Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

Autorius turi neatšaukiamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (perpardavimo teisė), kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas). Kitiems asmenims ši teisė pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka.

Meno kūrinio originalas šiame straipsnyje reiškia paties autoriaus sukurtus vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos kūrinius. Meno kūrinio originalais taip pat laikomi paties autoriaus arba jo leidimu padarytos, sunumeruotos ir pasirašytos arba kitais būdais autoriaus patvirtintos meno kūrinio kopijos.

Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuos atliekant kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant ar vertinant. Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už kompensacinio atlyginimo sumokėjimą.

Kompensacinis atlyginimas mokamas, kai meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų. Kompensacinis atlyginimas, su sąlyga, kad jo suma už vieną perparduotą meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą neviršys 12 500 eurų, apskaičiuojamas taikant šiuos tarifus:

Autoriai ar jų teisių paveldėtojai gali perduoti jiems priklausiančią perpardavimo teisę įgyvendinti kolektyvinio administravimo organizacijai. Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams arba jiems atstovaujančiai kolektyvinio administravimo organizacijai turi suteikti perpardavimo teisei įgyvendinti reikalingą informaciją. Šios informacijos galima reikalauti trejus metus po perpardavimo.

Perpardavimo teisės galiojimo terminams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 37 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė trečiųjų šalių autoriams ar jų teisių paveldėtojams Lietuvos Respublikoje taikoma tik tuo atveju, jeigu trečiosios šalies, kuriai priklauso autorius ar jo teisių paveldėtojas, įstatymai numato perpardavimo teisę Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių autoriams ir jų teisių paveldėtojams.

Dailės kūrinio originalo savininkas turi leisti kūrinio autoriui atgaminti kūrinį ar panaudoti jį savo parodai, jeigu autoriaus teisės atgaminti kūrinį ar jį viešai rodyti (eksponuoti) nėra perduotos kūrinio originalo savininkui, su sąlyga, kad nebus pažeisti kūrinio savininko teisėti interesai ir bus užtikrintas kūrinio saugumas.

Dailės kūrinio originalo savininkas negali sunaikinti kūrinio, prieš tai nepasiūlęs grąžinti jį autoriui. Kai kūrinio originalo grąžinti autoriui nėra galimybių, jam turi būti sudarytos sąlygos tam tikru būdu padaryti kūrinio kopiją.

Architektūros kūrinio užsakovas turi leisti kūrinio autoriui be papildomo autorinio atlyginimo dalyvauti realizuojant pastato ar kito statinio projektą (vykdant rengiamos statybos dokumentacijos, pastato ar kito statinio statybos darbų autorinę priežiūrą), jeigu kitaip nenustatyta autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje.

Architektūros kūrinio (pastato ar kito statinio) savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį, kai tai daroma dėl techninių priežasčių arba dėl pastato ar kito statinio praktinio naudojimo, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Architektūros kūrinio autoriui turi būti sudarytos sąlygos nufotografuoti griaunamą pastatą ar statinį ir gauti jo projekto kopiją.

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama nekomerciniais tikslais, teisėtai išleistą ar viešai paskelbtą kūrinį atgaminti, išleisti, adaptuoti ir viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), jeigu tuo kūriniu galės naudotis ir prieigą prie jo turės tik neįgalieji, kiek tai pateisinama konkrečia negalia, išskyrus atvejus, kai tie kūriniai buvo specialiai sukurti šiam tikslui.

Lietuvos Respublikoje įsteigtiems įgaliotiesiems subjektams leidžiama šio straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo tikslais atgaminti kūrinius ar kitus objektus padarant prieinamos formos kopijas ir viešai jas skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamomis kompiuterių tinklais (internete), platinti ir teikti panaudai neįgaliesiems naudos gavėjams ar kitiems įgaliotiesiems subjektams visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Lietuvos Respublikoje esantys neįgalieji naudos gavėjai ir įgaliotieji subjektai gali gauti prieinamos formos kopijos kūrinius iš bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio įgaliotojo subjekto. Siekiant tikslų, nurodytų šioje dalyje, įgaliotajam subjektui leidžiama atgaminti šių kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijas – knygų, žurnalų, laikraščių, periodinių leidinių ar kito pobūdžio rašto, ženklų, įskaitant natas, formos kūrinių ir susijusių iliustracijų bet kokioje laikmenoje, įskaitant garso formą (pvz., garso knygos) ir skaitmeninę formą.

Sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, negalioja.

Įgaliotasis subjektas, įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir užsiimantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, laikydamasis galiojančių asmens duomenų tvarkymo taisyklių, turi:

Vyriausybės įgaliota institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia Lietuvos Respublikoje įsisteigusių įgaliotųjų subjektų, užsiimančių šio straipsnio 2 dalyje numatyta veikla, sąrašus. Šią informaciją Vyriausybės įgaliotos institucija taip pat teikia Europos Komisijai – viešam skelbimui centriniame informaciniame punkte.

Vyriausybės įgaliota institucija nustato tvarką, numatančią keitimąsi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui.

Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo:

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti įrašai gali būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų ir panaudojus transliacijai turi būti ištrinti. Išimtinai dokumentinio pobūdžio įrašai gali būti perduoti saugoti oficialiems valstybės archyvams.

Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis. Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais nekomerciniais tikslais teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktuose nurodytus veiksmus.

Kai teisėtam duomenų bazės naudotojui leidžiama naudotis tik bazės dalimi, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik tai duomenų bazės daliai.

Sutarčių sąlygos, trukdančios atlikti šio straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, yra niekinės ir negalioja.

Išleista arba viešai paskelbta duomenų bazė gali būti be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo naudojama kaip pavyzdys mokymo ar mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas, taip pat visuomenės ir valstybės saugumo interesais, viešojo administravimo bei teismo proceso tikslais.

Švietimo įstaigos be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo, tačiau nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, nebent tai neįmanoma, gali atgaminti ir padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) duomenų bazę tam, kad jos skaitmeninės kopijos būtų naudojamos tik kaip pavyzdys mokymo tikslais su sąlyga, kad toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiimant atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje.

Kultūros paveldo įstaigos gali be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančias duomenų bazes bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje duomenų bazių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina joms išsaugoti.

Mokslinių tyrimų organizacijos ir kultūros paveldo įstaigos gali be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti duomenų bazes tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti duomenų bazių, su kuriomis jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Duomenų bazių kopijos saugomos tam tikru saugumo lygiu ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus. Autorių teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterių tinklų, kuriuose priglobtos duomenų bazės, saugumą ir vientisumą. Tokiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo leidžiama atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Atgaminta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Šioje dalyje numatytas turtinių teisių apribojimas taikomas tik tada, kai autorių teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodo, kad pasilieka teisę naudoti tas duomenų bazes.

Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Asmuo, kuriam perduotos autorių turtinės teisės, laikomas autorių turtinių teisių perėmėju.

Sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymų, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.

Autorinėje sutartyje turi būti šios sąlygos:

Preziumuojama, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodytas turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminas, sutarties šalis gali nutraukti autorinę sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad turtinės teisės yra perduotos ar suteiktos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta.

Pasibaigus autorinės sutarties galiojimo terminui, autorius negali reikalauti, kad iš interneto svetainės archyvo būtų pašalintas sutarties galiojimo metu teisėtai paskelbtas jo kūrinys (pvz., publicistikos (žurnalistinis) ar fotografijos kūrinys).

Pagal leidybos sutartį leidėjas privalo:

Kūrinio antrasis ir vėlesni leidimai arba papildomi tiražai galimi tik tuo atveju, kai leidybos sutartyje dėl to susitarta ir numatytas atlyginimas autoriui ne mažesnis kaip 5 procentai leidėjo pajamų iš atitinkamo leidimo ar tiražo. Leidėjas privalo apie numatomą kūrinio naują leidimą ar papildomą tiražą iš anksto pranešti autoriui, kad šis per protingą terminą galėtų padaryti reikalingus kūrinio pakeitimus. Šie pakeitimai neturi keisti kūrinio pobūdžio ir neprotingai didinti kūrinio išleidimo išlaidų.

Neteko galios nuo 2022-05-01.

Autorių teisės į kūrinį nesiejamos su nuosavybės teise į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas. Autorius ar kitas autorių teisių subjektas, perleidęs nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo išreikštas kūrinys, nelaikomas perleidusiu autorių turtines teises ar suteikusiu licenciją, leidžiančią naudoti tą kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Autorius arba kitas autorių teisių subjektas, perleidęs autorių turtines teises ar suteikęs licenciją, leidžiančią naudoti kūrinį, nelaikomas perleidusiu nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas.

Transliuojančiosios organizacijos turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

Retransliuotojai, retransliuojantys transliuojančiųjų organizacijų transliacijas, neturi į jas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių.

Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti transliacijų įrašus ar jų kopijas Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į transliuojančiosios organizacijos ar jos teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį transliacijos įrašą ar jo kopijas.

Šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytos atlikėjų turtinės teisės gali būti perduodamos pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka.

Fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų turtinės teisės gali būti perduodamos pagal sutartį ar kita įstatymų nustatyta tvarka.

Atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojai turtines teises į gretutinių teisių objektus gali suteikti pagal licencinę sutartį.

Sutartims dėl gretutinių turtinių teisių perdavimo ir licencinėms sutartims dėl turtinių teisių suteikimo taikomos mutatis mutandis šio Įstatymo 38–46, 48 ir 50 straipsnių nuostatos.

Kai kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių grupė ir pan.), sutartis dėl atlikėjų turtinių teisių perdavimo ar licencijos suteikimo sudaro kolektyvo įgaliotas atstovas. Kai tokio įgaliojimo nėra, sutartį gali sudaryti kolektyvo vadovas.

Kai atlikėjas kūrinį atlieka vykdydamas tarnybines pareigas arba darbdavio užduotį, šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytos atlikėjo turtinės teisės 5 metams pereina darbdaviui, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti šiuos veiksmus:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka.

Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymą ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

Teisė platinti duomenų bazės egzempliorius, išskyrus teisę nuomoti, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į duomenų bazės gamintojo arba jo leidimu Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotus ar kitu būdu perduotus nuosavybėn ir komercinėje apyvartoje teisėtai esančius duomenų bazės egzempliorius.

Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, gamintojas negali kliudyti teisėtiems duomenų bazės naudotojams perkelti į kitas laikmenas ar naujai panaudoti bet kokiais tikslais nedideles (vertinant kokybiniu ir (ar) kiekybiniu požiūriu) duomenų bazės turinio dalis.

Jeigu teisėtas naudotojas turi teisę panaudoti tik tam tikras duomenų bazės dalis, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik toms duomenų bazės dalims.

Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas neturi teisės atlikti veiksmus, kurie prieštarautų įprastam duomenų bazės naudojimui arba pažeistų duomenų bazės gamintojo teisėtus interesus.

Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas privalo nepažeisti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatoms prieštaraujančios sutartys negalioja.

Kolektyvinio administravimo subjektais laikomi:

Šio skyriaus pirmojo, antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo ir septintojo skirsnių nuostatos (išskyrus šio Įstatymo 7228 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatas ir 7230 straipsnio 2 dalies nuostatas) taikomos visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms.

Šio skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos, šio Įstatymo 7228 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatos ir 7230 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tik toms kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurios administruoja autorių teises naudoti muzikos kūrinius internete daugelyje teritorijų ir teikia naudotojams kolektyviai administruojamas daugiateritores licencijas.

Tais atvejais, kai šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje numatytas atskiras kolektyvinio administravimo funkcijas kolektyvinio administravimo organizacijų pavedimu atlieka jų valdomi ar kontroliuojami subjektai, jiems šio skyriaus nuostatos taikomos tiek, kiek jos taikomos tas funkcijas tiesiogiai atliekančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms.

Šio skyriaus 7212, 7215, 7217 straipsnių, 7218 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 7 punktų, 7219, 7228 ir 7231 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos kolektyvinio administravimo nepriklausomiems subjektams.

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai šiame Įstatyme nustatytoms teisėms įgyvendinti arba apsaugoti gali naudoti veiksmingas technines apsaugos priemones (bet kokią technologiją, įtaisus ar jų sudedamąsias dalis), skirtas normaliai veikiant uždrausti arba riboti su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais atliekamus veiksmus, kurių neleidžia autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektai.

Techninės apsaugos priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimą teisių subjektai kontroliuoja taikydami prieigos kontrolę ar apsaugą (kodavimą, elementų perstatymą arba kitokį kūrinio ar kito teisių objekto transformavimą) arba kopijų kontrolės būdą, užtikrinantį siekiamą apsaugą. Tokios techninės apsaugos priemonės neturi trukdyti elektroninei įrangai normaliai veikti ir jos technologinei plėtrai.

Bet kokių veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, kai asmuo tai daro žinodamas ar turėdamas žinoti, kad jis siekia pašalinti autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektų taikomas technines apsaugos priemones ar jų išvengti, yra laikomas techninių apsaugos priemonių pažeidimu.

Pažeidimu taip pat laikomi šie su veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu susiję veiksmai:

Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos tobulinant ar naudojant bet kokius techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo būdus, būtinus šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnyje nurodytiems veiksmams atlikti.

Šio straipsnio 3 ir 4 dalys taip pat taikomos techninėms apsaugos priemonėms, kurios skirtos užtikrinti naudotojų teisę pasinaudoti šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais ir kurias savanoriškai taiko autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai.

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.

Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Draudimas teikti šias paslaugas apima su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jeigu tarpininkas techniškai tai gali atlikti, tokios informacijos pašalinimą, arba prieigos prie autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises pažeidžiančios informacijos panaikinimą. Šioje dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas.

Teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos (be atskiro kolektyviai administruojamų teisių subjektų įgaliojimo), gindami savo teises, pagal įgaliojimą atstovaujamų teisių subjektų teises ar kolektyviai administruojamas teises į kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją su prašymu taikyti privalomus nurodymus pašalinti su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusią informaciją ar panaikinti galimybę ją pasiekti, kai kūriniai, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektai (toliau šiame straipsnyje – autorių teisių saugomas turinys) neteisėtai viešai paskelbiami viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete).

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įgyvendindama šio straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas, turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį) Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus gali taikyti tik nustačiusi, kad teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos prieš tai išnaudojo neteismines priemones siekdami, kad būtų nutrauktas autorių teisių saugomo turinio viešas skelbimas viešo naudojimo kompiuterių tinkluose (internete). Jeigu Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato, kad neteisminės priemonės neišnaudotos, ji pateikia teisių subjektams, jų įgaliotiems asmenims ar kolektyvinio administravimo organizacijoms siūlymus ir rekomendacijas dėl jų taikymo.

Teisių subjektų, jų įgaliotų asmenų ar kolektyvinio administravimo organizacijų Lietuvos radijo ir televizijos komisijai teikiami prašymai taikyti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį) turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir juos pagrindžiančiais dokumentais. Preziumuojama, kad prašymuose taikyti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį) nurodytas autorių teisių saugomas turinys viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje) yra viešai paskelbtas neteisėtai. Prašymo taikyti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį) formą bei turinio reikalavimus ir šių prašymų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija gautus prašymus taikyti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį) nagrinėja ir sprendimus priima vadovaudamasi šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta autorystės prezumpcija, šio Įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje numatyta gretutinių teisių turėjimo prezumpcija, taip pat atsižvelgdama į šiuos vertinimo kriterijus, kurių reikšmingumą įvertina kiekvienu konkrečiu atveju:

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, nagrinėdama teisių subjektų, jų įgaliotų asmenų ar kolektyvinio administravimo organizacijų pateiktus prašymus taikyti privalomus nurodymus, turi teisę:

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įvertinusi teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, ir siekdama taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį), ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl privalomų nurodymų taikymo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 12, 13 ir 14 dalimis.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, taikydama privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su subjektu, vykdančiu veiklą, kuria autorių teisių saugomas turinys neteisėtai viešai paskelbiamas viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete), privalo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti pirmosios instancijos administraciniam teismui prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus. Prašymas sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), juos pagrindžiančiais dokumentais ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodyti numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai).

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įgyvendinama šio straipsnio nuostatas, turi teisę duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su subjektu, vykdančiu veiklą, kuria autorių teisių saugomas turinys neteisėtai viešai paskelbiamas viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete).

Šio straipsnio 9 dalyje nurodyti privalomi nurodymai mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai gali būti taikomi kartu su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais privalomais nurodymais arba atskirai, vadovaujantis šio straipsnio 4–8 dalių nuostatomis.

Jeigu buvo pritaikyti šio straipsnio 9 dalyje nurodyti privalomi nurodymai ir gauta informacija, kad autorių teisių saugomo turinio pažeidimas yra pašalintas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija kreipiasi į mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas įpareigodama jas per 5 darbo dienas nuo kreipimosi į mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas dienos atnaujinti mokėjimus ar kitas finansines operacijas.

Atsiskaitymų, mokėjimų ar kitų finansinių operacijų už neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete) per Lietuvos Respublikoje veikiančias mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas ribojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Nagrinėdamas bylą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis pagrįstu ir laikantis proporcingumo principo parengtu ieškovo prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijų, prekių ir paslaugų, pažeidžiančių autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises, kilmę ir platinimo būdus, ypač:

Pateikti šioje dalyje nurodytą informaciją, kiek tai neprieštarauja nuostatoms dėl parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius davimo ir dėl informacijos šaltinių arba asmens duomenų tvarkymo slaptumo, gali būti įpareigoti šio Įstatymo saugomų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji asmenys naudoja darydami šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie tokių asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes arba teikiant šio Įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.

Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali iš priešingos šalies išreikalauti šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.

Jeigu šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš priešingos šalies gali išreikalauti ir banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jei garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.

Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

Jeigu pritaikytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais suinteresuoto asmens prašymu teismas gali įpareigoti kompetentingas institucijas pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę jais pasinaudoti.

Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal šį Įstatymą saugomų teisių subjektas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.

Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, jo pagal šį Įstatymą saugomos teisės, prašymu gali taikyti su įtariamu pažeidimu susijusių įrodymų užtikrinimo priemones, tai yra:

Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai yra įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kai tokios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, tai yra iš karto tas priemones pritaikius. Atsakovo prašymu, įskaitant jo prašymą būti išklausytam, teismas pritaikytas laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones gali panaikinti ar pakeisti kitomis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstomis dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių priemonių taikymo.

Visais kitais su laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymu susijusiais klausimais, kurie nereglamentuoti šiame straipsnyje, taikomos Civilinio proceso kodekso normos.

Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų objektų kopijas, prekes taip, kad teisių turėtojui nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jo teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti kopijas ir prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio Įstatymo saugomas teises, o prireikus – ir priemones bei įrangą, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Be to, šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį, trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos asmeniui, kurio veiksmuose nėra kaltės dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas šio asmens prašymu gali taikyti šio Įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvią priemonę, jeigu ši priemonė nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.

Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.

Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.

Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).

Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:

Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

Kolektyvinio administravimo organizacijos kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises gina teisme pagal savarankišką ieškinio teisę be atskiro kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų įgaliojimo pareikšdamos ieškinį dėl kolektyvinio administravimo pajamų išieškojimo iš kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ar nemokėdami kolektyvinio administravimo pajamų naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

Išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip.

Teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.

Išieškotas kolektyvinio administravimo pajamas kolektyvinio administravimo organizacija paskirsto ir išmoka kolektyviai administruojamiems teisių turėtojams mokėtinas sumas.

Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų veiklą prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija. Ši institucija turi prižiūrėti, kad kolektyvinio administravimo asociacijos tinkamai atliktų joms šio Įstatymo nustatytas funkcijas ir pareigas.

Vyriausybės įgaliota institucija, prižiūrėdama autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų veiklą, turi teisę:

Kolektyvinio administravimo asociacijos privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai:

Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama priežiūros institucijos funkcijas, visiškai atsako už gautos konfidencialios informacijos apsaugą.

Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija, įstatymų nustatyta tvarka prižiūrėdama kolektyvinio administravimo asociacijos veiklą, nustato, kad kolektyvinio administravimo asociacijos veikla neatitinka šio Įstatymo ar kolektyvinio administravimo asociacijos įstatų reikalavimų, ji gali kreiptis į kolektyvinio administravimo asociacijos dalyvius, kad šie spręstų klausimą dėl valdymo organų tinkamumo atlikti jiems pavestas pareigas, o jeigu reikia, imtis kitų įstatymuose numatytų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama kolektyvinio administravimo asociacijų veikla.

Be kūrinio autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais leidžiama atgaminti teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio egzempliorių.

Kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) reglamentuoja šio Įstatymo 201 straipsnio nuostatos.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, kai atgaminami šie kūriniai:

Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi neatšaukiamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje.

Kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už šio Įstatymo 1 priede nustatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus įrenginius (toliau šiame straipsnyje – įrenginiai) ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas (toliau šiame straipsnyje – tuščios laikmenos). Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, parduodantys šiuos įrenginius ir tuščias laikmenas (toliau šiame straipsnyje – kompensacinio atlyginimo mokėtojai) Lietuvos Respublikoje.

Tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šio Įstatymo 1 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgdama į tai, ar taikomos, ar netaikomos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos techninės apsaugos priemonės, nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis.

Sumokėtas kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinamas šiais atvejais:

Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijos.

25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo paskirstomi taip: 1/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama šio Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, iš kurios kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonės nėra finansuojamos; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomoms kūrybinėms, šviečiamosioms ir (ar) autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms, dėl kurių sprendimus priima jų visuotinis narių susirinkimas šio Įstatymo 721 straipsnyje nustatyta tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais už praėjusius metus iki balandžio 10 dienos perveda Lietuvos radijo ir televizijos komisijai šioje dalyje numatytą kompensacinio atlyginimo dalį, skirtą šio Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti.

Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 9 dalyje nustatytas sumas ir kolektyvinio administravimo atskaitymams padengti skirtą sumą, likusi suma paskirstoma taip:

Apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas šio straipsnio 5 dalyje nustatytas laikmenų ir įrangos pardavimas, kompensacinio atlyginimo suma turi būti apskaičiuota, išskirta ir nurodyta atskira eilute, o išrašomų sąskaitų pastabose nurodoma, kad laikmenas ar įrangą įsigijęs asmuo turi teisę susigrąžinti kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais.

Leidžiama be kūrinio autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo atgaminti asmeniniais tikslais reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) teisėtai išleistą straipsnį ar kitą trumpą kūrinį arba trumpą rašytinio kūrinio ištrauką su iliustracijomis ar be jų, kai atgaminama nekomerciniais tikslais.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos reprografijos būdu viso knygos teksto ar didesnės jo dalies arba muzikos kūrinio natų atgaminimui.

Autorių teisių subjektai ir leidėjai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas).

Kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas, teikiamas fiziniams asmenims, ir už šio Įstatymo 2 priede numatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus reprografijos įrenginius (toliau šiame straipsnyje – reprografijos įrenginiai). Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, teikiantys reprografijos paslaugas, ir asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius (toliau šiame straipsnyje – kompensacinio atlyginimo mokėtojai) Lietuvos Respublikoje.

Reprografijos įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas, kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius ir už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas tarifai, nustatyti šio Įstatymo 2 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis.

Už reprografijos įrenginius sumokėtas kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinamas šiais atvejais:

Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijos.

Neteko galios 2019-01-01.

Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius kolektyvinio administravimo atskaitymams padengti skirtą sumą, likusi suma paskirstoma taip:

Apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas reprografijos įrenginių pardavimas, numatytas šio straipsnio 4 dalyje, kompensacinio atlyginimo suma turi būti apskaičiuota, išskirta ir nurodyta atskira eilute, o išrašant sąskaitas jų pastabose nurodoma, kad reprografijos įrenginius įsigijęs asmuo turi teisę susigrąžinti kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais.

Be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir atlikėjo vardą, leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, elektroninį spaudos leidinį, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ir transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus:

Be gretutinių teisių subjektų leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais leidžiama atgaminti teisėtai išleisto ar viešai paskelbto atlikimo, fonogramos, audiovizualinio kūrinio (filmo) ar transliuojančiosios organizacijos transliacijos įrašo kopiją. Atlyginimas už gretutinių teisių objekto atgaminimą asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais gretutinių teisių subjektams mokamas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti gretutinių teisių apribojimai turi neprieštarauti įprastiniam šių teisių objektų naudojimui ir nepažeisti atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ar transliuojančiųjų organizacijų teisėtų interesų.

Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisė į retransliavimą įgyvendinama tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis.

Praėjus 50 metų po fonogramos teisėto išleidimo ar teisėto viešo paskelbimo, atlikėjai turi teisę kasmet gauti papildomą atlyginimą iš fonogramų gamintojų ar jų teisių perėmėjų už savo atlikimo įrašų, užfiksuotų fonogramose, atgaminimą, platinimą ir padarymą viešai prieinamų laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, jeigu atlikėjų ir fonogramų gamintojų sudarytose teisių perdavimo ar suteikimo sutartyse buvo numatytas tik vienkartinis atlyginimas atlikėjams už teisių perdavimą ar suteikimą fonogramų gamintojams.

Atlikėjams skirtam papildomam atlyginimui mokėti fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai kasmet skiria 20 procentų kasmetinių pajamų, kurias fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai gavo už fonogramų panaudojimą šio straipsnio 1 dalyje numatytais būdais ankstesniais metais negu tie, kuriais mokamas šis kasmetinis papildomas atlyginimas. Kasmetinio papildomo atlyginimo skaičiavimui ir mokėjimui neturi įtakos jokie fonogramų gamintojo ar jo teisių perėmėjo ir atlikėjo numatyti mokėjimai avansu ar atskaitymai pagal atlikėjo ir fonogramų gamintojo sutartį dėl fonogramoje įrašyto atlikimo įrašo naudojimo. Fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai turi suteikti atlikėjams pastarųjų rašytiniu prašymu informaciją, kuri gali būti reikalinga siekiant gauti kasmetinį papildomą atlyginimą.

Atlikėjams skirtą papildomą atlyginimą fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai moka vieną kartą per metus, pasibaigus metams, kuriais atitinkami fonogramose įrašyti atlikimo įrašai buvo panaudoti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šį atlyginimą surenka, paskirsto ir atlikėjams sumoka Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta atsakinga kolektyvinio administravimo organizacija. Atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja.

Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.

Autorių teisių objektai:

Be to, autorių teisių objektais laikomi:

Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.