Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

Duomenų bazės, kuri bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas turi teisę be duomenų bazės gamintojo leidimo perkelti ar naujai panaudoti didesnę jos turinio dalį, kai:

Neleidžiama daryti pakartotines bei sistemingas ištraukas ir naudoti nedideles duomenų bazės turinio dalis, kai šie veiksmai prieštarauja tos duomenų bazės normaliam naudojimui arba pažeidžia teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus.

Šio Įstatymo 61 straipsnyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės sudarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį duomenų bazė kuriuo nors būdu tapo viešai prieinama, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės viešo paskelbimo datos.

Bet koks kokybiškai ir kiekybiškai įvertintas esminis duomenų bazės turinio pakeitimas, įskaitant pakeitimus dėl vėlesnių papildymų, išbraukimų ir pataisų, kuriuos galima laikyti kokybiškai ir kiekybiškai įvertintomis naujomis esminėmis investicijomis, suteikia teisę duomenų bazei taikyti naują apsaugos galiojimo terminą.

Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai skaičiuojami nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais duomenų bazė buvo sudaryta arba pirmą kartą tapo viešai prieinama.

Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

Kolektyvinis administravimas privalomai taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

Kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti retransliuoti, teikti retransliavimą papildančias internetines paslaugas ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinį ar gretutinių teisių objektą, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir pareigas pagal retransliuotojų, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų ar signalų skleidėjų ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas per 3 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo retransliavimo ar kitokio šioje dalyje reglamentuojamo panaudojimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar gretutinių teisių objektas, dienos, gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją su prašymu spręsti dėl jo teisių administravimo. Jeigu šioje dalyje nurodytas teises Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, sprendimą, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises, priima Vyriausybės įgaliota institucija.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos transliuojančiosios organizacijos retransliavimo paslaugų teisėms, kuriomis ji naudojasi savo transliacijų atžvilgiu, nepaisant to, ar atitinkamos teisės yra jos pačios teisės, ar jai perduotos kitų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų. Kai transliuojančiosios organizacijos ir retransliuotojai pradeda derybas dėl leidimo retransliuoti transliuojančiųjų organizacijų transliacijas suteikimo, tokios derybos turi būti vedamos sąžiningai. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, skaidrumo, teisėtumo ir protingumo principais. Jeigu derybų metu šalims nepavyksta susitarti dėl licencinės sutarties sąlygų ir (ar) atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką su prašymu tarpininkauti derybose dėl licencinės sutarties sudarymo.

Kolektyvinis administravimas vykdomas pagal kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais pasirašytas sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo sutartys), kuriose kolektyviai administruojamų teisių turėtojai suteikia pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai leidimą kolektyviai administruoti jų turimas autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinio administravimo organizacija negali atsisakyti administruoti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų turimų autorių teisių ar gretutinių teisių, tam tikrų kategorijų teisių ir tam tikrų rūšių kūrinių ar gretutinių teisių objektų, jeigu jų administravimas patenka į jos veiklos sritį, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija pateikia objektyvias ir pagrįstas atsisakymo administruoti šias teises priežastis.

Kolektyvinis administravimas apima šias kolektyvinio administravimo organizacijų atliekamas funkcijas:

Vykdydamos kolektyvinio administravimo veiklą, kolektyvinio administravimo organizacijos turi laikytis šių pagrindinių veiklos principų:

Kolektyvinio administravimo organizacija steigiama įstatymų numatytais pagrindais kolektyvinio administravimo organizacijos steigėjams pasirenkant įstatymų numatytą juridinio asmens teisinę formą.

Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkai šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Civilinio kodekso ir pasirinktos teisinės formos juridinio asmens veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatoms.

Kolektyvinio administravimo organizacija veikia pagal įstatus, nuostatus, statutą, steigimo sutartį ar kitus steigimo dokumentus (toliau – įstatai).

Kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, sudarydami su pasirinkta kolektyvinio administravimo organizacija kolektyvinio administravimo sutartį, turi teisę:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisės, jų įgyvendinimo sąlygos ir tvarka turi būti išdėstytos kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose arba narystės sąlygose. Kolektyvinio administravimo organizacija iki kolektyvinio administravimo sutarties sudarymo turi informuoti teisių turėtoją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teises ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas jų įgyvendinimo sąlygas.

Įgyvendindami šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą teisę panaikinti suteiktą leidimą administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises arba atšaukti leidimą administruoti pasirinktas teises, tam tikrų kategorijų teises ir tam tikrų rūšių kūrinius ar gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje, kolektyviai administruojamų teisių turėtojai prieš 6 mėnesius iki leidimo administruoti šias teises panaikinimo arba atšaukimo turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą, kuriame turi būti nurodytos pagrįstos leidimo administruoti šias teises panaikinimo ar atšaukimo priežastys. Kolektyvinio administravimo organizacija gali nutarti, kad kolektyvinio administravimo organizacijai suteikto leidimo panaikinimas ar atšaukimas įsigalioja tik pasibaigus finansiniams metams.

Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija turi kolektyviai administruojamų teisių turėtojui mokėtinų sumų, surinktų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą pagal kolektyvinio administravimo organizacijos licenciją, suteiktą iki leidimo kolektyviai administruoti teises panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo, teisių turėtojo teisės, numatytos šio Įstatymo 727, 728, 729, 7215, 7217, 7224 ir 7227 straipsniuose, lieka galioti iki leidimo kolektyviai administruoti teises panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo įsigaliojimo.

Kolektyvinio administravimo organizacija, kuriai buvo panaikintas leidimas administruoti visas teises ar atšauktas leidimas administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises, negali reikalauti, kad teisių turėtojas suteiktų leidimą administruoti tas teises ar jų dalį kitai kolektyvinio administravimo organizacijai ar kitaip riboti teisių turėtojų galimybes pasirinkti šiame Įstatyme numatytus teisių įgyvendinimo būdus.

Kolektyvinio administravimo organizacija priima į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus ir jiems atstovaujančius asmenis, taip pat kitas kolektyvinio administravimo organizacijas ir teisių turėtojų asociacijas, jeigu jie atitinka narystės reikalavimus, grindžiamus objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. Narystės reikalavimai ir kriterijai turi būti numatyti kolektyvinio administravimo įstatuose ar narystės sąlygose ir skelbiami viešai kolektyvinio administravimo organizacijos interneto svetainėje.

Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija atsisako priimti į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus ar kitus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus, jiems turi būti pateikiamos aiškios kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose ar narystės sąlygose numatytos priežastys, dėl kurių buvo priimtas toks kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimas.

Kolektyvinio administravimo organizacija turi užtikrinti:

Kolektyvinio administravimo organizacijos ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, santykiams, atsirandantiems pagal kolektyvinio administravimo sutartis, įskaitant kolektyvinio administravimo dvišales ir daugiašales sutartis su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis, taikomos šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 7217 straipsnio, 7225straipsnio 3 dalies ir 7227 straipsnio nuostatos.

Kolektyviai administruodama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teises, kolektyvinio administravimo organizacija turi taikyti tokias pačias sąlygas, kokios taikomos kolektyviai administruojant teisių turėtojų – kolektyvinio administravimo organizacijos narių teises. Kolektyvinio administravimo organizacijos turi sudaryti sąlygas šiems kolektyviai administruojamų teisių turėtojams ar jų atstovams reguliariai gauti informaciją apie jų teisių kolektyvinį administravimą (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sąlygas, kolektyvinio administravimo pajamas) ir kitą informaciją, susijusią su jų teisių kolektyviniu administravimu.

Kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, negali dalyvauti kolektyvinio administravimo organų veikloje.

Kolektyvinio administravimo organizacijoje turi būti šie organai:

Kolektyvinio administravimo organizacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatomos kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose.

Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės apsaugos priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 221, 222, 23, 25, 27 straipsniuose, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 32 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse, 58 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7, 8, 9, 15 punktuose ir 2 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos), leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimų.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kūriniams, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektams, kurie teikiant dialogines užsakomąsias paslaugas kompiuterių tinklais (internete) padaryti viešai prieinami visuomenės nariams individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tokių paslaugų teikimo sąlygos nustatomos sutartyse. Ši dalis netaikoma autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimams, numatytiems šio Įstatymo 221, 222, 23 straipsniuose, 32 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse, 58 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir 63 straipsnio 1 dalyje.

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, norintys taikyti savanoriškas priemones, užtikrinančias galimybę pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, turi suteikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie norimą taikyti priemonę ir kitą informaciją, susijusią su šios priemonės įgyvendinimu, įskaitant informaciją apie vykstančias teisių subjektų, teisių naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų derybas. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę paskirti savo atstovą dalyvauti tose derybose.

Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai nesiima priemonių (pvz., nesuteikia dekodavimo prietaisų, nesudaro sutarčių su teisių naudotojais ir kitų), kurios sudarytų sąlygas pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais, teisių naudotojai, turintys teisę gauti nekomercinės naudos iš šių apribojimų, gali kreiptis į Komisiją prašydami tarpininkauti šiame ginče. Tarpininkas (tarpininkai) teikia pasiūlymus ir padeda šalims susitarti. Jeigu šalys nesutinka su tarpininko (tarpininkų) pasiūlymu, ginčą sprendžia Vilniaus apygardos teismas.

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taikomos Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – valstybės narės) pirmą kartą išleistiems kūriniams ir fonogramoms arba neišleistiems, bet pirmą kartą Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse transliuotiems kūriniams ir fonogramoms, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga:

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taip pat taikomos:

Kūrinys ar fonograma pripažįstami nenustatytų teisių turėtojų kūriniu tik šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka atlikus kruopščią kūrinio ar fonogramos teisių turėtojų paiešką ir atliktos teisių turėtojų paieškos rezultatus įregistravus šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai yra daugiau negu vienas kūrinio ar fonogramos teisių turėtojas ir ne visi iš jų buvo nustatyti arba kai vienas ar daugiau iš šių teisių turėtojų buvo nustatyti, tačiau kruopščios teisių turėtojų paieškos, kuri atlikta šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka ir kurios rezultatai įregistruoti šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka, metu nebuvo surasti, kūrinys ar fonograma gali būti naudojami kaip nenustatytų teisių turėtojų kūriniai šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais naudojimo būdais ir sąlygomis, jeigu nustatyti ir surasti kūrinio ar fonogramos teisių turėtojai pagal turimas savo autorių teises ar gretutines teises suteikė leidimą naudoti kūrinį ar fonogramą.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų nustatytų ir surastų teisių turėtojų autorių teisėms į kūrinį ar gretutinėms teisėms į fonogramą netaikomi jokie apribojimai, susiję su šių teisių įgyvendinimu.

Negali būti preziumuojama, kad kūrinys ar fonograma yra nenustatytų teisių turėtojų kūrinys, dėl šių aplinkybių:

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinius savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik šio Įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytos kultūros paveldo įstaigos ir visuomeninis transliuotojas (toliau – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai), jeigu naudojami nenustatytų teisių turėtojų kūriniai yra jų kolekcijose.

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, siekdami įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo intereso tikslus, susijusius su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimu, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti su kitais asmenimis bendradarbiavimo, jungtinės veiklos (partnerystės), paslaugų ir kitas sutartis.

Asmenys, su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojais sudarę šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis, neįgyja teisės patys naudoti nenustatytų teisių turėtojų kūrinius ar kontroliuoti jų naudojimą.

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, prieš pradėdami naudoti jų kolekcijose esančius kūrinius ir (ar) fonogramas kaip nenustatytų teisių turėtojų kūrinius, turi atlikti kiekvieno iš jų kruopščią teisių turėtojų paiešką. Kruopšti teisių turėtojų paieška atliekama renkant ir tikrinant informaciją iš atitinkamų konkrečios rūšies kūriniams ir fonogramoms tinkamų paieškos šaltinių, kurių pavyzdinį sąrašą, pasikonsultavusi su teisių turėtojų ir nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojų asociacijomis ir įvertinusi jų rekomendacinius pasiūlymus, sudaro ir tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Visus teisių turėtojų paieškos dokumentus nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.

Teisių turėtojų paieška atliekama valstybėje narėje, kurioje:

Kai yra pagrįstų įrodymų, kad svarbios informacijos apie teisių turėtojus galima rasti ne tik valstybėse narėse, arba paaiškėja, kad audiovizualinio kūrinio gamintojas nė vienoje iš valstybių narių neturi buveinės arba gyvenamosios vietos, tikrinami ir kitose šalyse esantys paieškos šaltiniai.

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytai teisių turėtojų paieškai atlikti turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pagal sutartis pasitelkti kitus asmenis.

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, atlikę teisių turėtojų paiešką ir padarę išvadą, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, informaciją apie teisių turėtojų paieškos rezultatus pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, kuri yra atsakinga už teisių turėtojų paieškos rezultatų surinkimą ir registravimą bendroje viešai prieinamoje Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos duomenų bazėje (toliau – duomenų bazė).

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje registruojamų duomenų sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka įregistravus teisių turėtojų paieškos rezultatus, kūrinys ar fonograma įgyja nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis.

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusui Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse taikomas tarpusavio pripažinimo principas. Pagal tarpusavio pripažinimo principą kūrinys ar fonograma, kurie įgijo nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą bet kurioje valstybėje narėje, laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu ir Lietuvos Respublikoje. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šiuos nenustatytų teisių turėtojų kūrinius gali naudoti šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis.

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai turi teisę savo kolekcijose esančius nenustatytų teisių turėtojų kūrinius naudoti šiais būdais:

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, naudodami nenustatytų teisių turėtojų kūrinius šio straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms nenustatytų teisių turėtojų kūrinių atgaminimo ir jų padarymo viešai prieinamų išlaidoms padengti.

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai turi užtikrinti, kad, naudojant nenustatytų teisių turėtojų kūrinius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais, bus nurodomi nustatytų autorių ir (ar) atlikėjų vardai ir kitų nustatytų teisių turėtojų vardai ar pavadinimai.

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas bet kuriuo metu gali būti panaikintas paaiškėjusio teisių turėtojo iniciatyva. Šiuo tikslu teisių turėtojas pateikia nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojui laisvos formos prašymą panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, susijusį su jo autorių ir (ar) gretutinėmis teisėmis (toliau – prašymas). Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į nenustatytų teisių turėtojų kūrinį turėjimą (autorinės kūrinio užsakymo sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių perdavimo ar suteikimo sutartys, leidybos sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių paveldėjimo teisės liudijimai, kolektyvinio administravimo organizacijų pažymos ir kiti dokumentai, kuriuose yra informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą). Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, įvertinę teisių turėtojų pateiktą prašymą ir dokumentus, įrodančius autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į kūrinį ar fonogramą turėjimą, ir padarę išvadą dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, šią informaciją pateikia šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka registruoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Teisių turėtojų pateiktų dokumentų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, kopijas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.

Panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, kūrinys ar fonograma toliau gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais tik gavus teisių turėtojo ar jo įgalioto asmens leidimą (išskyrus kūrinio ar fonogramos atgaminimą šio Įstatymo 23 straipsnyje ir 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais išsaugojimo tikslais).

Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 90 straipsnio 2 dalyje nurodytų nenustatytų ar nesurastų teisių turėtojų teisėms į kūrinį ar fonogramą.

Šio Įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Prašymus išmokėti šią kompensaciją teisių turėtojai pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į kompensavimo už nenustatytų teisių turėtojų kūrinių ir kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimą ekspertų komisijos (toliau – ekspertų komisija) rekomendacines išvadas. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados priimamos įvertinus konkretaus buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio nekomercines naudojimo sąlygas (kūrinio ar fonogramos viešą prieinamumą, naudojimo būdus, poreikį išsaugoti arba atgaminti prarastus, sunaikintus arba tapusius netinkamus naudoti egzempliorius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojo siekiamų viešojo intereso tikslų svarbą, galimą padarytą žalą teisių turėtojams). Ekspertų komisiją iš 7 narių – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų ir Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų – 2 metams sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Ekspertų komisijos narių darbas apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

Kompensacija už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą neturi viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos. Ši kompensacijos suma paskirstoma ir mokama proporcingai jo teisių turėtojams. Kompensacija teisių turėtojams išmokama iki kitų metų kovo 31 dienos, pasibaigus metams, kuriais Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgusi į ekspertų komisijos rekomendacines išvadas, priėmė sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo ir jos dydžio. Kitas kompensacijos už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Kompensacija už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą mokama iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo ir jų dydžio.

Visuotinis narių susirinkimas yra kolektyvinio administravimo organizacijos organas, kurio veikloje dalyvauja ir savo balsavimo teisėmis naudojasi kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, neatsižvelgiant į organizacijos teisinę formą, narystės trukmę, gaunamas kolektyvinio teisių administravimo pajamas. Visuotinio narių susirinkimo įgaliojimus gali vykdyti atstovų, kuriuos kas ketveri metai renka kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, susirinkimas (toliau šiame straipsnyje – atstovų susirinkimas), su sąlyga, kad visuotinio narių susirinkimo teises (įgaliojimus) turintis atstovų susirinkimas užtikrins tinkamą ir veiksmingą narių dalyvavimą kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese ir teisingą bei proporcingą atstovavimą įvairių kategorijų nariams, atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą.

Visuotinis narių susirinkimas (atstovų susirinkimas):

Kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose gali būti numatyta, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimu šio straipsnio 2 dalies 8, 9, 10 ir 11 punktuose numatytos visuotinio narių susirinkimo funkcijos gali būti perduotos priežiūros funkciją atliekančiam organui.

Visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarką, kvorumą ir sprendimų priėmimo tvarką nustato kolektyvinio administravimo organizacijos pasirinktą teisinę formą reglamentuojantis įstatymas ir kolektyvinio administravimo organizacijos įstatai.

Kiekvienas kolektyvinio administravimo organizacijos narys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį (atstovą) jo vardu dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių susirinkime, jeigu dėl tokio įgaliojimo nekyla interesų konfliktų.

Įgaliojimas galioja tik vienam visuotiniam narių susirinkimui. Atstovas gali atstovauti tik vienam jį įgaliojusiam kolektyvinio administravimo organizacijos nariui. Visuotiniame narių susirinkime atstovas naudojasi tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turėtų jį įgaliojęs narys. Atstovas balsuoja laikydamasis jį įgaliojusio nario nurodymų.

Teisę balsuoti visuotiniame narių susirinkime kolektyvinio administravimo organizacijos narys gali įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitam asmeniui, sudarydamas balsavimo teisės perleidimo sutartį.

Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organas turi nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, taikydamas patikimas administracines, apskaitos ir vidaus kontrolės procedūras.

Šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodytame interesų deklaravimo tvarkos apraše turi būti numatyti valdymo organui taikomi reikalavimai, kurie leistų išvengti valdymo organo ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų konfliktų, taip pat nustatytos procedūros, kurios leistų valdyti, stebėti ir atskleisti esamus ar galimus interesų konfliktus, siekiant išvengti jų neigiamo poveikio kolektyvinio administravimo organizacijos atstovaujamų teisių turėtojų kolektyviniams interesams.

Į kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organą paskirti ar išrinkti fiziniai asmenys, remdamiesi interesų deklaravimo tvarkos aprašu, turi pateikti visuotiniam narių susirinkimui metinę individualią interesų deklaraciją, kurioje turi būti nurodoma informacija apie:

Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo priežiūrą užtikrina kolektyvinio administravimo organizacijos priežiūros organas (stebėtojų taryba, revizijos komisija ar kt.), kuris prižiūri, kaip veikia ir savo pareigas atlieka kolektyvinio administravimo organizacijos vienasmenis ar kolegialus valdymo organas.

Kolektyvinio administravimo organizacijos priežiūros organo sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose, atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų kolektyvinio administravimo organizacijos nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą.

Priežiūros organo darbas organizuojamas posėdžiuose, kurie šaukiami reguliariai kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose nustatyta tvarka. Priežiūros organo funkcijas nustato kolektyvinio administravimo organizacijos įstatai ir visuotinis narių susirinkimas.

Priežiūros organas ne rečiau kaip kartą per metus visuotiniam narių susirinkimui teikia veiklos ataskaitą. Kiekvienas priežiūros organo narys visuotiniam narių susirinkimui pateikia metinę individualią interesų deklaraciją, kurioje turi būti pateikta šio Įstatymo 723 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija.

Kolektyvinio administravimo organizacija, įgyvendindama šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytas kolektyvinio administravimo funkcijas, turi užtikrinti kruopštų ir skaidrų kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą, teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą.

Kolektyvinio administravimo organizacija turi:

Kolektyvinio administravimo organizacija negali naudoti kolektyvinio administravimo pajamų ir pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, kitiems tikslams negu šių pajamų paskirstymas ir išmokėjimas kolektyviai administruojamų teisių turėtojams, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacijai šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta tvarka leidžiama atskaityti kolektyvinio administravimo atskaitymus arba naudoti kolektyvinio administravimo pajamas ar pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta tvarka.

Kolektyvinio administravimo organizacija, investuodama kolektyvinio administravimo pajamas ir pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, kitą finansinį ar materialųjį turtą, turi vadovautis šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu bendrosios investicijų valdymo tvarkos aprašu ir 721 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu kolektyvinio administravimo veiklos rizikos valdymo tvarkos aprašu.

Bendrosios investicijų valdymo tvarkos apraše turi būti užtikrinti teisių turėtojų interesai, kurie įgyvendinami vadovaujantis šiais reikalavimais:

Kolektyvinio administravimo organizacija, prieš sudarydama kolektyvinio administravimo sutartį su teisių turėtoju, turi pateikti teisių turėtojui išsamią informaciją apie kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomus kolektyvinio administravimo atskaitymus ir kitus atskaitymus (pavyzdžiui, socialinėms, kultūros arba švietimo paslaugų reikmėms) iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atskaitymai turi būti pagrįsti ir nustatyti remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos teisių turėtojams teikiamų kolektyvinio administravimo paslaugų ir šio Įstatymo 728 straipsnyje numatytų socialinių, kultūros ar švietimo reikmių, jeigu kolektyvinio administravimo organizacija finansuoja tokių reikmių paslaugas, objektyviais vertinimo kriterijais.

Kolektyvinio administravimo atskaitymai neturi viršyti pagrįstų ir dokumentais patvirtintų sąnaudų, kolektyvinio administravimo organizacijos patirtų administruojant autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinio administravimo atskaitymams taikomus jų naudojimo ir skaidrumo reikalavimus kolektyvinio administravimo organizacija turi taikyti visiems kitiems atskaitymams, daromiems siekiant padengti kolektyvinio administravimo sąnaudas.

Kolektyvinio administravimo organizacija gali finansuoti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų socialinių, kultūros arba švietimo paslaugų reikmes, nustatydama tam tikslui atskaitymus iš kolektyvinio administravimo pajamų ar iš bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikmių finansavimo tvarkos apraše kolektyvinio administravimo organizacija turi nustatyti aiškius, sąžiningus ir nediskriminacinius tokių reikmių finansavimo ir su jomis susijusių paslaugų apimties ir prieigos teisių turėtojams kriterijus.

Nepažeisdama šio Įstatymo 7211 straipsnio 3 dalies ir 7224 straipsnio nuostatų bei vadovaudamasi šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarkos aprašu, kolektyvinio administravimo organizacija turi reguliariai, kruopščiai, kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktinį naudojimą, paskirstyti kolektyvinio administravimo pajamas ir išmokėti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas.

Kolektyvinio administravimo organizacija, taip pat jos narės kolektyvinio administravimo organizacijos turi paskirstyti kolektyvinio administravimo pajamas ir išmokėti teisių turėtojams mokėtinas sumas ne vėliau kaip per devynis mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacijos neturi galimybės laikytis šio termino dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška, informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška.

Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turi taikyti visas būtinas priemones kolektyviai administruojamų teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai arba buveinei nustatyti. Kolektyvinio administravimo organizacija turi patikrinti šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus kolektyvinio administravimo organizacijos narių registracijos duomenis, kitų turimų duomenų bazių duomenis, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nurodytų registrų, žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, kuriuos naudoja kolektyvinio administravimo organizacija, duomenis.

Kolektyvinio administravimo organizacija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 2 dalyje nustatytas kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymo ir teisių turėtojams mokėtinų sumų išmokėjimo terminas, turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijos nariams ir visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms, su kuriomis ji yra sudariusi atstovavimo sutartis, informaciją apie kūrinius ar gretutinių teisių objektus, kurių vieno ar daugiau teisių turėtojų tapatybė ar gyvenamoji vieta arba buveinė nebuvo nustatyta. Šioje informacijoje, jeigu įmanoma, turi būti pateikti šie duomenys:

Jeigu kolektyvinio administravimo organizacijos taikytos priemonės, nurodytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, nedavė rezultatų, kolektyvinio administravimo organizacija ne vėliau kaip per vienerius metus, pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, turi viešai paskelbti informaciją apie kūrinius ar gretutinių teisių objektus, kurių teisių turėtojų nepavyko nustatyti ar surasti, nurodydama, jeigu įmanoma, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją apie tuos kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

Kolektyvinio administravimo pajamas, kurios dėl objektyvių priežasčių, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, nebuvo paskirstytos ir išmokėtos kolektyviai administruojamų teisių turėtojams per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, kolektyvinio administravimo organizacija turi laikyti atskiroje, nepaskirstytų kolektyvinio administravimo pajamų, sąskaitoje.

Tais atvejais, kai teisių turėtojams mokėtinų sumų neįmanoma paskirstyti ir išmokėti, nors kolektyvinio administravimo organizacija ėmėsi visų šio Įstatymo 729 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų būtinų priemonių teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai arba buveinei nustatyti, praėjus trejiems metams nuo finansinių metų, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, pabaigos, tos nepaskirstytos sumos laikomos teisių turėtojams nepaskirstomomis sumomis.

Sprendimą dėl teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo priima visuotinis narių susirinkimas, vadovaudamasis šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytame teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos apraše nustatytais kriterijais. Šis sprendimas netrukdo paaiškėjusiems teisių turėtojams pareikalauti tokių sumų iš kolektyvinio administravimo organizacijos. Šiems reikalavimams taikomi Civiliniame kodekse numatyti senaties terminai.

Kolektyvinio administravimo organizacija, administruodama teises pagal sudarytas atstovavimo sutartis, iš atstovaujamajai kolektyvinio administravimo organizacijai surinktų kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, negali daryti jokių atskaitymų, išskyrus kolektyvinio administravimo atskaitymus. Ši nuostata netaikoma, kai atstovaujamoji kolektyvinio administravimo organizacija yra davusi aiškų leidimą dėl kitų konkrečių, atstovavimo sutartyje numatytų, atskaitymų.

Atstovaujančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi reguliariai, kruopščiai, kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktinį naudojimą, paskirstyti ir išmokėti atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms mokėtinas sumas.

Atstovaujančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi paskirstyti ir išmokėti atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms mokėtinas sumas ne vėliau kaip per devynis mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija neturi galimybės laikytis šių terminų dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška arba informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška.

Atstovaujamoji kolektyvinio administravimo organizacija, taip pat jos narės kolektyvinio administravimo organizacijos, turi paskirstyti ir išmokėti iš atstovaujančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos gautas sumas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai kolektyvinio administravimo organizacija gavo šias sumas iš atstovaujančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija ar jos nariai, kurie yra teisių turėtojams atstovaujantys subjektai, neturi galimybės laikytis šio termino dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška arba informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška.

Šio Įstatymo 729 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių ir 7210 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytoms kolektyvinio administravimo organizacijoms.

Kolektyvinio administravimo organizacija licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus suteikia kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojams (toliau šiame skyriuje – naudotojai), sudarydama su jais licencinę sutartį. Licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos standartines sąlygas. Licencinėje sutartyje turi būti nurodytos šios sąlygos:

Prašymą suteikti licenciją naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų, o prašymą suteikti išplėstines licencijas – ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios pagal licencijų teikimo tvarkos aprašą (toliau šiame skyriuje – licencijų teikimo tvarkos aprašas), tvirtinamą kolektyvinio administravimo organizacijos laikantis šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų. Licencijų teikimo tvarkos apraše turi būti numatytos aiškios, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstos standartinės licencijų teikimo sąlygos. Kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, taip pat kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį.

Kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi naudotojo prašymą suteikti licenciją, be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią buvo gautas naudotojo prašymas) licencijų teikimo tvarkos apraše nustatyta forma akceptuoja naudotojo prašymą, suteikdama naudotojui licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, arba, jeigu naudotojas nepateikė visos informacijos, būtinos licencijai suteikti, nurodo naudotojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimo gavimo pateikti reikalingą informaciją. Gavusi visą reikalingą informaciją, kolektyvinio administravimo organizacija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią buvo gauta visa reikalinga informacija) suteikia naudotojui licenciją.

Kolektyvinio administravimo organizacija gali atsisakyti suteikti licenciją, pateikdama naudotojui pagrįstą paaiškinimą apie atsisakymo suteikti licenciją priežastis, nustatytas licencijų teikimo tvarkos apraše, remdamasi šiais pagrindais:

Kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojo (naudotojų) suderinta valia gali būti pradėtos individualios ar kolektyvinės derybos dėl licencinės sutarties sudarymo. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo principais.

Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija suteikia licenciją naudotojui, kuris internetu teikia naujos rūšies kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo paslaugą, prieinamą valstybių narių visuomenei trumpiau negu trejus metus, kolektyvinio administravimo organizacija neprivalo šių naujų internetinių paslaugų atveju sutartomis sąlygomis vadovautis kaip precedentu teikdama licenciją teikti kitas internetines paslaugas.

Kolektyvinio administravimo organizacija turi sudaryti sąlygas naudotojams teikti prašymus licencijai gauti elektroninėmis priemonėmis, taip pat tokiomis priemonėmis bendrauti su ja kitais licencijų teikimo, licencinės sutarties sudarymo ir kitais klausimais. Licencinėje sutartyje šalys gali numatyti galimybę naudotojui elektroninėmis priemonėmis teikti pranešimus apie licencijoje nurodytų teisių naudojimą.

Kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio Įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinių atlyginimų tarifus, taip pat atlyginimų tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse).

Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai turi būti pagrįsti, inter alia atsižvelgiant į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, kūrinių ir gretutinių teisių objektų pobūdį ir naudojimo sritį, taip pat į kolektyvinio administravimo organizacijos teikiamų paslaugų ekonominę vertę. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą teikiant internetines transliavimo paslaugas turi būti pagrįsti papildomai atsižvelgiant į kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo intensyvumą, paslaugų, kuriose naudojami kūriniai ir gretutinių teisių objektai, savybes, įskaitant prieigos prie turinio, įtraukto į paslaugas, trukmę, auditoriją, įskaitant nacionalinę auditoriją ir užsienio auditoriją (įvertinus, ar turinys kreipiamas į užsienio teritoriją), kalbas, kuriomis ji teikiama, tačiau neužkertant kelio apskaičiuoti mokėtiną autorinį atlyginimą pagal transliuojančiosios organizacijos pajamas.

Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybomis. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jeigu derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl šioje dalyje išvardytų teisių, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką su prašymu tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties sudarymo.

Kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu naudotojai turi per 10 darbo dienų nuo kolektyvinio administravimo organizacijos prašymo gavimo dienos pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai pranešimą apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą (toliau – naudotojo pranešimas). Naudotojo pranešime turi būti nurodyta naudotojo turima teisinga informacija apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuri kolektyvinio administravimo organizacijai yra būtina jos funkcijoms atlikti (surinkti kolektyvinio administravimo pajamas, jas paskirstyti ir išmokėti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas).

Kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojai, sudarydami licencinę sutartį, gali susitarti dėl kitų, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, naudotojo pranešimo pateikimo terminų.

Kolektyvinio administravimo organizacija turi ne rečiau kaip kartą per metus kiekvienam kolektyviai administruojamų teisių turėtojui, kuriam ji priskyrė kolektyvinio administravimo pajamų arba pervedė mokėjimus, pateikti informaciją apie jo teisių administravimą tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi teikiama informacija. Kolektyvinio administravimo organizacijos informacijoje turi būti pateikti duomenys apie:

Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija priskiria kolektyvinio administravimo pajamų savo nariams, kurie yra kolektyvinio administravimo subjektai, atsakingi už tokių pajamų paskirstymą atstovaujamiems teisių turėtojams, kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti šiems nariams informaciją, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu jie tos informacijos neturi.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją ne rečiau kaip kartą per metus šio straipsnio 2 dalyje nurodyti kolektyvinio administravimo subjektai turi pateikti kiekvienam teisių turėtojui, kuriam jie priskyrė kolektyvinio administravimo pajamų, pervedė mokėjimus tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi teikiama informacija.

Kolektyvinio administravimo organizacija turi viešai skelbti savo interneto svetainėje šią informaciją:

Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į duomenų, dokumentų ar kitos su kolektyviniam teisių administravimui svarbios informacinės medžiagos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, papildymą ar pakeitimą, turi nedelsdama atnaujinti savo interneto svetainėje skelbiamą informaciją.

Kiekviena kolektyvinio administravimo organizacija, neatsižvelgiant į jos teisinę formą, kiekvienais metais turi parengti skaidrumo ataskaitą, įskaitant specialiąją ataskaitą, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis, iki kitų metų rugpjūčio 31 dienos, pasibaigus finansiniams metams, už kuriuos teikiama skaidrumo ataskaita.

Skaidrumo ataskaitoje kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti su kolektyviniu administravimu susijusią kolektyvinio administravimo organizacijos apskaitos informaciją (finansines ataskaitas), veiklos ir kitą informaciją pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą (toliau – informacijos sąrašas).

Specialiojoje ataskaitoje, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis, pateikiama informacija apie socialinių, kultūros ir švietimo paslaugų reikmėms šio Įstatymo 728 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytų sumų panaudojimą. Specialiojoje ataskaitoje turi būti pateikiama informacija pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informacijos sąrašą.

Skaidrumo ataskaitoje pateikiama apskaitos informacija (finansinės ataskaitos) turi būti patikrinta Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka. Auditoriaus išvada dėl finansinių ataskaitų audito turi būti įtraukta į skaidrumo ataskaitą.

Kolektyvinio administravimo organizacija turi užtikrinti skaidrumo ataskaitos (įskaitant specialiąją ataskaitą) viešą prieigą visuomenei savo interneto svetainėje penkerius metus nuo jos viešo paskelbimo dienos.

Visos Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtos kolektyvinio administravimo organizacijos, teikdamos kolektyviai administruojamas daugiateritores licencijas (toliau – daugiateritorės licencijos) asmenims, teikiantiems vartotojams internetines muzikos paslaugas atsisiųsti muzikos kūrinių įrašus arba klausytis muzikos kūrinių įrašų srautinio duomenų siuntimo režimu ar kitais internetinės muzikos kūrinių prieigos būdais (toliau – internetinių muzikos paslaugų teikėjai), turi laikytis šio Įstatymo 7221–7226 straipsnių nuostatų.

Kolektyvinio administravimo organizacijų tiesiogiai ar netiesiogiai, visiškai ar iš dalies valdomų ar kontroliuojamų subjektų kolektyvinio administravimo veiklai taikomos šio skirsnio atitinkamos nuostatos, kurios būtų taikomos, jeigu šią kolektyvinio administravimo veiklą vykdytų pačios kolektyvinio administravimo organizacijos.

Šio Įstatymo 7221–7226 straipsnių nuostatos netaikomos kolektyvinio administravimo organizacijoms, kai jos, laikydamosi konkurencijos taisyklių, numatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose, teikia daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete transliuojančiosioms organizacijoms, kurios viešai skelbia savo radijo ar televizijos programas, tuo pačiu metu, kai vyksta jų transliacija ar vėliau, pasibaigus šiai transliacijai, taip pat bet kokiai kitai pačios transliuojančiosios organizacijos ar jos užsakymu sukurtai internete pateikiamai medžiagai, įskaitant jos peržiūras, papildančias pirmąją radijo ar televizijos programos transliaciją.

Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti daugiateritores licencijas, turi gebėti atlikti šias funkcijas:

Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms funkcijoms atlikti kolektyvinio administravimo organizacija turi būti kompetentinga:

Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti daugiateritores licencijas, turi patvirtinti daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos rinkimo, tikslinimo ir teikimo tvarkos aprašą (toliau – daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos tvarkos aprašas), pagal kurį, gavusi pagrįstą internetinių muzikos paslaugų teikėjų ar atstovaujamų teisių turėtojų arba kitų kolektyvinio administravimo organizacijų prašymą, turi teikti jiems elektroninėmis priemonėmis naujausią informaciją, kuri leistų nustatyti kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamą daugiateritorį muzikos kūrinių repertuarą. Tokia informacija apima:

Kolektyvinio administravimo organizacija gali taikyti technines ar kitas pagrįstas priemones šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos duomenų tikslumui ir vientisumui apsaugoti, jų pakartotiniam naudojimui kontroliuoti ir konfidencialiai komercinei informacijai apsaugoti.

Teisių turėtojai, kitos kolektyvinio administravimo organizacijos ir internetinių muzikos paslaugų teikėjai gali pagal daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos tvarkos aprašą pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą ištaisyti informaciją, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, ir 7221 straipsnio 2 dalyje nurodytus kolektyvinio administravimo organizacijos tvarkomus duomenis. Tokie teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų ir internetinių muzikos paslaugų teikėjų prašymai turi būti pagrįsti įrodymais, kad duomenys arba informacija, susijusi su jų teisėmis naudoti muzikos kūrinius internete, yra netikslūs. Kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi pagrįstą prašymą, turi nedelsdama imtis priemonių ištaisyti duomenis ar patikslinti informaciją,

Kolektyvinio administravimo organizacija turi suteikti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams, kurių muzikos kūriniai yra įtraukti į jos daugiateritorį muzikos kūrinių repertuarą, priemones elektronine forma teikti jai informaciją apie jų muzikos kūrinius, teises į tuos muzikos kūrinius ir teritorijas, kuriose teisių turėtojai suteikia leidimą kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jų teises.