Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas

Licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu licencijos ar leidimo turėtojas per įspėjime apie galimą licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymą nurodytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų (trūkumų). Licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas be įspėjimo, jeigu nevykdant šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų privalomų vykdyti nurodymų į aplinką išmetamų radionuklidų aktyvumas viršija radionuklidų išmetimo į aplinką plane nustatytas ribines vertes ir (ar) darbuotojų apšvitos dozės viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytas ribines vertes.

Be šio straipsnio 3 dalyje nurodyto atvejo, licencijos galiojimas taip pat sustabdomas šio įstatymo 32 straipsnio 75 dalyje nurodytu atveju.

Sustabdžius licencijos ar leidimo galiojimą, licencijuojama veikla nustatyta tvarka turi būti sustabdyta ne vėliau kaip per Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko nurodytą terminą.

Licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymas nepanaikina licencijos ar leidimo turėtojo atsakomybės už branduolinės saugos užtikrinimą. Licencijos ar leidimo turėtojas privalo vykdyti visus veiksmus, reikalingus branduolinei saugai užtikrinti.

Licencijos ar leidimo turėtojas, pašalinęs pažeidimus (trūkumus), dėl kurių licencijos ar leidimo galiojimas buvo sustabdytas, Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikia prašymą panaikinti licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymą. Prašyme licencijos ar leidimo turėtojas paaiškina, kaip nustatyti pažeidimai (trūkumai) buvo pašalinti, ir pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimai (trūkumai) buvo pašalinti. Licencijos ar leidimo turėtojas turi teisę motyvuotai kreiptis į Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją dėl pažeidimų (trūkumų) pašalinimo termino pratęsimo.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, kai Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija išnagrinėja licencijos ar leidimo turėtojo pateiktus dokumentus ir susijusius duomenis bei informaciją, priima sprendimą dėl licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo arba tokio sustabdymo pratęsimo, kartu šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustatydamas papildomą pažeidimų (trūkumų) pašalinimo terminą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija priima sprendimą dėl pažeidimų (trūkumų) pašalinimo termino pratęsimo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas gali panaikinti licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymą tik patikrinęs ir įsitikinęs, kad buvę pažeidimai (trūkumai) pašalinti ir licencijuojama ar leidimu reguliuojama veikla gali būti vykdoma saugiai.

Jeigu licencijos ar leidimo turėtojas nepašalino pažeidimų (trūkumų) per nustatytą terminą po licencijos ar leidimo sustabdymo, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas panaikina licencijos ar leidimo galiojimą.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimas dėl licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija prižiūri, kaip vykdoma veikla, kuriai išduoti licencija, leidimas ar sertifikatas, ir vertina branduolinės energetikos objektų ir veiklos su branduolinėmis ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagomis saugą:

Be Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nurodytų pagrindų, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija gali atlikti neplaninius patikrinimus šiais atvejais:

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ūkio subjektą informuoja apie neplaninį jo veiklos patikrinimą Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos tvirtinamose neplaninių patikrinimų taisyklėse nurodytu terminu, kuris negali būti ilgesnis negu 10 darbo dienų ir trumpesnis negu viena valanda, jeigu atsižvelgiant į patikrinimo tikslą tokiems patikrinimams ūkio subjektas turėtų pasiruošti iš anksto.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas turi teisę skirti nuolatinius įgaliotus darbuotojus, kurie Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko nustatyta tvarka atlieka nuolatinę branduolinės energetikos objekto priežiūrą visais branduolinės energetikos objekto gyvavimo etapais branduolinės energetikos objekto statybos vietoje (aikštelėje). Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų verslo subjektų veiklos priežiūros principų, turi teisę nustatyti specialią šios priežiūros atlikimo tvarką, be kita ko, užtikrindamas šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatos tinkamą vykdymą.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija pagal kompetenciją konsultuoja licencijuojamą, leidimais ar sertifikatais reguliuojamą veiklą vykdančius asmenis atitinkamos licencijuojamos, leidimais ar sertifikatais reguliuojamos veiklos klausimais.

Už nustatytus licencijuojamos ar leidimais reguliuojamos veiklos pažeidimus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas taiko poveikio priemones šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimu, jeigu:

Likviduojant ar reorganizuojant šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų licencijų turėtojus, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose, šie asmenys privalo pateikti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai informaciją apie licencijuojamos veiklos nutraukimo pagrindus ir nurodyti asmenis, kurie perima atsakomybę (teises ir pareigas) už branduolinės energetikos objektų branduolinės saugos užtikrinimą. Šie teises ir pareigas perimantys asmenys privalo kreiptis į Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją dėl atitinkamų licencijų ir leidimų išdavimo. Likviduojant ar reorganizuojant šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytų licencijų turėtojus, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose, šie asmenys privalo pateikti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai informaciją apie licencijuojamos veiklos nutraukimo pagrindus. Likviduojamo ar reorganizuojamo asmens turimos licencijos galiojimas panaikinamas nuo tokio asmens likvidavimo ar reorganizavimo momento teisės aktų nustatyta tvarka arba nuo atitinkamos atsakomybės (teisių ir pareigų) perleidimo momento šioje dalyje nustatyta tvarka.

Licencijos, nurodytos šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kai branduolinės energetikos objektas – branduolinė (atominė) elektrinė, branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokas, neenergetinis branduolinis reaktorius, negali būti panaikinamos ir šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta licencija išduodama anksčiau, negu iš branduolinės (atominės) elektrinės, branduolinės (atominės) elektrinės energijos bloko ar neenergetinio branduolinio reaktoriaus pašalinamas visas branduolinis kuras, įskaitant panaudotą.

Sustabdžius ar panaikinus licencijos ar leidimo galiojimą, veikla, kurią vykdyti išduota licencija, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti sustabdyta ar nutraukta per Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko nustatytą protingą terminą, atsižvelgiant į būtinas įgyvendinti priemones ir branduolinės saugos reikalavimus.

Licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymas ar panaikinimas neatleidžia licencijos turėtojo nuo atsakomybės už branduolinės saugos užtikrinimą tol, kol branduolinės energetikos objektas ar veikla branduolinės saugos požiūriu yra pavojingi – kelia riziką žmonėms, jų turtui ir aplinkai, arba tol, kol kitam asmeniui išduodama atitinkama licencija. Likvidavus ar reorganizavus licencijos turėtoją, atsakomybė už branduolinės saugos užtikrinimą perduodama licencijos turėtojo teises ir pareigas perimančiam asmeniui.

Licencijos, nurodytos šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte, turėtojas, siekdamas patvirtinti, kad branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimas yra įvykdytas, Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai kartu su prašymu panaikinti šios licencijos galiojimą turi pateikti galutinę branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo ataskaitą. Galutinėje branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo ataskaitoje turi būti pateikta informacija, skirta patvirtinti, kad branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimas yra įvykdytas laikantis jam galutiniame branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo plane ir branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo saugos analizės ataskaitoje nustatytų sąlygų ir branduolinės energetikos objekto būklė po branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo darbų baigimo atitinka galutinę branduolinės energetikos objekto ir (ar) jo aikštelės būklę, nurodytą galutiniame branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo plane. Galutinės branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo ataskaitos turinio reikalavimus nustato Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas. Sprendimas dėl licencijos, nurodytos šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte, galiojimo panaikinimo priimamas šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimas dėl licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Branduolinės saugos vertinimas yra sistemingas procesas, kuriuo siekiama patikrinti, ar branduolinės energetikos objekto eksploatavimas ir eksploatavimo nutraukimas yra saugus – atitinka teisės aktuose, standartuose arba licencijos ar leidimo turėtojo normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytus saugos reikalavimus. Branduolinės saugos vertinimas nustatyta tvarka atliekamas visais branduolinės energetikos objekto gyvavimo etapais. Branduolinės saugos vertinimui turi būti skiriama pakankamai dėmesio ir išteklių. Išteklių dydis turi atitikti nagrinėjamo klausimo įtaką branduolinei saugai.

Branduolinės saugos vertinimas susideda iš dviejų pagrindinių etapų:

Branduolinės energetikos srities veiklos, kitos veiklos su branduolinėmis ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagomis branduolinės saugos analizę ir pagrindimą turi atlikti pareiškėjas arba licencijos turėtojas, o saugos analizę ir pagrindimą branduolinės (atominės) elektrinės statybos vietos (aikštelės) vertinimo metu – branduolinės energetikos objekto projektą įgyvendinantys asmenys. Branduolinės saugos analizės ir pagrindimo rezultatai įforminami branduolinę saugą pagrindžiančiuose dokumentuose, kurių reikalavimus nustato Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, vadovaudamasi principu, kad saugos analizės ir pagrindimo apimtis ir išsamumas turi būti proporcingi konkretaus branduolinės energetikos objekto ar veiklos su branduolinėmis ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagomis keliamo pavojaus galimam dydžiui, pobūdžiui ir šio pavojaus pasireiškimo tikimybei, taip pat turi būti proporcingi su konkretaus branduolinės energetikos objekto statybos vieta (aikštele) susijusių pavojų galimiems dydžiams, pobūdžiui ir šių pavojų pasireiškimo tikimybei. Branduolinės saugos analizės ir pagrindimo rezultatai turi būti nepriklausomai patikrinti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatyta tvarka. Už šio nepriklausomo patikrinimo atlikimą atsakingas yra pareiškėjas arba licencijos turėtojas, o branduolinės (atominės) elektrinės statybos vietos (aikštelės) vertinimo atveju – branduolinės energetikos objekto projektą įgyvendinantys asmenys.

Branduolinės saugos peržiūrą ir įvertinimą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Branduolinės saugos peržiūros ir įvertinimo rezultatai įforminami šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytuose dokumentuose.

Pareiškėjas arba licencijos turėtojas, o branduolinės (atominės) elektrinės statybos vietos (aikštelės) vertinimo atveju – branduolinės energetikos objekto projektą įgyvendinantys asmenys branduolinės saugos analizei ir pagrindimui atlikti ir kitiems susijusiems dokumentams parengti bei nepriklausomam šių dokumentų patikrinimui atlikti turi teisę pasitelkti mokslinės-techninės paramos organizacijas ir nepriklausomus ekspertus, specialistus, konsultantus, tačiau atsakomybė už šių darbų rezultatus tenka arba pareiškėjui, arba licencijos turėtojui.

Prieš pradedant rengti branduolinės energetikos objekto projektą, pritaikytą konkrečiai statybos vietai (aikštelei), turi būti atlikta branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) saugos analizė ir pagrindimas. Šios analizės ir pagrindimo rezultatai pateikiami branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitoje, kuri turi būti suderinta su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija. Šios analizės ir pagrindimo metu turi būti nustatyti visi su statybos vieta (aikštele) ar jos aplinka susiję veiksniai, galintys turėti įtakos branduolinės energetikos objekto branduolinei saugai, įskaitant fizinę saugą ir avarinės parengties planavimą, ir pasiūlytos branduolinės (atominės) elektrinės statybos vietos (aikštelės) trūkumus kompensuojančios priemonės, jeigu tokių trūkumų būtų nustatyta. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija suderina statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitą tik įsitikinusi, kad statybos vietos (aikštelės) analizės ir pagrindimo rezultatai atitinka teisės aktų reikalavimus, ir gavusi teigiamas išvadas dėl branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos peržiūros tvarką nustato Vyriausybė.

Pareiškėjas kartu su kitais paraiškos gauti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas licencijas dokumentais teikia pirminę saugos analizės ataskaitą Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai. Kiekvienam branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokui parengiama atskira pirminė saugos analizės ataskaita. Saugos analizės ataskaitos rengimo reikalavimus nustato Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas.

Pareiškėjas kartu su kitais paraiškos gauti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą licenciją dokumentais arba licencijos turėtojas kartu su paraiškos gauti leidimus, nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, dokumentais teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pagal statybos metu atliktas projekto modifikacijas ir pagal konstrukcijų, sistemų ir komponentų bandymų, atliktų pagal suderintą su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija branduolinės energetikos objekto pripažinimo tinkamu eksploatuoti programą, rezultatus atnaujintą saugos analizės ataskaitą. Kiekvienam branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokui parengiama atskira atnaujinta saugos analizės ataskaita.

Licencijos turėtojas kartu su kitais paraiškos gauti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą leidimą dokumentais teikia, atsižvelgdamas į bandymų, atliktų pagal suderintą su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija branduolinės energetikos objekto pripažinimo tinkamu eksploatuoti programą panaudojant branduolines ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagas, rezultatus, parengtą galutinę saugos analizės ataskaitą. Kiekvienam branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokui parengiama atskira galutinė saugos analizės ataskaita.

Atlikus branduolinės energetikos objekto modifikacijas, paaiškėjus aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektą ar kitais nustatytais atvejais, licencijos turėtojas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko nustatyta tvarka privalo atnaujinti branduolinės energetikos objekto saugos analizės ataskaitą. Branduolinės energetikos objekto saugos analizės ataskaitos pakeitimus galima atlikti tik suderinus su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija.

Atskiroms branduolinės energetikos objekto modifikacijoms, nenumatytiems projekte bandymams atlikti, kitokiems nukrypimams nuo branduolinės energetikos objekto projekto įgyvendinti ir kitais teisės aktuose ar branduolinės energetikos objekto projekte nustatytais atvejais turi būti atliekama atskira saugos analizė ir pagrindimas, kurie įforminami saugą pagrindžiančiuose dokumentuose. Šių dokumentų rengimo tvarką nustato Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, kai Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija peržiūri ir įvertina pateiktus saugos pagrindimo dokumentus, priima sprendimą dėl šių dokumentų derinimo.

Branduolinės energetikos objektus eksploatuojantys licencijos turėtojai periodiškumu, nurodytu šio straipsnio 71 dalyje, turi atlikti šių objektų periodinę saugos analizę ir pagrindimą ir parengti periodinio saugos vertinimo ataskaitą. Periodinė saugos analizė ir pagrindimas turi būti atliekami ir periodinio saugos vertinimo ataskaita turi būti parengta vadovaujantis šiomis nuostatomis:

Branduolinės energetikos objekto periodinė saugos analizė ir pagrindimas turi būti atlikti ir periodinio saugos vertinimo ataskaita pateikta Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijai suderinti:

Branduolinės energetikos objektų branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos bei avarinės parengties reikalavimus, taikomus atliekant periodinę saugos analizę ir pagrindimą, kiek jie nereglamentuoti šio straipsnio 7 dalyje, nustato Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Jeigu branduolinės energetikos objekto periodinio saugos vertinimo ataskaita nėra pateikta Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijai suderinti terminais, nurodytais šio straipsnio 71 dalyje, ankstesnėje periodinio saugos vertinimo ataskaitoje vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 4 punktu arba šio straipsnio 78 dalyje, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas:

Šio straipsnio 73 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus sprendimus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas priima ir pateikia licencijos turėtojui raštu per 5 darbo dienas nuo periodinio saugos vertinimo ataskaitos pateikimo termino, nurodyto šio straipsnio 71 dalyje, ankstesnėje periodinio saugos vertinimo ataskaitoje vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 4 punktu arba šio straipsnio 78 dalyje, pabaigos.

Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu per šio straipsnio 73 dalies 2 punkte nurodytą terminą periodinio saugos vertinimo ataskaita Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai suderinti nebuvo pateikta. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą ir branduolinės energetikos objekto eksploatavimo sustabdymą po to, kai su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija yra suderinta periodinio saugos vertinimo ataskaita.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas priima sprendimą nesuderinti periodinio saugos vertinimo ataskaitos, jeigu ji neatitinka šio įstatymo, Branduolinės energijos įstatymo, Radiacinės saugos įstatymo, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo ir branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų nuostatų ir (arba) joje pateikta informacija neatitinka faktinių aplinkybių. Sprendimas dėl periodinio saugos vertinimo ataskaitos suderinimo įforminamas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko įsakymu.

Jeigu Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas priima sprendimą nesuderinti periodinio saugos vertinimo ataskaitos, jis nurodo sustabdyti šioje ataskaitoje vertinamų branduolinės energetikos objektų eksploatavimą arba nurodo sustabdyti atskirus technologinius procesus, vykdomus šiame objekte, nurodant eksploatavimo ar technologinių procesų sustabdymo terminus, jeigu tai būtina siekiant išvengti žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio branduolinės energetikos objekto darbuotojams, gyventojams, jų turtui ir (arba) aplinkai. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas pripažįsta netekusiu galios šį sprendimą po to, kai periodinio saugos vertinimo ataskaita yra suderinta.

Jeigu Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas priima sprendimą nesuderinti periodinio saugos vertinimo ataskaitos, licencijos turėtojas, atsižvelgdamas į nesuderinimo motyvus, ne vėliau kaip per vienus metus nuo sprendimo nesuderinti periodinio saugos vertinimo ataskaitos gavimo dienos turi pakartotinai atlikti periodinę saugos analizę ir pagrindimą bei pateikti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai suderinti naują periodinio saugos vertinimo ataskaitą.

Kartu su saugos analizės ataskaita Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikiami branduolinės energetikos objekto projekto dokumentai, kurie yra reikalingi šiai ataskaitai vertinti. Šiuose projekto dokumentuose visos branduolinės energetikos objekto konstrukcijos, sistemos ir komponentai turi būti nustatyti ir suklasifikuoti pagal jų atliekamas funkcijas ir svarbą saugai bei turi būti išsamiai aprašytos visos objekto saugai svarbios konstrukcijos, sistemos ir komponentai, technologiniai procesai.

Pareiškėjas kartu su kitais paraiškos gauti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą licenciją dokumentais teikia derinti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo saugos analizės ataskaitą.

Pareiškėjas kartu su paraiškos gauti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytą licenciją dokumentais teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pirminį branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo planą. Pareiškėjas kartu su paraiškos gauti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą licenciją arba šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus leidimus dokumentais teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai atnaujintą branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo planą. Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai teikiami su Energetikos ministerija suderinti ir pareiškėjo patvirtinti branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo planai.

Neteko galios nuo 2017-10-10

Visus neįprastuosius įvykius branduolinės energetikos objektuose ir veiklos, susijusios su branduolinių ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagų naudojimu, metu licencijos turėtojas turi ištirti, nustatyti jų priežastis ir Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti tyrimo ataskaitą. Neįprastųjų įvykių tyrimo ataskaitų rengimo ir pateikimo tvarką nustato Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas.

Kartu su paraiškos gauti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytas licencijas ir šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus leidimus dokumentais pateikiamas su Sveikatos apsaugos ministerija suderintas radionuklidų išmetimo į aplinką planas. Kartu su paraiškos gauti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą licenciją ir šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus leidimus dokumentais radionuklidų išmetimo į aplinką planas neteikiamas, jeigu saugos analizės ataskaitoje pagrindžiama, kad iš branduolinės energetikos objekto normalaus eksploatavimo sąlygomis radionuklidų išmetimų į aplinką nebus. Radionuklidų išmetimo į aplinką planas parengiamas ir atnaujinamas vadovaujantis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko nustatytais reikalavimais.

Radionuklidų išmetimo į aplinką planas turi būti atnaujinamas ir teikiamas Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai derinti šiais atvejais:

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas priima sprendimą suderinti radionuklidų išmetimo į aplinką planą, kai Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija įsitikina, kad radionuklidų išmetimo į aplinką planas yra suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija ir jo turinys bei jame pateikta informacija atitinka teisės aktų ir branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų, reglamentuojančių radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimą, reikalavimus.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų suderinimo priimamas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų dokumentų suderinimo priimamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimas dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų suderinimo priimamas ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos.

Šio straipsnio 15, 16 ir 17 dalyse nustatyti terminai gali būti pratęsti vieną kartą ne daugiau kaip 30 dienų. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, priėmusi sprendimą pratęsti terminą, apie tai iki šio straipsnio 15–17 dalyse nustatyto termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms pareiškėjui praneša raštu, kartu nurodydama termino pratęsimo priežastis.

Šio įstatymo 32 ir 33 straipsniuose nurodytų dokumentų turinys, forma ir detalumas turi atitikti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko nustatytus reikalavimus, o juose pateikiama informacija turi būti išsami ir leidžianti objektyviai spręsti apie branduolinės saugos lygį.

Saugos analizės ataskaitas ir kitus su branduolinės saugos įvertinimu susijusius dokumentus peržiūri ir įvertina Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Saugos analizės ataskaitas ir kitus su branduolinės saugos įvertinimu susijusius dokumentus, išskyrus paraiškos gauti šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas licencijas ar leidimus dokumentus ir kitus dokumentus, kurių įvertinimo terminai nustatyti kituose šio įstatymo straipsniuose, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija peržiūri, įvertina ir priima atitinkamą sprendimą dėl šių dokumentų ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų ar informacijos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos prašomos pateikti ar patikslinti, gavimo ir nurodytų trūkumų pašalinimo. Tais atvejais, kai dėl pateiktų dokumentų apimties ir pobūdžio būtina sudaryti komisiją, sušaukti posėdį, konsultuotis su kitomis institucijomis ar vykdyti kitas organizacines priemones, dėl kurių atsakymo pateikimo terminas gali užsitęsti ilgiau negu 3 mėnesius, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimu likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki šio termino pabaigos, atsakymo pateikimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip papildomam 3 mėnesių laikotarpiui, apie tai pareiškėjui pranešant raštu.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, kai Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija išnagrinėja saugos analizės ataskaitas ir kitus branduolinės saugos pagrindimo dokumentus, remdamasis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, atliktų patikrinimų rezultatais, priima sprendimą dėl branduolinės energetikos objekto ar veiklos atitikties branduolinės saugos reikalavimams.

Projektuojant branduolinės energetikos objektus, pripažįstant tinkamais eksploatuoti ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus, siekiant išvengti branduolinių ir radiologinių avarijų ir branduolinių incidentų ar sušvelninti jų padarinius, turi būti taikomas pakopinės apsaugos principas, reiškiantis, kad turi būti sudarytas daugiau kaip vienas fizinis barjeras radionuklidams sulaikyti ir (arba) jonizuojančiajai spinduliuotei nuslopinti ir numatytos techninės ir (arba) organizacinės priemonės šių barjerų vientisumui užtikrinti ir žalingą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį švelninančios techninės ir (arba) organizacinės priemonės, taikomos tuo atveju, jeigu šie barjerai suirtų ar sumažėtų jų veiksmingumas. Pakopinės apsaugos principo taikymo reikalavimus nustato Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Technologijos, naudojamos projektuojant ir statant branduolinės energetikos objektą, turi atitikti pasitvirtinusią inžinerinę praktiką – technologijos turi būti pagrįstos patirtimi arba jų tinkamumas būtų nustatytas bandymais ar analize. Pasitvirtinusios inžinerinės praktikos taikymo reikalavimus nustato Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Parenkant branduolinės energetikos objekto statybos vietą (aikštelę), projektuojant, statant, pripažįstant tinkamu eksploatuoti, eksploatuojant branduolinės energetikos objektą ir vykdant branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimą, turi būti užtikrinta, kad panaudojant projektinius sprendinius, technines ir organizacines priemones bus siekiama šiame objekte išvengti branduolinių ir radiologinių avarijų bei branduolinių incidentų. Su branduolinių ir radiologinių avarijų bei branduolinių incidentų prevencija susijusius branduolinės energetikos objektų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais eksploatuoti, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo reikalavimus ir branduolinės saugos vertinimo kriterijus nustato Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Branduolinės energetikos objektuose turi būti įdiegtos techninės ir organizacinės priemonės branduolinėms ir radiologinėms avarijoms šiuose objektuose valdyti ir šių avarijų padariniams apriboti. Branduolinėms ir radiologinėms avarijoms valdyti ir šių avarijų padariniams apriboti skirtų techninių ir organizacinių priemonių reikalavimus nustato Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Licencijos turėtojas visais branduolinės energetikos objekto gyvavimo etapais arba kitos branduolinės energetikos srities veiklos vykdymo laikotarpiu, siekdamas užkirsti kelią branduolinėms ir (arba) radiologinėms avarijoms, branduoliniams incidentams ir kitiems neįprastiesiems įvykiams, išvengti jų pasikartojimo ir užtikrinti saugą branduolinės energetikos srityje ir toliau ją gerinti, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatyta tvarka privalo nuolat analizuoti savo ir kitų asmenų, veikiančių branduolinės energetikos sektoriuje, patirtį, ja dalytis ir imtis būtinų prevencinių ir (arba) koreguojančių priemonių, užtikrinančių branduolinės saugos reikalavimų tinkamą vykdymą.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija yra valstybės įgaliota institucija perduoti ir priimti informaciją pagal 1986 m. Konvenciją dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją, pagal 1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiologinės avarijos atveju tvarkos ir pagal tarpvalstybinius dvišalius susitarimus.

Licencijų ir leidimų turėtojai privalo nedelsdami pranešti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai apie įvykusias branduolines ir radiologines avarijas, branduolinius incidentus ir kitus neįprastuosius įvykius. Pranešimų perdavimo tvarką nustato Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Licencijos turėtojas neįprastuosius įvykius branduolinės energetikos objektuose ir su branduolinių ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagų naudojimu susijusioje veikloje turi klasifikuoti vadovaudamasis TATENA Tarptautine branduolinių ir radiologinių įvykių skale (INES).

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija nepriklausomai nuo licencijos turėtojo analizuoja neįprastuosius įvykius ir, vadovaudamasi atlikta analize, galutinai patvirtina jų klasifikaciją.

Licencijos turėtojai, remdamiesi neįprastųjų įvykių tyrimų rezultatais ir išvadomis, turi parengti ir įgyvendinti priemones tokiems ir panašiems įvykiams išvengti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, turi būti parengtas ir reguliariai tikslinamas valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Šiame plane turi būti numatomos priemonės apsaugoti Lietuvos Respublikos gyventojus, jų turtą ir aplinką nuo branduolinės ar radiologinės avarijos branduolinės energetikos objektuose ir jos sukeliamų radiologinių padarinių, nesvarbu, ar radiologinio pavojaus šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, ar už jos ribų.

Rengiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą planą, turi dalyvauti ministerijos ir (arba) jų įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos, kurios pagal kompetenciją vykdys civilinės saugos funkcijas rengiantis, gresiant ar įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai branduolinės energetikos objektuose, jas likviduojant ar šalinant jų padarinius, ir šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų licencijų turėtojai.

Vadovaudamasi licencijos turėtojų Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka atliktomis Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių branduolinės energetikos objektų branduolinių ir radiologinių avarijų padarinių analizėmis ir duomenimis apie kaimyninių valstybių branduolinės energetikos objektus, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija atlieka branduolinės energetikos objektų keliamo pavojaus Lietuvos Respublikai branduolinių ir radiologinių avarijų atveju įvertinimą, reikalingą valstybiniam gyventojų apsaugos planui branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengti.

Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytos licencijos turėtojas turi dalyvauti vykdant valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, teikti šiame plane nurodytą informaciją šiame plane nurodytoms institucijoms.

Avarinės parengties planai turi būti parengti visuose branduolinės energetikos objektuose ir galioti (su atitinkamais pakeitimais) iki šių objektų eksploatavimo nutraukimo pabaigos, išskyrus radioaktyviųjų atliekų atliekynus, kurių avarinės parengties planai turi galioti iki uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūros pabaigos. Šie planai turi būti ne rečiau kaip kartą per metus išbandomi rengiant mokymus ir pratybas. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija nustato specialiuosius reikalavimus avarinei parengčiai ir derina avarinės parengties planus. Branduolinės energetikos objektų avarinės parengties planus tvirtina licencijos turėtojas.

Pareiškėjas kartu su kitais paraiškos gauti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas licencijas dokumentais, turi pateikti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pirminį avarinės parengties planą.

Pareiškėjas kartu su kitais paraiškos gauti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą licenciją arba šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus leidimus dokumentais turi pateikti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai galutinį avarinės parengties planą.

Pareiškėjas, siekiantis gauti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą licenciją, ir licencijos turėtojas, siekiantis gauti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus leidimus, turi pateikti informaciją, patvirtinančią, kad avarinės parengties planai yra tinkamai išbandyti. Šių bandymų tvarką nustato Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų licencijų turėtojai, parengę ar patikslinę branduolinės energetikos objekto galutinį avarinės parengties planą, ir šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos licencijos turėtojai, parengę ar patikslinę avarinės parengties planą, per 30 dienų nuo jų parengimo ar patikslinimo dienos privalo informuoti šio objekto sanitarinės apsaugos zonoje veiklą vykdančius ūkio subjektus apie branduolinės energetikos objekto avarinės parengties plane numatytas priemones, galinčias turėti įtakos įprastinėms jų veiklos sąlygoms.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų turėtojai suinteresuotiems asmenims jų prašymu arba savo iniciatyva teikia turimą su branduoline, radiacine ir fizine sauga bei su tarptautiniais branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimais susijusią informaciją, jeigu ši informacija nėra pripažįstama kaip neteiktina šio įstatymo 391 straipsnio 10 dalyje arba kituose įstatymuose nurodytais pagrindais. Kai yra suinteresuoto asmens prašymas, informacija turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus atvejus. Jeigu prašoma daug ar sudėtingos informacijos, šis terminas gali būti pratęsiamas dar iki 20 darbo dienų, apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešama prašymą pateikusiam asmeniui ir nurodomos termino pratęsimo priežastys. Jeigu pateikęs prašymą asmuo paprašo patikslinti ar papildyti prašymą, informacijos pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo dienos.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų turėtojai privalo informuoti valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, visuomenę ir asmenis, kurių ūkinė komercinė veikla yra tiesiogiai susijusi su licencijų turėtojų vykdoma licencijuojama veikla, apie branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimo būklę ne rečiau kaip kartą per metus visuomenės informavimo priemonėse ir (arba) savo interneto svetainėje viešai paskelbdami informaciją apie savo veiklą. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija taip pat ne rečiau kaip kartą per trejus metus organizuoja susitikimus su savivaldybių institucijomis, įstaigomis, visuomene ir kitais asmenimis branduolinės energetikos objekto kaimynystėje, siekdama juos informuoti apie šio objekto branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos būklę. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ne rečiau kaip kartą per metus visuomenės informavimo priemonėse ir (ar) savo interneto svetainėje paskelbia pranešimus apie ūkio subjektų, kurių veiklos priežiūrą vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais vykdo Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, veiklos priežiūros vykdymo rezultatus.

Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos licencijos turėtojai ir šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų leidimų turėtojai turi pateikti savo darbuotojams, kitiems asmenims, teisėtai esantiems branduolinės energetikos objekto aikštelėje, šią informaciją apie esamas branduolinės energetikos objekto eksploatavimo sąlygas ir esamų branduolinės energetikos objekto eksploatavimo sąlygų atitiktį normalaus eksploatavimo sąlygoms:

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims arba šiems asmenims turi būti sudaryta galimybė su tokia informacija susipažinti kiekvieną kartą prieš jiems patenkant į branduolinės energetikos objekto aikštelę.

Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos licencijos turėtojai ir šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų leidimų turėtojai turi pateikti visuomenei šią informaciją apie esamas branduolinės energetikos objekto eksploatavimo sąlygas ir jų atitiktį normalaus eksploatavimo sąlygoms:

Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija turi būti paskelbta visuomenės informavimo priemonėse ir (arba) šio straipsnio 5 dalyje nurodyto licencijos ar leidimo turėtojo interneto svetainėje. Kai yra suinteresuoto asmens prašymas, informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per vieną darbo dieną gavus prašymą ją pateikti.

Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai ar branduoliniam incidentui branduolinės energetikos objekte, taip pat branduolinei avarijai, radiologinei avarijai ar branduoliniam incidentui, susijusiam su branduolinių ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagų naudojimu, atitinkamos licencijos turėtojas privalo nedelsdamas pateikti informaciją avarinės parengties planuose nustatyta tvarka.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija teikia skubią informaciją Lietuvos Respublikos, tarptautinių teisės aktų, tarptautinių sutarčių ir (ar) sutarčių tarp Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ir kitų valstybių institucijų nustatyta tvarka kaimynystėje esančių Europos Sąjungos valstybių narių branduolinės saugos priežiūros ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms apie branduolinės avarijos, radiologinės avarijos branduolinės energetikos objekte, radiologinės avarijos, įvykusios vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ar branduolinio incidento faktą, šių neįprastųjų įvykių technines aplinkybes, šių neįprastųjų įvykių padarinius ir padarinių likvidavimo eigą, taip pat prognozuojamą arba nustatytą branduolinės ar radiologinės avarijos ar branduolinio incidento klasę pagal INES skalę ir rekomenduojamus gyventojų apsaugomuosius veiksmus.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija viešai ir reguliariai skelbia informaciją apie branduolinės saugos būklę Lietuvos Respublikoje.

Licencijos, nurodytos šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, turėtojas ne rečiau kaip kartą per metus privalo viešai paskelbti informaciją apie branduolinės saugos būklę atitinkamame objekte.

Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų licencijų turėtojai kartą per metus teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai ataskaitą apie branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimą vykdant licencijuojamą ir leidimais reguliuojamą veiklą. Šios ataskaitos turinį ir pateikimo tvarką nustato Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Juridiniam asmeniui, kuris nesilaiko šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų branduolinės saugos, radiacinės saugos vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, fizinės saugos reikalavimų ir dėl to yra pažeidžiami radionuklidus sulaikantys ir (ar) jonizuojančiąją spinduliuotę slopinantys barjerai ir (ar) į aplinką išmetamų radionuklidų aktyvumas viršija nustatytas normas, ir (ar) darbuotojų apšvitos dozės viršija nustatytas normas, taip pat kuris nesilaiko reikalavimų, atsirandančių dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų, ir tai yra susiję su dideliais branduolinių medžiagų kiekiais, apibrėžtais TATENA, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas  turi teisę skirti baudą nuo 0,75 procento iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų, gaunamų iš atitinkamos licencijuojamos veiklos. Jeigu 3 procentai juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, gaunamų iš licencijuojamos veiklos, yra mažiau negu 144 810 (vienas šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai dešimt) eurų arba tokios veiklos mastą apskaičiuoti yra sunku ar neįmanoma, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas turi teisę skirti baudą nuo 36 202 (trisdešimt šešių tūkstančių dviejų šimtų dviejų) iki 144 810 (vieno šimto keturiasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų dešimties) eurų.

Juridiniam asmeniui, padariusiam pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas turi teisę skirti baudą nuo 1,25 procento iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, gaunamų iš atitinkamos licencijuojamos veiklos. Jeigu 5 procentai juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, gaunamų iš licencijuojamos veiklos, yra mažiau negu 289 620 (du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt) eurų arba tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku ar neįmanoma, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas turi teisę skirti baudą nuo 72 405 (septyniasdešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų penkių) iki 289 620 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties) eurų. Pakartotiniu pažeidimu laikomas tos pačios teisės normos pažeidimas, padarytas pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo.

Juridiniam asmeniui kartu su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis baudomis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatyta tvarka teikiami privalomi vykdyti nurodymai, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kai pažeidimas atitinka ir 6 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytus kriterijus.

Baudų, nurodytų šio įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse, skyrimą inicijuoja Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos darbuotojas, nustatęs pažeidimo požymių turinčią veiką, surašydamas tarnybinį pranešimą Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkui apie pažeidimo požymių turinčią veiką su siūlymu pradėti galimo pažeidimo tyrimą. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, atsižvelgdamas į tarnybiniame pranešime nurodytas galimo pažeidimo aplinkybes ir kitas su galimu pažeidimu susijusias objektyvias aplinkybes, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tarnybinio pranešimo gavimo dienos priima sprendimą pradėti galimo pažeidimo tyrimą arba atmesti siūlymą dėl galimo pažeidimo tyrimo pradėjimo. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimamas sprendimas pradėti galimo pažeidimo tyrimą, juridiniam asmeniui išsiunčiama šio sprendimo kopija.

Galimo pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo sprendimo pradėti galimo pažeidimo tyrimą priėmimo dienos.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įgalioti darbuotojai, atlikdami galimo pažeidimo tyrimą, turi šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas teises.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įgalioti darbuotojai, prieš atlikdami galimo pažeidimo tyrimo veiksmus, turi juridiniam asmeniui pateikti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įgalioti darbuotojai galimo pažeidimo tyrimo veiksmus įformina raštu. Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas.

Baigę galimo pažeidimo tyrimą, ne vėliau kaip iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos, jį atlikę Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įgalioti darbuotojai surašo tarnybinį pranešimą Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkui ir prideda susijusius dokumentus bei kitus surinktus įrodymus.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas priima sprendimą pradėti galimo pažeidimo bylos nagrinėjimą ir tam sudaro komisiją. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas priima sprendimą tyrimą nutraukti, jeigu tyrimo metu paaiškėja, kad teisės pažeidimo nėra. Šioje dalyje nurodyti sprendimai priimami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos.

Komisijos posėdis dėl galimo pažeidimo bylos nagrinėjimo turi būti surengtas ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų ir ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo sprendimo sudaryti komisiją priėmimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimamas sprendimas sudaryti komisiją, juridiniam asmeniui išsiunčiamas kvietimas į komisijos posėdį. Šiame kvietime pranešama apie galimą šio įstatymo 47 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pažeidimą, nurodoma galimo pažeidimo esmė, įvardijama galimai pažeisto įstatymo ar kito teisės akto nuostata, nurodoma informacija apie komisijos posėdį (data, laikas ir vieta) ir apie Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos tyrimo metu surinktus įrodymus, kuriais grindžiamas galimas pažeidimas, bei kitą surinktą medžiagą, su kuria juridinis asmuo gali susipažinti šio straipsnio 12 dalyje nurodyta tvarka. Atsakingai valstybės institucijai, prižiūrinčiai priskirtą sritį, ir (ar) kitam subjektui, raštu pateikusiam informaciją apie galimą pažeidimą (jeigu tokia informacija buvo pateikta), ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimamas sprendimas sudaryti komisiją, išsiunčiamas kvietimas į komisijos posėdį. Šiame kvietime pranešama apie galimą šio įstatymo 47 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pažeidimą, nurodoma galimo pažeidimo esmė, įvardijama galimai pažeisto įstatymo ar kito teisės akto nuostata ir nurodoma informacija apie komisijos posėdį (data, laikas ir vieta).

Juridinis asmuo, kuriam ketinama skirti baudą, bet kuriuo galimo pažeidimo tyrimo ar galimo pažeidimo bylos nagrinėjimo momentu gali pateikti turimus įrodymus, susijusius su nustatytu galimu pažeidimu, įrodančius, kad pažeidimas nebuvo padarytas, patvirtinančius lengvinančias aplinkybes, ar kitus reikalingus įrodymus bei paaiškinimus, teikti prašymus.

Juridinis asmuo, kuriam ketinama skirti baudą ar bauda yra paskirta, ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę susipažinti su Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis, bet kuriuo momentu nuo galimo pažeidimo tyrimo pradžios iki sprendimo dėl baudos skyrimo ar neskyrimo įsigaliojimo dienos. Laikoma, kad juridinis asmuo susipažino su Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos surinkta medžiaga po to, kai ši medžiaga buvo jam pateikta.

Komisijos posėdyje dėl galimo pažeidimo bylos nagrinėjimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti juridinio asmens, kuriam ketinama skirti baudą, atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas reikalingas klausimui dėl baudos skyrimo tinkamai išnagrinėti (liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys, juridiniam asmeniui suteikiama teisė apklausti juos, taip pat siūlyti savo liudytojus, ekspertus, specialistus ar kitus asmenis, teikti kitus įrodymus. Juridinio asmens, kuriam ketinama skirti baudą, atstovams neatvykus į posėdį, galimo pažeidimo bylos nagrinėjimas galimas tik tada, kai šiam juridiniam asmeniui tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą ir jis iki komisijos posėdžio nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis neatvykimą pateisinančiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir proceso šalies atstovo užimtumas kitose bylose). Tinkamu pranešimu laikomas šaukimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo rašytiniu pranešimu arba prašymu nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba šaukimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Kitų asmenų neatvykimas nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios negalima būtų nagrinėti pažeidimo. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai komisija savo iniciatyva arba šio proceso dalyvių prašymu, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis, motyvuotai nusprendžia klausimą dėl baudos skyrimo nagrinėti uždarame posėdyje.

Komisija posėdžio metu dėl objektyvių priežasčių turi teisę nuspręsti atidėti posėdį, paskirdama naujo posėdžio laiką. Priėmus sprendimą atidėti posėdį, apie tai pranešama posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu juridinio asmens, kuriam ketinama skirti baudą, atstovai ir (ar) kiti kviesti į posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) asmenys ar jų atstovai nedalyvauja, jiems taip pat yra siunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, laiką ir vietą.

Galimo pažeidimo bylos nagrinėjimo metu komisija turi teisę duoti nurodymus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos darbuotojams papildyti surinktą medžiagą. Papildomai medžiagai surinkti nustatomas iki 14 darbo dienų terminas. Terminas papildomai medžiagai surinkti nėra įskaičiuojamas į šio straipsnio 19 dalyje nurodytą terminą. Su surinkta medžiaga, taip pat su kitų proceso dalyvių pateikta nauja medžiaga juridiniam asmeniui suteikiama teisė susipažinti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo medžiagos surinkimo ir (ar) užfiksavimo raštu informavus jį apie tokios medžiagos surinkimą ir (ar) užfiksavimą. Laikoma, kad juridinis asmuo susipažino su iš naujo surinkta medžiaga po to, kai ši informacija buvo jam pateikta. Juridinis asmuo turi teisę pateikti savo paaiškinimus dėl šios medžiagos per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su šia medžiaga.

Galimo pažeidimo bylos nagrinėjimo procedūra laikoma baigta, kai komisija pateikia Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkui išvadą.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, atsižvelgdamas į komisijos išvadoje nurodytas galimo pažeidimo aplinkybes ir kitas su galimu pažeidimu susijusias komisijos nustatytas objektyvias aplinkybes bei informacijos pakankamumą ir pagrįstumą, priima sprendimą (įsakymą) skirti baudą, grąžinti komisijos išvadą komisijai papildyti ar patikslinti arba baudos neskirti. Priėmus sprendimą grąžinti komisijos išvadą komisijai papildyti ar patikslinti, komisija baudos skyrimo procedūrą pradeda iš naujo. Baudos skyrimo procedūra laikoma baigta priėmus sprendimą skirti arba neskirti baudą.

Komisijos išvadoje siūlomas sprendimas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkui neprivalomas.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko įsakymo nuorašas dėl sprendimo skirti ar neskirti baudą kartu su komisijos išvados kopija, o tuo atveju, jeigu priimamas sprendimas grąžinti komisijos išvadą komisijai papildyti ar patikslinti, – pranešimas išsiunčiami juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas dėl baudos skyrimo ar neskyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo tarnybinio pranešimo apie pažeidimą surašymo dienos. Šio termino skaičiavimas yra sustabdomas komisijai priėmus sprendimą surinkti papildomą medžiagą šios medžiagos surinkimo terminui pasibaigus ir tęsiamas šiam terminui pasibaigus.

Skiriant baudą, atsižvelgiama į:

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs juridinis asmuo savo noru užkirto kelią pažeidimo padariniams, padėjo nustatyti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimą, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, arba pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirtos šio įstatymo nustatytos baudos, arba nevykdė atsakingų valstybės institucijų, prižiūrinčių priskirtą sritį, nurodymų dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo.

Skiriamos baudos dydis, neviršijant šio įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dydžių, nustatomas įvertinus šio straipsnio 20 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nustatytas baudos dydis mažinamas, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamas, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pinginės baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į tokių aplinkybių skaičių ir reikšmingumą.

Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena bauda. Baudos skyrimas neatleidžia juridinio asmens, kuriam skiriama bauda, nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta bauda, vykdymo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Bauda už pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko paskirta bauda sumokama į valstybės biudžetą per 3 mėnesius nuo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimo dėl baudos skyrimo įsigaliojimo dienos. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu per tą laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui. Tais atvejais, kai sprendimas dėl baudos skyrimo apskundžiamas teismui, bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimą dėl baudos skyrimo panaikinti.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Teismas turi teisę palikti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimą nepakeistą arba, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, dėl kurių bauda juridiniam asmeniui yra akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jo pavojingumui, trukmei ir sukeliamiems padariniams ir dėl to neteisinga, sumažinti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimu skirtą piniginę baudą, įskaitant sumažinimą iki dydžio, mažesnio negu šio įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos minimalios baudos, arba Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimą panaikinti.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis turi būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Šis įstatymas, išskyrus 51 straipsnį, įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.

Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalis taikoma po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems įgyvendinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių projektams.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos peržiūri galiojančias licencijas ar leidimus, išduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir, jeigu šis įstatymas nustato kitokias licencijų ar leidimų rūšis ar veiklos, kuriai išduota licencija ar leidimas, sąlygas, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas juos panaikina, jeigu veiklai, kuriai buvo išduoti licencija ar leidimas, vykdyti, vadovaujantis šiuo įstatymu, licencija ar leidimas nėra reikalingi, pakeičia išduotus licencijas ar leidimus arba raštu praneša licencijos ar leidimo turėtojui, kad licencija ar leidimas nebus keičiami. Reikiamiems pakeitimams atlikti Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija gali pareikalauti iš licencijos ar leidimo turėtojo reikalingų dokumentų. Licencijos ar leidimo turėtojas šiuos dokumentus privalo pateikti ne vėliau kaip per Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 3 mėnesiai. Pateikti dokumentai nagrinėjami ir licencijos galiojimo sąlygos keičiamos šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Laikotarpiu iki Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko atitinkamo sprendimo priėmimo licencijos ar leidimo turėtojas gali tęsti savo veiklą, vykdydamas licencijuojamos ar leidimu reguliuojamos veiklos sąlygas pagal galiojančius licenciją ar leidimą.

2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/117/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės.

2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/87/Euratomas, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema.

Licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad branduolinės energetikos objekte būtų išvengta branduolinių ir radiologinių avarijų, kurios nulemtų tokius radionuklidų išmetimus į aplinką, kuriems įvykus:

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, tvirtindama teisės aktus, reglamentuojančius branduolinės energetikos objektų statybos vietos (aikštelės) vertinimą, branduolinės energetikos objektų statybą, projektavimą, pripažinimą tinkamais eksploatuoti, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą, nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo įgyvendinimo kriterijus ir šio tikslo įgyvendinimo būdų techninius reikalavimus. Tvirtindama šiuos teisės aktus, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija turi atsižvelgti į Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės, Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos paskelbtus leidinius ir TATENA nustatytus saugos reikalavimus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas turi būti pasiektas:

Kitiems negu šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems branduolinės energetikos objektams šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas turi būti taikomas analizuojant ir gerinant branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos būklę ir atliekant periodinę saugos analizę ir pagrindimą.