Lietuvos Respublikos teismų įstatymas

Teisėjų garbės teismo posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip šeši Teisėjų garbės teismo nariai ir iš jų bent vienas visuomenės atstovas. Teisėjų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Teisėjų garbės teismo narių teisėjų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Teisėjų garbės teismo pirmininkas. Teisėjų garbės teismo narys, turintis kitą nuomonę dėl priimamo Teisėjų garbės teismo sprendimo, turi teisę ją išdėstyti raštu kaip atskirąją nuomonę. Ši atskiroji nuomonė skelbiant Teisėjų garbės teismo sprendimą neskaitoma, bet pridedama prie bylos ir kartu su sprendimu paskelbiama atskiroje Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapio skiltyje.

Teisėjų garbės teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą. Teisėjų garbės teismo sprendimų, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.

Informacija apie Teisėjų garbės teismo posėdžiuose numatomus svarstyti klausimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Informacija apie Teisėjų garbės teismo priimtus sprendimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje per 10 dienų po posėdžio.

Teisėjų garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia, kai:

Teisėjų garbės teismas laikinai atlieka savo pareigas iki naujos sudėties Teisėjų garbės teismo sudarymo.

Teisėjų garbės teismo narys atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų, jeigu jį paskyręs ar išrinkęs subjektas priima motyvuotą sprendimą, kad šis Teisėjų garbės teismo narys netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų garbės teismo nario funkcijas, arba paaiškėja aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo būti paskirtas ar išrinktas Teisėjų garbės teismo nariu.

Nacionalinė teismų administracija yra biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį Įstatymą, Nacionalinės teismų administracijos įstatymą ir kitus teisės aktus.

Nacionalinė teismų administracija įgyvendina šiuos uždavinius:

Nacionalinė teismų administracija, įgyvendindama savo uždavinius, atlieka Nacionalinės teismų administracijos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Nacionalinė teismų administracija turi teisę tvarkyti pretendentų į apylinkės teismo teisėjus, teisėjo karjeros siekiančių asmenų ir teisėjų asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti duomenys, sveikatos pažymėjimai, asmens kompetencijų vertinimo rezultatai, taip pat duomenys apie teisėjo paskyrimą į pareigas, priesaiką, atleidimą iš pareigų, perkėlimą, nušalinimą, drausmines nuobaudas ir kiti duomenys tvarkomi Nacionalinėje teismų administracijoje saugomoje asmens byloje pagal Teisėjų tarybos patvirtintas asmens bylų sudarymo ir tvarkymo taisykles.

Biudžeto projektus sudaro asignavimų valdytojai – teismai.

Asignavimų valdytojai – teismai pasiūlymus dėl savo biudžetų projektų pateikia Teisėjų tarybai svarstyti. Aprobavusi pasiūlymus dėl pateiktų biudžetų projektų, Teisėjų taryba juos pateikia svarstyti Vyriausybei.

Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.

Teismo materialinį techninį aprūpinimą pagal patvirtintą išlaidų sąmatą organizuoja ir užtikrina teismo kancleris. Teismų centralizuotą aprūpinimą reikiamu ilgalaikiu turtu, inventoriumi ir paslaugomis organizuoja ir užtikrina Nacionalinė teismų administracija.

Valstybės investicijų programoje numatytų investicijų, skirtų teismams, asignavimų valdytoja yra Nacionalinė teismų administracija.

Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jų įgyvendinimo projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Nacionalinė teismų administracija.

Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos patvirtintu tvarkos aprašu, rengia teismų investicijų projektus ir teikia juos Teisėjų tarybai derinti.

Teismų investicijų projektus įgyvendina Nacionalinė teismų administracija.

Pastatai ir kitas turtas, kuriuo naudojasi teismai ir Nacionalinė teismų administracija, yra valstybės nuosavybė. Teismai ir Nacionalinė teismų administracija šį turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Teismams ir Nacionalinei teismų administracijai perduotas turtas negali būti paimtas be Teisėjų tarybos sutikimo.

Atskirais atvejais teismai savo funkcijoms atlikti reikalingas patalpas gali nuomotis, valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą ir juo naudotis panaudos pagrindais, taip pat apsirūpinti teismų funkcijoms atlikti reikalingu nekilnojamuoju turtu centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Finansinį ir veiklos auditą teismuose įstatymų nustatyta tvarka pagal savo įgaliojimus atlieka Valstybės kontrolė.

Vidaus auditą teismuose įstatymų nustatyta tvarka atlieka Nacionalinė teismų administracija.

Tvarką ir rimtį teismuose padeda užtikrinti policija.

Teismų apsaugai užtikrinti skiriamų policijos pareigūnų skaičių nustato policijos generalinis komisaras, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos siūlymus.

Teismų apsaugą užtikrinanti policija finansuojama iš policijai išlaikyti skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Teismų apsaugą užtikrinančių policijos pareigūnų įgaliojimus nustato įstatymai.

Į teismo patalpas draudžiama įnešti ginklą, šaudmenis, sprogstamąsias, nuodingąsias ar kitas akivaizdų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai keliančias medžiagas ir daiktus.

Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos asmenims, kuriems turėti ginklą arba kitus pavojingus daiktus ar medžiagas reikalinga atliekant tarnybines funkcijas, taip pat kai tokios medžiagos ar daiktai yra teisme nagrinėjamos bylos sudedamoji dalis. Teismo pirmininko leidimu ginklą savigynai į teismą gali įsinešti to teismo teisėjai, teismo valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

Siekiant užtikrinti teismo saugumą, teismo patalpose esantys ar norintys į jas patekti asmenys ir jiems priklausantys daiktai gali būti tikrinami.

Teismo pirmininkas gali nustatyti asmenų elgesio teisme (ne proceso metu) tvarką.

Įsigaliojus šiam įstatymui, Teismų tarybos pirmininko ir jos narių, išskyrus narius, kurie yra teisėjai, įgaliojimai nutrūksta.

Įsigaliojus šiam įstatymui, Teismų tarybos nariai teisėjai laikinai tampa Teisėjų tarybos nariais. Pirmąjį šios tarybos posėdį ne vėliau kaip per septynias dienas sušaukia ir jam pirmininkauja vyriausias pagal amžių šios teisėjų tarybos narys teisėjas. Šiame posėdyje ne mažesne kaip pusės visų Teisėjų tarybos narių balsų dauguma išrenkamas Teisėjų tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorius. Šios teisėjų tarybos įgaliojimai tęsiasi, kol šio įstatymo nustatyta tvarka bus sudaryta nauja Teisėjų taryba.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta Teisėjų taryba ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pirmojo savo posėdžio dienos sušaukia Visuotinį teisėjų susirinkimą, kuriame šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Teismų įstatymo 119 straipsnio nustatyta tvarka išrenkami Teisėjų tarybos nariai. Šiame susirinkime Teisėjų tarybos nariai renkami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Teismų įstatymo 119 straipsnio teismui (teismams) nustatytą vietų skaičių. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Teismų įstatymo 119 straipsnio nustatyta tvarka sudarytą Teisėjų tarybą ne vėliau kaip per septynias dienas į pirmąjį posėdį sušaukia ir, kol bus išrinktas Teisėjų tarybos pirmininkas, jam pirmininkauja vyriausias pagal amžių Teisėjų tarybos narys.

Pagal šio straipsnio 3 dalį šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Teismų įstatymo 119 straipsnio nustatyta tvarka sudarytos Teisėjų tarybos įgaliojimai tęsiasi iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Teismų įstatyme vartojamą sąvoką „Teismų taryba“ pakeisti sąvoka „Teisėjų taryba“.

Teismo valstybės tarnautojai skirstomi į:

Teismo valstybės tarnautojų statusą nustato Valstybės tarnybos įstatymas, teismo darbuotojų – Darbo kodeksas.

Eilinis Visuotinis teisėjų susirinkimas paprastai šaukiamas kovo pirmąjį penktadienį ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.

Prireikus Teisėjų tarybos ar trečdalio visų Lietuvos teisėjų iniciatyva gali būti šaukiamas neeilinis Visuotinis teisėjų susirinkimas.

Visuotinio teisėjų susirinkimo darbotvarkės projektas teisėjams išsiunčiamas, taip pat apie neeilinio Visuotinio teisėjų susirinkimo datą teisėjams pranešama paprastai ne vėliau kaip prieš mėnesį. Teikti pasiūlymus dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo ar pakeitimo galima ir Visuotinio teisėjų susirinkimo metu.

Visuotinis teisėjų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Lietuvos teisėjų.

Visuotinį teisėjų susirinkimą pradeda Teisėjų tarybos pirmininkas. Jis vadovavimą posėdžiui perduoda Susirinkime išrinktam posėdžio pirmininkui.

Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Susirinkimui nutarus, sprendimai gali būti priimami slaptu balsavimu. Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimus pasirašo Susirinkimo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimus vykdo teismų savivaldos institucijos, teisėjai ir Nacionalinė teismų administracija.

Pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą.

Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinį administravimą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio Įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo.

Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba.

Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą.

Į laisvas teismų teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas pretendentai gali būti skiriami tik juos įvertinus atrankos metu, išskyrus šio Įstatymo 60, 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus.

Pretendentai į teisėjus ir laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas, pageidaujantys būti įrašyti į pretendentų į apylinkės teismo teisėjų sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą ir dalyvauti atrankoje, prioriteto tvarka nurodo teismus, o tais atvejais, kai teismai sudaryti iš teismo rūmų, – ir teismo rūmus, kuriuose pageidauja užimti laisvą teisėjo vietą, pageidaujamą ir (ar) turimą specializaciją (toliau – pretendento prioritetų sąrašas).

Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus bei laisvas arba atsilaisvinančias Regionų administracinio ir apygardos teismų teisėjų vietas atranka (toliau – pretendentų į apylinkės, apygardos ir Regionų administracinio teismų teisėjus atranka) organizuojama nuolat.

Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda laisva teisėjo vieta.

Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda tokia laisva vieta.

Pretendentų į teisėjus atranką skelbia Respublikos Prezidento kanceliarija. Atranką organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą, suderintą su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas.

Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus tvirtina Teisėjų taryba.

Su teismo proceso bylomis susiję elektroniniai duomenys teismuose yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat kitos Teisėjų tarybos nustatytos bylos ir su teismo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Kai vedama elektroninė byla, teismų gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, o rašytiniai dokumentai tvarkomi, saugomi ir sunaikinami Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

Proceso dalyviai teisingumo ministro nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su elektronine byla ir gauti joje esančių dokumentų kopijas. Be to, įstatymų nustatyta tvarka asmenys turi teisę susipažinti su teismų išnagrinėtomis bylomis. Teismuose sudaromos reikiamos techninės sąlygos šioms teisėms įgyvendinti; be to, turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su elektroninėmis bylomis ir gauti jų kopijas nuotoliniu būdu.

Proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones.

Teismuose sudaromos reikiamos techninės sąlygos teismų procesinius sprendimus, vykdomuosius raštus ir kitus su teismo procesu susijusius dokumentus ir jų kopijas tvirtinti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais. Elektroniniu parašu patvirtinti teismo procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai.

Elektroninėje byloje saugomos proceso metu sudarytų ar gautų rašytinių procesinių dokumentų skaitmeninės kopijos, išskyrus dokumentus, kurių dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų negalima skaitmeninti, ir sudaryti ar pateikti elektroniniai procesiniai dokumentai. Rašytiniai procesiniai dokumentai turi būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo teisme. Skaitmeninėje kopijoje turi būti nurodytas dokumento skaitmeninimo laikas ir dokumentą skaitmeninęs asmuo. Skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu. Kai dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, teismas priima motyvuotą nutartį saugoti dokumentus tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje.

Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.

Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, taip pat teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje (kai sprendimas negali būti toliau skundžiamas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą), ir užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną.

Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus. Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą.

Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:

Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės ir pirmenybę suteikiantys privalumai. Asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus nustato Teisėjų taryba.

Teisėjų karjeros siekiančius asmenis atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisėjų veikla vertinama siekiant išsiaiškinti teisėjų, taip pat teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami teisėjais) turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis ir juos skatinti tobulinti profesinius gebėjimus.

Teisėjų veiklos vertinimo rezultatai naudojami šiais tikslais:

Teisėjų veiklos vertinimo rūšys yra šios:

Pirmą kartą teisėjo veikla vertinama praėjus trejiems metams nuo jo paskyrimo į teisėjo pareigas. Po to teisėjo veikla vertinama periodiškai kas septyneri metai, iki teisėjui sukanka 64 metai.

Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas paties teisėjo prašymu arba kai ne vieną kartą kartojasi teisėjo veiklos trūkumai. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas taip pat atliekamas paties teisėjo prašymu arba sprendžiant teisėjo paskyrimo į žemesnės pakopos teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje ar 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teisėjo perkėlimo, paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, išskyrus atvejus, kai po paskutinio periodinio ar neeilinio teisėjo veiklos vertinimo praėjo mažiau negu treji metai.

Teisėjų veiklos vertinimo metu kompleksiškai vertinama teisėjo profesinė veikla ir asmeninės savybės.

Teisėjų veiklos vertinimo tvarką nustato Teisėjų taryba.

Teisėjų veiklos vertinimo tvarka turi atitikti teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir kitus šiame Įstatyme nurodytus principus, sudaryti sąlygas visapusiškai ir objektyviai įvertinti teisėjų profesinę veiklą. Teisėjų veiklos vertinimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, be kitų nuostatų, turi būti aiškiai ir išsamiai nurodyta:

Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Vertinimo komisija. Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius iš teisėjų renka Teisėjų taryba, tris skiria Respublikos Prezidentas. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Vertinimo komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Vertinimo komisijos narių darbas Vertinimo komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas, inicijavęs neeilinį teisėjo veiklos vertinimą (toliau šiame straipsnyje – neeilinio vertinimo iniciatorius), jeigu jis yra Vertinimo komisijos narys, turi nusišalinti nuo šio teisėjo veiklos vertinimo. Neeilinio vertinimo iniciatorius ir vertinant šio teisėjo veiklą dalyvavęs Vertinimo komisijos narys negali priimti sprendimų dėl šio teisėjo karjeros.

Vertinant teisėjų veiklą, turi būti atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius teisėjo profesinės veiklos rodiklius, į dalykines ir asmenines teisėjo savybes, į jurisdikcinę ir nejurisdikcinę teisėjo veiklą.

Teisę inicijuoti neeilinį teisėjų veiklos vertinimą turi:

Su teisėjo veiklos vertinimo rezultatais pasirašytinai turi būti supažindintas teisėjas, kurio veikla buvo vertinama.

Teisėjas, kurio veikla buvo vertinama, turi teisę per dešimt dienų nuo vertinimo išvados surašymo dienos vertinimo rezultatus apskųsti Teisėjų tarybai.

Jeigu teisėjų veiklos vertinimo metu paaiškėja šio Įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 83 straipsnio 2 dalyje arba 90 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte nurodytos aplinkybės, tai gali būti pagrindas pradėti atskirą tyrimą dėl galimybės patraukti teisėją drausminėn atsakomybėn, jį atleisti arba pašalinti iš pareigų šio Įstatymo 84, 90 arba 91 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisėjų veiklos vertinimo medžiaga gali būti naudojama nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. Su teisėjų veiklos vertinimo medžiaga susipažinti ir ją naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Vertinimo komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su teisėjų veiklos vertinimo medžiaga ir ją naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.

Teismo teisėjų susirinkime dalyvauja to teismo teisėjai.

Teismo teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo administravimo klausimais.

Teismo teisėjų susirinkimų šaukimo periodiškumas ir darbo tvarka nustatoma teismo teisėjų susirinkimo darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina teismo teisėjų susirinkimas.

Teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus.

Teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą.

Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas, paneigiant pagrindinę teisėjo funkciją – vykdyti teisingumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, šių teismų valstybės tarnautojams ir darbuotojams bei kitiems teismų sistemai nusipelniusiems asmenims gali būti skiriami teismų sistemos apdovanojimai.

Teismų sistemos apdovanojimų rūšis, apdovanojimų skyrimo ir įteikimo, panaikinimo ir netekimo tvarką nustato Teisėjų taryba.

Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinančias Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 556 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

Pretendentų į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami pretendentais) vertinimui atrankos metu sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija).

Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.

Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių, paskirtų Teisėjų tarybos, skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo ir pretendentų į apylinkės teismo teisėjus bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos vykdymo tvarkos aprašą.

Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. Sprendimai priimami Atrankos komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma.

Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.

Pretendentų į Regionų administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus vertinimo Atrankos komisijoje eiliškumas nustatomas pagal jų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą datą.

Atrankos komisijos įvertinti pretendentai į Regionų administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus įrašomi į nuolat atnaujinamus pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją sudaromus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus, nurodant Atrankos komisijos vertinimo rezultatus. Šie bendrieji pretendentų eiliškumo sąrašai sudaromi laikantis šio Įstatymo 552 straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Pretendentas į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus su individualaus jo vertinimo Atrankos komisijoje rezultatais supažindinamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Atrankos komisijos posėdžio, kuriame buvo atliekamas jo vertinimas. Atrankos komisija kandidatų į konkretaus Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus pateikia Respublikos Prezidentui šio Įstatymo 558 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatai galioja dvejus metus nuo jo įrašymo į atitinkamus įvertintų pretendentų į teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus. Pasibaigus šiam laikotarpiui ir pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatams netekus galios arba ne anksčiau kaip po vienų metų nuo vertinimo rezultatų paskelbimo dienos, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo; šio vertinimo eiliškumas nustatomas pagal pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus prašymo pateikimo datą.

Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų praeigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas atranka gali būti neskelbiama, kai nuo atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas vertinimo rezultatų paskelbimo dienos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip vieni metai. Šiuo atveju atrankoje dalyvavęs asmuo šio Įstatymo nustatyta tvarka į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis.

Tais atvejais, kai į to paties teismo teisėjo pareigas paskelbiama nauja atranka, ankstesnės atrankos rezultatai netenka galios.

Atrankos komisija išvadas dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas pateikia Respublikos Prezidentui. Šios išvados rengiamos laikantis šio Įstatymo 552 straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų.

Atrankos komisija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos patvirtintais kriterijais, įvertina kiekvieną pretendentą.

Per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų dokumentus. Su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu vyksta atskiras pokalbis. Per pokalbį Atrankos komisija įvertina pretendentų tinkamumą būti paskirtiems atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismo teisėju, atitinkamo teismo teisėju ar atitinkamo teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku.

Pretendentų atrankos metu Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento asmenines būdo ir pažintines savybes, profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veiklą. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės.

Atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Regionų administracinio, apygardos teismų teisėjų, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas atranką, gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį pretenduojama, teisėjų kolektyvo nuomonę. Tuo atveju, kai atranka organizuojama nuolat, teisėjų kolektyvo nuomonė gali būti pateikiama dėl kiekvieno pretendento atskirai, kitais atvejais gali būti teikiama bendra nuomonė dėl kelių ar visų atrankoje dalyvaujančių pretendentų. Teisėjų kolektyvo nuomonė pateikiama Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Pretendentų asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam jo pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui. Susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.

Atrankos komisija, šio Įstatymo nustatyta tvarka įvertinusi pretendentus į Regionų administracinio teismo, apylinkės bei apygardos teismo teisėjus, įtraukia juos į šio Įstatymo 553 straipsnio 2 dalyje numatytus sąrašus, nurodydama sąrašą pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją, jame nurodydama visus atrankoje dalyvavusius pretendentus ir informaciją apie Atrankos komisijos balsavimo dėl pretendentų tinkamumo eiti pareigas rezultatus. Šis sąrašas sudaromas pagal Atrankos komisijos pretendentams skirtų balų skaičių.

Atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas Respublikos Prezidento nesaisto.

Pretendentas, dalyvavęs atrankoje į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, turi teisę per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais arba po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo paduoti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui.

Aukščiausiasis Teismas, priėmęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą, turi teisę sustabdyti teisėjo skyrimo į atitinkamą teismą ar atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas procedūrą, apie šį sprendimą nedelsiant pranešdamas Atrankos komisijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kartu Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per septynias dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimus dėl skundo.

Šiame straipsnyje nurodytus skundus Aukščiausiajame Teisme mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Skundus dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos.

Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą padavusį pretendentą arba panaikinti Atrankos komisijos išvadą. Atrankos komisijos išvadą panaikinus, atranka atliekama iš naujo arba iš naujo atliekamas konkretaus pretendento vertinimas.

Respublikos Prezidento kanceliarija likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos Regionų administraciniame teisme, apylinkės ar apygardos teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – konkretaus teismo konkrečiuose teismo rūmuose (toliau – konkretus teismas) atsiradimo informuoja Atrankos komisiją apie tai, kad bus rengiamas kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjo vietą pasirinkimas. Jeigu bus rengiamas kandidatūrų į laisvą teisėjo vietą pasirinkimas, Atrankos komisija apie tai informuojama ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią atsiranda laisva teisėjo vieta konkrečiame teisme.

Informaciją apie numatomą kandidatūrų pasirinkimą (toliau – Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija) Respublikos Prezidento kanceliarijos pavedimu Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbia Nacionalinė teismų administracija.

Į kandidatų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą įrašomi tik tie Atrankos komisijos įvertinti pretendentai, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos buvo įrašyti į šio Įstatymo 556 straipsnio 6 dalyje nurodytą sąrašą. Šie pretendentai turi teisę per septynias dienas nuo Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos pateikti prašymą:

Atrankos komisija parengia kandidatų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą, sudaromą mutatis mutandis laikantis šio Įstatymo 552 straipsnio 3 dalyje nurodyto tvarkos aprašo, surenka visą kandidatūrų pasirinkimui reikalingą informaciją ir pateikia Respublikos Prezidentui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo tos dienos, kurią pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas Atrankos komisijos įvertintų pretendentų prašymų dėl prioritetų sąrašo papildymo pateikimo terminas.

Teisėjo darbo su bylomis krūvis mažinamas:

Teismo pirmininkas sumažina teisėjo darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas, paneigiant pagrindinę teisėjo funkciją – vykdyti teisingumą. Šio straipsnio nustatyta tvarka mažinant teisėjo darbo su bylomis krūvį proporcingai mažinamas ir teisėjo atlyginimas.