Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas

Pareigūnų rengimo statutinėse profesinio mokymo įstaigose poreikį ir pareigūnų rengimo pagal finansų, teisingumo ir vidaus reikalų ministrų valdymo sričių statutinėms įstaigoms reikalingų specialybių studijų programas aukštosiose mokyklose poreikį nustato ministras.

Pareigūnų profesinis mokymas statutinėse profesinio mokymo įstaigose finansuojamas atitinkamai iš ministerijai arba centrinei statutinei įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Ministerija arba centrinė statutinė įstaiga turi teisę apmokėti studijų kainą asmenims, kurie, gavę statutinės įstaigos išduotą siuntimą ir sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuoja pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas. Apmokėjimo už šias studijas atvejus, sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka ministerija arba centrinė statutinė įstaiga turi teisę iš joms tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų teikti Vyriausybės nustatyto dydžio paramą asmenims, kurie statutinės įstaigos išduotu siuntimu studijuoja aukštosiose mokyklose ir yra sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.

Centrinė statutinė įstaiga turi teisę iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtai gautų lėšų Vyriausybės nustatyta paramos aukštųjų mokyklų studentams teikimo tvarka skirti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytą paramą (tikslines skatinamąsias stipendijas) aukštųjų mokyklų studentams, kurie, sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, aukštosiose mokyklose studijuoja pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas.

Pareigūnų neformaliojo profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas, išskyrus teisingumo ministro valdymo srities pareigūnų neformaliojo profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas, tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas. Teisingumo ministro valdymo srities pareigūnų neformaliojo profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas, suderinęs su Lietuvos probacijos tarnybos direktoriumi, tvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius. Neformaliojo profesinio mokymo programos rengiamos ir registruojamos Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.

Profesinis mokymas statutinėse profesinio mokymo įstaigose tiek, kiek nereglamentuojama Statute, organizuojamas vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymu.

Statutinės profesinio mokymo įstaigos yra ministrui arba centrinių statutinių įstaigų vadovams pavaldžios įstaigos, kuriose vyksta kursantų ir pareigūnų profesinis mokymas ir jų kvalifikacijos tobulinimas.

Į statutines profesinio mokymo įstaigas priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys priėmimo į šias įstaigas sąlygas.

Kursantų statusas, mokymosi sąlygos ir tvarka nustatomi statutinių profesinio mokymo įstaigų nuostatuose ir kituose teisės aktuose. Kursantai centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti pasitelkiami statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Atlikdami šias funkcijas pasitelkti kursantai turi teisę statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose pareigūnams nustatytais atvejais ir tvarka naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą, specialiąsias priemones tik veikdami kartu su pareigūnais ir atlikus jų pasirengimo naudoti prievartos priemones patikrinimą. Šie kursantai įgyja ir kitas jiems pavestoms funkcijoms atlikti reikalingas statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų teises, pareigas ir įgaliojimus, kuriuos įgyvendina veikdami kartu su pareigūnais. Kursantų pasirengimas naudoti prievartos priemones tikrinamas centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Specialiųjų priemonių kursantams išdavimo tvarką nustato centrinės statutinės įstaigos vadovas.

Kursantams gali būti mokama mokymosi stipendija ir socialinė stipendija. Jų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kursantams, sudariusiems su statutinėmis įstaigomis papildomus susitarimus, pagal kuriuos baigę mokytis kursantai įsipareigoja ištarnauti nustatytą laiką tam tikroje statutinėje įstaigoje ar statutinės įstaigos padalinyje, centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti mokamos specialiosios stipendijos ir teikiama kita materialinė parama iš statutinei įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtai gautų lėšų.

Kiekvienam kursantui sudaroma kursanto asmens byla. Kursanto asmens bylos turinį, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Formaliojo profesinio mokymo programą statutinėje profesinio mokymo įstaigoje baigusiems kursantams Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka organizuojamas kompetencijų vertinimas.ׅ

Pareigūnai turi teisę:

Teisę atkurti pareigūno statusą – Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas pareigūno pareigas arba, jeigu jų eiti nėra galimybės, į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba tos pačios statutinių įstaigų sistemos statutinėje įstaigoje – turi buvę pareigūnai:

Teisę atkurti pareigūno statusą – Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas pareigūno pareigas arba, jeigu jų eiti nėra galimybės, į kitas lygiavertes pareigūno pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba savo pačių sutikimu tos pačios statutinių įstaigų sistemos statutinėje įstaigoje – turi buvę pareigūnai, pačių prašymu atleisti (atsistatydinę savo noru) iš pareigūno pareigų ir išvykę kartu su diplomato statusą turinčiu sutuoktiniu, kuris Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo pagrindu perkeltas arba paskirtas dirbti užsienyje, per 3 mėnesius nuo sutuoktinio darbo užsienyje laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti pareigūno statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio darbo užsienyje laikotarpiui.

Kituose įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų pareigūnų teisių.

Pareigūnams leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), išskyrus Statuto 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą draudimą, jeigu tai nesukelia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau – interesų konfliktas), nesudaro prielaidų tarnybą naudoti privačiais interesais, nediskredituoja vidaus tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigūno pareigas, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat jeigu tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus ar kurių veiklą kontroliuoja, prižiūri arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir jeigu nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

Sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo paties pareigūno prašymu. Pareigūnų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su teisingumo ir finansų ministrais. Priimant sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį turi būti įvertinama, ar nebus pažeisti Statuto 48 straipsnyje nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Sprendimas dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galioja, kol jis dirba šį darbą. Sprendimas, priimtas dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, galioja iki šių projektų pabaigos. Į kitas pareigas perkeltas pareigūnas, kurio pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos dėl to pasikeičia, privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.

Jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo pareigūnams dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukiami vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su teisingumo ir finansų ministrais.

Sprendimai neleisti pareigūnams dirbti kito darbo pagal darbo sutartį, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Pareigūnui draudžiama:

Teisingumo ministro valdymo srities centrinėse statutinėse įstaigose draudžiama priimti (paskirti, perkelti) į pareigas pareigūną, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais su juo susijęs asmuo yra laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje arba kai tokio asmens priežiūrą vykdo Lietuvos probacijos tarnyba ir tai gali sukelti interesų konfliktą.

Pareigūnams ne tarnybos tikslais draudžiama vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą, įvertinusi Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose planavimo dokumentuose apibrėžtus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat kitų nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų šiuo tikslu priimtus sprendimus ar suteiktą informaciją, tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgdama į rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui raidą ir pokyčius Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių) ir tvarką, pagal kurią pareigūnų vykimas į minėtame sąraše esančias užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą.

Pareigūnų tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams žymėti nustatomi nekariniai pareigūnų laipsniai (toliau – laipsniai).

Laipsniai skirstomi į vidaus tarnybos ir policijos laipsnius.

Vidaus tarnybos laipsniai suteikiami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Lietuvos probacijos tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos, Muitinės departamento ir šioms centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų pareigūnams.

Vidaus tarnybos laipsniai yra šie (dėstomi eilės tvarka nuo žemiausio iki aukščiausio vidaus tarnybos laipsnio):

Policijos laipsniai suteikiami policijos pareigūnams.

Policijos laipsniai yra šie (dėstomi eilės tvarka nuo žemiausio iki aukščiausio policijos laipsnio):

Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, skirdamas jį į pareigas, suteikia jo pareigybę atitinkantį laipsnį pagal Statuto priede nustatytas pareigybių grupes.

Perkeliamam į kitas pareigas pareigūnui, išskyrus atvejus, kai perkeliama Statuto 31 ir 32 straipsniuose nustatyta tvarka, suteikiamas pareigybę, į kurią jis perkeliamas, atitinkantis laipsnis.

Skiriant į pareigas grąžintą į vidaus tarnybą buvusį pareigūną jam suteikiamas pareigybę atitinkantis laipsnis pagal Statuto priede nustatytas pareigybių grupes.

Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

Atrankoje į laisvas pareigūno pareigas gali dalyvauti tos pačios ar kitos statutinių įstaigų sistemos pareigūnai, atitinkantys Statuto 7 straipsnio 1 dalies 1, 3–7 punktuose ir 3 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Atliekant atranką įvertinama: pretendentų profesionalumas, tarnybinės veiklos rezultatai, tinkamumas eiti pareigas, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmė einant tam tikras pareigas, turima kvalifikacija, būtina naujoms pareigoms eiti.

Duomenys apie skelbiamas atrankas į laisvas pareigūno pareigas skelbiami ministerijos ir atitinkamos centrinės statutinės įstaigos interneto svetainėse, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigybes.

Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras. Atrankai atlikti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.

Atrankos į laisvas pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus Statuto 28 straipsnio 4 ir 7 dalyse, 30 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 31 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 33 straipsnio 3 dalyje, 34 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nustatytus atvejus.

Pareigūnus iš vienų pareigų į kitas savo įsakymu perkelia juos į pareigas skiriantys asmenys.

Jei pareigūno pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kandidatūra patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjusiu atranką, skyrimo į pareigūno pareigas; pareigūnas skiriamas į kitas pareigūno pareigas, kai priimamas sprendimas, kad šiam asmeniui gali būti išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Siekdamas įvertinti asmens, skiriamo į pareigūno pareigas, atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, pareigūną į pareigas skiriantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie į pareigūno pareigas skiriamą asmenį turimą informaciją. Šios institucijos, įstaigos ir įmonės prašomą informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.

Pareigūnas savo rašytiniu prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje.

Dviejų pareigūnų, einančių lygiavertes pareigas, rašytiniais prašymais jų pareigos gali būti sukeistos – pareigūnai perkeliami vienas į kito pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į kitas pareigas gali būti perkeliamas pareigūnas, kuris turi toms pareigoms eiti būtiną išsilavinimą ir atitinka kitus pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šis pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas:

Kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, statutinės įstaigos vadovas turi teisę šio pareigūno rašytiniu sutikimu perkelti jį į kitas lygiavertes arba, kai jų nėra, į žemesnes pareigūno pareigas, kurias pareigūnas pagal savo sveikatos būklę gali eiti, toje pačioje statutinėje įstaigoje ar, įstaigų vadovams suderinus, kitoje statutinėje įstaigoje.

Šiame straipsnyje numatytais atvejais pareigūnai perkeliami į kitas pareigas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su teisingumo ir finansų ministrais.

Draudžiama pareigūną perkelti į kitas pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.

Vidaus reikalų ministro nustatytais ir su teisingumo ir finansų ministrais suderintais tarnybinio būtinumo atvejais ir tvarka pareigūnas be savo rašytinio sutikimo gali būti perkeliamas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), priklausančioje tai pačiai statutinių įstaigų sistemai, iki 6 mėnesių, kai pareigūnai perkeliami į tos pačios apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį), o kai pareigūnai perkeliami į kitos apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį), – iki 3 mėnesių. Šioje dalyje nustatytais atvejais pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje asmens, skiriančio pareigūną į pareigas, įsakymu, o kai pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, priklausančioje tai pačiai statutinių įstaigų sistemai, – centrinės statutinės įstaigos vadovo įsakymu. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigūno pareigas šioje dalyje nustatytais atvejais laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.

Kitais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas galima tik turint jo rašytinį sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar ekstremaliųjų įvykių atvejus.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje negali būti taikomos nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, ir pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų. Neseniai pagimdžiusia pareigūne laikoma motina, pateikusi sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukanka vieni metai. Krūtimi maitinančia pareigūne laikoma motina, pateikusi sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką.

Pareigūnas, kuris, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali eiti savo pareigų nesinaudodamas tokia informacija, savo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeliamas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba, statutinių įstaigų vadovams suderinus, kitoje statutinėje įstaigoje.

Pagal šį straipsnį pareigūną galima perkelti į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai užtikrinamos Statuto 70 straipsnio 5 dalyje nustatytos garantijos ir Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos jo ir jo šeimos narių, nurodytų Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, kelionės ir turto perkėlimo išlaidos. Šie reikalavimai netaikomi karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar ekstremaliųjų įvykių atvejais ar kai yra pareigūno rašytinis sutikimas.

Pasibaigus pareigūno perkėlimo į kitas pareigūno pareigas tarnybinio būtinumo atveju laikotarpiui, šis pareigūnas grąžinamas į iki perkėlimo eitas pareigas ir jam nustatoma iki perkėlimo gauta pareiginė alga. Kai pareigūno laikino perkėlimo į kitas pareigūno pareigas laikotarpiu buvo vertinta jo tarnybinė veikla ir jam buvo nustatyta didesnė pareiginė alga, šiam pareigūnui, grąžintam į iki perkėlimo eitas pareigas, iki jo perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas tokiu dydžiu, kokiu jo laikino perkėlimo metu vykusio (-ių) tarnybinės veiklos vertinimo (-ų) metu buvo padidintas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne daugiau negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas.

Draudžiama pareigūną perkelti į kitas pareigūno pareigas statutinėje įstaigoje (padalinyje), kurioje (-iame) pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.

Tarnybinio būtinumo atveju centrinės statutinės įstaigos vadovo įsakymu pareigūnas savo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai, iki 3 metų laikotarpiui, perkeliamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu šis pareigūnas atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Tarnybinio būtinumo atveju pareigūno rašytiniu sutikimu pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje terminas, valstybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęsiamas, tačiau ne ilgiau kaip 2 metams. Tarnybinio būtinumo atveju pareigūno rašytiniu sutikimu pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje terminas gali būti pratęsiamas centrinės statutinės įstaigos vadovo įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 2 metams. Pareigūno rašytinis sutikimas perkelti jį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba pratęsti perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas terminą nereikalingas karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu pareigūnui taikomos Statuto nuostatos, išskyrus darbo užmokestį reglamentuojančias nuostatas, taip pat mutatis mutandis taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Perkeltam į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pareigūnui darbo užmokestis nustatomas pagal jo einamas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jis turi būti ne mažesnis kaip nustatytasis iki perkėlimo.

Pasibaigus pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiui, pareigūnas grąžinamas į iki perkėlimo eitas pareigūno pareigas, o kai šių pareigų nėra, savo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į kitas lygiavertes pareigūno pareigas, o kai ir šių pareigų nėra, laikinai, iki atsiras laisvos lygiavertės pareigūno pareigos, savo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į žemesnes pareigūno pareigas. Visais atvejais šiam pareigūnui mokamas ne mažesnis negu iki perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatytas darbo užmokestis ir paliekamas jo iki perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas turėtas laipsnis.

Pareigūnų rotacija taikoma statutinių įstaigų, išskyrus centrines statutines įstaigas, vadovams ir jų pavaduotojams. Kituose įstatymuose gali būti nustatyti kiti pareigūnų rotacijos atvejai.

Pareigūnai į pareigas, kurioms taikoma pareigūnų rotacija (toliau – rotuojamos pareigos), centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimu skiriami 5 metų laikotarpiui, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Centrinės statutinės įstaigos vadovas gali pratęsti tarnybos einant rotuojamas pareigas laikotarpį iki 5 metų. Bendra tarnybos einant tas pačias rotuojamas pareigas laikotarpio trukmė negali viršyti 10 metų iš eilės. Pasibaigus šiam laikotarpiui, centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimu pareigūnas gali eiti tas pačias rotuojamas pareigas, kol į jas paskiriamas kitas pareigūnas, bet ne ilgiau kaip vienus metus, arba gali eiti tas pačias rotuojamas pareigas, iki Statuto nustatyta tvarka jis perkeliamas į kitas laisvas rotuojamas pareigūno pareigas arba kitas laisvas pareigūno pareigas, bet ne ilgiau kaip vienus metus.

Centrinės statutinės įstaigos vadovas, likus ne mažiau negu 3 mėnesiams iki pareigūno tarnybos einant rotuojamas pareigas laikotarpio pabaigos ir jo veiklą paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinus kaip:

Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytais atvejais pratęsus pareigūno tarnybos einant rotuojamas pareigas laikotarpį arba perkėlus pareigūną į kitas lygiavertes rotuojamas pareigas ar kitas lygiavertes pareigas, kurioms netaikoma pareigūnų rotacija, jam gali būti nustatomas ne mažiau kaip 0,06 didesnis pareiginės algos koeficientas. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytais atvejais pratęsus pareigūno tarnybos einant rotuojamas pareigas laikotarpį arba perkėlus pareigūną į kitas lygiavertes rotuojamas pareigas ar kitas lygiavertes pareigas, kurioms netaikoma pareigūnų rotacija, jam paliekamas turimas pareiginės algos koeficientas. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytais atvejais perkėlus pareigūną į kitas lygiavertes pareigas, kurioms netaikoma pareigūnų rotacija, paliekamas iki perkėlimo pareigūnui nustatytas pareiginės algos koeficientas. Šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais pareigūną perkėlus į žemesnes pareigas nustatomas 0,06 mažesnis, negu jam buvo nustatytas iki perkėlimo, pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu didžiausias ir ne mažesnis negu mažiausias Statuto 54 straipsnio 3 dalyje nurodytoje pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje šiai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas.

Šiame straipsnyje nustatytais atvejais į rotuojamas pareigas pareigūnas perkeliamas arba jo tarnyba einant tas pačias rotuojamas pareigas pratęsiama esant šio pareigūno rašytiniam sutikimui. Pareigūnui nesutikus būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas arba nesutikus tęsti tarnybos einant tas pačias rotuojamas pareigas, klausimas dėl jo tolesnės tarnybos sprendžiamas Statuto nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais draudžiama pareigūną perkelti į kitas pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.

Rotacijos tvarka perkeliamo į kitas lygiavertes rotuojamas pareigas kitoje tarnybos vietovėje pareigūno ir jo šeimos narių kelionės ir turto perkėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareigūno šeimos nariai, kuriems kompensuojamos kelionės ir turto perkėlimo išlaidos, yra kartu su pareigūnu gyvenantys nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis), motina (įmotė) ir išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris).

Pareigūnų rotacijos tvarką, suderinęs su finansų ministru, nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

Centrinių statutinių įstaigų vadovų, skiriamų Statute nustatytai kadencijai, taip pat statutinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, kuriems taikoma pareigūnų rotacija, paskutinis iki jų kadencijos ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma pareigūnų rotacija, laikotarpio pabaigos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas laikomas ir vertinimu baigiantis jų kadencijai ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma pareigūnų rotacija, laikotarpiui. Šio vertinimo tikslas – įvertinti šių pareigūnų kvalifikaciją, pastarųjų (praėjusių) metų tarnybinės veiklos rezultatus ir per kadenciją ar per tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma pareigūnų rotacija, laikotarpį buvusių kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų rezultatus.

Pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.

Pareigūno, kuris buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, tarnybinė veikla gali būti vertinama jo prašymu, jei šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje statutinėje įstaigoje.

Nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių pareigūnių tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu.

Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas.

Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti taip:

Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas. Šiuo atveju tiesioginis pareigūno vadovas pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gali siūlyti pareigūnui skirti padėką. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas motyvuotai nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija), kurios posėdyje turi teisę dalyvauti pareigūnas. Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius, iki tarnybinės veiklos vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga, išskyrus Statuto 55 straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus.

Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą kaip viršijančią lūkesčius, vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalies 1 ar 3 punkte nurodytų pasiūlymų teikia pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui, o vertinimo išvadą su šio straipsnio 15 dalies 2 punkte nurodytu pasiūlymu teikia vertinimo komisijai.

Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų pasiūlymų.

Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą kaip neatitinkančią lūkesčių, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų pasiūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas pasiūlymas gali būti teikiamas, jei atlikus paskutinį tarnybinės veiklos vertinimą pareigūno tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir tiesioginis vadovas einamaisiais metais pareigūno tarnybinę veiklą vėl įvertina kaip neatitinkančią lūkesčių.

Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje ją svarstant. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo turi teisę motyvuotai kreiptis į vertinimo komisiją su prašymu peržiūrėti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalies 1 ar 3 punkte nurodytų pasiūlymų ir įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą.

Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios praneša pareigūnui.

Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti taip:

Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą kaip viršijančią lūkesčius, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:

Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius, iki tarnybinės veiklos vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Šiuo atveju vertinimo komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gali siūlyti pareigūnui skirti padėką.

Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:

Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą kaip neatitinkančią lūkesčių, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:

Kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią jo tiesioginis vadovas įvertino kaip atitinkančią lūkesčius, vertinama vertinimo komisijoje pareigūno prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti kaip atitinkančią lūkesčius arba kaip viršijančią lūkesčius. Kai vertinimo komisija įvertina pareigūno tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius, taikomos šio straipsnio 16 dalies nuostatos. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą kaip viršijančią lūkesčius, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų.

Pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai yra:

Neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas rengiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje statutinėje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.

Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnai sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Pareigūnų tarnybinei veiklai vertinti statutinių įstaigų vadovų sprendimais sudaromos pareigūnų vertinimo komisijos. Centrinei statutinei įstaigai pavaldžių statutinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, taip pat šių įstaigų vertinimo komisijų narių tarnybinę veiklą vertina centrinės statutinės įstaigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijų narių tarnybinę veiklą vertina ministro sudaryta vertinimo komisija.

Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba vertinimo komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo vertinimo komisijos sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, yra šios profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.

Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:

Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinio nusižengimo teiseną, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, patikrinimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, inventorizaciją ar kompetentingai institucijai atliekant tyrimą, patikrinimą, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.

Į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų ir 2 mėnesių terminus tarnybinei nuobaudai skirti neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje ar atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka buvo išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.

Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

Kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu, esant pagrįstoms aplinkybėms dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo šališkumo, šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti motyvuotai perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo priima sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgęs į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.

Tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas:

Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas gali turėti nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ar sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir savarankiškai ištirti, tarnybinis patikrinimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.

Pareigūnas ir iš vidaus tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę:

Tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima šį pareigūną į pareigas skiriantis asmuo.

Duomenys apie pareigūnui paskirtas tarnybines nuobaudas įrašomi į jo tarnybos bylą.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieniems metams.

Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos.

Statutinė įstaiga turi atlyginti pareigūnui neteisėtu sprendimu neleisti jam dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi statutinė įstaiga sprendžia dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) taikymo ir pareikalavimo iš nurodyto asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Šis žalos atlyginimas išieškomas dalimis iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio, per mėnesį išskaičiuojama suma negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.

Statutinės įstaigos vadovą į pareigas skiriantis asmuo turi teisę reikalauti panaikinti šio vadovo vadovaujamoje statutinėje įstaigoje priimtą neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ir spręsti statutinės įstaigos vadovo atsakomybės klausimą.

Žala, atsiradusi dėl statutinės įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pareigūno padarytą žalą atlyginusi statutinė įstaiga, o kai žala padaryta neteisėtais statutinės įstaigos vadovo veiksmais, statutinės įstaigos vadovą į pareigas skiriantis asmuo turi pareigą regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek statutinė įstaiga yra sumokėjusi, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių. Kai pareigūnas žalą padarė tyčia, statutinė įstaiga, o kai žala padaryta statutinės įstaigos vadovo veiksmais, statutinės įstaigos vadovą į pareigas skiriantis asmuo turi pareigą regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tiek, kiek statutinė įstaiga yra sumokėjusi žalos atlyginimo.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas atlyginamos žalos dydis, atsižvelgiant į pareigūno neatsargumo laipsnį, veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos žalai atsirasti ar jai sumažinti arba išvengti, pareigūną į pareigas skiriančio asmens ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu gali būti mažinamas, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Žalos atlyginimas išieškomas iš pareigūno Statuto 45 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalinamas:

Pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalinamas:

Pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs įgalioto atlikti tarnybinį patikrinimą asmens motyvuotą teikimą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju ne darbo dieną ar statutinės įstaigos ne darbo valandomis pareigūną nuo pareigų žodiniu sprendimu nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo; šiuo atveju sprendimas nušalinti pareigūną nuo pareigų įforminamas artimiausią statutinės įstaigos darbo dieną. Sprendime nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodomas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo nuo pareigų priežastys, teisinis pagrindas, šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis ir Statuto 65 straipsnio 4 dalyje nurodyti butpinigiai nemokami.

Nušalintas nuo pareigų pareigūnas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju nušalintą nuo pareigų pareigūną, iš karto po nušalinimo nuo pareigų grąžina pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju nušalintas nuo pareigų pareigūnas iš karto po nušalinimo nuo pareigų grąžina pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis savo tiesioginiam vadovui arba neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą statutinėje įstaigoje įgaliotam patikrinti asmeniui.

Kai šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais nušalintam nuo pareigų pareigūnui, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba atliekant tarnybinį patikrinimą nustatoma, kad pareigūnas nėra padaręs tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad pareigūnas nėra pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui nėra atsiradęs pagrindas atleisti jį iš pareigų, šis pareigūnas toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią vėl pradėjo jas eiti, jam sumokamas darbo užmokestis ir nesumokėti Statuto 65 straipsnio 4 dalyje nurodyti butpinigiai už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

Laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai atliekant tarnybinį patikrinimą nustatoma, kad pareigūnas nėra padaręs tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kai jis nėra pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tuos atvejus, kai pasibaigus pareigūno, kuris buvo nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui nėra atsiradęs pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų arba pareigūnas Statuto 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo perkeltas į kitas pareigas.

Pareigūnai privalo vykdyti pareigūną į pareigas skiriančio asmens arba jo įgalioto asmens įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina:

Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.

Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, ir Statuto 33 straipsnio 7 dalyje nurodytą pareigūno šeimos narį su negalia slaugantiems pareigūnams galima pavesti dirbti viršvalandžius tik jų rašytiniu sutikimu.

Pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį pareigūnas pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (statutinėje įstaigoje, namuose ar pareigūno pasirinktoje ir iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Budėti gali būti skiriami visi pareigūnai, kurių pareigybės nurodytos Statuto priede.

Pareigūno budėjimo statutinėje įstaigoje laikas prilyginamas darbo laikui, o pareigūno budėjimo namuose ar pareigūno pasirinktoje ir iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laikas į darbo laiką neįskaičiuojamas. Tvirtinant budėjimo grafikus turi būti atsižvelgiama į Statuto 48 straipsnio nuostatas.

Už pareigūno budėjimo namuose ar pareigūno pasirinktoje ir iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką mokama 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio.

Už budėjimą statutinėje įstaigoje, kai viršijama pareigūnui nustatyta darbo dienos (pamainos), darbo savaitės, o kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, vidutinė 7 dienų laikotarpio darbo laiko trukmė, pareigūno pasirinkimu jam per artimiausią mėnesį privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas, šį laiką padauginus iš Statuto 58 straipsnio 4 dalyje nustatyto atitinkamo dydžio, arba šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba už jį apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Už suteiktą poilsio laiką pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Už budėjimą suteiktas poilsio laikas negali sutapti su paros ar savaitės nepertraukiamojo poilsio laiku.

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios pareigūnės, pareigūnai, auginantys vaiką (įvaikį) iki 3 metų, pareigūnai, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, ir Statuto 33 straipsnio 7 dalyje nurodytą pareigūno šeimos narį su negalia slaugantys pareigūnai budėti gali būti skiriami tik jų rašytiniu sutikimu.

Paskatinimo tvarka arba dėl svarbių aplinkybių pareigūnams gali būti suteikiama papildomų mokamų atostogų. Kiekvienu iš šių atvejų ministras ir statutinių įstaigų vadovai per kalendorinius metus gali suteikti ne daugiau kaip po 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų. Šių atostogų metu mokamas pareigūno vidutinis darbo užmokestis.

Paskatinimo tvarka suteiktos papildomos mokamos atostogos turi būti panaudojamos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo datos, išskyrus atvejus, kai pareigūnas suteiktų papildomų mokamų atostogų per šį laikotarpį negali panaudoti dėl tarnybos užsienyje arba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Perkeliant pareigūną į kitas pareigūno pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, esančioje toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje, paskatinimo tvarka suteiktos ir nepanaudotos papildomos mokamos atostogos gali būti panaudojamos einant pareigūno pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, jeigu nėra suėjęs šioje dalyje nurodytas 12 mėnesių terminas. Perkeliant pareigūną į kitas pareigūno pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, esančioje kitoje statutinių įstaigų sistemoje, už paskatinimo tvarka suteiktas ir nepanaudotas papildomas mokamas atostogas išmokama piniginė kompensacija, jeigu nėra suėjęs šioje dalyje nurodytas 12 mėnesių terminas. Pareigūnas per šioje dalyje nustatytą laiką nepanaudotas paskatinimo tvarka suteiktas papildomas mokamas atostogas praranda.

Papildomos mokamos atostogos dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikiamos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su teisingumo ir finansų ministrais.

Pareigūnui, kuris atrankos būdu paskiriamas į rotuojamas pareigas kitoje tarnybos vietovėje arba laikinai dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkeliamas į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje, suteikiamos iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Pareigūnui jį į pareigas skiriančio asmens arba jo įgalioto asmens sprendimu gali būti suteikiamos atostogos dėl dalyvavimo kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgyvendinamuose Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba Lietuvos ir šioje dalyje nurodytų organizacijų bei užsienio valstybių bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su statutinės įstaigos, kurioje eina pareigas pareigūnas, tikslais ir uždaviniais susijusi veikla. Šių atostogų laikotarpiu pareigūnui paliekamos jo eitos pareigos ir pareigūno statusas, tačiau darbo užmokestis jam nemokamas.

Pareigūnams gali būti suteikiamos Darbo kodekse numatytos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kūrybinės ir mokymosi atostogos, nemokamos atostogos.

Mokymosi atostogų suteikimo pareigūnams ir jų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato ministras.

Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta ir dėl kitų papildomų atostogų trukmės, sąlygų ir suteikimo tvarkos.

Pareigūno vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (taip pat ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):

Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus, įskaičiuojamus į pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

Už pagal darbo (pamainos) grafiką nenustatytą darbą poilsio dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas pareigūno darbo užmokestis.

Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas pareigūno darbo užmokestis.

Už darbą naktį mokamas ne mažesnio kaip pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis.

Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnio kaip pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis. Už pagal darbo (pamainos) grafiką nenustatytą viršvalandinį darbą poilsio dieną ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas pareigūno darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnio kaip du su puse pareigūno darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis.

Pareigūno prašymu už darbo poilsio ar švenčių dienomis laiką ar viršvalandinio darbo laiką gali būti kompensuojama suteikiant šiam pareigūnui mokamą poilsio laiką. Jo trukmė apskaičiuojama darbo poilsio ar švenčių dienomis laiką ar viršvalandinio darbo laiką dauginant iš šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio. Šis mokamas poilsio laikas suteikiamas per 3 mėnesius, einančius po mėnesio, už kurį suteikiamas šis mokamas poilsio laikas, o tais atvejais, kai pareigūnui taikoma suminė darbo laiko apskaita, – iki kito suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio pabaigos, jeigu šiais atvejais nėra sutrikdoma statutinės įstaigos veikla. Už šioje dalyje nustatyta tvarka suteiktą mokamą poilsio laiką mokamas pareigūno darbo užmokestis. Kai nėra galimybės suteikti pareigūnui mokamo poilsio laiko per šioje dalyje nustatytą laikotarpį, už darbą jam turi būti apmokama šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Apmokant pareigūnui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Pareigūnai turi teisę į Statute ir kituose įstatymuose nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.