Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1995-05-02
Paskutinį kartą atnaujinta 2006-12-12
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 14
Pakeitimų istorija JSON API

@D1=19950502;D2=19960702;D3=19960918

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1995, Nr. 41-991

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS

ĮSTATYMAS

1995 m. gegužės 2 d. Nr. I-872

Vilnius

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų

(toliau - teisės aktai) rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos, struktūros,

turinio ir kalbos reikalavimus.

2 straipsnis.

Teisės aktas

Teisės aktas šiame įstatyme - tai

įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės

aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos.

3 straipsnis.

Teisės akto rengimo stadijos

Teisės akto rengimo stadijos yra šios:

1) teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties

nustatymas;

2) rengėjo nustatymas (parinkimas);

3) teisės akto teksto parengimas;

4) teisės akto derinimas ir aprobavimas.

4 straipsnis.

Teisės akto rengimas

1.

Pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi

teisę teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo

rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų leidybos

iniciatyvos teisę Seime, taip pat valstybės valdžios institucijos pagal savo

kompetenciją.

2.

Teisės akto rengėjais gali būti

valstybės valdžios institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar

jų grupė, taip pat asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė.

3.

Teisės aktas yra parengtas, jei jis

atitinka šio įstatymo 5–12(1) straipsniuose nustatytus

reikalavimus.

4.

Parengtas teisės aktas derinamas,

aprobuojamas ir pateikiamas institucijai, įgaliotai jį priimti, šios

institucijos nustatyta tvarka.

5.

Derinamas ekonominius santykius

reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu

požiūriu.

6.

Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas

teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota

institucija skiria kriminologinę ekspertizę.

7.

Atlyginimo už teisės aktų rengimą ir

ekspertizę komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Seimas, Seimo valdyba, Respublikos

Prezidentas, Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas, nariams tvarką tvirtina

Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1421, 1996.07.02,

Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)

Nr. VIII-600,

1998.01.08, Žin., 1998, Nr. 6-114 (1998.01.16)

Nr. IX-946,

2002-06-11, Žin., 2002, Nr. 66-2705 (2002-06-29)

Nr. X-890, 2006-11-09,

Žin., 2006, Nr. 127-4823 (2006-11-25)

5 straipsnis.

Teisės akto reikalavimai

1.

Teisės aktas turi atitikti Lietuvos

Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus, jeigu tame

akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus.

2.

Teisės aktas privalo atitikti šiame

įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.

3.

Teisės akte, kuriuo derinamos ir

įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, turi būti nurodyti

Europos Sąjungos teisės aktai pagal šio įstatymo 12(1) straipsnyje

nustatytus reikalavimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-946,

2002-06-11, Žin., 2002, Nr. 66-2705 (2002-06-29)

6 straipsnis.

Teisės akto forma

1.

Teisės akte turi būti:

1) institucijos, įgaliotos jį priimti,

pavadinimas;

2) teisės akto rūšies pavadinimas;

3) teisės akto pavadinimas (antraštė);

4) teisės akto priėmimo data, numeris,

vieta;

5) teisės akto tekstas;

6) teisės aktą pasirašančiojo pareigos,

vardas, pavardė.

2.

Teisės akto projekte prieš akto

pavadinimą, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda "Projektas".

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1421, 1996.07.02,

Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)

7 straipsnis.

Įstatymo forma

1.

Įstatyme eilės tvarka turi būti:

1) įstatymo pavadinimas;

2) įstatymo priėmimo data ir numeris;

3) įstatymo priėmimo vieta;

4) įstatymo tekstas;

5) įstatymą pasirašančiojo pareigos,

vardas, pavardė.

2.

Įstatymo pavadinimas išdėstomas

didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis "įstatymas" nukeliamas

į kitos eilutės centrą.

3.

Įstatymo priėmimo data ir numeris

išdėstomi vienoje eilutėje centre.

4.

Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma

eilutės centre mažosiomis raidėmis.

5.

Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos

eilutės.

6.

Įstatymą pasirašančiojo pareigos

išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė -

eilutės dešinėje.

7.

Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos

Respublikos Seimo statuto nuostatas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1421, 1996.07.02,

Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)

Nr. VIII-1193,

1999.05.20, Žin., 1999, Nr. 48-1527 (1999.06.02)

8 straipsnis.

Įstatymo struktūra

1.

Įstatymą sudaro:

1) dalys;

2) skyriai;

3) skirsniai;

4) straipsniai.

2.

Visos šio straipsnio pirmojoje dalyje

nurodytos įstatymo sudedamosios dalys turi turėti pavadinimus (antraštes).

Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis

eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis.

3.

Įstatymo dalys ir skyriai žymimi

romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais išreikštais

skaitmenimis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš

eilės. Po žodžio "straipsnis" dedamas taškas ir straipsnio

pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.

4.

Įstatymo

straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos

rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės.

Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.

5.

Novelos žymimos papildomais arabiškais

skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies

eiliškumą, dešinės pusės viršuje.

6.

Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį

ir apimtį, jame gali būti ne visos sudedamosios dalys.

7.

Įstatymas gali turėti preambulę,

lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kitų priedų.

8.

Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma

šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.

9.

Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma

jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1421, 1996.07.02,

Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)

9 straipsnis.

Kitų teisės aktų forma ir struktūra

1.

Institucijos, priimančios teisės aktus,

juos rengia remdamosi šio įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.

2.

Seimo nutarimus ir Respublikos

Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai - be

pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po

skaitmens rašomas žodis "straipsnis" ir dedamas taškas, straipsnio

tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių dalys žymimos arabiškais

skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis

su skliausteliu. Seimo nutarimais ir Prezidento dekretais tvirtinami teisės

aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su

tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su skliausteliu.

3.

Vyriausybės ir kitų institucijų teisės

aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi

arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas.

Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais

skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir

papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti

papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra

ištisinė.

4.

Didesnės apimties teisės aktas gali

būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais

skaitmenimis iš eilės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1421, 1996.07.02,

Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)

10 straipsnis.

Teisės akto turinio reikalavimai

1.

Teisės akto turinys turi atitikti jo

paskirtį.

2.

Teisės akto turinys turi būti logiškas,

glaustas ir aiškus.

3.

Tekste neturi būti nereikalingų arba

netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio

tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai,

išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas

oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.

11

straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas teisės aktas,

reikalavimai

1.

Keičiant teisės aktą, jei straipsnis,

jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama

keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jei teisės aktas

pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir

pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Keičiant teisės

aktą, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius

(skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių)

įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamas

straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių

žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius

(skaičius) ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jei

straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas

straipsnis (jo dalis ar punktas).

2.

Jei keičiamajame teisės akte keičiama

ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas

paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas.

3.

Vienu įstatymu keičiamas tik vienas

įstatymas.

4.

Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas

arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į

įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose)

keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus

paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo

to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.

5.

Keičiant ar pildant įstatymus,

paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų

rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr.41-991)

įsigaliojimo, jų forma ir struktūra nekeičiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1421, 1996.07.02,

Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)

Nr. VIII-516,

1997.11.18, Žin., 1997, Nr. 111-2796 (1997.12.05)

Nr. X-969, 2006-12-12,

Žin., 2006, Nr. 141-5400 (2006-12-28)

11 straipsnis.

Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas teisės aktas,

reikalavimai

1.

Keičiant teisės aktą, jei straipsnis,

jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama

keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jei teisės aktas

pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir

pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Keičiant teisės

aktą, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius

(skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių)

įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamas

straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių

žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius

(skaičius) ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jei

straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas

straipsnis (jo dalis ar punktas).

2.

Jei keičiamajame teisės akte keičiama

ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas

paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas.

3.

Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik

vienas įstatymas. Jei keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų

įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo

atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje

straipsniai numeruojami iš naujo.

4.

Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas

arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į

įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose)

keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus

paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo

to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.

Kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai),

oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio

pavadinimo.

5.

Keičiant ar pildant įstatymus,

paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų

rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr.41-991) įsigaliojimo, jų forma ir

struktūra nekeičiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1421, 1996.07.02,

Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)

Nr. VIII-516,

1997.11.18, Žin., 1997, Nr. 111-2796 (1997.12.05)

12 straipsnis.

Teisės akto kalba

Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės

lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami

tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

12(1)

straipsnis. Nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus

1.

Nuorodos į Europos Sąjungos teisės

aktus pagal šio straipsnio reikalavimus pateikiamos tais atvejais, kai teisės

aktu arba atskiromis teisės akto nuostatomis  derinami ir įgyvendinami

Europos Sąjungos teisės aktai.

2.

Europos Sąjungos teisės aktai

nurodomi įstatymo priede, o įstatymo pradžioje, nurodant jo paskirtį ir kitas

bendrąsias nuostatas, kartu daroma nuoroda į įstatymo priedą.

3.

Kituose teisės aktuose Europos

Sąjungos teisės aktai nurodomi tų teisės aktų preambulėje.

4.

Kai keičiamas ar papildomas iki šio

straipsnio įsigaliojimo priimtas teisės aktas, kuriuo buvo derinami ir įgyvendinami

Europos Sąjungos teisės aktai ir kuriame nėra nuorodų į Europos Sąjungos teisės

aktus arba jos pateiktos ne pagal šio straipsnio reikalavimus,

kartu parengiamas ir teikiamas įstatymo papildymo reikiamu priedu įstatymo

projektas ar kito teisės akto papildymo preambule arba jos pakeitimo projektas,

kuriame pateikiami nenurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

5.

Nurodant Europos Sąjungos teisės

aktą, turi būti nurodomas jį priėmusios institucijos ar institucijų

pavadinimai, teisės akto priėmimo data, numeris ir pilnas pavadinimas. Jei

Europos Sąjungos teisės aktas yra pakeistas ar papildytas ir naujos jo

nuostatos derinamos bei įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teisės aktu, pagal

šioje dalyje nustatytus reikalavimus taip pat nurodomi visi to Europos Sąjungos

teisės akto pakeitimai ar papildymai. Nuorodos į oficialų Europos Sąjungos

teisės akto paskelbimo ne lietuvių kalba šaltinį nepateikiamos.

6.

Nuorodos į Europos Sąjungos teisės

aktus, kurių nuostatos ar principai nėra privalomi, tačiau norima pabrėžti jų

svarbą, pateikiamos įstatymo pradžioje ar kito teisės akto

preambulėje.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-946,

2002-06-11, Žin., 2002, Nr. 66-2705 (2002-06-29)

13 straipsnis.

Šio įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m.

sausio 1 dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1421, 1996.07.02,

Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4,

6, 7, 8, 9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-516,

1997.11.18, Žin., 1997, Nr. 111-2796 (1997.12.05)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 11

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-600,

1998.01.08, Žin., 1998, Nr. 6-114 (1998.01.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4

STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1193,

1999.05.20, Žin., 1999, Nr. 48-1527 (1999.06.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 7

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-946,

2002-06-11, Žin., 2002, Nr. 66-2705 (2002-06-29)

ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ

AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4, 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI

ĮSTATYMO PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 1, 2 ir 3

straipsniai įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-890,

2006-11-09, Žin., 2006, Nr. 127-4823 (2006-11-25)

ĮSTATYMŲ

IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-969,

2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5400 (2006-12-28)

ĮSTATYMŲ

IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-12-28)

autrap@lrs.lt

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).