Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas

Energetikos įmonės, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios bendroje energetikos sistemoje veikiančius energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu ir vykdyti tinklų (sistemos) operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas išduodant licenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys, taip pat su buitiniais vartotojais sudaromos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra viešosios sutartys. Energijos perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos tiekimo paslaugos buitiniams vartotojams teikiamos sudarius atitinkamą sutartį pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas standartines sąlygas. Reikalavimai dėl atskirų rūšių energijos tiekimo sutarčių sudarymo nustatomi atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose.

Energetikos įmonės, perduodančios ir (ar) skirstančios energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos įrenginiai atitinka nustatytus įrengimo, eksploatavimo, naudojimo ir techninės saugos reikalavimus.

Energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas ir auditoriaus išvada kartu su finansinėmis ataskaitomis būtų pateikta Tarybai ir paskelbta šių įmonių interneto svetainėse arba Tarybos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonės neturi savo interneto svetainės.

Energetikos įmonės dalyvauja rengiant reguliuojamų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos aprašo, kuriame nustatytos techninės sąlygos, įkainių nustatymo metodikos, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą, naudojimą, saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.

Energetikos įmonės, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja pagal Tarybos nustatytas normas.

Energetikos įmonių, vykdančių energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo veiklą, išskyrus nepriklausomo elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo veiklą, veiklos teritorija nurodoma energetikos įmonei išduotoje veiklos licencijoje.

Vartojama energija ir energijos ištekliai turi atitikti teisės aktų nustatytus energijos ir energijos išteklių kokybės ir sudėties reikalavimus.

Žemė energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo įrenginiams, skirtiems energetikos politikos strateginiams tikslams ir (arba) pažangos uždaviniams ir šiuos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms įgyvendinti ir energetikos sistemos plėtrai užtikrinti, statyti parduodama ar išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka, laikantis įstatymų nustatytų žemės pardavimo ar nuomos aukciono būdu reikalavimų, o įstatymų nustatytais atvejais – be aukciono.

Privati žemė energetikos objektams statyti gali būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu nesusitariama, privati žemė įstatymų nustatyta tvarka gali būti paimama visuomenės poreikiams arba įstatymu ar administraciniu aktu nustatomas servitutas.

Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Energetikos objektų apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai, patikėtiniai ir jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.

Energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų reguliavimo principai nustatomi šiame įstatyme ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose.

Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 18 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Energetikos įmonėms, diegiant energetikos inovacijas, su šia veikla susijusios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, vadovaujantis Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų interesus, kad inovacijomis būtų siekiama energetikos sektoriaus efektyvumo, lankstumo ir tvarumo.

Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos, išskyrus šio įstatymo 191 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir kituose įstatymuose nurodytus atvejus.

Energetikos įmonės prie su energetikos inovacijų plėtojimu susijusių išlaidų ne mažesne dalimi, negu skyrė Taryba šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, turi prisidėti ir iš nuosavų lėšų.

Licencijuojamos veiklos ir veiklos, kuriai reikalingi leidimai ar atestatai, licencijų ir leidimų ar atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą nustato šis įstatymas, kiti atskirus energetikos sektorius reglamentuojantys įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai.

Asmenims, siekiantiems gauti šiame įstatyme ir (ar) kituose atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus licenciją, leidimą ar atestatą, gali būti taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės ribojimo reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais ir atitinka būtinumo ir proporcingumo principus.

Energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas.

Asmuo, siekiantis gauti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikia licencijas, leidimus ar atestatus išduodančiai institucijai prašymą arba deklaraciją išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir teisės aktuose nurodytus dokumentus. Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą, nustatomi šiame įstatyme ir (ar) atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Licencija, leidimas ar atestatas asmeniui išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir visų tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje teisės aktų nustatyta tvarka dienos. Asmeniui, siekiančiam gauti energetikos veiklos leidimą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikusiam deklaraciją, teisė verstis šia veikla suteikiama kitą dieną po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos.

Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą neatsakoma per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) arba kai yra kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjui apie tai yra pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija, leidimas ar atestatas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo priėmimas.

Už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir (ar) reikalavimų pažeidimus energetikos įmonė, turinti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjama apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais arba licencijos, leidimo ar atestato galiojimo panaikinimą šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais ir nustatomas laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti nurodyti reguliuojamosios veiklos pažeidimai. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio. Šio straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytu atveju, taip pat už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir (ar) reikalavimų pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 6, 9 ar 10 punkte, energetikos įmonei energetikos veiklos licencijos, leidimo ar atestato galiojimas stabdomas nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimų nustatymo dienos, o už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 7 ir 11 punktuose, – ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pažeidimų nustatymo arba energetikos įmonės pranešimo apie įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar apie kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto procedūros atlikimo ne teismo tvarka gavimo dienos. Už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir (ar) reikalavimų pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 7 dalies 10, 11 ar 12 punkte, energetikos įmonei energetikos veiklos licencijos, leidimo ar atestato galiojimas panaikinamas nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pažeidimų nustatymo dienos. Už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir (ar) reikalavimų pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 7 dalies 13 punkte, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas įspėjamas apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 7 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu ir nustatomas ne ilgesnis kaip 3 mėnesių laikotarpis nuo įspėjimo gavimo dienos, per kurį turi būti pašalintas nurodytas reguliuojamosios veiklos pažeidimas.

Licencijos, leidimo ar atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išduodančios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu:

Kai energetikos įmonė nustatyta tvarka pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų įregistravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje dienos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas.

Licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išduodančios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas, jeigu:

Išduoti licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti reikalavimai, taikomi reguliuojamajai veiklai, arba asmens, turinčio licenciją, leidimą ar atestatą, iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje, leidime ar atestate nurodyti asmens duomenys ar teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Pasikeitus licencijoje, leidime ar atestate nurodytiems asmens duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo privalo raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų atsiradimo dienos. Asmeniui, siekiančiam pakeisti išduotą energetikos veiklos leidimą ir pateikusiam deklaraciją, laikoma, kad leidimas pakeistas ar patikslintas kitą dieną po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos. Atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti atvejai, kai leidimai negali būti keičiami pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla.

Už licencijos, leidimo ar atestato išdavimą ar jų pakeitimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją kontroliuoja licencijas, leidimus ar atestatus turinčių energetikos įmonių veiklą ir prižiūri, kaip jos laikosi reguliuojamosios veiklos sąlygų. Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos privalo nedelsdamos raštu arba kitomis priemonėmis pateikti informaciją licenciją, leidimą ar atestatą išduodančiai institucijai apie nustatytus energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus.

Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai yra šių rūšių:

Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Konkretūs atestatų galiojimo terminai ir jų nustatymo kriterijai, taip pat atestatuose įrašytų duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi šiame įstatyme ir Tarybos tvirtinamose asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse.

Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, išduodami asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, turintis asmuo privalo laikytis šių sąlygų:

Elektros įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintiems asmenims suteikiama teisė įrengti elektros įrenginius, pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą laikomus kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros įrenginius ypatinguosiuose statiniuose.

Gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintiems asmenims suteikiama teisė įrengti gamtinių dujų įrenginius, pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą laikomus kilnojamaisiais daiktais, išskyrus gamtinių dujų įrenginius ypatinguosiuose statiniuose.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Taryba.

Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis yra šių rūšių:

Leidimai verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Leidimuose verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis nurodoma konkreti prekybos vieta (ar vietos).

Leidimai verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.

Leidimuose verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis įrašytų duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi Energetikos ministerijos patvirtintose Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse.

Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

Leidimą verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis turinti energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Taryba Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Prekybos suskystintomis naftos dujomis tvarka ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais reikalavimais, nustatytos Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos naftos produktais taisyklėse.

Asmenims, vykdantiems prekybos suskystintomis naftos dujomis veiklą, neturint leidimo verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis, skiriama piniginė bauda iki 10 procentų prekybos suskystintomis naftos dujomis veiklą vykdančio ūkio subjekto pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais ar per trumpesnį laikotarpį, jei asmuo vykdo veiklą trumpiau negu vienerius metus. Sprendimą skirti baudą priima Taryba.

Leidimai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais yra šių rūšių:

Leidimas verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Leidime verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais nurodoma kiekviena prekybos vieta (degalinė), kurioje leidimą turintis asmuo vykdo atitinkamą veiklą.

Leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikia šio straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus.

Leidimai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduodami šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

Leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais turinti energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Taryba Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Prekybos nefasuotais naftos produktais tvarka ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais reikalavimais, nustatyti Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos naftos produktais taisyklėse.

Asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išduotą vieno milijono eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas), pagal kurį prievolių įvykdymo užtikrintojas įsipareigoja įvykdyti asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, mokestines prievoles, jeigu asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai. Leidimą išduodanti institucija privalo įsitikinti, ar asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, įvykdė šioje dalyje įtvirtintą prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimo ir atnaujinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Šio straipsnio 8 dalyje numatytos vertės laidavimo arba garantijos dydis sumažinamas iki 100 tūkstančių eurų sumos, jeigu to prašantis asmuo atitinka visas šias sąlygas:

Naudos gavėju pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytus prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus privalo būti nurodoma Valstybinė mokesčių inspekcija. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumente turi būti nurodyti Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės, išdavusios prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, rekvizitai ir kontaktiniai duomenys.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į tai, ar ūkio subjektas atitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu netenkinama bent viena iš šio straipsnio 9 dalyje nustatytų sąlygų, taikoma šio straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo suma. Prašymų nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Jeigu asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos, asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje numatytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į Europos ekonominėje erdvėje veikiančią kredito įstaigą, jos padalinį arba draudimo bendrovę dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi į Europos ekonominėje erdvėje veikiančią kredito įstaigą, jos padalinį arba draudimo bendrovę dienos privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, atitinkantį šiam asmeniui nustatytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimo ir atnaujinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, privalo atnaujinti šio straipsnio 8 ar 9 dalyje nurodyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir pateikti jį Valstybinei mokesčių inspekcijai ne vėliau kaip iki besibaigiančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo termino pabaigos. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimo ir atnaujinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Asmenims, vykdantiems prekybos naftos produktais veiklą, neturint leidimo verstis prekyba nefasuotais naftos produktais, skiriama piniginė bauda iki 10 procentų prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdančio ūkio subjekto veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais ar per trumpesnį laikotarpį, jei asmuo vykdo veiklą trumpiau negu vienerius metus. Sprendimą skirti baudą priima Taryba.

Lietuvos energetikos agentūros pagal Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymą naftos produktų ir naftos valstybės atsargų keitimo veikla nėra laikoma didmenine prekyba naftos produktais ir šiai veiklai neprivaloma įsigyti leidimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę iš energetikos įmonių gauti reikiamą informaciją. Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti tokią informaciją.

Vyriausybė, Energetikos ministerija ar kita įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją teikia informaciją Europos Komisijai, kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms.

Apie valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir eksploatavimo pradžią šiuos objektus nuosavybės teise ar kitais teisiniais pagrindais valdančios energetikos įmonės privalo pranešti Energetikos ministerijai.

Energetikos įmonės savo veiklos teritorijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka energijos vartotojams ir savivaldybių institucijoms teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą, saugų ir efektyvų energetikos objektų ir įrenginių naudojimą, statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, valstybės reguliuojamas energijos kainas ir energijos vartotojams teikiamas paslaugas.

Energetikos įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, yra vieša. Energetikos įmonės, kurios vykdo licencijuojamą veiklą arba kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, viešai skelbia įmonių valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas.

Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys Tarybos prašymu teikia jai informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės, kurių veiklai yra taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis sudaro paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius. Taryba, naudodamasi teise gauti iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų informaciją, privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jeigu juos pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Tarybai skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją ar duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių asmenų.

Taryba, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros ir Europos Komisijos sprendimų ir juos įgyvendina. Tarybos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos.

Energetikos įmonės, kurių šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių bendra galia yra didesnė kaip 5 MW ir kurios gamina parduoti skirtą šilumos ir (ar) elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių rezervinių atsargų šaltuoju metų periodu. Ši nuostata netaikoma energetikos įmonėms, kuriose elektros energija gaminama naudojant išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti: saulės energija, vėjo energija, hidroenergija, geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos pramoninės ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą. Energetikos įmonės, šilumos gamybai naudojančios energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti: geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos pramoninės ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą, privalo sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone dėl šilumos kiekio, reikalingo sutrikus kuro tiekimui, gamybos šio straipsnio 3 dalyje nurodytu laikotarpiu ir atitinkamų rezervinių atsargų kaupimo bei saugojimo.

Energijos išteklių rezervinės atsargos kaupiamos, laikomos, atnaujinamos energetikos įmonių, kurios privalo turėti energijos išteklių rezervinių atsargų, lėšomis. Tuo atveju, kai energetikos įmonės privalo sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone pagal šio straipsnio 1 dalį, atitinkamų rezervinių atsargų kaupimo bei saugojimo sąnaudos šiai šilumos gamybos įmonei atlyginamos sutartyje nustatyta tvarka.

Energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis šaltuoju metų periodu turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų 10 kalendorinių dienų vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu. Šaltuoju metų periodu laikomas laikotarpis nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos imtinai.

Šiltuoju metų laikotarpiu (nuo balandžio 1 dienos iki spalio 31 dienos imtinai) energijos išteklių rezervinių atsargų poreikį ir kiekį nustato energetikos įmonės.

Pagaminta, perduodama, skirstoma, parduodama, eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti įtraukiama į apskaitą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos energijos apskaita turi būti tvarkoma energijos matavimo priemonėmis ar išmaniosiomis energijos apskaitos sistemomis, išskyrus atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus atvejus. Matavimo priemonių, įskaitant matavimo priemones, kurios yra išmaniosios energijos apskaitos sistemos sudedamoji dalis, teisinis metrologinis patvirtinimas turi būti atliktas Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

Energijos matavimo priemones ar išmaniąsias energijos apskaitos sistemas savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energetikos įmonės, išskyrus atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus atvejus. Atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka šioje dalyje nurodytos energetikos įmonės energijos vartojimo ir (ar) gamybos apskaitai diegia išmaniąsias energijos apskaitos sistemas.

Energijos matavimo priemones ar išmaniąsias energijos apskaitos sistemas tarp energetikos objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančius energetikos objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais juos valdančios energetikos įmonės savo lėšomis.

Efektyvaus energijos ir energijos išteklių vartojimo priemonės suplanuojamos Vyriausybės tvirtinamose energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitose nacionalinėse plėtros programose.

Importuojami, gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie naudoja elektros ir kitų rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo etiketes.

Importuojami, gaminami ir parduodami su energijos vartojimu susiję gaminiai, kuriuos naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir (ar) kitų išteklių suvartojimui, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo etiketę ir vardinių parametrų lentelę.

Įmonės, eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius, kurių vardinė (nominali) šiluminė galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.

Neteko galios 2013 m. liepos 9 d.

Pastatuose atitiktis nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams tikrinama:

Šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų tikrinimų metu vertinamas šilumos generatoriaus naudingumo koeficientas ir dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais. Šilumos generatoriaus dydžio atitikties pastato šildymo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jeigu toje šildymo sistemoje arba kombinuotojoje šildymo ir vėdinimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato šildymo poreikiai.

Šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytų tikrinimų metu vertinamas oro kondicionavimo sistemos naudingumo koeficientas ir dydis, palyginti su pastato vėsinimo poreikiais. Oro kondicionavimo sistemos dydžio atitikties pastato vėsinimo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jeigu toje oro kondicionavimo sistemoje arba kombinuotojoje oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato vėsinimo poreikiai.

Energetikos darbuotojai ir energijos vartojimo auditą atliekantys specialistai turi būti reikiamos kvalifikacijos, tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis, atestuoti šio įstatymo nustatyta tvarka ir turintys tai patvirtinantį galiojantį dokumentą. Energetikos darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus ir atestavimo tvarką nustato energetikos ministras, vadovaudamasis šiame straipsnyje nustatytais darbuotojų bendraisiais kvalifikaciniais (išsilavinimo ir darbo patirties) reikalavimais.

Energijos vartojimo auditą atliekantys specialistai privalo turėti inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnę kaip trejų metų praktinio darbo patirtį energijos vartojimo efektyvumo srityje, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimą, eksploatavimą, technologinių procesų vyksmą, reikalavimus. Specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus, taikomus energijos vartojimo auditą atliekantiems specialistams, nustato energetikos ministras.

Inžinerinių kategorijų darbuotojai, vadovaujantys energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbams ir (ar) juos vykdantys, privalo turėti ne žemesnį kaip inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį koleginį arba jam prilygintą išsilavinimą, išskyrus Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo nustatytą išsilavinimo reikalavimą, turėti minimalią darbo patirtį energetikos veiklos srityje, jeigu šis reikalavimas yra nustatytas pareigybės aprašyme ar nuostatuose, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimą, eksploatavimą, techninę saugą ir kitą energetikos veiklą, reikalavimus.

Valstybinės svarbos energetikos objektus eksploatuojančių energetikos įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos objektų, įrenginių eksploatavimo veiklai, privalo turėti inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį energetikos veiklos srityje, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimą, eksploatavimą, techninę saugą ir kitą energetikos veiklą, reikalavimus.

Energetikos įmonių, kurios neeksploatuoja valstybinės svarbos energetikos objektų, vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių eksploatavimo veiklai, privalo turėti ne žemesnį kaip inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį koleginį arba jam prilygintą išsilavinimą, minimalią darbo patirtį energetikos veiklos srityje, jeigu šis reikalavimas yra nustatytas pareigybės aprašyme ar nuostatuose, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimą, eksploatavimą, techninę saugą ir kitą energetikos veiklą, reikalavimus.

Specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus, taikomus energetikos darbuotojams, nustato Taryba. Šiame straipsnyje nustatytuose bendruosiuose kvalifikaciniuose reikalavimuose, taikomuose inžinerinių kategorijų darbuotojų, energetikos įmonių, kurios įrengia ir (ar) eksploatuoja energetikos objektus ir (ar) įrenginius, vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, Taryba Bendroje energetikos darbuotojų atestavimo schemoje nurodo, kurios konkrečios aukštojo mokslo studijų krypties išsilavinimą turi turėti šie asmenys.

Taryba nustatyta tvarka derina energetikos darbuotojų mokymosi programas, į kurias turi būti įtraukti ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo klausimai.

Energetikos inžinerinių kategorijų darbuotojai, vadovaujantys energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbams ir (ar) juos vykdantys, kurie neturi šio straipsnio 3 dalyje nurodyto išsilavinimo, tačiau iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo atestuoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems darbams ir (ar) funkcijoms atlikti, gali būti periodiškai atestuojami atestavimo įstaigoje netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo turėti ne žemesnį kaip inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį koleginį arba jam prilygintą išsilavinimą.

Energetikos įmonės, vykdančios energijos ar energijos išteklių tiekimo veiklą, ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir kompetentingoms valstybės institucijoms, tarp jų Tarybai, Konkurencijos tarybai ir Europos Komisijai, šių prašymu pateikia visų sandorių su elektros energijos didmenininkais ir didmeniniais gamtinių dujų vartotojais ir perdavimo sistemos operatoriais, sudarytų pagal elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones, duomenis.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis sudaro išsamūs sandorių su vartotojais duomenys, tarp jų sandorių galiojimo terminai, tiekimo ir apmokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, sandorio vykdymo datos ir terminai, sandorio kainos, atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės, taip pat išsami informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones.

Taryba gali nuspręsti tam tikrą iš energetikos įmonių gautos informacijos apie sandorius dalį pateikti rinkos dalyviams, jeigu komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikoma informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista.

Duomenų saugojimo metodus ir priemones šio straipsnio tikslais nustato Taryba, vadovaudamasi Europos Komisijos paskelbtomis gairėmis.

Energijos ar energijos išteklių tranzitas vyksta pagal energijos ar energijos išteklių siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių energetikos įmonių sudarytas sutartis, vadovaujantis Energetikos chartijos sutarties nuostatomis ir atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir šalies poreikių tenkinimo prioritetus.

Perdavimo objektus valdančios energetikos įmonės teikia Tarybai informaciją apie kiekvieną energijos tranzito pareikalavimą, sudarytas energijos tranzito sutartis ir atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti energijos tranzito sutartį turi būti tinkamai motyvuotas.

Ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų, naftos produktų ar šilumos tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.

Energetikos įmonės, susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti Energetikos ministerijai ir savivaldybės administracijos direktoriui apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones energijos tiekimui atnaujinti.

Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, energijos ir (ar) energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako.

Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios, skirstančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją ir (ar) šilumos energiją, pirmiausia privalo tenkinti Lietuvos Respublikos vidaus vartotojų poreikius, pirmenybę teikdamos civilinės saugos pajėgų, taip pat nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų poreikiams.

Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, ūkio subjektams taikomi ūkinės veiklos laisvės apribojimai turi kuo mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomi platesniu mastu, negu yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apie paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį taikomas priemones nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Europos Komisija gali nuspręsti, kad taikomos priemonės turi būti iš dalies pakeistos ar panaikintos, jeigu jos iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia prekybą tokiu būdu, kuris neatitinka Europos Sąjungos interesų.

Ekstremaliosios energetikos padėties paskelbimo ir atšaukimo, taip pat kitus su tuo susijusius teisinius ir organizacinius pagrindus, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas.

Vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus.