LegalizeLietuvos Respublikos įmonių įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1990, Nr. 14-395
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į M O N I Ų
ĮSTATYMAS
I skirsnis
BENDRIEJI
NUOSTATAI
1
straipsnis.Įmonių įstatymo tikslai
Šis įstatymas nustato
subjektus, turinčius teisę savo firmos vardu užsiimti nuolatine komercine-ūkine
veikla Lietuvos Respublikoje, jų steigimo ir veiklos teisinius pagrindus. Šis
įstatymas taip pat taikomas Lietuvos Respublikoje veikiančioms užsienio
valstybių įmonėms, jų filialams ir atstovybėms.
Atskirų,
nurodytų šio įstatymo 6 straipsnyje, rūšių įmonių steigimas, jų teisinis
statusas, veikla, likvidavimas ir reorganizavimas reglamentuojamas atitinkamais
įstatymais.
Šis įstatymas
netaikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems nekomercine veikla
(veikla, kuria nesiekiama pelno), taip pat fiziniams asmenims, kurie verčiasi
individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų
mokesčio įstatyme, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio antrosios dalies
nuostatą, kuri taikoma ir ne pelno įmonėms. Ne pelno įmonių steigimą,
likvidavimą, reorganizavimą, veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas ir šių įmonių įstatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr. VIII-1465, 99.12.07, Žin., 1999, Nr.
108-3129 (99.12.22)
Nr.
IX-1268,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5624 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2003-01-01
2
straipsnis.Įmonė
Įmonė yra
savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka
tam tikrai komercinei-ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių,
finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.
Įmonė, kaip
teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teises arba veikti
kaip fizinis asmuo.
Užsienio valstybės įmonė -
juridinio asmens teises turinti ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė,
susivienijimas ar kitokia pelno siekianti organizacija, kurios buveinė yra
užsienio valstybėje ir kuri įsteigta ir įregistruota pagal užsienio valstybės
įstatymus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1465, 99.12.07, Žin., 1999,
Nr.108-3129 (99.12.22)
3
straipsnis.Įmonininkas
Įmonininkas
yra fizinis arba juridinis asmuo, taip pat į bendrovę (bendriją) susijungę keli
fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise valdo, naudoja ir
disponuoja įmonės turtu, organizuoja įmonės ūkinę ir finansinę veiklą.
Nuosavybės
teisę į įmonę įmonininkas įgyja įmonės steigimo, pirkimo-pardavimo arba kitokių
civilinių sandorių pagrindu.
Jeigu įmonė nuosavybės teise priklauso
Lietuvos Respublikai, įmonininko funkcijas atlieka įmonės valdymo organai.
Jeigu įmonė
išnuomojama, tai nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui įmonininko teises turi
nuomininkas.
4
straipsnis.Įmonės valdymas
Įmonės
valdymo organų sistemą, jų sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato atitinkamos
rūšies įmonių veiklą reglamentuojantis įstatymas, įmonės įstatai ir kiti įmonės
steigimo dokumentai.
Valstybės
ar savivaldybės kapitalui įmonių valdymo organuose gali atstovauti valstybės ar
savivaldybės valdininkai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybės ar
savivaldybės kapitalui įmonių valdymo organuose atstovaujančios valstybės ar
savivaldos institucijos turi teisę pareikšti ieškinius teisme dėl valstybės ar
savivaldos institucijos interesų gynimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
5
straipsnis.Darbo santykiai įmonėje
Darbo
santykiai įmonėje gali būti grindžiami samdos sutartimi arba naryste ūkinėje
bendrijoje.
Darbo
santykius, atsiradusius samdos sutarties pagrindu, reguliuoja samdos sutartis
ir Lietuvos Respublikos darbo įstatymai, kurie nustato visų rūšių įmonių
darbuotojams darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko režimo ir trukmės,
higienos ir darbo apsaugos minimalius reikalavimus.
Santykius,
pagrįstus naryste ūkinėje bendrijoje, reguliuoja įmonės steigimo dokumentai.
II skirsnis
ĮMONIŲ RŪŠYS
13 straipsnis. Komercinės-ūkinės veiklos
licencijavimas
Įmonė gali verstis licencijuojama komercine-ūkine
veikla turėdama licenciją.
Licencija yra dokumentas, suteikiantis teisę verstis
įmonei licencijoje nurodyta komercine-ūkine veikla.
Licencijuojamos tos komercinės-ūkinės veiklos
sritys, kurios yra susijusios su padidėjusiu pavojumi žmogaus gyvybei,
sveikatai, aplinkai, ginkluotės gamyba ir įsigijimu, taip pat prekėmis ir
paslaugomis, kurioms įstatymai gali nustatyti specialią prekių pardavimo ar
paslaugų teikimo tvarką.
Kiekvienai įstatymo nustatytai licencijuojamai
komercinės-ūkinės veiklos sričiai Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina
licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.
Licencijavimo taisyklėse nurodoma:
1) licencijuojama komercinės-ūkinės veiklos sritis;
2) licencijų rūšys;
3) licenciją išduodanti institucija ir jos
įgaliojimai;
4) dokumentai, reikalingi licencijai gauti;
5) dokumentų nagrinėjimo tvarka ir terminai;
6) licencijos rekvizitai;
7) išduodamų licencijų ir jose nurodytų pasikeitusių
duomenų registravimo tvarka;
8) licencijuojamos komercinės-ūkinės veiklos
sąlygos;
9) licencijos turėtojų teisės ir pareigos;
10) pranešimų apie pasikeitusius licencijos duomenis
tvarka;
11) licencijuojamos komercinės-ūkinės veiklos sąlygų
laikymosi priežiūros tvarka;
12) licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo
atvejai ir tvarka;
13) licencijos pakeitimo atvejai ir tvarka;
14) atsisakymo išduoti licenciją pagrindai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu licencijas
išduoda, licencijuojamos komercinės-ūkinės veiklos srities sąlygų laikymosi
priežiūrą atlieka, taip pat licencijų galiojimą sustabdo ir panaikina
Vyriausybės įgaliotos institucijos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.
Licencijos išdavimo sąlygos neturi priklausyti nuo
licenciją įgyjančios įmonės rūšies, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.
Licencija išduodama neterminuotam laikui, numatant
jos perregistravimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu
kiti įstatymai nenustato ko kita.
Licencijos formą nustato licenciją išduodanti
institucija.
Licencija verstis komercine-ūkine veikla turi būti
išduota arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti licenciją turi būti
pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dokumentų, reikalingų
licencijai išduoti, gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.
Atsisakymas išduoti įmonei licenciją negali būti grindžiamas komercinės-ūkinės
veiklos netikslingumu.
Apie licencijos
išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą oficialaus leidinio
„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia licenciją išdavusi
institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-448,
90.07.31, Žin., 1990, Nr. 23-573
Nr.
I-1027,
91.01.31, Žin., 1991, Nr. 5-128
Nr.
I-1937,
91.10.29, Žin., 1991, Nr. 32-867
Nr.
I-2658,
92.06.23, Žin., 1992, Nr. 20-590
Nr.
I-3016,
92.10.29, Žin., 1992, Nr. 33-1009
Nr.
I-46,
93.01.14, Žin., 1993, Nr. 4-75
Nr.
I-187,
93.06.17, Žin., 1993, Nr. 25-581 (93.06.25)
Nr.
I-367,
94.01.11, Žin., 1994, Nr. 8-119 (94.01.28)
Nr.
I-393,
94.02.15, Žin., 1994, Nr. 14-232 (94.02.23)
Nr.
I-432,
94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-533 (94.04.22)
Nr.
I-529,
94.07.05, Žin., 1994, Nr. 55-1047 (94.07.20)
Nr.
I-579,
94.07.21, Žin., 1994, Nr. 59-1163 (94.08.03)
Nr.
I-672,
94.11.24, Žin., 1994, Nr. 94-1836 (94.12.07)
Nr.
I-742,
94.12.28, Žin., 1995, Nr. 3-38 (95.01.06)
Nr.
I-877,
95.05.04, Žin., 1995, Nr. 39-964 (95.05.12)
Nr.
I-888,
95.05.11, Žin., 1995, Nr. 44-1074 (95.05.26)
Nr.
I-932,
95.06.08, Žin., 1995, Nr. 51-1247 (95.06.21)
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr.
I-1092,
95.11.09, Žin., 1995, Nr. 94-2089 (95.11.17)
Nr.
I-1181,
96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-284 (96.02.07)
Nr.
I-1462,
96.07.10, Žin., 1996, Nr. 68-1641 (96.07.19)
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
Nr. VIII-1228,
99.06.15, Žin., 1999, Nr. 59-1917 (99.07.07)
Nr. VIII-1566, 00.03.16, Žin., 2000, Nr.
28-756 (00.04.05)
14
straipsnis.Įmonių santykiai su valstybės organais
Įmonės veikia
savarankiškai. Valstybės organai neturi teisės tvarkyti įmonių reikalų ar
administraciniais metodais reguliuoti jų ūkinę veiklą, išskyrus Lietuvos
Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų
numatytus atvejus, kai šie organai yra valstybės įmonių steigėjai ar specialios
paskirties akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai, taip pat kai
įstatymų nustatyta tvarka įmonei už teisės pažeidimus taikomas specialus
priežiūros režimas ar bankroto bei kitais įstatymų numatytais atvejais
skiriamas įmonės likvidatorius.
Visos įmonės
turi vienodas teisines-ekonomines ūkininkavimo sąlygas.
Visos įmonės
privalo pateikti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms jaunuolių,
privalančių registruotis šaukimo komisijose, sąrašus ar dokumentus, reikalingus
karo prievolininkų karinei įskaitai tvarkyti.
Įmonės, kurios
Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo nustatyta tvarka yra
įpareigotos sukaupti ir tvarkyti privalomąsias materialinių išteklių atsargas,
susidarius ekstremaliai situacijai ar ekonominei grėsmei privalo pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės sprendimus atlygintinai perduoti šias atsargas
nustatytoms valstybės institucijoms, vietos savivaldos institucijoms ir ūkio
subjektams. Įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje ar jos teritorijos
dalyje paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus nepaprastąją padėtį, įmonės
privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ir
vietos savivaldos institucijos sprendimus.
Įmonė gali gauti
valstybės centralizuota tvarka skiriamų (parduodamų) finansinių, medžiaginių ir
kitokių vertybių už valstybės patvirtintą arba sutartinę kainą ir už įmonės
prisiimamus atitinkamus sutartinius įsipareigojimus valstybės (vietos
savivaldybės) organui.
Įmonė privalo
turėti valstybės institucijų išduotus leidimus, licencijas ir kitus dokumentus,
jeigu pagal šį ir kitus įstatymus tokie leidimai, licencijos ir dokumentai yra
reikalingi (licencija (leidimas) užsiimti tam tikra komercine-ūkine veikla,
gamtos išteklių naudojimo leidimas, leidimas-higienos pasas, leidimas
eksploatuoti įmonę, nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai ir pan.).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1146,
95.12.20, Žin., 1995, Nr. 107-2395 (95.12.30)
Nr.
I-1600,
96.10.22, Žin., 1996, Nr. 106-2430 (96.11.06)
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
Nr. VIII-1910, 00.08.31, Žin., 2000, Nr.
78-2361 (00.09.15)
15
straipsnis.Įmonių veiklos kontrolė
Įmonė
privaloma tvarka veda apskaitą, apie kurią pagal Lietuvos Respublikos įstatymus
valstybės organams teikia informaciją įmonių apmokestinimo ir
buhalterinės-finansinės apskaitos reikmėms. Įmonė turi teisę laikyti paslaptyje
dokumentus apie savo komercinę veiklą.
Įmonių
veiklos tikrinimas ir revizija leidžiama tik Lietuvos Respublikos įstatymų
numatytais atvejais.
Valstybės institucija, išdavusi įmonei
licenciją (leidimą), suteikiančią teisę užsiimti tam tikra komercine-ūkine
veikla, ar kitokį įstatymų numatytą leidimą, turi teisę gauti iš tos įmonės
informaciją, reikalingą jos veiklos priežiūrai ir kontrolei vykdyti. Įmonė negali
trukdyti priežiūrą ir kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms (jų
įgaliotiems pareigūnams) atlikti jų kompetencijai priskirtas priežiūros ir
kontrolės funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-888,
95.05.11, Žin., 1995, Nr. 44-1074 (95.05.26)
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
16
straipsnis.Atsakomybė už įmonių įstatymų pažeidimus
Už šio ar
kitų įstatymų, reguliuojančių įmonių steigimą ar jų veiklą, pažeidimą įmonės
(įmonininkai) ir įmonių administracijos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka
gali būti traukiami teisinėn atsakomybėn.
IV skirsnis
ĮMONIŲ STEIGIMAS
IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
8 straipsnis.Tikroji
ūkinė bendrija
Tikroji ūkinė
bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės
įmonė, įsteigta
bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus
kelių fizinių
ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę
nuosavybę
komercinei-ūkinei veiklai su bendru firmos vardu.
Tikroji ūkinė
bendrija neturi juridinio asmens teisių, jos turtas
neatskirtas nuo
bendrijos narių turto. Pagal tikrosios ūkinės
bendrijos prievoles
jos nariai atsako solidariai visu savo turtu.
Tikroji ūkinė bendrija
neatsako pagal savo narių prievoles,
nesusijusias su
bendrijos veikla.
Tikrosios
ūkinės bendrijos turi firmos vardą, kuriame turi
būti įvardytas bent
vienas jos savininkų.
Tikrosios
ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą
be šio įstatymo
reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas, Lietuvos
Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei
bendrosios
jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama tikroji
ūkinė bendrija.
9
straipsnis.Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė
bendrija
Komanditinę
(pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros
firmos vardu
veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai,
kuriems įmonės
turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės
teise. Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija nėra juridinis
asmuo, jos turtas
neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto.
Pagal komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos
tikrieji nariai
solidariai atsako visu savo turtu, o nariai
komanditoriai - tik
ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra
perdavę bendrai
komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos
veiklai. Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal
savo narių
prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
Komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali
būti fiziniai ar
juridiniai asmenys. Komanditinėje (pasitikėjimo)
ūkinėje bendrijoje
turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent
vienas narys
komanditorius.
Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija privalo turėti
firmos vardą,
kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos
narys.
Komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos steigimą,
likvidavimą ir
veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos
Respublikos
civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių
bendrijų įstatymas
bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis,
kuria steigiama
komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.
10 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, kurių įstatinis (nuosavas) kapitalas yra padalytas į dalis – akcijas. Akcininkai yra akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės nariai, kuriais tampama įstatymų nustatyta tvarka įsigijus šių bendrovių akcijų. Akcininkais gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar valstybė (vietos savivaldybė), kuriai atstovauja atitinkama valstybės institucija.
Akcinės
bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės steigimą, likvidavimą,
reorganizavimą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas, santykius su
akcininkais, kreditoriais ir su bendrovės veikla susijusius santykius taip pat
reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių
įstatymas ir kiti norminiai aktai bei nustatyta tvarka įregistruoti atskiros
akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-529,
94.07.05, Žin., 1994, Nr. 55-1047 (94.07.20)
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr.
IX-1714,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3429 (2003-07-25)
17 straipsnis. Įmonės
steigėjas
Įmonės steigėjais gali būti
Lietuvos valstybė, Lietuvos Respublikos savivaldybės, atstovaujamos savo
institucijų, taip pat Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir
juridiniai asmenys.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
prilygsta leidimui ją steigti, taikomas šio įstatymo 20 straipsnis.
Jeigu
įmonės steigimo dokumentai keičiami ar papildomi, įmonė perregistruojama pagal
šio straipsnio reikalavimus. Įmonė taip pat turi būti perregistruojama, jei ji
įstatymų nustatyta tvarka parduodama, išnuomojama ar kitaip perleidžiama
kitiems fiziniams, juridiniams asmenims ar valstybei, taip pat jei įmonės
pagrindu laisvojoje ekonominėje zonoje steigiama zonos įmonė ar, likvidavus
zoną, jos įmonė tęsia veiklą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-749, 95.01.12, Žin., 1995, Nr. 10-206 (95.02.01)
Nr.
I-1015, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr.
I-1252, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-859 (96.04.19)
22
straipsnis.Atsisakymas įregistruoti ar perregistruoti įmonę
Atsisakyti
įregistruoti įmonę galima, jeigu nepateikti šio įstatymo 21 straipsnyje
nustatyti dokumentai arba šie dokumentai neatitinka įstatymo nustatytų
reikalavimų. Atsisakymas įregistruoti įmonę kitokiais motyvais yra
neteisėtas. Apie sprendimą įmonės neįregistruoti atitinkamas organas per 3
dienas privalo raštu pranešti įmonės steigėjui.
Atsisakymas
įregistruoti įmonę gali būti užginčytas teismine tvarka. Įmonės steigėjas
per teismą gali išieškoti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto atsisakymo
įregistruoti įmonę. Jeigu įmonės steigėjas negali paskaičiuoti ir nurodyti realaus
nuostolio dydžio, tai rejestro tvarkytojas privalo sumokėti įmonės steigėjui
1000 rublių nuostolių atlyginimą už kiekvieną uždelstą mėnesį.
Tais
atvejais, kai įmonės (įmonės steigimo sutarties arba įstatų) registravimas
prilygsta leidimui užsiimti ūkine veikla, ginčai dėl registravimo nagrinėjami
pagal šio įstatymo 20 straipsnį.
Šiame
straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir įmonių perregistravimui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-678, 90.10.16, Žin., 1990, Nr. 31-749
23
straipsnis.Įmonės likvidavimas ir reorganizavimas
Įmonės
likvidavimo pagrindas gali būti:
1)
įmonės savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą;
2)
teismo arba kreditorių susirinkimo sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia;
3)
valstybės organų priimtas sprendimas atšaukti įmonės registravimą už teisės
pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų, o laisvųjų ekonominių
zonų įmonėms - ir Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų
įstatyme nustatytais atvejais.
Organas,
priėmęs sprendimą nutraukti įmonės veiklą, paskiria įmonės likvidatorių arba
įpareigoja tai padaryti įmonės steigėją. Paskyrus likvidatorių, įmonė įgyja
likviduojamos įmonės statusą: įmonės organai netenka savo įgaliojimų, įmonės
organo funkcijas atlieka įmonės likvidatorius, įmonė privalo sumokėti
nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio
administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas,
tarp jų baudas ir delspinigius, pervesdama jas į atitinkamus biudžetus iki
likviduojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka ir gali sudaryti
tik tokius sandorius, kurie neprieštarauja likviduojamos įmonės veiklą
reglamentuojantiems įstatymams. Likviduojama įmonė turi būti perregistruojama.
Įmonės
likvidavimo tvarką ir teisines pasekmes taip pat reglamentuoja ir Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto
įstatymas, kiti įstatyminiai aktai bei įmonės steigimo dokumentai.
Įmonės
gali būti reorganizuojamos: joms susijungus į gamybinius susivienijimus ir
asociacijas, prisijungus prie kitų įmonių, susivienijimų, pasidalijus į kelias
įmones. Įmonių reorganizavimo tvarką ir pasekmes nustato Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos konkurencijos ir Įmonių bankroto
įstatymai, kiti įstatyminiai aktai ir įmonės įstatai bei kiti įmonės steigimo
dokumentai. Įmonę reorganizavus, naujam juridiniam asmeniui pereina teisės ir
prievolės, įskaitant nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės
institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, iki
reorganizuojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.
Įmonę
likvidavus arba reorganizavus daromi atitinkami įrašai įmonių registravimo
rejestre. Apie tai skelbiama vietos ir Respublikos spaudoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-253, 93.09.28, Žin., 1993, Nr. 52-994 (93.10.13)
Nr.
I-1252, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-859 (96.04.19)
Nr.
VIII-376, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1737 (97.07.23)
24
straipsnis.Įmonės filialai ir atstovybės
Įmonės
gali steigti savo filialus ir atstovybes. Įmonės filialai ir atstovybės veikia
pagal įmonės įgaliojimą. Įmonės filialui steigti taikomos įmonių steigimo ir
registravimo taisyklės.
Filialus
steigti gali tik Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įregistruotos įmonės
atitinkamos rūšies įmonių įstatymo nustatyta tvarka.
Įmonių
atstovybių steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-529, 94.07.05, Žin., 1994, Nr. 55-1047 (94.07.20)
Nr.
I-1015, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius,
1990 m. gegužės 8 d. Nr.I-196
9 straipsnis.Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė
bendrija
Komanditinę
(pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros
firmos vardu
veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai,
kuriems įmonės
turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės
teise. Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija nėra juridinis
asmuo, jos turtas
neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto.
Pagal komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos
tikrieji nariai
solidariai atsako visu savo turtu, o nariai
komanditoriai - tik
ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra
perdavę bendrai
komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos
veiklai. Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal
savo narių
prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
Komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali
būti fiziniai ar
juridiniai asmenys. Komanditinėje (pasitikėjimo)
ūkinėje bendrijoje
turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent
vienas narys
komanditorius.
Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija privalo turėti
firmos vardą,
kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos
narys.
Komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos steigimą,
likvidavimą ir
veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos
Respublikos
civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių
bendrijų įstatymas
bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis,
kuria steigiama
komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.
19 straipsnis.
Įmonės steigimo ir registravimo dokumentai
Įmonės steigimo
dokumentai, atsižvelgiant į steigiamos įmonės rūšį, yra įmonės steigimo aktas
(steigimo sutartis, bendrosios jungtinės veiklos sutartis), įmonės įstatai,
kiti įstatymų nustatyti steigimo dokumentai. Įmonės steigimo dokumentų turinį
ir formą nustato norminiai aktai, reglamentuojantys atskirų rūšių įmonių
steigimą.
Įmonės
registravimo dokumentai yra įstatymų nustatyti dokumentai, reikalingi įmonei
įregistruoti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-448,
90.07.31, Žin., 1990, Nr. 23-573
Nr.
I-763,
95.01.17, Žin., 1995, Nr. 10-207 (95.02.01)
Nr.
I-888,
95.05.11, Žin., 1995, Nr. 44-1074 (95.05.26)
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr.
I-1156,
95.12.21, Žin., 1996, Nr. 8-195 (96.01.26)
Nr.
I-1552,
96.09.25, Žin., 1996, Nr. 100-2267 (96.10.16)
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
20
straipsnis.
Neteko galios nuo 2003 m. gegužės 14 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-888,
95.05.11, Žin., 1995, Nr. 44-1074 (95.05.26)
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2419 (97.10.24)
Nr. IX-1532,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 47-2062 (2003-05-14)
21
straipsnis.Įmonės registravimas ir perregistravimas
Įmonė laikoma
įsteigta nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos.
Įmonės neįregistravus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka,
komercine-ūkine veikla įmonės vardu užsiimti draudžiama. Asmenų pajamas, gautas
iš komercinės-ūkinės veiklos neteisėtai naudojantis įmonės vardu, valstybinės
mokesčių inspekcijos išieško į biudžetą per teismą.
Įmonių
registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas.
Įmonei
įregistruoti įmonių rejestro tvarkytojui pateikiamas steigėjo ar steigėjų
prašymas įregistruoti įmonę, nurodant jame duomenis, reikalingus įtraukti į
rejestrą, ir įstatymo nustatyti kiti įmonės registravimo dokumentai.
Sprendimas
įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti įmonę turi būti priimtas ne vėliau kaip
per 15 dienų nuo visų dokumentų, nurodytų šio straipsnio trečiojoje dalyje,
įteikimo. Apie įmonės įregistravimą ar išregistravimą skelbiama Lietuvos
Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-749,
95.01.12, Žin., 1995, Nr. 10-206 (95.02.01)
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr.
I-1252,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-859 (96.04.19)
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
22
straipsnis.Atsisakymas įregistruoti ar perregistruoti įmonę
Rejestro
tvarkytojas turi atsisakyti įregistruoti įmonę, taip pat įmonės įstatų
(jungtinės veiklos sutarties, nuostatų) ir registravimo duomenų pakeitimus,
jeigu pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi dokumentai, reikalingi įmonei, pakeistiems įstatams (jungtinės
veiklos sutarčiai, nuostatams) ar registravimo duomenims įregistruoti,
pasibaigęs dokumentų galiojimo ar pateikimo rejestro tvarkytojui terminas,
jeigu kiti įstatymai tai numato; dokumentuose pateikti duomenys ir informacija
neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys. Atsisakymas įregistruoti
įmonę, taip pat įstatų (jungtinės veiklos sutarties, nuostatų) ir registravimo
duomenų pakeitimus vadovaujantis kitokiais motyvais yra
neteisėtas. Rejestro tvarkytojas turi įregistruoti ar motyvuotu raštu
atsisakyti įregistruoti įmonę, taip pat įstatų (jungtinės veiklos sutarties,
nuostatų) ir registravimo duomenų pakeitimus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo
registravimo dokumentų gavimo dienos.
Atsisakymas
įregistruoti įmonę gali būti užginčytas teismine tvarka. Įmonės steigėjas per
teismą gali išieškoti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto atsisakymo
įregistruoti įmonę.
Šiame straipsnyje
išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir įmonių perregistravimui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-678,
90.10.16, Žin., 1990, Nr. 31-749
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
Nr. IX-1532,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 47-2062 (2003-05-14)
23
straipsnis.Įmonės likvidavimas ir reorganizavimas
Įmonės
likvidavimo pagrindas gali būti:
1) įmonės
savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą;
2) teismo
arba kreditorių susirinkimo sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia;
3) valstybės organų priimtas sprendimas atšaukti
įmonės registravimą už teisės pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos
įstatymų, o laisvųjų ekonominių zonų įmonėms - ir Lietuvos Respublikos laisvųjų
ekonominių zonų pagrindų įstatyme nustatytais atvejais.
Organas,
priėmęs sprendimą nutraukti įmonės veiklą, paskiria įmonės likvidatorių arba
įpareigoja tai padaryti įmonės steigėją. Paskyrus likvidatorių, įmonė įgyja
likviduojamos įmonės statusą: įmonės organai netenka savo įgaliojimų, įmonės
organo funkcijas atlieka įmonės likvidatorius, įmonė privalo sumokėti
nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio
administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas,
tarp jų baudas ir delspinigius, pervesdama jas į atitinkamus biudžetus iki
likviduojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka ir gali sudaryti
tik tokius sandorius, kurie neprieštarauja likviduojamos įmonės veiklą
reglamentuojantiems įstatymams. Likviduojama įmonė turi būti perregistruojama.
Įmonės
likvidavimo tvarką ir teisines pasekmes taip pat reglamentuoja ir Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas,
kiti įstatyminiai aktai bei įmonės steigimo dokumentai.
Įmonės gali
būti reorganizuojamos: joms susijungus į gamybinius susivienijimus ir
asociacijas, prisijungus prie kitų įmonių, susivienijimų, pasidalijus į kelias
įmones. Įmonių reorganizavimo tvarką ir pasekmes nustato Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos konkurencijos ir Įmonių bankroto
įstatymai, kiti įstatyminiai aktai ir įmonės įstatai bei kiti įmonės steigimo
dokumentai. Įmonę reorganizavus, naujam juridiniam asmeniui pereina teisės ir
prievolės, įskaitant nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės
institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, iki
reorganizuojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.
Įmonę
likvidavus arba reorganizavus daromi atitinkami įrašai įmonių registravimo
rejestre. Apie tai skelbiama vietos ir Respublikos spaudoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-253,
93.09.28, Žin., 1993, Nr. 52-994 (93.10.13)
Nr.
I-1252,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-859 (96.04.19)
Nr.
VIII-376,
97.07.02, Žin., 1997, Nr. 69-1737 (97.07.23)
24 straipsnis.
Įmonės filialai ir atstovybės
Lietuvos
Respublikos įmonių rejestre įregistruota įmonė gali
steigti filialus ir atstovybes šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka. Įmonės filialų ir atstovybių skaičius neribojamas. Banko
filialai (skyriai) ir banko atstovybės steigiami ir veikia Lietuvos Respublikos
komercinių bankų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Banko filialai
(skyriai) ir atstovybės steigiami ir veikia pagal šį įstatymą, jei Komercinių
bankų įstatymas nenustato ko kita.
Filialas yra buveinę turintis įmonės padalinys,
kuris gali užsiimti komercine - ūkine veikla, sudaryti sandorius bei prisiimti
įsipareigojimus tik pagal jį įsteigusios įmonės suteiktus įgaliojimus. Už
filialo prievoles įmonė atsako visu savo turtu. Filialas nėra juridinis asmuo.
Filialo veiklą organizuoja ir vykdo filialo vadovas, kuris įgyja teisę
atstovauti filialui palaikant santykius su trečiaisiais asmenims tik filialą
įregistravus. Jeigu filialo vadovas sudarydamas sandorius viršija jam suteiktus
įgaliojimus, tai nepanaikina įmonės atsakomybės už šiuos sandorius.
Atstovybė yra buveinę turintis įmonės padalinys,
kuris negali užsiimti komercine-ūkine veikla, tačiau jį įsteigusios įmonės
vardu gali sudaryti sandorius pagal suteiktus įgaliojimus. Už atstovybės
prievoles įmonė atsako visu savo turtu. Atstovybė nėra juridinis asmuo.
Atstovybės veiklą organizuoja ir vykdo atstovybės vadovas, kuris įgyja teisę
atstovauti atstovybei palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis tik
atstovybę įregistravus.
Filialo ir atstovybės pavadinime
privalo būti įmonės pavadinimas ir žodis „filialas“ arba „atstovybė“.
Sprendimų dėl
įmonės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priėmimo tvarką
nustato įmonės įstatai ar kiti steigimo dokumentai.
Filialas veikia
pagal įmonės įstatų ar kitų steigimo dokumentų nustatyto įmonės valdymo organo
patvirtintus filialo nuostatus. Juose turi būti nurodyta:
1) įmonės
pavadinimas, kodas ir buveinės adresas;
2)
filialo pavadinimas ir buveinės adresas;
3) filialo
veiklos trukmė, jei numatoma terminuota jo veikla;
4) filialo
veiklos tikslai ir ūkinės veiklos rūšys;
5) filialo
vadovo įgaliojimai.
Filialo
nuostatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams
neprieštaraujančių nuostatų.
Filialas ir
atstovybė registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestre ir laikomi
įsteigtais nuo jų įregistravimo dienos. Filialas komercinę-ūkinę veiklą
gali pradėti tik jį įregistravus. Dokumentus, kuriuos reikia pateikti norint
įregistruoti filialą ar atstovybę, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Filialo turtas bei jo ūkinės
operacijos įtraukiami į atskirą filialo apskaitą bei balansą ir į įmonės
apskaitą bei finansinę atskaitomybę. Atstovybės
turtas įtraukiamas į įmonės apskaitą bei finansinę atskaitomybę.
Filialo veikla gali būti nutraukta,
kai:
1) pasibaigia filialo nuostatuose
nustatytas filialo veiklos terminas;
2) įmonė priima
sprendimą nutraukti filialo ar atstovybės veiklą;
3) likviduojama
filialą įsteigusi įmonė.
Įmonės valdymo
organas, kuriam įstatai ar kiti steigimo dokumentai suteikė teisę priimti
sprendimus nutraukti filialo ar atstovybės veiklą, priėmęs tokį sprendimą,
paskiria atsakingą asmenį veiklos nutraukimo procedūrai atlikti. Apie sprendimą
nutraukti filialo ar atstovybės veiklą įmonė viešai skelbia vietos ir šalies spaudoje.
Veiklos nutraukimo procedūra gali būti užbaigta ne anksčiau kaip po 15 dienų
nuo paskelbimo. Atsakingas asmuo, užbaigęs filialo ar atstovybės veiklos
nutraukimo procedūrą, surašo veiklos nutraukimo aktą ir pateikia dokumentus,
reikalingus filialui ar atstovybei išregistruoti.
Filialas ir atstovybė išregistruojami iš Lietuvos
Respublikos įmonių rejestro, pateikus Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytus dokumentus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-529,
94.07.05, Žin., 1994, Nr. 55-1047 (94.07.20)
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr. VIII-1465, 99.12.07, Žin., 1999, Nr.
108-3129 (99.12.22)
4 straipsnis.Įmonės
valdymas
Įmonės
valdymo organų sistemą, jų sudarymo tvarką ir
kompetenciją
nustato atitinkamos rūšies įmonių veiklą
reglamentuojantis
įstatymas, įmonės įstatai ir kiti įmonės
steigimo dokumentai.
Valstybės ar
savivaldybės kapitalui įmonių valdymo
organuose gali
atstovauti valstybės ar savivaldybės valdininkai
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95FDAA1015 ;} Nr.
1-1015, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
5
straipsnis.Darbo santykiai įmonėje
Darbo
santykiai įmonėje gali būti grindžiami samdos
sutartimi arba
naryste ūkinėje bendrijoje.
Darbo
santykius, atsiradusius samdos sutarties pagrindu,
reguliuoja samdos
sutartis ir Lietuvos Respublikos darbo
įstatymai, kurie
nustato visų rūšių įmonių darbuotojams darbo
užmokesčio, darbo ir
poilsio laiko režimo ir trukmės, higienos
ir darbo apsaugos
minimalius reikalavimus.
Santykius,
pagrįstus naryste ūkinėje bendrijoje,
reguliuoja įmonės
steigimo dokumentai.
II skirsnis
ĮMONIŲ RŪŠYS
6
straipsnis.Įmonių rūšys ir įmonių junginiai
Lietuvos
Respublikoje gali veikti šios įmonės:
1)
individualios (personalinės);
2) tikrosios
ūkinės bendrijos;
3) komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
4) akcinės
bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir
investicinės
bendrovės;
5) valstybinės
(vietos savivaldybės) įmonės;
6) žemės ūkio
bendrovės (veikla reglamentuojama atskirame
įstatyme);
7)
kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Jų veikla
reglamentuojama
atskirame įstatyme.
Įmonės, jei
tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos
konkurencijos
įstatymui, gali jungtis į koncernus,
konsorciumus,
asociacijas ir kitus junginius.
Straipsnio
pakeitimai:
{#91COAA1224 ;} Nr.
1-1224, 91.04.16, Žin., 1991, Nr. 13-330
{#93E@AA0169 ;} Nr.
1-169, 93.06.01, Žin., 1993, Nr. 20-492 (93.06.09)
{#93FNAA0231 ;} Nr.
1-231, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-729 (93.07.28)
{#95FDAA1015 ;} Nr.
1-1015, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
7
straipsnis.Individuali (personalinė) įmonė
Individuali
(personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso
fiziniam asmeniui
ar keliems fiziniams asmenims bendrosios
jungtinės
nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę
nuosavybės teise
gali turėti taip pat ir negamybinės
organizacijos,
turinčios juridinio asmens teises. Individuali
(personalinė) įmonė
neturi juridinio asmens teisių, jos turtas
neatskirtas nuo
įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles
įmonininkas atsako
visu savo turtu.
Individuali
(personalinė) įmonė privalo turėti firmos
vardą, kuriame
įvardijamas jos savininkas.
Individualios
(personalinės) įmonės steigimą, likvidavimą
ir veiklą taip
pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas
bei kiti įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
{#94FDAA0529
;A00700} Nr. 1-529, 94.07.05, Žin., 1994, Nr. 55-1047 (94.07.20)
8
straipsnis.Tikroji ūkinė bendrija
Tikroji ūkinė
bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės
įmonė, įsteigta
bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus
kelių fizinių ar
juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę
nuosavybę
komercinei-ūkinei veiklai su bendru firmos vardu.
Tikroji ūkinė
bendrija neturi juridinio asmens teisių, jos
turtas neatskirtas
nuo bendrijos narių turto. Pagal tikrosios
ūkinės bendrijos
prievoles jos nariai atsako solidariai visu
savo turtu.
Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių
prievoles,
nesusijusias su bendrijos veikla.
Tikrosios
ūkinės bendrijos turi firmos vardą, kuriame turi
būti įvardytas bent
vienas jos savininkų.
Tikrosios
ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą
be šio įstatymo
reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas, Lietuvos
Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei
bendrosios jungtinės
veiklos sutartis, kuria steigiama tikroji
ūkinė bendrija.
9
straipsnis.Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė
bendrija
Komanditinę
(pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros
firmos vardu
veikiantys tikrieji nariai ir nariai
komanditoriai,
kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios
dalinės nuosavybės
teise. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė
bendrija nėra
juridinis asmuo, jos turtas neatskirtas nuo
bendrijos
tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės
(pasitikėjimo)
ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai
solidariai atsako
visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik
ta savo turto
dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai
komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos veiklai.
Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal savo
narių prievoles,
nesusijusias su bendrijos veikla.
Komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali
būti fiziniai
ar juridiniai asmenys. Komanditinėje
(pasitikėjimo)
ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas
tikrasis narys ir
bent vienas narys komanditorius.
Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija privalo turėti
firmos vardą,
kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis
bendrijos narys.
Komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos steigimą,
likvidavimą ir
veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos
Respublikos
civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių
bendrijų įstatymas
bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis,
kuria steigiama
komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.
11 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybės įmonės
Valstybės įmonė
yra juridinio asmens teises turinti įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise
priklauso Lietuvos Respublikai.
Savivaldybės
įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, kurios visas turtas nuosavybės
teise priklauso savivaldybei.
Valstybės ir
savivaldybės įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo
teisėmis.
Valstybės ir
savivaldybės įmonės pagal savo prievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį
gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonės neatsako už valstybės ar
savivaldybės prievoles.
Valstybės ir
savivaldybės įmonių steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą taip pat
reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos
valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, kiti norminiai aktai bei įstatymų
nustatyta tvarka patvirtinti ir įregistruoti įmonės įstatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
11(1)
straipsnis. Valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės
Valstybinių
įmonių ir valstybinių akcinių įmonių, kuriose pradėta vykdyti bankroto teisminė
ar neteisminė procedūra, rūšis nekeičiama iki bankroto procedūrų pabaigos.
Valstybinių
įmonių ir valstybinių akcinių įmonių, kurios yra likviduojamos, rūšis
nekeičiama.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
III skirsnis
ĮMONIŲ ŪKINĖS
VEIKLOS PAGRINDAI
1 straipsnis.Įmonių
įstatymo tikslai
Šis įstatymas
nustato subjektus, turinčius teisę savo firmos
vardu užsiimti
nuolatine komercine-ūkine veikla Lietuvos
Respublikoje, jų
steigimo ir veiklos teisinius pagrindus.
Atskirų,
nurodytų šio įstatymo 6 straipsnyje, rūšių įmonių
steigimas, jų
teisinis statusas, veikla, likvidavimas ir
reorganizavimas
reglamentuojamas atitinkamais įstatymais.
Šis įstatymas
netaikomas fiziniams ir juridiniams asmenims,
užsiimantiems
nekomercine veikla (veikla, kuria nesiekiama
pelno). Nepelno
įmonių steigimą, likvidavimą, reorganizavimą,
veiklą
reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir
šių įmonių įstatai
taip pat fiziniams asmenims, kurie Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka įsigyja patentą ir pagal
jį užsiima
komercine-ūkine veikla bei nėra susiję darbo santykiais
pagal darbo sutartį
kaip darbdaviai su kitais asmenimis, išskyrus
šio įstatymo 4
straipsnio antrosios dalies nuostatą, kuri taikoma
ir ne pelno įmonėms.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 05
įstatymas
Nr.1-1015
Žin., 1995, Nr.
60-1503
2
straipsnis.Įmonė
Įmonė yra savo
firmos vardą turintis ūkinis vienetas,
įsteigtas įstatymų
nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-ūkinei
veiklai. Įmonę
sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir
nematerialių aktyvų,
jos teisių ir pareigų kompleksas.
Įmonė, kaip
teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti
juridinio asmens
teises arba veikti kaip fizinis asmuo.
3 straipsnis.Įmonininkas
Įmonininkas
yra fizinis arba juridinis asmuo, taip pat į bendrovę (bendriją) susijungę keli
fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise valdo, naudoja ir
disponuoja įmonės turtu, organizuoja įmonės ūkinę ir finansinę veiklą.
Nuosavybės
teisę į įmonę įmonininkas įgyja įmonės steigimo, pirkimo-pardavimo arba kitokių
civilinių sandorių pagrindu.
Jeigu įmonė nuosavybės teise priklauso
Lietuvos Respublikai, įmonininko funkcijas atlieka įmonės valdymo organai.
Jeigu įmonė
išnuomojama, tai nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui įmonininko teises turi
nuomininkas.
4
straipsnis.Įmonės valdymas
Įmonės
valdymo organų sistemą, jų sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato atitinkamos
rūšies įmonių veiklą reglamentuojantis įstatymas, įmonės įstatai ir kiti įmonės
steigimo dokumentai.
Valstybės
ar savivaldybės kapitalui įmonių valdymo organuose gali atstovauti valstybės ar
savivaldybės valdininkai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybės ar
savivaldybės kapitalui įmonių valdymo organuose atstovaujančios valstybės ar
savivaldos institucijos turi teisę pareikšti ieškinius teisme dėl valstybės ar
savivaldos institucijos interesų gynimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
5
straipsnis.Darbo santykiai įmonėje
Darbo santykiai
įmonėje gali būti grindžiami samdos sutartimi arba naryste ūkinėje bendrijoje.
Darbo
santykius, atsiradusius samdos sutarties pagrindu, reguliuoja samdos sutartis
ir Lietuvos Respublikos darbo įstatymai, kurie nustato visų rūšių įmonių
darbuotojams darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko režimo ir trukmės,
higienos ir darbo apsaugos minimalius reikalavimus.
Santykius,
pagrįstus naryste ūkinėje bendrijoje, reguliuoja įmonės steigimo dokumentai.
II skirsnis
ĮMONIŲ RŪŠYS
7 straipsnis.Individuali
(personalinė) įmonė
Individuali
(personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso
fiziniam asmeniui
ar keliems fiziniams asmenims bendrosios
jungtinės
nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę
nuosavybės teise
gali turėti taip pat ir negamybinės
organizacijos,
turinčios juridinio asmens teises. Individuali
(personalinė) įmonė
neturi juridinio asmens teisių, jos turtas
neatskirtas nuo
įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles
įmonininkas atsako
visu savo turtu.
Individuali
(personalinė) įmonė privalo turėti firmos vardą,
kuriame įvardijamas
jos savininkas.
Individualios
(personalinės) įmonės steigimą, likvidavimą ir
veiklą taip pat
reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas bei kiti
įstatymai.
Pakeitimai:
1.1-529;
1994.07.05.
Žin., 1994,
Nr.55-1047
8
straipsnis.Tikroji ūkinė bendrija
Tikroji ūkinė
bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės
įmonė, įsteigta
bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus
kelių fizinių
ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę
nuosavybę
komercinei-ūkinei veiklai su bendru firmos vardu.
Tikroji ūkinė
bendrija neturi juridinio asmens teisių, jos turtas
neatskirtas nuo
bendrijos narių turto. Pagal tikrosios ūkinės
bendrijos prievoles
jos nariai atsako solidariai visu savo turtu.
Tikroji ūkinė
bendrija neatsako pagal savo narių prievoles,
nesusijusias su
bendrijos veikla.
Tikrosios
ūkinės bendrijos turi firmos vardą, kuriame turi
būti įvardytas bent
vienas jos savininkų.
Tikrosios
ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą
be šio įstatymo
reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas, Lietuvos
Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei
bendrosios
jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama tikroji
ūkinė bendrija.
9
straipsnis.Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė
bendrija
Komanditinę
(pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros
firmos vardu
veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai,
kuriems įmonės
turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės
teise. Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija nėra juridinis
asmuo, jos turtas
neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto.
Pagal komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos
tikrieji nariai
solidariai atsako visu savo turtu, o nariai
komanditoriai - tik
ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra
perdavę bendrai
komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos
veiklai. Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal
savo narių
prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
Komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali
būti fiziniai ar
juridiniai asmenys. Komanditinėje (pasitikėjimo)
ūkinėje bendrijoje
turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent
vienas narys
komanditorius.
Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija privalo turėti
firmos vardą,
kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos
narys.
Komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos steigimą,
likvidavimą ir
veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos
Respublikos
civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių
bendrijų įstatymas
bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis,
kuria steigiama
komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.
2 straipsnis.Įmonė
Įmonė yra
savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas,
įsteigtas
įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai
komercinei-ūkinei
veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių,
finansinių ir
nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų
kompleksas.
Įmonė, kaip
teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti
juridinio asmens
teises arba veikti kaip fizinis asmuo.
3
straipsnis.Įmonininkas
Įmonininkas
yra fizinis arba juridinis asmuo, taip pat į
bendrovę
(bendriją) susijungę keli fiziniai ar juridiniai
asmenys, kurie
nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja
įmonės turtu,
organizuoja įmonės ūkinę ir finansinę veiklą.
Nuosavybės
teisę į įmonę įmonininkas įgyja įmonės
steigimo,
pirkimo-pardavimo arba kitokių civilinių sandorių
pagrindu.
Jeigu įmonė
nuosavybės teise priklauso Lietuvos
Respublikai,
įmonininko funkcijas atlieka įmonės valdymo
organai.
Jeigu įmonė
išnuomojama, tai nuomos sutarties galiojimo
laikotarpiui
įmonininko teises turi nuomininkas.
4
straipsnis.Įmonės valdymas
Įmonės
valdymo organų sistemą, jų sudarymo tvarką ir
kompetenciją
nustato atitinkamos rūšies įmonių veiklą
reglamentuojantis
įstatymas, įmonės įstatai ir kiti įmonės
steigimo dokumentai.
Valstybės
ar savivaldybės kapitalui įmonių valdymo
organuose gali
atstovauti valstybės ar savivaldybės valdininkai
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
5
straipsnis.Darbo santykiai įmonėje
Darbo
santykiai įmonėje gali būti grindžiami samdos
sutartimi arba
naryste ūkinėje bendrijoje.
Darbo
santykius, atsiradusius samdos sutarties pagrindu,
reguliuoja samdos
sutartis ir Lietuvos Respublikos darbo
įstatymai, kurie
nustato visų rūšių įmonių darbuotojams darbo
užmokesčio, darbo ir
poilsio laiko režimo ir trukmės, higienos
ir darbo apsaugos
minimalius reikalavimus.
Santykius,
pagrįstus naryste ūkinėje bendrijoje,
reguliuoja įmonės
steigimo dokumentai.
II skirsnis
ĮMONIŲ RŪŠYS
6
straipsnis.Įmonių rūšys ir įmonių junginiai
Lietuvos
Respublikoje gali veikti šios įmonės:
1)
individualios (personalinės);
2) tikrosios
ūkinės bendrijos;
3) komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
4) akcinės
bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir
investicinės bendrovės;
5) valstybinės
(vietos savivaldybės) įmonės;
6) žemės ūkio
bendrovės (veikla reglamentuojama atskirame
įstatyme);
7)
kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Jų veikla
reglamentuojama
atskirame įstatyme.
Įmonės, jei
tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos
konkurencijos
įstatymui, gali jungtis į koncernus,
konsorciumus,
asociacijas ir kitus junginius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-1224,
91.04.16, Žin., 1991, Nr. 13-330
Nr. 1-169, 93.06.01,
Žin., 1993, Nr. 20-492 (93.06.09)
Nr. 1-231, 93.07.15,
Žin., 1993, Nr. 32-729 (93.07.28)
Nr. 1-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
7
straipsnis.Individuali (personalinė) įmonė
Individuali
(personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso
fiziniam asmeniui
ar keliems fiziniams asmenims bendrosios
jungtinės
nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę
nuosavybės teise
gali turėti taip pat ir negamybinės
organizacijos,
turinčios juridinio asmens teises. Individuali
(personalinė) įmonė
neturi juridinio asmens teisių, jos turtas
neatskirtas nuo
įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles
įmonininkas atsako
visu savo turtu.
Individuali
(personalinė) įmonė privalo turėti firmos
vardą, kuriame
įvardijamas jos savininkas.
Individualios
(personalinės) įmonės steigimą, likvidavimą
ir veiklą taip
pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas
bei kiti įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-529, 94.07.05,
Žin., 1994, Nr. 55-1047 (94.07.20)
8
straipsnis.Tikroji ūkinė bendrija
Tikroji ūkinė
bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės
įmonė, įsteigta
bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus
kelių fizinių ar
juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę
nuosavybę komercinei-ūkinei
veiklai su bendru firmos vardu.
Tikroji ūkinė
bendrija neturi juridinio asmens teisių, jos
turtas neatskirtas
nuo bendrijos narių turto. Pagal tikrosios
ūkinės bendrijos
prievoles jos nariai atsako solidariai visu
savo turtu.
Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių
prievoles,
nesusijusias su bendrijos veikla.
Tikrosios
ūkinės bendrijos turi firmos vardą, kuriame turi
būti įvardytas bent
vienas jos savininkų.
Tikrosios
ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą
be šio įstatymo
reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas, Lietuvos
Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei
bendrosios jungtinės
veiklos sutartis, kuria steigiama tikroji
ūkinė bendrija.
9
straipsnis.Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė
bendrija
Komanditinę
(pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros
firmos vardu
veikiantys tikrieji nariai ir nariai
komanditoriai,
kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios
dalinės nuosavybės
teise. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė
bendrija nėra
juridinis asmuo, jos turtas neatskirtas nuo
bendrijos
tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės
(pasitikėjimo)
ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai
solidariai atsako
visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik
ta savo turto
dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai
komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos veiklai.
Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal savo
narių prievoles,
nesusijusias su bendrijos veikla.
Komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali
būti fiziniai
ar juridiniai asmenys. Komanditinėje
(pasitikėjimo)
ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas
tikrasis narys ir
bent vienas narys komanditorius.
Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija privalo turėti
firmos vardą,
kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis
bendrijos narys.
Komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos steigimą,
likvidavimą ir
veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos
Respublikos
civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių
bendrijų įstatymas
bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis,
kuria steigiama
komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.
14 straipsnis.Įmonių
santykiai su valstybės organais
Įmonės
veikia savarankiškai. Valstybės organai neturi
teisės tvarkyti
įmonių reikalų ar administraciniais metodais
reguliuoti jų
ūkinę veiklą, išskyrus Lietuvos Respublikos
valstybės ir savivaldybės
įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų
numatytus
atvejus, kai šie organai yra valstybės įmonių
steigėjai ar
specialios paskirties akcinių ar uždarųjų akcinių
bendrovių
akcininkai, taip pat kai įstatymų nustatyta tvarka
įmonei už
teisės pažeidimus taikomas specialus priežiūros
režimas ar
bankroto bei kitais įstatymų numatytais atvejais
skiriamas įmonės
likvidatorius.
Visos įmonės
turi vienodas teisines-ekonomines ūkininkavimo
sąlygas.
Visos įmonės
privalo pateikti vietinėms teritorinėms
karinėms įstaigoms
jaunuolių, privalančių registruotis šaukimo
komisijose,
sąrašus ar dokumentus, reikalingus karo
prievolininkų
karinei įskaitai tvarkyti.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu
paskelbus
ypatingąją padėtį ar tam tikrą teritoriją - nelaimės
rajonu, įmonės
privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
arba vietos
savivaldybės organo nurodymus.
Įmonė gali
gauti valstybės centralizuota tvarka skiriamų
(parduodamų)
finansinių, medžiaginių ir kitokių vertybių už
valstybės
patvirtintą arba sutartinę kainą ir už įmonės
prisiimamus
atitinkamus sutartinius įsipareigojimus valstybės
(vietos
savivaldybės) organui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1146,
95.12.20, Žin., 1995, Nr. 107-2395 (95.12.30)
Nr. I-1600,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2430 (96.11.06)
15
straipsnis.Įmonių veiklos kontrolė
Įmonė
privaloma tvarka veda apskaitą, apie kurią pagal
Lietuvos
Respublikos įstatymus valstybės organams teikia
informaciją įmonių
apmokestinimo ir buhalterinės-finansinės
apskaitos
reikmėms. Įmonė turi teisę laikyti paslaptyje
dokumentus apie savo
komercinę veiklą.
Įmonių
veiklos tikrinimas ir revizija leidžiama tik
Lietuvos Respublikos
įstatymų numatytais atvejais.
Valstybės
organas, išdavęs leidimą (licenciją) veiklai,
kuriai pagal šio
įstatymo 13 straipsnį reikalingas toks
leidimas
(licencija), turi teisę gauti iš leidimą (licenciją)
gavusios įmonės
informaciją, reikalingą leidime (licencijoje)
nurodytai veiklai
kontroliuoti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-888, 95.05.11,
Žin., 1995, Nr. 44-1074 (95.05.26)
16
straipsnis.Atsakomybė už įmonių įstatymų pažeidimus
Už šio ar kitų
įstatymų, reguliuojančių įmonių steigimą ar
jų veiklą,
pažeidimą įmonės (įmonininkai) ir įmonių
administracijos
pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka gali būti
traukiami teisinėn
atsakomybėn.
IV skirsnis
ĮMONIŲ
STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
12 straipsnis.
Įmonės veiklos sritis
Įmonė turi teisę
užsiimti bet kokia komercine-ūkine ar kitokia veikla, nesuvaržyta šio ar kitų
įstatymų, įmonės steigimo dokumentų arba kitaip neuždrausta įstatymų nustatyta
tvarka. Komercinės-ūkinės veiklos, kuria verstis reikalinga licencija, sritis,
licencijas išduodančias institucijas bei licencijų išdavimo tvarką nustato šis
ir kiti įstatymai.
Įmonių įstatymo
6 straipsnyje nurodytoms įmonėms ir jų junginiams draudžiama verstis kredito
įstaigų veikla, taip pat draudžiama skolintis pinigų iš fizinių asmenų,
išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus ir būdus.
Komercinės-ūkinės veiklos sritis,
kuriose neleidžiamos užsienio investicijos, nustato Lietuvos Respublikos
investicijų įstatymas.
Laisvųjų
ekonominių zonų įmonių veiklos sritis, kuriose draudžiamos kapitalo
investicijos, nustato Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų
įstatymas.
Individualių
(personalinių) įmonių savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių
(sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių), jiems sutikus, pinigines lėšas ir
turtą įmonės veiklai.
Užsienio
valstybės įmonė gali veikti Lietuvos Respublikoje, įsteigusi filialą ir (ar)
atstovybę, taip pat sudarydama sandorius su Lietuvos Respublikos asmenimis. Užsienio
valstybės įmonės iš šios veiklos gautas pelnas (pajamos) apmokestinamas
vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos
tarptautinėmis sutartimis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-367,
94.01.11, Žin., 1994, Nr. 8-119 (94.01.28)
Nr.
I-579,
94.07.21, Žin., 1994, Nr. 59-1163 (94.08.03)
Nr. I-763,
95.01.17, Žin., 1995, Nr. 10-207 (95.02.01)
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr.
I-1146,
95.12.20, Žin., 1995, Nr. 107-2395 (95.12.30)
Nr.
I-1156,
95.12.21, Žin., 1996, Nr. 8-195 (96.01.26)
Nr.
I-1252,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-859 (96.04.19)
Nr.
I-1552,
96.09.25, Žin., 1996, Nr. 100-2267 (96.10.16)
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
Nr. VIII-936,
98.11.24, Žin., 1998, Nr. 109-2994 (98.12.11)
Nr. VIII-1305,
99.07.07, Žin., 1999, Nr. 66-2122 (99.07.30)
Nr. VIII-1465, 99.12.07, Žin., 1999, Nr.
108-3129 (99.12.22)
Nr. IX-253,
2001 04 17, Žin., 2001, Nr. 39-1325 (2001 05 09), įsigalioja nuo 2001 07 01
25 straipsnis.
Užsienio valstybės įmonės filialai ir atstovybės
Užsienio valstybės įmonė gali
steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje, jeigu įstatymas, pagal
kurį įsteigta ir veikia ši įmonė, nedraudžia steigti filialo ar atstovybės.
Užsienio valstybės įmonės filialų ir atstovybių skaičius neribojamas. Užsienio
banko filialai (skyriai) ir užsienio banko atstovybės steigiami ir veikia
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta
tvarka. Užsienio banko filialai (skyriai) ir atstovybės steigiami ir veikia
pagal šį įstatymą, jei Komercinių bankų įstatymas nenustato ko kita.
Užsienio valstybės įmonės filialas yra buveinę Lietuvoje
turintis užsienio valstybės įmonės padalinys, kuris gali užsiimti
komercine-ūkine veikla, sudaryti sandorius bei prisiimti įsipareigojimus tik
pagal jį įsteigusios įmonės suteiktus įgaliojimus. Už filialo prievoles
užsienio valstybės įmonė atsako visu savo turtu. Užsienio valstybės įmonės
filialas nėra juridinis asmuo. Užsienio valstybės įmonės filialo veiklą
organizuoja ir vykdo užsienio valstybės įmonės filialo vadovas, kuris įgyja
teisę atstovauti filialui palaikant santykius su trečiaisiais asmenims tik
filialą įregistravus. Jeigu užsienio valstybės įmonės filialo vadovas
sudarydamas sandorius viršija jam suteiktus įgaliojimus, tai nepanaikina
užsienio valstybės įmonės atsakomybės už šiuos sandorius.
Užsienio
valstybės įmonės atstovybė yra buveinę Lietuvoje turintis užsienio valstybės
įmonės padalinys, kuris negali užsiimti komercine-ūkine veikla. Už atstovybės
prievoles užsienio valstybės įmonė atsako savo turtu. Užsienio valstybės įmonės
atstovybė nėra juridinis asmuo. Užsienio valstybės įmonės atstovybė ją
įsteigusios įmonės vardu gali sudaryti sandorius tik savo reikmėms tenkinti
pagal suteiktus įgaliojimus. Eksporto ir importo operacijos gali būti
atliekamos tik tarp užsienio valstybės įmonės atstovybės ir ją įsteigusios
įmonės arba šios įmonės įgalioto užsienio ūkio subjekto. Eksporto ir importo
muitinės procedūros įforminamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
pagal atstovybės buveinės vietą. Užsienio valstybės įmonės atstovybės veiklą
organizuoja ir vykdo užsienio valstybės įmonės atstovybės vadovas, kuris įgyja
teisę atstovauti užsienio valstybės įmonės atstovybei palaikant santykius su
trečiaisiais asmenimis tik atstovybę įregistravus.
Užsienio
valstybės įmonės filialas ir atstovybė vadovaujasi Lietuvos Respublikos
įstatymais ir kitais teisės aktais. Užsienio valstybės įmonės filialo ir
atstovybės vadovo įgaliojimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos
įstatymams.
Užsienio
valstybės įmonės filialo ir atstovybės pavadinime privalomas įmonės pavadinimas
ir žodis „filialas“ arba „atstovybė“.
Užsienio
valstybės įmonės filialas veikia pagal įmonės patvirtintus filialo nuostatus.
Juose turi būti nurodyta:
1) įmonės pavadinimas, registro numeris (kodas), įmonės rūšis ir buveinės adresas;
2) filialo
pavadinimas ir buveinės adresas;
3) filialo
veiklos tikslai ir ūkinės veiklos rūšys;
4) filialo
veiklos trukmė, jei numatoma terminuota jo veikla;
5) filialo
vadovo įgaliojimai;
6) filialo
veiklos nutraukimo tvarka.
Užsienio
valstybės įmonės filialo nuostatuose gali būti
ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.
Užsienio
valstybės įmonės filialas ir atstovybė registruojami Lietuvos Respublikos
įmonių rejestre ir laikomi įsteigtais nuo jų įregistravimo dienos. Užsienio
valstybės įmonės filialas komercinę-ūkinę veiklą gali pradėti tik
jį įregistravus. Dokumentus, kuriuos reikia pateikti norint įregistruoti
filialą ar atstovybę, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Užsienio valstybės įmonės filialas
ir atstovybė raštvedybą, apskaitą, atskaitomybę, finansinius bei techninius
dokumentus tvarko lietuvių kalba, o jeigu reikia, - ir užsienio kalba.
Užsienio
valstybės įmonės filialas ir atstovybė privalo tvarkyti apskaitą bei teikti
valstybės institucijoms informaciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka.
Užsienio
valstybių įmonės filialo ir atstovybės veiklą tikrinti leidžiama šio įstatymo
15 straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nustatyta tvarka.
Užsienio valstybės filialo raštuose ir dokumentuose,
kuriais pateikiami užsakymai, turi būti nurodyta:
1) rejestras, kuriame įregistruotas filialas;
2) rejestro tvarkytojo, kuris tvarko filialo
dokumentų bylą, pavadinimas ir buveinės adresas;
3) filialo pavadinimas;
4) filialo buveinės adresas;
5) filialo kodas;
6) registras, kuriame įregistruota užsienio
valstybės įmonė;
7) registro tvarkytojo, kuris tvarko užsienio
valstybės įmonės dokumentų bylą, pavadinimas ir buveinės adresas;
8) užsienio valstybės įmonės pavadinimas;
9) užsienio valstybės įmonės kodas;
10) užsienio valstybės įmonės buveinės adresas.
Kai užsienio valstybės įmonės
filialo raštuose ir dokumentuose, kuriais pateikiami užsakymai, minimas
užsienio valstybės įmonės kapitalas, papildomai turi būti nurodomas pasirašyto
kapitalo dydis ir apmokėto kapitalo dydis.
Šio straipsnio dvyliktojoje ir
tryliktojoje dalyse nustatytai informacijai pateikti užsienio valstybės įmonės
filialas gali naudoti firminį blanką.
Užsienio
valstybės įmonės filialo ir atstovybės veikla nutraukiama šio įstatymo 24
straipsnio dešimtojoje dalyje filialams nustatytais atvejais ar teismo
sprendimu už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus. Jų veiklos nutraukimo
procedūrai taikoma šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta įmonių likvidavimo
tvarka. Apie sprendimą nutraukti filialo ir atstovybės veiklą viešai skelbiama vietos
ir šalies spaudoje.
Užsienio
valstybės įmonės filialas ir atstovybė išregistruojami iš Lietuvos Respublikos
įmonių rejestro, pateikus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus
dokumentus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1465, 99.12.07, Žin., 1999, Nr.
108-3129 (99.12.22)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V.
LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. gegužės 8 d.
Nr. I-196
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-448, 90.07.31, Žin., 1990, Nr. 23-573
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-678,
90.10.16, Žin., 1990, Nr. 31-749
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1027,
91.01.31, Žin., 1991, Nr. 5-128
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1224,
91.04.16, Žin., 1991, Nr. 13-330
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1937,
91.10.29, Žin., 1991, Nr. 32-867
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
6.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-2658,
92.06.23, Žin., 1992, Nr. 20-590
DĖL
KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ ATSKIRŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
7.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-3016,
92.10.29, Žin., 1992, Nr. 33-1009
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-46,
93.01.14, Žin., 1993, Nr. 4-75
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-169,
93.06.01, Žin., 1993, Nr. 20-492 (93.06.09)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ REJESTRO
ĮSTATYMO PAPILDYMO
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-187,
93.06.17, Žin., 1993, Nr. 25-581 (93.06.25)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-231,
93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-729 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-253,
93.09.28, Žin., 1993, Nr. 52-994 (93.10.13)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-367,
94.01.11, Žin., 1994, Nr. 8-119 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-393,
94.02.15, Žin., 1994, Nr. 14-232 (94.02.23)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-432,
94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-533 (94.04.22)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-529,
94.07.05, Žin., 1994, Nr. 55-1047 (94.07.20)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-579,
94.07.21, Žin., 1994, Nr. 59-1163 (94.08.03)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-672,
94.11.24, Žin., 1994, Nr. 94-1836 (94.12.07)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-742,
94.12.28, Žin., 1995, Nr. 3-38 (95.01.06)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-749,
95.01.12, Žin., 1995, Nr. 10-206 (95.02.01)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-763,
95.01.17, Žin., 1995, Nr. 10-207 (95.02.01)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-877,
95.05.04, Žin., 1995, Nr. 39-964 (95.05.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-888,
95.05.11, Žin., 1995, Nr. 44-1074 (95.05.26)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-932,
95.06.08, Žin., 1995, Nr. 51-1247 (95.06.21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1092,
95.11.09, Žin., 1995, Nr. 94-2089 (95.11.17)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1146,
95.12.20, Žin., 1995, Nr. 107-2395 (95.12.30)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1156,
95.12.21, Žin., 1996, Nr. 8-195 (96.01.26)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO, ĮMONIŲ ĮSTATYMO
IR ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1181,
96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-284 (96.02.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1252,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-859 (96.04.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 12, 21 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1462,
96.07.10, Žin., 1996, Nr. 68-1641 (96.07.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
32.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1552,
96.09.25, Žin., 1996, Nr. 100-2267 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 12 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
33.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1600,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2430 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
34.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-376,
97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1737 (97.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
35.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2419 (97.10.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 4, 6, 11, 12, 13, 14, 15, 19, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO 11(1) STRAIPSNIU
36.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-936,
98.11.24, Žin., 1998, Nr.109-2994 (98.12.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.
37.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1228,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.59-1917 (99.07.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
38.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1305,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2122 (99.07.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
39.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1465, 99.12.07, Žin., 1999,
Nr.108-3129 (99.12.22)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 1, 2, 12, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO BEI PAPILDYMO 25 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
40.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1566, 00.03.16, Žin., 2000,
Nr.28-756 (00.04.05)
ĮMONIŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
41.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1843, 00.07.13, Žin., 2000,
Nr.64-1920 (00.07.31)
ĮMONIŲ ĮSTATYMO 7, 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
42.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1910, 00.08.31, Žin., 2000,
Nr.78-2361 (00.09.15)
ĮMONIŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.
43.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-253, 2001 04 17, Žin., 2001, Nr.
39-1325 (2001 05 09)
ĮMONIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo Azartinių lošimų įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y.
nuo 2001 m. liepos 1 d.
44.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1268,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5624 (2002-12-27)
ĮMONIŲ
ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
45.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1532,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 47-2062 (2003-05-14)
ĮMONIŲ
ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
46.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1714,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3429 (2003-07-25)
ĮMONIŲ
ĮSTATYMO 6 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-08-05)
autrap@lrs.lt
6 straipsnis.Įmonių rūšys ir
įmonių junginiai
Lietuvos Respublikoje gali
veikti šios įmonės:
1) individualios
(personalinės) įmonės;
2) tikrosios
ūkinės bendrijos;
3) komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės;
5) valstybės
įmonės;
6) savivaldybės
įmonės;
7) žemės ūkio
bendrovės (veikla reglamentuojama atskirame įstatyme);
8) kooperatinės
bendrovės (kooperatyvai). Jų veikla reglamentuojama atskirame įstatyme.
Įmonės, jei tai
neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į
koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1224,
91.04.16, Žin., 1991, Nr. 13-330
Nr.
I-169,
93.06.01, Žin., 1993, Nr. 20-492 (93.06.09)
Nr.
I-231,
93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-729 (93.07.28)
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2419 (97.10.24)
Nr.
IX-1714,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3429 (2003-07-25)
7
straipsnis.Individuali (personalinė) įmonė
Individuali
(personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems
fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią
(personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės
organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė)
įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko
turto. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po
įmonės likvidavimo.
Individuali
(personalinė) įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas jos
savininkas.
Individualios
(personalinės) įmonės steigimą, likvidavimą ir veiklą taip pat reglamentuoja ir
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-529,
94.07.05, Žin., 1994, Nr. 55-1047 (94.07.20)
Nr. VIII-1843, 00.07.13, Žin., 2000, Nr.
64-1920 (00.07.31)
8
straipsnis.Tikroji ūkinė bendrija
Tikroji
ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios
jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į
bendrąją dalinę nuosavybę komercinei-ūkinei veiklai su bendru firmos vardu.
Tikroji ūkinė bendrija neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas
nuo bendrijos narių turto. Pagal tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jos
nariai atsako solidariai visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo.
Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su
bendrijos veikla.
Tikrosios
ūkinės bendrijos turi firmos vardą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos
savininkų.
Tikrosios
ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą be šio įstatymo reglamentuoja
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų
įstatymas bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama tikroji
ūkinė bendrija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1843, 00.07.13, Žin., 2000, Nr.
64-1920 (00.07.31)
9
straipsnis.Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija
Komanditinę
(pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji
nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios
dalinės nuosavybės teise. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija nėra
juridinis asmuo, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto.
Pagal komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji
nariai solidariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o
nariai komanditoriai - tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę
bendrai komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos veiklai. Komanditinė
(pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias
su bendrijos veikla.
Komanditinės
(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali būti fiziniai ar juridiniai
asmenys. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas
tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius.
Komanditinė (pasitikėjimo)
ūkinė bendrija privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas bent vienas
tikrasis bendrijos narys.
Komanditinės (pasitikėjimo)
ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą be šio įstatymo reglamentuoja
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų
įstatymas bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama
komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1843, 00.07.13, Žin., 2000, Nr.
64-1920 (00.07.31)
18 straipsnis.Įmonės
steigimo tvarka
Įmonės steigimo tvarką
nustato šis ir kiti norminiai aktai, reglamentuojantys atskirų rūšių įmonių
steigimą.
21 straipsnis.Įmonės
registravimas ir perregistravimas
Įmonė laikoma
įsteigta nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos.
Įmonės neįregistravus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka,
komercine-ūkine veikla įmonės vardu užsiimti draudžiama. Asmenų pajamas, gautas
iš komercinės-ūkinės veiklos neteisėtai naudojantis įmonės vardu, valstybinės
mokesčių inspekcijos išieško į biudžetą per teismą.
Įmonių
registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas.
Įmonei
įregistruoti įmonių rejestro tvarkytojui pateikiamas steigėjo ar steigėjų
prašymas įregistruoti įmonę, nurodant jame duomenis, reikalingus įtraukti į
rejestrą, ir įstatymo nustatyti kiti įmonės registravimo dokumentai.
Sprendimas
įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti įmonę turi būti priimtas ne vėliau
kaip per 15 dienų nuo visų dokumentų, nurodytų šio straipsnio trečiojoje dalyje,
įteikimo. Apie įmonės įregistravimą ar išregistravimą skelbiama Lietuvos
Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-749,
95.01.12, Žin., 1995, Nr. 10-206 (95.02.01)
Nr.
I-1015,
95.07.05, Žin., 1995, Nr. 60-1503 (95.07.21)
Nr.
I-1252,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-859 (96.04.19)
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2419 (97.10.24)
22
straipsnis.Atsisakymas įregistruoti ar perregistruoti įmonę
Atsisakyti
įregistruoti įmonę galima, jeigu nepateikti šio įstatymo 21 straipsnyje
nustatyti dokumentai arba šie dokumentai neatitinka įstatymo nustatytų
reikalavimų. Atsisakymas įregistruoti įmonę kitokiais motyvais yra neteisėtas.
Apie sprendimą įmonės neįregistruoti atitinkamas organas per 3 dienas privalo
raštu pranešti įmonės steigėjui.
Atsisakymas
įregistruoti įmonę gali būti užginčytas teismine tvarka. Įmonės steigėjas per
teismą gali išieškoti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto atsisakymo įregistruoti
įmonę.
Tais
atvejais, kai įmonės (įmonės steigimo sutarties arba įstatų) registravimas
prilygsta leidimui užsiimti ūkine veikla, ginčai dėl registravimo nagrinėjami
pagal šio įstatymo 20 straipsnį.
Šiame
straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir įmonių perregistravimui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-678,
90.10.16, Žin., 1990, Nr. 31-749
Nr. VIII-422,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2419 (97.10.24)
23
straipsnis.Įmonės likvidavimas ir reorganizavimas
Įmonės
likvidavimo pagrindas gali būti:
1) įmonės
savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą;
2) teismo
arba kreditorių susirinkimo sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia;
3) valstybės organų priimtas sprendimas
atšaukti įmonės registravimą už teisės pažeidimus, nustatytus Lietuvos
Respublikos įstatymų, o laisvųjų ekonominių zonų įmonėms - ir Lietuvos
Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme nustatytais atvejais.
Organas,
priėmęs sprendimą nutraukti įmonės veiklą, paskiria įmonės likvidatorių arba
įpareigoja tai padaryti įmonės steigėją. Paskyrus likvidatorių, įmonė įgyja
likviduojamos įmonės statusą: įmonės organai netenka savo įgaliojimų, įmonės
organo funkcijas atlieka įmonės likvidatorius, įmonė privalo sumokėti
nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio
administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas,
tarp jų baudas ir delspinigius, pervesdama jas į atitinkamus biudžetus iki
likviduojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka ir gali sudaryti
tik tokius sandorius, kurie neprieštarauja likviduojamos įmonės veiklą
reglamentuojantiems įstatymams. Likviduojama įmonė turi būti perregistruojama.
Įmonės
likvidavimo tvarką ir teisines pasekmes taip pat reglamentuoja ir Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas,
kiti įstatyminiai aktai bei įmonės steigimo dokumentai.
Įmonės gali
būti reorganizuojamos: joms susijungus į gamybinius susivienijimus ir
asociacijas, prisijungus prie kitų įmonių, susivienijimų, pasidalijus į kelias
įmones. Įmonių reorganizavimo tvarką ir pasekmes nustato Lietuvos Respublikos
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).