Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas

Redaguota: 1995 07 12

Redaguota: 1995 07

12

g

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 29

Įstatymas Nr.1-981

Žin., 1995, Nr.

57-1420

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR

REZISTENCIJOS TYRIMO

CENTRO ĮSTATYMO PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS

GYVENTOJŲ GENOCIDO IR

REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO

Į S T A T Y M A S

1993 m. liepos 16 d. Nr.I-242

Vilnius

Lietuvos

Respublikos Seimas,

vadovaudamasis

tarptautinės  bendrijos visuotinai pripažinta

nuostata, kad žmonių

naikinimas bet kuriuo tikslu suvokiamas kaip

nusikaltimas,

prisijungdamas

prie  1948 m.  gruodžio 9  d. Konvencijos dėl

kelio užkirtimo

genocido nusikaltimui  ir baudimo už jį bei 1968

m. lapkričio  26 d.

Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už

karinius

nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai,

konstatuodamas,  kad   Lietuvos  gyventojų   genocidas  buvo

vykdomas Lietuvos

okupacijų laikotarpiais,

siekdamas

ištirti    Lietuvos   gyventojų   pasipriešinimą

okupaciniams

režimams  bei  prieš  Lietuvos  gyventojus  vykdytą

genocidą ir

patraukti baudžiamojon atsakomybėn jo vykdytojus,

pripažindamas,

jog  didelė Lietuvos gyventojų dalis žuvo nuo

genocido ir turi

būti atmenama bei įamžinama,

remdamasis

1992   m.  balandžio   9  d.   priimtu  Lietuvos

Respublikos

įstatymu  Nr.I-2477 "Dėl   atsakomybės  už   Lietuvos

gyventojų

genocidą" (Žin., 1992, Nr.13-342),

priima šį

įstatymą.

1 straipsnis.

Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centro paskirtis

Lietuvos

gyventojų   žudymams,   kankinimams,   trėmimams,

persekiojimams ir

pasipriešinimui okupaciniams režimams Lietuvos

okupacijų  metais

tirti  bei  žuvusių  ir  nukankintų  Lietuvos

gyventojų

atminimui   įamžinti  Vilniuje   steigiamas   Lietuvos

gyventojų genocido

ir rezistencijos  tyrimo  centras  (toliau  -

Centras).

2 straipsnis.

Lietuvos gyventojų genocido tyrimas

Centras  tiria

valstybių,  jų   organizacijų  bei  karinių

grupuočių,

vykdžiusių   Lietuvos  gyventojų   genocidą  Lietuvos

Respublikos

okupacijų  laikotarpiais, taip  pat  joms  talkinusių

okupuotos Lietuvos

organizacijų ar asmenų veiklą.

Turėdamas šį

tikslą, Centras:

1) renka

medžiagą,  atskleidžiančią  genocido  doktriną  ir

mechanizmą, teikia

medžiagą apie  genocido vykdytojus  valstybės

teisingumo

institucijoms;

2) aiškina ir

sistemina genocido faktus;

3) dalyvauja

tarptautinių organizacijų,  tiriančių genocido

procesus, veikloje:

4) kaupia

medžiagą  apie  genocido  padarinius,  aukas,  jo

vykdytojus bei

pasipriešinimą okupaciniams režimams;

5)  nustato

ir  analizuoja   pasipriešinimą   okupaciniams

režimams;

6)  Lietuvos   ir

užsienio   archyvuose  ieško   medžiagos,

susijusios su

Lietuvos gyventojų genocidu;

7) ieško

informacijos, susijusios su genocidu Lietuvoje, ir

atsako į juridinių

ir fizinių asmenų pareiškimus;

8) skelbia

mokslinę, informacinę  ir analitinę medžiagą bei

leidžia

leidinius   apie   Lietuvos   gyventojų   genocidą   ir

pasipriešinimą

okupaciniams režimams;

9) sudaro

genocido aukų vardynus;

10) teikia

informaciją  ir  talkina  okupacijų  laikotarpiu

dingusių Lietuvos

piliečių paieškoms.

11)  nustato

rezistencijos  dalyvių  pažymėjimų  išdavimo

tvarką ir išduoda

pažymėjimus.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 29

Įstatymas Nr.1-981

Žin., 1995, Nr.

57-1420

3 straipsnis.

Genocido aukų atminimo įamžinimas

Centras įamžina

visų Lietuvos gyventojų, kurie tapo Lietuvos

Respublikos

okupacijų  laikotarpiais  vykdyto  genocido  aukomis,

atminimą.

Turėdamas šį

tikslą, Centras:

1) steigia

memorialą Vilniuje  ir inicijuoja paminklų ar jų

kompleksų kitose

Lietuvos gyventojų  žudymo, kalinimo, kankinimo

ar deportavimo

vietose statybą bei konsultuoja šiais klausimais;

2)  renka   ir

skelbia  medžiagą  apie  Lietuvos  gyventojų

genocido,   kitų

žudynių   bei   pasipriešinimo   kovų   aukas,

pasipriešinimo kovas

ir jų dalyvius;

3) ugdo

pasipriešinimo kovotojų atminimo tradicijas;

4) teikia

Respublikos Prezidentui  pasiūlymus dėl  Lietuvos

garbės piliečio

vardo suteikimo žuvusiems nuo genocido;

5) skatina  ir

remia  projektus Lietuvos  gyventojų genocido

aukų    ir

pasipriešinimo    dalyvių    atminimui    įamžinti,

bendradarbiauja

tokiuose projektuose;

6) rengia ir

dalyvauja Lietuvos bei kitų šalių ekspedicijose

į trėmimų ir žudynių

vietas;

7) dalyvauja

tarptautiniuose projektuose,  kuriais siekiama

įamžinti genocido

aukų atminimą;

8) rengia

konferencijas ir seminarus genocido klausimais;

9) buvusius

politinius kalinius  ir tremtinius, o nesant jų

gyvų - jų šeimų

narius supažindina su jų archyvinėmis bylomis;

10) teikia

informaciją Lietuvos  piliečiams jų  artimųjų ir

giminių - genocido

aukų ir pasipriešinimo dalyvių klausimais;

11)   teikia

Respublikos   Prezidentui   pasiūlymus   dėl

pasipriešinimo

dalyvių apdovanojimų po mirties;

12) kartu  su

Lietuvos  muziejais rengia  ekspozicijas  apie

Lietuvos gyventojų

trėmimus ir žudymus.

4 straipsnis.

Centro teisinė padėtis

Centras yra

juridinis asmuo,  turi  antspaudą  ir  sąskaitą

banke.

Jis

dalyvauja   tarptautinėse  organizacijose,  tiriančiose

genocido procesus,

dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais

įamžinamas genocido

aukų atminimas.

5 straipsnis.

Centro struktūra ir valdymas

Centras

susideda   iš  Lietuvos   gyventojų   genocido   ir

rezistencijos

tyrimo  instituto ir  Lietuvos  gyventojų  genocido

aukų atminties

instituto.

Lietuvos

gyventojų   genocido   ir   rezistencijos   tyrimo

institutas tiria

Lietuvos gyventojų  genocidą kaip  numatyta šio

įstatymo  2

straipsnyje.  Lietuvos   gyventojų  genocido   aukų

atminties

institutas  įamžina pasipriešinimo  dalyvių ir genocido

aukų atminimą kaip

numatyta šio įstatymo 3 straipsnyje.

Centrui

vadovauja Centro taryba.

Centro

tarybą   sudaro  Lietuvos   Respublikos  generalinės

prokuratūros,

Teisingumos  ministerijos,  Kultūros  ir  švietimo

ministerijos,

Lietuvos  archyvų generalinės  direkcijos, Lietuvos

istorijos

instituto,   Kultūros  paveldo  inspekcijos,  Lietuvos

politinių  kalinių

ir  tremtinių  sąjungos,  Lietuvos  politinių

kalinių sąjungos,

Pasaulio lietuvių  bendruomenės bei Teisingumo

ministerijoje

įregistruotų  nukentėjusių  nuo  genocido  tautinių

mažumų visuomeninių

organizacijų, Lietuvos  teisininkų draugijos

atstovai bei

Lietuvos  Respublikos Ministro  Pirmininko teikimu

Seimo tvirtinamas

Lietuvos gyventojų  genocido ir  rezistencijos

tyrimo centro

generalinis direktorius,  kuris yra Centro tarybos

pirmininkas.

Centro

tarybos   narius,  deleguotus   turinčių  šią  teisę

institucijų ir

organizacijų, tvirtina Centro tarybos pirmininkas.

Centras turi

direkciją, kurią  sudaro:  Centro  generalinis

direktorius,

Lietuvos  gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo

bei  Lietuvos

gyventojų  genocido   aukų  atiminties  institutų

direktoriai bei šių

institutų padalinių vadovai.

Direkcijos

darbui  vadovauja Centro  tarybos  pirmininkas  -

Centro generalinis

direktorius.

Centro taryba

steigia  Genocido  aukų  atminties  fondą  ir

skiria šio fondo

vadovą.

Centro

kompetenciją nustato Centro nuostatai, kuriuos rengia

Vyriausybė ir

tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

6 straipsnis.

Centro finansavimas

Lietuvos

gyventojų  genocido tyrimo institutas finansuojamas

iš valstybės

biudžeto.

Leidybos ir

paslaugų pajamos nenaudojamos darbo užmokesčiui.

Lietuvos

gyventojų  genocido aukų  atminties instituto darbų

išlaidos  bei

leidybos  nuostoliai  finansuojami  iš  valstybės

biudžeto,  taip

pat  valstybinių  ir  visuomeninių  organizacijų

labdaros fondų,

palikimų, dovanų ir kitų šaltinių.

Papildomo

biudžetinio   finasavimo   klausimus   sprendžia

Lietuvos Respublikos

Seimas.

7 straipsnis.

Centro darbo organizavimas

Centro tarybos

pirmas posėdis  kviečiamas per  10 dienų nuo

centro vadovo

paskyrimo ir  nuostatų priėmimo. Jį kviečia Centro

vadovas.

Centro taryba

renkasi ne  rečiau kaip  4 kartus  per metus.

Posėdžius  kviečia

ir  jiems   pirmininkauja   Centro   tarybos

pirmininkas - Centro

generalinis direktorius.

Centro

direkcijos  posėdžius kviečia  ir jiems pirmininkauja

Centro tarybos

pirmininkas - Centro generalinis direktorius.

Centro

direkcija yra atskaitinga Centro tarybai.

8 straipsnis.

Centro nuostatai.

Centro

nuostatuose turi būti nurodyta:

1) Centro

paskirtis ir tikslas;

2) Centro

tarybos įgaliojimai ir darbo reglamentas;

3) Centro

funkcijos;

4) Centro

struktūra ir valdymas;

5) Centro

teisės ir pareigos;

6) Centro darbo

organizavimas;

7) Centro

tarybos ir vadovo teisės bei pareigos;

8) Centro

reorganizavimas ar likvidavimas.

9 straipsnis.

Atsakomybė už trukdymą tirti genocidą

Lietuvos

gyventojų   genocidas   tiriamas   naudojant   ir

analizuojant  visą

su  genocidu  susijusią  archyvinę  medžiagą.

Genocido tyrimas

negali būti stabdomas jokia dingstimi.

Jeigu

ypatingos   reikšmės  archyvų   medžiaga,  reikalinga

tyrimui,  dar

neaprašyta,  ji   turi  būti   skubiai   archyvus

perduodančios ir

priimančios organizacijos  atstovų surasta,  be

eilės aprašyta ir

pateikta tyrimui.

Už Lietuvos

gyventojų genocido  tyrimo vilkinimą ir turimos

medžiagos nuslėpimą

juridiniai ir  fiziniai asmenys atsako pagal

įstatymą.

10 straipsnis.

Centro atsakomybė

Centras

atsakingas už spaudoje jo publikuojamą medžiagą apie

genocidą ir genocido

aukas.

Genocido

tyrimo   rezultatai   tarnauja   tik   tiesai   ir

teisingumui.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                  ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_