

Partija, politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius pridėjus dar 5. Kandidatai į tarybos narius turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus.

Partija, politinė organizacija turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

Jeigu partija, politinė organizacija paskutiniuose Seimo arba tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti spaudoje paskelbtos ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta vykdant Seimo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai kopiją.

Partija, politinė organizacija turi įteikti apygardos rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

Kandidato į tarybos narius anketoje pilietis, keliamas kandidatu į tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas, ar jis turi kitos valstybės pilietybę – ir pasirašyti. Asmenys, kurie yra davę kitos valstybės piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada tai padarė. Kandidato į tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.

Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 34 dienoms iki rinkimų.

Prasidėjus kandidatų registravimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos, politinės organizacijos yra įregistruotos, kokių partijų, politinių organizacijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.

Gavusi partijos, politinės organizacijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos, politinės organizacijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti raštišką atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių įstatų nuorašą. Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios organizacijos atstovui rinkimams išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios organizacijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose.

Tikrindama kandidato į tarybos narius užpildytus pareiškinius dokumentus, apygardos rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali kreiptis pagalbos į Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o raštiškas atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.

Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.

Jeigu yra pareiškinių dokumentų trūkumų, rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.

Vyriausiojoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai, politinei organizacijai. Rinkimų komisijos posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti, teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus tarybų rinkimų datą, partijų, politinių organizacijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas registruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Iki rinkimų dienos partija, politinė organizacija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti būti atstovu rinkimams kitą asmenį. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.

Rinkimų užstatas vienam kandidatų į tarybos narius sąrašui įregistruoti rinkimų apygardoje – vienas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU).

Rinkimų užstatas pakeisti vieno kandidato vietą sąraše, įrašyti į sąrašą naują kandidatą – pusė VMDU, sujungti kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą.

Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi 2 kartus didesni tai partijai, politinei organizacijai, kuri paskutiniuose Seimo arba tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė spaudoje paskelbtos ataskaitos apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai kopijos.

Per 40 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, politinei organizacijai, jei jos iškeltų kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir spaudoje yra paskelbta ataskaita, skelbtina pagal šį įstatymą, apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai.

Negrąžintini užstatai pervedami į valstybės biudžetą.

Kiekvienas kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas tik į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą rinkimų apygardoje.

Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau kaip į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje rinkimų apygardoje, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų kandidatų sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu, likus 35 dienoms iki rinkimų, kandidatas raštu nepraneša savo pasirinkimo, jis išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų.

Partija, politinė organizacija, taip pat pilietis, iškeltas kandidatu į tarybos narius, bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų. Partija, politinė organizacija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 38 straipsnyje. Papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus.

Jeigu pareiškinius dokumentus atšaukia partija, politinė organizacija, esanti koalicijoje, tai jos iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu informuoti koalicijos partnerių atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų pareiškinius dokumentus, koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos, politinės organizacijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos, politinės organizacijos kandidatai.

Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus ar anuliavus kandidatų įregistravimą, kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 5 kandidatai, anuliuojamas visų šio sąrašo kandidatų registravimas.

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašą ir partijoms, politinėms organizacijoms burtais suteiktus rinkimų numerius. Nuo šio paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija.

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija perduoda atitinkamam atstovui rinkimams kandidatų į tarybos narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo.

Likus ne mažiau kaip 18 dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų kandidatų sąrašus (jungtinius sąrašus) ir kandidatų rinkimų numerius.

Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į tarybų narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar jį iškėlusios partijos, politinės organizacijos rinkimų programą.

Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti kandidatams į tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.

Pradėti rinkimų agitaciją partijoms, politinėms organizacijoms ir kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija.

Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovais. Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus iškėlusių organizacijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Kiekvienai kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau kaip po 20 minučių radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai iškeltų kandidatų sąrašų skaičiui.

Konkrečią savivaldybių radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai, nustato apygardos rinkimų komisija, suderinusi su radijo ir televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.

Kandidatų sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka paskelbia apygardos rinkimų komisija per 20 dienų nuo šios programos pateikimo. Kandidatų sąrašo rinkimų programa neskelbiama po rinkimų dienos ir rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu.

Agitaciją komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik rinkimų specialių sąskaitų dydis.

Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiame įstatyme nurodytais pagrindais.

Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą į tarybos narius kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę, kurią sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

Kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios partijos, politinės organizacijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių kandidatą apibūdinančių žinių; kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

Jeigu kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

Jeigu kompromituojanti medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Kai kandidato atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė kandidato atsakomosios nuomonės.

Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, politinę organizaciją, iškėlusią kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, politinę organizaciją, iškėlusią kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai, politinei organizacijai ar vienam iš partijos, politinės organizacijos skyrių pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

Kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos, politinės organizacijos iškeltus kandidatus, ir kurioje pranešama partiją, politinę organizaciją (jos skyrių ar padalinį) negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją, politinę organizaciją, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie tą partiją, politinę organizaciją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie partiją, politinę organizaciją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją, politinę organizaciją apibūdinančių žinių; partija, politinė organizacija ar jos skyrius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

Atsakomąją nuomonę partija, politinė organizacija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo atstovą rinkimams prie Vyriausiosios rinkimų komisijos arba per savo atstovą rinkimams prie apygardos rinkimų komisijos. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

Jeigu kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, per kurį pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.

Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu asmuo yra kandidatas į tarybos narius, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų agitacijos.

Rinkimų agitacija finansuojama iš partijos, politinės organizacijos ar kandidato į tarybos narius gautų lėšų, kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje, atidarytoje pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą.

Specialios rinkimų sąskaitos maksimalus leistinas dydis yra 100 VMDU kiekvienam kandidatų sąrašui ir 500 VMDU kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai. Jei pervestos į atitinkamą sąskaitą lėšos viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į valstybės biudžetą.

Rinkimų agitacijos išlaidas sudaro renginių, publikacijų, radijo ar televizijos laidų, taip pat gaminių ar paslaugų, kuriomis siekiama paveikti rinkėjų valią balsuoti arba nebalsuoti už kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar teikimo kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų sąskaitų draudžiama. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos, kurių vertė didesnė kaip 0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas. Norintysis paremti kandidatų sąrašą ar kandidatą privalo tai daryti pervesdamas lėšas į specialias rinkimų sąskaitas. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijos gaminiams buvo padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija, politinė organizacija ar kandidatas praneša apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri, įvertinusi rinkimų agitacijos gaminius, šių išlaidų suma sumažina specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leistiną dydį ir išduoda pažymą, kad šie gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu. Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybės ar savivaldybių kapitalo, gali nurodyti, kurį kandidatų sąrašą (sąrašus) ar kandidatą (kandidatus) ji remia, ir po to jų rinkimų agitaciją skelbti nemokamai. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonei už tokios rinkimų agitacijos skelbimą negali būti atlyginama bet kokiais kitais būdais. Jeigu vienkartines rinkimų agitacijos paslaugas, kurių vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU, nemokamai teikia kandidato, kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama asmenims, nurodytiems 51 straipsnyje), jos nevertinamos ir specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio nekeičia.

Mokesčių inspekcija, nustačiusi, kad rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu už rinkimų agitacijos gaminius ar paslaugas buvo sumokėta ne iš specialios rinkimų sąskaitos, taip pat grynaisiais pinigais arba netiesiogiai, sumokėtą sumą ar atlyginimą (sumą ar atlyginimą, kurie turėjo būti sumokėti) už rinkimų agitacijos gaminius, paslaugas ne ginčo tvarka išieško iš jų gavėjo ir perveda į valstybės biudžetą.

Rinkimų agitacija taip pat finansuojama iš valstybės lėšų. Kandidatas, partija, politinė organizacija nemoka už pagal šį įstatymą skirtą laiką valstybiniame, savivaldybės radijuje ir televizijoje, už kandidatų sąrašų rinkimų programų atspausdinimą ir šios išlaidos nekeičia specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio.

Rinkimų agitacijai skirtų lėšų panaudojimą kontroliuoja mokesčių inspekcijos ir Vyriausioji rinkimų komisija. Partijos, politinės organizacijos ataskaitas, kurių formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija, apie lėšų šaltinius ir panaudojimą rinkimų agitacijai turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 25 dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Vyriausioji rinkimų komisija šias ataskaitas paskelbia „Valstybės žiniose“.

Specialios rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip per 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatai, kandidatų sąrašą iškėlusios partijos, politinės organizacijos naudoja savo nuožiūra. Laiku neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.

Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Rinkimuose į tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis – balsuoti dėl kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl trijų šio sąrašo kandidatų pirmumo.

Rinkimų biuletenyje turi būti:

Apygardų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios.

Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.

Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų šioje rinkimų apygardoje, sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.

Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų įrengti balsavimo patalpai arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 8 straipsnyje.

Partijos, politinės organizacijos, taip pat atstovas rinkimams turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo pažymėjimą išduoda:

Stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.

Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam atstovui rinkimams.

Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę ar pilietybę. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal įstatymus.

Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.

Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo trijų pasirinktų balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar tris kartus, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.

Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

Jeigu rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukia ir ant jo pasirašo.

Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį, turi balsuoti pats.